2020-07-22 Nr. AB-15696-3-61-3-03324-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-289-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03324-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėja administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Širvintų rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Širvintų vandenys“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-720 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-062 vykdytojui UAB „Širvintų vandenys“ grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA, Agentūra) ir pareiškėjas, veikdamas kartu su Širvintų rajono savivaldybės administracija, 2010 m. gruodžio 28 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Širvintų rajone (Kernavėje, Širvintų m., Širvintų k.)“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-062 (toliau – Projektas), finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-062 (toliau – Sutartis).

3. Nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu ir susitarimais buvo keičiamos Sutarties sąlygos, be kita ko, 2014 m. rugpjūčio 21 d. susitarimu Nr. 5 (toliau – Susitarimas) pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 5 lentelė „Projekto loginis pagrindimas“, nurodant, kad bus sudaryta galimybė prisijungti prie nuotekų tinklų 567 būstams ir prie vandentiekio tinklų 569 būstams; pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 lentelė, nurodant, kad prie nuotekų tinklų bus prijungti 977 gyventojai, o prie vandentiekio tinklų – 981 gyventojas. Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti Sutartyje numatytas veiklas, įvykdė viešųjų pirkimų procedūras ir sudarė sutartis, kurių pagrindu buvo vykdomos 2 veiklos. Įgyvendinus šias veiklas nutiesta 20,765 km vandentiekio tinklų ir 22,883 km nuotekų tinklų, pastatytas 1 nuotekų valymo įrenginys.

4. Pareiškėjo 2014 m. spalio 23 d. galutinėje Projekto įgyvendinimo ataskaitoje bei ataskaitose po Projekto užbaigimo nurodyti pasiekti stebėsenos rodikliais – prie naujų vandentiekio tinklų buvo prijungti 698 gyventojai (iš Sutartyje numatytų 981), o prie nuotekų tinklų – 716 gyventojų (iš Sutartyje numatytų 977). APVA 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (29- 2-7)-APVA-1758 informavo pareiškėją apie nustatytus pažeidimus, konstatuodama, jog pareiškėjas nepasiekė stebėsenos (rezultato) rodiklio vykdant Projektą. Kartu pateiktoje 2017 m. rugpjūčio 10 d. pažeidimo tyrimo išvadoje (toliau – ir Išvada) konstatuojama, kad pareiškėjas nepasiekė rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“, rodiklio nepasiekimas sudaro 16,31 proc., ir rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų (skaičius)“, nepasiekimas – 18,57 proc., tokiu būdu pareiškėja pažeidė Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 (toliau – Finansavimo sąlygų aprašas) 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą. Vadovaujantis Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 (toliau – Rekomendacijos) 263.2 punktu, taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) yra 5 proc. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 244 441,88 Eur suma.

5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Įsakymu nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 231 687,23 Eur, iš jų 207 299,10 Eur Europos Sąjungos fondų lėšos ir 24 388,13 Eur – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Šias lėšas pareiškėjas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos privalo pervesti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos banko sąskaitą.

6. Pareiškėjas nurodė, kad APVA ir atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PAFT), 1911 punkto nuostatą ir nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą, kadangi stebėsenos rodiklis nepasiektas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjos ir nebuvusių žinomomis Sutarties pasirašymo metu, o tai sudaro teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo, ir pagrindą stebėsenos rodiklio nepasiekimą nepripažinti pažeidimu.

7. Pareiškėjo teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiektas stebėsenos rodiklis – tai gyventojų neprisijungimas prie naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuriam pareiškėjas negalėjo daryti įtakos. Teisės aktai imperatyviai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype (būste) geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas asmenys neturi pareigos prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų, kai jų individualus geriamojo vandens išgavimas ir nuotekų tvarkymas atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl galiojantis teisinis reguliavimas užkerta pareiškėjui kelią reikalauti, kad asmenys, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas, prisijungtų prie naujai įrengtų vandentiekio ir (ar) nuotekų surinkimo tinklų.

8. Dėl neproporcingai trumpų terminų informacijai (3 darbo dienos) ir ją pagrindžiantiems dokumentams pateikti ne dėl pareiškėjo kaltės pažeidimo tyrimas buvo atliktas ir pažeidimas konstatuotas neįvertinus visų aplinkybių, kurių įtakos rodiklių nepasiekiamumui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Be to, pareiškėjas negalėjo numatyti, kad Kernavės miestelyje nutiesus naujus vandentiekio ir nuotekų tinklus beveik visi gyventojai savo privačiuose sklypuose prieš atlikdami prisijungimo prie naujų tinklų darbus turės atlikti archeologinius tyrimus ar žvalgymus, kurie reikalauja nemažų gyventojų investicijų.

9. Pareiškėjo vertinimu, APVA nepagrįstai nusprendė į pasiekto rodiklio skaičių neįtraukti gyventojų, prisijungusių prie vandentiekio tinklų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 19 d. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo tyrimo išvada parengta tik 2017 m. rugpjūčio 10 d., rodiklio skaičiai, pasiekti iki šios išvados pateikimo, turėjo būti įtraukti į pasiekto rodiklio skaičių. Pažymėjo, kad Išvada priimta neatsižvelgus į pareiškėjo pateiktas pastabas, todėl perskaičiuotinas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungtų gyventojų skaičius.

10. Pareiškėjas teigė, kad teisinio reguliavimo pasikeitimas lėmė stebėsenos rodiklio reikšmės – gyventojų skaičiaus – padidėjimą, kurio Projekto vykdytojas, rengdamas paraišką ir pasirašydamas Sutartį, negalėjo numatyti ir neturėjo galimybės kontroliuoti. Sutarties pasirašymo metu galiojo Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo redakcija, pagal kurią turėjo būti fiksuojami rezultato stebėsenos rodikliai — „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo VI skyriaus „Aplinka ir darnus vystymasis“ I skirsnis „VP3-3.1-AM-V priemonė „ Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“). Taigi, pagal Sutarties pasirašymo metu galiojusią Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo redakciją, gyventojų prisijungimo prie vandentiekio tinklų nebuvo numatyta vertinti ir fiksuoti kaip stebėsenos rodiklio. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 568 nusprendė pakeisti priemonės „VP3-3.1-AM-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ įgyvendinimo stebėsenos rodiklius ir minimo nutarimo 2 punkte nurodė naujus stebėsenos rodiklius: gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų ir gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. Dl-650 buvo pakeistas ir Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, nurodant, jog skaičiuojamas ne gyventojų, kaip tokių, prisijungusių prie naujos infrastruktūros skaičius, bet skaičiuojamas būstų, prijungtų prie naujų infrastruktūros tinklų, skaičius. Prijungtų būstų skaičių padauginus iš Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykį, gaunamas gyventojų, prisijungusių prie naujų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, skaičius.

11. Pareiškėjo vertinimu, APVA nepagrįstai nustatė pažeidimą dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo. Pažeidimas konstatuotinas, kai nustatomos 2 kumuliatyvios sąlygos: 1) Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų, ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas, 2) tokio Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės akto ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimo sukelti nuostoliai nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui. Šiuo atveju stebėsenos rodiklio nepasiekimas negalėjo lemti ir nelėmė nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimo, kadangi įgyvendinant projektą buvo siekiama modernizuoti, renovuoti, išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, ir pareiškėja tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių sukėlė ar galėjo sukelti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimą.

12. Pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas finansinės korekcijos dydis neatitinka proporcingumo principo. Finansinė korekcija nepagrįstai skaičiuota nuo Kernavės nuotekos valymo įrenginių statybos vertės ir siekia net 34,60 proc. pareiškėjo praėjusių finansinių metų visų pardavimo pajamų. Taip pat pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų tikslui ir viešajam interesui. Finansinės korekcijos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra užtikrinamas jų taikymo tikslas – dėl pažeidimo Europos Sąjungos ar nacionaliniam biudžetui kilusios žalos atlyginimas. Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pritaikyta, nors pareiškėjas, vykdydamas Projektą, nesukėlė žalos nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui, o pasiūlyta finansinės korekcijos suma neužtikrina žalos Europos Sąjungos biudžetui kompensacinio pobūdžio. Be to, pareiškėjas teikia viešąsias paslaugas ir užtikrina visuomenės interesą gauti aukščiausios kokybės geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Įsakymu išieškoma suma turės esminės reikšmės pareiškėjo vykdomos veiklos atlikimui, o kartu ir visuomenės viešojo intereso užtikrinimui.

13. Išvada ir Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintiems principams ir 8 straipsnio reikalavimams. Įsakymas yra formalus ir priimtas iš esmės neišnagrinėjus visų faktinių aplinkybių, pareiškėjo paaiškinimų, Įsakymu yra tik formaliai nukreipiama į Išvadą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija netyrė, ar APVA pagrįstai nustatė pažeidimus, taip pat netyrė pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl aplinkybių, lėmusių stebėsenos rodiklio nepasiekimą.

14. Pareiškėjo teigimu, Rekomendacijų 263.2 punktas VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, konstitucinės teisinės valstybės principui bei įstatymo viršenybės principui, todėl prašė teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti šio Metodikos punkto teisėtumą. Taip pat pareiškėjas prašė teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo administracinėje byloje aktualiu klausimu: ar PAFT ir Rekomendacijų nuostatos, tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą.

15. Atsakovas Aplinko ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

16. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad tyrimas dėl galimo pažeidimo neturėjo būti inicijuotas. Kaip pagrįstai teigė pareiškėjas, rodiklių nepasiekimas per se (pats savaime) nelemia nei pažeidimo konstatavimo, nei pažeidimo tyrimo inicijavimo. Vis dėlto, įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama bent viena iš Rekomendacijų 262 punkte numatytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju APVA darbuotojai, tikrindami ataskaitą po Projekto užbaigimo, nustatė, kad numatyti rodikliai nėra pasieki iki Projekto finansavimo sąlygų apraše nustatytos datos – 2016 m. gruodžio 31 d. Nustačius, kad rodiklis iš dalies nepasiektas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo, rodiklio nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas atsižvelgiant į projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes, ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuotas įtariamo pažeidimo tyrimas.

17. Atsakovas pažymėjo, kad nustatant pažeidimą turi būti atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi sutarties pasirašymo metu, bei tai, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti sutartyje nustatyto rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir ėmėsi veiksmų tam, kad būtų užtikrintas šios reikšmės pasiekimas. Atsakovo nuomone, veiksniai, kurie, anot pareiškėjo, sąlygojo stebėsenos rodiklių nepasiekimą, turėjo būti žinomi pareiškėjui jau Sutarties pasirašymo metu, kadangi Sutarties pasirašymo metu galiojo teisės aktai, neįpareigojantys gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, be to, pareiškėja, kaip profesionalus verslo subjektas, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būsto tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Tuo atveju, jei šios aplinkybės nebuvo žinomos Sutarties pasirašymo metu, jos turėjo tapti žinomomis Projekto įgyvendinimo metu, ir pareiškėjas privalėjo imtis veiksmų tam, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui.

18. Atsakovo teigimu, projekto vykdytojo (pareiškėjo) įsipareigojimai pagal Sutartį yra platesni ir neapsiriboja tik vamzdžių nutiesimu. Skiriant finansavimą buvo svarbu, kad iš tikrųjų padidėtų gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, skaičius, todėl teisės aktuose ir Sutartyje yra įtvirtinti rezultato stebėsenos rodikliai. Pareiškėjui pasiekus šiuos rodiklius mažiau kaip 90 proc., buvo inicijuotas tyrimas ir nustatytas pažeidimas.

19. Prieš teikdamas paraišką dėl Projekto finansavimo, pareiškėjas turėjo paskaičiuoti ir nurodyti paraiškoje preliminarius tiesiamo vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklo kiekius ir minėtų stebėsenos rodiklių reikšmes bei prašomą finansavimą. Šie skaičiavimai perkelti į Sutartį, pagal juos skirtas finansavimas Projektui. Taigi, finansavimui paskaičiuota suma buvo skirta visiems Sutarties elementams – tiek numatomiems tiesti vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklams, tiek ir numatytiems stebėsenos rodikliams. Pareiškėjui buvo išmokėtas visas numatytas finansavimas, tačiau pareiškėjas nepasiekė Sutartyje (ir jos pakeitimuose) nustatytų rodiklių, todėl darytina išvada, kad jam išmokėta didesnė suma, negu priklausytų.

20. Rekomendacijose įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais APVA ir atsakovas turi vadovautis, parinkdami taikytinos finansinės pataisos dydį. Rekomendacijose nustatyta, kad tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis sudaro daugiau kaip 10 proc. ir iki 25 proc., taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) sudaro 5 proc. Be to, teisės aktuose nėra nustatyta, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos tuo atveju, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai, kurie iki galo nebuvo realizuoti arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių.

21. Atsakovas pažymėjo, kad PAFT numato teisę, o ne pareigą Projekto vykdytojui pateikti skundą vadovaujančiai institucijai dėl pažeidimo tyrimo išvados, bei nustato terminą, per kurį atsakovas turi priimti sprendimą dėl APVA pažeidimo tyrimo išvadoje konstatuoto pažeidimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nepraleisdamas PAFT nustatyto termino sprendimui priimti, neturėdama duomenų apie pareiškėjo pateiktą skundą dėl APVA pažeidimo tyrimo išvados, pagrįstai priėmė skundžiamą Įsakymą.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

23. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimą, be kita ko, sąlygojo teisinio reglamentavimo kaita. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdami į teisinio reglamentavimo pasikeitimus, 2014 m. rugpjūčio 21 d. laisva šalių valia sudarė Susitarimą. Pasirašydamas Susitarimą pareiškėjas sutiko su pakeitimu ir prisiėmė visus iš jo kylančius įsipareigojimus. Be to, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad pasikeitė Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, tačiau jis nepateikė argumentų, kokiu būdu šis pasikeitimas padarė neigiamos įtakos Projekto rodiklių pasiekimui. Be to, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ir pareiškėjui palankių teisinio reglamentavimo pokyčių: iki 2016 m. vasario 3 d. galiojusioje Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigoja užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis per 24 mėn. nuo projekto pabaigos, tačiau ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 pakeitus Finansavimo sąlygų aprašą, sutarčių su gyventojais sudarymo terminas buvo pratęstas dar vienerių metų terminui, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

24. Rekomendacijose įtvirtintos finansinės korekcijos pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės kaip 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos. Tai reiškia, kad įgyvendinus Projekto veiklas ir nepasiekus Sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, kai rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas galėjo sumažinti, tačiau nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės.

25. Netinkamų finansuoti išlaidų suma paskaičiuota vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, pagal kurį už tokio pobūdžio pažeidimus numatytos taikyti 20, 15, 10 ar 5 proc. dydžio finansinės korekcijos, taikytinos priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, nurodydamas, kad Išvada ir Įsakymas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turėtų būti panaikinti.

II. 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Širvintų vandenys“ skundą atmetė.

28. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė paraišką dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Širvintų rajone projekto finansavimo. Vykdant Projektą buvo numatyta išplėsti vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūrą Kernavėje, Širvintų m. ir Širvintų k., užtikrinti nuotekų valymą iki ES direktyvos reikalavimų, pastatyti nuotėkų valymo įrenginius Kernavėje, nutiesti 16,6 km vandentiekio tinklų ir 22.2 km nuotekų tinklų (prie vandentiekio tinklų prijungtų gyventojų skaičius - 404, nuotekų tinklų – 907). 2010 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas ir APVA sudarė Sutartį, kurioje nustatyta, kad didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 17 359 277,08 Lt, projekto finansavimo pradžia – Sutarties įsigaliojimo data, projekto finansavimo pabaiga – 2013 m. spalio 28 d. Sutarties 1 priedo 7 punkte nustatyti projekto stebėsenos rodikliai: gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų tinklų – 907; gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (statyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema – 3. Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu, pareiškėjas, siekdamas Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų, įsipareigojo įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Sutartyje.

29. APVA direktoriaus įsakymais bei šalių susitarimais Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, buvo pakeistos Sutarties sąlygos, be kita ko, Susitarimu Nr. 5, pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 lentelė „Stebėsenos rodikliai“, nurodant, kad prie naujai įrengtų nuotekų tinklų bus prijungti 977 gyventojai, prie vandentiekio tinklų – 981 gyventojas. Taip pat pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 5 lentelė „Projekto loginis pagrindimas“, nurodant, kad bus sudaryta galimybė prijungti prie nuotekų tinklų 567 būstams / 1252 gyventojams ir prie vandentiekio tinklų 569 būstams / 1252 gyventojams.

Atliekant sutarties pakeitimą Nr. 5, pareiškėjas 2014 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 1.10-148 pateikė sąrašą laisvų sklypų, gyvenamųjų namų, gyventojų, neturinčių finansinių galimybių, gyventojų, nenorinčių jungtis prie tinklų, turinčių gręžinius arba nuotekų valymo įrenginius. Šio sąrašo pagrindu buvo minusuoti 123 būstai ir susitarime Nr. 5 nurodyta, kad prie nuotekų tinklų bus prijungti 444 būstai ir taikant 2,2 koeficientą, apskaičiuota, kad prie nuotekų tinklų bus prijungti 977 gyventojai, prie vandentiekio tinklų – 446 būstai ir, atitinkamai, 981 gyventojas.

Pareiškėjas 2014 m. spalio 23 d. pateikė galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą, kurioje nurodė, kad iki 2014 m. spalio 21 d. gyventojų, prisijungusių prie vandentiekio tinklų skaičius yra 226 būstai / 497 gyventojai ir prie nuotėkų tinklų yra prisijungusių 233 būstai / 513 gyventojų. 2016 m. sausio 27 d. pareiškėjas pateikė ataskaitą po projekto užbaigimo Nr. 2, kurioje nurodyta, kad rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ planuota pasiekti reikšmė 977, faktiškai pasiekta reikšmė – 664, rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ planuota pasiekti reikšmė 981, faktiškai pasiekta reikšmė – 662. 2017 m. sausio 31 d. pareiškėjas pateikė ataskaitą po Projekto užbaigimo Nr. 3, kurioje nurodyta, kad rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ planuota pasiekti reikšmė 977, faktiškai pasiekta reikšmė – 716, rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ planuota pasiekti reikšmė 981, faktiškai pasiekta reikšmė – 698.

APVA 2017 m gegužės 9 d. užpildė Ataskaitos po Projekto užbaigimo patikros lapą ir ataskaitą patvirtino su išlyga, jog bus inicijuotas pažeidimo tyrimas.

30. APVA, atlikusi tyrimą dėl galimo pažeidimo ir įvertinusi 2017 m. liepos 27 d. pareiškėjo, Širvintų ir Kernavės seniūnijų bei Širvintų rajono savivaldybės administracijos raštus 2017 m. rugpjūčio 10 d. pažeidimo tyrimo išvadoje nustatė, jog 13 gyventojų neprijungimas prie nuotėkų ir vandentiekio tinklų yra sąlygotas aplinkybės, kad gyventojai neturi sanitarinio mazgo, 23 gyventojai neprijungti, nes būstai tapo negyvenami po Projekto inicijavimo pradžios, 28 gyventojai neprijungti prie nuotėkų tinklų ir 29 gyventojai neprijungti prie vandentiekio tinklų dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus, ir laikytina, jog tokiu būdu 64 gyventojų neprijungimas prie nuotėkų tinklų ir 65 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų yra dėl veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti. Tokiu būdu laikė, jog projekto stebėsenos rodiklio „gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ nepasiekimas yra 16,31 proc., o rodiklio „gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų (skaičius)“ yra 18,57 proc.. Pripažino, jog tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą. Vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, pareiškėjos atžvilgiu yra taikoma 5 proc. finansinė korekcija, netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstama 244 441,88 Eur suma.

31. Aplinkos ministras Įsakymu, vadovaudamasis Išvada, nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 231 687,23 Eur.

32. Vadovaudamasis PAFT ir Rekomendacijų nuostatomis, teismas nurodė, jog stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą, ar juo labiau, nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose inter alia (be kita ko) nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o nustatant pažeidimą yra atsižvelgiama taip pat į tai, ar aplinkybės, sąlygojusios nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimą, buvo žinomos projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Kitaip tariant, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, galimybė nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo gali būti siejama su nuo projekto vykdytojo nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurių įtakos stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimui jis negalėjo sumažinti. Tyrimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklių „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ ir „gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir šių rodiklių nepasiekimas viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalią 10 proc. ribą, kuriai esant pažeidimo tyrimas nėra pradedamas.

33. Iišvadoje, vertinant minėto rodiklio nepasiekimo mastą, atsižvelgta, be kita ko, į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių, patvirtintas 2017 m. liepos 27 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos bei Širvintų ir Kernavės seniūnijų raštais, pripažįstant, kad šios aplinkybės – sanitarinio mazgo nebuvimas ir atsisakymas jį įsirengti, būstų tapimas negyvenamais po projekto įgyvendinimo pradžios – turėjo įtakos rodiklio reikšmės nepasiekimui, kurios pareiškėjas negalėjo sumažinti. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad projekto stebėsenos rodiklio „gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas yra 16,31 proc., o rodiklio „gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ - 18,57 proc.

34. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas aplinkybių dėl Kernavės senojo miesto teritorijos išplėtimo nenurodė 2017 m. liepos 27 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos bei Širvintų ir Kernavės seniūnijų raštuose. Be to, Sutarimais Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, sutarties vykdymo metu buvo keičiamos Sutarties sąlygos, todėl dar Sutarties vykdymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti pasikeitusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui, ir ši aplinkybė nelaikytina pagrįsta priežastimi, sąlygojusia stebėsenos rodiklių nepasiekimą. Taip pat, negalima sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog šis Kernavės miesto ribų pakeitimas buvo netikėtas, kadangi prieš priimant paveldo vertinimo tarybos aktus yra atliekama eilė tyrimų bei viešų svarstymų, kuriuose dalyvauja savivaldos atstovai, todėl teisinio reglamentavimo pasikeitimas pagrįstai nepripažintas aplinkybė, pateisinančią stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimą, kadangi šių aplinkybių atsiradimo riziką ir jų įtaką stebėsenos rodiklio pasiekimui pareiškėjas, kaip atsakingas ūkio subjektas, galėjo ir turėjo įvertinti Sutarties sudarymo ir vykdymo metu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis nepasiekė stebėsenos rodiklių, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos pareiškėjas negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo Agentūrai nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Todėl APVA pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepasiekė rodiklių „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ (16,31 proc.) ir „gyventojai neprisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ (18,57 proc.) reikšmės ir pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto bei Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas.

35. Agentūrai Išvadoje nustačius, kad pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklių atitinkamai 16,31 proc. ir 18,57 proc. pagrįstai pareiškėjui pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija nuo Projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Teismo vertinimu, nustatyta finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia finansinių korekcijų tikslų ir viešojo intereso, kadangi iki nustatyto termino nebuvo pasiekti abu rezultato stebėsenos rodikliai, jų nepasiekimo mastas yra pakankamai didelis (16,31 proc. ir 18,57 proc.), atitinka rodiklio nepasiekimo procentinės dalies (10–25 proc.) vidurkį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad prieš teikdamas Paraišką, pareiškėjas atliko rizikų vertinimą, todėl jam tenka prisiimti visas iš Sutarties vykdymo kilusias neigiamas pasekmes. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės dydis atitinka pažeidimo mastą, o paskirta finansinė korekcija neprieštarauja viešajam interesui.

