Legislator Case Law & Legislation
6d01cd3d-fd1a-4283-b7b4-ef7fddb2ee2f AI generated

6d01cd3d-fd1a-4283-b7b4-ef7fddb2ee2f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 6d01cd3d-fd1a-4283-b7b4-ef7fddb2ee2f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieškinyje formaliai apsiribojama tik nesutikimo su Darbo ginčų komisijos sprendimu fakto konstatavimu, neišdėstant faktinių tarp darbuotojo ir darbdavio kilusio ginčo aplinkybių; ieškinio reikalavimai nėra konkrečiai suformuluoti, nenurodant reikalavimo dalyko, kuris būtų susijęs su darbo ginčo nagrinėjimu iš esmės;

Legislator headnote

AI generated

6d01cd3d-fd1a-4283-b7b4-ef7fddb2ee2f · Vilniaus apygardos teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i teisė, kaip ir bet kuri kita, turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2S-169-967/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30467-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. sausio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo V. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. D. ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo, nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. D. (toliau – ieÅ¡kovas), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. spalio 12 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-17483, pateikė teismui ieÅ¡kinį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-36045-727/2021 ieÅ¡kovui nustatė 7 dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo Å¡ios nutarties kopijos įteikimo dienos, joje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. 3. 2021 m. lapkričio 17 d. teisme gautas ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-36045-727/2021 ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

5. Teismas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 12 d. ir 2021 m. lapkričio 17 d. ieškovas pateikė papildomus dokumentus, tačiau nepatikslino ieškinio dalyko ir jo nesuformulavo, nepateikė faktinio reikalavimo pagrindimo, nenurodė, kokias konkrečias pinigų sumas jam liko skolinga darbdavė, už kokį laikotarpį ir pan., neišpildė kitų, nutarties reikalavimų. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 6. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-36045-727/2021.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iuo pagrindiniu argumentu: 6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kinį laikė nepaduotu, grÄ Å¾indamas jį padavusiam asmeniui, ieÅ¡kovui įvykdžius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-36045-727/2021 nustatytus įpareigojimus ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėsčius reiÅ¡kiamus reikalavimus. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

9. Bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, neiÅ¡taisius trÅ«kumų, ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta, Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

10. Vienas iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du ir / ar bet kokia forma. 11.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i teisė, kaip ir bet kuri kita, turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.).

Pažymėtina, kad Å¡i tvarka yra privaloma visiems be iÅ¡imties asmenims, o jos laikymasis padeda įgyvendinti ir vienÄ iÅ¡ pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ ir teismÄ .

12. CPK numatyta kreipimosi į teismÄ , bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo laikytis Å¡ios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentÄ , kuris atitinka CPK reikalavimus. Proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiÅ¡kiamų reikalavimų esme ir jÄ suprasti; kad prieÅ¡inga ginčo Å¡alis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikÅ¡dama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jo ribos, bÅ«tų aiÅ¡kÅ«s, teismas galėtų kuo operatyviau pareikÅ¡tus reikalavimus, praÅ¡ymus, pareiÅ¡kimus iÅ¡nagrinėti ir priimti pagrįstÄ procesinį spendimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1252-790/2018).

Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimÄ . Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminÄ trÅ«kumams Å¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), o jeigu šį dokumentÄ padavęs asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ trÅ«kumų nepaÅ¡alina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

13. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. IeÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodytas ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tai du pagrindiniai ieÅ¡kinio elementai, kuriuos privaloma nurodyti kiekviename ieÅ¡kinyje, nes jie individualizuoja kiekvienÄ konkretų civilinį ginÄÄ .

Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų.

Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas gali bÅ«ti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , apskritai iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl Å¡ių aplinkybių teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje nustatė šiuos procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų neatitikimus:

1) ieškinyje formaliai apsiribojama tik nesutikimo su Darbo ginčų komisijos sprendimu fakto konstatavimu, neišdėstant faktinių tarp darbuotojo ir darbdavio kilusio ginčo aplinkybių;

2) ieškinio reikalavimai nėra konkrečiai suformuluoti, nenurodant reikalavimo dalyko, kuris būtų susijęs su darbo ginčo nagrinėjimu iš esmės;

3) ieškinyje nepateikta nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo ir taikos sutarties sudarymo galimybių;

4) nenurodyta, ar byla bus vedama per advokatÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5-7 punktai);

5) nenurodytas atsakovas, kuriam reiÅ¡kiami reikalavimai ir nepateikti jį identifikuojantys duomenys, kaip tai numatyta CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, atitinkamai negalint nustatyti Å¡ios civilinės bylos teismingumo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-36045-727/2021 nustatytas terminas paduoto ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog ieÅ¡kovas tinkamai nepaÅ¡alino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-36045-727/2021 nustatytų trÅ«kumų: nepatikslino ieÅ¡kinio dalyko ir jo nesuformulavo; nepateikė faktinio reikalavimo pagrindimo; nenurodė, kokias konkrečias pinigų sumas jam liko skolinga darbdavė, už kokį laikotarpį ir pan.; ieÅ¡kinyje neiÅ¡dėstė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo ir taikos sutarties sudarymo galimybių; nenurodė, ar byla bus vedama per advokatÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5-7 punktai); nenurodė atsakovo, kuriam reiÅ¡kiami reikalavimai ir nepateikė jį identifikuojančių duomenų.

IeÅ¡kovas, kaip galima spręsti iÅ¡ atskirojo skundo turinio, nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi ir praÅ¡o jÄ panaikinti.

16. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, iÅ¡analizavęs paduotame ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes bei jomis grindžiamus reikalavimus, konstatuoja, kad tokio pobÅ«džio įpareigojimų, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, tinkamas neįvykdymas suteikia teismui teisę ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti apeliantui (ieÅ¡kovui) CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Pirmosios instancijos teismui priėmus tokį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, bÅ«tų ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikÅ¡tų reikalavimų, formuluojant atsikirtimus. Taigi ieÅ¡kiniui pagrįsti nepateikti duomenys sudaro pagrindÄ spręsti, kad ieÅ¡kovas, žinodamas apie nustatytus pateikto procesinio dokumento trÅ«kumus, juos Å¡alino iÅ¡ esmės formaliai, todėl jo priimti dėl esminių trÅ«kumų negalima.

17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ sprendęs pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, teisingai įvertino Å¡io ieÅ¡kinio turinį ir pagrįstai nustatė esminių jo faktinio pagrindo trÅ«kumų, priimdamas teisėtÄ nutartį šį ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas nutaria: atmesti atskirÄ jį skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-36045-727/2021 palikti nepakeistÄ . Teisėja Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė