6cfdca24-171d-47ff-bcc3-307738706ddd · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-751-260/2016Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00079-2015-8,Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.2.; 2.3.2.5.; 2.3.2.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. S. apeliacinį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-289-418/2015 pagal ieÅ¡kovės E. S. ieÅ¡kinį atsakovams J.

U., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyriui, trečiajam asmeniui Druskininkų savivaldybės administracijai dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė E. S. 2015 m. rugpjūčio 23 d. patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į Druskininkų rajono apylinkės teismÄ , kuriuo prašė:

1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti V. M. laikinÄ jį 1,32 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (pagal tuometinį administracinį suskirstymÄ (duomenys neskelbtini)) planÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) – VÄ® „Hidroprojektas“ 1995 m. kovo 1 d., suderintÄ Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriuje 1995 m. birželio 23 d., ir A. E. N. laikinÄ jį 1,32 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį suskirstymÄ (duomenys neskelbtini)) planÄ , dalyje dėl sklypų projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos ir pagal matininko G. R. pateiktÄ planÄ Å¾emės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribÄ nustatyti pagal koordinates (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo negaliojančiu. Nurodė, kad ieÅ¡kovei E. S., t. y., pretendentei į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ tvarkos ir sÄ lygų“ pagrindu, Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurta nuosavybė į 3,97 ha žemės ir 4,28 ha miÅ¡ko, 1995 m. gruodžio 8 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas naudotis natūra 7,60 ha žemės sklypas, 1,8 ha žemės ūkio naudmenų ir 5,78 ha miško (duomenys neskelbtini). Ieškovės motina V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties, Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. atstatyta nuosavybės teisė į 5,62 ha žemės ir 2,62 ha miško. Alytaus apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) V.

M. J. kaime, (duomenys neskelbtini) suteiktas natÅ«ra 7,60 ha žemės sklypas, 3,50 ha žemės ir 3,30 ha miÅ¡ko. Pagal pateiktÄ laikinÄ jį žemės sklypo planÄ tai bÅ«tų žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 6,28 ha, ir 1,32 ha žemės sklypas plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei 2004 m. lapkričio 11 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimas į 29/85 dalis miÅ¡ko (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir piniginė 666 Lt vertės kompensacija už 0,64 ha ploto žemės sklypÄ . 2005 m. balandžio 5 d. ieÅ¡kovei iÅ¡duotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į: 6,28 ha žemės sklypÄ (iÅ¡ jo 3,3 ha miÅ¡ko) – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 1,32 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus, t.y. ginčo sklypas.

Be to 2010 m. kovo 8 d. ieÅ¡kovei iÅ¡duotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas į gyvenamÄ jį namÄ , viralinę, Å«kinį pastatÄ , kiemo statinius (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad liudijimas iÅ¡duotas vadovaujantis VÄ® Registrų centro 2010 m. vasario 20 d. pažyma apie turto registracijÄ registre Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. gruodžio 28 d. Druskininkų savivaldybės administracijos Leipalingio seniÅ«nijos pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas V.

M. pagal (duomenys neskelbtini) kaimo namų Å«kio knygos Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis nekilnojamas turtas: gyvenamas namas, rÅ«sys, priestatas, viralinė, Å«kinis pastatas, rÅ«sys, priestatas, priestatas ir Å¡ulinys. Žemės sklypui, kurio plotas 1,32 ha, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės Å«kio, iÅ¡ jų žemės Å«kio naudmenų plotas 1,27 ha (ariamos 1,27 ha, sodas 0,06 ha), užstatyta teritorija – 0,05 ha.

Sklype yra gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, anksčiau priklausę V. M.. Atsižvelgiant į tai, kad sklype yra sodyba, sklypo ribas apibrėžė įvažiavimo kelias ir kelkraštis, bei sodo linija. Ši faktinė situacija fiksuota nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje, buvusioje inventorizacijos byloje. Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) privačiam ūkiui steigti, 1994 m. spalio 7 d. ribų parodymo ir paženklinimo aktuose nurodoma, kad žemės sklypų ribos buvo parodytos ir 8 riboženkliais atžymėtos dalyvaujant būsimam žemės sklypo savininkui K.

N.. Duomenys apie sklype esantį gyvenamÄ jį namÄ neįraÅ¡yti. Visiems žinomos sklypo ribos buvo siejamos su keliu ir sodais.A. E. N. Alytaus apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7,30 ha žemės ir 0,95 ha miÅ¡ko. Žemės sklypas natÅ«ra buvo sutiektas vadovaujantis Alytaus apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiant 7,6 ha, 6,30 ha žemės ir 0,95 miÅ¡ko. Pagal laikinÄ jį žemės sklypo planÄ tai buvo 1,32 ha sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6,28 ha sklypas Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypų privačiam Å«kiui steigti ribų parodymo ir paženklinimo akte nurodyta, kad dalyvaujant bÅ«simam sklypo savininkui K. N. buvo parodytos ir 8 riboženkliais pažymėtos sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos. Sklypo ribos prasidėjo į sodybos kiemÄ kelkraščiu, niekada nedalijo sodyboje esančio sodo. E. N. niekada nebuvo statinių savininkė. 2007 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ D. ir M. N., kurie sklypÄ paveldėjo po A.

E. N. mirties, įsigijo atsakovas J. U.. 2008 m. lapkričio 27 d. J. U. žemėtvarkos institucijoms žemės sklypo pateikė praÅ¡ymÄ patikslinti, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis po geodezinių matavimų. Pirminiame Å¡io žemės sklypo registracijos pažymėjime nurodytas žemės Å«kio naudmenų plotas – 1,22 ha, iÅ¡ kurio sodas – 0,05 ha, kelias – 0,05 ha, užstatyta teritorija – 0,05 ha. 2009 m. liepos 24 d.

Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymu pakeisti žemės sklypo duomenys, nebenurodant sodo, užstatytos teritorijos ir kelio plotų. Leipalingio kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), yra dokumentas, priimtas po ketverių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių po laikinojo žemės sklypo plano nubraižymo. Nenurodant, neiÅ¡skiriant ieÅ¡kovės paveldėtai sodybai naudojamo žemės sklypo ploto – namų valdos, vėliau jÄ padalinant tarp atskirų savininkų, buvo grubiai pažeistos norminiais aktais nustatytos namų valdos suformavimo taisyklės, tuo labiau, kad Å¡ioje situacijoje sodybai naudojamas žemės plotas be pastatų savininko žinios, nesant statinių bendraturčių sutikimo, buvo padalintas į atskirus žemės sklypus, iÅ¡skiriant gyvenamojo namo priklausinius (Å«kinius pastatus), padalinant sodÄ , paliekant gyvenamÄ jį namÄ be kelio privažiuoti iki kiemo ir pastatų.

Gyvenamasis namas yra toliau nuo pagrindinės gatvės ir įvažiavimo kelias iki gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų įrengtas savininkų jėgomis ir lėšomis, kelkraÅ¡tis apsodintas medžiais ir įrengtas 1952 metais. Apie tai, kad žemės sklypo ribos yra kitos ir kad kelias yra įmatuotas į kitÄ (ne ieÅ¡kovės paveldėtÄ ) sklypÄ , paliekant gyvenamojo namo savininkus be privažiavimo prie namo, paaiÅ¡kėjo atliekant žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) geodezinius matavimu.

Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 12 str. buvo nustatyta, kad žemė iÅ¡ asmenų, turinčių teisę į nuosavybės atstatymÄ , yra valstybės iÅ¡perkama, kai ji užimta privačių namų valdų (sodybos) ir pastatų, priklausančių nuosavybės teise fiziniams asmenims. Å i norma reiÅ¡kė, kad nuo pat Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos buvusiems savininkams sodybų užimta žemė natÅ«ra negrÄ Å¾inama, o už jÄ atlyginama kitais įstatymo 16 str.

įtvirtintais bÅ«dais. Nors iÅ¡dėstytos nuostatos žodinė iÅ¡raiÅ¡ka keitėsi (pvz., 1995 m. gegužės 30 d. įstatyme Nr. 1-906 nustatyta, kad iÅ¡perkami žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos), tačiau prasmė ir esmė liko ta pati – sodybų užimta žemė yra valstybės iÅ¡perkama. Vadovaujantis Å¡ia nuostata namų valdos sklypas turėjo bÅ«ti suformuotas kaip savarankiÅ¡kas ir valstybė turėjo jį iÅ¡ V. M. iÅ¡pirkti. J. V. M. atkÅ«riant nuosavybės teises į žemę ir grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra žemės sklypas buvo suformuotas su sodyba, neiÅ¡skiriant atskiros namų valdos, tai faktiÅ¡kai naudojamas sodybai žemės sklypas negalėjo bÅ«ti padalintas, neatsižvelgiant į namų valdai naudojamÄ Å¾emės sklypÄ .

Suformuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. namų valdos sklypas), ribojasi tarpusavyje. Su statinių savininkais V. M. ir E. S. niekuomet nebuvo derinamas gyvenamajam namui, sodui, daržui, kiemui, privažiavimui skirto žemės ploto padalijimas. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese norminiai aktai nenumatė teisės dalinti, skaidyti namų valdos sklypÄ pretendentams, nesantiems pastatų savininkais.

Žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), riba nustatyta pagal sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir pažymėta koordinate (duomenys neskelbtini), o pagal faktinį naudojimÄ yra koordinatės (duomenys neskelbtini) (koordinatės pažymėtos kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje). Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo gyvenamojo namo ir įvažos kelias jam nereikalingas, nes įvažiavimas į žemės Å«kio paskirties žemę galimas tiesiai iÅ¡Â (duomenys neskelbtini) gatvės. Å iuo atveju padarytos formuojant žemės sklypus klaidos turėtų bÅ«ti iÅ¡taisytos pakeičiant skypų ribas, taip iÅ¡saugant namų valdos žemės sklypÄ , abiejų besiribojančių žemės sklypų plotus.

Atsakovas J. U. 2015 m. rugsėjo 29 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su juo nesutinka, kadangi jo valdomame žemės sklype nėra statinių, kurie priklauso ieÅ¡kovei. Jis, pirkdamas žemės sklypÄ iÅ¡ paveldėtojų D. ir M. N., įsigijo jį be statinių. Tiek paveldėjimo 2006 metų dokumentuose, tiek pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyti jokie statiniai žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nuo 1994 metų žinojo ginčo žemės sklypų ribas, tačiau jų neginčijo, nekėlė klausimo dėl žemės sklypų ribų pakeitimo ar planų naikinimo, ar koregavimo, nes tikėtina, kad ji nenorėjo pyktis su įpėdiniais D. ir M.

N.. D. ir M. N. nuo pat gimimo gyveno kartu su savo senele V. M. jos namuose, kartu gyveno ir jų motina A. E. N.. Po A. E. N. mirties, praėjus (duomenys neskelbtini) dienoms mirė ir močiutė V. M.. M. ir D. N. liko gyventi Å¡iuose namuose, priėmė palikimÄ pagal faktÄ . 2006 m. balandžio 3 d. buvo priimtas Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-46-418/2006 dėl palikimo priėmimo, tačiau M. ir D. N. neįregistravus paveldėjimo procedÅ«rų notarinėje kontoroje iki galo, o vėliau jiems mirus, ieÅ¡kovė sugebėjo 2010 m. kovo 8 d. priimti palikimÄ Ä¯ visus statinius, nors faktiÅ¡kai Å¡ių pastatų dalį turėjo palikimu priimti D.

N. įpėdiniai. Savininkai neginčijo Alytaus apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Alytaus apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) administraciniame teisme, todėl klausimas dėl sklypų planų naikinimo aplamai negali bÅ«ti sprendžiamas, nes Å¡ių planų pagrindu buvo priimti Alytaus apskrities valdytojo administracijos įsakymai. IeÅ¡kovė neginčija 1994 m. spalio 7 d. sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo aktų, nenurodo jokių faktinių aplinkybių, kurios įrodytų, kad apie galimai minimų teisės aktų pažeidimÄ ji nežinojo. 1994 m. spalio 7 d. ji pasirašė aktÄ , 2004 m., 2005 m., 2010 m., tvarkė paveldėjimo dokumentus ir vėlesniu laikotarpiu (2011 m. sausio 10 d. iki 2014 m. spalio 20 d. aktyviai susiraÅ¡inėjo su Druskininkų žemėtvarkos skyriumi.

IeÅ¡kovė vis akcentuodavo, kad yra užgrobtas jos kelias, todėl jai nesutikus su 1994 m. spalio 7 d. ir 2008 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktais ji galėjo kreiptis į teismÄ dėl jų užginčijimo, tačiau to nepadarė. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyrius 2015 m. rugsėjo 23 d. pateikė į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, kadangi J. U. 2008 m. atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, Alytaus apskrities virÅ¡ininkas 2009 m. liepos 24 d.

įsakymu Nr. Ž-2328-(1.3.) „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo“ pakeitė žemė sklypo kadastro (Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis. IeÅ¡kovė, atkuriant nuosavybės teises V. M. ir A. E. N. 1994 m. spalio 7 d., dalyvavo (duomenys neskelbtini) inžinieriui A. G. ženklinant ginčo žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribas, su jomis sutiko, todėl nepagrįstai nurodo, jog žemės sklypų ribos visÄ laikÄ buvo siejamos su keliu ir sodu.

Pažymėjo, kad V. M. 1995 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) sudarytas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, kuris patvirtintas 1995 m. birželio 23 d. Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriuje ir A. E. N. laikinasis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, sudaryti teisėtai ir teisingai, nepažeidžiant V. M. (dabartinė savininkė E. S.) teisių ir tiesėtų interesų pagal galiojusius teisės aktus. Trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė.

                                          II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S. atsakovo J. U. naudai 400 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 22,90 Eur iÅ¡laidų valstybei susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės nurodytais argumentais, jog sudarant žemės sklypų planus, neiÅ¡skiriant sodybai naudojamo žemės sklypo ploto – namų valdos, vėliau padalijant žemės sklypÄ tarp atskirų savininkų buvo grubiai pažeistos norminiais aktais nustatytos namų valdos suformavimo taisyklės, sodybai naudojamas žemės sklypo plotas be pastatų savininkų žinios, nesant bendraturčių sutikimo, buvo padalintas, iÅ¡skiriant gyvenamojo namo priklausinius į atskirus žemės sklypus, padalijant sodÄ , paliekant gyvenamÄ jį namÄ be kelio privažiuoti iki kiemo pastatų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d.

įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 12 str. nuostatomis, namų valdos žemės sklypas turėjo bÅ«ti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas ir valstybė turėjo jį iÅ¡ V. M. iÅ¡pirkti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodika ir jos 9 p., nustatė, jog į projektuojamas privatinės nuosavybės žemėnaudas įeina: privačių Å«kių žemėnaudos, įsigyjamos susigrÄ Å¾inant privatinėje nuosavybėje turėtÄ Å¾emę arba perkant žemę iÅ¡ valstybės; namų valdos privačiai sodybai arba gyvenamojo namo statybai;

žemės sklypai, skirti individualioms (personalinėms) įmonėms arba kitai ne žemės Å«kio veiklai; sodininkų bendrijų sklypai; žemės Å«kio įmonių, naudojančių privačiÄ jų steigėjų ir kitų asmenų žemę, žemėnaudos. Vienas iÅ¡ svarbiausių privačių Å«kių žemėnaudų formavimo reikalavimų yra tai, kad žemėnauda turi sudaryti vientisÄ kompaktiÅ¡kÄ masyvÄ , patogiai susisiekiantį su sodyba. Atskirai nuo pagrindinio masyvo gali bÅ«ti sodyba kaime (gyvenvietėje), miÅ¡kas, pieva (didesniame pievų masyve) ir sklypas su atskirais gamybiniais objektais, kuriems veikti pakanka statinių ir kiemo užimamos teritorijos (Metodikos 14.2 p.).

Metodikos 14.3. punkte numatyta, kad žemėnaudų ribos turi sutapti su stabiliais kraštovaizdžio objektais, valstybinės nuosavybės upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti privačių upelių arba griovių viduriu, senomis ežiomis. Lygumoje dirbamus laukus žemėnaudų ribos turi kirsti tiesiomis linijomis ir suformuoti taisyklingus sklypus (stačiakampio, kurio kraštinių santykis ne didesnis kaip 1:3, ar jam artimos formos).

Kalvotoje teritorijoje žemėnaudų ribos turi bÅ«ti projektuojamos taip, kad nereikėtų skaidyti dirbamos žemės sklypų. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų įstatymo 12 str. buvo nustatytas apribojimas atstatyti nuosavybės teises į žemę, kuri yra suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje. Toks ribojimas neturėjo bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai tik dalis grÄ Å¾intinos žemės užstatyta pastatais ar kitokiais statiniais, Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims ir žemės naudotojams susitarus dėl pastatų ir kitokių statinių nuosavybės teisės perleidimo, gali bÅ«ti grÄ Å¾inama ir Å¡i žemės dalis.

Taikant Å¡ias normas turėjo bÅ«ti nustatyta, kad grÄ Å¾intinoje žemėje yra statiniai, priklausantys kitam asmeniui nuosavybės teise. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog statiniai žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Å¡iuo metu priklauso ieÅ¡kovei, V. M. vardu įregistruoti jau po V. M. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), kuriuos ieÅ¡kovė paveldėjo 2010 m. nustatė, jog ieÅ¡kovė, teigdama, kad jai Å¡iuo metu priklausančiame žemės sklype esantiems pastatams namų valda turėjo bÅ«ti iÅ¡skirta kaip atskiras žemės sklypas, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog buvo pateiktas praÅ¡ymas, suformuoti atskirÄ namų valdos žemės sklypÄ .

Teismas iš ieškovės ieškinio ir iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad V. M. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) suformuotame žemės sklype, kuriame buvo ir V. M. priklausantis namas bei kiti pastatai gyveno ir V. M. duktė A. E. N. (ieškovės sesuo, mirusi (duomenys neskelbtini)), jos vyras K. N. bei jos sūnus D. N. ir M. N. (t.1, b. l. 36-40). Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymų ir paženklinimo vietoje aktuose, kurie buvo sudaryti 1994 m., nurodyta, kad ženklinant žemės sklypų ribas dalyvavo K.

N. (mirusios ieškovės sesers A. E. N. vyras) ir V. M. duktė ieškovė E. S.. Tai patvirtina ieškovės bei kviestinių asmenų J. Z., K. M., (duomenys neskelbtini) girininkijos meistro L. T. parašai, esantys žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir paženklinimo vietoje aktuose (t. 1, b. l. 51, 75). Šiuose aktuose yra nurodyta, kad žemės sklypų ribos buvo parodytos vietovėje, to pagrindu buvo sudaryti žemės sklypų abrisai, laikini žemės sklypų planai.

Kadangi ieÅ¡kovė neginčijo Å¡ių paženklinimo aktų teisėtumo, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju pretendentai sutiko su ženklinamų žemės sklypų ribomis. Teismas vertino, jog įrodymų, kurie pagrįstų, kad žemės sklypų ribos buvo siejamos su keliu ir sodu ieÅ¡kovė nepateikė. IÅ¡ ribų paženklinimo aktų taip pat matyti, kad žemės sklypai buvo paženklinti 8 riboženkliais. Teismas laikė, jog ieÅ¡kovei, kuri atstovavo kaip bÅ«sima paveldėtoja, buvo žinomos V.

M. ir A. E. N. matuojamų žemės sklypų ribos. Teismas konstatavo, jog duomenų, kuriais remiantis galima bÅ«tų įvardinti, kad žemės sklype esantiems statiniams suformuoti buvo praÅ¡oma iÅ¡skirti namų valdÄ , įrodymų nepateikta, koks žemės plotas buvo naudojamas namų valdai, ieÅ¡kovė taip pat įrodymų nepateikė. Teismas akcentavo, kad žemės sklypai buvo matuojami vienas Å¡alia kito mirusioms ieÅ¡kovės seseriai ir ieÅ¡kovės motinai, kurias atitinkamai atstovavo ženklinant žemės sklypų ribas bÅ«simi žemės sklypų paveldėtojai, t. y., ieÅ¡kovės sesers sutuoktinis ir pati ieÅ¡kovė, todėl pažymėjo, tai, kad koks buvo tuo metu bÅ«simų pretendentų paveldėti mirusiųjų turtÄ raÅ¡tiÅ¡kas ar žodinis susitarimas, ženklinant ir formuojant grÄ Å¾inamų žemės sklypų ribas, byloje nėra pateiktas.

Žemės sklypų ženklinimas vyko prieÅ¡ 21 metus, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad toks sklypų formavimas netenkino bÅ«simų žemės sklypo savininkų. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek kiti V. M. įpėdiniai turėjo teisę paveldėti mirusios V. M. turtÄ , taip pat ir suformuotame žemės sklype esantį namÄ ir kitus statinius. Teismas negalėjo įvertinti, kaip buvo sprendžiamas patekimas į žemės sklype esančius pastatus klausimas, laikė, jog tai turėjo spręsti patys pretendentai, nes tuo metu sodyboje faktiÅ¡kai gyveno A.

E. N. paveldėtojai. Teismas nurodė, kad iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso J. U. statinių nėra, nėra byloje duomenų, kad namų valda buvo padalinta, todėl ieškovės argumentus, kad formuojant ginčo žemės sklypus buvo padalinta namų valda, o valstybė turėjo jį iš V. M. išpirkti laikė nepagrįstais, todėl naikinti laikinųjų žemės sklypo planų neturėjo jokio pagrindo.

Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo”, pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės nustato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimÄ , patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitÄ geodezinę ir topografinę medžiagÄ .

Taisyklių 14 punkte numatyta, kokia medžiaga naudojama atliekant kadastrinius matavimus, t. y. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ ir teises į jį; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai; žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos; detaliųjų planų M 1:500, M 1:1000 ir M 1:2000 kopijos; žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos;

žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai; valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos; statinio projektas; statybos leidimas; nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Atsakovui J. U. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos buvo ženklinamos 2008 m. gruodžio 2 d.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė buvo kviečiama į kadastrinius matavimus, tačiau ieÅ¡kinyje priežasčių dėl kurių nedalyvavo atliekant patikslintus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus nenurodė. Teismo nuomone, kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su praneÅ¡imu kitai Å¡aliai ir bÅ«tinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo-parodymo aktÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nepažeidžiant jos sisteminių ryÅ¡ių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.

Pagal Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 punktÄ kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniÅ¡kai arba ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo iÅ¡siunčiami registruotu paÅ¡tu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, nagrinėjamu atveju nustatant atsakovo žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos pirminiuose sklypų ribas apibrėžiančiuose dokumentuose, laikė, jog ieÅ¡kovės teismui pateiktame praÅ¡yme, kuriame ji nurodo, jog nedalyvavo nustatant atsakovo sklypo ribas, ribos su ja buvo nesuderintos, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jos teisės ar teisėti interesai.

Teismas pažymėjo ir tai, kad praÅ¡ydama panaikinti J. U. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ieÅ¡kovė nenurodė, jokių teisinių argumentų, kurių pagrindu jie bÅ«tų naikinami. Teismas sprendė, kad kadastriniai matavimai atitiko teritorijų planavimo dokumentÄ , preliminariais matavimais nustatyto žemės sklypo ribas, po kadastrinių žemės sklypo matavimų atsakovo žemės sklypo ribos nepakito, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ naikinti Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. liepos 24 d.

įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) laikė nepagrįstu.Dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo nustatyti žemės sklypo bendrÄ ribÄ pagal matininko G. R. pateiktÄ planÄ Å¾emės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pagal koordinates (duomenys neskelbtini), nes žemės sklypų dokumentai yra prieÅ¡taraujantys vieni kitiems, be to, tokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡taisytos valstybinių institucijų klaidos, teismas pažymėjo, kad CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų.

Teismas laikė, jog ginčo žemės sklypų ribos pažymėtos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, jog teritorijų planavimo dokumente pažymėtos žemės sklypų ribos atitinka laikinųjų žemės sklypų planus ir abrisus, todėl neturėjo pagrindo abejoti, kad žemės sklypų ribos yra neaiškios ar, kad duomenys apie žemės sklypus, nurodyti dokumentuose, prieštarauja vieni kitiems.Teismas pažymėjo, jog atsakovas J.

U. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo konkretaus dydžio ir konkrečių ribų žemės sklypÄ . Todėl nustačius ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ bendrÄ Å¾emės sklypo ribÄ pagal jos pateiktÄ projektÄ bÅ«tų pažeistas Å¡alių teisėtų lÅ«kesčių principas, kadangi perkamo žemės sklypo ribos buvo pažymėtos VÄ® Registrų centro kadastro žemėlapyje, pagal preliminarius matavimus, kurio ribos atlikus kadastrinius matavimus nepasikeitė.              Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omų panaikinti jai Å¡iuo metu priklausančio žemės sklypo ir atsakovo žemės sklypo laikinų planų, kurie parengti 1995 m., nustatė, jog ieÅ¡kovė nenurodė konkrečios sužinojimo apie juos datos.

Teismas pasisakė, kad sužinojimo apie ginčijamÄ Ä¯sakymÄ momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal byloje pateiktų įrodymų visumÄ , todėl laikė, jog Å¡i aplinkybė teisiÅ¡kai reikÅ¡minga nustatant kada ieÅ¡kovė sužinojo ar jai buvo žinoma apie atsakovui priklausančio žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovei apie atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo žinoma nuo 2008 m., kadangi ji buvo kviečiama į matavimus, tačiau į juos nevyko.

Tai pat, tai pavirtina ir ieÅ¡kovės raÅ¡tai dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir VÄ® Registrų centrui. Todėl teismas, sutikdamas su atsakovo argumentais, sprendė, kad ieÅ¡kovė praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ ginčyti 2009 m. liepos 24 d. įsakymÄ , Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo, nes atitinkamai nuo minėto įsakymo priėmimo praėjo 7 metai, o iÅ¡ ieÅ¡kovės pirmų raÅ¡tų valstybinėms institucijos atitinkamai praėjo 4 metai, todėl Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ Â motyvai Apeliacinį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo pateikė ieÅ¡kovė E. S.. Å iame skunde ji praÅ¡o panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-289-418/2015 priimtÄ 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės, kad kada nors kaip nors statinių savininkai buvo susitarę dėl statinių padalijimo, atidalijimo ir tai bÅ«tų sÄ lygoję namų valdos (žemės sklypo, naudojamo namų valdai) ar statinių padalijimÄ .

Teismas sprendime darydamas iÅ¡vadÄ , kad gyvenamajam namui skirtas sklypas galėjo bÅ«ti tarp pretendentų padalintas nes jie dėl to susitarė, nepagrindė Å¡ios iÅ¡vados jokiais argumentais ar byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, tačiau vadovavosi prielaidomis. Pažymi, jog byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad po V. M. mirties kokie nors kiti įpėdiniai be ieÅ¡kovės bÅ«tų kreipęsi į notarų biurÄ priimdami palikimÄ ar notarų biuras bÅ«tų iÅ¡davęs paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Gyvenimas kartu su V. M. jai priklausančioje sodyboje sÄ lygoja kartu gyvenančio asmens veiksmus – kolÅ«kinio kiemo atidalijimo, palikimo priėmimo po V. M. mirties, paveldėjimo įteisinimo. Vien gyvenimas kartu nesukuria V. M. galimiems įpėdiniams teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nenurodė kokiÄ Ä¯takÄ daro teisės į palikimÄ Â buvimas nustatant namo eksploatacijai reikalingo sklypo plotÄ ar galimybę tÄ plotÄ â€“ namų valdÄ â€“ iÅ¡dalinti dalimis.

2. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas sklypų formavimo eigÄ , neatkreipė dėmesio į faktÄ , kad sklypo ribų paženklinimo ir laikinojo sklypų plano sudarymo datos skiriasi metais – planai sudaryti metais vėliau, negu kad suraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo aktai. Teismas netyrė faktinės aplinkybės kokio dokumento – plano – pagrindu buvo pažymėtos sklypų ribos – kuo vadovaujantis jos buvo parodytos ir kur buvo sustatyti riboženkliai. Teismas netyrė riboženklių sustatymo fakto, tačiau pagal norminių aktų reikalavimus riboženkliais turi bÅ«ti vadovaujamasi iki Å¡iol, o ypač po kadastrinių matavimų atlikimo, tačiau jų ir Å¡iandiena nėra.

Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė žinojo ginčijamas ribas ir neįrodė, kad jos buvo kitokios.  3. Žemėtvarkos institucijos nepateikė paaiÅ¡kinimų, planų ar specialisto iÅ¡vadų dėl žemės sklypo suformavimo ir sklypų užfiksavimo dokumentuose. Apeliantė pirmosios instancijos teismui nurodė, jog 2014 m. rugsėjo 17 d,. žemėtvarkos skyriui pateikė užklausimÄ dėl dokumentų, susijusių su namų valdos žemės sklypu, praÅ¡ydama pateikti (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės paruoÅ¡iamÄ jį žemės reformos žemėtvarkos projekto namų valdų planÄ ir einančių namų valdų sÄ raÅ¡Ä su valdomis užimamu plotu bei norminių aktų nustatyta tvarka patvirtintus Leipalingio kadastrinės vietovės valstybės iÅ¡perkamos žemės plotus, tačiau jie nebuvo pateikti, todėl apeliantė prašė juos pirmosios instancijos teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ žemėtvarkos skyriaus, tačiau Å¡is praÅ¡ymas nebuvo iÅ¡spręstas, nė vienas dokumentas į bylÄ pateiktas nebuvo.

Mano, kad tokiais savo veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė vienÄ esminių – teisėtumo – principÄ , tokiu bÅ«du apeliantė negavo iÅ¡samios informacijos ir konkrečių specialistų paaiÅ¡kinimų.

4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas žemės sklypų, skiriamų privačiam Å«kiui steigti ribų parodymų ir paženklinimo vietoje aktus, neatsižvelgė į aplinkybe, jog žemėtvarkos institucija, pateikdama nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos kopijÄ , tame tarpe ir pagal V. M. praÅ¡ymÄ , nepateikė dokumento kopijos, kokiu pagrindu E. S. ar K. N. turėjo teisę dalyvauti ar pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų aktÄ formuojant žemės sklypÄ V. M. jai mirus, sudarant žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo aktÄ , byloje nėra.

5. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad duomenų, kuriais remiantis galima bÅ«tų įvardinti, kad žemės sklype esantiems statiniams suformuoti buvo praÅ¡oma iÅ¡skirti namų valdÄ , nepateikta. Kadangi, nepaisant to, kad nėra atskiro praÅ¡ymo iÅ¡skirti namų valdÄ , esant gyvenamajam namui ir Å«kiniams pastatams, poreikis žemės sklypui statiniui eksploatacijai, sodui, kiemui, nedingsta.6. Paveldėjimo teisinius santykius (duomenys neskelbtini) metais, mirus V.

M. ir A. E. N., reglamentavo Civilinio kodekso (1964 m. redakcija) septintas skyrius. Teismo nurodyti asmenys susitarti dėl paveldimo turto padalijimo tuo laikotarpiu niekaip negalėjo, kadangi vyko nekilnojamojo turto suformavimo procesas, reglamentuotas LR įstatymo dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų, LR Žemės reformos įstatymo, Žemės įstatymo ir poįstatyminių aktų. SavarankiÅ¡ki pretendentai į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ buvo tiek V.

M., tiek A. E. N., tiek ieÅ¡kovė E. S.. V. M. galimi įpėdiniai nėra savarankiÅ¡ki pretendentai atkurti nuosavybės teise pagal V. M. praÅ¡ymÄ , o bÅ«tų paveldėtojai. Å iems santykiams reglamentuoti skirta Nuosavybės atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, kuri, kitaip nei civilinėje teisėje galiojančios universalios paveldėjimÄ reglamentuojančios normos, nustato, kad jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos tokiomis sÄ lygomis ir teisėmis, kurias turėjo mirusysis pilietis.

Toks reglamentavimas reiÅ¡kia, kad mirusiojo asmens paveldėtojai negali paveldėti daugiau teisių, nei jų turėjo mirusysis. Todėl, tik atkÅ«rus nuosavybės teises įpėdiniai galėjo disponuoti jiems priklausančiu turtu. V. M. turėjo teisę į vientisÄ namų valdos sklypÄ ir nepriklausomai nuo to ar sklypas įmatuotas į bendrÄ grÄ Å¾inamÄ Å¾emės plotÄ ar formuojamas kaip savarankiÅ¡kas su teise iÅ¡sipirkti. Jei statinių savininkė V. M. nebuvo pateikusi praÅ¡ymo suformuoti atskiru žemės sklypu namų valdÄ , o pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privačiam Å«kiui steigti, tai neeliminuoja namų valdos – žemės sklypo reikalingo gyvenamiesiems, Å«kiniams pastatams, kiemui, sodui – sÄ vokos.

Jei namų valda buvo įskaičiuota į privataus Å«kio plotÄ , nereiÅ¡kia, kad ji be statinių savininkų žinios gali bÅ«ti iÅ¡dalinta į kitus sklypus.

7. Pirmosios instancijos teismo pastebėjimai, apie tai, kad atsakovas J. U. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo konkretaus dydžio ir konkrečių ribų žemės sklypÄ ir todėl ieÅ¡kovės praÅ¡oma bendra žemės sklypo riba nesuderinama su teisėtų lÅ«kesčių principu, nepagrįsti. Nurodo, kad ieÅ¡kovė teismui pateikė žemės sklypo planÄ nurodydama kokia sklypų riba yra natÅ«roje ir kokia turėtų bÅ«ti nustatyta. Nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo žemės sklypo plotai nesikeičia, nustačius sklypų ribÄ pagal faktiÅ¡kai naudojamÄ ir iÅ¡saugant deÅ¡imtmečiais esantį keliukÄ â€“ įvaÅ¾Ä â€“ į sodybos kiemÄ , apsodintÄ daugiamečiais medžiais, sodÄ , tvenkinį.Taip pat skunde ieÅ¡kovė pažymėjo, kad žemėtvarkos skyrius teismui nėra pateikęs žemės naudojimo patikros aktų ir ginčo vietoje situacijos nėra tyręs. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyrius atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, jog, vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, praÅ¡o apeliantės E. S. apeliacinį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teisingai pažymėjo, kad V. M. nuosavybės teisės buvo atkurtos į jos faktiÅ¡kai naudojamÄ ir sodybos statinių užimtÄ Å¾emės sklypÄ . Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vienas iÅ¡ svarbiausių aspektų yra tai, kad apeliantė 1994 m. spalio 7 d. dalyvavo Valstybinės akcinės įmonės (duomenys neskelbtini) inžineriui A. G. ženklinant A. E. N., V. M. ir E. S., žemės sklypų ribas, šį faktÄ patvirtina ribų paženklinimo ir parodymo vietovėje akte esantis apeliantės paraÅ¡as.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pretendentai sutiko su ženklinamų žemės sklypų ribomis, žemės sklypai buvo matuojami vienas šalia kito, priklausantys mirusioms ieškovės seseriai ir ieškovės motinai, kurias atstovavo būsimi žemės sklypų paveldėtojai – apeliantės sesers sutuoktinis ir pati apeliantė. Žemės sklypų ženklinimas vyko prieš 21 metus ir nėra pateikta jokių įrodymų, kad toks žemės sklypų formavimas netenkino būsimų žemės sklypų savininkų.

Kadangi byloje esančių duomenų pagrindu konstatuota, jog atsakovui J. U. priklausančiame žemės sklype statinių nėra, taip pat nėra duomenų, kad V. M. namų valda buvo padalinta, nėra pagrindo naikinti pirminių žemės sklypo planų. Pasisakydamas dėl apeliantės ginčijamų kadastrinių matavimų, Å¡is atsakovas nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nustatant atsakovo J. U. žemės sklypo ribas, kadastrinių matavimų metu buvo patvirtintos ribos, kurios buvo pažymėtos pirminiuose dokumentuose, kuriuose yra pasiraÅ¡iusi ir taip iÅ¡reiÅ¡kusi savo sutikimÄ pati apeliantė.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ginčo kadastriniai matavimai atitiko teritorijų planavimo dokumentus ir preliminariais matavimais nustatyto žemės sklypo ribas. Po atliktų kadastrinių matavimų atsakovo žemės sklypo ribos nepakito dėl ko nėra jokio pagrindo teigti priešingai. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir konstatavo, kad ginčo žemės sklypų ribos pažymėtos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka pirminių žemės sklypų planus ir abrisus, todėl nėra jokio pagrindo abejoti ginčo žemės sklypų ribomis. Dėl apeliantės praÅ¡omo panaikinti 2009 m. liepos 24 d. Alytaus apskrities virÅ¡ininko įsakymo, kuriuo buvo pakeisti atsakovui J. U. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, pažymėjo, jog Å¡is įsakymas yra administracinio pobÅ«džio, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytÄ terminÄ ginčyti administracinius aktus.

Taip pat atsakovas nurodo, jog nėra pagrindo atsakovo J. U. laikyti nesÄ Å¾iningu ginčo turto įgijėju, kadangi byloje nėra duomenų, jog jam buvo žinoma ar turėjo bei galėjo bÅ«ti žinoma, kad ginčo žemės sklypo pirminis planas sudarytas netinkamai. J. U. nuo pat 2007 m. rugpjūčio 2 d., kada nuosavybės teise įgijo ginčo žemės sklypÄ â€“ turėjo pagrįstus lÅ«kesčius, jog teisėtai įgijęs teises į žemės sklypÄ , jis savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas Å¡iandien, tiek ateityje.

Todėl laiko, jog yra pagrindas teigti, kad J. U. 2007 metais nuosavybės teise įgijo minėtÄ Å¾emės sklypÄ bÅ«tent 1,32 ha ploto, bÅ«tent tokių ribų kokios numatytos pirminiame žemės sklypo plane ir remiantis pirminius planu jis turėjo teisę organizuoti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nustačius bendrÄ ginčo žemės sklypų ribÄ , pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ bÅ«tų buvęs pažeistas teisėtų lÅ«kesčių principas, nes atsakovo J.

U. perkamos žemės sklypo ribos buvo pažymėtos VÄ® Registrų centro kadastro žemėlapyje, pagal preliminarius matavimus, kurio ribos atlikus kadastrinius matavimus nepasikeitė. Panaikinus pirminius žemės sklypų dokumentus ir ginčo kadastrinius matavimus, bÅ«tų pažeistos atsakovo J. U., kaip sÄ Å¾iningo įgijėjo teisės ir teisėti interesai bei asmens Konstitucinės teisės. Atsakovas J. U. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliantės E. S. apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti jam turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustatė visas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė įstatymų normas, procesines teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimÄ . Laiko, jos pirmosios instancijos visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo visas reikÅ¡mingas aplinkybes, atliko įrodymų vertinimÄ , motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus įrodymus atmetė, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, kiekvieno pareikÅ¡to reikalavimo faktinis ir teisinis įvertinimas.

Teismas neapsiribojo vien tik įrodymų iÅ¡vardijimu, sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, todėl apeliantės apeliacinis skundas turi bÅ«ti atmestas. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį pilnai atliko įrodymų vertinimÄ , iÅ¡analizavo visas aplinkybes, skundžiamame sprendime teisingai aiÅ¡kino ir argumentavo Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų įstatymo 12 str. nuostatas, kuriose buvo nustatytas apribojimas atstatyti nuosavybės teises į žemę, kuri yra suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų kaimo vietovėje.

Toks ribojimas neturėjo bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai tik dalis grÄ Å¾intinos žemės užstatyta pastatais ar kitokiais statiniais, Å¡io įstatymo 2 str. nurodytiems asmenims ir žemės naudotojams susitarus dėl pastatų ir kitokių statinių nuosavybės teisės perleidimo, gali bÅ«ti grÄ Å¾inama ir Å¡i žemės dalis. Pagal Å¡ias teisės normas turėjo bÅ«ti nustatyta, kad grÄ Å¾intinoje žemėje yra statiniai, priklausantys kitam asmeniui nuosavybės teise. Statinių atsakovo žemės sklype nėra.

Skundžiamame sprendime teismas analizavo ir nustatė, kad nebuvo pažeistos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ nuostatos, nes V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos faktiÅ¡kai naudojamÄ ir sodybos statinių užimtÄ Å¾emės sklypÄ . IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad jos namų valda patenka į A. E. N. atkurtÄ Å¾emės sklypÄ , kadangi pirmosios instancijos teismas, analizuodamas pirminius žemės sklypų planus bei esamÄ faktinę situacija, teisingai nustatė, kad jokie statiniai, kurie priklauso ieÅ¡kovei, nepatenka į atsakovo valdomÄ Å¾emės sklypÄ .

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo tai, kad ieÅ¡kovė nuo pat 1995 metų žinojo ginčo žemės sklypų ribas, tačiau jų neginčijo, nekėlė klausimo dėl jų pakeitimo ar planų naikinimo ar koregavimo, nes tiek ieÅ¡kovė, tiek kiti V. M. įpėdiniai turėjo teisę paveldėti mirusios V. M. turtÄ . Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, teisingai taikė ieÅ¡kinio senatį, kadangi panaikinti prieÅ¡ tiek laiko priimtus aktus, taip pažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo principus, bÅ«tų galima tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, kai kitas ginamas gėris bÅ«tų ypatingai reikÅ¡mingas arba padarytas pažeidimas iÅ¡ esmės pažeistų pamatines valstybės nuostatas.

Nurodo, jog jis yra sÄ Å¾iningas turto įgijėjas, jis turtÄ Ä¯sigijo teisėtu bÅ«du ir savo teises nori įgyvendinti taip, kaip jam norisi. IeÅ¡kovei niekas nekliudo tinkamai naudotis jai priklausančia nuosavybe, jos sodyba yra Å¡alia pagrindinio gyvenvietės kelio. Pažymi, jog atsakovo sklype esamas įvažiavimas yra neįrengtas, tai tik nuvažinėta žolės danga, esami krÅ«mynai ir medžiai yra seni, planuojami iÅ¡kirsti, todėl mano, jog nėra susidariusi iÅ¡skirtinė situacija ieÅ¡kovės atžvilgiu, dėl kurios reikėtų paneigti bendrÄ jÄ taisyklę.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame prašė:

1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti V. M. laikinÄ jį 1,32 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (pagal tuometinį administracinį suskirstymÄ (duomenys neskelbtini)) planÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projekto autoriaus - (duomenys neskelbtini), 1995 m. kovo 1 d., suderintÄ Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriuje 1995 m. birželio 23 d. ir A. E. N. laikinÄ jį 1,32 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (pagal tuometinį administracinį suskirstymÄ (duomenys neskelbtini)) planÄ , dalyje dėl sklypų projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos ir pagal matininko G. R. pateiktÄ planÄ Å¾emės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribÄ nustatyti pagal koordinates (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo negaliojančiu. Savo reikalavimus ji grindė tuo, kad atkuriant nuosavybės teises ir suformuojant du gretimus žemės sklypus nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į toje vietoje esančiÄ V. M. priklausiusiÄ sodybÄ , ji neteisėtai praktiÅ¡kai buvo padalyta, o patenkinus jos reikalavimus bÅ«tų iÅ¡taisytos valstybės institucijų padarytos klaidos.

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ . Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė E. S. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ Â praÅ¡o panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantė teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo bei netinkamo įrodymų vertinimo, priimant šį sprendimÄ nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. S. apeliacinį skundÄ , su paminėtais ieÅ¡kovės argumentais nesutinka, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o ieÅ¡kovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Å . v.

A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės E. S. apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad apie ginčo sklypų ribÄ , dalijančiÄ kiemÄ Ä¯ dvi dalis, jai tapo žinoma prieÅ¡ pateikiant ieÅ¡kinį, atliekant žemės sklypo su namų valda geodezinius matavimus.

Kada konkrečiai buvo atliekami Å¡io sklypo matavimai, ieÅ¡kovė nenurodė nei apeliaciniame skunde, nei ieÅ¡kinyje. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo negaliojančiu, pagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovė praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 sraipsnyje nustatytÄ terminÄ ginčyti, jos vertinimu, neteisingÄ apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ , dėl ko Å¡is reikalavimas negali bÅ«ti patenkintas.

Teismas pagrįstai tokias iÅ¡vadas padarė įvertinęs aplinkybę, kad apie Å¡io sklypo 2008 metai vykdytus matavimus ieÅ¡kovė buvo teisės aktų nustatyta tvarka informuota kaip gretimo sklypo valdytoja. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyriaus 2011-03-02 atsakymas ieÅ¡kovei į jos praÅ¡ymÄ (t.1, b.l. 106-107), teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, kad ieÅ¡kovei apie atliktus matavimus, nustatytas sklypų ribas ir Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. liepos 24 d.

įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo, buvo žinoma dar 2011 metų kovo mėnesį, o ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2015 m. vasario mėnesį.Teisėjų kolegija nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindÄ naikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. priimtÄ sprendimÄ pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, kad Å¡is teismas netinkamai vertino įrodymus apie V. M. turėtos namų valdos užimamÄ Å¾emę, netyrė aplinkybių, kokio dokumento – plano – pagrindu buvo pažymėtos sklypų ribos, kuo vadovaujantis sklypų ribos buvo parodytos, kur buvo sustatyti riboženkliai, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad gretimi ieÅ¡kovei priklausantis (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovui priklausantis (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypai buvo suformuoti tinkamai, tai darant nebuvo pažeistos sklypų formavimÄ reglamentuojantys teisės aktai.Pirmosios instancijos teismas sprendime padarytas iÅ¡vadas, kad Å¡ie žemės sklypai buvo suformuoti tinkamai ir kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti neteisėtu ir panaikinti V.

M. laikinÄ jį 1,32 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (pagal tuometinį administracinį suskirstymÄ (duomenys neskelbtini)) planÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projekto autoriaus – (duomenys neskelbtini) 1995 m. kovo 1 d., ir A. E. N. laikinÄ jį 1,32 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį suskirstymÄ (duomenys neskelbtini)) planÄ , padarė įvertinęs aplinkybę, kad ženklinant šių žemės sklypų ribas dalyvavo mirusios ieÅ¡kovės sesers A.

E. N. vyras K. N. ir mirusios V. M. duktė E. S., t.y. ieÅ¡kovė, jie pasirašė Žemės sklypo (sklypų), skiriamų privačiam Å«kiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktuose, sutiko su nustatytomis žemės sklypų ribomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių duomenų pakanka, kad pagrįstomis pripažinti pirmosios instancijos teismo padarytas minimu klausimu iÅ¡vadas. Kada prieÅ¡ 21 metus vykdant žemės sklypų ribų nustatymÄ ir ženklinimÄ dalyvavę suinteresuoti asmenys nepareiÅ¡kė, kad sklypų ribos nustatytos netinkamai, neįvertinus kokių nors konkrečių jų nurodomų aplinkybių, teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad žemės sklypų ribos 1994-1995 metais buvo nustatytos neįvertinus reikÅ¡mingų faktų, ir sutikti su ieÅ¡kovės nuomone, kad žemės sklypų ribos buvo nustatytos netinkamai.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, t. y. teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiÅ«riu, nėra prieÅ¡taringas ir nenuoseklus, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi ieÅ¡kovei E. S. buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimas.

Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S. priteistinas 164 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnis). Atsakovas J. U. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S. 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, jo turėtas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, prie jo pridėjo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinantį įrodymÄ â€“ 2016 m. sausio 26 d. pinigų priėmimo kvitÄ Serija LAT Nr. 844086. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad advokato pagalbÄ Å¡is atsakovas sumokėjo 300 Eur.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nurodyta suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus 8.16 punkte nustatyto dydžio (redakcija nuo 2015-03-20), todėl atsakovui J.

U. iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S. priteistinos 300 Eur iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.BylÄ nagrinėjant apeliaciniame teisme, patirta 15,97 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus apeliacinio skundo, Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovo J.

U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 179,97 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt devynis eurus ir 97 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i suma mokėtina į biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , lėšų gavėju nurodant Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi iÅ¡laidos, įmokos kodas – 5660).Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

          Teisėjai                                                       Raimondas Buzelis                                                                                                                                                                                      Albina Rimdeikaitė                                                                                            Egidijus Tamašauskas