Legislator Case Law & Legislation
6d032f26-c73a-4de1-a1ea-a5bad7efc7c9 AI generated

6d032f26-c73a-4de1-a1ea-a5bad7efc7c9 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 6d032f26-c73a-4de1-a1ea-a5bad7efc7c9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Veistas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centrÄ â€œ vykdyti: 1) 2013 m. liepos 12 d. TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktÅ«ros valdymo, priežiÅ«ros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (toliau – Sutartis), jos 10.3. punktu ir 2016 m. birželio 22 d. susitarimu nustatytÄ pareigÄ â€“ priimti iÅ¡ ieÅ¡kovės po miÅ¡rių komunalinių atliekų mechaninio–biologinio apdorojimo susidariusiÄ medžiagÄ â€“ stabilatÄ , kuri atitinka Sutartyje nustatytÄ sÄ vokÄ ir teisės aktuose nustatytus stabilatui keliamus parametrus; 2) Sutartį ir jos 9.2. punktu nustatytÄ pareigÄ â€“ priimti į TelÅ¡ių regioninį sÄ vartynÄ , esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), visas atvežamas biologiÅ¡kai skaidžias atliekas (kodas 20 02 21), įskaitant žaliÄ sias atliekas, ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieÅ¡kovės valdomÄ sÄ vartyno teritorijÄ , kurioje yra pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, ir Å¡ias atliekas perduoti ieÅ¡kovei apdoroti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose pagal Sutartį; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1.

Legislator headnote

AI generated

6d032f26-c73a-4de1-a1ea-a5bad7efc7c9 · Klaipėdos apygardos teismas: Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad atsakovė Sutarties 9.2. punktu įsipareigojo į sÄ vartyno teritorijÄ priimti visas biologiÅ¡kai skaidžias atliekas bei žaliÄ sias atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti ieÅ¡kovei į atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių teritorijÄ , tačiau Å¡ios pareigos nevykdo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-769-618/2021 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00452-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Å imanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centro“ apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-110-1024/2021 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centrui“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartinę pareigÄ natÅ«ra.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Veistas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centrÄ â€œ vykdyti: 1) 2013 m. liepos 12 d. TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktÅ«ros valdymo, priežiÅ«ros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (toliau – Sutartis), jos 10.3. punktu ir 2016 m. birželio 22 d. susitarimu nustatytÄ pareigÄ â€“ priimti iÅ¡ ieÅ¡kovės po miÅ¡rių komunalinių atliekų mechaninio–biologinio apdorojimo susidariusiÄ medžiagÄ â€“ stabilatÄ , kuri atitinka Sutartyje nustatytÄ sÄ vokÄ ir teisės aktuose nustatytus stabilatui keliamus parametrus; 2) Sutartį ir jos 9.2. punktu nustatytÄ pareigÄ â€“ priimti į TelÅ¡ių regioninį sÄ vartynÄ , esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), visas atvežamas biologiÅ¡kai skaidžias atliekas (kodas 20 02 21), įskaitant žaliÄ sias atliekas, ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieÅ¡kovės valdomÄ sÄ vartyno teritorijÄ , kurioje yra pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, ir Å¡ias atliekas perduoti ieÅ¡kovei apdoroti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose pagal Sutartį; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ji pastatė ir eksploatuoja atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginius atsakovei priklausančio (duomenys neskelbtini) sÄ vartyno teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) Tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Plungės lagÅ«na“, kaip Å«kio subjektų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, kaip tiekėjų, ir atsakovės, kaip užsakovės, 2013 m. liepos 12 d. buvo sudaryta TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktÅ«ros valdymo, priežiÅ«ros ir komunalinių atliekų mechaninio–biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ja ieÅ¡kovė įsipareigojo teikti atsakovei komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo paslaugas (Sutarties 4.1 punktas).

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovei yra suteikta teisė naudotis (duomenys neskelbtini) sÄ vartyno teritorijos dalimi, kurioje yra pastatyti ir įrengti atliekų MBA įrenginiai. Sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo priimti į Å¡ių įrenginių teritorijÄ visas TelÅ¡ių regiono (Mažeikių, TelÅ¡ių, Plungės rajonų ir Rietavo savivaldybės) atliekų vežėjų į (duomenys neskelbtini) sÄ vartynÄ atvežtas komunalines atliekas (Sutarties 4.2.1 punktas), kurios iÅ¡verčiamos ieÅ¡kovės nurodytoje MBA teritorijoje (Sutarties 4.3, 9.2 punktai).

IeÅ¡kovė įsipareigojo į Å¡ių įrenginių teritorijÄ priimtas komunalines atliekas apdoroti mechaniniu bÅ«du, iÅ¡ viso komunalinių atliekų srauto atskiriant Sutarties priede Nr. 4 nurodytas medžiagas ir žaliavas, ir mechaninio apdorojimo metu atskirtas 20–80 mm frakcijas apdoroti biologiniu bÅ«du (Sutarties 4.2.2, 4.2.3 punktai). Å ių bioskaidžių atliekų frakcijos apdorojimo procese, t. y. po Å¡ių atliekų apdorojimo anaerobinio apdirbimo tuneliuose ir kompostavimo tuneliuose ir jų tolimesnio stabilizavimo brandinimo zonoje, yra gaunamas techninis kompostas arba stabilatas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-778 patvirtintų Reikalavimų techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybei ir naudojimui (toliau – Reikalavimai) 4.5 punkte, nustatyta, kad stabilatas – po mechaninio miÅ¡rių komunalinių atliekų apdorojimo gauta stabilizuota masė, apdorota kompostavimo ar anaerobinio rauginimo (fermentavimo) bÅ«du, virÅ¡ijanti Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus. Reikalavimų 16 punkte nustatyta, kad stabilatas, atitinkantis Reikalavimų 13 punkte nustatytus stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus, naudojamas atliekų perdengimui sÄ vartynuose.

Ä®vertinusios Sutarties vykdymo procese po atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo gautos medžiagos parametrus ir atsižvelgusios į teisinį reguliavimÄ , Å¡alys 2016 m. birželio 22 d. susitarimu patikslino Sutarties 1 dalyje įtvirtintÄ â€žTechninio komposto“ sÄ vokÄ , nustatydamos, kad techninis kompostas ir / ar techninis raugas ir / ar stabilatas – Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta biologinė ir / ar stabilizuota medžiaga, kuriÄ po mechaninio–biologinio komunalinių atliekų apdorojimo teikėjas perduoda užsakovui kaupo teritorijos perdengimui.

Taigi, minėtu susitarimu Å¡alys nustatė, kad po mechaninio – biologinio komunalinių atliekų apdorojimo gautas medžiaga – stabilatas – ieÅ¡kovės yra perduodamas atsakovei sÄ vartyno kaupo teritorijos perdingimui. 1.2. Sutarties 10.3. punkte nustatyta, kad inertines medžiagas ir techninį kompostÄ ir / ar Techninį raugÄ ir / ar StabilatÄ <...> iÅ¡skirtas iÅ¡ komunalinių atliekų, tiekėjas turi teisę perduoti užsakovui netaikant Å¡alinimo mokesčio. Taigi, atsakovė įsipareigojo priimti į sÄ vartyno kaupo teritorijÄ po mechaninio–biologinio komunalinių atliekų apdorojimo gautÄ medžiagÄ â€“ stabilatÄ , tačiau nuo 2020 m. vasario 28 d. vengia vykdyti savo sutartines prievoles ir atsisako priimti iÅ¡ ieÅ¡kovės stabilatÄ .

Atsakovės teiginiai dėl galbÅ«t netinkamos stabilato kokybės ir neatitikimo teisės aktų keliamiems reikalavimams yra nepagrįsti. Reikalavimų 13 punkte yra nustatyta, jog po miÅ¡rių komunalinių atliekų mechaninio–biologinio apdorojimo gautas ir atliekų perdengimui sÄ vartynuose naudojamas stabilatas turi atitikti vienÄ iÅ¡ stabilumo (skaidumo) parametrų, nurodytų Reikalavimų 13.1 – 13.3 punktuose (statinis kvėpavimo indeksas, dinaminis kvėpavimo indeksas, dujų susidarymo testas arba bendrosios organinės anglies parametras).

Å ie reikalavimai yra nustatyti ir ieÅ¡kovės direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintų Techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybės ir naudojimo reikalavimų 7 punkte. Byloje pateikto 2020 m. kovo 27 d. tyrimo protokolo duomenimis, po mechaninio-biologinio komunalinių atliekų apdorojimo gautas stabilatas atitinka teisės aktų nustatytus parametrus, todėl atsakovė nepagrįstai atsisako priimti stabilatÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės. 1.3. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė nepristato ir neperduota ieÅ¡kovei apdoroti TelÅ¡ių regione surinktų ir į sÄ vartynÄ atvežamų žaliųjų atliekų, tokiu bÅ«du pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus.

Sutartimi atsakovė įsipareigojo priimti į sÄ vartynÄ visas atvežamas komunalines atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieÅ¡kovės valdomÄ atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių teritorijÄ (Sutarties 9.2 punktas), o ieÅ¡kovė įsipareigojo visas į sÄ vartynÄ atvežtas komunalines atliekas priimti į Å¡iÄ teritorijÄ ir jas apdoroti mechaniniu ir biologiniu bÅ«du (Sutarties 4.2.1, 4.2.2, 4.2.3 ir 4.3 punktai). Pagal Sutarties 1 punktÄ komunalinėmis atliekomis laikomos atliekos, priskiriamos komunalinių atliekų sÄ raÅ¡ui, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d.

įsakymu N. 217 patvirtintas Atliekų tvarkymo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių IV skyriuje yra pateikiamas Atliekų sÄ raÅ¡as, jame nurodyta, kad biologiÅ¡kai skaidžios atliekos (kodas 20 02 21) yra priskiriamos sodų ir parkų atliekoms (kodas 20 02) ir patenka į komunalinių atliekų grupę (kodas 20). Pagal Taisyklių 5.13 punktÄ Å¾aliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiÅ¡kai skaidžios atliekos (Å¡akos, lapai, žolė, daržo atliekos), miÅ¡kininkystės atliekos.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad atsakovė Sutarties 9.2. punktu įsipareigojo į sÄ vartyno teritorijÄ priimti visas biologiÅ¡kai skaidžias atliekas bei žaliÄ sias atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti ieÅ¡kovei į atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių teritorijÄ , tačiau Å¡ios pareigos nevykdo.

2. Atsakovė UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.1. Atsakovė nurodė, kad pagal Reikalavimų 4.5 punktÄ stabilatas – tai po mechaninio miÅ¡rių komunalinių atliekų apdorojimo gauta stabilizuota masė, apdorota kompostavimo ar anaerobinio rauginimo (fermentavimo) bÅ«du, virÅ¡ijanti Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus.

Reikalavimų 1 lentelėje yra nustatyti didžiausi leistini sunkiųjų metalų ir kitų priemaišų kiekiai techniniame komposte ir techniniame rauge. Nors pagal Reikalavimų 4.5 punktÄ stabilate esantys plastikų, metalų, stiklo ir kt. priemaišų (> 2 mm) kiekiai gali virÅ¡yti Reikalavimų 1 lentelėje techniniam kompostui ir techniniam raugui nustatytų didžiausių leistinų tokių priemaišų kiekių (t. y. 2 proc.), tačiau, manytina, kad stabilate esantys aptariamų priemaišų kiekiai negali bÅ«ti neproporcingai dideli.

UAB „Ekometrija“ 2020 m. balandžio 27 d. tyrimų protokolo Nr. 2834 duomenimis, ieÅ¡kovės pagamintame stabilate plastikai, metalai, stiklas ir kt. didesnės nei 2 mm priemaiÅ¡os sudaro net 46,4 proc. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 patvirtintų Atliekų sÄ vartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiÅ«ros po uždarymo taisyklių (toliau – SÄ vartynų taisyklės) 61 punkte nustatyta, jog sÄ vartynas turi bÅ«ti eksploatuojamas taip, kad bÅ«tų kiek įmanoma sumažintas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, kurį gali sukelti inter alia vėjo neÅ¡iojamos atliekos.

SÄ vartyne Å¡alinamos atliekos turi bÅ«ti kraunamos taip, kad atliekų masė bei sÄ vartyno konstrukcijos bÅ«tų stabilios ir nebÅ«tų nuoÅ¡liaužų. Atliekos sÄ vartyne turi bÅ«ti kraunamos sekcijomis, tankinamos bei perdengiamos grunto arba kitos panaÅ¡ios fizine struktÅ«ra inertinės medžiagos sluoksniu. Grunto ar kitos medžiagos sluoksnis turi užtikrinti apsaugÄ inter alia nuo vėjo neÅ¡iojamų medžiagų (SÄ vartynų taisyklių 62, 621 punktai). SÄ vartyne Å¡alintinas atliekas perdengus nurodytos kokybės stabilatu gali bÅ«ti bÅ«tų padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat paties svartyno konstrukcijų stabilumui ir patvarumui, nes vėjas neabejotinai iÅ¡neÅ¡iotų stabilate esančias priemaiÅ¡as.

Be to, pagal Reikalavimų 9 punktÄ stabilato gamintojai turi vertinti stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus, nustatytus Reikalavimų 13 punkte, stabilato gamybos metu kiekvienoje stabilato partijoje. IeÅ¡kovė nevertina minėtų parametrų kiekvienoje stabilato partijoje, ėminius tyrimams ima ne iÅ¡ atskirų partijų, o iÅ¡ aikÅ¡telėje nežinomu brandinimo laikotarpiu sukauptos stabilato krÅ«vos. 2.2. IeÅ¡kovės pagamintas stabilatas neatitinka Reikalavimų 13 punkte nustatytų stabilumo (biologinio skaidumo) parametrų.

UAB „Ekometrija“ 2020 m. balandžio 27 d. tyrimų protokolo duomenimis, ieÅ¡kovės pagamintame stabilate bendrosios organinės anglies yra net 2040 mg/l, t. y. bendrosios organinės anglies kiekis daugiau kaip 4 (keturis) kartus virÅ¡ija Reikalavimų 13 punkte nustatytÄ didžiausiÄ leistinÄ kiekį. Pagal Reikalavimų 16 punktÄ Reikalavimų 13 punkte nustatytus stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus atitinkantis stabilatas yra naudojamas atliekų perdengimui sÄ vartynuose. Taigi, tuo atveju, jei ieÅ¡kovės pagamintas stabilatas atitiktų minėtus reikalavimus, jis galėtų bÅ«ti naudojamas tik atliekų perdengimui sÄ vartynuose.

Sutarties 1 punkte nustatyta, kad ieÅ¡kovė perduoda atsakovei stabilatÄ sÄ vartyno kaupo teritorijos perdengimui. 2019 m. ieÅ¡kovė perdavė atsakovei Å¡alinti sÄ vartyne 4 298 t atliekų ir 10 702 t stabilato, t. y. jau kurį laikÄ yra susidariusi situacija, kad ieÅ¡kovė perduoda atsakovei du su puse karto daugiau stabilato nei atliekų, kurios gali bÅ«ti juo perdengiamos. Atsakovė neturi nei poreikio, nei galimybės panaudoti tiek stabilato atliekų perdengimui sÄ vartyne, o kitu tikslu pastarasis negali bÅ«ti naudojamas.

Atsakovė vertina, kad ji turi teisę nepriimti iÅ¡ ieÅ¡kovės stabilato (nepriklausomai nuo jo kokybės), kuris nėra naudojamas ir dėl objektyvios priežasties (nesant poreikio ir fizinės galimybės) negali bÅ«ti naudojamas atliekų perdengimui sÄ vartyne. PrieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kovės perteklinis (nereikalingas) stabilatas priimtinas tik kaip Å¡alintina atlieka. Kita vertus, Sutarties 10.3 punkte numatyta, kad ieÅ¡kovė turi teisę ne tik perduoti stabilatÄ atsakovei, bet ir netrukdomai jį iÅ¡gabenti iÅ¡ atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių teritorijos ir (ar) realizuoti tretiesiems asmenims.

IeÅ¡kovė siekia priverstinai perduoti atsakovei jai nereikalingÄ (perteklinį) stabilatÄ , nors galėtų jį iÅ¡gabenti iÅ¡ atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių teritorijos ir (ar) realizuoti tretiesiems asmenims. 2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (toliau – TIPK leidimas) iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – TIPK leidimų taisyklės) 10 punkte nustatyta, jog veiklos vykdytojai, eksploatuojantys taisyklėse apibrėžtus įrenginius, privalo turėti leidimÄ .

Veiklos vykdytojas turi eksploatuoti įrenginį, jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis laikydamasis leidime nustatytų sÄ lygų (TIPK leidimų taisyklių 118 punktas). IeÅ¡kovei iÅ¡duotame TIPK leidimo2 punkte nurodyta, jog mechaninio rūšiavimo pastate sukauptos aruoduose organinės atliekos (BSA) kraunamos į mobilų maiÅ¡ytuvÄ -pakrovėjÄ (priekabÄ ), kuriame sumaiÅ¡omas su struktÅ«rine medžiaga (pvz. smulkintomis medžių Å¡akomis), siekiant reikiamo poringumo; galutinai stabilizuoto komposto (stabilato) atskiriama struktÅ«rinė medžiaga, kuri pakartotinai naudojama poringumui padidinti perdirbant naujas bioskaidžias atliekas.

IeÅ¡kovė bioskaidžių atliekų nesumaiÅ¡o su struktÅ«rine medžiaga, o iÅ¡ pagaminto stabilato neatskiria struktÅ«rinės medžiagos ir pakartotinai jos nenaudoja poringumui padidinti perdirbant naujas bioskaidžias atliekas. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė nesilaiko TIPK leidime nurodytos Å«kinės veiklos apraÅ¡ymo. 2.4. Sutarties 4.2.3 punktu ieÅ¡kovė įsipareigojo komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo metu atskirtas 20–80 mm dydžio frakcijas perduoti biologiniam apdorojimui. VieÅ¡ojo pirkimo dokumentų II skyriaus „Sutarties sÄ lygos“ 5 skirsnio „Užtikrinimo formos“ dalyje „Pirminis atliekų rūšiavimas“ buvo numatyta, kad pirminiam atliekų rūšiavimui numatoma naudoti dviejų frakcijų bÅ«gninį sijotuvÄ .

Sijotuvo pagalba atliekos padalijamos į dvi pagrindines atliekų frakcijas: 1) 0–80 mm frakcija;

2) didesnė negu 80 mm frakcija, o dalyje „0–80 mm atliekų frakcijos rūšiavimas“ buvo numatyta, kad 0–80 mm frakcija arba tiekiama tiesiai į bioskaidžių atliekų konteinerį <...> arba į inertinės medžiagos atskyrimo įrenginį, žvaigždinį separatorių, kuriame 0–80 mm frakcija padalijama į inertinę ir biologiÅ¡kai skaidžiÄ atliekų frakcijas. <...> Tokiu atveju biologiÅ¡kai skaidžias atliekas sudarys 20–80 mm dalelių dydžio atliekų frakcija, o inertines atliekas – 0–20 mm frakcija.

Žvaigždinio separatoriaus pagalba atskiriama 0–20 mm dydžio inertinė atliekų frakcija. Dalyvaudama vieÅ¡ajame pirkime, ieÅ¡kovė kartu su techniniu pasiÅ«lymu pateikė ir technologinio proceso apraÅ¡ymÄ , jame nurodyta, jog sietinis bÅ«gnas sukdamasis visiÅ¡kai horizontalioje padėtyje pro sieto skyles nubarsto 0–80 mm bioskaidžias ir smulkias inertinės frakcijas. Atliekų srautas, kurio frakcija didesnė kaip 80 mm iÅ¡leidžiamas per bÅ«gno galÄ . IÅ¡kritusi pro sietÄ 0–80 mm frakcija konvejeriu keliauja pro (Fe) magnetÄ , kuris iÅ¡ viso srauto iÅ¡renka juodosius metalus.

IÅ¡ magneto metalai surenkami į konteinerį. Likęs 0–80 mm frakcijos srautas konvejeriu nukreipiamas į žvaigždinį separatorių, kuriame atskiriama inertinė frakcija nuo bioskaidžios. Inertinis medžiagos (0–20 mm smėlis žvyras), nukrenta po žvaigždiniu separatoriumi, o bioskaidžios atliekos (20–80 mm virtuvinės, žaliosios), nukrenta už žvaigždinio separatoriaus. IeÅ¡kovė, vykdydama komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo veiklÄ , t. y. gamindama stabilatÄ , nesilaiko Å¡ių Sutarties, VieÅ¡ojo pirkimo dokumentų ir Technologinio proceso apraÅ¡ymo reikalavimų.

Naudodama bÅ«gninį sijotuvÄ (sietinį bÅ«gnÄ ) ieÅ¡kovė neatskiria arba netinkamai atskiria didesnę nei 80 mm atliekų frakcijÄ , o naudodama žvaigždinį separatorių, neatskiria arba netinkamai atskiria mažesnę nei 20 mm atliekų frakcijÄ (inertines medžiagas). Dėl Å¡ių priežasčių tarp bioskaidžių atliekų (virtuvinių, žaliųjų), kurias turi sudaryti tik 20–80 mm dydžio dalelių frakcija, patenka tiek mažesnės nei 20 mm, tiek didesnės nei 80 mm dalelės, kurios po biologinio apdorojimo proceso galiausiai atsiduria stabilate.

Tokiu bÅ«du yra dirbtinai didinamas stabilato kiekis. Å ias aplinkybes patvirtina 2020 m. balandžio 29 d. antstolės I. Girdenienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir transporto priemonės svėrimo ataskaita už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieÅ¡kovės UAB „Veistas“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – įpareigojo atsakovę UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centrÄ â€œ vykdyti Å¡alių sudarytÄ 2013 m. liepos 12 d.

TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktÅ«ros valdymo, priežiÅ«ros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)ir jos 9.2. punktu atsakovei nustatytÄ pareigÄ , t. y. įpareigojo atsakovę UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centrÄ â€œ priimti į TelÅ¡ių regioninį sÄ vartynÄ , esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), visas atvežamas biologiÅ¡kai skaidžias atliekas (kodas 20 02 01), įskaitant žaliÄ sias atliekas, ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieÅ¡kovės UAB „Veistas“ valdomÄ sÄ vartyno teritorijÄ , kurioje yra pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, bei Å¡ias atliekas perduoti ieÅ¡kovei UAB „Veistas“ apdoroti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose pagal 2013 m. liepos 12 d.

TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktÅ«ros valdymo, priežiÅ«ros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centro“ 286,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei UAB „Veistas“; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai: 3.1. Teismas nurodė, kad Sutartimi ir 2016 m. birželio 22 d. susitarimu atsakovė įsipareigojo priimti į sÄ vartyno kaupo teritorijÄ po mechaninio-biologinio komunalinių atliekų apdorojimo gautÄ medžiagÄ â€“ stabilatÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, o ieÅ¡kovė įsipareigojo perduoti atsakovei stabilatÄ , atitinkantį Sutartyje nustatytÄ sÄ vokÄ ir teisės aktuose nustatytus stabilatui keliamus reikalavimus.

AtsisakymÄ priimti iÅ¡ ieÅ¡kovės stabilatÄ atsakovė grindžia netinkama jo kokybe:

1) ieškovė neatskiria 20–80 mm dydžio atliekų frakcijos;

2) ieÅ¡kovė biologiÅ¡kai skaidžių atliekų nesumaiÅ¡o su struktÅ«rine medžiaga, o iÅ¡ pagaminto stabilato neatskiria Å¡ios medžiagos; 3) ieÅ¡kovės pagamintame stabilate yra per daug neorganinių priemaišų, t. y. plastikų, metalų, stiklo ir pan., kas sudaro pagrindÄ manyti, jog stabilatas yra gaminamas ne vien (tik) iÅ¡ biologiÅ¡kai skaidžių (organinių) atliekų;

4) ieÅ¡kovė nevertina Reikalavimuose nustatytų stabilumo parametrų (neatlieka jų matavimų) kiekvienoje stabilato partijoje; 5) ieÅ¡kovės pagamintas stabilatas ne kiekvienu atveju tenkina Reikalavimuose nustatytus stabilumo parametrus. Sutartimi atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės pirko komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo paslaugas, kurias teikiant, be kita ko, yra pagaminamas stabilatas, todėl sprendžiant dėl ieÅ¡kovės teisės perduoti ir atitinkamai dėl atsakovės pareigos priimti stabilatÄ , turi bÅ«ti analizuojamas ir vertinamas ne tik stabilato kaip „prekės“ tinkamumas, bet ir jo gamybos (technologinio proceso) kaip paslaugos tinkamumas. 3.2.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės pagamintas stabilatas turi atitikti vienÄ iÅ¡ Reikalavimuose nustatytų stabilumo (biologinio skaidumo) parametrų, stabilate turi bÅ«ti iÅ¡skirta 20–80 mm dydžio frakcija, ieÅ¡kovė taip pat turi įvertinti stabilumo parametrus kiekvienoje stabilato partijoje. Sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo biologiniam apdorojimui perduoti komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo metu atskirtÄ 20–80 mm dydžio frakcijÄ . IeÅ¡kovės atstovo D. M. paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad atliekų rūšiavimo procese ieÅ¡kovė iÅ¡skiria dvi – 0–20 mm ir 20–80 mm dydžio frakcijas, tačiau į fermentavimo tunelius kraunamos jos abi t. y. 20–80 mm frakcija kraunama ant dugno, iki 20 mm frakcija dedama ant virÅ¡aus, o iÅ¡ tunelio iÅ¡traukiama viena frakcija.

Taigi, abi frakcijos į tunelius pakraunamos taikant Sutarties 8.1 punkte nustatytÄ â€žgerÄ jÄ praktikÄ â€œ, tačiau atsakovei perduodant stabilatÄ frakcijos vėl turėtų bÅ«ti atskiriamos, kadangi ieÅ¡kovė turi tam skirtÄ sijotuvÄ ir tai atitinka Sutarties sÄ lygas bei technologinio proceso apraÅ¡ymÄ . 3.3. Teismas nurodė, kad pagal sutarties 1 punktÄ â€žinertinės atliekos“ – 0–20 mm dydžio medžiagų dalelės, kuriose nevyksta pastebimi cheminiai, fizikiniai ar biologiniai pokyčiai, kurios netirpsta, nedega ar kitaip nereaguoja fizikiniu ar cheminiu požiÅ«riu, nebiodegraduoja bei nesukelia kitoms medžiagoms, su kuriomis liečiasi, neigiamo poveikio, galinčio sÄ lygoti aplinkos tarÅ¡Ä ar pakenkti žmonių sveikatai ir Å¡iose medžiagose esančių terÅ¡alų kiekis, bendras medžiagos iÅ¡plovimas bei iÅ¡plauto filtrato ekotoksiÅ¡kumas neturi kelti pavojaus pavirÅ¡inio ir (arba) požeminio vandens kokybei.

Kadangi, ieÅ¡kovės teigimu, Å¡ioje frakcijoje vyksta biologiniai procesai ir ji taip pat turi bÅ«ti pakraunama į tunelius ir biologiÅ¡kai apdorojama, teismo manymu, Å¡ios dvi frakcijos vėl gali bÅ«ti iÅ¡skirtos pasibaigus atliekų aprodojimo procesui ir perduodamos atsakovei. Tokiu bÅ«du bÅ«tų įgyvendinta ieÅ¡kovės pareiga iÅ¡skirti ne vienÄ 0–80 mm dydžio frakcijÄ , o dvi – 0–20 mm ir 20–80 mm dydžio frakcijas. 3.4. Teismas pažymėjo, kad nors technologiniame apraÅ¡yme nurodytas reikalavimas biologiÅ¡kai skaidžias atliekas sumaiÅ¡yti su struktÅ«rine medžiaga, o iÅ¡ pagaminto stabilato atskirti Å¡ias medžiagas, tačiau atsakovė negali reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės to, ko pati nevykdo, t. y. atsakovė nevykdo pareigos perduoti ieÅ¡kovei biologiÅ¡kai skaidžių atliekų, kurios yra neatsiejama stabilato gamybos proceso dalis, o teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad ieÅ¡kovė negali Å¡ios medžiagos įsigyti iÅ¡ kito Å¡altinio 3.5.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė pateiktais 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. gegužės 15 d., 2020 m. gegužės 15 d., 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2020 m. gruodžio 22 d. tyrimų protokolais įrodė, kad stabilato kokybė yra tinkama. Bet kokie kiti atsakovės reikalavimai, kurie nėra nurodyti Reikalavimuose yra pertekliniai. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2020 m. kovo 20 d. raÅ¡te nurodyta, kad pagal Reikalavimų 9 punktÄ stabilato gamintojai turi vertinti stabilumo (biologinio skaidrumo) parametrus, nustatytus Reikalavimų 13 punkte, stabilato gamybos metu kiekvienoje partijoje.

Papildomi reikalavimai ir dokumentai dėl stabilato perdavimo naudoti atliekoms perdengti sÄ vartynuose Reikalavimuose nereglamentuojami. 3.6. Teismas nurodė, jog nepaisant to, kad atsakovė privalo priimti ieÅ¡kovės pagamintÄ stabilatÄ , tačiau, atsižvelgiant į ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , teismas negali tenkinti Å¡ios ieÅ¡kinio dalies. IeÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas dėl stabilato yra dviprasmiÅ¡kas, pernelyg abstraktus, objektyviai negalėtų bÅ«ti vykdomas. IeÅ¡kovės atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl viso stabilato, t. y. tiek dėl stabilato, pagaminto iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo, tiek dėl stabilato, kuris bus pagamintas ateityje.

Vis dėlto teismas negali spręsti dėl pristatyto stabilato atitikties Sutarties ir teisės aktų reikalavimams. Byloje nepateikti įrodymai apie tai, kokiomis partijomis iÅ¡skirstytas ieÅ¡kovės stabilatas, ar iÅ¡ jo iÅ¡skirta 20–80 mm frakcija, ieÅ¡kovė taip pat turi įvertinti kiekvienos stabilato partijos atitiktį stabilumo parametrams. IeÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti atsakovę priimti ateityje pagamintÄ stabilatÄ yra nepagrįstas, kadangi nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė nepagrįstai atsisako ji priimti, nėra aiÅ¡ku, ar Å¡is stabilatas atitiks jam keliamus reikalavimus. 3.7.

Teismas pažymėjo, jog Sutarties ir Taisyklių nuostatų sisteminė analizė sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad Sutarties 9.2 punktu atsakove įsipareigojo į sÄ vartyno teritorijÄ priimti visas komunalines atliekas, tarp jų ir biologiÅ¡kai skaidžias atliekas bei žaliÄ sias atliekas, ir jas vežančius vežėjus nukreipti ieÅ¡kovei į MBA teritorijÄ . Pagal Sutarties 1 punktÄ â€žKomunalinės atliekos“ reiÅ¡kia Taisyklėse komunalinių atliekų sÄ raÅ¡ui priskiriamas atliekas. Taisyklių IV skyriuje yra pateikiamas Atliekų sÄ raÅ¡as, kuriame atliekų sÄ raÅ¡e 20 kodu pažymėtos komunalinės atliekos, kurioms priskiriamos biologiÅ¡kai skaidžios atliekos (kodas 20 02 01), kitos komunalinės atliekos (kodas 20 03), miÅ¡rios komunalinės atliekos (kodas 20 03 01).

Taisyklių 5.2 punkte nurodyta, kad biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos, taip pat nuotekų dumblas, biologiškai skaidžios gamybos atliekos. Taisyklių 5.13 punktas apibrėžia, kad žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos.

Taigi, komunalinės atliekos apima tiek miÅ¡rias komunalines atliekas, tiek rūšiuojamu bÅ«du atskirai surenkamas antrines žaliavas. Be to, kaip matyti iÅ¡ Sutarties 2.2.1 ir 2.2.2 punktų pagrindinis MBA įrenginių eksploatavimo ir Sutarties vykdymo tikslas – kad į SÄ vartyno kaupÄ Å¡alinamos biologiÅ¡kai skaidžios komunalinės atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. nuo viso TelÅ¡ių regione (TelÅ¡ių, Plungės, Mažeikių rajonuose ir Rietavo savivaldybėje) susidariusio biologiÅ¡kai skaidžių atliekų kiekio ir kad bÅ«tų užtikrinamas ne mažiau kaip 50 proc.

TelÅ¡ių regione susidarančių biologiÅ¡kai skaidžių atliekų perdirbimas ir (ar) kitoks naudojimas. 3.8. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės TIPK leidimo nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad TIPK leidimas skirtas ne tik miÅ¡rioms komunalinėms atliekoms. IÅ¡ ieÅ¡kovei iÅ¡duoto TIPK leidimo matyti, kad ieÅ¡kovei suteikta teisė tvarkyti atliekas kodu 20 02 01, t. y. biologiÅ¡kai skaidžias atliekas, taip pat atliekas, pažymėtas kodu 20 01 08 – biologiÅ¡kai skaidžias virtuvių ir valgyklų atliekas (žr.

TIPK leidimo 38 puslapis). TIPK leidime taip pat nurodyta, kad ieÅ¡kovė turi biologiÅ¡kai skaidžių atliekų fermentavimo tunelius, kuriose gali Å¡ias atliekas apdoroti, o 8 lentelėje nurodytas leidžiamas laikyti atliekų kiekis (žr. TIPK leidimo 39-41 puslapiai). Be to, TIPK leidime nurodyta, kad pas ieÅ¡kovę veikia žaliųjų atliekų kompostavimo aikÅ¡telė, kaip triukÅ¡mo Å¡altinis nurodytas žaliÄ sias atliekas atvežantis transportas (žr. TIPK leidimo 34 – 44 puslapiai). Taigi, ieÅ¡kovė turi visas technines galimybes ir leidimus apdoroti biologiÅ¡kai skaidžias atliekas, jos turi bÅ«ti nukreipiamos į MBA įrenginius.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad rūšiuojamu bÅ«du atskirai surenkamų atliekų priėmimo tvarka į MBA įrenginius bus skirtinga nei miÅ¡rių komunalinių atliekų. 3.9. Teismas nurodė, kad Å¡alių sudaryta 2018 m. spalio 18 d. žaliųjų atliekų perdirbimo sutartis Nr. TRAC-181018-1 ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. susitarimas Nr. 1, kuriais atskirai susitarta dėl bioskaidžių atliekų pristatymo ir apdorojimo, nepaneigia tarp Å¡alių sudarytos Sutarties ir joje nustatytos pareigos atsakovei priimti į sÄ vartynÄ visas atvežamas komunalines atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti į MBA teritorijÄ bei pačios komunalinių atliekų sÄ vokos, nurodytos Sutartyje.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės atstovai nurodė, kad Å¡iais susitarimais buvo pakeista tik bioskaidžių atliekų sutvarkymo kaina. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius V. D. patvirtino, kad atsakovė žaliųjų atliekų ieÅ¡kovei neveža ir nenukreipia vežėjų pas ieÅ¡kovę dėl per didelės kainos, todėl nusprendė žaliÄ sias atliekas kompostuoti pati. Savivaldybių tarybų įsteigtos atskiros kompostavimo aikÅ¡telės, taip pat, nepaneigia atsakovės pareigos priimti į sÄ vartynÄ visas atvežamas komunalines atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti į MBA teritorijÄ , kadangi savivaldybės pačios sprendžia kaip organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti.

Nagrinėjamu atveju nenustatytÄ aplinkybių, jog atsakovė faktiÅ¡kai ar teisiÅ¡kai negalėtų įvykdyti Sutartinės prievolės natÅ«ra. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“ praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimÄ ir atmesti ieÅ¡kovės UAB „Veistas“ reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centrÄ â€œ vykdyti 2013 m. liepos 12 d.

TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktÅ«ros valdymo, priežiÅ«ros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)ir jos 9.2. punktu nustatytÄ pareigÄ â€“ priimti į TelÅ¡ių regioninį sÄ vartynÄ , esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), visas atvežamas biologiÅ¡kai skaidžias atliekas (kodas 20 02 21), įskaitant žaliÄ sias atliekas, ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieÅ¡kovės valdomÄ sÄ vartyno teritorijÄ , kurioje yra pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, ir Å¡ias atliekas perduoti ieÅ¡kovei apdoroti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose pagal Sutartį.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sutarties dalykas yra visų (bet kokių) komunalinių atliekų (kodas 20), įskaitant biologiÅ¡kai skaidžias atliekas (kodas 20 02 01), o ne tik miÅ¡rių komunalinių atliekų (kodas 20 03 01) apdorojimas. Pagal Taisyklių 1 priedo IV skyriuje pateiktÄ lentelę „Atliekų sÄ raÅ¡as“ komunalinės atliekos apima biologiÅ¡kai skaidžias atliekas, taip pat miÅ¡rias komunalines atliekas, tačiau Å¡i aplinkybė nepatvirtina, jog sudarydamos Sutartį Å¡alys siekė susitarti dėl visų (bet kokių) komunalinių atliekų, įskaitant biologiÅ¡kai skaidžias atliekas, apdorojimo.

Sutiktina, kad vienas iÅ¡ Sutarties tikslų yra pasiekti atitinkamus sÄ vartyne Å¡alinamų ir perdirbamų ir (ar) kitaip panaudojamų biologiÅ¡kai skaidžių komunalinių atliekų rodiklius, tačiau Å¡io tikslo siekiama naudojant (eksploatuojant) MBA įrenginius. Visuotinai žinoma, jog didžiÄ jÄ dalį surenkamų komunalinių atliekų sudaro miÅ¡rios komunalinės atliekos, o iÅ¡ jų – apie pusę sudaro biologiÅ¡kai skaidžios atliekos. MBA įrenginiai buvo įrengti siekiant iÅ¡ miÅ¡raus komunalinių atliekų srauto iÅ¡skirti ir apdoroti biologiÅ¡kai skaidžias atliekas. 4.2.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieÅ¡kovė pagal Sutartį ketino (planavo) apdoroti bÅ«tent miÅ¡rias komunalines atliekas. TIPK leidimo sÄ lygų 11 straipsnyje „Atliekų susidarymas, naudojimas ir (ar) Å¡alinimas“ pateiktoje 7 lentelėje „BiologiÅ¡kai skaidžių atliekų fermentavimo tuneliai“ (38 – 39 l.) nurodytos leidžiamos naudoti atliekos, įskaitant biologiÅ¡kai skaidžias atliekas, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai su 6 lentelėje „MiÅ¡rių komunalinių atliekų rūšiavimo įrenginys“ nurodytomis atliekomis.

Pagal TIPK leidimÄ ieÅ¡kovei yra leidžiama naudoti tik iÅ¡ miÅ¡rių komunalinių atliekų atskirtas biologiÅ¡kai skaidžias atliekas (20 000 t/m), o atskirai surinktų biologiÅ¡kai skaidžių atliekų naudoti neleidžiama. TIPK leidimo sÄ lygų 16 straipsnyje „Reikalavimai triukÅ¡mui valdyti, triukÅ¡mo mažinimo priemonės“ yra nurodyti esami triukÅ¡mo Å¡altiniai, t. y. atliekų Å¡alinimo zonoje, žaliųjų atliekų kompostavimo aikÅ¡telėje, aptarnavimo bei nuotekų valymo įrenginių zonoje esantys triukÅ¡mo Å¡altiniai ir transportas sÄ vartyno teritorijoje, ir planuojami triukÅ¡mo Å¡altiniai.

Esami triukÅ¡mo Å¡altiniai, įskaitant žaliųjų atliekų kompostavimo aikÅ¡telę, reiÅ¡kia atsakovės valdomoje sÄ vartyno teritorijoje esančius statinius ir įrenginius, o planuojami triukÅ¡mo Å¡altiniai reiÅ¡kia ieÅ¡kovės valdomoje sÄ vartyno teritorijoje, t. y. MBA teritorijoje, esančius statinius ir įrenginius. 4.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino Å¡alių elgesio po Sutarties sudarymo. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Sutarties vykdymo metu į sÄ vartynÄ bÅ«tų vežamos atskirai surinktos, t. y.

į miÅ¡rių komunalinių atliekų srautÄ nepatenkančios, biologiÅ¡kai skaidžios atliekos, kad atsakovė Å¡ias atliekas priėmė ir vežėjus nukreipė į MBA teritorijÄ , ir, kad bÅ«tų sumokėjusi ieÅ¡kovei už Å¡ių atliekų apdorojimÄ . 2018 m. spalio 18 d. žaliųjų atliekų perdirbimo sutartis ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. susitarimas Nr. 1 patvirtina, kad biologiÅ¡kai skaidžias atliekas atsakovė pristatydavo (perduodavo), o ieÅ¡kovė tvarkydavo (apdorodavo) pagal atskirus susitarimus. 4.4.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sutarties dalykas apima iÅ¡ esmės visų (bet kokių) komunalinių atliekų (kodas 20) apdorojimÄ . Pagal Taisyklių 1 priedo IV skyriuje pateiktÄ lentelę „Atliekų sÄ raÅ¡as“ komunalinės atliekos (buitinės atliekos ir panaÅ¡ios verslo, gamybinės ir organizacijų atliekos), įskaitant atskirai surenkamas frakcijas, yra žymimos kodu 20. Tai reiÅ¡kia, kad, vadovaujantis teismo sprendimu, ieÅ¡kovė turi pareigÄ priimti ir apdoroti tokias pavojingas komunalines atliekas kaip, pavyzdžiui, atskirai surinkti tirpikliai (kodas 20 01 13), rÅ«gÅ¡tys (kodas 20 01 14), Å¡armai (kodas 20 01 15), fotografijos cheminės medžiagos (20 01 17), pesticidai (20 01 19), dienos Å¡viesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio (kodas 20 01 21), taip pat aliejus ir riebalai (kodas 20 01 26), dažai, raÅ¡alas, klijai ir dervos, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų (kodas 20 01 27), plovikliai, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų (kodas 20 01 29), citotoksiniai ir citostatiniai vaistai (kodas 20 01 31) ir kt. 4.5.

Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T1-391 patvirtintų Mažeikių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 24 ir 33 punktus, Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T1-69 patvirtintų Plungės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 45 ir 48 punktus, Telšių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T1-105 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 45 ir 50 punktus, Rietavo savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. T1-101 patvirtintų Rietavo savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 44 ir 46 punktus, biologiškai skaidžios (žaliosios) atliekos, kurios nėra kompostuojamos individualiuose kompostavimo konteineriuose, yra vežamos ir kompostuojamos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse.

TelÅ¡ių apskrityje yra 4 žaliųjų atliekų surinkimo aikÅ¡telės, viena iÅ¡ jų – adresu (duomenys neskelbtini). Minėta žaliųjų atliekų surinkimo aikÅ¡telė nėra sÄ vartyno, kaip atliekų Å¡alinimo įrenginio, sudėtinė dalis, priklausinys ar pan. Adresu (duomenys neskelbtini). yra keletas atskirų atliekų tvarkymo įrenginių:

1) sÄ vartynas, 2) MBA įrenginiai, 3) stambiagabaričių atliekų surinkimo aikÅ¡telė, 4) žaliųjų atliekų kompostavimo aikÅ¡telė. Visi Å¡ie įrenginiai yra eksploatuojami pagal atskirus (skirtingus) Aplinkos apsaugos agentÅ«ros iÅ¡duotus tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ir tarÅ¡os leidimus. Taigi, TelÅ¡ių regione esančių savivaldybių taryboms nutarus biologiÅ¡kai skaidžias (žaliÄ sias) atliekas tvarkyti žaliųjų atliekų kompostavimo aikÅ¡telėse, įskaitant aikÅ¡telę, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini)., atsakovė objektyviai neturi galimybės priimti jų į sÄ vartynÄ ir jas vežančių vežėjų nukreipti į MBA teritorijÄ . 4.6.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įpareigojimo priimti iÅ¡ ieÅ¡kovės stabilatÄ , tačiau tam tikri sprendime nustatyti faktai ir (ar) iÅ¡vados yra nepagrįstos, todėl turi bÅ«ti paÅ¡alintos iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies, t. y. kad: 1) 0–20 mm ir 20–80 mm dydžio frakcijos gali bÅ«ti iÅ¡skirtos pasibaigus atliekų apdorojimo procesui, t. y. konstatuoti, kad ieÅ¡kovė privalo biologiniam apdorojimui perduoti 20–80 mm dydžio atliekų frakcijÄ ir kad Å¡iÄ savo sutartinę pareigÄ pažeidžia;

2) atsakovė negali reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės vykdyti pareigos biologiÅ¡kai skaidžias atliekas sumaiÅ¡yti su struktÅ«rine medžiaga, o iÅ¡ pagaminto stabilato atskirti Å¡ias medžiagas, kadangi pati nevykdo savo pareigos perduoti ieÅ¡kovei biologiÅ¡kai skaidžių atliekų, t. y. konstatuoti, kad ieÅ¡kovė privalo biologiÅ¡kai skaidžias atliekas sumaiÅ¡yti su struktÅ«rine medžiaga, o vėliau, pagaminus stabilatÄ , atskirti iÅ¡ jo Å¡iÄ medžiagÄ ir kad Å¡iÄ savo sutartinę pareigÄ pažeidžia;

3) Reikalavimuose nenurodyti reikalavimai stabilatui yra laikytini pertekliniais, todėl atsakovės reikalavimai, su neorganinių priemaišų kiekiu stabilate, yra nepagrįsti, t. y. konstatuoti, kad ieÅ¡kovės pagamintame stabilate yra neadekvačiai daug neorganinių priemaišų ir kad tai neatitinka VieÅ¡ojo pirkimo dokumentų II skyriaus 5 skirsnyje, Technologinio proceso apraÅ¡yme, TIPK leidime bei Reikalavimuose nustatytų reikalavimų. 4.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė neatskiria 20–80 mm dydžio atliekų frakcijos, tačiau nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė gali biologiniam apdorojimui perduoti 0–80 mm dydžio frakcijÄ , o 0–20 mm dydžio frakcijÄ turi teisę atskirti jau pasibaigus biologinio apdorojimo procesui.

