2013-04-08 Nr. AB-1045-3-61-3-01734-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-859/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01734-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą (b. l. 1-3), kuriame prašė priteisti jam iš Lietuvos valstybės 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. spalio 19 d. atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K), kur buvo laikomas iki 2012 m. sausio 24 d. kartu su rūkančiaisiais, nors pats nerūko (tai patvirtina asmens kortelėje esanti atžyma) ir buvo pateikęs prašymą laikyti jį kartu su nerūkančiais suimtaisiais. Taip buvo žalojama jo sveikata, žeminamas orumas. Teigė, kad jis buvo laikomas nežmoniškomis, žmogaus sveikatai žalą darančiomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant tinkamų kalinimo sąlygų, dėl to patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi Kardomojo kalinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, Administracinių bylų teisenos įstatymo (tolia – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1, 4 dalių, Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio, Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 3 punkto nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003. Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo jo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, todėl sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 10-11) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad V. B. į Lukiškių TI-K atvyko 2011 m. spalio 18 d. ir buvo patalpintas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini); 2011 m. spalio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini); 2011 m. lapkričio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini); 2011 m. lapkričio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini); 2011 m. lapkričio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje buvo iki 2012 m. sausio 24 d. Atsakovas pažymėjo, kad kameros nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini) yra išdėstytos 8 priežiūros poste, kuriame yra karantino patalpos, t. y. laikino laikymo kameros.

Tokiame priežiūros poste laikomi visi asmenys, atvykę planiniu ir neplaniniu etapu (visi asmenys – tai gali būti taip pat rūkantys ir nerūkantys). Vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste skirstomi griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras.

Pareiškėjui, atvykus į Lukiškių TI-K, 2011 m. spalio 18 d. buvo užpildytas blankas apie jo asmeninių duomenų tvarkymą, su kuo jis buvo supažindintas ir patvirtino tai savo parašu. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tame pačiame blanke toliau yra eilutė, kurioje rašoma: „Būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis <...>“ (asmuo paliktoje laisvoje vietoje turi parašyti, ar jis sutinka būti kartu su rūkančiais asmenimis, ar nesutinka, bei patvirtinti tai savo parašu). Toje eilutėje pareiškėjas V. B. parašė „Nesutinku“ ir pasirašė (prie atsiliepimo pridedama medžiaga), todėl, pagal turimus duomenis, kad pareiškėjas nesutinka būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, jis ir buvo toliau taip laikomas.

Pabrėžė, kad pareiškėjas su panašiais skundais dėl laikymo sąlygų, su rūkančiais arba nerūkančiais asmenimis, nesikreipė į įstaigos administraciją. Todėl Lukiškių TI-K veiksmai buvo teisėti. Remdamasis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, CK 6.246–6.249 straipsnių, 6.271 straipsnio nuostatomis, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sąlygos – žalos padarymo fakto.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimu (b. l. 28-31) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. B. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2011 m. spalio 18 d. Byloje yra blankas, užpildytas pareiškėjo 2011 m. spalio 18 d., kurio grafoje „Būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis“ pareiškėjas įrašė „nesutinku“ ir pasirašė. Atsakovo atstovas pripažįsta, kad pareiškėjas buvo laikomas su rūkančiais asmenimis nuo 2011 m. spalio 18 d. iki 2012 m. sausio 24 d. Teismas nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministras 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Šios normos 6 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Normos 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Teismas, pasisakydamas dėl žalos atlyginimo, vadovavosi CK 6.245 straipsnio 1 dalimi, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniais, CK 6.271 straipsniu, CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A444-619/2008), LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A444-619/2008.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimo trukmę, nurodė, kad teismui nekyla abejonių dėl to, jog pareiškėjo, kaip nerūkančio asmens, laikymas kamerose su rūkančiaisiais jam sukėlė esminių nepatogumų, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Kita vertus, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija tvirtina, kad pareiškėjas į ją nesikreipė dėl jo laikymo sąlygų. Pareiškėjas to neneigia. Byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, dažnai pasisako, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 39-40) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos už jau pirmosios instancijos teismo pripažintus teisės pažeidimus.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pripažinimas pažeidimo yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą kai kuriais atvejais, bet jokiu būdu ne šiuo konkrečiu garbę ir orumą žeminančiu atveju. Iš bylos medžiagos matyti, kad valstybės pareigūnai piktybiškai pažeidinėja nustatytus įstatymus, naudojasi tarnybine padėtimi, neveikė pagal įstatymą, žemino, engė ir taip tyčiojosi iš jo, kaip nerūkančio piliečio. Pareiškėjui buvo padaryta žala sveikatai.

Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 48-49) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas surinko ir išreikalavo iš šalių visus įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pagrįstai ir teisėtai. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką ir visas aplinkybes, pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas (apeliantas) kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi Lukiškių TI-K laikytas kartu su rūkančiaisiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškiai pripažįstama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str. 3 d.), kad asmenų laikymas vienoje kameroje kartu su rūkančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010) nuostatas bei pareiškėjų teisę į jų sveikatai saugią aplinką ir orumą.

Pavyzdžiui, apie tokį pažeidimą (nerūkantįjį laikant vienoje patalpoje su rūkančiaisiais) konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 23 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A146-115/2012).

Toks veikimas kaip teisei priešinga veika pripažintas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A146-2701/2012), kur - pažymėta, kad Vilniaus PN administracija neužtikrino pareiškėjo izoliavimo nuo rūkančių asmenų baudos izoliatoriuje, tuo pažeidė pirmiau minėtas teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010) normas ir pareiškėjo teisę į sveikatai saugią aplinką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012 pažymėjo apie valstybės pareigą organizuoti kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui.

