2020-05-13 Nr. AB-9674-3-63-3-00393-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1141-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00393-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 18.4.2; 18.9; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 16SD-232-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2018 m. vasario 1 d. sprendimas); 2) panaikinti NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 1SS-596-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2018 m. kovo 23 d. sprendimas); 3) įpareigoti NŽT ir NŽT Palangos skyriaus kompetentingus specialistus vykdyti procedūras dėl perdavimo pareiškėjo nuosavybėn neatlygintinai pagal eilę 0,2 ha dalį iš bendro ploto (duomenys neskelbtini) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. NŽT Palangos skyrius 2017 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 16SD-1668-(14.16.104) pakvietė 2017 m. gruodžio 14 d. atvykti į posėdį dėl naujo iki 0,2 ha žemės sklypo pasirinkimo nuosavybėn neatlygintinai. Minėto posėdžio metu buvo pasirašytas sutikimas, kad pareiškėjo vardu būtų perduota 0,2 ha dalis iš bendro ploto žemės sklype. NŽT Palangos skyrius 2018 m. vasario 1 d. sprendimu paliko pareiškėją eilėje iki 0,2 ha dydžio naujo žemės sklypo pasirinkimui (pozicijos Nr. eilėje – 92) ir nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) sprendimas) 2.4. punktu žemės sklypui pagal teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano detaliojo plano (toliau – ir detalusis planas) sprendinius yra nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybė pasilieka žemės sklypą savo reikmėms ir naudojimo būdo nekeičia, dėl to nuosavybės teisių atkūrimas, perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo dalį bendrosios nuosavybės teise, nebus vykdomas. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, jį teisės aktų nustatyta tvarka apskundė NŽT direktoriui. NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimu nusprendė palikti galioti NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą.

2.2. Palangos miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) suformuotas (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypas yra valstybinis, nes jis įstatymų nustatytais pagrindais neperduotas savivaldybei, o taip pat ši žemė nėra įgyta privačion nuosavybėn. Būtent NŽT yra tokios žemės, kuria gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, patikėjimo teisės subjektas. Detaliojo plano pagrindinis brėžinys, kuriame pažymėtas ir žemės sklypas, viešai eksponuotas NŽT Palangos skyriuje, todėl pareiškėjo atstovas turėjo teisę rinktis bei pagrįstai pasirinko jį nuosavybės teisių atkūrimui. Todėl pareiškėjui turi būti perduota 0,2 ha dalis iš bendro ploto žemės sklype.

2.3. Atsižvelgiant į tai, kad detaliuoju planu žemės sklype numatytos ne tik visuomeninės paskirties teritorijos, bet ir rekreacinės teritorijos bei komercinės paskirties objektų teritorijos (mišri centro teritorija, kitos paskirties žemė), o pareiškėjas pareiškė prašymą atkurti nuosavybės teises perduodant tik apie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo bei jis turi neginčijamą pasirinkimo teisę atkurti nuosavybės teises perduodant žemės sklypą, kuriame yra rekreacinės teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos, NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimas nevykdyti pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo dalį bendrosios nuosavybės teise, yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Šalia ginčo žemės sklypo yra kitas žemės sklypas, kurio teisinis statutas (paskirtis) yra analogiška ginčo žemės sklypo teisiniam statusui (paskirčiai). Į tą žemės sklypą atkurti nuosavybės teises pareiškusiems valią pretendentams jau atkurta nuosavybės teisė į žemę. Tai tik patvirtina, kad pareiškėjui taip pat gali būti atkurta nuosavybės teisė perduodant dalį žemės sklypo.

3. Teritorijos visuomeninis poreikis turi būti aiškiai išreikštas bei pagrįstas Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) priimtais dokumentais. Tokių duomenų nėra, o žemės sklypas iki šiol neperduotas Palangos miesto savivaldybei. Sprendimus dėl žemės sklypo kompetentinga priimti tik NŽT. Todėl NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendime ir NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendime visiškai nepagrįstai teigiama, kad Palangos miesto savivaldybė pasilieka šį žemės sklypą savo reikmėms. Įstatymų leidėjas nėra suteikęs teisės pačioms savivaldybėms pasilikti suformuotus žemės sklypus. Palangos miesto savivaldybė jau detaliuoju planavimu nepagrindė ir nenustatė, kad visas žemės sklypas bus visuomeninės paskirties. Net jo dalies visuomeninis poreikis iki šiol nekonkretizuotas ir nenustatytas, o pareiškėjas turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą rekreacinės bei komercinės paskirties objektų teritorijose. Todėl nėra jokių kliūčių atkurti pareiškėjui nuosavybės teisė į 0,2 ha dalį žemės sklype.

4. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos (toliau – ir komisija) posėdžio 2017 m. gruodžio 15 d. protokole Nr. 16PRT-32-(14.16.6.) įrašyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas A. J. pasirašė sutikimą pasirinkti bendrosios nuosavybės teise 0,2 ha dalį iš bendro (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ploto ir šiame protokole akcentuota, jog sprendimas atkurti nuosavybės teises perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,2 ha dalį iš bendro sklypo ploto bus rengiamas tik gavus Administracijos atsakymą dėl šio sklypo poreikio Palangos miesto savivaldybės reikmėms ir naudojimo būdo pakeitimo. NŽT Palangos skyrius 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 16SD-1922-(14.16.7.) kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti informaciją, ar (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, kurio paskirtis – kita, visuomeninės paskirties objektų teritorijos, gali būti perduodamas piliečiams, pageidaujantiems gauti naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Administracija 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. (4.171-D3-303) informavo, kad pagal detaliuoju planu patvirtintą žemės sklypo naudojimo būdą minėtas sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl žemės sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimu. Naujų žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija ir NŽT neturi teisės ar pareigos vertinti savivaldybių tarybų veiklos teisėtumo.

4.2. Teisės aktai numato, kad piliečiams gali būti perduodami vienbučių ir dvibučių, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų bei komercinės paskirties objektų statybai numatyti žemės sklypai. Nuosavybės teises atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad piliečiams būtų perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 16VĮ-23-(14.16.2) patvirtintoje Piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemė bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai Palangos mieste, eilėje pareiškėjo pavardė įrašytu 92 numeriu pagal prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo datą, dėl to pareiškėjo atstovas bus pakviestas rinktis naują žemės sklypą individualiai statybai.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagal detalųjį planą žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Rengiant detaliuosius planus yra paliekamos vietos viešajai infrastruktūrai: mokslo paskirties pastatams, kultūros paskirties pastatams, gydymo paskirties pastatams, sporto paskirties pastatams ir kitiems visuomeninės paskirties pastatams statyti. Palangoje yra suplanuoti ištisi gyvenamųjų namų kvartalai, todėl ateityje visuomenei reikės vaikų darželių, mokyklų, sporto paskirties pastatų, inžinerinių statinių bei specialiosios paskirties pastatų. Žemės sklypas yra reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl minėto sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog nebus vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo 0,2 ha dalį, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašo panaikinti NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimą, kuriuo NŽT nusprendė palikti nepakeistą minėtą NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą.

9. Teismas byloje nustatė, kad:

9.1. NŽT Palangos skyrius pareiškėjo įgaliotam atstovui advokatui A. J. išsiuntė 2017 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 16SD-1668-(14.16.104.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį”. Minėtu raštu pareiškėjo atstovas buvo kviečiamas 2017 m. gruodžio 14 d. atvykti į NŽT Palangos skyrių dėl naujo iki 0,2 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo nuosavybės teisių atkūrimui pareiškėjo vardu. NŽT Palangos skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžio protokole Nr. 16PRT-32-(14.16.6.) nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 14 d. vykusio posėdžio metu pareiškėjo įgaliotas asmuo pasirašė sutikimą pasirinkti bendrosios nuosavybės teise 0,2 ha dalį iš bendro (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ploto. Minėtame protokole taip pat nurodyta, kad sprendimas atkurti nuosavybės teises perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,2 ha iš bendro žemės sklypo bus rengiamas, gavus Administracijos atsakymą dėl šio sklypo poreikio savivaldybės reikmėms ir naudojimo būdo bei paskirties pakeitimo. Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad 2017 m. gruodžio 14 d. vykusio komisijos posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas A. J. buvo informuotas, jog 0,2 ha dalis žemės sklype, pareiškėjui bus neatlygintinai perduota nuosavybėn tik gavus Administracijos sutikimą keisti minėto žemės sklypo naudojimo būdą.

9.2. NŽT Palangos skyrius Administracijai išsiuntė 2017 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. 16SD-1922-(14.16.7.) „Dėl informacijos pateikimo”. Minėtu raštu NŽT Palangos skyrius prašė Administracijos pateikti informaciją, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) patvirtinus detalųjį planą, kuriuo suformuotas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas (naudojimo būdas – visuomeninės paskirties objektų teritorijos), keičiant naudojimo būdą, gali būti teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios dalinės nuosavybės teise. Administracija 2018 m. sausio 31 d. rašte Nr. (4.17)-D3-303 „Dėl informacijos pateikimo” nurodė, kad žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl minėto žemės sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Administracija informavo atsakovą apie tai, kad neketinama keisti žemės sklypo naudojimo būdo ir akcentavo, jog nurodytas žemės sklypas yra reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms.

9.3. NŽT Palangos skyrius, gavęs Administracijos 2018 m. sausio 31 d. raštą, 2018 m. vasario 1 d. pareiškėjo įgaliotam atstovui išsiuntė 2018 m. vasario 1 d. sprendimą, kuriuo informavo, jog Palangos miesto savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) žemės sklypui nustatė naudojimo būdą – visuomeninės paskirties teritorijos. Cituojamame rašte nurodyta, kad Palangos miesto savivaldybė pasilieka minėtą žemės sklypą savo reikmėms ir naudojimo būdo nekeičia, todėl nuosavybės teisių atkūrimas, perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo dalis bendrosios nuosavybės teise, nebus vykdomas.

9.4. Pareiškėjas 2018 m. vasario 19 d. NŽT pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą ir įpareigoti NŽT Palangos skyrių tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, perduodant pasirinktą žemės sklypo dalį. NŽT, išnagrinėjusi skundą, 2018 m. kovo 23 d. sprendimu konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, jog piliečiams būtų neatlygintinai perduodami nuosavybėn nauji kitos paskirties žemės sklypai (ar jų dalys), kurių naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Pabrėžė, kad naujų žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija ir NŽT kompetencijai nepriskirta teisė vertinti savivaldybių tarybų veiklos. NŽT nurodė, kad, įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog NŽT Palangos skyrius pagrįstai nutraukė procedūrą dėl žemės sklypo perdavimo nuosavybėn.

9.5. Palangos miesto savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtino detalųjį planą. Minėto sprendimo 2.4 punktu nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Detaliojo plano aiškinamajame rašte teigiama, jog žemės sklypas skirtas mokslo, kultūros, gydymo, viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, sporto, poilsio ir kitų žemės sklypo naudojimo būdus atitinkančių pastatų statybai. Esant poreikiui, siūloma sklypą palikti Palangos miesto savivaldybės reikmėms. Sklype galėtų atsirasti vaikų darželis, bendruomenės namai ar rajono pocentriui reikalingas traukos objektas su komercinėmis, aptarnavimo ir pramogų veiklomis. Analizuojant detaliojo plano grafinius sprendinius matyti, kad žemės sklypas yra priskirtas mišriai teritorijai – visuomeninės paskirties teritorijos (V), komercinės paskirties teritorijos (K) ir rekreacinės teritorijos (R). Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad detaliojo plano sprendiniais žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos ir minėtas sklypas paliktas Palangos miesto savivaldybės reikmėms.

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (toliau – ir Aprašas) 18 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 punktu, pažymėjo, kad teisės aktuose nėra numatyta galimybė piliečiams neatlygintinai nuosavybėn perduoti naują žemės sklypą (ar jo dalį), kurio naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Administracija 2018 m. sausio 31 d. rašte Nr. (4.17)-D3-303 NŽT Palangos skyriui išreiškė valią palikti žemės sklypą savivaldybės reikmėms, atsisakė keisti žemės sklypo naudojimo būdą ir nurodė, jog žemės sklypas negali būti teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui. Minėtame Administracijos rašte išreikšta pozicija neprieštarauja detaliojo plano sprendiniams. 2017 m. gruodžio 14 d. vykusio komisijos posėdžio metu pareiškėjo įgaliotas atstovas buvo informuotas, kad nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjui į 0,2 ha dalį žemės sklypo būtų galimas tik gavus Administracijos sutikimą keisti žemės sklypo naudojimo būdą, t. y. pakeitus galiojančius detaliojo plano sprendinius šiam žemės sklypui. Taigi pretendentai apie tai, kad jų pasirinkimas yra sąlygotas, kokia bus Administracijos pozicija dėl žemės sklypo visuomeninio poreikio, buvo informuoti iš anksto.

11. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pragrindžiančių jo teiginius, jog žemės sklypas nėra reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms. Palangos miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtinti detaliojo plano sprendiniai ir nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas nėra pakeisti ir yra galiojantys. Todėl konstatuotina, kad NŽT Palangos skyrius, gavęs Administracijos pranešimą, kad žemės sklypo naudojimo būdas nebus keičiamas, pagrįstai atsisakė tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą dėl pasirinkto žemės sklypo perdavimo nuosavybėn.

12. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas į pasirinkto žemės sklypo dalį nutrauktas dėl objektyvių ir ne nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių. NŽT Palangos skyrius 2018 m. vasario 1 d. sprendime nurodė, kad, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, pareiškėjas paliekamas eilėje iki naujo 0,2 ha dydžio naujo žemės sklypo pasirinkimo (pozicijos Nr. eilėje – 92), taigi toje pačioje eilėje. NŽT Palangos skyriaus vedėjas 2018 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 16VĮ-23-(14.16.2.) patvirtino Piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai Palangoje, eilę ir pareiškėjas į eilę įrašytas 92 pozicijoje. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjo teiginiai, jog, nutraukus nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, buvo neteisėtai pabloginta jo padėtis, yra nepagrįsti.

13. Teismas, įvertinęs minėtų nustatytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatavo, kad nėra pagrindo NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimo ir NŽT kovo 23 d. sprendimo pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti. Netenkinęs reikalavimo dėl minėtų sprendimų panaikinimo, teismas neturėjo pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo NŽT ir NŽT Palangos skyriaus specialistus tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą jam perduodant 0.2 ha dalį žemės sklype.

III. 14. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių (duomenų), kad detaliuoju planu žemės sklype numatytos ne tik visuomeninės, bet ir rekreacinės bei komercinės paskirties objektų teritorijos, o pareiškėjas (prašydamas atkurti nuosavybės teises tik į (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį) turi neginčijamą teisę atkuriant nuosavybės teises įgyti žemės sklypą, kuriame yra rekreacinės ir komercinės paskirties teritorijos. Įstatymų leidėjas nėra suteikęs teisės pačioms savivaldybėms pasilikti suformuotus žemės sklypus. Jau vien dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, kad Administracija sau pasilieka žemės sklypą, prieštarauja ne tik Žemės įstatymo, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 23, 46 ir 124 straipsnių nuostatoms. Nei NŽT, nei Administracija nepagrindė, kad visas žemės sklypas bus naudojamas visuomenės poreikiams, o to ir negali būti, nes žemės sklype gali būti statomi ir komercinės bei rekreacinės paskirties pastatai. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

16. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovas nurodo, kad iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pabrėžia, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog teisės aktuose nėra nustatyta galimybė piliečiams neatlygintinai nuosavybėn perduoti naują žemės sklypą (ar jo dalį), kurio naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pabrėžia, kad atkuriant nuosavybės teises negali būti perduodamas žemės sklypas (jo dalis), kuris yra visuomeninės paskirties teritorija. Žemės sklypas taip pat nėra buvusi pretendento atkurti nuosavybės teises (pareiškėjo) posesija, dėl to šiuo atveju netaikomos teisės normos, kuriuos reglamentuoja žemės grąžinimą natūra, kai ji yra turėtos posesijos vietoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta nevykdyti nuosavybės teisių atkūrimo perduodant pareiškėjui bendrosios nuosavybės teise 0,2 ha dalį (duomenys neskelbtini) žemės sklype, ir NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimo, kuriuo konstatuota, kad nėra pagrindo naikinti NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą ir įpareigoti NŽT Palangos skyrių tęsti nuosavybės teisių atkūrimą perduodant 0,2 ha dalį (duomenys neskelbtini) žemės sklype, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT ir NŽT Palangos skyriaus kompetentingus specialistus vykdyti procedūras dėl perdavimo pareiškėjo nuosavybėn neatlygintinai pagal eilę 0,2 ha dalį iš bendro ploto (duomenys neskelbtini) žemės sklype.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad minėti pareiškėjo ginčijami NŽT Palangos skyriaus ir NŽT sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Nustatyta, kad NŽT 2018 m. vasario 1 d. sprendimu nuspręsta nevykdyti nuosavybės teisių atkūrimo perduodant pareiškėjui bendrosios nuosavybės teise 0,2 ha dalį (duomenys neskelbtini) žemės sklype dėl to, kad detaliuoju planu žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, o perduoti tokio naudojimo būdo žemės sklypą atkuriant nuosavybės teises negalima. Pareiškėjas šioje byloje nekvestionuoja to, kad perduoti žemę sklypą, kuriam yra visuomenės poreikis, atkuriant nuosavybės teises negalima, tačiau jis pabrėžia, kad žemės sklypas gali būti naudojamas ne tik visuomeninei paskirčiai, bet ir rekreacijai bei komercijai. Todėl, pareiškėjo nuomone, jis turi teisę atkurti nuosavybės teises perduodant 0,2 ha dalį žemės sklype.

24. Palangos miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, 2.4 punkte nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pagal detaliojo plano sprendinius naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos (V). Tačiau iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad žemės sklypui taip pat nustatyti naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos ir rekreacinės teritorijos (Aprašo 20 ir 23 p.), o detaliojo plano aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad žemės sklypas skirtas žemės sklypo naudojimo būdus atitinkančiai pastatų statybai.

25. Kaip minėta, NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendime išvada nevykdyti nuosavybės teisių atkūrimo perduodant pareiškėjui 02 ha dalį žemės sklype grįsta tik tuo, kad žemės sklypo naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos. Nors pareiškėjas 2018 m. vasario 19 d. skunde NŽT dėl NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimo iš esmės ir ginčijo minėto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tuo aspektu, jog žemės sklypo naudojimo būdai taip pat yra komercinės paskirties objektų teritorijos ir rekreacinės teritorijos, tačiau NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendime šiuo aspektu jokių argumentų nenurodė. Taigi nei NŽT Palangos skyrius 2018 m. vasario 1 d. sprendime, nei NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendime nevertinta ta aplinkybė, kad žemės sklypui taip pat yra nustatyti naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos ir rekreacinės teritorijos.

26. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3761-552/2020). Taigi nustačius, kad viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra pagrindas tokį aktą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. NŽT (jos struktūriniai padaliniai) taip pat yra viešojo administravimo subjektas, dėl to šios įstaigos priimamiems sprendimams irgi taikytinos VAĮ 8 straipsnio nuostatos.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą ir NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tiek NŽT Palangos skyrius, tiek NŽT minėtuose sprendimuose nenurodė visų pagrindinių faktų (aplinkybių) ir argumentų, dėl to ir ginčijamuose sprendimuose išdėstyti motyvai negali būti vertinami kaip aiškūs ir pakankami, t. y. NŽT Palangos skyriui ir NŽT priimant šioje byloje ginčijamus sprendimus turėjo būti įvertinta ne tik tai, kad žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos (žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės poreikiams), bet ir tai, kad žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija. Tik įvertinus aplinkybes dėl visų galimų žemės sklypo naudojimo būdų aktualių teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, kontekste, teisėjų kolegijos nuomone, galėjo būti priimtas sprendimas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. NTŽ Palangos skyriui ir NŽT to nepadarius, darytina išvada, kad ginčijami NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimas ir NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl to pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais.

28. Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimus panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą ir NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimą bei įpareigoti NŽT Palangos skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype (ABTĮ 88 str. 2 p., 91 str. 1 d. 1 p.). NŽT Palangos skyrius, turėdamas pareigą laikytis VAĮ 8 straipsnio nuostatų reikalavimų, naujame sprendime išdėstęs nustatytas visas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisių atkūrimą, turi pagrįsti, kodėl yra arba nėra pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, panaikinant ginčijamus NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą ir NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimą ir įpareigojant NŽT Palangos skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūra perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti iš dalies – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 16SD-232-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 1SS-596-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigoti NŽT Palangos skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūra perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė