6d0f9642-2ec5-43b7-b9a6-e0200668fff7 · Kauno apygardos teismas

Civiline byla Nr.2-354-264/2011Proceso Nr.2-56-3-00272-2009-8procesinio sprendimo kategorija 27.1.; 44.2.4.2; 99.5; 113.1; 116.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU            2011 m. birželio 7 d.       Kaunas Kauno apygardos teismo teiseja Aušra Baubiene, sekretoriaujant Juventai Blaževiciutei, dalyvaujant ieškovams S. T., G. T., ju atstovei advokatei Karinai Rackauskienei, atsakovo VšI Kauno Šilainiu poliklinikos atstovems J. D. ir advokatei Nijolei Reimerienei, treciojo asmens V.

M. M. atstovei advokatei Vilmai Normantienei, AAS“Gjensidige Baltic“ atstovei G. J., viešame teismo posedyje išnagrinejo ieškovu S. T. ir G. T. ieškini atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, VšI Kauno Šilainiu poliklinikai, tretieji asmenys V. M. M., AAS „Gjensidige Baltic“ , UAB BTA draudimas“ del sprendimo panaikinimo ir neturtines žalos atlyginimo, ir n u s t a t e :             ieškovai ieškiniu ( 1 t. b. l. 3-6) praše panaikinti 2009 m. kovo 19 d.

LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendima Nr. 56-14;

2. priteisti iš atsakovo VšI Kauno Šilainiu poliklinikos S. T. 200 000 Lt. neturtines žalos;

3. priteisti iš atsakovo VšI Kauno Šilainiu poliklinikos G. T. 100 000 Lt. neturtines žalos atlyginimo;

4. priteisti iš atsakovu bylinejimosi išlaidas.               Ieškovai ieškinyje nurodo, kad 2006 m. gruodžio 27 d. gime negyva ieškovu dukra G. T.. KMUK patologoanatominio tyrimo metu nustatyta, kad pagrindine mirties priežastis - priešgimdine vaisiaus asfiksija del placentos kraujotakos nepakankamumo. Šilainiu poliklinikos gydytoja akušere ginekologe V.M. M. nekompetentingai ir aplaidžiai stebejo ieškove S. T. neštumo metu, sveikatos priežiura buvo suteikta nesilaikant nustatytu sveikatos priežiuros normu, kitu teises aktu reikalavimu, todel Šilainiu poliklinika privalo atlyginti žala, padaryta pacientui del jos darbuotojos kaltes teikiant sveikatos priežiuros paslaugas.

Ieškovai savo reikalavimus palaiko pilnai ir prašo ieškini tenkinti.     Ieškovu atstove teisme paaiškino, kad remiantis Valstybines medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008-06-19 asmens sveikatos priežiuros paslaugu kokybes kontroles ataskaita Nr.1A-149( 96K) buvo nustatyta, kad gydytoja M. M., vykdydama ambulatorine nešciosios priežiura, netinkamai vertino gimdos dugno aukšcio augimo letejima, neitare neštumo patologijos ir tuo pažeide Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 15 d. isakymo Nr. 117 Nešciuju, gimdyviu ir naujagimiu sveikatos priežiuros tvarkos 2.1 dalies reikalavimo, del ko ieškove nebuvo pasiusta konsultuoti i antrinio B arba tretinio lygio sveikatos priežiuros istaiga.

Be to vertinant neštumo eigos irašus nuo 34 savaites, buvus nepakankamam gimdos dugno augimui, galima buvo itarti vaisiaus augimo suletejima, o 2006-12-21 stebint patologine gimdos dugno augimo kreive, buvo indikaciju atlikti ultragarsini tyrima ir, ivertinus rezultatus, spresti del indikaciju neštumo užbaigimo laiko parinkimui. 2009 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 56-14 LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nusprende, kad sveikatos priežiuros paslaugos VšI Šilainiu poliklinikoje ieškovei S. T. buvo suteiktos tinkamai ir netenkino jos prašymo atlyginti neturtine žala.

Sprendimas yra nepagristas, nemotyvuotas, todel naikintinas. Komisija vadovavosi vienos gydytojos nuomone, ignoruodama Valstybines medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008-06-19 sprendima. Nuo 2006 m. lapkricio 30 d. S. T. lankesi pas gydytoja V.M. M. kas savaite. Jokiu sveikatos pakitimu gydytoja nepastebejo, išskyrus pakilusi kraujospudi. Toks elgesys nesuderinamas su nurodytais teises aktu reikalavimais, kadangi matuodama gimdos dugno aukšti, gydytoja negalejo nepastebeti jo augimo nepakankamumo. Ultragarsinis tyrimas buvo atliktas viena karta pradžioje neštumo.