Reikalavimuose nustatyti tik minimalÅ«s reikalavimai stabilato gamybai (technologiniam procesui). Stabilato gamybos procesas plačiau apibrėžtas Paslaugų sutartyje, VieÅ¡ojo pirkimo dokumentų II skyriaus 5 skirsnyje, Technologinio proceso apraÅ¡yme ir TIPK leidime. Pagal VieÅ¡ojo pirkimo dokumentų II skyriaus 5 skirsnio dalį „0–80 mm atliekų frakcijos rūšiavimas“, technologinio proceso apraÅ¡ymo dalį „MKA mechaninis rūšiavimas“ ieÅ¡kovė įsipareigojo 0–20 mm dydžio frakcijÄ (inertines atliekas) atskirti iki biologinio apdorojimo, o biologiniam apdorojimui perduoti tik 20–80 mm dydžio frakcijÄ . 4.8.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog technologiniame aprašyme nurodytas reikalavimas biologiškai skaidžias atliekas sumaišyti su struktūrine medžiaga, o iš pagaminto stabilato atskirti šias medžiagas, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nevykdo savo pareigos pagal Sutartį perduoti ieškovei biologiškai skaidžių atliekų, o būtent šios atsakovės pareigos vykdymas yra neatsiejamas nuo stabilato gamybos proceso. Pirmosios instancijos teismas biologiškai skaidžias atliekas nepagrįstai prilygino struktūrinei medžiagai.

StruktÅ«rinė medžiaga yra medžiaga, naudojama konkrečiam tikslui (paskirčiai), t. y. poringumui užtikrinti, todėl ji negalėjo bÅ«ti sutapatinta su atliekomis, kurias, be kita ko, sudaro ir medžiagos, bet tik tokios, kurių atsikratoma. Pagal Technologinio proceso apraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė buvo numačiusi biologiÅ¡kai skaidžias atliekas pagrinde maiÅ¡yti su smulkintomis medžių Å¡akomis, tačiau pastarosios Å¡iame kontekste negali bÅ«ti suprantamos ir aiÅ¡kinamos kaip biologiÅ¡kai skaidžios atliekos. 4.9.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad reikalavimai stabilato kokybei, tiek pagal iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusiÄ Reikalavimų redakcijÄ , tiek pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojančiÄ Reikalavimų redakcijÄ turi atitikti vienÄ iÅ¡ stabilumo (biologinio skaidumo) parametrų, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės nurodytos aplinkybės dėl pernelyg daug neorganinių priemaišų yra nepagrįstos. Pagaminusi stabilatÄ , kuriame yra pernelyg daug, t. y. iki 86,35 proc., neorganinių priemaišų, ieÅ¡kovė pažeidė VieÅ¡ojo pirkimo dokumentų II skyriaus 5 skirsnyje, Technologinio proceso apraÅ¡yme, TIPK leidime ir Reikalavimuose nustatytas pareigas.

Iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusios Reikalavimų redakcijos 1 lentelėje buvo nustatyta, kad techniniame komposte ir techniniame rauge didesnės nei 2 mm plastikų, metalų, stiklo ir kt. neorganinės priemaiÅ¡os negali virÅ¡yti 2 proc. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Reikalavimų redakcijoje nebėra reglamentuotas didžiausias techniniam kompostui leistinas neorganinių priemaišų kiekis, tačiau pagal Reikalavimų 4.6 punktÄ techninis kompostas apibrėžtas kaip kompostas, gaunamas iÅ¡ biologiÅ¡kai skaidžių komunalinių atliekų, likusių po miÅ¡riųjų komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo.

Kaip matyti iš UAB „Ekometrija“ 2020 m. balandžio 27 d. tyrimų protokolo, ieškovės pagamintame stabilate plastikai, metalai, stiklas ir kt. didesnės nei 2 mm neorganinės priemaišos sudarė 46,4 proc., 2020 m. gegužės 18 d. tyrimų protokolų duomenimis, ieškovės pagamintame stabilate didesnės nei 2 mm neorganinės priemaišos sudarė nuo 35,6 iki 46,8 proc. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinio skyriaus 2021 m. sausio 11 d. tyrimų protokolo duomenimis, ieškovės pagamintame techniniame komposte plastikai, metalai, stiklas ir kt. didesnės nei 2 mm neorganinės priemaišos sudarė net 86,35 proc.

Taigi, 2021 m. ieÅ¡kovės pagamintÄ stabilatÄ sudarė kone vien tik neorganinės dalelės. Tai reiÅ¡kia, kad jis buvo pagamintas ne iÅ¡ biologiÅ¡kai skaidžių atliekų. Tai reiÅ¡kia, jog nors stabilatas formaliai tenkina Reikalavimuose nustatytus minimalius stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus, tačiau negali bÅ«ti laikomas gautu (pagamintu) iÅ¡ biologiÅ¡kai skaidžių atliekų.

5. IeÅ¡kovė UAB „Veistas“ atsiliepimu į atsakovės UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centro“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 5.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Sutarties 9.2 punktu atsakovė įsipareigojo į sÄ vartyno teritorijÄ vežėjų atvežamas komunalines atliekas nukreipti apdoroti ieÅ¡kovei į MBA teritorijÄ , iÅ¡ sutarties dalyko neiÅ¡skirdamas vežėjų atvežamų atskirai surinktų biologiÅ¡kai skaidžias atliekų, įskaitant žaliÄ sias atliekas.

PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, nagrinėjamu atveju teismas vertino ne tik sutartyje įtvirtintas komunalinių atliekų ir bioskaidžių atliekų sÄ vokas, tačiau ir Sutarties 2.2.1, 2.2.2 punktuose įtvirtintus Sutarties vykdymo tikslus, kurie tiksliausiai atspindi Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ ir ketinimus dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir jų apimties. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog sudarydamos Sutartį Å¡alys sÄ vokÄ â€žkomunalinės atliekos“ suprato siauriau, t. y. kaip apimančiÄ tik miÅ¡rias komunalines atliekas, yra nepragrįsta.

Kaip matyti iÅ¡ Sutarties 2.2.1 ir 2.2.2 punktų, ieÅ¡kovė įsipareigojo teikti paslaugas, užtrinant ne mažiau kaip 50 proc. regione susidarančių komunalinių atliekų perdirbimÄ ir kitokį panaudojimÄ ir ne mažiau kaip 50 proc. regione susidarančių biologiÅ¡kai skaidžių atliekų perdirbimÄ . Tęstinis Å¡ių įsipareigojimų pažeidimas, sudaro pagrindÄ atsakovei vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ (Sutarties 20.3.2 punktas). Taigi, esant atsakovės nurodytoms aplinkybėms, nėra aiÅ¡ku, kaip ieÅ¡kovė turėtų užtikrinti Sutarties 2.2.1 ir 2.2.2 punktų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , jeigu TelÅ¡ių regione susidarančios ir vežėjų atskirai į sÄ vartyno teritorijÄ atvežamos bioskaidžios atliekos, įskaitant žaliÄ sias atliekas, nebÅ«tų nukreipiamos į MBA teritorijÄ ieÅ¡kovei biologiÅ¡kai apdoroti. 5.2.

Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovės valdomos MBA teritorijos įrenginiuose didžioji dalis apdorojamų atliekų yra miÅ¡rios komunalinės atliekos, nesudaro pagrindo teigti, kad Sutartis apima tik miÅ¡rių komunalinių atliekų apdorojimÄ . Nei atsakovės nurodyto Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plano 133 punkte, nei kituose Å¡io dokumento nuostatuose nėra nurodyta, kad regionuose pastatyti MBA įrengimai yra skirti ir gali apdoroti tik miÅ¡rias komunalines atliekas. IeÅ¡kovės valdomoje teritorijoje yra biologinio apdorojimo įrenginiai, kuriuose atskirai nuo miÅ¡rių komunalinių atliekų gali bÅ«ti ir iki Å¡alių ginčo faktiÅ¡kai buvo apdorojamos vežėjų atvežtos TelÅ¡ių regione surinktos žaliosios atliekos. 5.3.

Ieškovei išduotame TIPK leidime nurodyta, kad atskirai nuo mišrių komunalinių atliekų pristatomos žaliosios ir virtuvės atliekos bus apdorojamos atskirai nuo bendro iš mišrių komunalinių atliekų atskirto bioskaidžių atliekų srauto. Taisyklių 5.2 nustatyta, kad biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos, taip pat nuotekų dumblas, biologiškai skaidžios gamybos atliekos.

Pagal Taisyklių 5.13 punktÄ Å¾aliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiÅ¡kai skaidžios atliekos (Å¡akos, lapai, žolė, daržo atliekos), miÅ¡kininkystės atliekos. Kaip matyti iÅ¡ TIPK leidimo 38-39 l., 7 lentelėje, tarp leidžiamų naudoti atliekų biologiÅ¡kai skaidžių atliekų fermentavimo tuneliuose, yra nurodytos medžių ir žievės atliekos, medžio žievės, augalų audinių atliekos, miÅ¡kininkystės atliekos (smulkintos Å¡akos, smulkinti medžių kelmai, smulkinta mediena).

Taigi, ieÅ¡kovės TIPK leidime yra numatytas žaliųjų ir kitų bioskaidžių atliekų naudojimas biologinio apdorojimo įrenginiuose. 5.4. Å alių sudarytu Susitarimu Nr. 1 buvo pakeista ir papildyta Sutartis, pakeičiant Sutartyje nustatytÄ kainÄ atskirai surenkamoms bioskaidžioms atliekoms. IÅ¡ Susitarimo turinio matyti, kad Å¡alys pripažino, jog atskirai surenkamų biologiÅ¡kai skaidžių atliekų apdorojimas patenka į Sutarties dalykÄ , susitarimo C punkte yra nurodyta, kad jis sudaromas atsižvelgiant į Sutarties 9.2 punktÄ , numatantį atsakovės pareigÄ nukreipti komunalines atliekas, įskaitant žaliÄ sias atliekas, į sÄ vartyno teritorijÄ vežančius vežėjus į MBA teritorijÄ . 5.5.

Sutarties 4.4 punkte nustatyta, jog po komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo likusios neiÅ¡rūšiuojamos, neperdirbtos ir nepanaudotos atliekos yra Å¡alinamos sÄ vartyno kaupo teritorijoje ir ieÅ¡kovės negali bÅ«ti Å¡alinamos niekur kitur. TelÅ¡ių regiono sÄ vartynas yra nepavojingų atliekų sÄ vartynas, todėl akivaizdu, kad į Sutarties dalykÄ nepatenka komunalinių atliekų, priskiriamų pavojingoms atliekoms, apdorojimas. IeÅ¡kovės TIPK leidime taip pat nurodyta, kad pavojingos atliekos nebus tvarkomos. 5.6.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad perduodama 0–20 mm atliekų frakcijÄ biologiniam apdorojimui kartu su 20–80 mm frakcija, ieÅ¡kovė nepažeidė Sutarties ir gali Å¡ias dvi frakcijas iÅ¡skirti ir perduoti atsakovei po biologinio apdorojimo. 2020 m. rugsėjo 2 d. tyrimo protokolo duomenys patvirtina, kad mechaninio apdorojimo metu atskirta 0–20 mm atliekų frakcija (tyrimo protokole įvardinta „Inertinės atliekos“) virÅ¡ija biologinio skaidumo rodiklius. Taigi, Sutarties vykdymo metu paaiÅ¡kėjo, kad pagal technologinį procesÄ mechaninio apdorojimo metu ieÅ¡kovės atskirta 0–20 mm atliekų frakcija neatitinka Sutartyje inertinėms atliekoms nustatyto esminio reikalavimo, kad 0–20 mm medžiagų dalelėse nevyktų pastebimi cheminiai, fizikiniai ar biologiniai pokyčiai, kad jos netirptų, nedegtų ar kitaip nereaguotų fizikiniu ar cheminiu požiÅ«riu bei nebiodegraduotų.

Kaip matyti iÅ¡ technologinio proceso apraÅ¡ymo, inertinės atliekos gali bÅ«ti naudojamos sÄ vartyne perdengimams, tačiau kaip ir stabilatas, sÄ vartyno perdengimams gali bÅ«ti naudojamos tik biologinio skaidumo rodiklių nevirÅ¡ijančios inertinės atliekos, t. y. dalelės, kuriose nebevyksta pastebimi biologiniai pokyčiai. Be to, pagal Sutarties 10.3 punktÄ , tiek inertinės medžiagos, tiek techninis kompostas (stabilatas) atsakovei perduodami netaikant Å¡alinimo mokesčio. Tai reiÅ¡kia, kad nepaisant to, ar 0–20 mm atliekų frakcija atsakovei bÅ«tų perduodama iÅ¡ karto po mechaninio atliekų apdorojimo kaip inertinė medžiaga, ar po biologinio apdorojimo kaip stabilatas, atsakovės pagal Sutartį mokėtina paslaugų kaina nesiskirtų. 5.7.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė negali reikalauti įmaiÅ¡yti į biologiÅ¡kai skaidžias atliekas struktÅ«rinę medžiagÄ ir iÅ¡ pagaminto stabilato atskirti Å¡iÄ medžiagÄ , kadangi pati nevykdo pareigos perduoti ieÅ¡kovei žaliųjų atliekų, kurios gali bÅ«ti naudojamos kaip struktÅ«rinė medžiaga. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovė neįvardijo, kÄ konkrečiai ieÅ¡kovė turėtų įmaiÅ¡yti į biologiÅ¡kai skaidžias atliekas, nenurodė, kodėl reikiamos struktÅ«ros žaliųjų atliekų (smulkintų medžių Å¡akų) įmaiÅ¡ymas yra nepagrįstas.

Ieškovės vertinimu, protingumo principui prieštarautų atliekų maišymas ne su atliekomis, o, pavyzdžiui, su miškininkystės procese pagaminta smulkinta mediena, kuri naudojama ir realizuojama kaip biokuras. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, technologinio proceso aprašyme aiškiai įvardinta, kad struktūrinė medžiaga yra smulkintos medžių šakos. Sutarties 1 punkte taip pat detalizuota, kad žaliosios atliekos – šakos, lapai, žolė, sodo ir daržo atliekos.

Taigi į bioskaidžias atliekas, kaip struktÅ«rinė medžiaga, gali bÅ«ti įmaiÅ¡omos iÅ¡ esmės tik žaliosios atliekos. IeÅ¡kovė neturi teisės atsivežti į MBA teritorijÄ atliekų iÅ¡ trečiųjų asmenų, todėl žaliÄ sias atliekas, t. y. smulkintas medžių Å¡akas, pagal Sutartį naudotinas kaip struktÅ«rinę medžiagÄ , gali gauti tik iÅ¡ atsakovės į MBA teritorijÄ nukreipiamų vežėjų. Aplinkos apsaugos agentÅ«ra 2021 m. gegužės 10 d. raÅ¡te nurodė, jog teisės aktai nenumato miÅ¡kininkystės procese iÅ¡ smulkintos medienos pagamintos biokuro medžiagos panaudojimo (kaip struktÅ«rinės medžiagos) biologinio apdorojimo procese.

Be to, kaip minėta, Å¡iuo atveju nėra poreikio įmaiÅ¡yti struktÅ«rinės medžiagos į bioskaidžias atliekas prieÅ¡ jų biologinį apdorojimÄ . IeÅ¡kovės atstovo D. M. teiginius apie pakankamÄ biologiÅ¡kai skaidžių atliekų poringumÄ patvirtina byloje pateikti pagaminto stabilato tyrimai, kuriuose užfiksuota, kad biologinio skaidumo rodikliai nevirÅ¡ija nustatytos normos (bendroji organinė anglis BOAeliuate < 500 mg/litre). 5.8. Iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Reikalavimų 4.5 ir 4.7 punktuose buvo iÅ¡skiriamos dvi atskiros stabilato ir techninio komposto sÄ vokos, t. y. jiems buvo taikomi skirtingi reikalavimai.

Techninis kompostas turėjo atitikti Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus, įskaitant priemaišų parametrus, o stabilatu buvo laikoma po mechaninio mišrių komunalinių atliekų apdorojimo gauta stabilizuota masė, apdorota kompostavimo ar anaerobinio rauginimo (fermentavimo) būdu, viršijanti Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus. Taigi, tiek iki 2021 m. sausio 1 d., tiek po 2021 m. sausio 1 d. teisės aktai nenustatė stabilatui reikalavimo, kad jame esančios neorganinės priemaišos neviršytų tam tikrų parametrų.

Atsakovės nurodyti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad stabilatas turi bÅ«ti pagamintas iÅ¡imtinai tik iÅ¡ organinių atliekų, kuriose negali bÅ«ti jokių priemaišų. Minėtuose dokumentuose vartojama sÄ voka „biologiÅ¡kai skaidžios atliekos“ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama ir suprantama kaip iÅ¡imtinai organinės kilmės atliekos be jokių neorganinių priemaišų. Byloje tarp Å¡alių nebuvo ginčo dėl to, kad pagal Sutartį po mechaninio rūšiavimo atskirta 20-80 mm dydžio atliekų frakcija yra laikytina biologiÅ¡kai skaidžia atliekų frakcija, kuri toliau nukreipiama apdoroti į biologinio apdorojimo įrenginius (fermentavimo tunelius).

Taigi akivaizdu, kad atskirtoje 20–80 mm komunalinių atliekų frakcijoje neišvengiamai yra didesnių nei 2 mm plastiko, metalo ir stiklo priemaišų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų praÅ¡ymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų 9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama.

Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016) 10.

IeÅ¡kovė pateikė naujus įrodymus – 2021 m. birželio 8 d. ir 2021 m. birželio 22 d. raÅ¡tus, 2021 m. birželio 10 d. mėginio paėmimo protokolÄ , 2021 m. birželio 18 d. tyrimo protokolÄ Nr. K576, Aplinkos apsaugos agentÅ«ros 2021 m. gegužės 10 d. raÅ¡tÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti įrodymai patvirtina aplinkybes, susijusias su Å¡alių ginču, t. y. stabilato gamyba, jam keliamais reikalavimais, frakcijų iÅ¡skyrimu, jie buvo gauti po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė neturėjo galimybės Å¡ių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į tai, kad pateiktais naujais įrodymais grindžiami Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog objektyvi bÅ«tinybė pateikti Å¡iuos naujus įrodymus iÅ¡kilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl biologiÅ¡kai skaidžių atliekų 11. Å ioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovė įpareigota priimti į TelÅ¡ių regioninį sÄ vartynÄ visas atvežamas biologiÅ¡kai skaidžias atliekas (kodas 20 02 01), įskaitant žaliÄ sias atliekas, ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieÅ¡kovės valdomÄ sÄ vartyno teritorijÄ , kurioje yra pastatyti MBA įrenginiai, ir Å¡ias atliekas perduoti ieÅ¡kovei apdoroti MBA įrenginiuose pagal Sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutartį, neatsižvelgė į šalių tikruosius ketinimus, neįvertino šalių elgesio po Sutarties sudarymo ir nepagrįstai konstatavo, kad Sutarties dalykas yra visų (bet kokių) komunalinių atliekų (kodas 20), įskaitant biologiškai skaidžias atliekas (kodas 20 02 01), o ne tik mišrių komunalinių atliekų (kodas 20 03 01) apdorojimas. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

13. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji Å¡alių ketinimai, o ne remiamasi vien pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Å ioje normoje įtvirtintas subjektyvus sutarčių aiÅ¡kinimo principas, pagal kurį pirmenybė teiktina ne lingvistinei sutarties teksto reikÅ¡mei, o Å¡alių tikriesiems ketinimams nustatyti. Nustatant tikruosius Å¡alių ketinimus atsižvelgiama į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020).

14. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, kilus sutarties Å¡alių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų Å¡alių ketinimų, ypač jei sandorio Å¡alys laikosi prieÅ¡ingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusiÄ jų valiÄ ar jÄ iÅ¡kreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina savo ketinimus pagal sutartį, skirtingai interpretuoja sutarties tekstÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam (lingvistiniam) sutarties teksto aiÅ¡kinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio.

Subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas ir teksto lingvistinis aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ sutarčių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , kuria remiantis nustatomas Å¡alių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). Teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).

15. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad svarbus ir Å¡alių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, Å¡alių reiÅ¡kiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, praneÅ¡imai apie vykdymo trÅ«kumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymÄ ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡alių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios Å¡alių valios ir net gali bÅ«ti prieÅ¡ingas tam, ko Å¡alys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko Å¡alys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

16. Sutarties 2.1 punktu ieÅ¡kovė įsipareigojo tinkamai atlikti komunalinių atliekų apdorojimÄ , užtikrinant Sutarties 2.2 punkte nurodytas sÄ lygas, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei už tinkamai teikiamas paslaugas Å¡ioje sutartyje nustatytÄ atlyginimÄ . Pagal Sutarties 4.2.1 punktÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo visas į sÄ vartynÄ atvežtas komunalines atliekas priimti į MBA teritorijÄ . IeÅ¡kovė turi teisę atsisakyti priimti į MBA teritorijÄ atliekas, kurios nėra priskirtinos komunalinėms atliekoms. Sutarties 9.2 punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigoja priimti į sÄ vartynÄ visas atvežamas komunalines atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieÅ¡kovės valdomÄ MBA teritorijÄ . Pagal Sutarties 1 punktÄ komunalinės atliekos – vadovaujantis Taisyklėmis komunalinių atliekų sÄ raÅ¡ui priskiriamos atliekos.

17. Taisyklių IV skyriuje pateiktame atliekų sÄ raÅ¡e komunalinės atliekos pažymėtos kodu 20 ir skaidomos į atskiras grupes:

1) atskirai surenkamos frakcijos (popierius ir kartonas, stiklas, biologiškai skaidžios virtuvių ir valgyklų atliekos, drabužiai, tekstilė ir kt.);

2) sodų ir parkų atliekos (įskaitant kapinių atliekas) (biologiÅ¡kai skaidžios atliekos (kodas 20 02 21), gruntas ir akmenys, kitos biologiÅ¡kai neskaidžios atliekos); 3) kitos komunalinės atliekos (miÅ¡rios komunalinės atliekos (kodas 20 03 01), turgaviečių atliekos ir kt.). Pagal Taisyklių 5.13 punktÄ Å¾aliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiÅ¡kai skaidžios atliekos (Å¡akos, lapai, žolė, daržo atliekos), miÅ¡kininkystės atliekos. Taigi, vadovaujantis Taisyklėmis tiek biologiÅ¡kai skaidžios atliekos (kodas 20 02 21), įskaitant žaliÄ sias atliekas, tiek miÅ¡rios komunalinės atliekos yra laikytinos komunalinėmis atliekomis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos galiojo Sutarties sudarymo metu, todėl akivaizdu, kad sudarydamos Sutartį Å¡alys turėjo ir galėjo žinoti, kad Taisyklėse įtvirtintas komunalinių atliekų sÄ raÅ¡as apima skirtingas komunalinių atliekų grupes, tačiau Sutartyje Å¡ių atskirų komunalinių atliekų grupių neiÅ¡skyrė, t. y. neįtvirtino atskirų Sutarties nuostatų dėl biologiÅ¡kai skaidžių atliekų (kodas 20 02 21) ir miÅ¡rių komunalinių atliekų (kodas 20 03 01) priėmimo–perdavimo ir tvarkymo.

Pažymėtina, kad 2016 m. birželio 22 d. Å¡alys sudarė susitarimÄ prie Sutarties, kuriuo pakeitė Sutarties 1 punkte įtvirtintÄ techninio komposto sÄ vokÄ , tačiau Sutarties nuostatų, susijusių su komunalinių atliekų sÄ voka, nekeitė. Taigi, sutarties nuostatose nenumatyta, kad Sutarties dalykas yra tik dalies Taisyklių IV skyriuje pateiktame atliekų sÄ raÅ¡e numatytų komunalinių atliekų (kodas 20) apdorojimas.

18. Nors apeliantė teigia, kad konstatavus, jog Sutarties dalykas apima iÅ¡ esmės visų (bet kokių) komunalinių atliekų (kodas 20) apdorojimÄ , ieÅ¡kovė turi pareigÄ priimti ir apdoroti tokias komunalines atliekas kaip, pavyzdžiui, atskirai surinkti tirpikliai (kodas 20 01 13), rÅ«gÅ¡tys (kodas 20 01 14), Å¡armai (kodas 20 01 15), fotografijos cheminės medžiagos (20 01 17) ir kt., tačiau, akivaizdu, kad Sutartis aiÅ¡kintina atsižvelgiant ir į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju atsakovės valdomas sÄ vartynas yra nepavojingų atliekų sÄ vartynas, todėl jame gali bÅ«ti apdorojamos ir Å¡alinamos tik nepavojingos komunalinės atliekos. Be to, konkrečios komunalinės atliekos, kurios gali bÅ«ti apdorojamos ir Å¡alinamos ginčo sÄ vartyne, taip pat apibrėžtos ieÅ¡kovei ir atsakovei iÅ¡duotuose TIPK leidimuose.

19. Apeliantės teigimu, vadovaujantis ieÅ¡kovei iÅ¡duotu TIPK leidimu, jai yra leidžiama naudoti tik iÅ¡ miÅ¡rių komunalinių atliekų atskirtas biologiÅ¡kai skaidžias atliekas (20 000 t/m), o atskirai surinktų biologiÅ¡kai skaidžių atliekų naudoti neleidžiama. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas V. D. paaiÅ¡kino, kad atsakovė nukreipia ieÅ¡kovei į sÄ vartynÄ atvežtas miÅ¡rias komunalines atliekas, tarp kurių yra ir biologiÅ¡kai skaidžių atliekų, tačiau nenukreipia žaliųjų atliekų, t. y. atskirai iÅ¡rūšiuotų biologiÅ¡kai skaidžių atliekų. Pastarosios nukreipiamos į atsakovės žalienų kompostavimo aikÅ¡telę.

20. Vertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieÅ¡kovei iÅ¡duoto TIPK leidimo 2 punkte „Ūkinės veiklos apraÅ¡ymas“ numatyta, jog Å«kinė veikla – miÅ¡rių komunalinių atliekų mechaninis-biologinis apdorojimas su žaliosios energijos iÅ¡gavimu. Planuojama pastatyti MBA įrenginius (duomenys neskelbtini). su TelÅ¡ių regiono nepavojingų atliekų sÄ vartyno sklypu besiribojančioje teritorijoje. Juose bus apdorojamos ir sutvarkomos miÅ¡rios komunalinės atliekos, siekiant sumažinti į sÄ vartynus patenkančių biologiÅ¡kai skaidžių atliekų kiekį, atskiriant energijos gavybai tinkamas medžiagas.

MBA įrenginiuose numatoma apdoroti iki 50 000 t/metus miÅ¡rių komunalinių atliekų. „Ūkinės veiklos apraÅ¡yme“ taip pat nurodyta, jog įrengtame miÅ¡rių komunalinių atliekų rūšiavimo įrenginyje iÅ¡ bendro miÅ¡raus komunalinių atliekų srauto, be kitų frakcijų, bus iÅ¡skiriama biologiÅ¡kai skaidi atliekų frakcija, kuri toliau bus apdorojama biologinio apdorojimo su energijos gamyba įrenginyje. Pažymėta, jog biologiÅ¡kai skaidžios atliekos bus apdorojamos sausos fermentacijos tuneliuose iÅ¡gaunant biodujas ir gaminant techninį kompostÄ , tačiau tuo atveju jei virtuvės atliekos ar žaliosios atliekos bus pristatomos į sÄ vartynÄ atskirai ne bendrame miÅ¡rių komunalinių atliekų sraute, bus sudaroma galimybė minėtas atliekas apdoroti atskirai nuo bendro biologiÅ¡kai skaidžių atliekų srauto, pagaminant geresnės kokybės kompostÄ , tinkamÄ platesniam panaudojimui.

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia, apeliantė, TIPK leidimo 2 punkte „Ūkinės veiklos apraÅ¡ymas“ aptartas ne tik biologiÅ¡kai skaidžių atliekų, įskaitant žaliÄ sias atliekas, gautų iÅ¡ miÅ¡rių komunalinių atliekų srauto, apdorojimas, tačiau ir atskirai pristatytų, t. y. jau iÅ¡rūšiuotų, žaliųjų atliekų apdorojimas.

21. Ieškovei išduoto TIPK leidimo 7 lentelės duomenimis, ieškovei suteikta teisė tvarkyti mišrias komunalines atliekas (kodas 20 03 01), biologiškai skaidžias virtuvių ir valgyklų atliekas (kodas 20 01 08) ir biologiškai skaidžias atliekas (kodas 20 02 01). Pažymėtina, kad TIPK leidimo 8 lentelėje nurodyta, kad biologinio apdorojimo zonoje ieškovė gali laikyti 4 274 t biologiškai skaidžių virtuvių ir valgyklų atliekų (kodas 20 01 08) ir biologiškai skaidžių atliekų (kodas 20 02 01).

Minėto leidimo 16 punkte „Reikalavimai triukÅ¡mui valdyti, triukÅ¡mo mažinimo priemonės“ numatyta, kad ieÅ¡kovė turi veikiančiÄ Å¾aliųjų atliekų kompostavimo aikÅ¡telę, kaip triukÅ¡mo Å¡altinis nurodytas žaliÄ sias atliekas atvežantis transportas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės vadovas D. M. patvirtino, kad ieÅ¡kovė turi faktines galimybes apdoroti žaliÄ sias atliekas. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad Å¡alių sudaryta 2018 m. spalio 18 d. žaliųjų atliekų perdirbimo sutartimi ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. susitarimu Nr. 1 atsakovė įsipareigojo perduoti ieÅ¡kovei biologiÅ¡kai suyrančias atliekas (kodas 20 02 01), t. y. biologiÅ¡kai skaidžias atliekas (kodas 20 02 01), įskaitant žaliÄ sias atliekas, biologiniam apdorojimui.

Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, TIPK leidimo nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad minėtu leidimu ieÅ¡kovei suteikta teisė apdoroti ne tik miÅ¡rias komunalines atliekas, tačiau ir biologiÅ¡kai skaidžias atliekas (kodas 20 02 01).

22. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino Å¡alių elgesio po Sutarties sudarymo, kadangi ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Sutarties vykdymo metu į sÄ vartynÄ bÅ«tų vežamos atskirai surinktos, t. y. į miÅ¡rių komunalinių atliekų srautÄ nepatenkančios biologiÅ¡kai skaidžios atliekos, kad atsakovė Å¡ias atliekas priėmė ir vežėjus nukreipė į MBA teritorijÄ , ir, kad bÅ«tų sumokėjusi ieÅ¡kovei už Å¡ių atliekų apdorojimÄ . 2018 m. spalio 18 d. žaliųjų atliekų perdirbimo sutartis ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. susitarimas Nr. 7 patvirtina, kad biologiÅ¡kai skaidžias atliekas atsakovė pristatydavo (perduodavo), o ieÅ¡kovė tvarkydavo (apdorodavo) pagal atskirus susitarimus.

23. Vertindamas apeliantės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, jog teismo posėdžio metu atsakovės vadovas V. D. paaiškino, kad Plungės rajone veikiančioms savivaldybėms įkūrus žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, šių atliekų apdorojimo kaštai sumažėjo, kadangi jų nebereikia atrinkti iš bendro komunalinių atliekų srauto. Dėl šios priežasties atsakovei pigiau šias atliekas tvarkyti pačiai, t. y. kompostuoti, o ne perduoti apdoroti ieškovei.

Taigi, atsakovės atstovas iÅ¡ esmės patvirtino, kad iki Å¡alių ginčo ir atitinkamai 2018 m. spalio 18 d. sutarties bei 2019 m. rugpjūčio 9 d. susitarimo sudarymo atsakovė perduodavo ieÅ¡kovei biologiÅ¡kai skaidžias atliekas, įskaitant žaliÄ sias atliekas, ir tik vėliau pradėjo jas apdoroti pati. Antra, ieÅ¡kovės pateiktų ataskaitų už 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. duomenimis, minėtu laikotarpiu ieÅ¡kovė gavo ir apdorojo ne tik miÅ¡rias komunalines atliekas (kodas 20 03 01), tačiau ir biologiÅ¡kai skaidžias atliekas (kodas 20 02 21).

24. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2018 m. spalio 18 d. sutartis ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. susitarimas buvo sudaryti siekiant susitarti dėl mažesnės biologiÅ¡kai skaidžių atliekų apdorojimo kainos, t. y. nustatyti, kad biologiÅ¡kai skaidžių atliekų apdorojimo kaina yra mažesnė už miÅ¡rių komunalinių atliekų apdorojimo kainÄ , todėl jų sudarymas nepatvirtina, kad biologiÅ¡kai skaidžias atliekas atsakovė perduodavo ieÅ¡kovei tik 2018 m. spalio 18 d. sutarties ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. susitarimo, o ne Sutarties pagrindu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 18 d. tarp Å¡alių sudaryta Žaliųjų atliekų perdirbimo sutartis Nr. TRATC-181018-1, ja atsakovė įsipareigojo perduoti ieÅ¡kovei biologiÅ¡kai suyrančias atliekas (po pirminio rūšiavimo ir tinkamas komposto gamybai) (kodas 20 02 01) iÅ¡ Plungės žaliųjų atliekų apdorojimo aikÅ¡telės, adresu (duomenys neskelbtini), biologiniam apdorojimui (Sutarties 1.1, 2.1 punktai). Pagal 2018 m. spalio 18 d. Sutarties 5.1 punktÄ Sutartis galiojo 6 mėn. ar tol, kol paslaugų suma pasiekia 9 000 Eur su PVM. 2019 m. rugpjūčio 9 d. tarp Å¡alių susidarytas Susitarimas Nr. 7 dėl Sutarties pakeitimo ir papildymo, juo Å¡alys papildė Sutartį 3.6 punktu, kuriame numatyta, jog ieÅ¡kovė įsipareigojo teikti atskirai į MBA įrenginius pristatytų surinktų bioskaidžių atliekų sutvarkymo paslaugÄ vienerius metus, skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d.

Pagal Susitarimo 6 punktÄ , Å¡alys papildė Sutartį 10.14 punktu, kuriuo susitarė, kad atskirai į MBA įrenginius pristatytų surinktų bioskaidžių atliekų 1 t sutvarkymo mokestis yra 15 Eur be PVM. Susitarimo 10 punkte nustatyta, kad Susitarimas ir juo nustatyti Sutarties pakeitimai ir papildymai galioja vienerius metus nuo Susitarimo įsigaliojimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti Å¡alių tikruosius ketinimus, svarbu atsižvelgti į 2019 m. rugpjūčio 9 d.

Susitarimo preambulę.

25. Susitarimo preambulės A punkte nurodyta, kad atsakovė įgyvendino ES lėšomis finansuotÄ projektÄ â€žTelÅ¡ių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-009 (toliau – Projektas), kurio tikslas buvo pastatyti miÅ¡rių komunalinių atliekų MBA įrenginius, mažinančius biologiÅ¡kai skaidžių ir neapdorotų atliekų Å¡alinimÄ (duomenys neskelbtini) regioniniame nepavojingų atliekų sÄ vartyne. Projekto įgyvendinimo rėmuose atsakovė sudarė Sutartį su ieÅ¡kove, pagal kuriÄ Ä¯ MBA įrenginius apdorojimui yra pristatomos visos komunalinės atliekos, surinktos TelÅ¡ių, Mažeikių, Plungės rajonų ir Rietavo savivaldybėse.

Sutarties 9.2 punkte numatyta atsakovės pareiga priimti visas į sÄ vartynÄ atvežamas komunalines atliekas, kurias pagal Sutartyje nurodytÄ apibrėžimÄ sudaro visos Taisyklėmis komunalinių atliekų sÄ raÅ¡ui priskiriamos atliekos, įskaitant žaliÄ sias atliekas (toliau – bioskaidžios atliekos) ir jas vežančius vežėjus nukreipti į MBA teritorijÄ . Po Sutarties pasiraÅ¡ymo TelÅ¡ių regiono savivaldybėse buvo įdiegtos atskiros bioskaidžių atliekų surinkimo sistemos ir jose surinktos bioskaidžios atliekos nebepatenka į bendrÄ komunalinių atliekų srautÄ ir ieÅ¡kovei jų nereikia papildomai mechaniÅ¡kai apdoroti MBA įrenginiuose, todėl galutinis jų sutvarkymas MBA įrenginiuose kainuoja pigiau.

IeÅ¡kovė pateikė atsakovei pasiÅ«lymÄ , pagal kurį į bendrÄ komunalinių atliekų srautÄ nepatekusių surinktų bioskaidžių atliekų tonÄ gali perdirbti už 15 Eur be PVM. Sutarties 21.2 punkte numatyta galimybė keisti Sutartį, jeigu tokiu atveju nebus pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti viešųjų pirkimų principai (Susitarimo preambulės B-F punktai).

26. Taigi, 2019 m. rugpjūčio 9 d. Susitarimu Å¡alys patvirtino, kad pagal Sutartį atsakovė yra įsipareigojusi perduoti ieÅ¡kovei apdoroti visas į sÄ vartynÄ atvežamas komunalines atliekas, įskaitant žaliÄ sias atliekas, ir atitinkamai jas vežančius vežėjus nukreipti į ieÅ¡kovės MBA teritorijÄ . Preambulėje nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina ieÅ¡kovės teiginius, kad minėtas Susitarimas buvo sudarytas siekiant sumažinti biologiÅ¡kai skaidžių atliekų, įskaitant žaliÄ sias atliekas, nepatenkančių į bendrÄ komunalinių atliekų srautÄ , t. y. surinktų atskirų biologiÅ¡kai skaidžių atliekų surinkimo sistemų pagalba, apdorojimo kainÄ , t. y. nustatyti mažesnę Å¡ių atliekų apdorojimo kainÄ nei Sutartyje numatyta visų komunalinių atliekų apdorojimo kaina, kadangi TelÅ¡ių regiono savivaldybėse įdiegus atskiras biologiÅ¡kai skaidžių atliekų surinkimo sistemas, pastarųjų apdorojimo kaÅ¡tai sumažėjo.

27. Apeliantės teigimu, atskirai surinktų biologiÅ¡kai skaidžių atliekų, įskaitant žaliÄ sias atliekas, perdavimas ieÅ¡kovei, prieÅ¡tarauja Plungės rajono savivaldybių tarybų sprendimams dėl komunalinių atliekų tvarkymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Mažeikių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 24 punkte nustatyta, kad kompostuoti tinkančios žaliosios atliekos, iÅ¡ Mažeikių rajono gyventojų, nemokamai priimamos aikÅ¡telėje Algirdo g. 40C, Mažeikiai.

Pradėjus eksploatuoti žalienų kompostavimo aikÅ¡telę Dargių sÄ vartyne, žaliosios atliekos bus priimamos joje. Tie komunalinių atliekų turėtojai kurių veikloje susidaro žaliosios atliekos, privalo Å¡ias atliekas atskirai kaupti ir pristatyti į aikÅ¡telę, esančiÄ Algirdo g. 40C, Mažeikiuose, iÅ¡skyrus atvejus, numatytus Å¡ių taisyklių 44 punkte, įrengus žalienų kompostavimo aikÅ¡telę Dargių sÄ vartyno teritorijoje – Å¡alinti ten. Plungės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 45 ir 48 punktuose, TelÅ¡ių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 45 ir 50 punktuose numatyta, kad biologiÅ¡kai skaidžios atliekos kompostuojamos individualiuose kompostavimo įrenginiuose, specialiuose konteineriuose, vežamos į Å¡ių atliekų aikÅ¡teles (adresu (duomenys neskelbtini), kuriose atliekos priimamos ir tvarkomos, atsižvelgus į TRATC direktoriaus įsakymu nustatytÄ tvarkÄ ) arba perduodamos atliekų vežėjui, kuris surinktas biologiÅ¡kai skaidžias atliekas veža į Å¡ių atliekų apdorojimo įrenginius; atliekų turėtojai (fiziniai asmenys) atskirtas biologiÅ¡kai skaidžias (žaliÄ sias) atliekas nemokamai gali pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikÅ¡telę.

Rietavo savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 44 ir 46 punktuose numatyta, kad biologiÅ¡kai skaidžios atliekos kompostuojamos individualiuose kompostavimo įrenginiuose, specialiuose konteineriuose, vežamos į Å¡ių atliekų aikÅ¡teles (KalakutiÅ¡kės k., Rietavo sav., kurioje atliekos priimamos ir tvarkomos, atsižvelgus į TRATC direktoriaus įsakymu nustatytÄ tvarkÄ ); atliekų turėtojai (fiziniai asmenys) atskirtas biologiÅ¡kai skaidžias (žaliÄ sias) atliekas nemokamai gali pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikÅ¡telę.

Taigi, minėtos atliekų tvarkymo taisyklės numato biologiÅ¡kai skaidžių (žaliųjų) atliekų surinkimÄ (rūšiavimÄ ) Å¡ių atliekų aikÅ¡telėse, tačiau tai nėra paskutinis jų apdorojimo etapas.

28. Atsakovei iÅ¡duoto TarÅ¡os leidimo Nr. Pl-92/TL-Å .6-27/2020 (toliau – TarÅ¡os leidimas) 3 priedo „Atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techninis reglamentas“ 2.2 punkte apraÅ¡yti žaliųjų atliekų kompostavimo technologiniai sprendiniai, t. y. minėtų atliekų tvarkymo principai (komposto sudėtis, kompostavimo bÅ«das, trukmė ir kt.). Pažymėtina, kad iÅ¡ pateikto apraÅ¡ymo matyti, jog subrandintas kompostas, atitinkantis įstatymuose nustatytus reikalavimus, atiduodamas gyventojams, įmonėms ir seniÅ«nijoms, o neatitinkantis įstatymuose nustatytų reikalavimų – naudojamas sÄ vartynų perdengimams. Taigi, vien ta aplinkybė, jog pagal nutarties 27 punkte nurodytas atliekų tvarkymo taisykles biologiÅ¡kai skaidžios (žaliosios) atliekos surenkamos ginčo sÄ vartyne esančioje žaliųjų atliekų kompostavimo aikÅ¡telėje, adresu (duomenys neskelbtini), nereiÅ¡kia, kad tolimesniam apdorojimui jos negali bÅ«ti perduodamos ieÅ¡kovei.

29. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutarties 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose įtvirtintas Sutarties vykdymo tikslas – kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. kaupo teritorijoje Å¡alinamos biologiÅ¡kai skaidžios komunalinės atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. nuo 2000 m. TelÅ¡ių regione susidariusio biologiÅ¡kai skaidžių komunalinių atliekų kiekio ir kad bÅ«tų užtikrinamas ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų tvarkymo regiono ar regionų grupės teritorijoje susidarančių komunalinių biologiÅ¡kai skaidžių perdirbimas ir (ar) kitoks naudojimas. Taigi, Sutartyje įtvirtinta ieÅ¡kovės pareiga perdirbti ar kitaip panaudoti biologiÅ¡kai skaidžias atliekas, įskaitant žaliÄ sias atliekas.

30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovė, steigdama žaliųjų atliekų kompostavimo aikÅ¡telę, adresu (duomenys neskelbtini), ir priimdama sprendimÄ pati apdoroti biologiÅ¡kai skaidžias (žaliÄ sias) atliekas, turėjo ir galėjo žinoti, kad Sutartimi yra įsipareigojusi į TelÅ¡ių regioninį sÄ vartynÄ , esantį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atvežamas biologiÅ¡kai skaidžias atliekas, įskaitant žaliÄ sias atliekas, nukreipti į ieÅ¡kovės valdomÄ sÄ vartyno teritorijÄ . Taigi, siekdama pati apdoroti minėtas atliekas, atsakovė, visų pirma, turėjo pakeisti tarp Å¡alių galiojančiÄ Sutartį, tačiau Å¡ių veiksmų neatliko.

31. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybės, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo į TelÅ¡ių regioninį sÄ vartynÄ , esantį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atvežamas biologiÅ¡kai skaidžias atliekas (kodas 20 02 01), įskaitant žaliÄ sias atliekas, ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieÅ¡kovės valdomÄ sÄ vartyno teritorijÄ ir Å¡ias atliekas perduoti ieÅ¡kovei apdoroti. Dėl 0-20 mm dydžio frakcijos 32.

Apeliantė praÅ¡o paÅ¡alinti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė gali biologiniam apdorojimui perduoti 0–80 mm dydžio frakcijÄ , o 0–20 mm dydžio frakcijÄ turi teisę atskirti jau pasibaigus biologinio apdorojimo procesui ir nustatyti, kad ieÅ¡kovė privalo biologiniam apdorojimui perduoti 20–80 mm dydžio atliekų frakcijÄ ir kad Å¡iÄ savo sutartinę pareigÄ pažeidžia. Nurodo, kad pagal VieÅ¡ojo pirkimo dokumentų II skyriaus 5 skirsnio dalį „0–80 mm atliekų frakcijos rūšiavimas“, technologinio proceso apraÅ¡ymo dalį „MKA mechaninis rūšiavimas“ ieÅ¡kovė įsipareigojo 0–20 mm dydžio frakcijÄ (inertines atliekas) atskirti iki biologinio apdorojimo, o biologiniam apdorojimui perduoti tik 20–80 mm dydžio frakcijÄ .

Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka iš dalies.

33. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo neturėtų teisės į apeliacijÄ dėl teismo sprendime nustatytų faktų ir teisinių santykių, negalint pradėti kitos bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių, tai reikÅ¡tų nepagrįstÄ teisės į teisminę gynybÄ ribojimÄ , neatitiktų reikalavimo užtikrinti teisę į apeliacijÄ .

Tokia teisės taikymo taisyklė formuojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003). Apeliacine tvarka yra patikrinama ir faktinė, ir teisinė neįsiteisėjusio teismo sprendimo pusės. Teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikÅ¡mingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtakÄ ne tik ginčo Å¡alių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui.

Tai reiÅ¡kia, kad teisinę reikÅ¡mę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręsto klausimo) galiÄ . Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, gali panaikinti visÄ procesinį sprendimÄ ar jo dalį ir priimti naujÄ sprendimÄ arba jį pakeisti. Taigi, gali bÅ«ti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018).

34. Sutarties 1 punkte nustatyta, jog inertinės atliekos – 0–20 mm dydžio medžiagų dalelės, kuriose nevyksta pastebimi cheminiai, fizikiniai ar biologiniai pokyčiai, kurios netirpsta, nedega ar kitaip nereaguoja fizikiniu ar cheminiu požiÅ«riu, nebiodegraduoja bei nesukelia kitoms medžiagoms, su kuriomis liečiasi, neigiamo poveikio, galinčio sÄ lygoti aplinkos tarÅ¡Ä ar pakenkti žmonių sveikatai ir Å¡iose medžiagose esantis terÅ¡alų kiekis, bendras medžiagų iÅ¡plovimas bei iÅ¡plauto filtrato ekotoksiÅ¡kumas neturi kelti pavojaus pavirÅ¡inio ir (arba) požeminio vandens kokybei.

Bioskaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, įskaitant, bet nepasiribojant maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos (šakos, lapai, žolė, sodo (daržo) atliekos), popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos, taip pat nuotakų dumblas, biologiškai skaidžios gamybos atliekos. Iš esmės analogiškos nuostatos nustatytos Taisyklėse, kurių 5.2 punkte numatyta, jog biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos, taip pat nuotekų dumblas, biologiškai skaidžios gamybos atliekos.

35. Nagrinėjamu atveju Sutartis sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du. TelÅ¡ių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos statybos darbų, įrangos tiekimo, projektavimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros bei atliekų tvarkymo sistemos infrastruktÅ«ros valdymo, priežiÅ«ros ir komunalinių atliekų mechaninio–biologinio apdorojimo paslaugų pirkimo (toliau – Pirkimo) dokumentų II skyriaus 5 skirsnyje nurodyta, kad pirminiam atliekų rūšiavimui numatoma naudoti dviejų frakcijų bÅ«gninį sijotuvÄ . Sijotuvo pagalba atliekos padalijamos į dvi pagrindines atliekų frakcijas: 1) 0–80 mm frakcijÄ ;

2) didesnę negu 80 mm frakcijÄ . IÅ¡ 0–80 mm viso frakcijos srauto paÅ¡alinami juodieji metalai ir inertinė frakcija. Po metalų atskyrimo 0–80 mm frakcija arba tiekiama tiesiai į bioskaidžių atliekų konteinerį (tokiu atveju reikalaujama statyti ne mažesnio kaip 33.750 t/m naÅ¡umo sausos fermentacijos su biodujų gamyba ir kompostavimo įrenginius) arba į inertinės medžiagos atskyrimo įrenginį, žvaigždinį separatorių, kuriame 0–80 mm frakcija padalijama į inertinę ir biologiÅ¡kai skaidžiÄ atliekų frakcijas. Tokiu atveju biologiÅ¡kai skaidžias atliekas sudarys 20–80 mm dalelių dydžio atliekų frakcija, o inertines atliekas – 0–20 mm frakcija. Žvaigždinio separatoriaus pagalba atskiriama 0–20 mm dydžio inertinė atliekų frakcija.

36. Taigi, Pirkimo dalyviai, priklausomai nuo statomų įrenginių, galėjo pasirinkti arba 0–80 mm frakcijÄ tiekti tiesiai į bioskaidžių atliekų arbÄ Ä¯ inertinės medžiagos atskyrimo įrenginį, žvaigždinį separatorių, kuriame 0–80 mm frakcija padalijama į inertinę (0–20 mm) ir biologiÅ¡kai skaidžiÄ (20–80 mm) atliekų frakcijas.

37. Pagal Sutarties 4.2.2 punktÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo į MBA teritorijÄ priimtas komunalines atliekas apdoroti mechaniniu bÅ«du, taip iÅ¡ viso komunalinių atliekų srauto atskiriant Sutarties Priede Nr. 4 nurodytas medžiagas ir žaliavas. Komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo metu gautų medžiagų dalis bus Å¡alinama kaupo teritorijoje, o kita dalis bus perduodama biologiniam apdorojimui. Komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo schema ir apraÅ¡ymas, kuriuo vadovaujantis ieÅ¡kovė įsipareigoja mechaniniu bÅ«du apdoroti komunalines atliekas, yra pateikiama Sutarties Priede Nr.

4. Sutarties 4.2.3 punkte nustatyta, kad ieškovė įsipareigoja komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo metu atskirtas 20–80 mm dydžio frakcijas perduoti biologiniam apdorojimui. Komunalinių atliekų biologinio apdorojimo schema ir aprašymas, kuriuo vadovaujantis ieškovė įsipareigoja biologiniu būdu apdoroti komunalines atliekas, yra pateikiama šios Sutarties Priede Nr.

4. IeÅ¡kovė įsipareigoja komunalines atliekas, kurios po viso komunalinių atliekų srauto mechaninio ir biologinio apdorojimo yra netinkamos perdirbti ar realizuoti, Å¡alinti į kaupo teritorijÄ Sutartyje nustatyta tvarka. Atliekų tvarkymo metu paruoÅ¡tas netinkamas perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčias atliekas draudžiama Å¡alinti sÄ vartyne. Po komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo likusios neiÅ¡rūšiuojamos komunalinės atliekos Å¡alinamos kaupo teritorijoje (Sutarties 4.4 punktas). Sutarties 10.3 punktu Å¡alys susitarė, kad inertines medžiagas ir techninį kompostÄ , jei Å¡ių medžiagų Å¡alinimo Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja kitaip, iÅ¡skirtas iÅ¡ komunalinių atliekų, ieÅ¡kovė turi teisę perduoti atsakovei netaikant Å¡alinimo mokesčio ir netrukdomai iÅ¡gabenti iÅ¡ MBA teritorijos, ir (ar) realizuoti tretiesiems asmenims.

38. Pagal Sutarties Priede Nr. 4 pateiktÄ komunalinių atliekų perdirbimo proceso technologinę schemÄ , ieÅ¡kovė mechaniniu bÅ«du, t. y. naudodama antrinį srauto separatorių, turi atskirti dvi frakcijas, t. y. biologiÅ¡kai skaidžiÄ frakcijÄ ir inertinę frakcijÄ . Pažymėtina, kad Sutarties Priede Nr. 1 nurodyta, kad antrinis srauto separatorius – žvaigždinis separatorius, dalijantis srautus į 0–20 mm inertinę ir 20–80 mm bioskaidžia masę. Vadovaujantis Sutarties Priede Nr. 4 pateikta komunalinių atliekų perdirbimo proceso technologine schema, po minėtų frakcijų iÅ¡skyrimo, biologiÅ¡kai skaidi frakcija perduodama biologiniam apdorojimui.

39. IeÅ¡kovei iÅ¡duoto TIPK leidimo 2 punkte „Ūkinės veiklos apraÅ¡ymas“ numatyta, jog ieÅ¡kovės UAB „Veistas“ įrengtame miÅ¡rių komunalinių atliekų rūšiavimo įrenginyje iÅ¡ bendro miÅ¡raus komunalinių atliekų srauto, be kitų frakcijų, bus atskiriamos biologiÅ¡kai skaidi atliekų frakcija (toliau bus apdorojama biologinio apdorojimo su energijos gamyba įrenginyje) ir inertinė frakcija (bus Å¡alinama sÄ vartyne arba perduodama į atliekų deginimo įrenginius).

40. IeÅ¡kovės technologinio proceso apraÅ¡yme nurodyta, kad sietinis bÅ«gnas sukdamasis visiÅ¡kai horizontalioje padėtyje pro sieto skyles nubarsto 0–80 mm bioskaidžias ir inertines frakcijas. Atliekų srautas, kurio frakcija didesnė kaip 80 mm, iÅ¡leidžiamas per bÅ«gno galÄ . IÅ¡kritusi pro sietÄ 0–80 mm frakcija konvejeriu keliauja pro (Fe) magnetÄ , kuris iÅ¡ viso srauto iÅ¡renka juoduosius metalus. IÅ¡ magneto metalai surenkami į konteinerį. Likęs 0–80 mm frakcijos srautas konvejeriu nukreipiamas į žvaigždinį separatorių, kuriame atskiriama inertinė frakcija nuo bioskaidžios. Inertinės medžiagos (0–20 mm smėlis, žvyras) nukrenta po žvaigždiniu separatoriumi, o bioskaidžios atliekos (20–80 mm virtuvinės, žaliosios) nukrenta už žvaigždinio separatoriaus. Atskirta inertinė frakcija gali bÅ«ti naudojama sÄ vartyne perdengimams. IÅ¡ atskirų organinių atliekų fermentaciniame procese gaminamos dujos ir stabilizuotas techninis kompostas.

41. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad Sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo mechaniniu bÅ«du, t. y. iki atliekų biologinio apdorojimo, žvaigždiniu separatoriumi atskirti inertines medžiagas (0–20 mm frakcijÄ ) ir bioskaidžias atliekas (20–80 mm frakcija). Vis dėlto, Å¡iuo atveju svarbu pažymėti, kad, vadovaujantis Sutartimi, inertinės atliekos turi atitikti du požymius: 1) 0–20 mm dydžio frakcija;

2) frakcijoje negali vykti pastebimų cheminių, fizikinių ar biologinių pokyčių, joje esančios dalelės netirpsta, nedega ar kitaip nereaguoja fizikiniu ar cheminiu požiÅ«riu, nebiodegraduoja bei nesukelia kitoms medžiagoms, su kuriomis liečiasi, neigiamo poveikio, galinčio sÄ lygoti aplinkos tarÅ¡Ä ar pakenkti žmonių sveikatai ir Å¡iose medžiagose esantis terÅ¡alų kiekis, bendras medžiagų iÅ¡plovimas bei iÅ¡plauto filtrato ekotoksiÅ¡kumas neturi kelti pavojaus pavirÅ¡inio ir (arba) požeminio vandens kokybei.

42. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas D. M. paaiÅ¡kino, kad atliekų rūšiavimo procese ieÅ¡kovė atskiria 0–20 mm dydžio frakcijÄ ir 20–80 mm dydžio frakcijÄ , tačiau į fermentavimo tunelius sudedamos abi frakcijos, t. y. 20–80 mm dydžio frakcija dedame dugne, o 0–20 mm dydžio frakcija – ant virÅ¡aus, ir iÅ¡ tunelio iÅ¡traukiama viena frakcija (0–80 mm), kuri perduodama atsakovei. IeÅ¡kovės atstovas pažymėjo, kad 0–20 mm frakcijoje vyksta cheminiai, fizikiniai ar biologiniai procesai, todėl ji nėra inertinė, tačiau biologiÅ¡kai apdorojus Å¡iÄ frakcijÄ , ji tampa inertinė.

Taigi, ieškovės atstovas neginčijo, kad ieškovei yra perduodama viena 0–80 mm dydžio frakcija, o ne dvi 0–20 mm ir 20–80 mm dydžio frakcijos, tačiau teigė, jog tai atliekama dėl to, kad mechaniniu būdu atskirta 0–20 mm dydžio frakcija nėra inertinė, todėl turi būti apdorojama biologiniu būdu, kaip ir 20–80 mm dydžio frakcija.

43. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016.).

44. Byloje pateikto 2018 m. rugsėjo 27 d. tyrimų protokolo Nr. K934 duomenimis, ieÅ¡kovės tyrimui pateiktose inertinėse atliekose bendra organinė anglis (BOA) sudarė nuo 598 mg/l iki 1 548 mg/l. Iki 2021 m. sausio 1 d. galiojančiame Reikalavimų 12 punkte nustatyta, kad medžiaga, turinti daug lengvai (su)yrančių organinių junginių, palaikančių aukÅ¡tÄ mikroorganizmų aktyvumÄ , laikoma nestabilia. Po miÅ¡rių komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo gautas ir Reikalavimų 16 punkte nustatytais tikslais naudojamas stabilatas turi atitikti Å¡iuos stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus:

1) statinis kvėpavimo indeksas – mėginio kvėpavimo aktyvumas (deguonies suvartojimas) 4 parų laikotarpiu (AT4) < 10 mg O2/g (s. m.);

2) dinaminis kvėpavimo indeksas < 1000 mg O2/kg VS/val.;

3) GB21 (dujų susidarymo testas) < 20 litrų/g (s. m.);

4) bendrosios organinės anglies BOAeliuate < 500 mg/litre. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos numatytos ir nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojančių Reikalavimų 5 ir 6 punktuose, pagal kuriuos medžiaga, turinti daug lengvai (su)yrančių organinių junginių, palaikančių aukÅ¡tÄ mikroorganizmų aktyvumÄ , laikoma nestabilia. Po miÅ¡rių komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo gautas ir Reikalavimų 10 punkte nustatytais tikslais naudojamas techninis kompostas turi atitikti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių stabilumo parametrų:

1) statinis kvėpavimo indeksas – mėginio kvėpavimo aktyvumas (deguonies suvartojimas) 4 parų laikotarpiu (AT4) < 10 mg O2/g (sausos masės);

2) dinaminis kvėpavimo indeksas < 1000 mg O2/kg sausos masės/val.;

3) GB21 (dujų susidarymo testas) < 20 litrų/g (sausos masės);

4) bendrosios organinės anglies BOAeliuate < 500 mg/litre. Kaip matyti iš 2018 m. rugsėjo 27 d. tyrimo protokolo Nr. K934, ieškovės pateiktos inertinės atliekos (0–20 mm frakcija) neatitiko Reikalavimuose nustatytų stabilumo parametrų, t. y. nėra laikytinos inertine frakcija.

45. Byloje pateiktų 2020 m. sausio 16 d. tyrimų protokolo Nr. K39, 2020 m. kovo 27 d. tyrimų protokolo Nr. K340, 2020 m. balandžio 16 d. tyrimų protokolo Nr. K414, 2020 m. rugsėjo 23 d. tyrimų protokolo Nr. K903, 2020 m. gruodžio 22 d. tyrimų protokolo Nr. K1190 duomenimis, ieÅ¡kovės tyrimui pateiktose atliekose po biologinio apdorojimo bendra organinė anglis (BOA) nevirÅ¡ijo Reikalavimuose nustatytų stabilumo parametrų. Kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė pateikė 2021 m. birželio 18 d. tyrimų protokolÄ Nr. K567, iÅ¡ kurio matyti, kad po biologinio apdorojimo ieÅ¡kovė pateikia atsakovei dvi 0–20 mm ir 20–80 mm dydžio frakcijas, atitinkančias Reikalavimų 5 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus. Taigi, ieÅ¡kovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog po biologinio apdorojimo ginčo frakcijos atitinka inertinei frakcijai keliamus reikalavimus.

46. Sutarties 8.1 punkte nustatyta, kad ieÅ¡kovė įsipareigoja teikti paslaugas atsakovei pagal Sutartį už paslaugų kainÄ , savo rizika bei sÄ skaita, rÅ«pestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugų teikimÄ pagal paslaugų teikimui taikomÄ â€žgerÄ jÄ praktikÄ â€œ bei geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus, panaudodamas visus reikiamus įgÅ«džius ir žinias. Taigi, Sutartimi Å¡alys taip pat susitarė, jog paslaugos atsakovei bus teikiamos taikant „gerÄ jÄ praktikÄ â€œ, geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus, ieÅ¡kovė panaudos visus reikiamus įgÅ«džius ir žinias.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios nuostatos taikytinos tais atvejais, kai vykdant atliekų apdorojimÄ , įvyksta Sutartyje nenumatytos aplinkybės. Å iuo atveju susiklostė situacija, kai ieÅ¡kovei mechaniniu bÅ«du, t. y. žvaigždiniu separatoriumi, atskyrus 0–20 mm dydžio frakcijÄ pastaroji neatitinka inertinei frakcijai keliamų reikalavimų, todėl pagal Sutarties 4.4 punktÄ negali bÅ«ti Å¡alinama sÄ vartyno teritorijoje. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, kaip paslaugų teikėja, turi vadovautis Sutarties 8.1 punktu ir imtis reikiamų priemonių apdoroti 0–20 mm dydžio frakcijÄ tokiu bÅ«du, kad ji bÅ«tų laikoma inertine frakcija.

47. Atsižvelgusi į aukščiau nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, nustatant, kad tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovei mechaniniu bÅ«du, t. y. žvaigždiniu separatoriumi, atskyrus 0–20 mm frakcijÄ pastaroji neatitinka inertinei frakcijai keliamų reikalavimų, t. y. joje esančiose dalelėse vyksta pastebimi cheminiai, fizikiniai ar biologiniai pokyčiai, jos tirpsta, dega ar kitaip reaguoja fizikiniu ar cheminiu požiÅ«riu, biodegraduoja bei sukelia kitoms medžiagoms, su kuriomis liečiasi, neigiamÄ poveikį, galintį sÄ lygoti aplinkos tarÅ¡Ä ar pakenkti žmonių sveikatai ir Å¡iose medžiagose esantis terÅ¡alų kiekis, bendras medžiagų iÅ¡plovimas bei iÅ¡plauto filtrato ekotoksiÅ¡kumas kelia pavojų pavirÅ¡inio ir (arba) požeminio vandens kokybei, ieÅ¡kovė, vadovaudamasi Sutarties 8.1 punktu, turi imtis veiksmų užtikrinti, kad Å¡i frakcija atitiks jai keliamus reikalavimus, įskaitant Å¡ios frakcijos biologinį apdorojimÄ kartu su 20–80 mm dydžio frakcija.

Tačiau, kaip teisingai nustatė, pirmosios instancijos teismas, perduodama stabilatÄ atsakovei, ieÅ¡kovė turi iÅ¡ naujo iÅ¡skirti 20–80 mm dydžio frakcijÄ . Atitinkamai tuo atveju, jei ieÅ¡kovei mechaniniu bÅ«du, t. y. žvaigždiniu separatoriumi, atskyrus 0–20 mm frakcijÄ pastaroji atitinka inertinei frakcijai keliamų reikalavimus, Å¡i frakcija biologiniu bÅ«du neapdorojama. Dėl struktÅ«rinės medžiagos 48. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nevykdo savo pareigos pagal Sutartį perduoti ieÅ¡kovei biologiÅ¡kai skaidžių atliekų, o bÅ«tent Å¡ios pareigos vykdymas yra neatsiejamas nuo stabilato gamybos proceso, todėl praÅ¡o Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paÅ¡alinti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.

Nurodo, kad struktūrinė medžiaga yra medžiaga, naudojama konkrečiam tikslui (paskirčiai), t. y. poringumui užtikrinti, todėl ji negali būti sutapatinta su atliekomis, įskaitant biologiškai skaidžias atliekas.

49. Pagal Sutarties Priede Nr. 4 pateiktÄ komunalinių atliekų perdirbimo proceso technologinę schemÄ , biologiÅ¡kai skaidi frakcija perduodama biologiniam apdorojimui, t. y. biologiÅ¡kai skaidi frakcija sumaiÅ¡oma su struktÅ«rine medžiaga, vyksta sausas apdorojimas ir intensyvus kompostavimas, komposto brandinimas, vėliau – struktÅ«rinės medžiagos atskyrimas. IeÅ¡kovei iÅ¡duoto TIPK leidimo 2 punkte „Ūkinės veiklos apraÅ¡ymas“ numatyta, jog atskirtos nuo miÅ¡rių komunalinių atliekų ir sukauptos aruode biologiÅ¡kai skaidžios atliekos gabenamos į organinių atliekų laikymo pastatÄ , įrengtÄ Å¡alia fermentavimo tunelių.

Mechaninio rūšiavimo pastate sukauptos aruoduose organinės atliekos (BSA) kraunamos į mobilų maiÅ¡ytuvÄ â€“pakrovėjÄ (priekabÄ ), kuriame sumaiÅ¡omos su struktÅ«rine medžiaga (pvz. smulkintomis medžių Å¡akomis), siekiant reikiamo poringumo. IeÅ¡kovės Technologinio proceso apraÅ¡yme nurodyta, kad atskirtos nuo miÅ¡rių komunalinių atliekų ir sukauptos konteineryje bioskaidžios atliekos gabenamos į organinių atliekų laikymo pastatÄ , įrengtÄ Å¡alia rūšiavimo pastato.

Tiesiogiai iÅ¡ mechaninio rūšiavimo pastato arba iÅ¡ organinių atliekų pastato organinės atliekos krautuvu kraunamos į mobilų iÅ¡krovimo smulkinimo–maiÅ¡ymo įrenginį (priekabÄ ), kuriame sumaiÅ¡omas su struktÅ«rine medžiaga (pagrinde smulkintomis medžių Å¡akomis), siekiant reikiamo poringumo. IÅ¡ galutinai stabilizuoto komposto (stabilato) mobilaus bÅ«gninio sieto pagalba yra atseparuojama struktÅ«rinė medžiaga, kuri pakartotinai naudojama poringumui padidinti perdirbant naujas bioskaidžias atliekas.

50. Ä®vertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nurodyta aplinkybe, kad pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį ir jos priedus stabilato gamyboje numatytas struktÅ«rinės medžiagos naudojimas. Vis dėlto, tiek ieÅ¡kovei iÅ¡duotame TIPK leidime, tiek jos Technologinio proceso apraÅ¡yme nustatyta, kad struktÅ«rinė medžiaga naudojama poringumui didinti, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, ar ieÅ¡kovė gamindama stabilatÄ Ä¯dėjo struktÅ«rinę medžiagÄ , aktuali tuo atveju, jei nustatoma, kad pastarasis yra netinkamo poringumo. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė aplinkybių ir neteikė duomenų, susijusių su reikalavimais, keliamais bÅ«tent stabilato poringumui.

51. Vertindamas kitas apeliantės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantės teigimu, struktūrinė medžiaga negali būti atliekos, įskaitant biologiškai skaidžias atliekas, tačiau ji nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Visų pirma, tiek ieškovei išduotame TIPK leidime, tiek jos Technologinio proceso aprašyme nustatyta, kad struktūrinė medžiaga yra laikytinos smulkintos medžių šakos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastarosios priskirtinos žaliosioms atliekoms.

Nei Sutartyje, nei ieÅ¡kovei iÅ¡duotame TIPK leidime, nei Technologinio proceso apraÅ¡yme nenustatyta, kad žaliosios atliekos nėra laikytinos struktÅ«rine medžiaga ir, kad pastaroji įsigyjama kaip prekė (medžiaga) iÅ¡ trečiųjų asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad smulkintos medžių Å¡akos, kaip žaliosios atliekos, yra laikytinos komunalinėmis atliekomis ir ieÅ¡kovė jas, kartu su kitomis atliekomis, apdoroja kaip bioskaidžias atliekas. Taigi, nėra aiÅ¡ku, kodėl, anot atsakovės, ieÅ¡kovė, kuri įpareigota apdoroti smulkintas medžių Å¡akas, pastarųjų, gautų kartu su atliekomis, kaip struktÅ«rinės medžiagos naudoti negali, tačiau įsigijusi jas kaip prekę, gali naudoti kaip struktÅ«rinę medžiagÄ .

Be to, Aplinkos apsaugos agentūra 2021 m. gegužės 10 d. rašte nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 patvirtintuose biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginiuose reikalavimuose nenumatytas miškininkystės procese iš smulkintos medienos pagamintos biokuro medžiagos panaudojimas (kaip struktūrinės medžiagos) biologinio apdorojimo procese.

52. Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alių ginčas dėl ieÅ¡kovės pagaminto stabilato kokybės, įskaitant tai, ar ieÅ¡kovė stabilato gamyboje naudoja struktÅ«rinę medžiagÄ , iÅ¡ esmės kilo tuomet, kai atsakovė nusprendė pati apdoroti į sÄ vartynÄ pristatomas biologiÅ¡kai skaidžias atliekas, įskaitant žaliÄ sias atliekas, iÅ¡skirtas iÅ¡ bendro komunalinių atliekų srauto, ir Å¡ių atliekų nebeteikia ieÅ¡kovei. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki Å¡alių ginčo, ieÅ¡kovė stabilato gamyboje kaip struktÅ«rinę medžiagÄ naudojo iÅ¡ trečiųjų asmenų įsigijamÄ struktÅ«rinę medžiagÄ (ne atliekas), o ne jai pristatomas bioskaidžias atliekas, įskaitant žaliÄ sias atliekas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovės galimybė naudoti struktÅ«rinę medžiagÄ stabilato gamyboje yra susijusi su atsakovės pareiga perduoti ieÅ¡kovei bioskaidžias atliekas, įskaitant žaliÄ sias atliekas.

53. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovei nevykdant savo pareigos perduoti ieÅ¡kovei į sÄ vartynÄ atvežamų biologiÅ¡kai skaidžių atliekų, įskaitant žaliÄ sias atliekas, ieÅ¡kovė negali reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės stabilato gamyboje biologiÅ¡kai skaidžių atliekų sumaiÅ¡yti su struktÅ«rine medžiaga ir atitinkamai vėliau jÄ atskirti. Dėl neorganinių priemaišų 54.

Apeliantė praÅ¡o paÅ¡alinti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies iÅ¡vadÄ , jog bet kokie kiti atsakovės reikalavimai, kurie nėra nurodyti Reikalavimuose yra pertekliniai ir atsakovės nurodytos aplinkybės dėl pernelyg daug neorganinių priemaišų yra nepagrįsti, ir nustatyti, kad ieÅ¡kovės pagamintame stabilate yra pernelyg daug neorganinių priemaišų. 55. 2016 m. birželio 22 d. susitarimu Å¡alys nustatė, kad techninis kompostas ir / ar techninis raugas ir / ar stabilatas – Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytÄ biologinė ir / ar stabilizuota medžiaga, kuriÄ po mechaninio-biologinio komunalinių atliekų apdorojimo tiekėjas perduoda užsakovui kaupo teritorijos perdengimui.

Iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusios Reikalavimų redakcijos 4.5 punkte buvo nustatyta, kad stabilatas – po mechaninio miÅ¡rių komunalinių atliekų apdorojimo gauta stabilizuota masė, apdorota kompostavimo ar anaerobinio rauginimo (fermentavimo) bÅ«du, virÅ¡ijanti Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus, t. y. virÅ¡ijantis parametrus, nustatytus techniniam kompostui ir techniniam raugui. Pagal Reikalavimų 16 punktas stabilatas, atitinkantis Reikalavimų 13 punkte nustatytus stabilumo (biologinio skaidumo parametrus), naudojamas atliekų perdengimui sÄ vartynuose.

Reikalavimų 13 punkte nustatyta, kad po mišrių komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo gautas ir Reikalavimų 16 punkte nustatytais tikslais naudojamas stabilatas turi atitikti šiuos stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus:

1) statinis kvėpavimo indeksas – mėginio kvėpavimo aktyvumas (deguonies suvartojimas) 4 parų laikotarpiu (AT4) < 10 mg O2/g (s. m.) arba 2) dinaminis kvėpavimo indeksas < 1000 mg O2/kg VS/val. arba 3) GB21 (dujų susidarymo testas) < 20 litrų/g (s. m.) arba 4) bendrosios organinės anglies BOAeliuate < 500 mg/litre.

56. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Reikalavimų redakcijoje stabilato sÄ vokos nebeliko, jÄ pakeitė techninio komposto sÄ voka. Pagal Reikalavimų 4.6 punktÄ techninis kompostas – kompostas, gaunamas iÅ¡ biologiÅ¡kai skaidžių komunalinių atliekų, likusių po miÅ¡riųjų komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo. Pagal Reikalavimų 10 punktÄ techninis kompostas, atitinkantis Reikalavimų 6 punkte nustatytus stabilumo parametrus ir Atliekų sÄ vartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiÅ«ros po uždarymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d.

įsakymu Nr. 444 nustatytus sÄ vartynų perdengimo reikalavimus ir (ar) atliekų priėmimo į sÄ vartynus kriterijus, gali bÅ«ti naudojamas sÄ vartynų rekultivacijai, atliekų perdengimui sÄ vartynuose ir tik, jei nėra galimybės naudoti sÄ vartynų rekultyvacijai ar atliekų perdengimui sÄ vartynuose, gali bÅ«ti naudojamas energijai gauti atliekų arba bendro deginimo įrenginiuose arba Å¡alinamas sÄ vartynuose. Reikalavimų 6 punkte nustatyta, kad po miÅ¡rių komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo gautas ir Reikalavimų 10 punkte nustatytais tikslais naudojamas techninis kompostas turi atitikti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių stabilumo parametrų:

1) statinis kvėpavimo indeksas – mėginio kvėpavimo aktyvumas (deguonies suvartojimas) 4 parų laikotarpiu (AT4) < 10 mg O2/g (sausos masės);

2) dinaminis kvėpavimo indeksas < 1000 mg O2/kg sausos masės/val.;

3) GB21 (dujų susidarymo testas) < 20 litrų/g (sausos masės);

4) bendrosios organinės anglies BOAeliuate < 500 mg/litre.

57. Taigi, tiek iki 2021 m. sausio 1 d., tiek nuo 2021 m. sausio 1 d. stabilatui (nuo 2021 m. sausio 1 d. – techninis kompostas) keliami iÅ¡ esmės vienodi reikalavimai, juose nenumatyta reikalavimų, susijusių su neorganinių priemaišų kiekiu. PrieÅ¡ingai, iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusios Reikalavimų redakcijos 4.5 punkte buvo nustatyta, kad stabilatu laikoma masė, virÅ¡ijanti Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus, taikytinus techniniam kompostui ir techniniam raugui. Pagal minėtų Reikalavimų 1 lentelę techniniame komposte ir techniniame rauge plastiko, metalo, stiklo ir kt. didesnės nei 2 mm dydžio priemaiÅ¡os negalėjo virÅ¡yti 2 proc. Taigi, stabilatu buvo laikoma masė, kurioje Å¡ios priemaiÅ¡os virÅ¡ijo 2 proc., ir kuri atitiko Reikalavimų 13 punkte nustatytus stabilumo parametrus. Departamentas 2020 m. kovo 20 d. raÅ¡te taip pat nurodė, kad papildomi reikalavimai dėl stabilato perdavimo naudoti atliekoms sÄ vartyne perdengti Reikalavimuose nenustatyti.

58. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktomis išvadomis dėl neorganinių priemaišų stabilate.

59. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 60. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas Å¡ioje nutartyje nustatytais motyvais, patikslinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, susijusias su ieÅ¡kovės pareiga iÅ¡skirti frakcijas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo 61. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, susijusias su ieÅ¡kovės pareiga iÅ¡skirti frakcijas, tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡ esmės pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 62. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 2 697,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis ir 2 547,05 Eur už advokato teisinę pagalbÄ . Patenkinus 10 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, t. y. iÅ¡ dalies patikslinus vienÄ iÅ¡ atsakovės skundžiamų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 269,71 Eur (2 697,05 Eur x 10 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

64. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė patyrė 2 107,82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atmetus 90 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1 897,04 Eur (2 107,82 Eur x 90 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

65. Atlikus tarpusavio reikalavimų užskaitymÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1 627,33 Eur (1 897,04 Eur - 269,71 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centro“ ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Veistas“ 1 627,33 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis eurus 33 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Giedrė Seselskytė Larisa Å imanskienė Danutė Žvinklytė