2016-04-25 Nr. AB-9060-3-63-3-00708-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1279-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00708-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei L. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovės L. J. (toliau – ir atsakovė) 94,12 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) buvo patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, jog už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos surinkėju paskirtas pareiškėjas, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir pareiškėjo 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu pareiškėjui suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovė nėra sumokėjusi pareiškėjui 94,12 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. už turto objektą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovei buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau ji į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 44,54 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2014 m. birželio 30 d., o prašymą dalyje dėl 49,58 Eur vietinės rinkliavos priteisimo laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. atmetė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais), teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatė, kad atsakovė ½ dalį buto, adresu: (duomenys neskelbtini), įgijo paveldėjimo pagrindu ir nuosavybės teise valdė nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2014 m. liepos 8 d. (b. l. 7-8). Vietinės rinkliavos nepriemoka atsakovei už buto dalį apskaičiuota nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas.

Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, jog mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-67-438/2015). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas įvykdė Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokių aplinkybių jis nenurodo ir prašyme.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad į teismą dėl šios rinkliavos išieškojimo pareiškėjas kreipėsi tik 2015 m. birželio 4 d. (b. l. 3), t. y., praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Nėra teisinio pagrindo taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, nes nagrinėjamu atveju, nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo daugiau kaip treji metai, be to, pareiškėjas nenurodo termino praleidimo priežasčių ir neprašo jį pratęsti.

Aptartų teisės normų ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo reikalavimas tenkintinas tik už tą laikotarpį, kai gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklausė atsakovei, t. y. pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti atsakovei vietinę rinkliavą už ½ dalį buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. liepos 22 d.

Teismas nustatė, kad atsakovei paskaičiuotos vietinės rinkliavos dydis laikotarpiu, kai buto dalies nuosavybės teise ji nevaldė, sudaro: 8,40 Eur už 2008 metus, 15,93 Eur už 2009 metus, 16,22 Eur už 2010 metus ir 9,03 Eur už 2011 m. sausio 1 d.–2011 m. liepos 21 d. (16,32/365x202), iš viso 49,58 Eur, todėl prašymą šioje dalyje dėl priteisimo vietinės rinkliavos atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Atsakovei laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2014 m. birželio 30 d. apskaičiuota 44,54 Eur vietinė rinkliava taikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius (b. l. 5), todėl pareiškėjui šią sumą priteisė iš atsakovės.

III. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi netinkamomis teisės normomis, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pažymėjo, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas, savo esme, yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo jis išreiškia valią sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Asmens valia civiliniuose santykiuose sukuria teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyvią išraišką, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai asmens valios išraiška - tylėjimas. Palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis).

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Vienas iš paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retroaktyviai - palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos; palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra bešeimininkis turtas. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.

Nagrinėjamu atveju išrašas iš gyventojų registro patvirtina, kad buvęs 1/2 dalies buto savininkas A. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad šio buto 1/2 dalį paveldėjo atsakovė L. J.. Remdamasis šiais faktiniais duomenimis bei nurodytu teisiniu reguliavimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovei nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado ne nuo palikimo atsiradimo momento, o nuo įrašų nekilnojamojo turto registro duomenų banke apie nuosavybės pasikeitimą įrašymo dienos.

Teismas faktiškai nusprendė, kad nuo palikimo atsiradimo momento iki pasikeitusių duomenų apie turto nuosavybę įregistravimo momento turtas buvo bešeimininkis.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalis numato, jog, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti ir perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr.T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcijos 25 punktas ir 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcijos 13 ir 23 punktai) numato, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuojama už einamuosius kalendorinius metus ir apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą mokėtojas informuojamas mokėjimo pranešimu. Kreipimosi į teismą dieną UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras naujai ne apskaičiuoja ir ne perskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais (už 2008 metus vietinė rinkliava apskaičiuota 2008 metais, už 2009 metus vietinės rinkliava apskaičiuota 2009 metais ir t. t.) jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi tikslu priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą ir atitinkamais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą, todėl šios administracinės bylos apimtyje negali būti taikomas MAĮ 68 straipsnis aiškinant, jog pareiškėjui gali būti priteisiama vietinė rinkliava už kreipimosi į teismą metus ir penkerius praėjusius metus (2014, 2013, 2012, 2011 ir 2010 metus) vietinė rinkliava. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje byloje Nr. A-309-442/2015 dėl vietinės rinkliavos priteisimo ieškinio senaties netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo 2008 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės, kaip atitinkamo nekilnojamojo turto savininko, pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2014 m. birželio 30 d., o prašymą dalyje dėl vietinės rinkliavos priteisimo laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. liepos 21 d. atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė butą įgijo paveldėjimo pagrindu ir nuosavybės teise valdė nuo 2011 m. liepos 22 d., t. y. nuo įrašo nekilnojamojo turto registre apie nuosavybę pasikeitimo įrašymo dienos, todėl vietinę rinkliavą iš atsakovės priteisė už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Iki 2011 m. liepos 22 d. susidariusios vietinės rinkliavos pareiškėjui iš atsakovės nepriteisė, kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas įvykdė Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė kreditorinius reikalavimus palikimą priėmusiems asmenims.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo sprendimą panaikinti ir jo prašymą tenkinti visiškai. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado nuo įrašų nekilnojamojo turto registro duomenų banke apie nuosavybę pasikeitimo įrašymo dienos, o ne nuo palikimo atsiradimo momento.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, iš esmės pritaria pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ½ dalis buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei paveldėjimo teisės pagrindu, įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2011 m. liepos 22 d. Minėtas butas iki 2007 m. spalio 16 d. priklausė A. J., kuris (duomenys neskelbtini) mirė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pažymėjo, kad nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas, kurio 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Ginčo teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu galiojęs Civilinio kodekso 5.52 straipsnis nustatė, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Svarbu ir tai, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės, kaip naujos turto savininkės, vietinę rinkliavą, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., o ne iki palikėjo A. J. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusią prievolę. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iki 2011 m. liepos 22 d. susidariusią vietinę rinkliavą už nekilnojamąjį turtą vertino kaip A. J. susidariusią prievolę bei nepagrįstai laikė, kad gyvenamoji patalpa atsakovei nuosavybės teise priklausė tik nuo 2011 m. liepos 22 d., t. y. nuo nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje pareiškėjo prašymas atmestas, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti prašymą ir priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. – 94,12 Eur. Pareiškėjas taip pat teigia, kad šiuo atveju Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatyta mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis netaikytina.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015 ir kt.).

Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. birželio 4 d. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija), teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygų kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis pareiškėjo pateikta pažyma apie skolą Nr. (8.2)5R-1301 (b. l. 5), pareiškėjui iš atsakovės priteistina laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. susidariusi 69,79 Eur vietinės rinkliavos suma.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui iš atsakovės priteisiama 69,79 Eur vietinės rinkliavos nepriemoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. J. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 69,79 Eur (šešiasdešimt devynis eurus, 79 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d.

Likusią uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė