6d182344-86e2-46ef-81ce-bfc6fdec1198 · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedskundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, priteisimo. Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 5000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kÄjas skunde (b. l.
Legislator headnote
AI generated6d182344-86e2-46ef-81ce-bfc6fdec1198 · Regionų administracinis teismas: teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Full text
                                                    AdministracinÄ byla Nr. I-6094-279/2018                                                                                                                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01393-2018-1                                                                                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 37.3; 55.1.1.(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjÅ«Äio 27 d.PanevÄžys Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mų teisÄja NijolÄ ÄekanauskienÄ, sekretoriaujant Ingridai PetuÅ¡kinienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A.
E. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, priteisimo. Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 5000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kÄjas skunde (b. l.
2) nurodÄ, kad Alytaus pataisos namuose (toliau â ir Alytaus PN) nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. atliko laisvÄs atÄmimo bausmÄ kameros tipo patalpose, kur jam trÅ«ko gyvenamojo ploto. Taip pat nurodÄ, kad kameroje Nr. 26 buvo netinkamas tiek natÅ«ralus, tiek ir dirbtinis apÅ¡vietimas, nuo kameros sienų buvo nusilupÄ dažai, sienos, palangÄs apipelijusios, kameroje buvo drÄgna, Å¡alta. Gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengta mechaninÄ ventiliacija. PaaiÅ¡kino, kad kameroje Nr. 36 trÅ«ko gyvenamojo ploto, nebuvo tinkamų sÄ lygų maistui laikyti, todÄl maistas greitai sugesdavo, nebuvo tinkamos ventiliacijos, ant sienų matÄsi pelÄsis, grybelis, laikydavosi didelÄ drÄgmÄ, bÅ«davo Å¡alta, trÅ«ko natÅ«ralios Å¡viesos.
NurodÄ, jog prausiantis duÅ¡u nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes nÄra atskirų persirengimo kabinų, nÄra kur pasikabinti rÅ«bų, netinkamas apÅ¡vietimas, temperatÅ«ra bei ventiliacija. Tokios kalinimo sÄ lygos buvo kankinanÄios, nežmoniÅ¡kos, pažeidžianÄios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. DÄl minÄtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , pasireiÅ¡kusiÄ diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, sveikatos pablogÄjimu.
NurodÄ, kad teismo posÄdyje nedalyvaus.Atsakovas Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko (b. l. 8-13). NurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjui ginÄo laikotarpiu buvo užtikrinta teisÄs aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Nesutiko su pareiÅ¡kÄjo argumentais, kad baldai ir kitas inventorius mažina gyvenamÄ jį plotÄ , nes galiojantys teisÄs aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto skaiÄiavimo su baldais ar be jų. PaaiÅ¡kino, kad Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose buvo atliktas kapitalinis remontas, kuris vyko keliais etapais.
Po remonto dalis kamerų pradÄta eksploatuoti 2009 m. sausio mÄnesį, kita dalis â 2010 metais birželio mÄnesį. NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu nesikreipÄ Ä¯ pataisos namų administracijÄ su nusiskundimais dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų arba su praÅ¡ymu perkelti jį į kitas gyvenamÄ sias patalpas. Pažymi, kad Alytaus PN atskirame lokaliniame sektoriuje esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ atitinkanÄiÄ higienos normas visuose pataisos namuose.
BendrabuÄio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros vÄdinamos atidarius langus kaip tÄ numato Lietuvos higienos norma HN 76:2010 24 punktas. GyvenamÄ sias patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Teigia, kad grybelio , pelÄsių sanitariniuose mazguose, miegamuosiuose nÄra. PaaiÅ¡kino, kad Alytaus PN pareigÅ«nai nuteistųjų duÅ¡inÄse ir persirengimo kambariuose nestebi, taÄiau iÅ¡girdus, kad tarp nuteistųjų yra konfliktas, reaguoja į situacijÄ ir gali užeiti į persirengimo kambarį ar duÅ¡inÄ.
Pertvaros duÅ¡inÄse yra įrengtos, nors nacionaliniuose teisÄs aktuose nÄra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todÄl jų neįrengimas nÄra neteisÄtas veiksmas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala. BÅ«tina konkreÄiai apibrÄžti galimus neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau â CK) 6.270 straipsnio prasme.
PareiÅ¡kÄjas remiasi abstrakÄiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dÄstomas aplinkybes patvirtinanÄių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ , nenurodo, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis. Atsakovas praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmetamas. pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Alytaus PN, dÄl atsakovo neteisÄtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ jo laikymo teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ . TodÄl, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų taikymo prasme) veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo nurodytos neturtinÄs žalos atsiradimÄ .
PažymÄtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinÄje byloje Nr. A17-1001/2007;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinÄs žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, tikrai patyrÄ fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Kadangi neturtinÄ Å¾ala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kÄjo laikymo Alytaus PN sÄ lygų, nagrinÄjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekÄs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .
Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmÄs, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir â tam tikrais atvejais â nuo nukentÄjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klÄs. Be to, vertindamas, ar elgesys yra âžeminantis orumÄ â 3straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikÄ jo ar jos asmenybÄ su3straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.
Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinÄjimo taisyklÄ, kiekviena ginÄo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis administracinÄje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinÄje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kÄjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinanÄius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.Netinkamas laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kÄjas grindžia ploto trÅ«kumu gyvenamosiose kameros tipo patalpose.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.
įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau â ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs) (ginÄo laikotarpiu galiojanti redakcija nuo 2017 m. kovo 3 d. ir nuo 2017 m. lapkriÄio 29 d.) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.
Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 ir 111.2. punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinÄiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaiÄiuojamas patalpose esanÄių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaiÄiuojant kameros plotÄ , darytina iÅ¡vada, kad skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ gyvenamojoje patalpoje laikomų asmenų skaiÄiaus. Objektyvių duomenų apie konkreÄiu pareiÅ¡kÄjo buvimo tam tikroje kameroje metu joje buvusį nuteistųjų skaiÄių nÄra pateikta, todÄl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaiÄiuotinas gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kÄjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus.PareiÅ¡kÄjas nedetalizavo, nenurodÄ kokiu laikotarpiu ir kokiose konkreÄiose patalpose jis buvo laikomas.
Atsakovas atsiliepime nurodo, jog pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužÄs 12 d., nuo 2017 m. gegužÄs 18 d. iki 2017 m. gegužÄs 19 d. ir nuo 2017 m. gegužÄs 22 iki 2017 m. birželio 5 d. buvo paskirtas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 26, kurios plotas 29,91 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todÄl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,74 kv. m.; nuo 2017 m. spalio 25 iki 2018 m. sausio 24 d., nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. vasario 23 d., nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. kovo 7 d., nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 23 d., nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. buvo paskirtas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 36, kurios plotas 12,61 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todÄl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,2 kv. m.Atsakovo pateikti oficialÅ«s duomenys kitais objektyviais duomenimis nÄra paneigti, todÄl teismas vadovaujasi jais, sprÄsdamas dÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimų pagrįstumo.
MinÄti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ 3,6 kv. m. plotÄ ginÄo laikotarpiu buvo užtikrinta. Teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.1. ir 111.2 punktus, skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkanÄiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ neiÅ¡skaiÄiuojamas patalpose esanÄių baldų ir kitų įrenginių plotas. PastebÄtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.
Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas (toliau â ir LVAT) vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014).Ä®vertinÄs iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teismas pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl jam tekusio per mažo gyvenamojo ploto, atmeta, kaip nepagrįstus.PareiÅ¡kÄjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinÄ Å¾alÄ nurodÄ patyrÄs dÄl netinkamo natÅ«ralaus bei dirbtinio apÅ¡vietimo kamerų tipo patalpose.LVAT iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008 pabrÄžÄ, kad įrodinÄjant neturtinÄ Å¾alÄ ypatingÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas â materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinÄjamu atveju â neturtinÄs žalos padarymo faktas).
PareiÅ¡kÄjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turÄtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentÄjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinÄs žalos padarymo faktas. PastebÄtina, kad ginÄui aktualiu laikotarpiu, patalpų apÅ¡vietos parametrus reglamentavo LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ (galiojanti nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d.; toliau â ir Higienos norma HN 134:2015).
Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 200 lx, o natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas nÄra numatytas. PareiÅ¡kÄjas į bylÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių jo argumentus dÄl Alytaus PN kamerų tipo patalpų Nr. 26 bei Nr. 36, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusio netinkamo apÅ¡vietimo. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, t. y. VisuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d.
įsakymu Nr. V-606 âDÄl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 âDÄl tiesioginÄs valstybinÄs visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄs reglamento patvirtinimoâ pakeitimoâ patvirtintu reglamentu. TodÄl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl kamerų tipo patalpų Nr. 26 bei Nr. 36 buvusio netinkamo apÅ¡vietimo galÄjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenÄs sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenÄs sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolÄ nÄra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolÄ (valstybinÄ visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄ) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sriÄių sÄ raÅ¡Ä .
Teismas byloje nenustatÄ, jog pats pareiÅ¡kÄjas dÄl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų (blogo apÅ¡vietimo) buvo kreipÄsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todÄl pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl kamerų tipo patalpų Nr. 26 bei Nr. 36 buvusios apÅ¡vietimo neatitikimo teisÄs aktais nustatytoms normoms, laikytini nepagrįstais. Nors pareiÅ¡kÄjas teigia, kad prastas apÅ¡vietimas kenkÄ regÄjimui, taÄiau byloje nÄra Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtinanÄių duomenų.Skunde pareiÅ¡kÄjas teigÄ, kad pastatas buvo avarinÄs bÅ«klÄs, laikydavosi didelÄ drÄgmÄ, ant sienų bei palangių buvo pelÄsio, grybelio, bÅ«davo Å¡alta, netinkamas vÄdinimas.
Atsakovas Å¡ias aplinkybes neigÄ, atsiliepime nurodÄ, jog baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose 2009-2010 m. buvo atliktas kapitalinis remontas, gyvenimo sÄ lygos jose atitinka sanitarinių â higienos normų reikalavimus.Higienos norma HN 134:2015 numatyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelÄsių (39 punktas). Higienos normoje įtvirtinta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).PareiÅ¡kÄjas į bylÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių jo argumentus dÄl Alytaus PN gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo apgyvendintas ginÄo laikotarpiu, netinkamos ventiliacijos, buvusio pelÄsio, ant sienų bei palangių buvimo.Byloje nepateikta įrodymų, t. y.
VisuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktų (ginÄo laikotarpiu tikrintų gyvenamųjų patalpų, kuriose bausmÄ atliko pareiÅ¡kÄjas), kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 âDÄl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 âDÄl tiesioginÄs valstybinÄs visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄs reglamento patvirtinimoâ pakeitimoâ patvirtintu reglamentu. TodÄl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, buvusio pelÄsio, drÄgmÄs buvimo galÄjo patirti papildomus nepatogumus.
Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenÄs sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenÄs sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolÄ nÄra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolÄ (valstybinÄ visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄ) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sriÄių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatÄ, jog pats pareiÅ¡kÄjas dÄl galimai netinkamų bausmÄs atlikimo sÄ lygų (netinkamos ventiliacijos, buvusio pelÄsio, grybelio) buvo kreipÄsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todÄl pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl netinkamos ventiliacijos, buvusio pelÄsio bei grybelio kamerų tipo patalpose ir jų neatitikimo teisÄs aktuose nustatytų reikalavimų laikytini nepagrįstais.
Higienos normos HN 76:2010 26 punkte buvo numatyta, jog oro temperatÅ«ra Å¡altuoju metų laiku turi bÅ«ti nuo 18 °C iki 22 °C, o Å¡iltuoju â nuo 18 °C iki 28 °C . Higienos normos HN 136:2015 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnÄ kaip 28 °C.Atsakovas tvirtino, jog Pataisos įstaigoje patalpų Å¡ildymo sistema yra kompiuterizuota ir Å¡ilumos temperatÅ«rÄ visÄ parÄ palaiko atitinkanÄiÄ higienos normos reikalavimus (b. l. 10).
Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl netinkamos temperatÅ«ros bÅ«tų teikÄs skundus pataisos namų administracijai ar pareigÅ«nams reiÅ¡kÄs praÅ¡ymus dÄl Å¡ildytuvo iÅ¡davimo, o tokie praÅ¡ymai nebuvo patenkinti. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkreÄiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kÄjas, pareiÅ¡kÄjui ar kitam asmeniui dÄl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinÄje byloje Nr. A2446-624/2015).
Remiantis iÅ¡dÄstytais argumentais, pareiÅ¡kÄjo nurodytos aplinkybÄs dÄl aukÅ¡Äiau minimų pažeidimų, yra nepagrįstos. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog nebuvo privatumo duÅ¡o kabinose, nes nebuvo atskirų kabinų, atskirų persirengimo kabinų, nebuvo kur pasikabinti rÅ«bų, duÅ¡o patalpose netinkama ventiliacija.Higienos normos HN 134:2015 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatÅ«rÄ duÅ¡inÄse, taip pat privalomÄ karÅ¡to vandens į jas tiekimÄ . Prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 20°C (16 p.).
LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi duÅ¡o patalpai minimaliai bÅ«tini baldai ir/ar kietasis inventorius. Detalesnio duÅ¡o patalpų įrengimo nacionaliniai teisÄs aktai nereglamentuoja. TeisÄs normose nÄra įtvirtinto ir reikalavimo duÅ¡inÄje ar persirengimo patalpoje įrengti pertvaras. LVAT praktikoje yra pažymÄta, jog privatumo duÅ¡e neužtikrina pertvarų nebuvimas.
NustaÄius ypaÄ prastas kalinimo sÄ lygas, privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudaranÄių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužÄs 23 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1456-602/2016). Atsakovas atsiliepime nurodÄ, jog pertvaros duÅ¡inÄje yra įrengtos, rÅ«bus prieÅ¡ einant į duÅ¡Ä nuteistieji gali nusirengti persirengimo kambaryje, tualetuose arba savo miegamajame.
IÅ¡ byloje esanÄių nuotraukų (b. l. 18, 19 bei 22, 23) matyti, jog duÅ¡as iÅ¡ abiejų pusių buvo atskirtas pertvaromis, tik viena įÄjimui į duÅ¡Ä skirta pusÄ buvo atvira. Taigi, teismo vertinimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiÅ¡kÄjui suteiktas privatumas naudojantis duÅ¡u buvo pakankamas. PareiÅ¡kÄjo nurodytos aplinkybÄs, jog nebuvo kur pasikabinti rÅ«bų, atmestinos kaip nepagrįstos, nes iÅ¡ atsakovo pateiktų nuotraukų (b. l. 20,21) matosi, jog yra įengti kabliukai rÅ«bams pasikabinti.Pagal bylos duomenis nÄra pagrindo konstatuoti, jog duÅ¡inių įrengimas pažeidÄ galiojanÄius teisÄs aktus.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog duÅ¡o patalpoje netinkamas vÄdinimas, taÄiau tai pagrindžianÄių įrodymų nepateikÄ. GinÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas į Alytaus PN pareigÅ«nus, administracijÄ ar į VisuomenÄs sveikatos centrÄ , kitÄ valstybÄs institucijÄ ar visuomeninÄ organizacijÄ dÄl netinkamos ventiliacijos duÅ¡o patalpose nesikreipÄ. PareiÅ¡kÄjas teismui nenurodÄ, kokios aplinkybÄs jam trukdÄ pasinaudoti Å¡ia teise, nepateikÄ jas patvirtinanÄių įrodymų, todÄl sprÄstina, kad pareiÅ¡kÄjas nemanÄ, jog jo teisÄs buvo pažeidžiamos, todÄl nurodyti pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl duÅ¡o patalpose netinkamo vÄdinimo atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kÄjas skunde taip pat nurodÄ, kad kameros tipo patalpose Nr. 36 nebuvo tinkamų sÄ lygų maistui laikyti, todÄl jis greitai sugesdavo.Atsakovas atsiliepime, nurodÄ, kad gyvenamosios patalpos buvo aprÅ«pintos geros kokybÄs bei bÅ«klÄs baldais, todÄl atitiko teisÄs aktų reikalavimus (b. l. 9) .LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.
įsakymu Nr. V-245, nurodomi drausmÄs izoliatoriams ir kamerų tipo patalpoms minimaliai bÅ«tini baldai bei kietasis inventorius. Jose nÄra įtvirtinto reikalavimo kameros tipo patalpose įrengti atskiros spintelÄs ar kito baldo, tinkamo maistui laikyti. Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis į Alytaus PN administracijÄ dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų. PareiÅ¡kÄjas teismui nenurodÄ, kokios aplinkybÄs jam trukdÄ pasinaudoti Å¡ia teise, nepateikÄ jas patvirtinanÄių įrodymų, todÄl sprÄstina, kad pareiÅ¡kÄjas nemanÄ, jog jo teisÄs buvo pažeidžiamos.
Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjo nurodytos aplinkybÄs, jog kameros tipo patalpoje Nr. 36 nebuvo tinkamų sÄ lygų maistui laikyti, atmestinos kaip nepagrįstos, kadangi nacionaliniai teisÄs aktai nenumato kamerų tipo patalpose atskiro baldo maistui laikyti.Teismas taip pat pabrÄžia, kad pareiÅ¡kÄjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminÄjo, kad gyvenamosios patalpos buvo avarinÄs bÅ«klÄs, sienos ir palangÄs apipelijusios, nÄra ventiliacijos, laikydavosi drÄgmÄ, bÅ«davo Å¡alta, tamsu, ir kt., bet nepagrindÄ Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmÄmis, o teisÄs ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidÄjas jam nesuteikÄ.
Teismo nuomone, pareiÅ¡kÄjas Å¡iuo atveju neįrodÄ neturtinÄs žalos padarymo fakto bei neteisÄtų atsakovo veiksmų. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinÄ (moralinÄ) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dÄl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinÄjimo taisyklÄmis, o turi bÅ«ti taikomi minÄti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.GinÄo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai dÄl jo orumÄ Å¾eminanÄių sÄ lygų pataisos namuose, yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todÄl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lÄmÄ neturtinÄs žalos atsiradimÄ .
Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina tiek neteisÄtų valstybÄs institucijos veiksmų â pareiÅ¡kÄjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kÄjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo paÄiu, ir neturtinÄs žalos atsiradimo fakto.Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, todÄl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nÄra teisinio pagrindo.
PareiÅ¡kÄjas neįrodÄ ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl neturtinÄs žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
TeisÄja                                                                                 NijolÄ ÄekanauskienÄ                                                           Â