36. Teismas pažymėjo, kad Projektas buvo vykdomas ir atitinkamai ES ir nacionalinio biudžeto lėšos buvo naudojamos, siekiant labai konkrečių su pareiškėju (Projekto vykdytoja) Sutartimi aptartų tikslų, vienas iš kurių – stebėsenos rodiklių pasiekimas (t. y. atitinkamo kiekio gyventojų prijungimas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų). Be kita ko, nuo to priklausė ir iš šių biudžetų Projektui skirtų išmokų dydis. Pareiškėjo įsipareigojimų pasiekti stebėsenos rodiklių neįvykdymas kartu reiškia ne tik Sutarties (jos pakeitimų) nuostatų pažeidimą, bet ir nuostolius ES ir nacionaliniam biudžetams, kurių dydis nagrinėjamu atveju – 5 proc. nuo Sutarties vertės. Negana to, fakto, kad, nepasiekus stebėsenos rodiklių ES ir nacionaliniam biudžetams buvo padaryti nuostoliai, savaime nepaneigė pareiškėjo teiginiai, jog Projektu buvo siekiama ir kitų tikslų, kurie buvo pasiekti.

37. Rekomendacijų 18 punktas numato, jog įtariamas pažeidimas gali būti ištaisomas, jei tenkinamos visos keturios Rekomendacijų 5.1–5.4 papunkčiuose nurodytos sąlygos. Kadangi šių sąlygų visumos nėra, nes projektas jau pasibaigęs, visi mokėjimai atlikti, tokiu būdu nėra tenkinama 5.1 papunkčio sąlyga (pažeidimas susijęs su jau išmokėtomis lėšomis).

38. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Įsakymas turi būti naikinamas kaip neatitinkantis VAĮ 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos šiuo klausimu ir pripažįstama, kad pažeidimo tyrimo išvada ir ministro įsakymai laikytini ir turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra ministro įsakymai, o motyvuojamąja – pažeidimo tyrimo išvada.

39. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reglamentavimą, teismui nekilo abejonių dėl šiai bylai aktualių ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo, todėl netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo netenkintinas. Taip pat teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Metodikos (2016 m. birželio 16 d. redakcija) 263.2 punkto atitikties VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams. ,

40. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Įsakymas ir Išvada yra pakankamai motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija už netinkamą Projekto įgyvendinimą yra proporcinga nustatytam pažeidimui.

III. 41. Pareiškėjas UAB „Širvintų vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

42. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti: 1) ar ginčui aktualių redakcijų Finansavimo sąlygų aprašo 30 ir 34 punktai neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) 23 straipsnio (2014 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui; 2) ar Rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. įsakymo redakcija) 263.2 punktas neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, konstitucinės teisinės valstybės principui bei įstatymo viršenybės principui.

43. Be to, pareiškėjas prašo teismo kreiptis į ESTT su prejudiciniu klausimu, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 5 straipsnyje, 69 straipsnyje įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris Sąjungos fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. rugpjūčio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], turi būti aiškinamas taip, jog, esant šios bylos faktinėms aplinkybėms, Projektų administravimo taisyklių (2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimo redakcija) ir Rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. įsakymo redakcija), tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį ES proporcingumo principą.

44. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas priimtas nevisapusiškai ištyrus byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas reikšmingas aplinkybes dėl prie įrengtų nuotekų tinklų prisijungusių gyventojų ir aplinkybių, nulėmusių gyventojų neprisijungimą prie Projekto įgyvendinimo metu nutiestų tinklų, netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas. Be to, teismas neįvertino, jog nėra visų pažeidimo sudėties elementų – neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo kaltės. Teismas nepagrįstai pareiškėjui priskyrė riziką už gyventojų nesijungimą prie naujai įrengtų tinklų, neįvertinęs to, kad pareiškėjas neturi jokių teisinių priemonių pats prijungti ar priversti gyventojus prisijungti prie tinklų.

45. Pareiškėjas teigia, kad įtariamo pažeidimo metu buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, nes dokumentų, pateisinančių stebėsenos rodiklių nepasiekimą pateikimui buvo suteikti pernelyg trumpi terminai, o pareiškėjui surinkus dokumentus, nebuvo atnaujintas pažeidimo tyrimas, dokumentai nebuvo įvertinti, be to, nebuvo veiksminga Tyrimo išvados apskundimo procedūra. Dėl neproporcingai trumpų terminų informacijai ir jų pagrindžiantiems dokumentams pateikti ne dėl pareiškėjo kaltės pažeidimo tyrimas buvo atliktas ir pažeidimas konstatuotas neįvertinus visų aplinkybių, kurių įtakos rodiklių nepasitikimui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Be to, nepaisant nustatytų neproporcingai trumpų terminų duomenims pateikti, Išvadoje buvo atsižvelgta tik į pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Agentūrai pateiktus duomenis dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių, tačiau nebuvo vertinamos kitos pareiškėjo Agentūrai nurodytos stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastys.

46. Nei viena Sutarties nuostata neįpareigoja pareiškėjo įrengti nuotekų tinklus (įvadus) gyventojų privačiuose žemės sklypuose, pastatų vidaus vandentiekį ir sanitarinius prietaisus būstuose, be kurių gyventojų prisijungimas prie pareiškėjo nutiestų tinklų yra neįmanomas. Pareiškėjas pagal Sutartį privalėjo tik sudaryti galimybę Sutartyje nurodytam gyventojų skaičiui prisijungti prie nuotekų tinklų. Teismas nepagrindė, kuo pasireiškė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto pažeidimas. Teismas nepagrįstai pažeidimą grindė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktu, prieš tai neišanalizavęs pareiškėjo pastangų užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės nuotekų tvarkymo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Sutarties sudarymo metu teisės aktuose nebuvo numatyta galimybė taikyti finansinį koregavimą už stebėsenos rodiklių nepasiekimą. Be to, pareiškėjas Sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, kad Aplinkos ministerija nesiims iniciatyvos įstatymo lygmeniu įtvirtinti nuostatas, apribojančias galimybę viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose individualiai išgauti vandenį ir tvarkyti nuotekas.

47. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo. Teismas neįvertino, kad stebėsenos rodikliai yra nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo ir nebuvusių žinomomis Sutarties pasirašymo metu. Esminė priežastis – gyventojų neprisijungimas prie Projekto vykdytojo naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja asmenų jų būste geriamajam vandeniui naudoti ir nuotekoms šalinti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos.

48. Teismas neįvertino ir kitų pareiškėjo argumentų, turinčių reikšmės spręsti apie Išvados ir Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą: kad Išvadoje apskaičiuojant sutarties stebėsenos rodiklių nepasiekimą turėjo būti naudojamas savivaldybės teritorijoje esančių gyventojų ir būstų skaičiaus santykis 1,9; kad į pasiektų rodiklių skaičių turėjo būti įtraukti laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 19 d. prijungtų gyventojų skaičius; kad į pasiektų rodiklių skaičių turėjo būti įtraukti 4 būstų gyventojai, kurie yra socialiai remtini; kad pagal pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 1.10-182 „Dėl pažeidimo tyrimo išvados apie UAB „Širvintų vandenys“ įgyvendinimą projektą Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-062 apskundimo“ Agentūrai pateiktus patikslintus duomenis dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra mažesnis nei 10 proc., t. y. neviršija ribos, iki kurios Metodikos 262.3 punktą pažeidimas nėra atliekamas.

