2026-02-11 Nr. AB-3112-3-61-3-03217-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-152-556/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03217-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo byloje pagal pareiškėjų J. Č. (J. Č.) ir D. Č. (D. Č.) skundus atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. S-2024/87 (7-2024/21) (toliau – ir Komisijos sprendimas 1) dalį, kuria pakeista VMI 2024 m. sausio 26 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222Mr) FR0682-16 (toliau – ir VMI sprendimas 1) dalis – vietoje J. Č. (toliau – ir pareiškėja) nurodytos sumokėti 15 712 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) baudos nurodyta sumokėti 11 223 Eur GPM baudą; 2) Komisijos 2024 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. S-2024/88 (7-2024/20) (toliau – ir Komisijos sprendimas 2) dalį, kuria pakeista VMI 2024 m. sausio 26 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222Mr) FR0682-17 (toliau – ir VMI sprendimas 2) dalis – vietoje D. Č. (toliau – ir pareiškėjas) nurodytos sumokėti 15 616 Eur GPM baudos nurodyta sumokėti 11 155 Eur GPM baudą.

VMI nurodė, kad Komisija neteisingai taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 139 ir 140 straipsnių nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką, vadovavosi šiame mokestiniame ginče netaikytina teismine praktika.

VMI įsitikinimu, Komisija netinkamai aiškino MAĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir nepagrįstai nurodė, kad asmuo pripažino mokesčio įstatymo pažeidimą ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu, kadangi toks aiškinimas prieštarauja LAT pateiktam analogiškos lengvinančios aplinkybės vertinimui.

VMI nesutiko su Komisijos sprendimų dalimis, kuriomis Komisija iki 50 proc. sumažino pareiškėjams skirtas baudas, t. y. skirtos baudos sumažintos žemiau nei vidutinis dydis. Esant mokesčių mokėtojo atsakomybę lengvinančioms ir sunkinančioms aplinkybėms, skiriamas baudos vidurkis (nagrinėjamu atveju 60 proc. dydžio bauda).

VMI atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra pasisakęs dėl MAĮ 140 straipsnyje išdėstytų mokesčių mokėtojų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo. Tokiu atveju gali būti taikoma LAT suformuota praktika aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) normas, reglamentuojančias atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

VMI vertinimu, Komisija, pasisakydama, kad paties mokesčių administratoriaus konstatuota aplinkybė, jog pareiškėjai mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo, akivaizdžiai pažeidė minėto MAĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas bei LAT paaiškinimus, pagal kuriuos atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažinta tik esant abiem lengvinančios aplinkybės sąlygoms, t. y. asmuo turi pripažinti mokesčio įstatymo pažeidimą ir bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu (sudaryti sąlygas tinkamai mokesčių administratoriaus veiklai tiriant pažeidimą, pateikti mokesčių administratoriui prašomą informaciją, padėti mokesčių administratoriui išaiškinti šį pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis). Komisija neatsižvelgė į LAT išvadas, todėl sumažindama pareiškėjams skirtas baudas, priėmė neteisingus sprendimus.

VMI pažymėjo, kad iš mokestinių ginčų bylose pateiktų pareiškėjų 2023 m. gruodžio 23 d. pastabų ir skundų Komisijai dėl VMI sprendimų turinio matyti, jog pareiškėjai nesutinka ir nepripažįsta mokesčių įstatymo pažeidimo. Mokesčių administratoriui net ir pripažinus, kad pareiškėjai patikrinimo metu bendradarbiavo su VMI (kas nustatyta 2023 m. lapkričio 28 d. patikrinimo aktuose), nėra antrosios būtinos lengvinančios aplinkybės sąlygos – mokesčių įstatymo pažeidimo pripažinimo, todėl nėra ir MAĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos pareiškėjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

VMI vadovavosi nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos MAĮ 140 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgusi į nuo 2022 m. gruodžio 23 d. įsigaliojusios redakcijos MAĮ 139 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 5 dalies 5 punkto, 142 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat įvertinusi, kad pareiškėjų veikoje nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nustatytos kelios sunkinančios aplinkybės (pažeidimas padarytas mokesčių mokėtojui nevykdant ar netinkamai vykdant savo pareigas apskaičiuoti mokestį, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius neturi galimybių apskaičiuoti mokėtinų mokesčių įprastine, t. y. specialiojo mokesčio įstatymo nustatyta, tvarka; tyčine veika padaryta didelė žala valstybės biudžetui), pagrįstai pareiškėjams skyrė didesnę, nei vidutinė 70 proc. dydžio GPM baudą.

VMI nesutiko su Komisijos sprendimų dalimis, kuriomis pareiškėjams skirtos GPM baudos sumažintos iki 50 proc. ir tvirtino, kad Komisija nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią esant atsakomybę mažinančių ir didinančių aplinkybių, skiriamas įstatyme numatytos baudos vidurkis.

Kadangi VMI sprendimuose pareiškėjų veikloje nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybės, tokiu atveju hipotetiškai sutinkant su Komisijos pozicija dėl lengvinančios aplinkybės buvimo, pagal teisminę praktiką pareiškėjams turėtų būti skiriama ne mažesnė kaip vidutinio dydžio bauda, kuri nagrinėjamu atveju būtų 60 proc.

VMI įsitikinimu, nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, ginčas kilęs dėl nevienodo teisės normų, reglamentuojančių ginčo dalyką, suvokimo ir taikymo.

Pareiškėjas prašė VMI prašymą atmesti.

Pareiškėjas nurodė, kad VMI sprendimu 2 jam nepagrįstai buvo skirta didesnė nei vidutinė (60 proc.), t. y. 70 proc. dydžio bauda, nes nebuvo įvertinta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jo bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi. Kadangi, atsakovo teigimu, pareiškėjas nesutiko su mokesčių administratoriaus pozicija, VMI bendradarbiavimo nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pareiškėjo įsitikinimu, iš MAĮ 140 straipsnio nuostatų formuluotės akivaizdu, jog nėra reikalaujama ir sutikti, ir bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi. MAĮ 140 straipsnio 4 dalyje nėra išskirta nesutikimo su mokesčių administratoriaus pozicija, o nebendradarbiavimas yra išskirtas kaip atskira aplinkybė, kas, pareiškėjo manymu, patvirtina, jog sutikimas ir bendradarbiavimas yra dvi skirtingos aplinkybės MAĮ prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas nepripažino padaryto mokesčių įstatymo pažeidimo, iš esmės nėra laikoma mokesčių mokėtojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. VMI pozicija paneigia vieną pagrindinių mokesčių mokėtojų teisių – teikti paaiškinimus ir atsikirtimus dėl patikrinimo akto.

Pareiškėjas pažymėjo, kad aplinkybė, jog jis bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, pripažinta VMI sprendime 2, to savo prašyme neginčija ir VMI. Todėl nėra ginčo, kad egzistuoja ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau VMI neteisingai (plečiamai) aiškina minėtos lengvinančios aplinkybės taikymo pagrindus, o savo poziciją grindžia LAT jurisprudencija baudžiamojoje byloje, kuri skiriasi nuo šio ginčo iš esmės, todėl nėra pagrindo vadovautis minėta praktika.

Pareiškėjas tvirtino, kad VMI klaidingai teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra pasisakęs dėl lengvinančių aplinkybių taikymo įsigaliojus MAĮ pakeitimams. Be to, MAĮ buvo pakeistas taikomų baudų dydis, bet nuostatos dėl lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei jų taikymo iš esmės nekeitė. Todėl nagrinėjant mokestinius ginčus, susijusius su baudų dydžio mokesčių mokėtojams nustatymu, privalu vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.

Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius mokesčių teisės aktų prieštaravimus ar neaiškumus turi aiškinti mokesčių mokėtojo naudai, atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus. Nagrinėjamu atveju didesnė nei vidutinė bauda buvo paskirta nepagrįstai, o Komisija teisėtai šią baudą sumažino.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 28 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu ir priteisė pareiškėjui iš VMI 968 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjams VMI sprendimais buvo skirtos didesnės nei vidutinės, t. y. 80 proc. dydžio GPM baudos (pastebėtina, kad VMI sprendimais pareiškėjams skyrė ne 80 proc. o 70 proc. dydžio GPM baudas).

Teismas nurodė, kad skirdama baudas pareiškėjams VMI vadovavosi MAĮ 139–140 straipsniais ir MAĮ 142 straipsniu (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 ir 2022 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. XIV-1658 redakcijos).

Teismas pažymėjo, kad VMI sprendimuose nurodyta, jog pareiškėjų veikoje nebuvo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (patikrinimo metu pareiškėjai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, tačiau pažeidimo nepripažino, t. y. pastabose ginčijo nustatytus pažeidimus ir prašė netvirtinti patikrinimo akto, todėl VMI nenustatė abiejų lengvinančių aplinkybių sąlygų), nustatytos kelios sunkinančios aplinkybės (pažeidimas padarytas mokesčių mokėtojams nevykdant ar netinkamai vykdant savo pareigas apskaičiuoti mokestį, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius neturėjo galimybių apskaičiuoti mokėtinų mokesčių įprastine, t. y. specialiojo mokesčio įstatymo nustatyta, tvarka; padaryta didelė žala valstybės biudžetui, kadangi pareiškėjos nesumokėto GPM suma (22 445,92 Eur), pareiškėjo nesumokėto GPM suma (22 310,98 Eur) akivaizdžiai viršija 19 500 Eur, tai yra 2020 m. nustatytų 500 bazinių socialinių išmokų dydį).

Analizuodamas Komisijos sprendimų turinį, teismas pažymėjo, kad juose Komisija sutiko su pareiškėjų nuomone, jog VMI neteisingai vertino pareiškėjų poziciją dėl pažeidimo pripažinimo ir nepagrįstai traktavo, jog nėra nustatytos pareiškėjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Komisijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjai pastabose dėl patikrinimo aktų nenurodė pripažįstantys padaryto pažeidimo, negalėjo būti pagrindu konstatuoti, jog nėra lengvinančios aplinkybės. Komisija atkreipė dėmesį, kad galutinė paties mokesčių administratoriaus pozicija dėl pažeidimo kvalifikavimo ir apimties yra suformuluojama tik administraciniu sprendimu, t. y. priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Taip pat Komisija vertino, kad savo nuomonės dėl patikrinimo akto išvadų išdėstymas realizuojant savo teisę į gynybą negali būti laikomas pažeidimo nepripažinimu. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo kriterijais, Komisija padarė išvadą, kad yra pagrindas mokesčių administratoriaus konstatuotą aplinkybę, jog pareiškėjai mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo, pripažinti lengvinančia aplinkybe apskaičiuojant mokėtinos baudos dydį, nes priešingas vertinimas, pažeistų pareiškėjų teisę ginčyti konstatuotą pažeidimą, o vien pastabų dėl patikrinimo akto pateikimas ar skundo mokestiniame ginče padavimas lemtų mokesčių mokėtojui didesnę mokestinę prievolę. Komisija laikėsi pozicijos, kad ginčo atveju baudos skyrimo tikslai – ne tik finansiškai neigiamai paveikti pažeidimą padariusį asmenį, tačiau ir teisingai parinkta poveikio priemone atgrasyti jį nuo tolimesnių pažeidimų – bus pasiekti skiriant pareiškėjams 50 proc. papildomai apskaičiuoto mokesčio dydžio baudą, todėl jiems paskirtos 70 proc. dydžio GPM baudos, vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, mažintinos iki 50 proc. dydžio.

Teismas pažymėjo, kad pagal MAĮ 159 straipsnio 2 dalį centrinis mokesčių administratorius turi teisę apskųsti Komisijos sprendimą, kai kyla ginčas dėl proceso ar materialiosios teisės normos taikymo, tačiau centriniam mokesčių administratoriui nėra suteikta teisė inicijuoti teisminius ginčus kitais pagrindais – pavyzdžiui, dėl skirtingo Komisijos atlikto įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių įvertinimo. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju nors mokesčių administratorius teigė, jog išsiskyrė jo ir Komisijos požiūris į MAĮ įtvirtintas baudų skyrimo taisykles, teismas su šia pozicija nesutiko. Buvo pažymėta, kad iš esmės mokesčių administratorius nesutiko su aplinkybe, jog Komisija, skirtingai nei VMI, sprendė buvus lengvinančias aplinkybes, kas lėmė, jog Komisijos sprendimais buvo sumažintos VMI pareiškėjams skirtų baudų sumos. Teismas pastebėjo, kad padarydama tokią išvadą, Komisija vertino mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes ir padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo lengvinančios aplinkybės, ką kreipimusi į teismą bando paneigti VMI.

Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad šiame mokestiniame ginče skiriasi VMI ir Komisijos mokestinio ginčo faktinių aplinkybių vertinimas, bet ne skirtinga įstatymo ar kito teisės akto nuostatų interpretacija, kas suteiktų centriniam mokesčių administratoriui teisę skųsti Komisijos sprendimus vadovaujantis MAĮ 159 straipsnio 2 dalimi. Teismas konstatavo, kad VMI nebuvo teisinių prielaidų inicijuoti teisminį ginčą, VMI prašymas negalėjo būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 103 str. 1 p.).

Nors byla nutrauktina, nagrinėjamuoju atveju apgintos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai, todėl jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III. Atsakovas VMI atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

VMI savo prašymą teismui grindė argumentais, jog Komisija sprendimuose netinkamai ir neteisingai taikė MAĮ 139 ir 140 straipsnių nuostatas bei neatsižvelgė į LAT praktiką, taip pat vadovavosi šiame ginče netaikytina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. VMI pirmosios instancijos teisme laikėsi nuomonės, jog nagrinėjamo ginčo atveju pagal MAĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas bei kasacinio teismo išaiškinimus, atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažinta tik esant abiem lengvinančios aplinkybės sąlygoms, t. y. asmuo turi pripažinti mokesčio įstatymo pažeidimą ir bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu.

VMI nurodo, kad jai yra žinomos MAĮ 159 straipsnio nuostatos, tačiau VMI neprašė vertinti faktines mokestinių ginčų aplinkybes, susijusias su baudų pareiškėjams paskyrimu, taip pat neprašė teismo vertinti VMI ir Komisijos mokestinio ginčo faktinių aplinkybių vertinimo skirtumo. VMI prašymuose dėl Komisijos sprendimų (dalių, kuriomis sumažinti baudų dydžiai) pateikė išsamius argumentus, jog Komisija netinkamai taikė MAĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas. VMI pakartoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra pasisakęs dėl aktualių MAĮ 139 ir 140 straipsnių (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 redakcijos) nuostatų.

VMI atkreipia dėmesį, kad aiškinamajame rašte dėl Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo projekto, be kita ko, nurodyta, kad sankcijų taikymo (baudų skyrimo) taisyklės pagal savo svarbą priskirtinos įstatyminio reguliavimo sričiai (žr. atitinkamas BK ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatas); dėl šių priežasčių MAĮ yra siūloma detalizuoti taisykles, kuriomis remdamasis mokesčių administratorius apskaičiuoja konkrečius skirtinų baudų dydžius; rengiant šias MAĮ pataisas vadovautasi analogiškomis BK ir ANK nuostatomis, taip pat atitinkamų įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kad MAĮ 140 straipsnyje nustatytos sankcijų taikymo taisyklės yra suderintos su BK sankcijų taikymo taisyklėmis, VMI mano, kad gali būti taikoma LAT suformuota praktika aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso analogiškas teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę lengvinančias aplinkybes

VMI įsitikinimu, Komisija pažeidė MAĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas bei neatsižvelgė į LAT paaiškinimus, pagal kuriuos atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažinta tik esant abiem lengvinančios aplinkybės sąlygoms, t. y. asmuo turi pripažinti mokesčio įstatymo pažeidimą ir bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinės bylos nagrinėjimą pagal VMI prašymą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal VMI (t. y. centrinio mokesčių administratoriaus) prašymą dėl Komisijos sprendimų, kadangi darė išvadą, kad VMI nesutinka su Komisijos sprendimuose aptartų faktinių aplinkybių, susijusių su mokesčių mokėtojams (pareiškėjams) paskirtų GPM baudų dydžiu, vertinimu.

Pagal MAĮ 159 straipsnio 2 dalį, centrinis mokesčių administratorius (VMI) turi teisę apskųsti Komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šios teisės normos turinį, yra konstatavęs, kad centrinis mokesčių administratorius neturi teisės ginčyti Komisijos sprendimo vien dėl to, kad nesutinka su Komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2292/2012 ir jame nurodytą praktiką). Centriniam mokesčių administratoriui yra leista inicijuoti teisminį ginčą tik vieninteliu atveju, kai kyla ginčas dėl proceso ar materialiosios teisės normos taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2292/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skirtinga įstatymo (teisės akto) interpretacija MAĮ 159 straipsnio 2 dalies taikymo prasme reiškia joje nurodytų subjektų (Komisijos ir centrinio mokesčių administratoriaus) skirtingą požiūrį į įstatymo (teisės akto) taikymo aplinkybes, kuris gali pasireikšti skirtingu šių (įstatyme, teisės akte nurodytų) aplinkybių įvertinimu ir, atitinkamai, skirtingu požiūriu į būtinumą laikytis ar nesilaikyti konkrečioje situacijoje įstatymo (teisės akto) nustatyto elgesio modelio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1686/2012). Administraciniame teisme nagrinėjamo mokestinio ginčo (administracinės bylos) ribas apibrėžia aptariamoje teisės normoje minimas skirtingas ginčo teisinių santykių kvalifikavimui aktualių teisės normų interpretavimas (sprendžiamas tik ginčas dėl teisės) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-158-575/2022; 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-72-575/2023). Spręsdamas centrinio mokesčių administratoriaus prašymo, paduoto vadovaujantis aptariama teisės norma, priėmimo klausimą ir nenustatęs, jog centrinis mokesčių administratorius ir Komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai aiškino teisę, pirmosios instancijos teismas turi atsisakyti priimti centrinio mokesčių administratoriaus prašymą, o, nustatęs šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu, – nutraukti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2292/2012).

Iš bylos duomenų matyti, kad VMI 2024 m. sausio 26 d. sprendimais Nr. (21.222 Mr) FR0682-16 (VMI sprendimas 1) ir Nr. (21.222 Mr) FR0682-17 (VMI sprendimas 2) patvirtino 2023 m. lapkričio 28 d. patikrinimo aktus Nr. (21.222 Mr)-FR0680-332 ir Nr. (21.222 Mr)-FR0680-332), kuriais pareiškėjai papildomai apskaičiuota 22 445,92 Eur GPM, pareiškėjui – 22 310,98 Eur; pareiškėjai apskaičiuota 5 043,52 Eur GPM delspinigių, pareiškėjui – 4 690,27 Eur; taip pat skirtos GPM baudos (70 proc. mokesčio dydžio) – pareiškėjai 15 712 Eur, pareiškėjui – 15 616 Eur. VMI tyrimo metu nenustatė pareiškėjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių – sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, tačiau pažeidimo nepripažino, t. y. pastabose ginčijo nustatytus pažeidimus ir prašė netvirtinti patikrinimo aktų.

Komisija 2024 m. birželio 7 d. sprendimais Nr. S-2024/87 (Komisijos sprendimas 1) ir Nr. S-2024/88 (Komisijos sprendimas 2), be kita ko, patvirtino VMI sprendimų dalis dėl nurodymo pareiškėjams sumokėti į biudžetą GPM ir GPM delspinigius, tačiau pakeitė minėtų sprendimų dalis dėl nurodymo sumokėti baudą – pareiškėjai nurodė sumokėti 11 223 Eur GPM baudą, pareiškėjui – 11 155 Eur GPM baudą, t. y. sumažino baudos dydžius nuo 70 iki 50 proc. Komisija pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo ginčo, jog pareiškėjai tyrimo metu bendradarbiavo su Mokesčių administratoriumi, tačiau, VMI teigimu, pažeidimo nepripažino, t. y. teikė savo pastabas. Tačiau Komisija sprendė, kad VMI neteisingai vertino pareiškėjų poziciją dėl pažeidimo pripažinimo, tuo pačiu nepagrįstai traktavo, jog nenustatytos pareiškėjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Komisijos vertinimu, iš aplinkybės, kad pareiškėjai pastabose dėl patikrinimo akto nenurodė, jog pripažįsta padarytą pažeidimą, negali būti daroma priešinga išvada, leidžianti nepripažinti lengvinančios aplinkybės buvimo. Komisija atkreipė dėmesį, kad galutinė paties mokesčių administratoriaus pozicija dėl pažeidimo kvalifikavimo ir apimties yra suformuluojama tik administraciniu sprendimu, t. y. priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Taip pat, Komisijos nuomone, savo nuomonės dėl patikrinimo akto išvadų pateikimas realizuojant savo teisę į gynybą, negali būti vertinamas kaip pažeidimo nepripažinimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad MAĮ 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog mokesčių administratorius už mokesčių įstatymų pažeidimus skiria asmenims baudas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais ir neviršydamas šio įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nustatyto skirtinos baudos dydžio, o jeigu skirtinos baudos dydis nustatytas specialiajame mokesčio įstatyme, – neviršydamas jame nustatyto skirtinos baudos dydžio, atsižvelgdamas, be kita ko, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (MAĮ 140 str. 2 d. 4 p.).

Pagal MAĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad asmuo pripažino mokesčio įstatymo pažeidimą ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu (sudarė sąlygas tinkamai mokesčių administratoriaus veiklai tiriant pažeidimą, pateikė mokesčių administratoriui prašomą informaciją, padėjo mokesčių administratoriui išaiškinti šį pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis).

Taigi nagrinėjamu atveju kilo klausimas, ar tai, kad pareiškėjai teikė paaiškinimus VMI tyrimo metu, eliminuoja galimybę pripažinti, kad šiuo atveju egzistuoja MAĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punkte reglamentuota atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir, atitinkamai, sumažinti už konstatuotus pažeidimus skirtiną baudą. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju vertintina, ar aptariamoje nuostatoje nurodyta sąvoka „asmuo pripažino mokesčio įstatymo pažeidimą“ atitinka situaciją, aptartą šioje nutartyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Komisija ir VMI skirtingai interpretuoja įstatymo nuostatas, pagal nagrinėjamu atveju susiklosčiusias faktines aplinkybes dėl kurių iš esmės ginčo nėra.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas į teismą kreipėsi ne dėl faktinių aplinkybių nustatymo ar įrodymų vertinimo, bet dėl skirtingo minėtų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo. Todėl pagal MAĮ 159 straipsnio 2 dalies nuostatas centrinis mokesčių administratorius turėjo teisę apskųsti Komisijos sprendimus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai administracinę bylą nutraukė, todėl atsakovo atskirasis skundas patenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o byla pagal VMI prašymą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius