6d01f1d4-e4f2-4d74-b21a-ea1635613982 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrVILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 20 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, sekretoriaujant Vasarei KaÅ¡inskei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei G. T., atsakovo atstovėms I. K. ir J. Å .,             vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V.

M..             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 278,16 Eur žalai atlyginti.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2015-11-21 apie 14:45 Juozapavičiaus pr. ir Skuodo g. sankryžoje, Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalota pėsčioji E. D.. Dėl patirtų sužalojimų E. D. nuo 2015-11-23 iki 2016-02-03 buvo laikinai nedarbinga. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius už laikinojo nedarbingumo laikotarpį - nuo 2015-11-25 iki 2016-02-03 - paskyrė ir iÅ¡mokėjo 445,06 Eur ligos paÅ¡alpÄ .

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius informavo VSDFV Kauno skyrių, jog eismo įvykis įvyko V. M. vairuojamam automobiliui „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patrenkus ir sužalojus pėsčiųjų perėja ėjusiÄ E. D.. Eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo V. M. Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dienÄ buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“.VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 445,06 Eur žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise.

AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, jog valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlygino tik dalį žalos, t. y. 166,90 Eur E. D. iÅ¡mokėtos ligos paÅ¡alpos, tačiau likusiÄ VSDFV Kauno skyriaus patirtos žalos dalį - nuo 2015-12-19 iki 2016-02-03 iÅ¡mokėtÄ 278,16 Eur ligos paÅ¡alpÄ - atsisakė atlyginti, nurodant, jog minėtu laikotarpiu E. D. gydėsi lėtinius susirgimus, o ne eismo įvykio traumos pasekmes. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį. Jis nurodo, kad remiantis UAB „Fama bona“ atsakovui pateiktais nukentėjusiosios (E. D.) medicininiais dokumentais bei ieÅ¡kovo pateiktais nedarbingumo pažymėjimais, nukentėjusiajai nuolat skundžiantis galvos skausmu, svaigimu, deÅ¡inės kojos bei rankos skausmais laikinas nedarbingumas buvo pratęsiamas nuo 2015-11-23 iki 2016-02-03, t. y. nukentėjusioji laikinai nedarbinga buvo apie 2,5 mėnesio.

IÅ¡ Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atsakovui pateiktos informacijos apie 2015-11-21 įvykį matyti, jog nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Atsakovo nuomone, daugiau nei 2 mėnesius trukęs laikinas nedarbingumas yra akivaizdžiai per ilgas laikas iÅ¡sigydyti patirtus nežymius sveikatos sutrikdymus. Dėl Å¡ios priežasties atsakovo buvo vertinti nukentėjusiosios medicininiai dokumentai.Nukentėjusiajai Nedarbingumo pažymėjimai buvo iÅ¡duodami nurodant galvos plaukuotosios dalies pavirÅ¡inio sužalojimo diagnozę (S00.0). 2015-12-17 nukentėjusioji konsultuota neurologo, kuris nustatė kaklo raiščių patempimÄ , C5-C7 cervikopatijÄ , deÅ¡inės pusės C5 radikulopatijÄ , deÅ¡inės pusės cervikobrachialgijÄ , II laipsnio funkcinį nepakankamumÄ .

Å iai diagnozei patvirtinti buvo skirtas kaklinės dalies magnetinio rezonanso tomografijos (toliau – MRT) tyrimas, kuris buvo atliktas 2015-12-18. Tyrimo pagrindu nukentėjusiajai buvo nustatyti lėtiniai sveikatos pakitimai, kurie nėra eismo įvykio metu patirtos traumos pasekmės. Todėl nuo 2015-12-18 laikinas nedarbingumas buvo tęsiamas bÅ«tent MRT tyrimo metu nustatytų sveikatos sutrikimų pagrindu, o ne dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Atsakovas mano, kad iÅ¡duodant nedarbingumo pažymėjimus nebuvo atsižvelgta į objektyvius duomenis, t. y. atliktÄ MRT tyrimÄ .

Diagnozė buvo nurodoma netiksli, paremta iki atlikto tyrimo nukentėjusios nurodytais nusiskundimais. Dalį laikino nedarbingumo laiko nukentėjusiajai buvo gydomi ne eismo įvykio metu patirti sveikatos sutrikimai.MRT tyrimas parodo ypač tikslų ir detalų vidaus organų struktÅ«ros vaizdÄ , padedantį gydytojams greitai nustatyti galvos ir nugaros smegenų, veido ir kaklo, vidaus (pilvo, dubens) organų, galÅ«nių, sÄ narių, kraujagyslių ir minkÅ¡tųjų audinių bÅ«klę, jų pakitimus. Kadangi minėtas tyrimas buvo atliktas 2015-12-18, atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , jog nedarbingumo pažymėjimų iÅ¡davimas po Å¡ios datos buvo nulemtas ne po eismo įvykio atsiradusių sužalojimų.Atsakovas pažymi, kad pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktÄ nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatÄ sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo.

Taigi tuo atveju, kai sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, nežymus sveikatos sutrikdymo mastas nėra ir negali būti nustatomas. Šiuo atveju, remiantis esamais duomenimis, nukentėjusiajai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl ir laikinas nedarbingumo laikotarpis negalėjo tęstis ilgiau nei 10 dienų. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos neišreiškė.Teismo posėdyje šalių atstovai palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Trečiasis asmuo neatvyko į teismo posėdyje, apie jo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai - Å¡aukimas įteiktas asmeniÅ¡kai (CPK 123 str. 1 d.). Byloje negauta praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ ar bylÄ nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Civilinė byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 247 str.). IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Byloje nustatyta, kad 2015-11-21 apie 14:45 Juozapavičiaus pr. ir Skuodo g. sankryžoje, Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalota pėsčioji E. D. (b.l. 62-65).

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius 2016-03-03 raÅ¡tu Nr. 20-S-36741(1.16K) informavo VSDFV Kauno skyrių, jog eismo įvykis įvyko V. M. vairuojamam automobiliui „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patrenkus ir sužalojus pėsčiųjų perėja ėjusiÄ E. D.. Eismo įvykis įvyko dėl automobilio „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. M. Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacijos centro duomenimis automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dienÄ buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo poliso Nr. AEC 3829690) (b.l. 20). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius už laikinojo nedarbingumo laikotarpį - nuo 2015-11-25 iki 2016-02-03 - paskyrė ir iÅ¡mokėjo E. D. 445,06 Eur ligos paÅ¡alpÄ (b.l. 23, 24).

VSDFV Kauno skyrius 2016-03-15 raÅ¡tu Nr. (1.11) S-21630 kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 445,06 Eur žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise (b.l. 25-26). AB „Lietuvos draudimas“ 2016-05-24 raÅ¡tu Nr. 1675826/965272 nurodė, jog valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlygino dalį žalos - 166,90 Eur, tačiau likusiÄ VSDFV Kauno skyriaus patirtos žalos dalį – už laikotarpį nuo 2015-12-19 iki 2016-02-03 iÅ¡mokėtÄ 278,16 Eur ligos paÅ¡alpÄ - atsisako atlyginti, nurodydamas, jog Å¡iuo laikotarpiu E. D. gydėsi lėtinius susirgimus, o ne eismo įvykio traumos pasekmes (b.l. 27).Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl eismo įvykio aplinkybių, kaltininko kaltės, atsakovo kaip draudiko prievolės atlyginti žalÄ .

Ginčas kilo dėl žalos dydžio, priežastinio ryÅ¡io tarp eismo įvykio metu patirtų sveikatos sutrikdymų ir E. D. darbingumo netekimo nuo 2015-12-19 iki 2016-02-03.Ligos paÅ¡alpos skiriamos apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, iÅ¡skyrus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos paÅ¡alpos skyrimo ir mokėjimo atvejus. Pagrindas skirti ligos paÅ¡alpÄ yra nedarbingumo pažymėjimas, iÅ¡duotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų iÅ¡davimo taisykles (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 str. 6 d.).

Socialinio draudimo įstaigai, iÅ¡mokėjus žalÄ patyrusiam asmeniui draudimo iÅ¡mokas, atsiranda teisė vietoj jo reikalauti atlyginti žalÄ iÅ¡ Å¡iÄ padariusio asmens draudiko, o jo nesant, iÅ¡ žalÄ padariusio asmens (CK 6.290 str. 3 d., TPVCAPD įstatymo 19 str. 10 d.). CK 6.290 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad socialinio draudimo įstaiga, pareikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti žalÄ Å¡iÄ padariusiam asmeniui, įgyvendina regreso teisę, Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, aiÅ¡kintina plačiÄ ja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose.

