2020-11-25 Nr. AB-22330-3-61-3-03142-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-771-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03142-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 54.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas žemės sklypui, unikalus Nr.( duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini).

Kadangi pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17, 24 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2020 m. spalio 9 d., t. y. pateikti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, suformuluoti ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkantį skundo reikalavimą: panaikinti prisijungimo sąlygas ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jo 2020 m. rugsėjo 14 d. prašymą dėl prisijungimo sąlygų išdavimo.

Šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas 2020 m. spalio 7 d. pateikė teismui žyminio mokesčio kvitą, tačiau iki nustatyto termino nepateikė patikslinto skundo, kuriame pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje teismo pateiktą išaiškinimą būtų suformuluotas skundo reikalavimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo nustatytas terminas iki 2020 m. spalio 9 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui skundą, kuriame būtų patikslintas skundo reikalavimas; pateikti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėjo, kad minėtoje nutartyje teismas detaliai išaiškino pareiškėjui, kaip jis galėtų formuluoti ABTĮ nuostatas atitinkantį skundo reikalavimą dėl savo pažeistų teisių gynimo.

Teismas pažymėjo, kad administracinis teismas imasi nagrinėti skundą tik tada, kai yra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str.). Nurodė, kad šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas 2020 m. spalio 7 d. pateikė teismui žyminio mokesčio kvitą, tačiau iki nustatyto termino nepateikė skundo, kuriame pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje teismo pateiktą išaiškinimą būtų tinkamai suformuluotas reikalavimas. Teismas sprendė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino esminio skundo trūkumo, dėl kurio nėra galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų ir išspręsti skundo priėmimo klausimo, todėl, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, skundas laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį, ir priimti skundą nagrinėti iš esmės.

Nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 24 d., laikydamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies nuostatų, suformulavo savo skundo reikalavimą ir dalyką: įpareigoti atsakovą išduoti prisijungimo prie susiseikimo komunikacijų sąlygas žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad teismas turi laikytis nešališkumo principo ir leisti pareiškėjui pačiam realizuoti savo subjektiškumą ir pačiam suformuoti savo skundo dalyką. Pažymėjo, kad neprašo teismo panaikinti 2020 m. rugsėjo 16 d. jam išduotų Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr. 20/1248 ir neketina jų skųsti teismui. Pažymi, kad ieškinio dalykas yra tai, kad atsakovas nenagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl prisijungimo prie susiseikimo komunikacijų sąlygų žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) pusės, o nutarė modifikuoti pareikėjo prašymą ir išduoti kitas sąlygas, neišsprendus pradinio prašymo, bei nurodo, kad tokius veiksmus pareiškėjas laiko vilkinimu ir jo subjektinių teisių pažeidimu. Nurodo, kad formuluojant skundo reikalavimą taip, kaip nurodo teismas, bus iškreipta prašymo esmė (įvažiavimas formuojamas iš kitos pusės). Nurodo, kad pareiškėjo suformuluotas skundo reikalavimas yra tinkamas, nes atsakovas iš esmės neišsprendė pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 14 d. prašymo dėl prisijungimo sąlygų išdavimo.

Pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastuktūros skyriui pateikė prašymą išduoti prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sąlygas ūkio ir garažo pastatui žemės sklype, unikalus Nr.( duomenys neskelbtini). Prašyme nurodyta prisijungimo vieta iš (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pridėjo nuosavybę patvirtinantį dokumentą ir žemės sklypo planą su pažymėtu projektuojamu keliu ir jo pozicija (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. gautame atsakyme Nr. A348-1086/20, nebuvo nurodyta jokių sprendimų dėl prisijungimo prie susiekimo komunikacijų iš (duomenys neskelbtini), kadangi pateiktose prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sąlygose buvo išduotas leidimas žemės sklypo eismo jungčiai su sklypo pietvakarinėje pusėje besiribojančiu privažiavimo keliu, bei nurodo, kad tokio sprendimo pareiškėjas neprašė. Pažymi, kad ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje, o bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti tą viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties, kuria ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes konstatavo, kad nebuvo pašalinti skundo trūkumai, t. y. nebuvo suformuluotas skundo reikalavimas, susiejant jį su konkrečiu skundžiamu administraciniu aktu, kuriame būtų atsisakyta vykdyti pareiškėjo reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo neginčijantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 16 d. jam išduotų Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr. 20/1248, kadangi šiuo raštu nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl prisijungimo prie susiekimo komunikacijų iš (duomenys neskelbtini), bet buvo išduotas leidimas žemės sklypo eismo jungčiai su sklypo pietvakarinėje pusėje besiribojančiu privažiavimo keliu, todėl, pareiškėjo manymu, atsakovas vilkina priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, jog pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus, t. y. pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.). Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas žemės sklypui, unikalus Nr.( duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini).

Susipažinusi su pareiškėjo skundu ir kartu su juo pateiktais dokumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2020 m. spalio 9 d. pateikti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ir suformuluoti ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkantį skundo reikalavimą, t. y. nurodyti skundžiamą administracinį aktą, bei susieti jį su pažeistomis pareiškėjo teisėmis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juo atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Pažymėtina kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Pareiškėjas teismo nurodytu terminu pateikė įrodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau nepatikslino skundo reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad neketina ginčyti atsakovo sprendimo 2020 m. rugsėjo 14 d. dėl jo prašymo išnagrinėjimo, nes mano, kad atsakovas, išnagrinėjęs jo prašymą, ir 2020 m. rugsėjo 16 d. išdavęs jam prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, tačiau netenkinęs pareiškėjo prašymo dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų vietos žemės sklype (komunikacijų jungtis leidžiama kitoje sklypo pusėje, nei prašė pareiškėjas), vilkina atlikti prašomus veiksmus, todėl prašo teismą įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas žemės sklypui, unikalus Nr.( duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas nelaikytinas skundu dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus, kadangi pagal pareiškėjo prašymą buvo priimtas atitinkamas administracinės procedūros sprendimas ir išduotos Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos, todėl pareiškėjas, nesutikdamas su išduotomis sąlygomis, turėjo skųsti šias prisijungimo sąlygas teismui, dėl jų formuluodamas ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkantį reikalavimą, o ne reikšdamas savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Kadangi pareiškėjas atsisakė tikslinti skundo reikalavimą, susiedamas jį su konkrečiu skundžiamu administraciniu aktu, kuriame būtų atsisakyta vykdyti pareiškėjo reikalavimus, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, dėl kurių nėra galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų ir išspręsti skundo priėmimo klausimo, todėl yra pagrindas pareiškėjo pateiktą skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui dar kartą išaiškintina, jog 2020 m. spalio 15 d. priimta nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys Arūnas Sutkevičius

Veslava Ruskan