Legislator Case Law & Legislation
6d182344-86e2-46ef-81ce-bfc6fdec1198 AI generated

6d182344-86e2-46ef-81ce-bfc6fdec1198 · Regionų administracinis teismas

Case Number 6d182344-86e2-46ef-81ce-bfc6fdec1198
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

Legislator headnote

AI generated

6d182344-86e2-46ef-81ce-bfc6fdec1198 · Regionų administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                    Administracinė byla Nr. I-6094-279/2018                                                                                                                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01393-2018-1                                                                                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 37.3; 55.1.1.(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 27 d.Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė, sekretoriaujant Ingridai PetuÅ¡kinienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

E. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

2) nurodė, kad Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. atliko laisvės atėmimo bausmę kameros tipo patalpose, kur jam trÅ«ko gyvenamojo ploto. Taip pat nurodė, kad kameroje Nr. 26 buvo netinkamas tiek natÅ«ralus, tiek ir dirbtinis apÅ¡vietimas, nuo kameros sienų buvo nusilupę dažai, sienos, palangės apipelijusios, kameroje buvo drėgna, Å¡alta. Gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengta mechaninė ventiliacija. PaaiÅ¡kino, kad kameroje Nr. 36 trÅ«ko gyvenamojo ploto, nebuvo tinkamų sÄ lygų maistui laikyti, todėl maistas greitai sugesdavo, nebuvo tinkamos ventiliacijos, ant sienų matėsi pelėsis, grybelis, laikydavosi didelė drėgmė, bÅ«davo Å¡alta, trÅ«ko natÅ«ralios Å¡viesos.

Nurodė, jog prausiantis duÅ¡u nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes nėra atskirų persirengimo kabinų, nėra kur pasikabinti rÅ«bų, netinkamas apÅ¡vietimas, temperatÅ«ra bei ventiliacija. Tokios kalinimo sÄ lygos buvo kankinančios, nežmoniÅ¡kos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, sveikatos pablogėjimu.

Nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 8-13). Nurodė, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Nesutiko su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad baldai ir kitas inventorius mažina gyvenamÄ jį plotÄ , nes galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto skaičiavimo su baldais ar be jų. PaaiÅ¡kino, kad Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose buvo atliktas kapitalinis remontas, kuris vyko keliais etapais.

Po remonto dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis – 2010 metais birželio mėnesį. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į pataisos namų administracijÄ su nusiskundimais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų arba su praÅ¡ymu perkelti jį į kitas gyvenamÄ sias patalpas. Pažymi, kad Alytaus PN atskirame lokaliniame sektoriuje esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ atitinkančiÄ higienos normas visuose pataisos namuose.

Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros vėdinamos atidarius langus kaip tÄ numato Lietuvos higienos norma HN 76:2010 24 punktas. GyvenamÄ sias patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Teigia, kad grybelio , pelėsių sanitariniuose mazguose, miegamuosiuose nėra. PaaiÅ¡kino, kad Alytaus PN pareigÅ«nai nuteistųjų duÅ¡inėse ir persirengimo kambariuose nestebi, tačiau iÅ¡girdus, kad tarp nuteistųjų yra konfliktas, reaguoja į situacijÄ ir gali užeiti į persirengimo kambarį ar duÅ¡inę.

Pertvaros duÅ¡inėse yra įrengtos, nors nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas nėra neteisėtas veiksmas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala. BÅ«tina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme.

PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytÄ neturtinę žalÄ , nenurodo, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis. Atsakovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmetamas. pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ jo laikymo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Alytaus PN sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su3straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.Netinkamas laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia ploto trÅ«kumu gyvenamosiose kameros tipo patalpose.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (ginčo laikotarpiu galiojanti redakcija nuo 2017 m. kovo 3 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 29 d.) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 ir 111.2. punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ gyvenamojoje patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje kameroje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, nenurodė kokiu laikotarpiu ir kokiose konkrečiose patalpose jis buvo laikomas.

Atsakovas atsiliepime nurodo, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 12 d., nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. ir nuo 2017 m. gegužės 22 iki 2017 m. birželio 5 d. buvo paskirtas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 26, kurios plotas 29,91 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,74 kv. m.; nuo 2017 m. spalio 25 iki 2018 m. sausio 24 d., nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. vasario 23 d., nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. kovo 7 d., nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 23 d., nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. buvo paskirtas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 36, kurios plotas 12,61 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,2 kv. m.Atsakovo pateikti oficialÅ«s duomenys kitais objektyviais duomenimis nėra paneigti, todėl teismas vadovaujasi jais, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo.

Minėti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teisė į 3,6 kv. m. plotÄ ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta. Teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.1. ir 111.2 punktus, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas (toliau – ir LVAT) vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014).Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl jam tekusio per mažo gyvenamojo ploto, atmeta, kaip nepagrįstus.PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ nurodė patyręs dėl netinkamo natÅ«ralaus bei dirbtinio apÅ¡vietimo kamerų tipo patalpose.LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pastebėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, patalpų apÅ¡vietos parametrus reglamentavo LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx, o natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas nėra numatytas. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN kamerų tipo patalpų Nr. 26 bei Nr. 36, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusio netinkamo apÅ¡vietimo. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d.

įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl kamerų tipo patalpų Nr. 26 bei Nr. 36 buvusio netinkamo apÅ¡vietimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų (blogo apÅ¡vietimo) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl kamerų tipo patalpų Nr. 26 bei Nr. 36 buvusios apÅ¡vietimo neatitikimo teisės aktais nustatytoms normoms, laikytini nepagrįstais. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad prastas apÅ¡vietimas kenkė regėjimui, tačiau byloje nėra Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų.Skunde pareiÅ¡kėjas teigė, kad pastatas buvo avarinės bÅ«klės, laikydavosi didelė drėgmė, ant sienų bei palangių buvo pelėsio, grybelio, bÅ«davo Å¡alta, netinkamas vėdinimas.

Atsakovas Å¡ias aplinkybes neigė, atsiliepime nurodė, jog baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose 2009-2010 m. buvo atliktas kapitalinis remontas, gyvenimo sÄ lygos jose atitinka sanitarinių – higienos normų reikalavimus.Higienos norma HN 134:2015 numatyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Higienos normoje įtvirtinta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo apgyvendintas ginčo laikotarpiu, netinkamos ventiliacijos, buvusio pelėsio, ant sienų bei palangių buvimo.Byloje nepateikta įrodymų, t. y.

Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (ginčo laikotarpiu tikrintų gyvenamųjų patalpų, kuriose bausmę atliko pareiÅ¡kėjas), kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, buvusio pelėsio, drėgmės buvimo galėjo patirti papildomus nepatogumus.

Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų (netinkamos ventiliacijos, buvusio pelėsio, grybelio) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos ventiliacijos, buvusio pelėsio bei grybelio kamerų tipo patalpose ir jų neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikytini nepagrįstais.

Higienos normos HN 76:2010 26 punkte buvo numatyta, jog oro temperatÅ«ra Å¡altuoju metų laiku turi bÅ«ti nuo 18 °C iki 22 °C, o Å¡iltuoju – nuo 18 °C iki 28 °C . Higienos normos HN 136:2015 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C.Atsakovas tvirtino, jog Pataisos įstaigoje patalpų Å¡ildymo sistema yra kompiuterizuota ir Å¡ilumos temperatÅ«rÄ visÄ parÄ palaiko atitinkančiÄ higienos normos reikalavimus (b. l. 10).

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamos temperatÅ«ros bÅ«tų teikęs skundus pataisos namų administracijai ar pareigÅ«nams reiÅ¡kęs praÅ¡ymus dėl Å¡ildytuvo iÅ¡davimo, o tokie praÅ¡ymai nebuvo patenkinti. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl aukščiau minimų pažeidimų, yra nepagrįstos. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog nebuvo privatumo duÅ¡o kabinose, nes nebuvo atskirų kabinų, atskirų persirengimo kabinų, nebuvo kur pasikabinti rÅ«bų, duÅ¡o patalpose netinkama ventiliacija.Higienos normos HN 134:2015 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatÅ«rÄ duÅ¡inėse, taip pat privalomÄ karÅ¡to vandens į jas tiekimÄ . Prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C (16 p.).

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Teisės normose nėra įtvirtinto ir reikalavimo dušinėje ar persirengimo patalpoje įrengti pertvaras. LVAT praktikoje yra pažymėta, jog privatumo duše neužtikrina pertvarų nebuvimas.

Nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pertvaros duÅ¡inėje yra įrengtos, rÅ«bus prieÅ¡ einant į duÅ¡Ä nuteistieji gali nusirengti persirengimo kambaryje, tualetuose arba savo miegamajame.

IÅ¡ byloje esančių nuotraukų (b. l. 18, 19 bei 22, 23) matyti, jog duÅ¡as iÅ¡ abiejų pusių buvo atskirtas pertvaromis, tik viena įėjimui į duÅ¡Ä skirta pusė buvo atvira. Taigi, teismo vertinimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiÅ¡kėjui suteiktas privatumas naudojantis duÅ¡u buvo pakankamas. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, jog nebuvo kur pasikabinti rÅ«bų, atmestinos kaip nepagrįstos, nes iÅ¡ atsakovo pateiktų nuotraukų (b. l. 20,21) matosi, jog yra įengti kabliukai rÅ«bams pasikabinti.Pagal bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, jog duÅ¡inių įrengimas pažeidė galiojančius teisės aktus.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog duÅ¡o patalpoje netinkamas vėdinimas, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Alytaus PN pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ dėl netinkamos ventiliacijos duÅ¡o patalpose nesikreipė. PareiÅ¡kėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti Å¡ia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl spręstina, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, todėl nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl duÅ¡o patalpose netinkamo vėdinimo atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros tipo patalpose Nr. 36 nebuvo tinkamų sÄ lygų maistui laikyti, todėl jis greitai sugesdavo.Atsakovas atsiliepime, nurodė, kad gyvenamosios patalpos buvo aprÅ«pintos geros kokybės bei bÅ«klės baldais, todėl atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 9) .Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245, nurodomi drausmės izoliatoriams ir kamerų tipo patalpoms minimaliai bÅ«tini baldai bei kietasis inventorius. Jose nėra įtvirtinto reikalavimo kameros tipo patalpose įrengti atskiros spintelės ar kito baldo, tinkamo maistui laikyti. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Alytaus PN administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų. PareiÅ¡kėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti Å¡ia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl spręstina, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, jog kameros tipo patalpoje Nr. 36 nebuvo tinkamų sÄ lygų maistui laikyti, atmestinos kaip nepagrįstos, kadangi nacionaliniai teisės aktai nenumato kamerų tipo patalpose atskiro baldo maistui laikyti.Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo, kad gyvenamosios patalpos buvo avarinės bÅ«klės, sienos ir palangės apipelijusios, nėra ventiliacijos, laikydavosi drėgmė, bÅ«davo Å¡alta, tamsu, ir kt., bet nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto bei neteisėtų atsakovo veiksmų. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo orumÄ Å¾eminančių sÄ lygų pataisos namuose, yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ .

Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiÅ¡kėjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

PareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                 Nijolė Čekanauskienė                                                           Â