Pareiškėjas nesutina su tuo, kad Išvadoje apskaičiuojant Sutarties stebėsenos rodiklių nepasiekimą buvo naudojamas savivaldybės teritorijoje esančių gyventojų ir būstų skaičiaus santykis 2,1. Pareiškėjo nuomone, Sutartis turėjo būti pakeista pasirašant kitą susitarimą ir jame įvirtinant gyventojų ir būstų skaičiaus santykį 1,9, atitinkantį Finansavimo sąlygų aprašo priedo nuostatas ir neprieštaraujantį joms. Toks susitarimas Agentūros nebuvo inicijuotas, nors jį pasirašius gyventojų, prisijungusių prie naujų tinklų, skaičius turėjo būti sumažintas.

Pareiškėjas nesutinka su Agentūros sprendimu į pasiektų rodiklių skaičių neįtraukti laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 19 d. prijungti gyventojų skaičių. Pareiškėjas pateikė informaciją, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 19 d.prie vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungta 18 būstų. Taip pat pareiškėjas Agentūros Geografinėje informacinėje sistemoje (APVA GIS) pateikė suminę ataskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 19 d., tačiau Agentūra tai nelaikė teisiškai pagrįstu argumentu.

Kadangi Tyrimo išvada parengta tik 2017 m. rugpjūčio 10 d., nepagrįsta iki šios išvados parengimo ir pažeidimo konstatavimo dienos pasiektus rodiklius laikyti pažeidimu, todėl stebėsenos rodikliai, pasiekti iki Tyrimo išvados pateikimo (18 būstų), turėjo būti įtraukti į pasiektų rodiklių skaičių.

49. Pareiškėjas tiek rengiant projektinį pasiūlymą, tiek teikiant Paraišką Projekto finansavimui, negalėjo numatyti, kad Kernavės miestelyje nutiesus naujus vandentiekio ir nuotekų tinklus beveik visi gyventojai savo privačiuose sklypuose prieš atlikdami prisijungimo prie naujų tinklų darbus turės atlikti archeologiniu tyrimus ar žvalgymus, kurie reikalauja nemažų gyventojų investicijų. Ši aplinkybė laikytina reikšmingu veiksniu, turėjusiu įtakos stebėsenos rodiklių nepasiekimui, bet nepriklausančiu nuo pareiškėjo valios.

50. Be to, stebėsenos rodiklių nepasiekimą pateisinančiomis priežastimis taip pat turėjo būti pripažintas pakeistas teisinis reguliavimas dėl rezultato stebėsenos rodiklių ir jų skaičiavimo tvarkos. Sutarties pakeitimu Nr. 5 nustatytas naujas stebėsenos rodiklis „gyventojais, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“. Šio susitarimo pareiškėjas neturėjo teisės atsiakyti pasirašyti, nes Agentūra turėjo teisę Sutartį nutraukti ir pareikalauti grąžint Projekto įgyvendinimui skirtas lėšas. Taigi teisinio reguliavimo pasikeitimas lėmė stebėsenos rodiklių reikšmės – gyventojų skaičiaus – padidėjimą, nors Projekto vykdytojas, rengdamas paraišką dėl Projekto finansavimo ir pasirašymo Sutartį, negalėjo numatyti būsimų teisinio reguliavimo pokyčių ir, tuo labiau, neturėjo galimybės jų kontroliuoti. Atsižvelgus į tai, akivaizdu, kad pareiškėjas sudarė visas sąlygas gyventojų prisijungimui.

51. Teismas tinkamai neįvertino, kokius pažeidimus atliko pareiškėjas, ir padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė finansavimo suma, negu priklauso, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Sąjungos biudžetams. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Projektui skirto finansavimo dydis nepriklausė nuo Sutartyje įtvirtintų stebėsenos rodiklių. Toks pažeidimo konstatavimas prieštarauja tiek pažeidimo sampratai, tiek teisės aktų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė prielaidomis dėl galimų nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetams atsiradimo, ir nepasisakė dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų dėl Įsakymu pritaikytos finansinės korekcijos prieštaravimo finansinių korekcijų tikslui, tinkamai neįvertino, kokia žala buvo ar galėjo būti padaryta nacionaliniam ar Europos Sąjungos biudžetui.

52. Įsakymu pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui, finansinių korekcijų taikymo tikslui. Pareiškėjas pažymi, kad faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje šiai Kretingos vandenų ir Giraitės vandenų bylose pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pritaikius finansines korekcijas, pareiškėjui būtų apsunkinta arba eliminuota galimybė vykdyti priskirtas viešąsias paslaugas, būtų pažeistas ir visuomenės bei viešasis interesas.

53. Prašymą ištirti Finansavimo sąlygų aprašo normų teisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, kad, jo įsitikinimu, jo nurodytose Finansavimo sąlygų aprašo normose įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami nauji vartotojai (nuo 2011 m. birželio 22 d. – naujai prijungti gyventojai) turės vandens tiekimo sutartis (pagal šiuo metu galiojančią Aprašo 34 punkto redakciją ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d.), nustatyta neatsižvelgus į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą asmenų teisę individualiai išgauti vandenį ir tvarkyti nuotekas.

54. Prašymą ištirti Rekomendacijų 263.2 punkto teisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, kad jame įtvirtinta finansinės korekcijos dydžio skaičiavimo metodika neleidžia finansinės korekcijos dydžio apskaičiuoti proporcingai nepasiektai projekto rezultato stebėsenos rodiklio daliai (atskirai dėl nepajungimo prie nuotekų, atskirai prie vandentiekio tinklų ir atskirai tik nuo šių tinklų verčių), todėl prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui. Metodikos 263.2 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės principams, kadangi finansinės korekcijos dydžio apskaičiavimas reglamentuojamas ne įstatymais, o poįstatyminiu teisės aktu, o įstatymuose ar aukštesnės teisinės galios teisės aktuose nėra nurodyta tokia finansinės korekcijos taikymo galimybė.

55. Prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pareiškėjas grindžia tuo, kad pareiškėjo klausimas prejudiciniam sprendimui priimti yra tiesiogiai susijęs su Sąjungos teisės taikymu – bendrojo proporcingumo principo (SESV 5 str., 69 str.), taip pat Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006), 98 straipsnio normų aiškinimu ir taikymu. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju susiklosčiusi situacija dėl poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintų griežtų finansinių korekcijų taikymo, neatsižvelgiant į projekto vykdytojo veiksmus viso Projekto vykdymo metu, neatitikimo proporcingumo principui nėra akivaizdi, ypač atsižvelgiant į tai, jog poįstatyminiuose teisės aktuose nurodytos skirtingos finansinių korekcijų taikymo ribos.

56. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

57. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad esminė priežastis dėl kurios nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, yra ta, kad teisės aktai neįpareigojo gyventojų prisijungti prie Projekto metu nutiestų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų. Pažeidimo nustatymui reikšmės turi tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Tiek šiuo metu galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje, tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio ar nuotekų surinkimo tinklų, tačiau buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui bei nuotekų šalinimui. Todėl dar Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui.

58. APVA, atlikdama pažeidimo tyrimą nustatė, kad sutarties šalių susitarimo Nr. 5 pasirašymo metu Aprašo 4 priede kaip rodiklio skaičiavimo sąlyga įtvirtintas savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykis buvo 2,1. Atsižvelgiant į tai, APVA pagrįstai nustatė, kad vadovaujantis Aprašo 4 priede įtvirtinta rodiklių skaičiavimo metodika, siektinas stebėsenos rodiklis „gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ kad turi būti 932 gyventojai ((567-123)*2,1 =932,4), rodiklis - „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ - 937 ((569-123)*2,l)=936,6. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad projekto stebėsenos rodiklio „gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas yra 16,31 proc., o rodiklio „gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ - 18,57 proc. Atliekant sutarties pakeitimą Nr. 5 (2014 m. rugpjūčio 21 d. susitarimas prie Sutarties Nr. 5 „Dėl projekto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Širvintų rajone (Kernavėje, Širvintų m. Širvintų k.), projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-062“), pareiškėjas 2014 m. gegužės 7 d. raštu Nr. l.10-148 pateikė sąrašą laisvų sklypų, gyvenamųjų namų, gyventojų, neturinčių finansinių galimybių, gyventojų, nenorinčių jungtis prie tinklų, turinčių gręžinius arba nuotekų valymo įrenginius. Šio sąrašo pagrindu buvo minusuoti 123 būstai ir susitarime Nr. 5 nurodyta, kad prie nuotekų tinklų bus prijungti 444 būstai ir apskaičiuota, kad prie nuotekų tinklų bus prijungti 977 gyventojai, prie vandentiekio tinklų - 446 būstai ir, atitinkamai, 981 gyventojas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas klaidina teismą, kad pasirašant Sutarties pakeitimą buvo nurodytas naujas stebėsenos rodiklis: „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“. Pareiškėjas tiek sudarydamas Sutartį, tiek pasirašydamas Susitarimą dėl sutarties pakeitimo, išreiškė valią dėl juose nustatytų sąlygų taikymo jos atžvilgiu, suvokė, kad nustatyti stebėsenos rodikliai saistys pareiškėją, ir tam pritarė.

59. Teismas, nustatęs bylos faktines aplinkybes bei atlikęs jų teisinį vertinimą, sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, sąlygojusios stebėsenos rodiklio nepasiekimą, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo APVA nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui nepasiekus stebėsenos rodiklių atitinkamai 16,31 proc. ir 18,57 proc. pagrįstai pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija.

60. Pareiškėjo įsipareigojimų pasiekti stebėsenos rodiklių neįvykdymas kartu reiškia ne tik Sutarties (jos pakeitimų) nuostatų pažeidimą, bet ir nuostolius ES ir nacionaliniam biudžetams, kurių dydis nagrinėjamu atveju - 5 proc. nuo Sutarties vertės. Fakto, kad, nepasiekus stebėsenos rodiklių ES ir nacionaliniam biudžetams buvo padaryti nuostoliai, savaime nepaneigia pareiškėjo teiginiai, jog Projektu buvo siekiama ir kitų tikslų, kurie buvo pasiekti.

61. Atsakovo vertinimu, nėra faktinio ir teisinio pagrindo stebėsenos rodiklių pasiekimo termino pratęsimui. Remiantis nurodytais Finansavimo sąlygų aprašo pakeitimais, Sutartyje nustatytas terminas rodikliams pasiekti faktiškai buvo pratęstas dar vieneriems metams, t. y. pareiškėjui buvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti, ką galima netiesiogiai vertinti ir kaip papildomą terminą pažeidimui ištaisyti. Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte nustatytas terminas, t.y. 2016 m. gruodžio 31 d., per kurį pareiškėjas turėjo su gyventojais sudaryti vandens tiekimo sutartis, yra naikinamasis - nei Finansavimo sąlygų apraše, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta galimybė jį pratęsti ir/arba atnaujinti. Nesant Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose išdėstytų sąlygų visetui, pažeidimo ištaisymas yra negalimas, todėl pareiškėjos argumentas dėl galimybės ištaisyti pažeidimą atmestinas kaip nepagrįstas.

62. Teismo vertinimu, nustatyta finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia finansinių korekcijų tikslų ir viešojo intereso. Šią išvadą pagrindžia aplinkybė, kad iki nustatyto termino nebuvo pasiekti abu rezultato stebėsenos rodikliai, jų nepasiekimo mastas yra pakankamai didelis (16,31 proc. ir 18,57 proc.), atitinka rodiklio nepasiekimo procentinės dalies (10–25 proc.) vidurkį. Pareiškėjas laikytinas savo srities profesionalu, todėl inicijuodama Projektą privalėjo numatyti visas rizikas, galimas įgyvendinant Projektą ir įvertinti savo galimybę įgyvendinti visus Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad prieš teikdamas Paraišką, pareiškėjas atliko rizikų vertinimą, todėl jam tenka prisiimti visas iš Sutarties vykdymo kilusias neigiamas pasekmes.

63. Atsakovo nuomone, pareiškėjo prašymas ištirti Finansavimo sąlygų aprašo 30 ir 34 punktus yra nepagrįstas ir atmestinas, nes Finansavimo sąlygų aprašo normose nėra įtvirtinta projekto vykdytojo pareiga iki nustatyto termino pabaigos prijungti prie įrengtų inžinerinių tinklų visus projekto teritorijoje gyvenančius asmenis, neatsižvelgiant į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas dėl individualaus nuotekų tvarkymo ir geriamojo vandens tiekimo, tačiau įtvirtinta pareiga prijungti visus gyventojus, kurie yra suplanuoti paraiškoje dėl projekto finansavimo.

64. Atsakovo nuomone, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT su prejudiciniu klausimu.

65. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

66. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Tokio požiūrio laikosi ir Teisingumo Teismas, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo byloje Airija prieš Komisiją, C-199/03„ 31 p.; 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Ministre de l'Intérieur, de l'Outre-mer, dėl Collectivités territoriales et de l'Immigration prieš Chambre del commerce et d'industrie de l'Indre, C-465/10). Atsižvelgiant į tai, jog Projekto vykdytojas pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas bei tuo, jog yra atsiradę nuostoliai nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui, vertinama, jog yra nustatytos abi Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte numatytos pažeidimo sąlygos.

67. Nors teisės aktuose ir nėra nurodyto konkretaus sąrašo veiksnių, kurių įtakos sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, tačiau Rekomendacijos (261.2 p.) suteikia diskreciją tokį sąrašą parengti ministerijai (šiuo atveju – Aplinkos ministerijai). Nagrinėjamu atveju Aplinkos ministerija 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15-1)-D8-2727 suderino sąrašą veiksnių, kurie nepriklauso nuo projekto vykdytojo. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, atsižvelgė į šį sąrašą. Agentūra Pažeidimo tyrimo išvadoje labai aiškiai nurodė, kokius kriterijus atitinkantys būstai priskiriami prie veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o kurie – ne. Pažymėtina, kad šie kriterijai pareiškėjui buvo žinomi (nurodyti Agentūros 2017 m. liepos 25 d. rašte Nr. (29-2-7)-APVA-1580). Agentūra, atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą, tinkamai ir pagrįstai įvertino visas nurodytas gyventojų neprisijungimo priežastis.

68. Teisinio reglamentavimo kitimą, kaip rodiklio nepasiekimo priežastį, Projekto vykdytojas nurodė tik kreipdamasis i teismą, nors atliekant įtariamo pažeidimo tyrimą šios priežasties neminėjo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. D1-650 atliktą Finansavimo sąlygų aprašo 4 priedo, kuriame nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, pakeitimą, tačiau nepateikia argumentų, kokiu būdu tai neigiamai paveikė Projekto rodiklių pasiekimą. Be to, kitęs teisinis reguliavimas suteikė ir papildomą vienerių metų terminą rezultato stebėsenos rodikliams pasiekti. Apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, pareiškėjas visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį dėjo maksimalias pastangas, kad laiku prijungtų gyventojus, yra nepagrįstas įrodymais. Sutartys su gyventojais, sudarytos po 2016 m. gruodžio 31 d., nebuvo ir neturi būti vertinamos nustatant pažeidimo padarymo faktą ir parenkant taikytiną finansinę korekciją.

69. Už tokio pobūdžio pažeidimus, kaip nustatytas nagrinėjamu atveju, Rekomendacijose numatytos 20, 15, 10 ar 5 proc. dydžio finansinės korekcijos (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos), priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo procentinės dalies (skaičiuojama nuo Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės). Rekomendacijose nustatyti ne abstraktūs principai, bet įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais tiek Agentūra kaip įgyvendinančioji institucija, tiek Aplinkos ministerija turi vadovautis. Teisės aktuose įtvirtintos nuostatos formuluojamos remiantis vienodo vertinimo principu ir taikomos visiems projektams vienodai.

70. Trečiasis suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.

71. Administracija sutinka su pareiškėjo UAB „Širvintų vandenys“ apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, priimtas nevisapusiškai ištyrus byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas reikšmingas aplinkybes dėl prie įrengtų nuotekų ir vandentiekio tinklų prisijungusių gyventojų ir aplinkybių, nulėmusių gyventojų neprisijungimą prie Projekto įgyvendinimo metu nutiestų tinklų, netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas.

72. Teismas neįvertino, kad įtariamo pažeidimo tyrimo metu buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, nes dokumentų, pateisinančių stebėsenos rodiklių nepasiekimą, pateikimui buvo suteikti pernelyg trumpi terminai, o pareiškėjui surinkus dokumentus, nebuvo atnaujintas pažeidimo tyrimas ir jie nebuvo įvertinti, be to, nebuvo veiksminga tyrimo išvados apskundimo procedūra. Taip pat teismas neįvertino, jog pareiškėjo veiksmuose nėra visų pažeidimo sudėties elementų (neteisėtų veiksmų ir kaltės).

73. Teismas nepagrįstai priskyrė pareiškėjui riziką už gyventojų neprijungimą prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų, neįvertinęs to, kad pareiškėjas neturi jokių teisinių priemonių pats prisijungti ar priversti gyventojus prisijungti prie tinklų.

74. Teismas, aiškindamas ir taikydamas PAFT 1911 punkto nuostatas dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo, tinkamai neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo. Tai, jog rodikliai nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo, bei nežinomų Sutarties pasirašymo metu, remiantis PAFT 1911 punktu, sudaro pakankamą teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo nepripažįstant pažeidimu.

75. Įsakymu pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui ir finansinių korekcijų tikslui. Taip pat pareiškėjui nepagrįstai nebuvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodiklių pasiekimui. Teismas nevertino, kad pritaikyta finansinė korekcija turėtų itin didelę neigiamą įtaką pareiškėjo veiklai. Taigi, net jeigu būtų laikoma, kad objektyviai egzistuoja tariamas pažeidimas, teismas turėjo sumažinti taikomą finansinę korekciją, atsižvelgti į proporcingumo principą ir finansinės korekcijos tikslus. Pareiškėjas pasiekė Projekto tikslą, o nepasiekti stebėsenos rodikliai neturėjo jokios neigiamos įtakos valstybės ar ES biudžetams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 76. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ) 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. D1-720 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-062 vykdytojui UAB „Širvintų vandenys“ grąžinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

77. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

78. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

79. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

80. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu, iš esmės nagrinėdama analogišką ginčą, pareiškėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais paminėtoje byloje.

81. Nustatyta, kad pareiškėjas su APVA 2010 m. gruodžio 28 d. sudarė projekto „Geriamojo vandens ir nuotekų tinklų tvarkymo rekonstrukcija ir plėtra Širvintų rajone (Kernavėje, Širvintų m., Širvintų k.)“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-062, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-062. Sutarties priedo Nr. 1 7 punkte buvo numatytas šis stebėsenos rodiklis: „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų tinklų (skaičius) – 907, o rodiklis „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ nebuvo nustatytas. Stebėsenos rodiklis „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius) į Sutartį kaip stebėsenos rodiklis buvo įtrauktas 2014 m. rugpjūčio 21 d. pasirašytu Sutarties šalių susitarimu Nr. 5, kuriuo įtvirtinti tokie projekto stebėsenos rodikliai: „gyventojais prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 977, „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius) – 981.

82. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Projekto įgyvendinimo rodiklių nepasiekimo priežasčių ir jų vertinimo, pažymi, kad Įsakymu pareiškėjas, be kita ko, pripažintas pažeidusiu Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, nustačiusį, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Priemonės, Projekto tikslai ir Sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2010 m. gruodžio 28 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 26 punktas nustatė, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

83. Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 220 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1 650 redakcija) „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

84. Šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nagrinėjamu atveju galima teigti, kad minėtų Projekto vykdytojo pareigų turinys buvo (turėjo būti) pareiškėjui žinomas jau teikiant paraišką, o sudarydamas Sutartį pareiškėjas įsipareigojo šias pareigas tinkamai įvykdyti.

85. Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas, nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte.

86. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, kurį pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, [Projektų administravimo taisyklėse] ir [Veiksmų programų administravimo taisyklėse], nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

87. Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą, įvardinti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

88. Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

89. 2017 m. sausio 31 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo (II t., b. l. 68–72) pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 698 gyventojai iš planuotų 981, o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 716 gyventojų iš planuotų 977.

90. Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjui). Iš Agentūros 2017 m. rugpjūčio 10 d. pažeidimo tyrimo išvados (II t., b. l. 92–98) matyti, kad Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, nustatė, jog nustatant stebėsenos rodiklius buvo pritaikytas neteisingas savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykis (koeficientas) ir konstatavo, kad turėjo būti nustatyti tokie rodikliai: gyventojai, prisijungę prie nuotekų tinklų – 932, gyventojai, prisijungę prie vandentiekio tinklų – 937. APVA, įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, konstatavo, kad pareiškėjas pagrindė, jog tam tikra dalis gyventojų neprisijungė prie vandentiekio ir nuotekų tinklų dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti. Tokiais veiksniais buvo pripažinta: būstuose nėra įrengti sanitariniai mazgai (13 gyventojų), būstai tapo negyvenami (23 gyventojai), dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus prie nuotekų tinklų neprijungti 28, o prie vandentiekio tinklų – 29 gyventojai. Iš viso 64 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų ir 65 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų buvo sąlygotas veiksnių, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. APVA Tyrimo išvadoje konstatavo, kad Projekto stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas yra 16,31 proc., o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ pasiekimas sudaro 18,57 proc. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepasiekė vieno iš nustatytų trijų stebėsenos rodiklių.

91. Pažymėtina, kad Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti gyventojais – 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl į aptariamo rodiklio reikšmę neturi būti įtrauktas po šios datos prijungtų gyventojų skaičius. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino po šios datos prie naujai įrengtų nuotekų ir vandentiekio tinklų prijungtų gyventojų skaičių.

92. Pagal Rekomendacijų 261.2 punktą įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių (toliau – rodikliai) reikšmių (išskyrus atvejus, kai įgyvendinami iš ES fondų lėšų bendrai finansuojami techninės paramos projektai), pažeidimas yra nustatomas jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. Šiuo atveju rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas taip pat gali būti vertinamas pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos parengtą ir su įgyvendinančiąja institucija suderintą metodiką, kurioje, nepažeidžiant šiose Rekomendacijose pateiktų nuostatų, gali būti detalizuoti rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo principai atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemonių specifiką. Šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu.

93. Pagal Rekomendacijų 263 punktą nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių nepasiekimu įgyvendinus projekto veiklas 261.1 ir 261.2 punktuose nustatytais atvejais, taikomos finansinės korekcijos: kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis (skaičiuojama nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės) daugiau kaip 10 proc. ir iki 25 proc. (įskaitytinai) – 5 proc. finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) (Rekomendacijų 263. 2 p.).

94. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tyrimo išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas nepažeidė Sutarties sąlygų, nes, kaip jau minėta, pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktą pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu.

95. Vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš Europos Sąjungos (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia neigiamo poveikio biudžetams. Taigi nėra poreikio pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su PAFT 196 punkto (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) taikymu, nes, kaip matyti iš šios nuostatos hipotezės, ji galimybę ištaisyti pažeidimą neatliekant tyrimo numato tik atveju, kai yra padaryti teisės aktų ir (ar) sutarčių sąlygų pažeidimai, „<...> neturintys finansinių pasekmių (dėl to neatsirado ES biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių patiriant nepagrįstas išlaidas) <..>.“

96. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl skundžiamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo finansinės korekcijos aspektu, pažymi, kad Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr. 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose Județul Neamț, C-260/14 ir C 261/14, EU:C:2016:360 (toliau – ir Sprendimas Neamț) 49 ir 50 p. bei juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

97. Sprendimo Neamț 51 punkte Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybių narių atliekamos finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų, yra administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnį, kurio 4 dalis eksplicitiškai nustato, kad „šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis“.

98. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad „įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas <...>“. Taikant šias priemones „<..> apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą“ (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 2 d.).

99. Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė korekcija, privalu paisyti ir proporcingumo reikalavimo, yra aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus.“ Paminėtina ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis, kuria šiuo metu aiškiai reikalaujama, kad „valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų <...> finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą“.

100. Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 1083/200 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, be kita ko, reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu (kaip yra nagrinėjamu atveju) tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C 406/14, EU:C:2016:562 (toliau – ir Sprendimas Wrocław – Miasto na prawach powiatu) 47 ir 48 p.).

101. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

102. Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti Sąjungos finansinius interesus, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Komisija gali nuspręsti taikyti vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti Europos Sąjungos patirtų nuostolių (žr. 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Belgija prieš Komisiją, C 418/06 P, EU:C:2008:247, 136 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Savo ruožtu teigtina, kad ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti vienodo dydžio korekciją, kai nustato pažeidimą. Iš tiesų, tokio, kaip ginčo stebėsenos rodiklio, nepasiekimo atveju gali būti sudėtinga tiksliai nustatyti biudžeto (fondų) patirtus nuostolius, o vienodo tarifo korekcija palengvina šių institucijų užduotį ir sustiprina teisinį saugumą, nes tokį koregavimą lengviau numatyti (šiuo klausimu taip pat žr. Generalinio advokato 2015 m. lapkričio 17 d. išvados byloje C 406/14, EU:C:2015:761, 60 ir 61 p.).

103. Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad nors prieš tai aptarti reikalavimai dėl vertinimo kriterijų netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą.

104. Rekomendacijų 263.2 punkte numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas išimtinai su neįgyvendinta stebėsenos rodiklio reikšme, o ne paties pažeidimo ypatybėmis bei aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, negali būti neproporcingo koregavimo. Tačiau aptariamos Rekomendacijų nuostatos nenumato galimybės atsižvelgti į visas aplinkybes, kurioms esant gali reikėti patikslinti dėl konkretaus pažeidimo taikomą vienodo tarifo korekciją. Vien tai, kad finansinės korekcijos dydis yra diferencijuojamas išimtinai pagal stebėsenos rodiklio nepasiekimo mąstą (intervalus) (vienoda korekcija taikoma, pvz., kai nepasiekiama 26 proc. ir kai nepasiekiama 40 proc. rodiklio reikšmės), visiškai neatsižvelgiant į pačio rodiklio turinį ir juo siekiamus tikslus bei nėra galimybės jo (tarifo) koreguoti pagal individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, neleidžia konstatuoti, kad šie Rekomendacijose nustatyti dydžiai visais atvejais yra proporcingi. Todėl vertintina, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti jų 263.2 punkte nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis minėtas Sąjungos teisės nuostatas.

105. Vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr. Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C 187/00, EU:C:2003:168, 73 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 p. ir kt.). Be to, pareiga užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms Sąjungos teisės nuostatoms, yra nustatyta visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik teisminėms institucijoms (žr. Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Banco de Santander, C-274/14, EU:C:2020:17, 78 p.).

106. Šios aplinkybės eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo; be to, minėtos Sąjungos teisės nuostatos, kiek jos taikytinos ginčo teisiniams santykiams, yra aiškios, todėl nėra pagrindo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

107. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei APVA, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šių reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl PAFT ir Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo.

108. Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinių nuostatų, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

109. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl netinkamai pritaikytos finansinės korekcijos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

110. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 30 ir 34 punktų atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio nuostatoms, pažymi, kad minėtos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-14-552/2017; 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-629/2019).

111. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis procesinis teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Nagrinėjamu atveju priimamas naujas sprendimas, todėl yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

112. Pareiškėjas prašo priteisti 23 Eur žyminio mokesčio ir 6 292 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nustatyta, kad pareiškėjas teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.

113. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

114. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos dėl teisinės pagalbos išlaidų) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

115. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą teisme buvo atstovaujamas advokatų Vilio ir partnerių kontoros AVIP advokatų (2017 m. rugsėjo 15 d. atstovavimo sutartis). Pareiškėjas patirtoms išlaidoms už advokatų suteiktas teisines paslaugas pagrįsti pateikė 2017 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV 0875 3 146 Eur sumai ir 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV 0898 3 416 Eur sumai. Minėtose sąskaitose nurodyta, kad teisinės paslaugos suteiktos vykdant 2017 m. rugsėjo 15 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 18 bei nurodytas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtos bylos numeris. Šios sąskaitos apmokėtos atitinkamai 2017 m. gruodžio 12 d. ir 2018 m. sausio 11 d.

116. Pareiškėjas pateikė suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, iš kurios matyti, kad prašoma priteisti 2 800 Eur už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis paduotas 2017 m. spalio 2 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2017 m. II ketvirtį sudarė 838,7 Eur. Pagal Rekomendacijų dėl teisinės pagalbos išlaidų 8.2 punktą apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už ieškinį taikytinas koeficientas 2,5. Atitinkamai maksimali galima priteisti suma už skundo teismui parengimą būtų 2 096,75 Eur.

117. Pareiškėjas prašo priteisti 200 Eur išlaidas už atstovavimą pareiškėjui ir kitoms vandentvarkos įmonėms, ginčijančioms analogiškus įsakymus, derybose dėl taikos sutarties sudarymo. Šios išlaidos laikytinos tiesiogiai nesusijusiomis su byla, be to, kaip matyti, atstovauta ne tik pareiškėjui, išlaidos nedetalizuotos, todėl nepagrįstos ir pareiškėjui iš atsakovo nepriteistinos.

118. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 335 Eur už atskirojo skundo parengimą, 50 Eur už prašymo atidėti posėdį parengimą, 121 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą pareiškėjui 2018 m. vasario 22 d. teismo posėdyje, 420 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje. Šios išlaidos grindžiamos sąskaitomis faktūromis už teisines paslaugas, kurios išrašytos iki aptariamų teisinių paslaugų suteikimo, sąskaitose nenurodyta, kad jos yra išankstinės. Apmokėjimas pagal pateiktas sąskaitas taip pat atliktas iš esmės iki teisinių paslaugų suteikimo. Todėl prašomos priteisti išlaidos už aptartas teisines paslaugas laikytinos nepagrįstomis ir nepriteistinos.

119. Pareiškėjas prašo priteisti 2 316 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 50 Eur už pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą. Pažymėtina, kad byloje skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas 2018 m. birželio 8 d., o mokėjimai už išlaidas atlikti 2017 m. gruodžio ir 2018 m. sausio mėnesį. Taigi išlaidos, kurias pareiškėjas pagrindė aptartais dokumentais, patirtos iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šios pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos laikytinos nesusijusiomis su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme bei nepagrįstomis, todėl nepriteistinos.

120. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina bendra 2 119,75 Eur suma (23 Eur + 2 096,75 Eur) patirtų teismo išlaidų atlyginimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų vandenys“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-720 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-062 vykdytojui UAB „Širvintų vandenys“ grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų vandenys“ naudai 2 119,75 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniolika eurų ir septyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė