Legislator Case Law & Legislation
2020-02-12 Nr. AB-2984-3-62-3-00575-2018-2 AI generated

2020-02-12 Nr. AB-2984-3-62-3-00575-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-02-12 Nr. AB-2984-3-62-3-00575-2018-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-02-12 Nr. AB-2984-3-62-3-00575-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas K. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-213-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00575-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas K. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno TI perpildytose kamerose buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. spalio 25 d. Kameros plotą mažino joje esantys baldai ir kiti įrenginiai. Kamera buvo apie 12 kv. m ploto, joje buvo laikomi 6 asmenys, todėl pareiškėjui teko tik 1,8 kv. m gyvenamojo ploto. Kamerose buvo bloga ventiliacija, trūko oro. Kamera buvo vėdinama tik per langus. Žiemos metu negalėjo atidaryti langų, nes būdavo šalta, o šiltuoju metų laiku labai trūko oro. Tuo metu, kai kameroje buvo laikoma daug asmenų, prie stalo nebuvo vietos visiems vienu metu pavalgyti, nes buvo tik dvi kėdės. Dušai buvo tvarkomi netinkamai, nedezinfekuojami, todėl susirgo odos liga – (duomenys neskelbtini). Dėl tokių kalinimo sąlygų sutriko visavertis gyvenimas, atsirado baimė uždaroms patalpoms, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo irzlus, dirglus.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Kauno TI buvo laikomas tik 7 paras, t. y. 2015 m. spalio 1–7 d. Pareiškėjui Kauno TI kamerose teko ne mažiau nei 3,6 kv. m ploto. Kauno TI tose kamerose, kuriose neatsidaro langai, yra įrengta mechaninė ventiliacija, o kitos kameros vėdinamos natūraliai per langus. Sanitariniuose mazguose įrengta atskira oro vėdinimo sistema. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vėdinimas vyksta per langus. Kauno TI kamerose baldai įrengti ir nuolat atnaujinami pagal poreikį, atsižvelgiant į kameros plotą ir joje laikomų asmenų skaičių. Nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją ar kitas institucijas dėl kameros būklės. Pareiškėjas kreipėsi tik dėl stomatologo paslaugų. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų laikymo Kauno TI sąlygų ir trukmės yra nepagrįsti ir turėtų būti atmesti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu, kuriame nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Kauno TI buvo nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 7 d. (7 paras) 159 kameroje. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą nurodė, jog kameroje buvo laikomi 6 asmenys, kameroje stovėjo trys dviaukštės lovos. Atsakovo atstovas nurodė, jog ginčo kameroje aktualiu laikotarpiu stovėjo trys dviaukštės lovos, tačiau buvo laikomi 3–4 asmenys, šią aplinkybę pagrindė Suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus patikrinimo žurnalo kopijomis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas buvo nurodyta prieš tai, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog kameroje buvo laikomi 6 asmenys. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu teisės aktuose nustatyta minimali kameros ploto norma buvo užtikrinta, todėl atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl per mažo kameros ploto.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl to, kad didelę dalį kameros gyvenamojo ploto užėmė baldai bei kiti įrenginiai, todėl pareiškėjui trūko laisvos erdvės, negalėjo judėti, pažymėjo, jog pagal prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros gyvenamąjį plotą, iš bendro kameros ploto neatimamas kameroje esančių baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas.

8. Teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie dušo patalpų švarą, tačiau šiuo atveju pareiškėjas tik deklaratyviai paminėjo, jog dušai nėra tinkamai tvarkomi ir dezinfekuojami, tačiau visiškai nepagrindė tiesioginio priežastinio ryšio tarp šių aplinkybių ir nurodytų subjektyvių pasekmių. Pareiškėjas nurodė, jog dėl netvarkingų dušų susirgo odos liga, tačiau atsakovo atstovo pateikti duomenys paneigė šį pareiškėjo tvirtinimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus ar apie pareiškėjo kreipimąsi į Kauno TI administraciją dėl netinkamų sąlygų dušo patalpose ir kt. pažeidimų. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, jo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.

9. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius dėl kamerų vėdinimo ir trūkstamo inventoriaus.

10. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė Kauno TI pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Kauno TI pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), neliko būtinybės pasisakyti dėl neturtinės žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 600 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog jo teisė į minimalų kameros plotą buvo pažeista. Teismas atliko neteisingus skaičiavimus, nes iš bendro kameros ploto neatėmė sanitarinio mazgo, baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Siekiant užtikrinti pareiškėjo teisę į minimalų kameros plotą, jam turėjo tekti 4 kv. m kameros ploto.

13. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, jog kamerose buvo keturios lovos, nors pareiškėjas nurodė, jog jos buvo šešios, atsitinkamai kameroje buvo laikomi šeši asmenys; taip pat ir duomenimis dėl dušo patalpų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo Kauno TI sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. spalio 25 d., atlyginimo priteisimo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nenustatė, jog jo teisė į minimalų kameros plotą buvo pažeista, nes iš bendro kameros ploto neatėmė sanitarinio mazgo, baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto; taip pat rėmėsi neteisingais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, jog kameroje buvo laikomi keturi, o ne šeši asmenys, bei duomenimis apie dušo patalpas.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su jo teisės į minimalų kameros plotą pažeidimu, nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu 2015 m. spalio 1–7 dienomis (7 paras) buvo laikomas Kauno TI kameroje Nr. 159, kurios plotas yra 14,61 kv. m. Atsakovo atstovas patvirtino pareiškėjo teiginius, jog ginčo laikotarpiu kameroje buvo trys dviaukštės lovos (b. l. 36–37), tačiau į bylą pateiktomis žurnalo apie kamerų numerius ir jose esančių asmenų skaičius kopijomis (b. l. 38–51) paneigė, jog kameroje buvo laikomi šeši asmenys, t. y. iš prieš tai nurodytų žurnalo kopijų matyti, jog kameroje buvo laikomi 3–4 asmenys, todėl vienam kameroje laikomam asmeniui teko 3,65–4,87 kv. m. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie kameroje laikytus šešis asmenis, nenurodant šių asmenų vardų ir pavardžių, neprašant jų kviesti apklausti teismo posėdyje liudytojais (žinant atsakovo atstovo poziciją apie kameroje laikytus 3‑4 asmenis), prieš tai paminėtų tikslių ir objektyvių atsakovo atstovo pateiktų duomenų nepaneigia ir priešingos išvados nelemia. Tai reiškia, kad pareiškėjo teisė į minimalų 3,6 kv. m kameros plotą tardymo izoliatoriaus kameroje nebuvo pažeista, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nekonstatavo atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

19. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog skaičiuojant vienam asmeniui tekusį kameros plotą, iš bendro kameros ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas, yra nepagrįsti. Asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“) nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑771‑1062/2017 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl vienam asmeniui tekusio kameros ploto tardymo izoliatoriuje, vadovaudamasis EŽTT sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, atsižvelgia į plotą, skirtą sanitariniam įrenginiui kameroje, nustatydamas, ar minimalus kameros plotas, tekęs vienam asmeniui, tokiu būdu nebuvo mažesnis nei 3 kv. m ir nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tačiau nacionalinės teisės prasme toks vertinimas neatliekamas (žr., pvz., 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4428-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-321-822/2018, 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017). Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę mažiau nei 3 kv. m kameros ploto, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą teisėtai ir pagrįstai neatėmė iš bendro kameros ploto sanitarinio mazgo, baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie dušo patalpas, pažymi, kad šiuo atveju Kauno TI nepateikė teismui jokių duomenų apie dušo patalpas. Nepaisant to, teismas skundžiamame sprendime pagrįstai įvertino, jog pareiškėjo abstraktūs teiginiai, jog dušo patalpos yra netinkamai tvarkomos ir nedezinfekuojamos, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtus veiksmus, ypač įvertinus, kad pareiškėjas dėl to niekam skundų ar pretenzijų nereiškė. Pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas tik 7 paras, todėl mažai tikėtina, jog jam pasinaudojus dušu 1–2 kartus išsivystė jo nurodyta odos liga (jokių medicininių dokumentų apie šią ligą pareiškėjas nepateikė, taip pat neprašė teismo jų išreikalauti). Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog dėl netinkamai tvarkomų dušo patalpų jam kilo kitokia neturtinė žala (t. y. nesusijusi su prieš tai nurodytu, pareiškėjo teigimu, jam padarytu sveikatos sutrikdymu). Tai reiškia, kad pareiškėjas neįrodė nei neteisėtų atsakovo atstovo ar jo pareigūnų veiksmų, nei jam kilusios neturtinės žalos, nei atitinkamai priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos, todėl atsakovo atsakovui deliktinė civilinė atsakomybė nagrinėjamu aspektu nekyla.

21. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Milda Vainienė