Iš karto po gimdymo S. T. kreipesi i VšI Šilainiu poliklinika, kad jai duotu susipažinti su josios ambulatorine kortele, taciau buvo nurodyta, kad ši kortele yra dingusi ir buvo išduotas jos dublikatas, kuriame buvo esminiu pataisymu. 2006-10-12 iraše yra nurodyta, kad pacientei paskirtas ultragarsinis tyrimas, kuris iš tikruju nebuvo paskirtas ir atliktas. Pataisymai atlikti ir 2006-11-09, 2006-11-30, 2006-12-14, 2006-12-21 dienu medicininiuose irašuose, keiciant gimdos dugno aukšcio irašus. Ieškove nebuvo apžiureta ir gydytojos oftalmologes L.

C.. Ambulatorineje korteleje nenurodyta šios apžiuros data. Gydytoja V.M. M. savo paaiškinime medicinos audito istaigai teigia, kad 2006-12-21 ieškovei buvo rekomenduota vykti i stacionara. Iš tiesu, tokiu rekomendaciju jai neduota. Priešingai, apsilankymo metu jokiu sveikatos sutrikimu gydytoja nepastebejo. Jei dar nepagimdys, liepe apsilankyti 2006-12-27, tuomet žadejo guldyti i stacionara. Toks gydytojos elgesys taisant irašus ambulatorinese kortelese, nesuderinamas su gydytojo etikai keliamais reikalavimais. Aplinkybe, kad gydytoja turejo itarti galima vaisiaus augimo sutrikima patvirtino tiek Valstybines medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek ir SAM specialiste konsultante akušerijai ir ginekologijai D.

L.. Nurodo, kad teismo ekspertizes aktas neatitinka jam keliamu reikalavimu, jame nera motyvu, argumentu, todel laikytinas tik vienu iš rašytiniu irodymu, ir nepaneigia fakto, kad gydytoja V.M. M. nedejo maksimaliu pastangu, kad išvengti vaisiaus žuvimo. Ieškovai ieškini palaiko visiškai. Ieškinyje nurodo ir teisme ieškove paaiškino, kad del gydytojos neteisetu veiksmu ji ir G. T. patyre didžiule žala. G. buvo ju pirmasis kudikis. Po gimdymo patyre šoka, nes visa laika buvo tikinama, kad neštumas yra normalus, jokiu patologiju nera, todel pagristai tikejosi pagimdyti sveika kudiki, pakriko tiek fizine, tiek ir psichine sveikatos bukle.

Didžiuli fizini skausma bei dvasini sukretima patyre gimdydama negyva vaisiu. Iki šiol jaucia emocine depresija, naudotoja nervus raminancius vaistus. Po gimdymo ilga laika negalejo dirbti. Veliau, buvo priversta keisti darba. Atsakovo VšI Kauno Šilainiu poliklinikos atstoves su ieškiniu nesutinka ir prašo ji atmesti. Atsakovo atsiliepime nurodoma (1 t. b. l. 28-31) bei atstoves teismo posedyje paaiškino, jog ieškovu argumentai, jog gydytoja V.M. M. netinkamai vertino gimdos aukšcio letejima, neitare neštumo patologijos laikytini formaliais ir vertintini kritiškai.

Teismo ekspertizes akto išvados, Valstybines medicininio audito inspekcijos išvada ptvirtina, kad sveikatos priežiuros paslaugos poliklinikoje ieškovei buvo suteiktos tinkamai, nes gydytoja V.M. M., vykdydama nešciosios priežiura, seke neštumo eiga - žymejo nešciosios gimdos dugno aukšcio kreive ir pagal faktinius duomenis vertino kaip normalia, del ko ir nebuvo pagrindo itarti vaisiaus augimo suletejimo. Atsižvelgiant i faktinius duomenis, fiksuotus ieškoves medicininiuose dokumentuose F Nr. 025-11 l/a " Nešciosios eigos irašai" ir F Nr.ll3a " Nešciosios, gimdyves ir naujagimio kortele" bei VšI Kauno Šilainiu poliklinikos direktoriaus (vyr. gydytojo) isakymu Nr.2-1-186 sudarytos komisijos 2008-08-11 išvadomis Nr. 2-10-35 atsakovas sprende, kad gydytojos padaryti taisymai medicininiuose dokumentuose žymint gimdos dugno aukšti galimai iš 30 cm i 32 cm ir/ ar iš 32 i 34 yra rašymo klaida, t.y sažiningo suklydimo pasekme gydytojai vykdant darbines pareigas, kas negali buti vertinama kaip tycinis veikimas.

Atsižvelgiant i tai, kad gimdos dugno aukštis nuo 30 iki 32 cm ir nuo 32 iki 34 cm. reiške norma, esant atitinkamam vaisiaus amžiui, akivaizdu, kad šiuo atveju negali buti konstatuojamas gimdos dugno aukšcio netinkamas vertinimas. Ieškoves medicininiuose dokumentuose (F Nr.025-11 l/a „Nešciosios eigos irašai" ) yra padarytas irašas, kad pacientei 2006-10-12 paskirtas ultragarsinis tyrimas. Atsakovas negincija fakto, kad tyrimas nebuvo atliktas, taciau del to, kad pati ieškove paskirtu laiku neatvyko pas gydytoja, todel medicininiuose dokumentuose išvados apie tyrima ir nera.

Tokiu budu ieškove prisieme tam tikra rizika del tolimesnes neštumo eigos. Teismo ekspertizes akto išvados paneigia netinkama sveikatos priežiuros paslaugu atlikima. Ieškovas G. T. nesikreipes privalomai ikiteismine tvarka del sprendimo, neirodinejo žalos dydžio, todel ieškinys atmestinas. Prašo iš ieškovu priteisti bylinejimosi išlaidas.               Treciojo asmens V. M. M. atstove su ieškiniu nesutinka ir prašo ji atmesti. Palaiko atsakovo VšI Kauno Šilainiu poliklinikos atstoviu išdestyta pozicija.

Papildomai paaiškino, kad tiek gydytojos L. išvada, tiek teismo med. ekspertizes akto 15 p. patvirtina, kad sveikatos priežiuros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, jei ir butu konstatuotas vaisiaus augimo suletejimas, tai pagal ekspertizes akto 5 p. išvadas nebuvo jokiu prielaidu, kad butu išvengta vaisiaus žuvimo. Prašo priteisti bylinejimosi išlaidas.                Treciasis asmuo V. M. M. i teismo posedi neatvyko. Apie posedžio vieta ir laika jai žinoma ( 2 t. b. l. 96). Jos interesus atstovauja advokate.             Treciojo asmens AAS“Gjensidige Baltic“ atstove su ieškiniu nesutinka ir prašo ji atmesti.

Palaiko treciojo asmens atsiliepime ( 1 t. b. l. 59-61) išdestyta bei atsakovo pozicija.             Atsakovo LR sveikatos apsaugos ministerijos bei treciojo asmens UAB BTA draudimas“ atstovai i teismo posedi neatvyko. Jiems pranešta tinkamai (2 t.b.l. 96, 98). Gautas LR sveikatos apsaugos ministerijos atstovo prašymas nagrineti byla atstovui nedalyvaujant.Ieškinys tenkintinas iš dalies.             Iš KMUK patologoanatominio tyrimo protokolo, patologonatominio tyrimo duomenu patikslinimo, matyti, kad 2006-12-27 gime negyvagimis G.

T., t. y. 2583 g gimimo svorio moteriškos lyties vaisius žuvo ir meceravosi gimdoje 41 neštumo savaiteje, pagrindine vaisiaus žuvimo priežastis- priešgimdine vaisiaus asfiksija del placentos kraujotakos nepakankamumo, vaisiaus žutis galimai ivyko 4-12 valandu prieš gimdyma ( 1 t.b. l. 10, 98).Ieškove S. T. kreipesi i Valstybines medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o gavusi jos išvadas kreipesi i VšI Kauno Šilainiu poliklinika su prašymu atlyginti jai žala, padaryta del šios istaigos darbuotojos kaltes, taciau 2008-08-11 raštu Nr. 2-5-871 prašymas buvo atmestas. 2009 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 56-14 LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nusprende, kad sveikatos priežiuros paslaugos VšI Šilainiu poliklinikoje ieškovei S. T. buvo suteiktos tinkamai ir netenkino jos prašymo atlyginti neturtine žala.

Ieškovai kreipesi i teisma su ieškiniu del neturtines žalos atlyginimo.             Iš byloje esanciu dokumentu : 2009-02-17 gydytojos D. L. atsakymo, kuriame nurodyta, kad S. T. gimdos dugno aukštis 38-39 savaites buvo žemiau normogramos ribos, ivertinus gimdos dugno aukšcio ir pilvo apimties matavimus buvo prielaidu itarti galima vaisiaus augimo sutrikima, ji itarus sutrikimo diagnoze reikia patvirtinti ar paneigti (1 t. b. l. 16), bei Valstybines medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008-06-19 asmens sveikatos priežiuros paslaugu kokybes kontroles ataskaitos Nr.1A-149( 96K) matyti, kad gydytoja M.

M., 2006-08-22 – 2006-12-21 vykdydama nešciosios S. T. ambulatorine priežiura, netinkamai vertino gimdos dugno aukšcio augimo letejima, neitare neštumo patologijos ir tuo pažeide Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 15 d. isakymo Nr. 117 Nešciuju, gimdyviu ir naujagimiu sveikatos priežiuros tvarkos 2.1 dalies reikalavima - itarus neštumo ar ekstragenitaline patologija, nešcioji siunciama konsultuoti i antrinio B arba tretinio lygio sveikatos priežiuros istaiga. Ataskaitoje taip pat konstatuota, kad vertinant neštumo eigos irašus nuo 34 savaites, buvus nepakankamam gimdos dugno augimui, galima buvo itarti vaisiaus augimo suletejima, o 2006-12-21 stebint patologine gimdos dugno augimo kreive, buvo indikaciju atlikti ultragarsini tyrima ir, ivertinus rezultatus, spresti del indikaciju neštumo užbaigimo laiko parinkimo (1 t. b. l. 11-13).

                 Ieškoves S. T. medicinineje korteleje (ieškoves mergautine pavarde – R. -1 t. b. l. 119) F Nr. 025-11 l/a " Nešciosios eigos irašai" yra taisymu žymint gimdos dugno aukšti 2006-11-09, 2006-11-30, 2006-12-14, o 2006-12-21, bei žymint ir pilvo apimti, kurie neaptarti (1 t. b. l. 128). Iš šios korteles perkelti duomenys i med. kortele F Nr.ll3a " Nešciosios, gimdyves ir naujagimio kortele" (1 t. bylos gale voke) nors yra be taisymu, taciau matosi, jog 4-5 korteles lapai yra užpildyti pacios gyd.

V. M. M., todel tiketina, kad galejo buti perrašyti bet kada, todel yra pagrindo abejoti šiu irašu tikrumu ir vertintini kritiškai.                  Ieškoves medicinineje korteleje (F Nr.025-111/a „Nešciosios eigos irašai" ) yra irašas, kad pacientei 2006-10-12 paskirtas ultragarsinis tyrimas, o 2006-12-21 irašas, jog rekomenduota gultis i stacionara. Atsakovo Šilainiu poliklinikos atstoves negincija aplinkybes, kad tyrimas nebuvo atliktas del pacios ieškoves kaltes, nes ieškove pati nenuvyko nei pas gydytojus, nei nesigule i stacionara gimdymui.

Byloje atsakovas nepateike irodymu, kad ieškovei buvo tinkamai išaiškintos galimos pasekmes ar S. T. butu atsakiusi vykti 2006-10-12 32 neštumo savaite ultragarsiniam tyrimui ar i stacionara 2006-12-21. Ieškove S. T. nurodo, kad jai šis tyrimas nebuvo paskirtas, o 2006-12-21 gydytoja nurodžiusi, jei nepagimdys, atvykti 2006-12-27, i stacionara nesiule gultis.              Iš byloje esancios gydytojos akušeres ginekologes V.N. R. išvados (2 t. b.

