6d1c4095-4b91-45ba-a07f-4a1f0a4eaffa · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1172-555/2019 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00008-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.3.4.5; 3.3.2.4; 3.3.4.5; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens G. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-342-876/2019 pagal pareiÅ¡kėjų A.

Z. ir K. J. B. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. B., valstybės įmonė Registrų centras, valstybės įmonė Turto bankas, Å akių rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai A. Z. ir K. J. B. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o nustatyti, kad A. Z., pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo 6028/8000 dalį, o K.

J. B., 1972/8000 dalį nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjai nurodė, kad jie 1998 m. pradėjo naudotis arkiniu sandėliu, esančiu, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir iki šiol juo naudojasi. A. Z. naudojasi 6028/8000 dalimi, o K. J. B. 1972/8000 dalimi sandėlio. Arkinis sandėlis prieš tai priklausė Šakių rajono G. žemės ūkio bendrovei (toliau – G. ŽŪB), kuri 1998 m. buvo likviduota. Likvidavus G. ŽŪB, sandėlis, kaip ir visas kitas turtas, buvo išdalintas bendrovės pajininkams. Arkinis sandėlis buvo išdalintas 28 pajininkams, tarp kurių buvo ir pareiškėjas K.

J. B.. Nors A. Z. nebuvo vienas iÅ¡ arkinio sandėlio pajininkų, jis, nuo pat G. ŽŪB likvidavimo, dalimi sandėlio naudojasi, prižiÅ«ri ir valdo. Pajininkai tam neprieÅ¡taravo, nes pareiÅ¡kėjas įsipareigojo iÅ¡pirkti dalies pajininkų dalis į šį sandėlį, o kitÄ dalį sandėlio iÅ¡pirkti įsipareigojo K. J. B.. Su kiekvienu pajininku ar jo teisių perėmėju pareiÅ¡kėjai sudarė pajaus perleidimo (atsisakymo) susitarimus. Turėdami minėtus dokumentus, pareiÅ¡kėjai kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ dėl sandėlio kadastrinių matavimų bylos parengimo.

Vėliau kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ dėl sandėlio įregistravimo, tačiau tÄ padaryti buvo atsisakyta, nes pareiÅ¡kėjai nepateikė pagrindinio nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento. Pagal VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ Nr. (2070/08) K6-295 dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ , pareiÅ¡kėjas A. Z. nėra vienas iÅ¡ 28 asmenų, kuriems likvidavus G. ŽŪB buvo perduoda dalis minimo sandėlio ar kokio kito turto, todėl pateiktos pajų perleidimo sutartys – pareiÅ¡kimai, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali bÅ«ti juridiniu pagrindu sandėlio įregistravimui.

AnalogiÅ¡ki motyvai yra nurodyti ir VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendime Nr. (2070/06) MAR6-131. Pagal VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ Nr. (2070/08) K6-416 dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , pareiÅ¡kėjas K. J. B. nepateikė likvidacinės komisijos protokolo, kaip to reikalauja bendrovių įstatymas, todėl pajų perleidimo sutartys-pareiÅ¡kimai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali bÅ«ti juridiniu pagrindu sandėlio įregistravimui.

AnalogiÅ¡ki motyvai yra nurodyti ir VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime Nr. (2070/06) MAR6-176. PareiÅ¡kėjai įrodinėja, kad minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (sandėlį) teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo jau daugiau kaip 19 metų, todėl yra visos sÄ lygos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktui konstatuoti ir nėra jokių apribojimų, numatytų Civiliniame kodekse (toliau – CK), dėl kurių nebÅ«tų galima nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto.

3. Suinteresuotas asmuo VÄ® Registrų centro Marijampolės filialas nurodė, kad A. Z. 2017 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ su praÅ¡ymu Nr. 15648402 įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto – sandėlio (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ . Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKÄ®) 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. (2070/08) K6-295 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto kadastrÄ â€œ netenkinti A.

Z. praÅ¡ymo, nes iÅ¡ pateiktų dokumentų: 1998 m. gegužės 6 d. perdavimo akto Nr. 82 ir pajų perleidimo sutarčių nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jis yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ . K. J. B. 2017 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į VÄ® Registrų centras su praÅ¡ymu Nr. 16405458 įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto – sandėlio (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ .

Vadovaujantis NTKÄ® 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, buvo priimtas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. (2070/08) K6-416 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto kadastrÄ â€œ netenkinti K. J. B. praÅ¡ymo, nes iÅ¡ pateiktų dokumentų: 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo akto Nr. 82 bei kitų dokumentų nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jis yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ . VÄ® Registrų centras nurodė, kad byloje neturi teisinio suinteresuotumo bei prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

4. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas nurodė, kad pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas galėtų bÅ«ti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiÅ¡kime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sÄ lygas. PareiÅ¡kėjai, praÅ¡ydami nustatyti nuosavybės teisės į sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius visų minėtų įstatymo nustatytų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi fakto nustatymo sÄ lygų egzistavimÄ .

PareiÅ¡kėjams neįrodžius visų CK 4.68–4.71 straipsniuose iÅ¡vardintų sÄ lygų buvimo, jų pareiÅ¡kimas turėtų bÅ«ti atmestas. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad egzistuoja visos aukščiau iÅ¡vardintos sÄ lygos, bÅ«tinos nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties bÅ«du, VÄ® Turto bankas neprieÅ¡tarautų pareiÅ¡kimo patenkinimui.

5. Suinteresuotas asmuo Å akių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bei prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

6. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018 nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad A. Z. pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo 6028/8000 dalį, o K. J. B. 1972/8000 dalį nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 7. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-2178-436/2018, patenkinus G. B. praÅ¡ymÄ , atnaujintas procesas Marijampolės apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018.

8. Suinteresuotas asmuo G. B. su pareiÅ¡kėjų pareikÅ¡tu reikalavimu dėl nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu nesutiko ir nurodė, kad arkinį sandėlį pareiÅ¡kėjai užvaldė ir valdė neteisėtai, nesÄ Å¾iningai, aiÅ¡kiai žinodami apie kitų asmenų įgytas subjektines teises nuosavybes teise įgyti arkinį sandėlį (dalį). Kai 1998 m. buvo likviduota G. ŽŪB, 1998 m. gegužės 26 d. G. ŽŪB likvidacinė komisija perdavė bendrovės pajininkams nekilnojamÄ turtÄ ir inventorių (1998 m. gegužės 26 d. perdavimo-priėmimo aktas Nr. 82): arkinį sandėlį, grÅ«dų sandėlį, kiaulidę.

Vienas iÅ¡ G. bendrovės pajininkų, už pajus gavęs nekilnojamo turto dalį, buvo jis – G. B. (1998 m. gegužės 26 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 82 įraÅ¡as Nr. 54). Arkinis sandėlis buvo iÅ¡dalintas 28 bendrovės pajininkams. Vėliau keturi likviduotos G. ŽŪB pajininkai (ar jų paveldėtojai), sudarydami su juo daiktinių teisių į pastatÄ perleidimo sutartis, perleido jam savo turimas teises į arkinio sandėlio dalį. Taip jis įsigijo tokiÄ pačiÄ subjektinę teisę į arkinio sandėlio dalį, kaip ir pareiÅ¡kėjai A.

Z., K. J. B.. Arkinio sandėlio dalimi jis ilgÄ laikÄ negalėjo naudotis, nes to jam daryti neleido A. Z.. A. Z. nebuvo arkinio sandėlio pajininku, todėl kokiais teisiniais pagrindais jis naudojosi arkiniu sandėliu, jis ilgÄ laikÄ nežinojo, nes to jam A. Z. niekada nepaaiÅ¡kino, tačiau jam naudotis pastato dalimi draudė. Dar 2012–2013 m. ir vėliau, jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl Å¡io asmens neteisėtų veiksmų. Paskutiniai jo kreipimaisi į teisėsaugÄ dėl A. Z. savivaldžiavimo, neleidžiat jam naudotis arkinio sandėlio dalimi, buvo 2017 m.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato pareigÅ«nai, įvertinę pareiÅ¡kimus, 2017 m. rugpjūčio 23 d. surašė A. Z. administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 91ANPAN-114246905-17, pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2017 m. rugpjūčio 20 d., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai naudojosi arkiniu sandėliu ir neįsileido į pastatÄ G. B.. 2017 m. rugpjūčio 30 d.

A. Z. buvo suraÅ¡ytas dar vienas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 91ANN-115464594-17, pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 25 d., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai naudojosi arkiniu sandėliu ir neįsileido į pastatÄ G. B.. Po administracinio poveikio priemonių taikymo A. Z., arkinis sandėlis prie policijos pareigÅ«nų buvo užrakintas jų abiejų pakabinamomis spynomis. 2018 m. rugpjūčio 7 d., gavęs ir susipažinęs su VÄ® Registrų centras dokumentais, sužinojo, kad 2018 m. liepos 16 d. buvo tikslinti vieÅ¡ojo registro duomenys, nuosavybės teisę į arkinį sandėlį įregistruojant T.

Z. ir A. Z. vardu. Suinteresuotas asmuo įrodinėjo, kad tai pažeidžia jo, kaip turinčio teisę į nuosavybę, teises. PareiÅ¡kėjai A. Z. ir K. J. B., kuris vėliau pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė savo arkinio sandėlio dalį T. Z., nuosavybės teises į arkinį sandėlį įgijo pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018, nustatytÄ Ä¯gyjamosios senaties faktÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 9.

