2016-11-22 Nr. AB-21925-3-61-3-04728-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3251-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04728-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas, Administratorius) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2015 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. V-150 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui G. M. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, VAGK) 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 3R-357 (AG-264/01-2015).

Pareiškėjas paaiškino, jog Departamento direktorius pavedė sudarytai pareiškėjo veiklos tikrinimo komisijai atlikti neplaninį veiklos, vykdant bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Lietuvos tyrimų centras“ bankroto procedūras, patikrinimą. Departamento direktorius, atsižvelgdamas į komisijos galutinę išvadą, išdėstytą 2015 m. liepos 17 d. protokole Nr. BK-A3-31, 2015 m. liepos 15 d. gautus G. M. papildomus paaiškinimus, konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą ir vadovaudamasis ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už tris ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, jam skyrė nuobaudą – įspėjimą.

Pareiškėjas nurodė, jog Departamentas netinkamai ir neobjektyviai įvertino teiktuose administratoriaus paaiškinimuose ir pastabose nurodytas faktines aplinkybes, netinkamai atliko neplaninį Administratoriaus veiklos vertinimą. Nurodė, jog visų INVEGA akcijų valdytoja yra Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, todėl atsakovas turėjo motyvą išskirti šio kreditoriaus interesus kitų kreditorių atžvilgiu, turėjo išankstinį asmeninį nusistatymą. Pareiškėjo manymu, Administratorius neturėjo pareigos teikti INVEGA nei įmonės banko sąskaitos išrašų, nei administravimo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijų, nes banko sąskaitos išrašai INVEGA buvo teikti dar 2014 m. spalio 3 d., 2014 m. gruodžio 23 d. bei 2015 m. kovo 17 d.

Teigė, jog Administratorius kreditoriui privalo teikti tik informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, o ne bet kokią kreditoriaus prašomą informaciją, o kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti būtent tokios informacijos, t. y. informacijos apie įmonės bankroto eigą, kreditoriui teikimo tvarką, bet ne pačios informacijos apimtis. INVEGA kreditorių susirinkimas galimai viršijo ĮBĮ 23 straipsnio 11 punkte nustatytas susirinkimo kompetencijos ribas nustatydamas informacijos kreditoriams teikimo apimtis. Kitos nei informacijos apie bankroto bylos eigą teikimas iš esmės būtų bankroto administratoriaus ataskaita, o ataskaitą parengti gali įpareigoti tik kreditorių susirinkimas (arba kreditorių komitetas).

Pareiškėjas taip pat nesutiko su tuo, jog Administratorius pažeidė kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, nes Administratorius kreditoriams 2014 m. rugpjūčio 27 d. elektroniniu paštu išsiuntė 2014 m. rugpjūčio 27 d. pranešimą „Dėl BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ kreditorių susirinkimo“, kuriuo pranešė, kad 2014 m. rugsėjo 3 d. šaukiamas Įmonės kreditorių susirinkimas, o jam neįvykus, pakartotinis kreditorių susirinkimas – 2014 m. rugsėjo 4 d. ir tokiu būdu Administratorius nesilaikė 2014 m. sausio 14 d. kreditorių susirinkimo patvirtintos kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos 4 ir 5 punkto, išsiųsdamas kreditoriams pranešimą tik elektroniniu paštu ir likus mažiau kaip 10 dienų iki kreditorių susirinkimo, taip pat ir pakartotinio susirinkimo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog 2014 m. rugsėjo 3 d. šauktas kreditorių susirinkimas neįvyko nesant kvorumo, todėl 2014 m. rugsėjo 4 d. įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas. Pranešimas apie pakartotinį kreditorių susirinkimą buvo išsiųstas 2014 m. rugpjūčio 27, t. y. 8 dienos prieš šaukiamą kreditorių susirinkimą. Taigi, formaliai terminas buvo pažeistas tik 2 dienas. Pažymėjo, jog Departamentas, spręsdamas, ar taikyti Taisyklėse bei ĮBĮ nustatytas nuobaudas, visų pirma, privalo atsižvelgti į pažeidimo reikšmingumą bei į tai, ar bankroto administratorius ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas ištaisyti savo veiklos trūkumus. Atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintus prioritetus, sankcijos turėtų būti taikomos, kai visos kitos priemonės yra išnaudotos ir neduoda rezultatų. Taip pat mano, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas, t. y. 2 dienų termino praleidimas, yra mažareikšmis. Be to, šis pažeidimas buvo ištaisytas Įmonės 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkime, kuriame buvo nuspręsta dalinai pakeisti 2014 m. rugsėjo 4 d. priimtus nutarimus, taip nepažeidžiant nei vieno iš bankroto procese dalyvaujančių asmenų interesų. Departamentas priimdamas sprendimą neįvertino, ar pažeidimas gali būti laikytinas mažareikšmiu.

Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad nuobauda pareiškėjui skirta už tai, jog jis pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą, nevykdydamas 2014 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo patvirtintos ataskaitų teikimo tvarkos, nesilaikydamas 2014 m. sausio 14 d. kreditorių susirinkimo patvirtintos kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos, nesilaikydamas informacijos apie Įmonės bankroto bylos eigą teikimo tvarkos. Pareiškėjo argumentas, kad jis apskritai neprivalėjo įteikti kreditoriui nei banko sąskaitų, nei priminių administravimo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijų, yra nepagrįstas, nes šioje byloje nėra ginčo dėl galiojančios, kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos, informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą teikimo tvarkos bei joje nustatytų teiktinos informacijos apimties ir terminų. Pažymėjo, jog 2014 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkime buvo nustatyta Įmonės bankroto administratoriaus veiklos ataskaitų teikimo tvarka. Po šio susirinkimo sekantį susirinkimą sušaukė pareiškėjas ir susirinkimui pateikė tvirtinti savo veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. kovo 2 d. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalies dėl įmonės bankroto administratoriaus veiklos ataskaitų teikimo tvarkos nustatymo neskundė, todėl minėtu nutarimu pareiškėjui nustatyta tvarka yra privaloma. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl 2 dienų termino praleidimo šaukiant kreditorių susirinkimą vertinimo kaip mažareikšmio pažeidimo, nes nuobauda pareiškėjui skirta ne už 2 dienų termino praleidimą, o už sistemingus ĮBĮ pažeidimus. Pažymi, jog vertinant pareiškėjo padarytus pažeidimus atsižvelgta į tai, kad nustatyti net trys ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto pažeidimai, o informacijos apie Įmonės bankroto bylos eigą teikimo tvarkos 4 punkte nustatytas terminas pažeistas gana žymiai ir nuobauda skirta už aplinkybių visumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog pareiškėjui nuobauda skirta pagrįstai, ji yra proporcinga padarytiems pažeidimams, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. V-150 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui G. M. skyrimo“ nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė kaip išvestinį reikalavimą panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 3R-357 (AG-264/01-2015).

Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad visų INVEGA akcijų valdytoja yra Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, todėl atsakovas turėjo motyvą išskirti šio kreditoriaus interesus kitų kreditorių atžvilgiu, turėjo išankstinį asmeninį nusistatymą. Teismas akcentavo, kad tyrimą atliko valstybės pareigūnai, kurių nešališkumą patvirtino nešališkumo deklaracijos. Jokių abejonių dėl neplaninį patikrinimą atlikusių pareigūnų šališkumo teismui nekilo, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas turėjo išankstinį nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu. Teismas tokius pareiškėjo pasisakymus vertino, kaip subjektyvią nuomonę. Taip pat buvo atmesti ir pareiškėjo argumentai dėl netinkamai atlikto neplaninio patikrinimo, nes pareiškėjas tokios savo pozicijos nepagrindė jokiais argumentais ar įrodymais, nenurodė kokios neplaninio patikrinimo procedūros, pareiškėjo manymu, buvo pažeistos.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tuo, kad 2014 m. sausio 14 d. kreditorių susirinkime pareiškėjui numatyta pareiga visą informaciją jos reikalaujančiam asmeniui pateikti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Kadangi susirinkimų nutarimų, kuriais patvirtinti minėti punktai pareiškėjas neginčijo, teismas sprendė, kad jie yra galiojantys ir privalomi pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ nustatytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad kreditoriaus teisė gauti informaciją priklauso nuo kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu ir yra įgyvendinama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y. būtent kreditorių susirinkimui deleguojama teisė nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Vertindamas ĮBĮ nuostatas teismas padarė išvadą, kad į sąvoką „informacija, susijusi su bankroto bylos eiga“ įeina ne tik procesiniai dokumentai, priimti bankroto byloje, bet ir kita informacija, susijusi su bankrotu. Teismas sutiko su VAGK išvada, jog informacijos, kurią bankroto administratorius privalo teikti, apimtį ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas, apribojimų informacijos apimčiai nėra, todėl nepagrįsta pareiškėjo pozicija, jog jis neturėjo teikti INVEGA banko sąskaitos išrašų ir administravimo išlaidas patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog pažeidimas šiuo aspektu pareiškėjo atžvilgiu nustatytas pagrįstai.

Teismas pabrėžė, kad 2014 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimas aiškiai nustatė, jog pareiškėjas privalo kiekvieną mėnesį teikti ataskaitas nepriklausomai nuo to, ar jos svarstomos kreditorių susirinkime. Pareiškėjo argumentas, jog tokių ataskaitų neteikimas yra galimas, jei kreditorių susirinkimui pateikiama bendra ataskaita už kelis ataskaitinius mėnesius vertintinas kaip nepagrįstas, nes tokios ataskaitos pateikimas yra papildoma pareiškėjo teisė, kuri neeliminuoja pareiškėjo pareigos teikti ataskaitas už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį. Taigi, teismas konstatavo, jog pareiškėjas netinkamai interpretuoja 2014 m. gruodžio 22 d. susirinkimo metu jam nustatytą ataskaitų teikimo tvarką.

Atsižvelgęs į VAĮ 2 straipsnio 25 dalyje įtvirtintą mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo sąvoką, teismas sutiko su pareiškėju, jog dviejų dienų termino praleidimas šaukiant kreditorių susirinkimą gali būti vertinamas kaip mažareikšmis, tačiau pažymėjo, jog nuobauda pareiškėjui skirta už pažeidimų visumą, t. y. už tris ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto pažeidimus, todėl vieno pažeidimo pripažinimas mažareikšmiu, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjui skirtą nuobaudą.

III. Pareiškėjas G. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Apeliantas nurodo, kad neturėjo pareigos teikti INVEGA nei įmonės banko sąskaitos išrašų, nei administravimo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijų, nes banko sąskaitos išrašai INVEGA buvo teikti dar 2014 m. spalio 3 d. bei 2014 m. gruodžio 23 d. Administratorius nurodė, jog banko sąskaitos išrašai buvo teikti ir 2015 m. kovo 17 d., atsižvelgiant į 2015 m. kovo 5 d. gautą INVEGA prašymą. Nurodo, kad Administratorius kreditoriui privalo teikti tik informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, o ne bet kokią kreditoriaus prašomą informaciją, o kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti būtent tokios informacijos, t. y. informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą, kreditoriui teikimo tvarką, bet ne pačios informacijos apimtis. ĮBĮ nustatyta, kokia informacija teikiama kreditoriams – informacija apie bankroto bylos eigą, todėl kreditorių susirinkimas iš esmės kitaip nuspręsti negali. Atkreipia dėmesį, kad kitos nei informacijos apie bankroto bylos eigą teikimas iš esmės būtų bankroto administratoriaus ataskaita, o ataskaitą parengti gali įpareigoti tik kreditorių susirinkimas (arba kreditorių komitetas). Pažymi, jog Administratoriui neatsirado pareiga teikti 2014 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkime patvirtintos Informacijos teikimo tvarkos 11 punkte nustatytą informaciją, nes šis sprendimas, nors ir nebuvo nuginčytas, laikytinas neteisėtu, kadangi INVEGA kreditorių susirinkimas galimai viršijo ĮBĮ 23 straipsnio 11 punkte nustatytas susirinkimo kompetencijos ribas nustatydamas informacijos kreditoriams ne tik teikimo tvarką, bet ir neteisėtai praplėsdamas teiktinos informacijos apimtis. Pareiškėjas tvirtina, jog neprivalėjo teikti nei banko sąskaitos išrašų, nei pirminių administravimo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijų. Dėl to, Departamentas neturėjo teisės konstatuoti, jog Administratorius pažeidė informacijos teikimo tvarką ir terminus.

Dėl ataskaitų kreditoriams teikimo pareiškėjas pažymėjo, kad administratorius, veikdamas kaip verslininkas pavedimo sutarties pagrindu, turi teisę gauti ir atlyginimą bei patiriamų išlaidų kompensavimą (kanceliarinės, su įmonės turto saugojimu susijusios išlaidos ir kt.). Šiuo atveju Administratorius buvo nubaustas už tai, kad nerengė ir neteikė kreditoriams savo veiklos ataskaitų. Bankroto administratoriui atlyginimas buvo mokamas tik už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2014 m. spalio 28 d. dienos. Pabrėžė, kad paties kreditoriaus, kuris pateikė skundą Departamentui, balsais buvo nutarta nemokėti atlyginimo administratoriui, tačiau tas pats kreditorius reikalavo iš administratoriaus teikti atlygintinas paslaugas.

Mano, kad tokia situacija neatitinka ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.758 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į Įmonę ir Įmonės bankroto administratorių siejančius pavedimo teisinius santykius bei iš šių teisinių santykių kylančią įmonės bankroto administratoriaus pareigą veikti sąžiningai, rūpestingai, bendradarbiauti su įmonės kreditoriais, Administratorius nepaisant to, jog jam nebuvo mokamas atlyginimas, 2015 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimui pateikė ataskaitą, kuri apėmė laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. kovo 2 d.

Tvirtina, kad teigti, jog Administratorius iš viso neatsiskaitė kreditoriams už atliktus veiksmus ir savo veiklos rezultatus už 2015 m. sausio – kovo mėnesius nėra jokio pagrindo. Pats faktas, jog visa informacija buvo pateikta viename dokumente, o neišskaidant už atitinkamą mėnesį į tris atskirus, negali būti laikoma pažeidimu, už kurį Administratoriui gali būti paskiriama poveikio priemonė – nuobauda. Pareiškėjas nurodo, jog kreditoriai numatė Administratoriui teisę teikti ataskaitas tiek kiekvieną mėnesį, tiek už kelis mėnesius, kurios apima ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį.

Administratorius neteikė ataskaitų einamuoju mėnesiu, kadangi nebuvo teiktinos informacijos (nebuvo sudaryta sandorių, patirta išlaidų), todėl priešingai nei konstatavo atsakovas, nepažeisdamas kreditorių nustatytos tvarkos 2015 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimui pateikė ataskaitą, kuri apėmė laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. kovo 2 d., t. y. ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį. Pareiškėjas tvirtina, jog atsakovas, nepagrįstai konstatavo ir paskyrė nuobaudą už neva tai neteiktas veiklos ataskaitas, neatsižvelgdamas į tai, jog kreditoriai numatė pareiškėjui teisę teikti savo veiklos ataskaitas už ilgesnius laikotarpius ir į tai, jog iš esmės pareiškėjas apskritai neprivalėjo vykdyti kreditorių nurodymų, kuomet šie atsisakė mokėti už teikiamas paslaugas.

Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2014 m. rugsėjo 3 d. šauktas kreditorių susirinkimas neįvyko nesant kvorumo, t. y. kreditorių susirinkime nedalyvavo reikiamas kreditorių skaičius nutarimams priimti. Taigi, 2014 m. rugsėjo 4 d. įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas. Nurodo, kad pranešimas apie pakartotinį kreditorių susirinkimą buvo išsiųstas 2014 m. rugpjūčio 27 d., t. y. 8 dienas prieš šaukiamą kreditorių susirinkimą. Taigi formaliai terminas buvo pažeistas tik 2 dienas. Administratoriaus nuomone, 2 dienų termino praleidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis pažeidimas, už kurį nuobauda negali būti paskirta. Pareiškėjas pažymi, kad skirdamas nuobaudą atsakovas neatsižvelgė į administratoriaus nurodytas aplinkybes ir neįvertino esamo teisinio reguliavimo, neatsižvelgė į tai, kad realiai pažeidimu nebuvo padaryta jokia žala, nes faktiškai nebuvo pažeisti nei vieno iš bankroto procese dalyvaujančių asmenų interesai, pranešimas apie pakartotinį kreditorių susirinkimą buvo išsiųstas, formaliai pažeidžiant terminą nežymiai (2 dienas), neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės bei į tai, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas ištaisyti tariamus veiklos trūkumus.

Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui apeliaciniame skunde nenurodžius jokių naujų faktinių ar teisės taikymo aplinkybių, kurios nebūtų nagrinėtos Departamento, VAGK, pirmosios instancijos teismo, Tarnyba laikysis pozicijos išdėstytos 2015 m. lapkričio 9 d. atsiliepime. Taip pat papildomai pažymi, kad pareiškėjo argumentas, kad jis apskritai neprivalėjo teikti kreditoriui nei banko sąskaitų, nei pirminių administravimo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijų, yra nepagrįstas ir teisiškai nereikšmingas, kadangi šioje byloje nėra ir negali būti ginčo dėl galiojančios, kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos, informacijos apie Įmonės bankroto bylos eigą teikimo tvarkos bei joje nustatytų teiktinos informacijos apimties ir terminų. Atkreipia dėmesį, jog negali būti ginčo, kad Administratorius neteikė kreditoriams mėnesinių savo veiklos ataskaitų, nes būtent tokią ataskaitų teikimo tvarką nustatė kreditorių susirinkimas. Taip pat teigia, kad nuobauda pareiškėjui skirta ne už 2 dienų termino praleidimą, o už sistemingus ĮBĮ pažeidimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. V-150 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui G. M. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).

Byloje kilusius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 15 punkte numatyta, kad administratorius kreditoriams teikia kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą, o 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Toks ĮBĮ nustatytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog kreditoriaus teisė gauti informaciją priklauso nuo kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu ir yra įgyvendinama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y. būtent kreditorių susirinkimui deleguojama teisė nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą.

Šioje byloje taip pat nagrinėtinas klausimas ar Administratorius privalėjo teikti banko sąskaitos išrašus bei pirmines administravimo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas. ĮBĮ nepateikta samprata, kokia informacija laikytina informacija apie įmonės bankroto eigą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorių teisė gauti informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą turėtų būti aiškinama teisės normų, reglamentuojančių bankroto tikslus, kreditorių teisių apimtį bei jų reikalavimų gynimo būdus, kontekste. Sistemiškai aiškinant ĮBĮ akivaizdu, kad pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Tinkamas kreditorių teisės gauti informaciją apie įmonės bankroto eigą užtikrinimas yra svarbi šių kreditorių teisių įgyvendinimo prielaida, nes kreditorius, laiku negavęs tikslios ir išsamios informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo dėl savo reikalavimų. Kreditoriams turi būti suteikiama galimybė susipažinti su dokumentais, kad jie galėtų susidaryti teisingą vaizdą apie įmonės būklę ir priimti sprendimus dėl savo tolimesnių veiksmų, kurie turėtų įtakos ir tolimesnei bankroto eigai. Taigi, darytina išvada, kad sąvoka „informacija, susijusi su bankroto bylos eiga“ apima ne tik procesinius dokumentus, priimtus bankroto byloje, bet ir kitą informaciją, susijusią su bankrotu. Apelianto teikiamas aiškinimas apie kreditoriams teiktinos informacijos turinį yra per siauras, iškeliantis administratoriaus interesus virš kreditorių interesų be jokios reikšmingos priežasties, todėl teismo yra atmetamas. Dėl šių priežasčių, teismas konstatuoja, kad kreditorių susirinkimas neviršijo nustatytų kompetencijos ribų. Be to, paminėtų susirinkimų nutarimai, yra galiojantys, nenuginčyti ir privalomi pareiškėjui.

Pažymėtina, jog BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ 2014 m. sausio 14 d. kreditorių susirinkimas patvirtino informacijos teikimo tvarką, kurios 4 punkte nustatyta, kad administratorius visą informaciją privalo pateikti informacijos reikalaujančiam asmeniui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos (VAGK I t., b. l. 193–200). Be to, BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ 2014 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimas 3 klausimu patvirtino informacijos teikimo tvarkos papildymą, kuriuo Administratorius įpareigotas kreipiantis įmonės kreditoriui, kurio finansinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto bylą nagrinėjančio teismo įsiteisėjusia nutartimi ir kurio reikalavimas didesnis nei 10 000 Lt, pateikti bet kokią informaciją, susijusią su bankroto administratoriaus atliktais veiksmais administruojant įmonę, patirtomis išlaidomis, gautomis įplaukomis ir pan. (VAGK II t., b. l. 30–33). Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorius INVEGA bankinės sąskaitos išrašų už 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. sausio 5 d. iš Administratoriaus prašė 2015 m. sausio 5 d. raštu Nr. (5.1)-1 (VAGK II t., b. l. 103–104). Teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad byloje neabejotinai įrodyta, kad prašomi banko sąskaitos išrašai buvo pateikti tik 2015 m. kovo 17 d., o pareiškėjas praleido paminėtos informacijos teikimo tvarkos 4 punkte nustatytą 15 dienų terminą. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo argumentai, jog jau 2014 m. spalio 3 d. ir 2014 m. gruodžio 23 d. raštais buvo tinkamai pateikta kreditoriaus prašoma informacija.