Apibendrinant nekyla jokių abejonių dėl atsakovo nesilaikymo teisės aktais nustatytų reikalavimų – draudimo laikyti nerūkančius su rūkančiaisiais.

Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas Lukiškių TI-K kartu su rūkančiaisiais, todėl atsižvelgiant į LVAT praktiką, pirmiau minėtą teisinį reguliavimą ir faktines bylos aplinkybes, būtų galima teigti apie pareiškėjo teisės būti patalpintam į nerūkančiųjų kamerą pažeidimą ir atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Nėra pagrindo paneigimui, kad pareiškėjas patyrė diskomfortą ir nepatogumus būdamas vienoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas Lukiškių TI-K tinkamomis sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais yra vienas iš pažeistų teisių gynimo būdų, bet ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą bei išspręsti ginčą ir kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Parenkant neturtinės žalos atlyginimo būdą, t.y. priteisiant atitinkamą pinigų sumą arba apsiribojant pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už atitinkamo asmens teisių pažeidimą, kiekvienu atveju yra sprendžiama atskirai.

Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A556-1386/2012, kur pareiškėjas kameroje kartu su rūkančiais buvo laikomas vieną parą, apsiribota jo teisių pažeidimu kaip pakankama satisfakcija už padarytą teisės pažeidimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-12 nutartimi (administracinė byla Nr. A756-1160/2012) paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo priteista 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimui už laikymą kameroje, kartu su rūkančiaisiais, tačiau šioje byloje buvo surinka faktinių duomenų apie pareiškėjo sveikatos komplikacijas, paskirtą gydymą dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-01-22 nutartimi (administracinė byla Nr. A822-513/2013) paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kur pareiškėjui už kalinimą kartu su rūkančiaisiais tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2011 m. spalio 6 d. buvo priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Toje pačioje nutartyje buvo akcentuota, jog nebūtina iš pareiškėjo reikalauti pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias, nes atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką panašiose bylose, toks formalus įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą neatitinkančiomis reikalavimų sąlygomis. Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks formalus įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą neatitinkančiomis reikalavimų sąlygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-09-24 nutartimi (administracinė byla Nr. A146-2701/2012) paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteista 200 Lt neturtinės žalos atlyginimui, už jo laikymą keletą dienų kartu su rūkančiaisiais.

Taigi, kaip matyti vien jau iš šių pateiktų pavyzdžių, praktika, kurią formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šios kategorijos bylose, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo bei priteistinos sumos dydžio, jei pasirenkamas atlyginimo būdas pinigais, yra varijuojanti ir iš esmės priklauso nuo aplinkybių daugeto: pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumo, besikreipusio teisminės gynybos asmens elgsenos siekiant išvengti neigiamų faktorių, pažeistų teisių gynimo laike, t.y., ar pažeistas teises stengtasi apginti jau pažeidimo darymo metu, ar betarpiškai pastarajam pasibaigus. Tai nėra baigtinis sąrašas aplinkybių darančių įtaką sprendimui dėl pažeistų teisių apgynimo būdo bei pasirinkus neturtinės žalos atlyginimą pinigais – jos dydžio. Kiekvienas atvejis yra individualus ir turi būti vertinamas atskirai.

Šiuo atveju netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpis - nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2012 m. sausio 24 d. Tai nėra trumpalaikis neigiamas poveikis nerūkančiojo asmens sveikatai dėl jo pasyvaus rūkymo. Patirti nepatogumai, iškilusi grėsmė sveikatos sutrikimams – akivaizdūs. Pažeistų teisių gynimas laike neuždelstas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, jog ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata. Net kasdieniai užsiėmimai (mankšta) kalėjimo kieme, sportiniai žaidimai, gana didelė ir erdvi, natūralios saulės apšviesta ir vėdinama kamera nepašalina pasyvaus rūkymo padarytos žalos, patirtos tuo metu, kai pareiškėjas buvo kalinamas vienoje kameroje su rūkančiaisiais. Vien ta aplinkybė, jog sąlygos, kuriomis skundžiasi pareiškėjas, nebeegzistuoja, nereiškia, kad teismai neprivalo nagrinėti ir tirti, ar anksčiau buvusios kalinimo sąlygos galėjo turėti ir turėjo įtakos asmens sveikatos pablogėjimui.

Nerūkančio asmens kalinimas kartu su rūkančiais kaliniais ir dėl to jo priverstinis kvėpavimas tabako dūmais Europos Žmogaus Teisių Teismo buvo pripažintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimu.

Šiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo baigiamajame akte išdėstyti argumentai, teisingumo bei protingumo kriterijai, lemia pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinimą ir skundo tenkinimą iš dalies, t.y. pareiškėjui (apeliantui) už patirtą neturtiną žalą atlygintina pinigais priteisiant 350 litų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinimą suponuoja neteisingai suformuluota jo rezoliucinė dalis, kurioje pareiškėjo skundas atmestas visiškai. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas konstatuoja atsakovo neteisėtus veiksmus, pripažįsta esant padarytą neturtinę žalą, bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos, bet pasirenka ne jos atlyginimą pinigais. Pripažįsta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o tai reiškia, kad skundą tenkina iš dalies, kas ir turėjo, sprendžiant pagal motyvuojamąją dalį, formuojamą administracinių teismų praktiką, fiksuota rezoliucinėje skundžiamo 2012-11-20 sprendimo dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; Procesinio sprendimo kategorija 15.2).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

V. B. (V. B.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Priteisti V. B. (V. B.) 350 (tris šimtus penkiasdešimt) litų neturtinės žalos atlyginimui, o reikalavimą dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius