6cfedfda-6bf2-4573-97e5-bf2d4ccbc675 · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas

Civ                                                                                          Civilinė byla Nr. 2-64-787/2012Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01418-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.12.1; 116.1. KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 20 d.Kaišiadorys Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Turauskis,sekretoriaujant Editai Juršienei, dalyvaujant ieškovui A.

M. ir jo atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, atsakovui V. M. ir jo atstovui advokato padėjėjui M. V.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovui V. M. dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo.             Teismas n u s t a t ė:             IeÅ¡kovas A. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V. M., praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ patraukti vielinę tvorÄ ir krÅ«mus iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtuose taÅ¡kuose 4-3, 21,99 m pagal esančius riboženklius bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

             Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas A. M. prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas – žyminį mokestį ir iÅ¡laidas notarui, o reikalavimo patraukti vielinę tvorÄ ir krÅ«mus jau nebereiÅ¡kia. PaaiÅ¡kino, kad jo ir atsakovo sklypai yra gretimi, Sodų gatvėje, ribojasi vienas su kitu. Atsakovo sklypui 2010 m. darė geodezinius matavimus, o jo sklypui 2011 m. gegužės mėn. darė geodezinius matavimus. Pagal geodezinius matavimus ir riboženklius jam priklausančiame sklype liko atsakovo vielinė tvora su želdiniais.

Atsakovas buvo įspėtas patraukti tvorÄ , kreipėsi į jį registruotu laiÅ¡ku. Kai buvo daromi pirminiai matavimai, atsakovas buvo, vaikščiojo, jį kvietė ateiti, bet jis apsisuko ir nuėjo. Jis žinojo, bet nedalyvavo matavimo procese. „Geosoma“ darbuotojai paaiÅ¡kino, kad jam atlikti geodeziniai matavimai, jo dalyvavimas nelabai bÅ«tinas. Kai jis pats gavo matavimus ir dokumentus, registravo Registrų centre, tada kreipėsi į atsakovÄ Å¾odžiu, kad patrauktų tvorÄ , atsakovas jam nieko neatsakė.

Tada kreipėsi į atsakovÄ registruotu laiÅ¡ku, jį iÅ¡siuntė spalio 8 d. ar 10 d. registruotu laiÅ¡ku, atsakovas į tai nereagavo, tada jis kreipėsi į teismÄ . O po to 2011.11.25 atsakovas jau buvo patraukęs tvorÄ , tai buvo Å¡eÅ¡tadienis. Jis dirbo su žmonėm. Dabar viskas atitinka pagal planÄ : ir želdiniai iÅ¡kasti, ir tvora perkelta naujai. TvorÄ patraukė 11.25, Å¡eÅ¡tadienį iÅ¡ ryto, lijo lietus. Yra liudininkai, kurie visa tai matė ir tai patvirtins.              IeÅ¡kovo A.

M. atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Å i problema iki pradedant nagrinėti bylÄ iÅ¡nyko, kadangi M. patraukė tvorÄ ir iÅ¡rovė gyvatvorę, kaip nurodyta „Geosoma“ plane. Atsakovas ir jo atstovas šį dalykÄ neigia, kad panaikino kliuvinius. Buvo suformuotas sklypas ir padarytas geodezinis planas M. 2010 m., o 2011 m. gegužės mėn. M. Jos atstovaujamasis norėjo ginÄÄ spręsti ne ginčo bÅ«du, todėl informavo atsakovÄ raÅ¡tu, jis jokio atsakymo nedavė, todėl 2011.11.22 kreipėsi į teismÄ , o jau 2011.11.25 M. patraukė tvorÄ ir iÅ¡rovė želdinius, tai paliudijo K. ir K..

K. gyvena kitoje kelio pusėje ir matė darbus. PraÅ¡o teismo vadovautis M. pateiktomis nuotraukomis, kurios atliktos vietoje, iÅ¡ pateiktos pažymos matyti kada atlikta, kokiomis dienomis, tai įrodo, kad M. savo noru patraukė tvorÄ ir krÅ«mus, pagal esančius riboženklius. NepraÅ¡o tenkinti ieÅ¡kinio 1 p., nes planÄ atsakovas pateikė, antro punkto atsisako, nes nebėra ginčo. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir notaro iÅ¡laidas už nuorašų patvirtinimÄ , bei kitas bylinėjimosi ir paÅ¡to iÅ¡laidas.             Atsakovas V.

M. ieÅ¡kinio nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad 2011 m. rudenį buvo iÅ¡rauti želdiniai. Kasmet rudenį jis iÅ¡rauna želdinius. Jis pats jokios tvoros nekėlė, o tik iÅ¡rovė želdinius, nes nori persodinti. Tvora ir želdiniai, kaip buvo taip ir yra, tvora yra jo žemėje. IeÅ¡kovo planas teisingai nubraižytas, tačiau ieÅ¡kovas nori kuo daugiau užsiimti žemės. Rudenį jis gavo registruotÄ laiÅ¡kÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuriuo jis prašė pasitraukti tvorÄ , bet jis to nedarė. Gavęs ieÅ¡kinį, taip pat netraukė nei krÅ«mų, nei tvoros.

Už riboženklio nieko nebuvo išrauta ir iškasta. Nuotraukoje yra ne jo žemė.              Atsakovo V. M. atstovas advokato padėjėjas M. V. prašo teismo ieškinį atmesti, nes liudytojų parodymai negali būti vertinami vienareikšmiškai. Atsakovas teigia, kad pats tvoros netraukė. Jeigu 2011.11.25 buvo patraukta tvora, tai ji patraukta iki sužinant apie ieškinį, neaišku kieno ji patraukta. Ieškinys pareikštas be pagrindo, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovui.             Ieškinys tenkintinas.

             Liudytojas A. J. paaiÅ¡kino, kad jis atliko kadastrinius matavimus. Kai atvažiavo atlikti matavimų dėl M. sklypo, M. riboženkliai stovėjo vietoje, sklypas buvo suformuotas, dar patikrino koordinates, jos atitiko pagal riboženklius ir taip suformavo M. sklypÄ . Plane geltonai pabrėžta linija - tvora ir krÅ«mai, jie yra M. sklypo teritorijoje. Želdiniai buvo M.. M. sklypas jau buvo suformuotas, preliminariais matavimais ribos buvo suformuotos, jie negali atstumų iÅ¡kraipyti, negali ribos padaryti kreivos, jos negali pakeisti.

Kai M. formavo sklypÄ , M. dalyvavimas nebuvo reikalingas, nes jo riboženkliai jau stovėjo. Želdiniai ar tvora nėra pagrindas keisti sklypo ribas. Surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktÄ , kur 6 p. paraÅ¡yta, kad keturi riboženkliai pastatyti. Toks dokumento standartas ribų paženklinimo akto, jeigu ta vieta sutaptų ta dalis „ kitos ribos sutampa su natÅ«raliais ir dirbtiniais objektais“ turėtų bÅ«ti pabraukta, o nubraukta neturėtų bÅ«ti. Yra taisyklės, kurios nustato akto pildymÄ , kadastrinių matavimų taisyklės. M. paraÅ¡o nėra plane, nes jo riboženkliai buvo vietoje, jo kviesti nereikėjo.

Atsakovo sklypo ribos nesikeitė.             Liudytoja D. Å . paaiÅ¡kino, kad ji dirba UAB „Geosoma“ matininke ir ji nebuvo vietoje, o braižė planÄ pagal pateiktÄ situacijÄ , ribas padarė prie M. ribos priderindami M.ribas, kadangi M. planas buvo darytas anksčiau. Pirma pamatuoja situacijÄ , nubraižo situacijÄ , sudėlioja ribas, tada jei reikia kviečia kaimynus, kieno atlikti kadastriniai matavimai ir likę riboženkliai, tada važiuoja į vietÄ ir paženklinimo aktÄ raÅ¡o antrÄ sykį. PirmÄ sykį nusimatuoja situacijÄ , o antrÄ kartÄ daromas ribų paženklinimo aktas, kai kala riboženklius.

Ribų paženklinimo aktas daromas vietoje.             Liudytoja M. K. paaiÅ¡kino, kad ji yra M. kaimynė. Kai buvo daromas geodezinis planas, ji dalyvavo, nes jos žemė ribojasi. Jai parodė, kiek M. patraukta tvora į M. pusę. Prie M.sklypo matė riboženklius, matavo ribÄ tarp jos ir M. sklypų. Jis jai rodė, kur turi bÅ«ti riba ir kur stovi tvora. Tvora yra patraukta, jÄ patraukė rudenį. Matė, kad iÅ¡kastas griovys, iÅ¡kasta gyvatvorė ir patraukta tvora pagal esantį riboženklį, kaip priklausytų pagal planÄ .

Kas tÄ darė, ji nežino. Žiužnys jai parodė, kaip buvo pastatyta tvora ne pagal ribÄ , kaip turi bÅ«ti pagal planÄ . Tvora dabar stovi kitoje vietoje, nei stovėjo.             Liudytoja R. K. paaiÅ¡kino, kad matė, kaip dirbo žmonės prie tvoros ir kėlė tvorÄ pas M.. JÄ iÅ¡ardė ir vėl pastatė 2011 metų lapkričio pabaigoje. M. ten buvo, kai kėlė tvorÄ . Be M. ten dar buvo viena moteris ir du vyrai. Per langÄ matė, kad dirbo žmonės. Želdiniai buvo raunami, keliama tvora ir vėl jie gręžė ir statė kuolus.

Paskui vėl tvora buvo pastatyta. Pakoreguota tvora buvo pagal ribÄ . Matėsi, kad iÅ¡rauti želdiniai. IÅ¡ civilinėje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas raÅ¡tiÅ¡kai, iÅ¡siųsdamas praneÅ¡imÄ registruotu paÅ¡tu, įspėjo atsakovÄ patraukti tvorÄ ir želdinius iÅ¡ jam priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini) į atsakovui priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6, 8-9, 12-16, 24-25, 43-53).

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011-08-10 įsakymu minėto žemės sklypo duomenis buvo patikslinti (b.l. 10-11). UAB ,,Geosoma‘‘2011-05-17 sudarė ieÅ¡kovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ (b.l. 17-23). UAB ,,Geosoma‘‘2010-10-11 sudarė atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ (b.l. 54-66).Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas savo reikalavimo įpareigoti atsakovÄ patraukti vielinę tvorÄ ir krÅ«mus iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtuose taÅ¡kuose 4-3, 21,99 m pagal esančius riboženklius atsisakė, kadangi atsakovas įvykdė tai, ko ieÅ¡kiniu praÅ¡o ieÅ¡kovas, todėl Å¡ioje dalyje civilinė byla nutrauktina (LR CPK 140 str. 1 d. ir 293 str. 4 p.).

IeÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kintinos LR CPK 294 str. 2 d. numatytos ieÅ¡kinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo procesinės pasekmės.IeÅ¡kovui atsisakius ieÅ¡kinio, jam grÄ Å¾intina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 5, LR CPK 87 str.).Å ioje civilinėje byloje spręstinas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrįstumas. Pagal LR CPK 94 str., kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.Sprendžiant, ar iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos tais atvejais, kai po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atsakovas patenkina ieÅ¡kovo reikalavimus, teismų praktikoje atsižvelgiama į tai, kada ieÅ¡kovas gauna informacijÄ apie reikalavimų įvykdymÄ , taip pat vertinamas procesinis Å¡alių elgesys, įvertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rÅ«pestingai elgėsi Å¡alys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieÅ¡kinio padavimÄ ir ieÅ¡kovo reikalavimų ginčijimÄ iki jam kreipiantis į teismÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2011; 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimas civ. byloje Nr. 2-758/2007).Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į Å¡ias CPK nuostatas darytina iÅ¡vada, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta paskirstoma Å¡alims atsižvelgiant į bylos rezultatÄ . Jeigu toks rezultatas yra ne atsakovo naudai, jis neturi teisės pretenduoti į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Taigi, ieÅ¡kovui atsisakius ieÅ¡kinio dėl tos aplinkybės, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, atsakovas patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ , galutinis bylos rezultatas materialiÄ ja prasme naudingas ieÅ¡kovui, nes skolininkas įvykdė prievolę kreditoriui.

Todėl tik tuo atveju, jeigu į teismÄ asmuo kreipėsi nerÅ«pestingai ar neapdairiai, pažeisdamas tinkamo teisės kreiptis į teismÄ realizavimo sÄ lygas, jis tampa atsakingas už kitų asmenų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tokia iÅ¡vada darytina taikant įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius (įstatymo analogijÄ ), - minėtas CPK 93 straipsnio pirmosios dalies ir 94 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, kadangi CPK nereglamentuoja nagrinėjamo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims klausimo, kai egzistuoja nurodytos bylos aplinkybės (CPK 3 str. 6 d.).

Toks teisės aiÅ¡kinimas atitinka ir priežasties teorijÄ , pagal kuriÄ paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis Å¡alių elgesys, t.y. įvertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rÅ«pestingai elgėsi Å¡alys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieÅ¡kinio padavimÄ ir ieÅ¡kovo reikalavimų ginčijamÄ iki jam kreipiantis į teismÄ . Priežasties teorijos taikymas skirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas, kai byla baigiama be teismo sprendimo dėl ginčo esmės, atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ .

Todėl, nustačius, kad 2011-10-10 ieÅ¡kovas raÅ¡tiÅ¡kai atsakovÄ buvo įspėjęs, jog jei atsakovas nepatrauks tvoros ir želdinių iÅ¡ jo sklypo, jis kreipsis į teismÄ , iÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, kad atsakovas buvo informuotas apie ieÅ¡kovo ketinimus ginÄÄ spręsti teisminiu bÅ«du, bei į tai, jog atsakovas ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ Ä¯vykdė po ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio padavimo teismui, t.y. 2011-11-25, kai tuo tarpu ieÅ¡kinys buvo paduotas 2011-11-23 ir teisme teisėjo rezoliucija priimtas 2011-11-24, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas pažeidė protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, dėl jo veiksmų buvo pareikÅ¡tas ir nagrinėjamas nepagrįstas ieÅ¡kinys, ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡laidų, reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme, kurios priteistinos iÅ¡ atsakovo, o atsakovas neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (LR CK 1.5 str. 1 d., CPK 7 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistina 25 proc. ieÅ¡kovo sumokėto žyminio mokesčio ir 22,40 Lt iÅ¡laidų notarui bei 16,60 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (b.l. 2, 5, 7).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140, 259, 265-270 straipsniais,n u s p r e n d ž i a:Priimti ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinio atsakovui V. M. dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo atsisakymÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui A. M. ieÅ¡kinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmes – nutraukus bylÄ , vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.Civilinę bylÄ Nr. 2-64-787/2012 nutraukti.GrÄ Å¾inti A.

M. 75 proc. sumokėto 70,00 Lt žyminio mokesčio pagal 2011-11-09 kredito įstaigos Swedbank, AB, įmokos mokėjimo kvitÄ .Priteisti iÅ¡ V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 17,50 Lt (septyniolika litų 50 ct) žyminio mokesčio ir 22,40 Lt (dvideÅ¡imt du litus 40 ct) iÅ¡laidų notarui A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.Priteisti iÅ¡ V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 16,60 Lt (Å¡eÅ¡iolika litų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt centų) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (paÅ¡to iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir iÅ¡laidos susijusios su bylos nagrinėjimu).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                             Vytautas Turauskis