Legislator Case Law & Legislation
6d0cd852-ce8d-4a19-95b3-d487be299490 AI generated

6d0cd852-ce8d-4a19-95b3-d487be299490 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Case Number 6d0cd852-ce8d-4a19-95b3-d487be299490
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-1359-279/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02001-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.15; 1.15.2.3.2; 3.21(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 30 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. I. (V.I.) skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus.

Legislator headnote

AI generated

6d0cd852-ce8d-4a19-95b3-d487be299490 · Panevėžio apygardos administracinis teismas: Pažymėjo, jog higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje esančioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1359-279/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02001-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.15; 1.15.2.3.2; 3.21(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 30 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. I. (V.I.) skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas ir atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančio Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Å iaulių TI) atstovas į bylos nagrinėjimÄ neatvyko. Proceso dalyviams apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka, Å¡alys prašė bylÄ nagrinėti joms nedalyvaujant. PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, priteisti 3 000 Eur neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Å iaulių TI (b. l. 2-4).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2011-10-13 iki 2013-01-17 periodiÅ¡kai buvo laikomas Å iaulių TI kamerose Nr. 27, 57, 72, 9 ir 66, pažeidžiant jo kaip kalinamojo asmens teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) ir kitų teisės aktų ginamas jo kaip žmogaus teises. Nurodė, kad Å iaulių TI buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Nurodė, kad pasivaikščiojimams skirti kiemeliai buvo maži, netvarkingi, pusė stogo uždengta asbesto plokštėmis, kurios kenkia žmonių sveikatai; pasivaikščiojimams buvo skirtas nepakankamas laikas. Pareiškėjas tvirtino, kad kamerose truko apšvietimo, dėl ko pablogėjo regėjimas. Pareiškėjas buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nors yra nerūkantis. Pareiškėjo teigimu, neturtinė žala jam atsirado ir dėl to, kad dušo patalpa buvo netvarkinga, plytelės nusilupusios, grindys slidžios, nebuvo galimybės reguliuoti vandens.

Be to nurodė, kad Å iaulių TI iÅ¡ duÅ¡o nusimaudžius reikėdavo eiti per kiemÄ , todėl jis pastoviai po to susirgdavo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose Nr. 57, 66 ir 9 bÅ«davo Å¡alta, drėgna, langai iÅ¡daužyti, sienos ir lubos – pasidengusios pelėsiu. Teigė, kad kameroje Nr. 72 sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas; kameros langas buvo užkaltas plėvele. PareiÅ¡kėjas kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ nurodė, kad atvykstant etapu į Å iaulių TI kratos atliekamos patalpoje, kurioje buvo Å¡alta, ir tokiomis sÄ lygomis reikia nusirengti, o tai prilygsta kankinimui.

Teigė, kad trumpalaikio laikymo patalpose (boksikuose) jis patirdavo stresÄ , nes buvo laikomas antisanitarinėmis sÄ lygomis. Be to nurodė, kad karantino kamerose, į kurias buvo vedamas po trumpalaikio laikymo patalpų (boksikų), taip pat buvo netinkamos sÄ lygos, buvo Å¡alta, drėgna, nebuvo nei langų, nei stalo, kėdžių, kriauklės. Be to teigė, kad sanitarinis mazgas Å¡iose kamerose bÅ«davo neatitvertas, nuo jo sklisdavo blogas kvapas. PareiÅ¡kėjo teigimu, tokiomis sÄ lygomis reikėdavo prabÅ«ti nuo 2 iki 4 valandų.

Visa tai sudaro neturtinę žalÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjas ir prašė atlyginti. Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Å iaulių TI atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė (b. l. 117-127) ), kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, todėl Å iaulių TI dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto. Tačiau tokia situacija priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ , bet to, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji (nuteistieji), kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat atkreipė dėmesį, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parÄ nėra pastovus (dalis asmenų kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ . Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. per parÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys taip pat nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PaaiÅ¡kino, jog Å iaulių TI ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kurių dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m.

Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų niekaip neiÅ¡skyrė ir tyčia jam nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Nurodė, kad Å iaulių TI gyvenamosiose kamerose langai yra skaidraus stiklo, jie yra pritaikyti vėdinimui, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir toks kamerų vėdinimo bÅ«das atitinka higienos normos reikalavimus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.).

Å iaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma. t. y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ . Å iaulių visuomenės sveikatos centras ne vienÄ kartÄ pasisakė, kad apÅ¡vietimo užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡is reikalavimas Å iaulių TI nėra taikomas.

Mano, jog kamerų bÅ«klė pirmiausia priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ , blogina patalpų bÅ«klę. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atsakovo teigimu, jis negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarkos palaikymo sÄ lygomis kamerose.

Pažymėjo, jog higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje.

Mano, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl Å¡alčio, purvo yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Atsakovo atstovo teigimu, nors pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad jis buvo laikomas antisanitarinėmis sÄ lygomis, Å¡ių teiginių jis niekaip nedetalizavo. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su laikymo Å iaulių TI sÄ lygomis, savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, jų nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo grindžiamas jo nurodytas žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Prašė sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ , atsižvelgti į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, bei tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ . Be to Å iaulių TI prašė nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, atlyginimo.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2011 m. spalio 19 d., nuo 2012 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d. ir nuo 2013 sausio 2 d. iki 2013 m. spalio 17 d. buvo laikomas Å iaulių TI (16-17 b. l.). Atsakovui atstovaujantis Å iaulių TI nagrinėjamojoje byloje prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (LVAT 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010).

IeÅ¡kinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektyvinės teisės gynimÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieÅ¡kinio senatis skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ bei suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ , į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kitai teisinio santykio Å¡aliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda kiekvienÄ dienÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui dėl žalos atlyginimo paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2015-06-22, tai patvirtina žyma ant voko (b. l. 8).

Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ senatį reguliuojančių teisės normų aiÅ¡kinimÄ , daroma iÅ¡vada, kad asmenys per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį paprastai žino arba turi žinoti apie jų atžvilgiu vykdomus pažeidimus ir subjektyviai suvokti, kad jie kelia suvaržymus, nepatogumus, neigiamas emocijas ir kitokius nemalonius pergyvenimus (LVAT 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas argumentuoja, jog negalėjo susipažinti su į lietuvių ir rusų kalbas neiÅ¡verstais Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nutarimais, kurie Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Ä®vertinus skunde nurodytus paaiÅ¡kinimus, nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie daromus jo teisių pažeidimus ir iÅ¡ jų kylančius žalingus padarinius. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų apie egzistavusias objektyvias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o jo nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali bÅ«ti laikomos svarbiomis ir objektyviomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti senaties termino atnaujinimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ir ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjos reikalavimams. Esant Å iaulių TI praÅ¡ymui, pareiÅ¡kėjo reikalavimo daliai atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2011 m. spalio 19 d. taikoma ieÅ¡kinio senatis ir Å¡i reikalavimo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

Teismine tvarka sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į žalos atlyginimÄ nuo 2012 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d. ir nuo 2013 sausio 2 d. iki 2013 m. spalio 17 d. (toliau bendrai vadinami - ginčo laikotarpis). Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos.

Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (LVAT 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.).Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tokios higienos normos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (bylai aktuali akto redakcija, kuria vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje, galiojusi nuo 2010-04-11 iki 2015-11-01) Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kuri ir nustatė laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iÅ¡ esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Konvencija. Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityviÄ pareigÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu. Taigi, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotų PareiÅ¡kėjas kaip žalos atsiradimo pagrindÄ nurodė vienam asmeniui turinčio tekti 3.6 kv. m. kameros ploto pažeidimÄ , ir dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius nepatogumus. Minimalaus patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Ginčo laikotarpiu galiojusios Higienos normoje HN 76:2010 minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nebuvo nustatyti, juos reglamentavo ir Å¡iuo metu reglamentuoja Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Å iaulių TI, kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, jų plotÄ bei kamerose per rytinius ir vakarinius patikrinimus buvusių bendrÄ kalinamų asmenų skaičių, Å iaulių TI pateikė Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-08-08 pažymoje Nr. 60/09-26204 (b. l. 16-17). Remiantis Å¡iais duomenimis, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 57, 72, 9, 66, viso 33 paras, iÅ¡ jų – 11,5 paros - pažeidžiant Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytÄ vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimÄ , o 21,5 paros – Å¡io reikalavimo nepažeidžiant.

Nagrinėdamas bylÄ , teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti Å iaulių TI pateiktais suvestiniais duomenimis. Ä®vertinęs tai, kad kameros buvo užstatytos kamerose laikomų asmenų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis, teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo per mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių Nurodė, kad pasivaikščiojimams skirti kiemeliai buvo maži, netvarkingi, pusė stogo uždengta asbesto plokÅ¡tėmis, kurios kenkia žmonių sveikatai; pasivaikščiojimams buvo skirtas nepakankamas laikas.Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Apie sudarytas galimybes kasdien būti gryname ore yra konstatavęs ir Šiaulių visuomenės sveikatos centras (b. l. 34).

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti, todėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vienÄ valandÄ per dienÄ , nenustatyta.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) (2012-03-09 įsakymo redakcija Nr. 1R-69, galiojusi nuo 2012-04-01 iki 2014-12-23) 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

Iš atsakovo atstovo pateiktos IV-ojo aukšto pasivaikščiojimo kiemelių schemos (b. l.

59) nustatyta, kad Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kurių dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 23,43 kv. m. Pažymėtina, kad nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nei Vidaus tvarkos taisyklės bei Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelyje vienu metu leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemelyje. Pareiškėjas teigė, kad pasivaikščiojimams skirti kiemeliai buvo netvarkingi, pusė stogo uždengta asbesto plokštėmis, kurios kenkia žmonių sveikatai.

Å iuos pareiÅ¡kėjo teiginius paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Atsakovo atstovas 2015-08-10 Pažymoje apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje Nr. 62/08-811 (toliau - Pažyma apie laikymo sÄ lygas) (b. l. 20-23) nurodė, kad Å iaulių TI 2013 m. pabaigoje buvo perdengti visi pasivaikščiojimo kiemeliai, daliniai stogai pasislėpti nuo kritulių įrengti iÅ¡ Å¡iferio, neturinčio kenksmingų medžiagų (tai yra, be asbesto), taip pat buvo sutvarkyta lietaus kanalizacija (b. l. 23). Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2012-07-09 patikinimo akte Nr. EP-254 užfiksuota, kad pasivaikščiojimo kiemai valomi periodiÅ¡kai, drėkinami pagal poreikį, objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, atžymos apie jų valymÄ yra.

Sergantiems tuberkulioze yra paskirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis Nr.

11. Å is kiemelis dezinfekuojamas po kiekvieno jame suimtųjų, sergančių tuberkulioze, apsilankymo. Jokių pažeidimų dėl pasivaikščiojimo kiemelių neužfiksuota (b. l. 34). Pasivaikščiojimo kiemelių patikrinimas buvo atliktas ir 2013-06-26 (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224). Nenustatyta jokių pasivaikščiojimo kiemelių pažeidimų ar jų neatitikimo higienos normos reikalavimams (b. l. 41).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl per mažų pasivaikščiojimo kiemelių, jų bÅ«klės, nepakankamo laiko pasivaikščiojimams yra nepagrįsti.Dėl sÄ lygų duÅ¡inėsePareiÅ¡kėjo teigimu, neturtinė žala jam atsirado ir dėl to, kad duÅ¡o patalpa buvo netvarkinga, plytelės nusilupusios, grindys slidžios, nebuvo galimybės reguliuoti vandens.

Be to nurodė, kad Å iaulių TI iÅ¡ duÅ¡o nusimaudžius reikėdavo eiti per kiemÄ , todėl jis pastoviai po to susirgdavo. Reikalavimai dėl sÄ lygų, užtikrinančių tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų galimybes palaikyti asmeninę higienÄ , nustatyti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 X skyriuje bei Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje. Vadovaujantis juose įtvirtintomis nuostatomis, tardymo izoliatoriaus administracijos įstaigoje laikomiems asmenims privalo sudaryti sÄ lygas prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte. Atsakovo atstovo atsiliepime (b. l.

65) bei kituose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l.

22) nurodoma, jog Å iaulių TI yra 2 prausimosi patalpos po 8 duÅ¡o ragelius. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013-06-26 (periodinės kontrolės metu užfiksuoti duomenys (2013-07-09 Nr. EP-224) (b. l. 42). Lietuvos higienos normos HN 76:2010 39 punkte buvo įtvirtinti reikalavimai prausimosi patalpoms laisvės atėmimo vietose. Nustatyta, kad duÅ¡inės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai turi bÅ«to lygÅ«s, be plyÅ¡ių, lengvai valomi ir pan. PareiÅ¡kėjo teiginius dėl netvarkingų duÅ¡inių paneigia byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų duomenys.

Atsakovo atstovas pateikė 2012 m. liepos 9 d. Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ Nr. EP-254 (patikrinimas atliktas 2012 m. birželio 25 d.) (b. l. 32-37). Patikrinimo akte konstatuota, duÅ¡o patalpose atliktas einamasis remontas – perdažytos durys, vamzdynas, pakeisti duÅ¡o rageliai, patalpose pelėsių nėra, duÅ¡inių, prausyklų valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Sokrena” 1 % ir „Mikrobac forte“ 1,5 %. DuÅ¡o ir jo prieigų kasdienio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracija vykdoma.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2013-06-26 prausimosi-švarinimosi patalpose atliko patikrinimus dėl jų atitikimo higienos normoms (išvados surašytos 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad prausimosi-švarinimosi patalpose yra dvi dušinės su 8 dušo rageliais, dušinėse ištraukiamoji ventiliacija neveikianti, patalpose pelėsių nėra. Dušinių, prausyklų valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Sokrena“ 1 % ir “Microbac” 1,5 %.

Tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurio metu atliekama patalpos dezinfekcija. DuÅ¡o ir jo prieigų kasdieninio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracijos įraÅ¡ai apie jų valymÄ yra (b. l. 40-47). Jokių pažeidimų dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 39 punkte įtvirtintų reikalavimų nebuvo nustatyta.Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, jog duÅ¡e nebuvo galimybės reguliuoti vandens, be to iÅ¡ duÅ¡o nusimaudžius reikia eiti per kiemÄ pažymėtina, jog teisės aktuose nėra detaliai aptarti prausimosi patalpų įrengimo pastatuose bei Å¡ių patalpų įrenginiams keliami reikalavimai, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini deklaratyviais.

PareiÅ¡kėjas teikdamas, kad po duÅ¡o jis susirgdavo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jo nurodomas aplinkybes apie sveikatos bÅ«klę.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, laikytina, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl duÅ¡o patalpų nelaikytini pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ galėjusiomis sukelti aplinkybėmis.Dėl rÅ«kymoPareiÅ¡kėjas kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ nurodė ir tai, jog buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, nors yra nerÅ«kantis.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte buvo nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte buvo įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyti teisės aktai laisvės atėmimo vietos administracija įpareigoja užtikrinti, jog nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais, todėl siekiant užtikrinti nerÅ«kančių nuteistųjų teisę bÅ«ti laikomiems atskirai nuo rÅ«kančiųjų, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti naujai į laisvės atėmimo vietÄ atvykusių asmenų žalingus įpročius, o nerÅ«kančių asmenų laikymas kamerose kartu su rÅ«kančiaisiais pažeidžia teisės aktų nuostatas bei pareiÅ¡kėjų teisę į jų sveikatai saugiÄ aplinkÄ (2013-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-513/2013, 2013-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-733/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1374/2013 ).Byloje nustatyta, kad Å iaulių TI rÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskiruose rėžiminio korpuso apgyvendinimo kamerose, pagal užpildytus praÅ¡ymus, kuriuos suimtieji pildo atvežus juos į Å iaulių TI (b. l. 41).

Byloje yra pateiktas pareiÅ¡kėjo 2011-10-13 praÅ¡ymas, kuriame jis nurodė, kad yra rÅ«kantis asmuo, todėl sutinka bÅ«ti kalinamas kameroje, kurioje yra laikomi rÅ«kantys asmenys (b. l. 70). Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI administracijai bÅ«tų pakeitęs savo nuomonę ir pateikęs praÅ¡ymÄ laikyti jį, kaip nerÅ«kantį asmenį, nerÅ«kančiųjų asmenų kameroje, byloje nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tik nerÅ«kančių asmenų laikymas vienoje kamerose kartu su rÅ«kančiaisiais pažeidžia Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio ir HN 76:2010 nuostatas bei teisę į sveikatai saugiÄ aplinkÄ (2013-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-733/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1374/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo ir nepagrindė, kokius nepatogumus rÅ«kančiųjų asmenų laikymas su nerÅ«kančiaisiais sukėlė pareiÅ¡kėjui ir kaip pažeidė jo teises, sukeldamas jam neturtinę žalÄ . Be to, byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI administracijai bÅ«tų reiÅ¡kęs nusiskundimus, praÅ¡ymus, pretenzijas dėl jo laikymo su nerÅ«kančiais asmenimis. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas kaip nepagrįstÄ atmeta pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ to, kad Å iaulių TI kamerose buvo kartu laikomi rÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys.Dėl laikymo sÄ lygų, PareiÅ¡kėjas skunde kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ nurodė netinkamas laikymo sÄ lygas Å iaulių TI - kamerose bÅ«davo Å¡alta, drėgna, langai iÅ¡daužyti, sienos ir lubos – pasidengusios pelėsiu, sanitarinis mazgas neatitvertas, neužtikrintas kamerų apÅ¡vietimas.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Gyvenamosios kalinimo patalpos apÅ¡vietimo reikalavimai buvo nustatyti HN 76:2010 22 ir 23 punktuose. Pagal Å¡iuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai; natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta - ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

Pagal Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 ir 14.1 punkto nuostatas, kameroje turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , pagal Å¡ių taisyklių 14.11 punktÄ â€“ patalpos Å¡ildymo įranga. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkte nustatyta, kad oro temperatÅ«ra kameroje Å¡iltuoju laikotarpiu turi bÅ«ti 18-28 °C, Å¡altuoju laikotarpiu – 18-22 °C, santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju laikotarpiu turi bÅ«ti 36-65 %, Å¡altuoju laikotarpiu - 35-60 %, o HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.10 punktÄ , kameroje turi bÅ«ti natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punktÄ Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2015-10-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1758-575/2015).IÅ¡ atsakovo atstovo teiktų duomenų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Å iaulių visuomenės sveikatos centras ne kartÄ atliko Å iaulių TI gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų bÅ«klės atitikties nustatytoms higienos normoms vertinimÄ .

IÅ¡analizavus teismui pateiktų patikrinimo aktų rezultatus, daroma iÅ¡vada, jog byloje nėra duomenų, kad Å¡i institucija ginčo laikotarpiu bÅ«tų atlikusi valstybinės visuomenės sveikatos saugos periodinę ar operatyviÄ jÄ kontrolę kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nustatyta tvarka nėra užfiksuota pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, Å¡iose kamerose.

Minėtos aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad ginčo laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kamerose į Å iaulių TI administracijÄ ir Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir atsakovo atstovo teikta informacija iÅ¡ Suimtųjų ir nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), skundų, peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnalo (b. l. 19).

Ä®rodymų, patvirtinančių, jog dėl Å¡ių pažeidimų skundais, praÅ¡ymais kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ , nepateikė ir pareiÅ¡kėjas.Byloje atsakovo atstovo pateikta Pažyma apie laikymo sÄ lygas patvirtina, jog Å iaulių TI režiminio korpuso gyvenamosios kameros yra įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 bei Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių nustatytais reikalavimais. IÅ¡ atsakovo atstovo teiktų duomenų nustatyta, kad Å iaulių TI kamerose nėra įrengtos ventiliacijos sistemos, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kurie vėdinimui yra pritaikyti (b. l. 20).

Aplinkybę, kad įstaigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natÅ«ralios traukos kanalais, patvirtina Å iaulių visuomenės sveikatos centro ginčo laikotarpiu atliktų periodinių patikrinimų metu užfiksuoti duomenys (b. l. 33, 41). PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad jam nebuvo sudarytos sÄ lygos kameras vėdinti atidarius langus, taip paÅ¡alinant drėgmės perteklių patalpose. Pažyma apie laikymo sÄ lygas apie laikymo sÄ lygas taip pat patvirtina, kad kamerose yra skaidraus stiklo langai, kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotÄ , yra du Å¡viestuvai, kuriuose įstatytos dvi-keturios dienos Å¡viesos lempos (lium 36W/840 613) ir dirbtinė naktinė Å¡viesa (kaitrinė lemputė 25 W) (b. l. 20).Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa kameroje turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Atsakovo atstovas patvirtino, jog visose Å iaulių TI gyvenamosiose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele (pertvara) nuo likusio kameros ploto (b. l. 21, 64). Teismas neturi pagrindo abejoti Å iaulių TI teiktasi raÅ¡ytiniais duomenimis, todėl, darydamas iÅ¡vadas, jais remiasi. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nesant kitų įrodymų dėl netinkamų Å iaulių TI, konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas pažeidžiant HN 76:2010 6, 22, 23, 24, 26 punktų reikalavimus, nėra pagrindo.Dėl asmens ir jo daiktų apžiÅ«ros, laikino sulaikymo ir karantino patalpų bei sÄ lygųPareiÅ¡kėjas kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ nurodė, asmens ir jo daiktų apžiÅ«ros, laikino sulaikymo ir karantino patalpų netinkamÄ bÅ«klę bei sÄ lygas Å¡iose Å iaulių TI patalpose.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – Instrukcija) (ginčo laikotarpiu galiojo 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130 Instrukcijos redakcija) 152 punkte (buvęs 144 p.) nurodoma, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant). JÄ atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. Instrukcijos 153.1 punkte (buvęs 145.1 punktas) numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos.

Instrukcijos 154 punktas (buvęs 146 punktas) detaliai numato visÄ procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ : visa asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje.Vidaus tvarkos taisyklių 11 punkte numatyta, jog priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Pagal minėtųjų taisyklių 19 punktÄ , toks pat trumpalaikis, t. y. ne ilgesnis nei dviejų valandų, asmenų laikymas trumpalaikio laikymo kamerose yra privalomas iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio Å¡varinimo atlikimo.

Atsakovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiÅ«ra bei sanitarinis Å¡varinimas bei suimtieji ir nuteistieji iÅ¡ paskirstymo kamerų paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras tÄ pačiÄ dienÄ (b. l. 62). Teismui pateiktoje Pažymoje apie laikymo sÄ lygas nurodyta, kad Higienos normoje HN 76:2010 nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui.

Nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Papildomai nurodė, kad vienvietėse trumpalaikio laikymo kamerose sanitarinių mazgų nėra. Kitose kamerose, taip pat ir priėmimo paskirstymo kamerose sanitariniai mazgai įrengti bendroje patalpoje, neatitverti. Kamerose yra tik metaliniai pritvirtinti prie grindų suoliukai ir gultai (b. l. 21-22). Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224 (patikrinimas atliktas 2013 m. birželio 26 d.) nurodyta, kad priėmimo-paskirstymo patalpoje (švarinimo patalpoje) natūralaus apšvietimo nėra, patalpa įrengta rūsio patalpoje.

JÄ valo Å«kio bÅ«rio tvarkinys. Patalpų ir plastmasinių indų (į kuriuos kratos metu dedami suimtųjų daiktai) valymui dezinfekcinių medžiagų tvarkinys nenaudoja. Kilimėlių, kratos indų dezinfekavimÄ atlieka dezinfektorė. Valymo inventorius laikomas atskiroje patalpoje. Priėmimo-paskirstymo skyriuje yra kratų atlikimo, Å¡varinimo patalpa, kurioje yra 3 persirengimo kabinos, kabinos tvarkingos, iÅ¡valytos. 2012-06-25 Å iaulių visuomenės sveikatos centras, atlikęs periodinį Å iaulių TI patalpų patikrinimÄ (2012-07-09 patikrinimo aktas Nr. EP-254), nustatė, kad laikino sulaikymo kameros įrengtos rÅ«syje, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo ir natÅ«ralaus vėdinimo jose nėra, sulaikyti asmenys jose bÅ«na iki dviejų valandų, Å¡ių kamerų patalpos, sanitariniai įrenginiai iÅ¡valyti, kamerų grindys nelygios, betonas vietomis iÅ¡daužytas, sienų dažų danga nusitrynusi, vietomis purvina, kamerose reikalingas paprastasis remontas (Lietuvos higienos normos HN 76:2010 X sk. 62 p. pažeidimas); karantino kamerose betoninė grindų danga nelygi, iÅ¡daužyta, ant lubų vandens nutekėjimo žymės, vietomis sienų, lubų dažai atsilupę (Lietuvos higienos normos HN 76:2010 X sk. 62 p. pažeidimas), kameros, jose esantys įrenginiai iÅ¡valyti.

Å ie duomenys, teismo vertinimu iÅ¡ dalies patvirtina pareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl netinkamų sÄ lygų laikino sulaikymo ir karantino patalpose, tačiau nepatvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytų teiginių dėl netinkamų sÄ lygų kratų atlikimo patalpoje.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Tokios praktikos laikosi ir EŽTT savo sprendimuose (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ apibrėžimÄ , neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kuriuos teismas vertina kaip virÅ¡ijančius neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala negali bÅ«ti kompensuojama tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jo nurodytÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjant bylÄ , nenustatyta, kad bÅ«tų padaryta žalos pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatai, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI administracijai skundų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų neteikė.

PareiÅ¡kėjas jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad Å iaulių TI pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Atsižvelgęs į tai, kas buvo nurodyta, bei teisminę praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjui priteistina 80,00 Eur suma laikoma adekvačia suma pareiÅ¡kėjo patirtiems dvasiniams iÅ¡gyvenimams ir skriaudai atlyginti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo V.

I. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. I., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 80,00 Eur (80 eurų ir 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ Â skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                                                      Nijolė Čekanauskienė