Dėl apelianto argumento, kad kreditoriaus, kuris pateikė skundą Departamentui, balsais buvo nutarta nemokėti atlyginimo administratoriui, tačiau tas pats kreditorius reikalavo iš administratoriaus teikti atlygintinas paslaugas, teismas pažymi, kad ši aplinkybė gali būti atskiro civilinio proceso tvarka nagrinėtino ginčo dalykas, bet ji neatleidžia Administratoriaus nuo įstatymu nustatytų pareigų vykdymo ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą įsakymą.

Pareiškėjas taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Administratoriaus veiklos ataskaitų teikimo tvarkos pažeidimus. Tvirtina, kad faktas, jog visa informacija buvo pateikta viename dokumente, o neišskaidant už atitinkamą mėnesį į tris atskirus, negali būti laikoma pažeidimu, kadangi kreditorių susirinkimas numatė galimybę bankroto administratoriui pateikti bendrą veiklos ataskaitą už kelis ataskaitinius mėnesius.

BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ 2014 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimas 4 klausimu patvirtino bankroto administratoriaus veiklos ataskaitų teikimo kreditoriams tvarką. Šios tvarkos 2 punktas numato, kad bankroto administratorius iki einamojo mėnesio 5 dienos privalo pateikti visiems kreditoriams bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą už prieš einamąjį mėnesį buvusį mėnesį. 3 šios tvarkos punkte įtvirtinta, kad kreditorius, susipažinęs su bankroto administratoriaus pateikta ataskaitinio mėnesio veiklos ataskaita, iki einamojo mėnesio 15 dienos gali reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą dėl pateiktos ataskaitinio mėnesio veiklos ataskaitos svarstymo ir atlyginimo bankroto administratoriui už ataskaitinį mėnesį sumažinimo ar atsisakymo mokėti, jei mano, kad pagal pateiktą bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą bankroto administratorius per ataskaitinį mėnesį neatliko jokių administravimo veiksmų, arba bankroto administratoriaus atlikti veiksmai buvo nežymūs ir (ar) netinkamai atlikti, arba jei bankroto administratorius nustatytais terminais apskritai nepateikė kreditoriams veiklos ataskaitos už ataskaitinį mėnesį. 4 punktas numato, jog tuo atveju, jei bankroto administratoriaus pateiktos ataskaitos už ataskaitinių mėnesių veiklos ataskaitos kreditorių iniciatyva nebuvo svarstomos kreditorių susirinkimo pagal šio nutarimo 3 punktą, bankroto administratorius jų svarstymą ir tvirtinimą įtraukia į artimiausio kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Šiuo atveju bankroto administratorius turi teisę parengti ir kreditorių susirinkimui svarstyti ir tvirtinti pateikti bendrą veiklos ataskaitą už kelis ataskaitinius mėnesius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja paminėtos kreditorių susirinkimo nustatytos bankroto administratoriaus veiklos ataskaitų teikimo tvarkos nuostatas. Šios tvarkos 2 punkte imperatyviai numatyta bankroto administratoriaus pareiga pateikti veiklos ataskaitas iki einamojo mėnesio 5 dienos. 3 tvarkos punktas numato atvejus, kada kreditorių susirinkimas gali svarstyti atlyginimo bankroto administratoriui sumažinimo ar atsisakymo mokėti klausimus. Savo ruožtu, 4 tvarkos punktas numato bankroto administratoriaus teisę parengti bendrą veiklos ataskaitą už kelis ataskaitinius mėnesius. Tačiau pažymėtina, kad tai jis gali padaryti tik tuo atveju, kai bankroto administratoriaus pateiktos ataskaitos (laikantis 2 punkte numatytos imperatyvios pareigos) nebuvo svarstytos dėl 3 punkte numatyto atlyginimo sumažinimo ar nemokėjimo klausimo sprendimo. 4 punkte yra akcentuojamos nesvarstytos, bet pateiktos ataskaitos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Administratorius, nevykdydamas kreditorių susirinkimo patvirtintos bankroto administratoriaus veiklos ataskaitų teikimo kreditoriams tvarkos, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog dviejų dienų termino praleidimas šaukiant kreditorių susirinkimą gali būti vertinamas kaip mažareikšmis. Šiais aspektais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų teisėjų kolegija iš naujo nekartoja.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas faktines aplinkybes, nustatęs, jog pareiškėjui skirta nuobauda yra tinkama ir proporcinga priemonė, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius