6d1f3013-e9fd-47ad-8339-eca9271f8d91 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-25/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1; 44.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Žirono, ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

dalyvaujant ieškovo atstovui S. S.,

atsakovo atstovams R. B., advokatui V. G.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB – firmos „VITI“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-243-324/2009 pagal minėto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Parama“ dėl nuostolių atlyginimo, bei

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

         IeÅ¡kovas AB – firma „VITI“ 2008 m. vasario 8 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (1 t., b. l. 2-5), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Parama“ 1 302 924,35 Lt nuostoliams atlyginti, Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines

palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 27 statybos rangos sutartimi Nr. 04/08/27 (toliau – Rangos sutartis) atsakovas

įsipareigojo atlikti naujai statomo prekybos centro (duomenys neskelbtini),

statybos rangos darbus iki 2004 m. lapkričio 10 d. Darbus atsakovas pabaigė 2005 m. rugpjūčio 31 d., t. y. pavėlavo 9 mėnesius 31 dienÄ . Atsakovo vykdyti darbai buvo pradiniai

ir pagrindiniai (pastato karkasas, sienos), todėl jų atlikimo vėlavimas neleido subrangovams laiku pradėti baigiamuosius statybos rangos darbus. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (darbų atlikimo termino pažeidimo) ieškovas negalėjo laiku perduoti patalpų nuomai ir patyrė nuostolius dėl negautų nuompinigių. Ieškovo

teigimu, žalos atlyginimas priteistinas už 7 kalendorinius mėnesius nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo nuomos santykiai su AB SEB Vilniaus

banku. Prekybos centro patalpų mėnesio nuomos kaina yra 186 132,05 Lt, be PVM, todėl ieškovo negautos pajamos iš nuomos už 7 mėnesių laikotarpį sudaro 1 302 924,35 Lt, be PVM.

Atsiliepimu į ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 145-152) atsakovas prašė jį atmesti. Nurodė, kad statybos rangos darbai buvo baigti pavėluotai dėl paties ieÅ¡kovo kaltės – darbo projekto korektÅ«rų ir esminės techninio projekto korektÅ«ros, iÅ¡ esmės didinant pastato bendrÄ naudingÄ plotÄ , naudingÄ plotÄ ir tÅ«rį, o tai turėjo įtakos darbų atlikimo terminui; iÅ¡ esmės keisdamas techninį projektÄ , užsakovas prisiėmė darbo atlikimo termino rizikÄ ; atsakovas kaip subrangovas neturėjo teisės keisti ieÅ¡kovo sprendimų. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas patalpas vėliau iÅ¡nuomojo ne dėl atsakovo kaltės, o dėl to, kad, pakeitęs techninį projektÄ , statybos negalėjo anksčiau įteisinti. Atsakovas neturėjo pagrindo kreiptis į ieÅ¡kovÄ dėl sutartyje nurodytų terminų pratęsimo, nes ieÅ¡kovas didino darbų apimtis ir nereiÅ¡kė pretenzijų dėl termino. Konkliudentiniais veiksmais Å¡alys nutarė sutartyje nustatytų terminų netaikyti dėl priežasčių, priklausiusių nuo ieÅ¡kovo.

          Â

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

           Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu (2 t., b. l. 145-148) netenkino ieškinio. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad ieškinyje nurodytus jo nuostolius lėmė atsakovo neteisėti veiksmai, nepagrindė atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei atsiradusių nuostolių.

Apygardos teismas nurodė, jog ieÅ¡kovas, pažeisdamas sutarties 1.3 punktÄ , projektinę dokumentacijÄ teikė dalimis. PirmÄ projektinių

dokumentų dalį atsakovas gavo faksu 2004 m. rugsėjo 16 d., brėžiniai suderinti - 2004 m. rugsėjo 17 d., todėl tik Å¡iÄ dienÄ atsirado galimybė pradėti

statybos darbus. Dalis statybos darbų nebuvo laiku pradėti dėl nepateikimo komplektuojamosios medžiagos, reikalingos sieninių panelių sumontavimui, taip ieÅ¡kovui pažeidžiant sutarties 1.1 punktÄ (sutartyje nurodytas paneles tiekė ieÅ¡kovas; tai įrodo jo 2005 m. sausio 6 d. raÅ¡tas Å¡ias medžiagas tiekiančiai įmonei). Atsakovas savo lėšomis 2004 m. rugsėjo 21 d. jas įsigijo iÅ¡ UAB „Lankmeta“.

Teismo teigimu, iÅ¡ Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimų ir sutarties vykdymÄ pagrindžiančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad dėl tokio pobÅ«džio neesminių tarpusavio įsipareigojimų nevykdymo ir įvairių kitų praktikoje dažnų statybos rangos sutarties vykdymo kliūčių tarp Å¡alių nebuvo nesutarimų, Å¡alys bendradarbiavo. Nei sutarties vykdymo metu, nei po sutarties įvykdymo ieÅ¡kovas nepateikė pretenzijų atsakovui dėl darbų kokybės ar apimties. Teismas pripažino pagrįstu atsakovo teiginį, kad darbų įvykdymo termino praleidimo priežastimi buvo ne smulkÅ«s sandorio vykdymo aspektai, o statybos eigoje užsakovo ženkliai padidinta darbų apimtis. Tai patvirtina trigubai didesnė, lyginant su sutartine, užsakovui priduotų darbų kaina ir pastato techninio projekto keitimo įrodymai.

Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo atstovas pripažino, jog sutartyje numatyti darbų kiekiai ir kaina buvo preliminarūs.

Papildomus darbus statomame objekte ieškovas užsakinėjo iki 2005 m. gruodžio mėnesio. Anot teismo, pateiktos pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už

laikotarpį nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2005 m. gruodžio mėn. įrodo, kad atsakovas ieškovo naudai atliko darbų už 974321 Lt, nors sutartyje buvo susitarta dėl

statybos darbų už 360375 Lt. Be to, ieškovo 2004 m. gruodžio 22 d. prašymas leisti žiemos laikotarpiu neatlygintinai pasinaudoti metalo paklotu

įrodo, kad gruodžio mėnesį dar nebuvo uždengtas pastato stogas, kurio įrengimas neįėjo į atsakovo darbų apimtį, ir tai trukdė pabaigti numatytuosius sutartyje.

Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo teiginį, kad dėl atsakovo nebaigtų darbų kiti rangovai negalėjo atlikti vidaus įrengimo darbų, konstatuodamas, jog vien dėl neuždengto stogo nebuvo galima atlikti šių darbų. Be to, anot

teismo, ieškovas nepagrįstai nurodė, kad sutartyje numatyti darbai baigti tik 2005 m. rugpjūčio mėn. Pažyma Nr. 05-02-4 patvirtina, kad 2005 m. vasario mėn. visi sutartyje numatyti darbai buvo pabaigti, o iki 2005 m. gruodžio mėn. buvo atliekami tik

sutartyje nenumatyti papildomi darbai. Statybos darbų grafikas ieškovui nebuvo pateiktas, nes darbų atlikimo datos priklausė nuo projektinės dokumentacijos dalies pateikimo laiko. Ieškovo pavestų papildomų darbų, kuriais buvo didinamas

statinio naudingasis plotas, projektinė dokumentacija parengta tik 2005 m. sausio 19 d., o lokalinė sÄ mata patvirtinta 2005 m. vasario 23 d.

Pirmosios instancijos teismas nesutiko ir su ieÅ¡kovo teiginiais apie atsakovo kaltę dėl savo nuožiÅ«ra padidintų pastato parametrų, konstatuodamas, jog Å¡ie parametrai padidinti pernelyg ženkliai, kad bÅ«tų vertintini kaip nežymÅ«s nukrypimai nuo projekto dėl rangovo kaltės. Statybos darbų žurnaluose nėra nė vieno įraÅ¡o apie nukrypimus nuo ieÅ¡kovo pateiktos projektinės dokumentacijos ar kitokius statybos pažeidimus. IÅ¡ statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir 2005 m. gruodžio 5 d. iÅ¡taisymo statybos leidime matyti, jog statinio plotas pagal projektÄ buvo numatytas 12 044 m2, priduoto statinio plotas – 12 495,84 m2, o statybinio tÅ«rio skirtumai yra 73 500 ir 75 820 m3; pagrindinis objekto plotas nuo 9 672 m2 padidėjo iki 11 946,10 m2 (t. 2, b. l. 49-52, 94-112).

Teismas konstatavo, jog įrodyta, kad pastatas negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomotas anksčiau, nei buvo pripažintas tinkamu naudoti, be to, nebuvo priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo nurodomų nuostolių bei atsakovo atliktų rangos darbų terminų. Anot teismo, rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo termino pažeidimÄ nulėmė ne neteisėti atsakovo veiksmai, o ieÅ¡kovo iniciatyva ženkliai padidinta pagal Å¡iÄ sutartį atliktinų darbų apimtis, todėl rangovas nėra atsakingas dėl praleidimo termino baigti statybos darbus.

         Â

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

          Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio

2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį (2 t., b. l. 150-157). Savo skundÄ apeliantas motyvuoja Å¡iais argumentais:

1. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog ieÅ¡kovas, pažeisdamas sutarties 1.3 punktÄ , projektinę dokumentacijÄ teikė dalimis, ir tai stabdė darbų atlikimÄ . Rangos sutartis nenustato ieÅ¡kovo prievolės pateikti projektinę dokumentacijÄ visÄ iÅ¡ karto, todėl jos dalis, o tiksliau techninio projekto darbo projektas, buvo pateiktas darbų vykdymo eigoje dėl tų darbų, kurie dar nebuvo pradėti, prisitaikant prie atsakovo darbų tempo ir nesudarant sÄ lygų atsakovo darbo prastovoms. Atsakovas nereiÅ¡kė pretenzijų dėl prievolės vykdymo dalimis, todėl neturi teisės savo atsikirtimų grįsti Å¡iomis aplinkybėmis (CK 6.40 str. 1 d., CK 6.661 str. 1 d., CK 6.58 str. 1 d.). Be to, Å¡is faktas įrodo, kad darbo projekto, kuris detalizavo techninio projekto sprendinius, pateikimas darbų eigoje, nestabdė atsakovo atliekamų darbų, o atsakovas nepateikė įrodymų, jog dokumentų  pateikimas trukdė laiku atlikti darbus.

2. Teismas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovas pažeidė sutarties 1.1 punktÄ . IÅ¡ atsakovo pateiktos 2004-09-21 PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros LAN Nr. 0400414 matyti, kad jis įsigijo profilius bei apmokėjo už transportÄ , tačiau tai neįrodo, kad jis pats nusipirko sieninių panelių komplektuojančias medžiagas (CPK 178 str.). Visas sieninių plokščių montavimui reikalingas medžiagas (sieninės plokÅ¡tės, tvirtinimo detalės, tarpinės ir kampuočiai) įsigijo ieÅ¡kovas iÅ¡ UAB „Metalplast Vilnius“ pagal 2004-08-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P133VL59972004.

3. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog darbų įvykdymo termino praleidimo priežastimi buvo statybos eigoje užsakovo ženkliai padidinta darbų apimtis. Rangos sutartyje buvo numatyta preliminari darbų kaina ir atskirų darbų preliminarios sumos. Atsakovas nereiÅ¡kė pretenzijų dėl darbų apimties didėjimo, nes, kaip statybos verslo profesionalas, jis pats įvertino realias darbų apimtis ir prisiėmė rizikÄ dėl Å¡ių darbų tinkamo atlikimo. Jokių papildomų darbų nebuvo užsakinėjama, tai įrodo faktas, kad nebuvo jokių papildomų susitarimų dėl papildomų darbų (atitinkančių Rangos sutarties 1.2 punkte).

4. Apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog kiti rangovai negalėjo atlikti vidaus įrengimo darbų ne dėl atsakovo kaltės, bet dėl to, kad buvo neuždengtas stogas. PrieÅ¡ uždengiant stogÄ , bÅ«tina įrengti stogo santvaras, paklotÄ bei metalines stogo ryÅ¡ių konstrukcijas. Atsakovas pats montavo dalies stogo santvaras, paklotus ir metalines stogo ryÅ¡ių konstrukcijas, tai įrodo atliktų darbų aktai (2004 m. gruodžio mėn.; 2005 m. sausio mėn.). Taigi atsakovas pabaigė darbus, sudarančius galimybę uždengti stogÄ , tik 2005 m. sausio mėnesį. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų.

5. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pažyma Nr. 05-02-4 patvirtina, jog sutartyje numatyti darbai buvo baigti 2005 m. vasario mėnesį, o iki 2005 m. gruodžio mėnesio buvo atliekami tik sutartyje nenumatyti papildomi darbai. Rangos sutarties 1.2 punkte numatyta papildomus darbus įforminti papildomu susitarimu, tačiau nebuvo sudaryta papildomų susitarimų dėl papildomų darbų. Atsakovo argumentus dėl darbų pabaigimo 2005 m. vasario mėnesį paneigia pažyma Nr. 05-08-17 apie atliktų darbų ir iÅ¡laidų vertę už 2005 m. rugpjūčio mėnesį.

6. Rangos sutarties 3.2.2 punkte numatyta teisė atsakovui reikalauti pratęsti darbų atlikimo terminus, jei dėl užsakovo kaltės rangovas laiku negalėjo įvykdyti sutarties sÄ lygų, tačiau atsakovas nesikreipė į ieÅ¡kovÄ dėl darbų atlikimo termino pratęsimo.

7. Su atsakovo vykdomais darbais buvo tiesiogiai susijęs tik 02.03-DP.M metalo konstrukcijų darbo projektas, kuris buvo parengtas ir perduotas atsakovui 2004 m. spalio 7 d. Tai patvirtina byloje pateiktas statybos darbų žurnalas Nr. 3 (žurnalo 119, 121 lapai). Kitų techninio projekto darbo projektų bei korektūrų, susijusių su atsakovo vykdytais darbais, nebuvo atlikta. Visi techninio projekto darbo projektai buvo atlikti nesudarant rangovams, tarp jų ir atsakovui, kliūčių vykdyti darbus.

8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad statybos darbų žurnaluose nėra įrašų apie nukrypimus nuo ieškovo pateiktos projektinės dokumentacijos ar kitokius statybos pažeidimus. Statybos darbų žurnalas yra privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas, kuriame aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui - (užsakovui), jis nėra skirtas pretenzijomis reikšti, todėl jokių kitų prierašų jame negali būti.

9. Apygardos teismas neteisingai interpretavo statinio padidėjimo rodiklius, neatsižvelgdamas į ieškovo pateiktus oficialius dokumentus. 2005 m. gruodžio 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, kad pagrindinis plotas padidėjo nuo 9672 m2 iki 11933 m2, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog buvo sumažintas pagalbinis plotas nuo 2372 m2 iki 533 m2. Kita vertus, techninio projekto korektūra, pagrindinio ploto padidėjimas bei pagalbinio ploto sumažėjimas neturėjo įtakos atsakovo atliekamiems darbams, nes nuo to nepakito išorinių sienų išdėstymas ir darbų apimtys, kurias atliko atsakovas, - pastato vidaus plotas padidėjo 3 % (422 m2) nuo viso ploto, ir tai atsitiko dėl atsakovo kaltės, nes pastarasis pastatė didesnio ploto dėžutę. Šiuo pagrindu pastato ploto padidėjimas 3 procentais negalėjo įtakoti

10 mėnesių darbų pabaigimo vėlavimo.

           Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o jį atmesti (2 t., b. l. 162-163), palikti nepakeistÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ bei priteisti

iš apelianto atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, jog teismas pagrįstai ir teisėtai, remdamasis visuma byloje

esančių įrodymų bei vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, padarė iÅ¡vadas, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad ieÅ¡kinyje nurodytus jo nuostolius lėmė atsakovo neteisėti veiksmai. Apeliaciniame skunde iÅ¡ naujo nurodomi ankstesniuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti argumentai, tačiau nepateikiami motyvai dėl materialinės ar procesinės teisės pažeidimų, nulėmusių neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

           Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių

nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius

įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas

išvadas, nepažeisdamas paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, tinkamai išaiškino bei pritaikė

ir materialinės teisės normas bei turėjo pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimų dėl teismo sprendime nurodytų motyvų.

CK 6.245 straipsnio 3 dalis nustato, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas. Skolininko civilinės atsakomybės taikymo pagrindai sutartiniuose santykiuose yra bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: nuostoliai, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (CK 6.246-6.249 str.).

CK 6.652 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo atlyginti užsakovui nuostolius dėl galutinio darbo atlikimo termino praleidimo, jei įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip. Rangovas yra atsakingas už nuostolius, kuriuos nulėmė rangovo neatlikti ar netinkamai atlikti veiksmai, vykdant sutartį, o pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutarties Å¡alys privalo bendradarbiauti sutarties vykdymo metu; jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai vykdyti sutartį, kiekviena sutarties Å¡alis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliÅ«tims paÅ¡alinti; Å¡alis, nevykdanti Å¡ios pareigos, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepaÅ¡alinimo, atlyginimÄ . Be to, pagal Statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , užsakovas privalo turėti nustatyta tvarka parengtÄ , suderintÄ ir patvirtintÄ statinio projektÄ pagal normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, o pagal Statybos techninį reglamentÄ STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas", yra rengiami du statinio projekto etapai: techninis projektas ir darbo projektas; pirmiausiai yra

parengiamas techninis projektas (pagal jį išduodamas statybos leidimas), ir vėliau dalimis yra rengiamas statinio

darbo projektas, tačiau tik pagal pastarÄ jį galima vykdyti statybos darbus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, jog tais atvejais, kai rangovas negali įvykdyti sutartinės prievolės dėl nepakankamo užsakovo bendradarbiavimo su rangovu arba kitos užsakovo kaltės, rangovas nėra atsakingas už prievolės nevykdymÄ atsiradusius nuostolius užsakovui, kurio nerÅ«pestingumas sukelia Å¡iuos nuostolius (CK 6.64 str. 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2007).

Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jo ieškinyje nurodytus nuostolius lėmė atsakovo neteisėti veiksmai, kad ieškovas nepagrindė atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei atsiradusių nuostolių; tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir   apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str., 185 str., 314 str.).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad Statybos įstatymo 2, 12 straipsnių nuostatomis, užsakovas privalėjo turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ statinio projektÄ , Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimÄ , organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiÅ«rÄ , organizuoti statinio projekto vykdymo priežiÅ«rÄ , kad tarp statybos rangos sutarties Å¡alių nebuvo nesutarimų dėl nustatytų statybos rangos sutarties vykdymo kliūčių, kad nei sutarties vykdymo metu, nei po sutarties įvykdymo ieÅ¡kovas nepateikė pretenzijų atsakovui dėl darbų kokybės ar apimties, t. y. Å¡alys bendradarbiavo. Teisingos ir teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai

nurodė, jog sutartyje numatyti darbai baigti tik 2005 m. rugpjūčio mėn., kad nepagrįsti ieškovo teiginiai apie atsakovo savo nuožiūra padidintus

pastato parametrus ir jo kaltę, kad darbų įvykdymo termino praleidimo priežastimi buvo ne smulkūs sandorio vykdymo aspektai, o statybos eigoje užsakovo (ieškovo) ženkliai padidinta darbų apimtis, kuri nevertintina nežymiu nukrypimu nuo projekto dėl rangovo kaltės, o pastatas negalėjo būti išnuomotas anksčiau, nei buvo pripažintas tinkamu naudoti. Teismas savo išvadas motyvavo sprendime, su kurio motyvais iš esmės sutinka ir teisėjų kolegija.

Neturi pagrindo ieÅ¡kovo skundo argumentai, jog ginčo objekto pagrindinio ploto padidėjimÄ lėmė atsakovo kalti veiksmai, jo darbo

trūkumai, dėl ko, ieškovo atstovo teigimu, buvo daroma techninio projekto korektūra, jog tai neturėjo

įtakos atsakovo atliekamiems darbams, kad nuo to nepakito darbų apimtys, kurias

atliko atsakovas.                                                                      Â

Byloje nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 27 d. Statybos rangos sutartimi, nustatančia Å¡alių tarpusavio teises ir pareigas, rangovas (atsakovas) įsipareigojo atlikti sutartinius darbus pagal užsakovo (genrangovo, ieÅ¡kovo) pateiktÄ suderintÄ projektÄ ir pateikti užsakovui statybos darbų grafikÄ , numatantį darbų eiliÅ¡kumÄ ir terminus, tačiau atsakovas

pavėlavo atlikti sutartinius darbus bei atliko ne tik Rangos sutartimi nustatytus, bet ir papildomus darbus, be to, buvo daroma ir statybos objekto techninio

projekto korektūra, nebuvo laiku pateikiamos reikalingos medžiagos (ieškovas pripažino, jog nebuvo galimybės numatyti statybos objektui reikalingų medžiagų

kiekio,                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    juolab

kad padidėjo statinio plotas), nors rangovas dėl to ir nereiÅ¡kė užsakovui pretenzijų, nes, minėta, jog Å¡alys bendradarbiavo sutarties vykdymo metu. Be to, statybos darbų žurnaluose nėra įrašų apie nukrypimus nuo ieÅ¡kovo pateiktų projektinių dokumentų ar kitokius rangovo padarytus statybos pažeidimus, tarp jų ir dėl netinkamo pagrindinių (sutartinių) darbų eiliÅ¡kumo. Atkreiptinas dėmesys, jog už statybos techninę priežiÅ«rÄ , pagal sutartį ir Statybos įstatymÄ , buvo atsakingas ieÅ¡kovas, kurio paskirtas statybos techninis prižiÅ«rėtojas

prižiÅ«rėjo objekto statybÄ bei turėjo kontroliuoti ir darbų eiliÅ¡kumÄ .                                      Â

                                                                                                      Â

Be to, nagrinėjant bylÄ Apeliaciniame teisme, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu atliktos teismo ekspertizės akte konstatuota, jog UAB „Parama“ pavėluotai atliko

sutartinius statybos darbus pagal Rangos sutartį Nr. 04/08/27, pagal kuriÄ numatyti statybos darbai buvo perduoti užsakovui 2005 m.

vasario 28 d., ir ši data laikytina sutartinių darbų užbaigimo data, o atsakovo atliktų bei perduotų ieškovui darbų apimtis neatitiko

sutartyje nurodytų darbų apimties; faktiškai atsakovas, be sutartinių darbų, atliko ir papildomus darbus,

kurių vertė darbų atlikimo metu yra 633 311 Lt. Be to, teismo eksperto teigimu, sienų lyginimo darbai galėjo bÅ«ti atliekami nesudarius (nepatvirtinus) sÄ matų, o papildomi darbai statybos objekte buvo vykdomi pagrindinių rangos sutarties darbų vykdymo laikotarpiu, iki gruodžio mėnesio. Beje, pagal bylos duomenis, sienų lyginimo darbai aktu ieÅ¡kovui buvo perduoti 2005 m. sausio mėnesį, o pažyma dėl darbų įvertinimo suraÅ¡yta vasario 28 d.

Apelianto atstovas, sutikdamas su teismo eksperto iÅ¡vada dėl vėlavimo termino, sumažino savo reikalavimÄ Â½ dalimi, praÅ¡ydamas priteisti nuostolius iÅ¡ atsakovo už 110 kalendorinių dienų, t. y. 682 484 Lt, be to, teigė, kad pagal eksperto pateiktÄ lentelę, sieninių panelių (plokščių) montavimo darbai tęsėsi iki sausio mėnesio, o metalinių rėmų gaminimas – iki gruodžio mėnesio, tačiau nurodė, jog papildomi (vidiniai) darbai realiai galėjo

palaukti, bet atsakovas, savo nuožiūra užsiėmęs papildomais darbais, nepadarė „dėžutės“

- esminio sutartinio dalyko, dėl kurio buvo tartasi su atsakovu, kad Statyba buvo vykdoma pagal techninį projektÄ , kurio korektÅ«ra buvo daroma gruodžio mėnesį, pabaigus statybos darbus.

Tačiau teismo esminių išvadų bei motyvų nepaneigia nei nurodyti bei kiti apelianto argumentai, nei teismo ekspertizės akto duomenys, tarp jų eksperto teiginiai, jog civilinėje byloje esančių duomenų pagrindu negalima daryti išvados, kad Firmos „VITI” projektinių dokumentų ir projekto darbo brėžinių bei komplektuojančių medžiagų faktinis pateikimas UAB „Parama” įtakojo Rangos sutartyje nustatytų statybos montavimo darbų atlikimo terminus, arba, jog nors atsakovas ir buvo įsigijęs UAB „Lankmeta“ profilius, kurie yra skirti sieninių panelių montavimui ir galėjo būti panaudoti ginčo objekte, tačiau ir ieškovas buvo

sudaręs sutartį su UAB „Metalplast Vilnius“ dėl sieninių plokščių bei komplektuojančių

detalių pirkimo, todėl neįmanoma nustatyti, kieno teikti profiliai buvo panaudoti ginčo objekte (CPK 185 str., 218 str.). Tačiau ir apeliantas pripažino, kad statybos objekte buvo medžiagų trÅ«kumas, bei nurodė, jog, pradedant statyti objektÄ , nebuvo įmanoma nustatyti reikalingo medžiagų kiekio; juolab kad padidėjo statinio plotas. Be to, teismo ekspertas nepaneigė bylos duomenų, kad ieÅ¡kovas vėlavo pateikti medžiagas, kad buvo kreiptasi dėl papildomų medžiagų įsigijimo, kad ieÅ¡kovas apmokėjo atsakovui už papildomas medžiagas, bei nepatvirtino ieÅ¡kovo argumentų, jog papildomi darbai statybos objekte  buvo atliekami atsakovo iniciatyva ar nuožiÅ«ra.

Taigi apygardos

teismas teisingai ir motyvuotai nustatė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog                                                                                                                                                                                                                                                                           atsakovas

savo iniciatyva atliko papildomus darbus, kuriais buvo padidintas statinio naudingas plotas, ir kurių atlikimas turėjo esminės reikÅ¡mės sutartinių darbų užbaigimo terminui. Be to, kolegijos nuomone, yra pagrindo teigti, jog atsakovas pagrįstai nurodė, jog dalį laiko jis turėjo skirti trÅ«kstamų medžiagų įsigijimui, nes, neturint reikalingų statybinių medžiagų, atsakovas negalėjo atlikti jo nurodytų statybinių darbų, o tai sÄ lygojo ir vykdomų darbų atlikimo terminus (vėlavimÄ ).

Dėl aukščiau paminėtų motyvų nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Atmetus apeliacinį skundÄ , pagal civilinio proceso įstatymo taisykles iÅ¡ apelianto priteistinos atsakovui jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidos, o valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme  (CPK 93 str., 96 str., 98 str. 302 str.; Teisingumo ministro kartu su Advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“; b. t. 2, l. 167-173, 3 t., l. 60-66).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

      Â

Palikti nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimÄ .

Priteisti iš ieškovo AB – firmos „VITI“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Parama“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, o valstybei 6,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                                   Audronė Jarackaitė

Egidijus Žironas

                                                                    Â

                                      Linas Žukauskas