Taigi kai socialinio draudimo įstaiga žalÄ patyrusiam asmeniui iÅ¡moka socialinio draudimo iÅ¡mokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalÄ padariusio asmens draudiko prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas atlyginant žalÄ nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės Å¡alis: socialinio draudimo įstaiga, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje. Tai reiÅ¡kia, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo iÅ¡mokas) ir pareikÅ¡dama žalÄ padariusio asmens draudikui reikalavimÄ Å¡ias iÅ¡mokas grÄ Å¾inti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi bÅ«ti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).Juridiniai arba fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d.).Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime pasisakyta, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo iÅ¡mokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali bÅ«ti lygus socialinio draudimo iÅ¡mokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis.

Å ios neatitiktys galimos dėl to, kad socialinio draudimo įstaigos mokėtinos kompensacijos dydį skaičiuoja įstatyme nustatytu bÅ«du, t. y. pagal teisės aktuose įtvirtintus objektyvius kriterijus, kurie neatspindi visų individualių, konkrečiam nukentėjusiam apdraustajam bÅ«dingų parametrų. Tokia socialinio draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo tvarka privaloma jÄ mokančiai socialinio draudimo įstaigai, tačiau dėl dydžio nustatymo pobÅ«džio Å¡i iÅ¡moka ne visais atvejais gali atitikti realiai padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014).Žala iÅ¡ jÄ padariusio asmens atgręžtinio reikalavimo atveju priteisiama nustačius jo kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims – kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 st.). Taigi žalos padarymo faktÄ , jos dydį ir priežastinį ryšį turi įrodyti atlyginti žalÄ praÅ¡antis (reiÅ¡kiantis atgręžtinį reikalavimÄ ) asmuo.Teismo nuomone, labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai pakankamai pagrindžia reikalaujamos žalos dydį ir priežastinį ryšį, o atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia ieÅ¡kovo nurodytų argumentų dėl žalos dydžio ir priežastinio ryžio pagrįstumo (CPK 178, 185 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas žalos dydį grindžia nedarbingumo pažymėjimais EE Nr. 3726337, EE Nr. 3744250, EE Nr. 3788592, EE Nr. 3837277, EE Nr. 3900012, EE Nr. 3963248, EE Nr. 4006588, EE Nr. 4053731, EE Nr. 4107851, EE Nr. 4178852, EE Nr. 4262164, EE Nr. 4352348 (b.l. 8-19). Kaip matyti, pirmas nedarbingumo pažymėjimas išduotas 2015-11-23, t.y. praėjus dvejoms dienoms po eismo įvykio. Sekančiais nedarbingumo pažymėjimais buvo tęsiamas nedarbingumo laikotarpis ir visuose nurodoma ta pati nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas buityje.

Tačiau, atsakovo nuomone, nedarbingumo pažymėjimas EE Nr. 3963248 (iÅ¡duotas 2015-12-18) ir paskesni nesietini su eismo įvykiu. Vien ta aplinkybė, kad administracinėje byloje nukentėjusiai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, nereiÅ¡kia, jog asmens faktinis gydymas užtruks 10 dienų, - gydymo trukmę ir atitinkamai darbingumo atstatymÄ sÄ lygoja gydymo eiga, nukentėjusiojo asmeninės fiziologinės savybės ir kiti objektyvÅ«s veiksniai (CK 1.5 str.). Å iuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti minėtų nedarbingumo pažymėjimų turiniu, jų pagrįstumu.

Teisme liudytoja apklausta E. D. patvirtino, kad nedarbingumÄ per visÄ ginčo laikotarpį sieja tik su eismo įvykio metu patirtu sveikatos sutrikdymu. Jo padarinius jaučia ir Å¡iuo metu. Teismo ekspertas Gregoire A. C. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ esmės visi atsakovo ginčijamu laikotarpiu diagnozuoti E. D. sveikatos sutrikimai yra netrauminio pobÅ«džio, tačiau ekspertas negalėjo paneigti, jog nukentėjusiosios lėtiniai susirgimai, t.y. jų paÅ«mėjimas ar suaktyvėjimas, nesietini su eismo įvykiu. Tokiu atveju teismas konstatuoja, kad tokios eksperto iÅ¡vados taip pat neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog visÄ nedarbingumo laikotarpį E. D. buvo gydoma ne dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sutrikdymų.

Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų visumos pagrindu darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo laikotarpiu E. D. buvo nedarbinga ne dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sutrikdymų, todėl ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 179, 185 str.).Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikÅ¡mės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 str. 1 ir 7 d., 185 str.).IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo priteistina į valstybės biudžetÄ 15 Eur žyminio mokesčio ir 3,70 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 96 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (juridinio asmens kodas 188677437) 278,16 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 16 ct) žalai atlyginti.Priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) į valstybės biudžetÄ 18,70 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų 70 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                         Igoris Kasimovas