65) matyti, kad jeigu 2006-10-12 butu atliktas 2-as ultragarsinis tyrimas, šis tyrimas, esant nepakankamam gimdos dugno augimui, butu leides itarti vaisiaus augimo suletejima ir tada atlikti kitas proceduras (konsultavima 3-cio lygio istaigoje), efektyvios vaisiaus augimo suletejimo profilaktikos ir gydymo nera, galima tiktai parinkti neštumo užbaigimo laika, dažnai nelaukiant 40 ar 41 savaites. Iš ieškoves II-o lygio asmens sveikatos istorijos „forma Nr.025/a -2 lapo (1 t. b. l. 130) matyti, kad gyd. M. 2006-08-31 siuntima II lygio konsultacijai - ultragarsiniam tyrimui, išdave ieškovei pasirašytinai ir ši tyrima atliko pati, todel kritiškai vertintini atsakovo Šilainiu poliklinikos atstoviu argumentai del siuntimo išdavimo S. T. 2006-10-12 ultragarsiniam tyrimui, nes med. korteleje nera ieškoves parašo del tokio siuntimo gavimo, o irašas apie paskyrima nepatvirtina nei siuntimo gavimo, nei ieškoves atsisakymo atlikti tyrima ir galejo atsirasti kitomis aplinkybemis.

Pagal atsakovo VšI Kauno Šilainiu poliklinikos „Asmens sveikatos istorijos pildymas, kokybes duomenu rašai“ kokybes sistemos procedura KVS 023 2003, asmens sveikatos istorija F Nr. 025/a 5. 3 p. (2 t. b. l. 75) gydytoja V.M. M. turejo ne pati, kaip pirminio lygio sveikatos priežiuros istaigos specialiste paneigti ar patvirtinti vaisiaus augimo sutrikimo diagnoze, o tai turejo padaryti aukštesnio lygio sveikatos priežiuros istaiga, gydytoja privalejo suteikti aiškia informacija, ispeti del galimu pasekmiu, taciau to nepadare.

Priklausomai nuo atlikto tyrimo rezultatu, diagnozavus neštumo patologija, tiketina, kad butu parinktas laikas neštumo užbaigimui nelaukiant neštumo pabaigos.             2010-05-24 teismo ekspertizes akto (2 t. b. l. 10-22) išvadose nurodyta, kad del skirtingu gimdos dugno aukšcio matavimo duomenu med. dokumentuose, daryti prielaidos, kad buvo galima itarti vaisiaus augimo sutrikima. Vaisiaus augimo suletejimas patvirtinamas atlikus ultragarsini vaisiaus tyrima 32 neštumo savaite, po to, kas 2-3 savaites.

Taip pat konstatuota, kad tokio lygio vaisiaus augimo sutrikimas yra vertinamas kaip vaisiaus augimo suletejimas ir neštumo patologija. Ekspertizes akto išvada 4 p., 5 p. , kad gydytojos V. M. M. veiksmai, sekant S. T. neštumo eiga buvo tinkami, padaryta atsižvelgiant i gydytojos irašus med. dokumentuose apie S. T. 2006-10-12 paskirta ultragarsini tyrima, bei tiesioginio ryšio nebuvimo tarp vaisiaus žuties ir gydytojos veiksmu, teismo vertintinos atsižvelgiant i irodymu visuma byloje, ju sasajuma.             Sveikatos priežiuros istaigu veikla reglamentuojantys teises aktai itvirtina šiu istaigu pareiga atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padaryta žala (Sveikatos priežiuros istaigu istatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo 13 straipsnis).

Del sveikatos priežiuros istaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiuros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktine atsakomybe (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kuria galima taikyti tik nustacius visas civilinei atsakomybei taikyti butinas salygas: neteisetus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastini ryši tarp neteisetu veiksmu ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kalte (CK 6.248 straipsnis). Žala padariusio asmens kalte preziumuojama, todel ieškovui nekyla pareiga jos irodineti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Deliktineje civilineje atsakomybeje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisykliu, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytu žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šia pareiga pažeidžia arba kuris pagal istatyma yra atsakingas už žala padariusio asmens veiksmus (netiesiogine civiline atsakomybe), kyla prievole atlyginti padaryta žala (2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilineje byloje I. J. ir kt. v. VšI Vilniaus miesto universitetine ligonine, bylos Nr. 3K-3-59/2010).             Lietuvos aukšciausiasis teismas ne karta yra pažymejes, kad Sveikatos priežiuros istaigos darbuotoju – gydytoju atsakomybe yra specifine ir pasižymi tam tikrais ypatumais.

Pirma, tai yra viena iš profesines atsakomybes rušiu. Profesine atsakomybe pasižymi tuo, kad asmeniui, atliekant savo pareigas, keliami aukštesni atidumo, rupestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai nei iprastos civilines atsakomybes atveju. Tai reiškia, kad asmens veiksmu neteisetuma gali lemti bet koks neatidumas, nerupestingumas, nedemesingumas, nepakankamas profesines pareigos atlikimas, profesines etikos taisykliu pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilineje byloje M.

P. ir kt. v. Vši Marijampoles ligonine, bylos Nr. 3K-3-77/2010). Pacienta ir gydytoja (sveikatos priežiuros istaiga) sieja prievole, kurios turini sudaro ne pareiga pasiekti tam tikra rezultata, bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiuros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalu atidumo, rupestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsni (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilineje byloje M. P. ir kt. v.

VÅ¡i Marijampoles ligonine, bylos Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilineje byloje I. J. ir kt. v. VÅ¡I Vilniaus miesto universitetine ligonine, bylos Nr. 3K-3-59/2010). Del to teismas, vertindamas gydytojo veiksmu teisetuma, turi ne tik nustatyti, ar gydytojas medicinos paslaugas teike, vadovaudamasis teises aktais, reglamentuojanciais medicinos paslaugu teikima, taikydamas esancius gydymo metodus ir vadovaudamasis susiformavusia gydymo praktika, bet ir nustatyti, ar Å¡ios paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rupestingumo, demesingumo, atsargumo pastangas.

Ar asmuo (gydytojas) tinkamai suteike medicinos paslaugas, t. y. ar prievole pacientui buvo vykdoma dedant maksimalias pastangas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas i konkrecios situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje esancius ir surinktus irodymus. Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 15 d. isakymo Nr. 117 Nešciuju, gimdyviu ir naujagimiu sveikatos priežiuros tvarkos 2.1 dalies reikalavimu - itarus neštumo ar ekstragenitaline patologija, nešcioji siunciama konsultuoti i antrinio B arba tretinio lygio sveikatos priežiuros istaiga.

Aplinkybe, kad gydytoja turejo itarti galima vaisiaus augimo sutrikima patvirtino tiek Valstybines medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek ir SAM specialiste konsultante akušerijai ir ginekologijai D. L., iš dalies teismo med. ekspertizes akto duomenys, irašu med. korteleje taisymai. Todel yra visos salygos sveikatos priežiuros istaigos civilinei atsakomybei kilti pagal LR pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo 17 str., CK 6. 245 str. 4 d., 6.246-6.248 str.Ivertinus byloje esancius irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaujantis istatymais, darytina išvada, kad gydytoja V.M.

M. sveikatos priežiuros paslaugas ieškovei teike nepakankamai kvalifikuotai, atidžiai ir rupestingai, neatliko visu butinu ir imanomu veiksmu, kad patikrintu nesciosios ir vaisiaus bukle 32 neštumo savaite, laiku neitare vaisiaus augimo sutrikimo, nenustate tinkamo neštumo užbaigimo laiko, taip pažeide pirmiau nurodytu teises aktu reikalavimus, bendro pobudžio pareiga elgtis atidžiai ir rupestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dali, Pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo 13 straipsnis) Nors šis neveikimas ir tiesiogiai neleme vaisiaus žuties, taciau sudare salygas žalai atsirasti ir jai padideti.

Darytina išvada, jog tarp atsakovo VšI Šilainiu poliklinikos darbuotojos neteiseto neveikimo ir žalos atsiradimo yra netiesioginis priežastinis ryšys.Ieškoves S. T. ieškinys pagristas ir tenkintinas iš dalies (CPK 178 str., 185 str.).           LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2009 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. 56-14 ( 1 t.b. l. 17), kuriame nera pacios komisijos vertinimo del teiktu gydymo paslaugu kokybes, išvados nemotyvuotos (b. l. 16), todel šis sprendimas naikintinas.            CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas neturtines žalos dydi nustato, atsižvelgdamas i jos padarinius, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatytos aplinkybes patvirtina, kad ieškoves neštumas buvo pirmas, del vaisiaus žuties gimdydama bei ilga laika po gimdymo patyre tiek fizini skausma, tiek dvasinius išgyvenimus, taciau ivertintina tai, kad ieškove ir pati buvo nepakankamai rupestinga, nes i medikus kreipesi 23 –iaja neštumo savaite, neseke ir nežymejo vaisiaus judesiu, i ligonine gimdyti atvyko jau nutekejus vaisiaus vandenims, nebejausdama vaisiaus judesiu, todel ieškove pati iš dalies prisidejo prie pasekmiu atsiradimo. Nukentejusysis subjektyviai ivertina ir nurodo jam padarytos neturtines žalos dydi.

Del to kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydžio nustatymas reiškia, kad, remiantis istatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei teismu praktikoje suformuluotais ir, priklausomai nuo konkrecios bylos aplinkybiu, teismo pripažintais kitais neturtines žalos atlyginimo dydi pagrindžianciais kriterijais, sprendžiamas kompensacijos už patirta neturtine žala dydžio nustatymo, o ne svarstomas nukentejusio asmens reikalaujamo šios kompensacijos dydžio sumažinimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutarti, priimta civilineje byloje D.

M. ir L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009). Todel ivertinus visas bylos aplinkybes, teismine praktika šio pobudžio bylose, vadovaujantis CK 1. 5 str. itvirtintais teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, sprestina, kad ieškovei S. T. iš atsakovo VšI Kauno Šilainiu poliklinikos priteistina 70 000 lt neturtines žalos atlyginimas.Ieškovo G. T. reikalavimas priteisti jam 100 000 Lt neturtines žalos atlyginima atmestinas (CPK 178 str.), kadangi ieškovas nei pagal CK 6. 283 str. 1 d., 6.284 str. 1 d. nuostatas, nei pagal LR pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatyma, nera subjektas ir neturi reikalavimo teises (CPK 5 str.). Ieškoves ieškinys iš esmes patenkintas, todel iš atsakovo VšI Kauno Šilainiu poliklinikos priteistina ieškovei jos turetos bylinejimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.) Byloje yra pateiktas kvitas apie patirtas 800 Lt už advokato pagalba, atsižvelgiant i bylos sudetinguma, apimti, posedžiu trukme, yra minimalios ( 1 t. b. l.

7) ir priteistinos iš atsakovo. Iš atsakovo LR Sveikatos apsaugos ministerijos bylinejimosi išlaidos nepriteistinos, nes gincas iš esmes yra del neturtines žalos atlyginimo, o ieškovu gincijamas komisijos sprendimas yra tik privaloma ikiteismine stadija.Atmetus ieškovo G. T. ieškini, priteistina atsakovui VšI Šilainiu poliklinikai ir treciajam asmeniui V. M. M. ½ dalis ju turetu bylinejimosi išlaidu. VšI Šilainiu poliklinika patyre 2400 Lt advokato pagalbos išlaidu ( 2 t. b. l. 41-42), todel atsižvelgiant i bylos sudetinguma, apimti, posedžiu trukme, neviršijancios Rekomendacijose del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba maksimalaus dydžio, todel priteistina iš ieškovo 1200 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.)Tretysis asmuo V.M.

M. už teismo medicinos ekspertize patyre 2207 Lt išlaidas ( 1 t. b. l. 160, 193, 2 t. b. l. 6, 8) bei 1600 Lt už advokates pagalba byloje ( 2 t. b. l. 40), iš viso 3807 Lt bylinejimosi išlaidos, todel iš ieškovo priteistina 1903 Lt.Iš atsakovo VšI Šilainiu poliklinikos priteistinas žyminis mokestis 2100 Lt apskaiciuotas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. nuo priteistinos sumos (70 000 Lt), ir ½ dalis teismo turetu 87, 40 lt išlaidu už procesiniu dokumentu išsiuntima valstybei, ieškovas S. T.

šios kategorijos byloje atleistas nuo bylinejimosi išlaidu (CPK 88 str. 3 p.., 96 str., 83 str. 1 d. 3 p.). Teismas, vadovaudamasis CPK 257, 270 str.,n u s p r e n d ž i a: ieškoves S. T. ieškini tenkinti iš dalies.LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2009 m. kovo 19 d. sprendima Nr. 56-14 panaikinti.Iš VšI Šilainiu poliklinikos, kodas 1350475555, priteisti 70 000 Lt (septyniasdešimt tukstanciu litu) neturtines žalos atlyginimo ir 800 Lt advokato pagalbos išlaidu S. T., a.k. (duomenys neskelbtini)Iš VšI Šilainiu poliklinikos priteisti 2100 Lt žyminio mokescio ir 43, 70 Lt išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei, imokos kodas 5660.Ieškovo G.

T. ieškini atmesti.Iš G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1200 Lt advokato pagalbos išlaidu VšI Šilainiu poliklinikai ir 1903 Lt bylinejimosi išlaidu V. M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma. Teiseja             Aušra Baubiene