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi suinteresuoto asmens G. B. praÅ¡ymÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018, panaikinimo atmetė; iÅ¡ suinteresuoto asmens G. B. pareiÅ¡kėjo A. Z. naudai priteisė 1 645,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; pareiÅ¡kėjo K. J. B. naudai – 451,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; valstybės naudai – 28,73 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

10. Teismas pažymėjo, kad 1998 m. gegužės 26 d. pajų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 82 pasirašytas iki įsigaliojant naujajam Civiliniam kodeksui (toliau – CK), todėl reikalavimai sandorio formai ir nuosavybės teisės atsiradimo pagrindui nustatyti taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. CK normos. Be to, Žemės ūkio bendrovių įstatymo (toliau – ŽŪBĮ) nuostatos, kuriose reglamentuojama žemės ūkio bendrovės turto dalies perdavimo už nario pajų tvarka, yra specialiosios teisės normos 1964 m. CK normų atžvilgiu, kuriame nebuvo nustatytas reikalavimas notariškai patvirtinti ir per tris mėnesius įregistruoti sandorį, kuriuo bendrovės nariui už jo pajų perleidžiama bendrovės turto dalis.

11. Teismas nustatė, kad 28 pajininkai, kuriems pagal perdavimo-priėmimo aktÄ buvo perleistas arkinis sandėlis neturėjo poreikio naudotis sandėliu, A. Z. ir K. J. B. laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2013 m. pasirašė pajų perleidimo susitarimus su visais 28 pajininkais. Byloje nekilo ginčas dėl aplinkybių nustatymo, jog pareiÅ¡kėjai nuo 1998 m. iki 2012 m. valdė pastatÄ , nei pajininkai, su kuriais buvo pasiraÅ¡yti susitarimai nei kiti asmenys dėl valdomo pastato pretenzijų jiems nereiÅ¡kė. Per ilgÄ daikto valdymo laikotarpį atvirai valdant ir prižiÅ«rint minėtÄ sandėlį, turint susitarimus su pajininkais, ir negaunant pretenzijų dėl valdomo turto, pareiÅ¡kėjams pagrįstai susiformavo lÅ«kestis, jog turtÄ jie valdo teisėtai ir save laiko turto savininkais. Ir Å¡iuo metu 24 pajininkai nereiÅ¡kė teisių į turtÄ , neturi pretenzijų dėl pareiÅ¡kėjų valdomo turto.

12. Suinteresuotas asmuo G. B., pateikdamas keturias daiktinių tiesių į ginčo sandėlį perleidimo sutartis, teigė, kad jų pagrindu dalis ginčo sandėlio priklauso jam. Teismas laikė, kad pateiktos sutartys neįrodo, jog suinteresuotas asmuo turi teisę į pastato dalį, o pareiÅ¡kėjai turtÄ valdo neteisėtai, ar nesÄ Å¾iningai. Nustatant pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumÄ , teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjai pastatÄ valdė ilgÄ laikÄ ir jiems nebuvo reiÅ¡kiamos pretenzijos, jie turėjo pajininkų susitarimus, tad negalėjo tikėtis, kad atsiras asmuo, turintis daugiau teisių už juos valdyti pastatÄ . PareiÅ¡kėjams nebuvo žinomas teisinis pagrindas, kuriuo suinteresuotas asmuo reikÅ¡davo pretenzijas, jie pagrįstai manė, kad tokio pagrindo nėra, todėl kilus konfliktinėms situacijoms, turtÄ gynė, kaip savo nuosavybę.

13. Teismas, įvertinęs G. B. elgesį siekiant užvaldyti ginčo sandėlį, kurį ilgÄ laikÄ valdė pareiÅ¡kėjai, laikė, kad jis yra neteisėtas ir nesÄ Å¾iningas. Pirma, G. B. sudarė keturias daiktinių teisių perleidimo sutartis su pajininkais, kurie jau anksčiau savo teises buvo perleidę pareiÅ¡kėjams. Antra, liudytojų nurodytos sutarčių sudarymo su G. B. aplinkybės pagrįstai teismui kėlė abejonių dėl tokių sutarčių sudarymo teisėtumo, kas taip pat sudarė pagrindÄ teismui abejoti, ar tokių sutarčių pagrindu galima pastatus valdyti teisėtai.

Teismas įžvelgė nesÄ Å¾iningÄ G. B. elgesį, nes siekiant sudaryti susitarimus buvo neiÅ¡siaiÅ¡kinta reali pastato valdymo situacija, nuo asmenų buvo nuslėpta, nutylėta ar nevisiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kinta esama situacija dėl ginčo turto. Toks suinteresuoto asmens nesÄ Å¾iningas elgesys ir Å¡iuo elgesiu jo tariamai įgytų teisių bandymas įgyvendinti, negali, teismo vertinimu, paneigti pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumo. Teismas pažymėjo ir tai, kad G. B. sutarčių neteisėtumÄ patvirtina ir ta aplinkybė, jog sutartimis buvo perleistas turtas, kuris jau anksčiau teisėtai buvo perleistas kitiems asmenims, t. y. susitarimų sudarymo metu, jį perleidę asmenys, perleido turtÄ , kurio jau neturėjo.

14. Teismas nustatė, kad pagal ŽŪBÄ® 19 straipsnio redakcijÄ , galiojusiÄ 1997 m. gruodžio 24 d. – 1999 m. birželio 9 d. laikotarpiu, kai G. P. A. ir J. K. perleido pareiÅ¡kėjui A. Z. savo pajus, pajų perleidimo sandoris privalėjo bÅ«ti raÅ¡ytinis ir galėjo bÅ«ti patvirtintas savivaldybės seniÅ«nijos kaimo vietovės seniÅ«no. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad su minėtais asmenimis pasiraÅ¡yti susitarimai yra raÅ¡ytiniai ir patvirtinti Å akių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu pagal ŽŪBÄ® 19 straipsnio redakcija, galiojusiÄ 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 5 d laikotarpiu, kai P. V. įpėdinė R. T. ir L. V. perleido savo pajamus pareiÅ¡kėjams, pajų perleidimo sandoris privalėjo bÅ«ti paprastos raÅ¡ytinės formos. Tuo metu galiojęs įstatymas nereikalavo bÅ«tinu įrodyti apie atsiskaitymÄ , ar kitų aplinkybių, todėl teismas laikė, kad G. B. argumentai, jog jo sutartys yra galiojančios, nes jis atsiskaitė yra nepagrįsti ir neteisėti. Teismas sprendė, kad minėtų asmenų sudaryti pirminiai susitarimai su pareiÅ¡kėjais yra teisėti ir galiojantys, o pasiraÅ¡ydami sutartis su G.

B. perleido turtÄ , kurio tuo metu jau neturėjo, tad Å¡ios sutartys, teismo vertinimu, yra niekinės.

15. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , byloje dalyvavusių asmenų paaiÅ¡kinimus, sprendė, kad pareiÅ¡kėjai net nežinojo, kad G. B. turi tariamÄ pagrindÄ reikÅ¡ti teises. Nežinodami visų aplinkybių, pareiÅ¡kėjai pagrįstai galėjo laikyti, jog suinteresuoto asmens reiÅ¡kiamas reikalavimas yra neteisėtas noras užvaldyti pastatÄ , neturint tam jokių teisių. Atitinkamai nežinodami apie suinteresuoto asmens reikalavimų pagrįstumÄ ir turėdami visų asmenų, kurie galėtų reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl valdymo, sutikimus, pagrįstai manė, kad jo rodomas suinteresuotumas yra neteisėtas, nepagrįstas, neturintis teisinio pagrindo, todėl jo neįtraukė į procesÄ suinteresuotu asmeniu.

Tokį pareiÅ¡kėjų elgesį teismas laikė logiÅ¡ku ir atitinkančiu esamÄ situacijÄ , bei nerodančiu jų nesÄ Å¾iningumo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 16. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. B. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Byloje buvo pateiktos keturios 2012 m. gegužės mėn. sudarytos sutartys, kai tuo tarpu iÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktų sutarčių matyti, kad jų sudarymo laikas buvo labai skirtingas.

Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino sutarčių formos ir turtinio. Be to, teismo posėdžiu metu apklausti liudytojai patvirtino, kad suinteresuotas asmuo, sudarydamas nurodytas sutartis, už įgyjamus pajus atsiskaitė, taip pat aiÅ¡kiai buvo nurodytos ir sutarčių sudarymo aplinkybės. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas A. Z., nors ir nurodė, kad už sutartimi įsigytus pajus atsiskaitė, tačiau tokių įrodymų į bylÄ nepateikė, be to, niekas negalėjo paaiÅ¡kinti ir sutarčių sudarymo aplinkybių.

Teismas taip pat nereikalavo pateikti pareiškėjo sutarčių originalų, nesiaiškino šių sutarčių teisėtumo, jų sudarymo aplinkybių. 16.2. Kadangi pareiškėjų pateiktais pareiškimais žemės ūkio bendrovės pajininkai perdavė savo pajus neatlygintinai, tai reiškia, kad buvo sudaromos dovanojimo sutartys. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino, jog šiais pareiškimais buvo perduota tik turtinė teisė. Pajus kaip vertybinis popierius yra nuosavybės teisės objektas, o ne tik turtinė teisė.

Å iuo atveju kyla abejonė, ar pareiÅ¡kėjų pateikti pajų atsiskaitymai jų naudai iÅ¡ viso gali bÅ«ti vertinami kaip sandoriai, kurių pagrindu jie įgijo trečiųjų asmenų pajus. Be to, pagal CK 6.469 straipsnio 3 dalį, nekilnojamojo daikto ar daiktinės teisės į jį dovanojimo sutartis teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jei sutartis įregistruota vieÅ¡ame registre. 16.3. Dalis pareiÅ¡kėjų pateiktų pareiÅ¡kimų buvo sudaryti ne su žemės Å«kio bendrovės pajininkais, tačiau neva su jų įpėdiniais, jokių paveldėjimÄ patvirtinančių dokumentų, leidžiančių įsitikinti, jog Å¡ie asmenys paveldėjo pajus ir turėjo teisę sudaryti sandorį dėl jų, kaip pvz.

M. B., A. O. V. ar A. S.. 16.4. Pirmosios instancijos teismas neatliko savo pareigos ir šioje byloje neveikė pakankamai aktyviai, tam kad būtų nustatytos reikšmingos byloje aplinkybės. Dėl to nebuvo atskleistos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir bylos esmė.

17. PareiÅ¡kėjai A. Z. ir K. J. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apreiÅ¡kėjo G. B. atskirÄ jį skundÄ , kuriuo jie praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 17.1. Suinteresuotas asmuo G. B. iÅ¡ esmės nenurodo nesutikimo su konkrečiais skundžiamos nutarties argumentais, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo ne patikrinti byloje priimtos skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , o iÅ¡ naujo grÄ Å¾inti nagrinėti tÄ patį ginÄÄ , iÅ¡ esmės remiantis lygiai tais pačiais argumentais dėl kurių buvo nuodugniai ir iÅ¡samiai pasisakyta skundžiamoje nutartyje. 17.2.

Byla buvo atnaujinta paties suinteresuoto asmens iniciatyva, tačiau pats jokių praÅ¡ymų bylos nagrinėjimo metu nereiÅ¡kė. Pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus Å¡ioje byloje, bylos nagrinėjimo metu uždavinėjo Å¡alims daug klausimų, savo iniciatyva pripažino tiek pareiÅ¡kėjų dalyvavimÄ bylos nagrinėjime bÅ«tinu, savo iniciatyva kvietė liudytojus ir t. t. Aktyvaus teismo vaidmuo ypatingosios teisenos bylose neturėtų bÅ«ti suabsoliutinamas tiek, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys galėtų elgtis visiÅ¡kai pasyviai. 17.3.

Suinteresuotas asmuo jokių materialiųjų reikalavimų bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nereiškė, pareiškėjų sudarytų sandorių neginčijo. Jokie reikalavimai nėra reškiami ir apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra aišku dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis jo nurodamas aplinkybes dėl pareiškėjų sudarytų sandorių teisėtumo, kurios nebuvo susijusios su bet kokiais byloje pareikštais materialiaisiais reikalavimais, nekalbant apie tai, kad pareiškėjų materialusis reikalavimas yra, be kitų aplinkybių, grindžiamas ir įgyjamosios senaties institutu (o ne tik sudarytų sandorių teisiniu pagrindu). 17.4.

PareiÅ¡kėjai įgijo ginčo pajus iÅ¡ J. K., G. A., L. V. ir R. T. teisėtai, kadangi sandoriai su Å¡iais asmenimis buvo sudaryti pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus bei yra galiojantys ir nenuginčyti. Nors pagal sudarytus sandorius buvo tinkamai atsiskaityta, tačiau vien Å¡itas faktas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas vertinant paties sandorio galiojimo faktÄ . Tuo pačiu, G. B. su minėtais asmenimis sudaryti sandoriai, kuriais buvo perleista tai, kÄ iki tol Å¡ie asmenys jau buvo perleidę pareiÅ¡kėjams, yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento, kadangi prieÅ¡tarauja imperatyviam teisės principui, kad niekas negali perleisti daugiau teisių, nei pats turi.

Be to, suinteresuoto asmens sudaryti sandoriai gali būti vertinami kaip negaliojantys ir pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį, t. y. nesilaikius reikalaujamos notarinės sandorio formos. 17.5. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl visų suinteresuoto asmens pasamprotavimų, tuo tarpu jis pat atskirajame skunde nenurodė jokių pagrįstu argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas.

18. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ suinteresuoto asmens G. B. atskirÄ jį skundÄ , kuriuo jis praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodo, kad suinteresuoto asmens G. B. atskirasis skundas galėtų bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad ginčo sandėlio valdymas neatitinka įgyjamajai senačiai įstatymo nustatytų visų sÄ lygų. Suinteresuotas asmuo, siekdamas paneigti nuosavybės teisės, įgytos pagal įgyjamÄ jÄ senatį, faktÄ , turi pateikti teismui įrodymus, paneigiančius įstatymo nustatytų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi fakto nustatymo sÄ lygų egzistavimÄ .

Å iam neįrodžius nuosavybės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi fakto nustatymo sÄ lygų nebuvimo, jo atskirasis skundas turėtų bÅ«ti atmestas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. Nagrinėjamu atveju, keliamas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi klausimas. PareiÅ¡kėjai A. Z. ir K. J. B. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydami nustatyti, kad A. Z., pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo 6028/8000 dalį, o K. J. B., 1972/8000 dalį nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ -sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu suinteresuotas asmuo G. B., nesutikdamas su pareiÅ¡kėjų reikalavimais, įrodinėja, kad jis taip pat yra ginčo pastato-sandėlio bendraturtis, todėl pareiÅ¡kėjams negali bÅ«ti įgyjamÄ ja senatimi nustatyta nuosavybės teisė į visÄ ginčo pastatÄ , nes pastato dalis priklauso ir jam.

21. Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja.

22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ .

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1998 metais buvo likviduota G. žemės Å«kio bendrovę (toliau – G. ŽŪB), kurios likvidacinė komisija 1998 m. gegužės 26 d. 28-iems bendrovės pajininkams, be kito turto, perdavė ginčo sandėlį dalimis, atitinkančiomis jų turėtų pajų skaičių, pagal 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr.

82. Tarp minėtų 28 asmenų pareiÅ¡kėjo A. Z. nebuvo, pajininku, kuriam perduotas turtas yra nurodytas tik pareiÅ¡kėjas K. J. B.. Å ios aplinkybės patvirtina, kad ginčo pastatas‑sandėlis priklausė G. ŽŪB, o jÄ likviduojant, už pajus buvo perduotas jos nariams-pajininkams. Pažymėtina, kad byloje ginčas dėl nurodytų aplinkybių tarp Å¡alių nekyla.

24. IÅ¡ byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. Z. raÅ¡ytinių susitarimų dėl pajų perleidimo (atsisakymo) pagrindu, sudarytų 1998 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu su likviduotos G. ŽŪB pajininkais, įgijo iÅ¡ viso 6 028,00 Lt vertės pajų, suteikiančių teises į sandėlį, o pareiÅ¡kėjas K. J. B. – 1 972,00 Lt vertės pajų, suteikiančių teises į sandėlį (iÅ¡ viso 8 000 Lt vertės pajų). PareiÅ¡kėjai, turėdami Å¡iuos dokumentus, kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ dėl sandėlio kadastrinių matavimų bylos parengimo, o vėliau ir dėl sandėlio nuosavybės teisių įregistravimo vieÅ¡ajame registre.

Byloje pateiktas VÄ® Registrų centras 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. (2070/08)K6-295 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto kadastrÄ â€œ, kuriuo buvo netenkintas A. Z. praÅ¡ymas, nes iÅ¡ pateiktų dokumentų nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ , taip pat pateiktas VÄ® Registrų centras 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. (2070/08)K6-416 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto kadastrÄ â€œ, kuriuo buvo netenkintas K.

J. B. praÅ¡ymas, nes iÅ¡ pateiktų dokumentų bei kitų dokumentų nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog K. J. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ . PareiÅ¡kėjai, kreipėsi teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, byloje įrodinėja, kad nuo pat G. ŽŪB likvidavimo, t. y. 1998 m., jie nurodytÄ ginčo pastatÄ teisėtai, atvirtai ir nepertraukiamai valdo daugiau kaip 19 metų, tam neprieÅ¡taravo ir likviduotos G.

ŽŪB pajininkai, su kuriais buvo sudaryti ir raÅ¡ytiniai susitarimai dėl pajų perleidimo (atsisakymo), kurie bÅ«tent ir patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai yra įgiję daiktines teises į ginčo pastatÄ .

25. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo G. B., nesutikdamas su pareiÅ¡kėjų reikalavimais ir teigdamas, kad dalis ginčijamo pastato teisėtai priklauso jam, į bylÄ pateikė keturias daiktinių teisių į pastatÄ perleidimo sutartis: 1) 2012 m. gegužės 28 d. sudarytÄ sutartį tarp pareiÅ¡kėjo ir V. M., esančio J. K. turto paveldėtoju; 2) 2012 m. gegužės 28 d. sudarytÄ sutartį tarp pareiÅ¡kėjo ir G. P. A.; 3) 2012 m. gegužės 25 d. sudarytÄ sutartį tarp pareiÅ¡kėjo ir R.

T., esančios P. A. V., turto paveldėtoja; 4) 2012 m. gegužės 25 d. sudarytÄ sutartį tarp pareiÅ¡kėjo ir L. V.. IÅ¡ pateiktų sutarčių turinio matyti, kad nurodyti keturi asmenys (tie patys, kurie prieÅ¡ tai su pareiÅ¡kėjais yra sudarę raÅ¡ytinius susitarimus dėl pajų perleidimo (atsisakymo)) G. B. yra perleidę jiems priklausančias daiktines teises į ginčo pastatÄ , kuris priklausė jiems G. ŽŪB 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 82 pagrindu, savo daiktines teises įvertinę atitinkamai jų turimų pajų dalimi.

26. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad tarp pareiÅ¡kėjų A. Z. bei K. J. B. ir suinteresuoto asmens G. B. iÅ¡ esmės kyla ginčas dėl įgytų daiktinių teisių į ginčo pastatÄ realizavimo, t. y. tiek pareiÅ¡kėjai, tiek G. B., siekdami įgyti daiktines teises į ginčo pastatÄ , yra sudarę atitinkamus sandorius su likviduotos bendrovės buvusiais pajininkais – pareiÅ¡kėjai A. Z. ir K. J. B. raÅ¡ytinius susitarimus dėl pajų perleidimo (atsisakymo), o G. B. daiktinių teisių į pastatÄ perleidimo sutartis, kuriais kiekvienas iÅ¡ jų ir įrodinėja savo turimas daiktines teises į ginčo pastatÄ .

27. Pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra vienas iÅ¡ civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Å is institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgÄ laikÄ valdo daiktÄ , tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į valdomÄ daiktÄ . Ä®gyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sÄ Å¾iningai valdomÄ daiktÄ , sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktÄ .

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-41/2011).

28. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ jį valdęs įstatyme nustatytÄ laikÄ , kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ . SÄ Å¾iningo valdymo sÄ voka apibrėžta CK 4.26 straipsnio 3 dalyje ir CK 4.70 straipsnio 1 dalyje – sÄ Å¾iningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , kurį jis pradeda valdyti.

Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų. Taigi pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas daiktÄ valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktÄ , nors tas daiktas ir turi savininkÄ , jei Å¡is per įstatymo nustatytÄ terminÄ savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina, tačiau tik tuo atveju, kai daiktÄ valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas.

DaiktÄ valdantis asmuo negali turėti daugiau teisių už jam žinomÄ savininkÄ , nes niekas neturi teisės paimti iÅ¡ savininko nuosavybę prievarta, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus (CK 4.93 straipsnio 2 dalis), savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis).

29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog 1998 m. likvidavus G. ŽŪB ir likvidacinei komisijai 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 82 bendrovės pajininkams už jų turėtus pajus paskirsčius bendrovei priklausiusį turtÄ â€“ ginčo sandėlį, patvirtina, jog minėtas nekilnojamojo turto objektas turėjo savininkus (likviduotos bendrovės buvusius pajininkus) ir Å¡i aplinkybė pareiÅ¡kėjams buvo gerai žinoma. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjų pozicija, jog jie ginčo pastatÄ Ä¯gijo įgyjamosios senaties pagrindu, tuo pačiu įrodinėjant, kad, siekiant įgyti daiktines teises į ginčo pastatÄ , jie su ginčo objekto savininkais yra sudarę raÅ¡ytinius susitarimus dėl pajų perleidimo (atsisakymo), yra prieÅ¡taringa.

30. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjai byloje teikia įrodinėjimo priemones, kad jie daiktines teises į ginčo pastatÄ Ä¯gijo sudarydami su buvusiais likviduotos bendrovės pajininkais raÅ¡ytinius susitarimus dėl pajų perleidimo (atsisakymo), kurie, pareiÅ¡kėjų vertinimu, nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, pareiÅ¡kėjai laikosi pozicijos, kad pajininkai, kuriems likviduojant bendrovę buvo perduotos turtinės teisės į pastatÄ , sudarę pajų perleidimo sutartis, neturėjo teisės sudaryti turtinių teisių perleidimo sutarčių su suinteresuotu asmeniu G. B..

31. Pažymėtina, kad jei asmuo yra įgijęs nuosavybės teisę į daiktÄ kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali bÅ«ti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das ir nuosavybės teisę į daiktÄ Å¡iuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas. Kita vertus, pareiÅ¡kėjų įrodinėjama daiktinė teisė į ginčo pastatÄ yra kvestionuojama ir kito asmens – G. B., Å¡iam teigiant, kad keturių daiktinių teisių perleidimo sutarčių, sudarytų su likviduotos bendrovės pajininkais (ar jų teisių perėmėjais), kurie jau buvo perleidę-atsisakę pajų pareiÅ¡kėjų atžvilgiu, pagrindu, jis taip pat yra dalies ginčo pastato bendraturtis.

Akivaizdu, kad tiek pareiškėjai, tiek suinteresuotas asmuo įrodinėja, kad nuosavybės teises į statinį įgijo sandorių (kitu) pagrindu, kurių teisėtumas ar šių sandorių atsiradusių teisių vertinimas nėra šios bylos dalykas.

32. Apeliacinės instancijos teismas, esant nustatytoms aplinkybėms, sprendžia, kad byloje nėra nustatytos sÄ lygos taikyti įgyjamosios senaties institutÄ , t. y. pareiÅ¡kėjams akivaizdžiai buvo žinoma aplinkybė, jog turtines teises į ginčo pastatÄ Ä¯gijo likviduotos bendrovės pajininkai, todėl siekdami į pastatÄ Ä¯gyti daiktines teises pareiÅ¡kėjai sudarinėjo atitinkamus raÅ¡ytinius susitarimus. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjų teisė į dalį ginčo pastato yra kvestionuojama kito asmens, sudariusio daiktinių teisių perleidimo sutartis. Byloje kilus ginčui dėl daikto nuosavybės, ar dėl sudarytų susitarimų teisinių pasekmių, teisėtumo, pareiÅ¡kėjai manydami, jog dėl susiklosčiusios faktinės ir teisinės padėties, jų teisės, susijusios su ginčo sandėliu, yra pažeidžiamos, gali jas ginti bendrosios nuosavybės teisės instituto pagalba.

33. PareiÅ¡kėjai nagrinėjamu teisiniu pagrindu negali bÅ«ti pripažinti sÄ Å¾iningais kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančio daikto valdytojais ir reikalauti įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jiems nuosavybės teisę į kitų asmenų nuosavybę, o teismas neturi teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti, nes tokio pareiÅ¡kimo tenkinimas neatitinka CK 4.47 straipsnyje nustatytos vienos iÅ¡ sÄ lygų nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti – asmens sÄ Å¾iningo turto valdymo ir įgijimo, t. y. kai toks asmuo, nors ir žino, kad jo valdomas daiktas ar turto dalis turi savininkÄ , tačiau vis tiek siekia įgyti nuosavybės teisę į to savininko turto dalį.

34. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmesdamas praÅ¡ymÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018, panaikinimo, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiÅ¡kėjų A.

Z. ir K. J. B. pareiÅ¡kimas dėl juridinio fakto nustatymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo ir apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 35. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡sprendus iÅ¡ esmės – tenkinus suinteresuoto asmens G. B. praÅ¡ymÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018, panaikinimo, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kadangi byloje yra priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiÅ¡kėjų A. Z. ir K. J. B. pareiÅ¡kimas dėl juridinio fakto nustatymo yra atmetamas, suinteresuotas asmuo G. B. įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad G. B. bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sudaro 37,50 Eur žyminis mokestis už praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo (el. b. t. 1, b. l. 125), 37,50 Eur žyminis mokestis už atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties, kuria nebuvo atnaujintas procesas (el. b. t. 2, b. l. 36), 200,00 Eur atskirojo skundo parengimas (el. b. t. 2, b. l.

37) ir 150,00 Eur atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ parengimas (el. b. t. 2, b. l. 141-142), t. y. iÅ¡ viso 425,00 Eur. Tuo tarpu A. B. bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sudaro 290,00 Eur atskirojo skundo parengimas (el. b. t. 3, b. l. 34-75). IÅ¡ viso byloje suinteresuotas asmuo turėjo 715,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios yra pagrįstos į bylÄ pateiktas raÅ¡ytiniais įrodymais.

37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas), sprendžia, kad suinteresuoto asmens A. B. praÅ¡omos priteisti advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjų lygiomis dalimis.

38. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , iÅ¡ pareiÅ¡kėjų A. Z. ir K. J. B. suinteresuoto asmens A. B. naudai lygiomis dalimis priteistina po 357,70 Eur (715,40/2) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalimis).

39. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme sudarė 28,73, o apeliacinės instancijos teisme sudaro 12,97 Eur, iš viso 41,70 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai yra priteistinos iš pareiškėjų A.

Z. ir K. J. B. lygiomis dalimis, t. y. po 20,85 Eur (41,70/2). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u s p r e n d ž i a: Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – suinteresuoto asmens G. B. praÅ¡ymÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018, panaikinimo tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų A. Z. ir K. J. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo atmesti. IÅ¡ pareiÅ¡kėjų A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis priteisti po 357,70 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis eurus 70 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjų A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai lygiomis dalimis priteisti po 20,85 Eur (dvideÅ¡imt eurų 85 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660). Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas