2020-11-04 Nr. AB-20632-3-61-3-01716-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. P-54-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01716-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.1; 60.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-640-756/2020 pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. balandžio 20 d. išvadą Nr. 10-IL-7981 (toliau – ir Išvada) bei įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti jo 2017 m. tarnybinę veiklą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Jis dirba Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vyresniuoju tyrėju. Tiesioginis vadovas parengė 2018 m. kovo 16 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-17920, kurioje pareiškėjo 2017 m. tarnybinę veiklą įvertino „gerai“. Komisija Išvadoje tokiam tiesioginio vadovo sprendimui pritarė. Pareiškėjas su Išvada nesutiko, kadangi jis visas nustatytas užduotis 2017 m. įvykdė gerai, užduoties – pareiškimų, prašymų, skundų, pranešimų tyrimo kokybės bei dokumentų valdymo gerinimas – rodiklį viršijo, t. y. iš 28 bylų buvo apskųstas tik vienas nutarimas. Tiesioginio vadovo atliktas jo tarnybinės veiklos vertinimas 3 balais („gerai“) reiškia, kad pareiškėjas įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, o tai akivaizdžiai prieštarauja jo pasiektiems rezultatams. Be to, tiesioginio vadovo pareiškėjui nustatytos užduotys buvo abstrakčios, be konkrečių rodiklių, išskyrus dalį dėl antrosios užduoties, todėl jis rodiklių viršyti negalėjo. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas turėjo būti 4 balai („labai gerai“).

2.2. Nenustačius konkrečių užduočių rodiklių, užduočių rezultatų vertinimas tampa ypač subjektyvus, o tai prieštarauja tarnybinės veiklos vertinimo tikslui – vertinimą atlikti objektyviai – ir pažeidžia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. vasario 14 d.; toliau – ir Taisykės) 118 punktą.

2.3. Tiesioginis vadovas su pareiškėju neaptarė tarnybinių užduočių įvykdymo rizikos, kuriai esant, objektyviai dėl nuo pareigūno valios ir pastangų nepriklausančių priežasčių nebuvo galima pasiekti dar geresnių rezultatų. Pareiškėjas neturėjo pokalbio su tiesioginiu vadovu, o tai pažeidžia nustatytą vertinimo tvarką – Taisyklių 115 ir 116 punktus.

2.4. Nesutikdamas su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri turėjo visapusiškai ir objektyviai įvertinti jo tarnybinę veiklą. Komisijos posėdyje (vykusių pokalbių tarp pareiškėjo, jo vadovų ir Komisijos narių metu) buvo analizuojamas pareiškėjo tarnybinių užduočių įvykdymas ir prieita prie išvados, kad jis uždavinius įvykdė, tačiau nebuvo nustatyta, kokia tikslia apimtimi jie buvo įvykdyti – „gerai“ ar „labai gerai“. Komisija jo kvalifikacijos ir tinkamumo einamoms pareigoms pagal nustatytus kriterijus nenagrinėjo, nors apie pablogėjusius pareiškėjo santykius su tiesioginiu vadovu buvo informuota. Komisija neužtikrino pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo bei pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.; toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 132–134 punktų reikalavimus. Šie pažeidimai turi būti laikomi esminiais procedūriniais pažeidimais.

3. Atsakovas Vilniaus AVPK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodė, kad Komisijos nariai pareiškėjo 2017 m. tarnybinę veiklą įvertino „gerai“, o tai reiškia, kad iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Komisija, sutikdama su pareiškėjo tiesioginio vadovo siūlymu ir vertindama jo 2017 m. tarnybinę veiklą „gerai“, veikė pagal jai suteiktą kompetenciją, griežtai laikydamasi teisinio reguliavimo, todėl nėra jokio pagrindo abejoti Išvados objektyvumu. Išvada nėra galutinis sprendimas, kuriuo būtų užbaigiama pareigūno vertinimo procedūra. Įvertinimas „gerai“ ir Komisijos siūlymas palikti pareiškėjui turimą pareiginės algos koeficientą yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. pareigūną į pareigas priimantis asmuo turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl pateikto siūlymo įgyvendinimo, todėl tik šis galutinis pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimas būtų laikomas sprendimu, užbaigiančiu tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą, ir galėtų būti nagrinėjamas teisme. Valstybės (statutinio) tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu priimti tarpiniai sprendimai negali būti vertinami kaip darantys įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms valstybės (statutinės) tarnybos teisinių santykių srityje.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2018 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – Išvadą panaikino ir Komisiją įpareigojo iš naujo įvertinti pareiškėjo 2017 m. tarnybinę veiklą.

5. Teismas pažymėjo, kad Statuto 25 straipsnio 19 dalyje yra nustatyta, jog kai pareigūno tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino „gerai“, vertinama Komisijoje jo prašymu, Komisija šio pareigūno veiklą gali įvertinti „gerai“ arba „labai gerai“. Komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlymų neteikia ir iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Teismas nurodė, kad pareiškėjo tarnybinė veikla Komisijoje buvo įvertinta „gerai“ ir Komisija pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui jokių siūlymų neteikė. Teismo nuomone, būtent Komisijos Išvada užbaigė pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą ir ji pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Išvada gali būti ginčo teisme dalyku.

6. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nurodė, jog dėl tarnybinės veiklos vertinimo jis neturėjo pokalbio su tiesioginiu vadovu. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 113–116 punktais, konstatavo, kad tiesioginio vadovo pokalbis su pareiškėju yra būtinas procedūrinis veiksmas, kurio metu turi būti įvertinti pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, vykdant pareigūnui nustatytas užduotis. Būtent pokalbio metu pareiškėjas turėjo galimybę pagrįsti jo užpildytoje tarnybinės veiklos vertinimo anketoje nurodytą vertinimą, o jo tiesioginis vadovas turėjo objektyviai įvertinti jo tarnybinę veiklą. Tik po pokalbio tiesioginis vadovas turėjo užpildyti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo anketą – joje įrašyti atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu ir nurodo kitokį balą. Pokalbyje su tiesioginiu vadovu turėjo būti detaliai aptarti ir įvertinti konkretūs pareiškėjo veiklos rodikliai. Be to, pareiškėjas nurodė, kad santykiai su tiesioginiu vadovu yra įtempti. Teismas sprendė, kad ir šios aplinkybės galėjo lemti neobjektyvų pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimą.

7. Teismo nuomone, yra akivaizdu, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas, pažeidus Taisyklėse įtvirtintą procedūrą, negali būti laikomas objektyviu. Nors Komisijos posėdyje ir dalyvavo pareiškėjo tiesioginis vadovas, tačiau neįvykus pokalbiui su pareiškėju, buvo pažeista pati pradinė pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra. Tai patvirtina, kad tarnybinės veiklos vertinimo procedūra buvo atlikta neobjektyviai, o tai yra pareiškėjo teisių pažeidimas. Be to, tiesioginio vadovo argumentai, kad pareiškėjas per mažai stengiasi ir gali dirbti geriau, nėra pagrįsti. Byloje nėra duomenų, kokių konkrečių uždavinių pareiškėjas neįvykdė.

8. Teismas priėjo prie išvados, kad procedūriniai pažeidimai yra esminiai, ir atsižvelgęs į tai, Išvadą panaikino. Teismas nurodė, kad atsakovas turi iš naujo atlikti pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimą, laikydamasis Taisyklėse nustatytos procedūros bei užtikrindamas visapusišką ir objektyvų tarnybinės veiklos įvertinimą.

III. 9. Atsakovas Vilniaus AVPK pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Išvada A. P. sukelia teisines pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad Komisijos 2018 m. balandžio 30 d. posėdžio protokole Nr. 10-IL-8483 ir Išvadoje yra nurodytas Komisijos siūlymas pareiškėjo iki vertinimo buvusios teisinės padėties nekeisti. Minėtas protokolas nustatyta tvarka buvo pateiktas Vilniaus AVPK vadovui priimti galutinį sprendimą dėl pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo, kurį Vilniaus AVPK vadovas nustatyta tvarka patvirtino (Statuto 25 str. 22 d.). Skundas teismui buvo paduotas dėl Išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, neatsižvelgiant į tai, kad Vilniaus AVPK vadovas Komisijos 2018 m. balandžio 30 d. posėdžio protokolą Nr. 10-IL-8483 patvirtino. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka teismui yra skundžiami būtent pareigūną į pareigas priėmusio asmens sprendimai dėl tarnybinės veiklos vertinimo, priimti pagal Komisijos pasiūlymus, tačiau pareiškėjas tokio sprendimo neskundė.

11. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Jis paaiškino, kad su teismo sprendimu sutinka. Teigė, kad dėl jo tarnybinės veiklos vertinimo galutinai buvo nuspręsta Išvadoje, todėl Išvada jam sukelia teisines pasekmes. Vilniaus AVPK nepagrįstai vadovavosi Statuto 25 straipsnio 22 dalimi, kurioje nustatyta, jog galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima pareigūną į pareigas paskyręs vadovas. Sistemiškai analizuojant Statuto 25 straipsnį, darytina išvada, kad Komisija siūlymus vadovui priimti galutinį sprendimą teikia tik tais atvejais, kai pareigūnas įvertinamas „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Šiuo atveju Komisija pareiškėjo 2017 m. tarnybinę veiklą įvertino „gerai“. Neleidžiant pareigūnui skųsti teismui Komisijos išvados, kuria pareigūnas buvo įvertintas „gerai“, jis neturėtų jokių galimybių pasiekti, jog teismas patikrintų, ar pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu nebuvo pažeistos jo teisės ir taip būtų pažeista asmens teisė kreiptis į teismą.

IV. 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi atsakovo Vilniaus AVPK apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimą panaikino ir bylą nutraukė.

13. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LVAT praktika, pagrįsta Statuto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 25 straipsnio 22 dalimi, kurioje nustatyta, kad galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas paskyręs vadovas. Būtent įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimas dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo yra galutinis, t. y. šiuo sprendimu galutinai nusprendžiama, kaip įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, nepaisant to, kaip Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau kalbant bendrai – ir Vertinimo komisija) buvo įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą (pvz., „gerai“ ar „labai gerai“). Vertinimo komisijos protokolas ir išvada, kuriuose išreiškiami siūlymai dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo, yra tik sudėtinės galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dalys, kurios vertinamos tikrinant minėto galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies ir ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo šioje byloje nesiremti LVAT praktika analogiško pobūdžio bylose, todėl konstatavo, kad pareiškėjo ginčijama išvada yra tik tarpinis aktas jo tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje, kuris pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia.

15. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad LVAT yra išaiškinęs, jog skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

16. Atsižvelgusi į tai, kad Išvada pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, teisėjų kolegija konstatavo, jog ši išvada negali būti ABTĮ nustatyta tvarka skųstinu aktu. Teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamą bylą, kilusią dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Išvadą ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti jo 2017 m. tarnybinę veiklą, yra pagrindas nutraukti vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, t. y. kaip bylą, nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

17. Atsižvelgusi į tai, kad jokia forma nėra priimtas galutinis Vilniaus AVPK viršininko sprendimas dėl A. P. 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo (šią aplinkybę Vilniaus AVPK patvirtino 2020 m. kovo 23 d. rašte po to, kai LVAT 2020 m. kovo 10 d. nutartimi atsakovą įpareigojo pateikti teismui Vilniaus AVPK vadovo (viršininko) sprendimą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo (jo kopiją), teisėjų kolegija pažymėjo, kad A. P. turi iš Statuto 25 straipsnio 22 dalies kylančią teisę su prašymu kreiptis į Vilniaus AVPK viršininką, jog būtų priimtas sprendimas dėl jo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo, o Vilniaus AVPK viršininkas – pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo (Statuto 25 str. 22 d.). Jeigu pareiškėjas nesutiktų su Vilniaus AVPK viršininko priimtu sprendimu dėl jo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo, jis turėtų teisę tokį sprendimą skųsti VAAT (ABTĮ 5 str. 1 d., 5 str. 3 d. 1 p., 17 str. 1 d. 5 p., 23 str. 1 d., 31 str. 1 d.).

V. 18. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2020 m. liepos 13 d. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-640-756/2020. Jis taip pat prašo paskirti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinėje instancijoje bei priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, t. y. 30 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

19. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

19.1. LVAT praktikoje nustatant, kuris sprendimas – Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada ar į pareigas skiriančio vadovo sprendimas (kai pareigūno tarnybinė veikla Vertinimo komisijos įvertinta „gerai“ ir įstaigos vadovui siūlymai neteikiami) – turi būti laikomas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu aktu (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), priimamos prieštaringos nutartys. Pareiškėjas sutinka su LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartyje išdėstytais argumentais, kad vadovaujantis Statuto 25 straipsnio 22 dalimi, įstaigos vadovas priima galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo, kai jo tarnybinė veikla Vertinimo komisijoje buvo įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“, tačiau kyla teisinių abejonių, ar įstaigos vadovas turi priimti galutinį sprendimą, jeigu pareigūno tarnybinė veikla Vertinimo komisijoje buvo įvertinta „gerai“ ir įstaigos vadovui neteikiami jokie siūlymai. Kaip nurodė LVAT teisėjų kolegija, galutinio įstaigos vadovo sprendimo sudėtinės dalys yra Komisijos išvada ir protokolas, kuriuose išreiškiami siūlymai dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo, tačiau pareiškėjas pažymi, kad Vertinimo komisijai nusprendus pareigūno tarnybinę veiklą vertinti „gerai“, įstaigos vadovui pasiūlymai nėra teikiami.

19.2. Remdamasis Statuto 25 straipsnio 19 dalies nuostata, pareiškėjas mano, kad nustatant, kuris vis dėlto sprendimas – Vertinimo komisijos išvada ar įstaigos vadovo sprendimas – turi būti laikomas skundžiamu aktu ABTĮ nustatyta tvarka, kai pareigūnų tarnybinė veikla Vertinimo komisijoje įvertinama „gerai“, o pasiūlymai įstaigos vadovui neteikiami, turėtų būti atlikta ginčui aktualių teisės aktų sisteminė analizė ir suformuota vieninga praktika.

19.3. Tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą ginčui aktualiu laikotarpiu reguliavo Statutas bei Taisyklės. Galiojančio Statuto nuostatos, reguliuojančios pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą, yra perkeltos į 34 straipsnį ir jose nėra esminių pakeitimų. Taisyklės nebegalioja, tačiau jas panaikinusiame ir vietoje jų priimtame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintame Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) tarnybinės veiklos vertinimo tvarka ginčui aktualia prasme taip pat liko iš esmės nepakeista, todėl poreikis suformuoti vieningą teismų praktiką aktualus ir šiandienos kontekste.

19.4. Statuto 25 straipsnio 1, 6 ir 12 dalių (atitinkamai galiojančios Statuto redakcijos 34 str. 1, 6 ir 12 d.) nuostatomis įstatymų leidėjas tarnybinės veiklos vertinimą pavedė atlikti konkrečiai apibrėžtam subjektų ratui – vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir Vertinimo komisijai, kurie yra laikomi tarnybinės veiklos vertinimo subjektais. Sistemiškai aiškinant Statuto 25 straipsnio 8, 12, 15, 17, 18, 19, 22 ir 24 dalių (atitinkamai galiojančios Statuto redakcijos 34 str. 8, 12, 15, 17, 18, 19, 22 ir 24 d.) bei Taisyklių 128, 138 ir 157 punktų (atitinkamai Aprašo 20, 30 ir 35 p.) nuostatas, darytina išvada, kad tarnybinės veiklos vertinimas baigiamas būtent Vertinimo komisijoje, kai ji pareigūno tarnybinę veiklą įvertina „gerai“ ir įstaigos vadovui siūlymų neteikia. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija pareiškėjo 2017 m. tarnybinę veiklą įvertino „gerai“ ir jokių siūlymų Vilniaus AVPK viršininkui neteikė, Išvada turi būti laikoma skundžiamu aktu ABTĮ nustatyta tvarka.

19.5. LVAT praktiką analogiškose bylose yra prieštaringa. Per 15 dienų laikotarpį buvo priimtos dvi skirtingos nutartys analogiškose situacijoje esant tam pačiam atsakovui – nagrinėjama LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartis ir 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-416-556/2020. Iš pastarosios nutarties matyti, jog joje buvo keliami tokie pat reikalavimai, kokius kelia ir pareiškėjas, t. y. teismo prašyta panaikinti Vertinimo komisijos išvadą, kuria pareigūnės tarnybinė veikla buvo įvertinta „gerai“, ir įpareigoti pareigūnės veiklą įvertinti iš naujo; VAAT 2018 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, o LVAT atsakovo Vilniaus AVPK apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas pažymi, kad tokių nutarčių yra ir daugiau.

19.6. LVAT 2019 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-917-520/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikinta Vertinimo komisijos išvada, paliko nepakeistą, o atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas buvo įpareigotas tarnybinės veiklos vertinimą atlikti iš naujo. LVAT 2019 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-843-438/2019 taip pat paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikinta Vertinimo komisijos išvada, o atsakovas Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo įpareigotas atlikti naują tarnybinės veiklos vertinimą. LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-407-438/2020 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame jis prašė panaikinti Vertinimo komisijos išvadą ir įpareigoti atlikti naują tarnybinės veiklos vertinimą, tačiau byla nebuvo nutraukta remiantis tuo, kad pareiškėjas prašė naikinti aktą, nelaikytiną skundžiamu aktu ABTĮ nustatyta tvarka.

19.7. Iš LVAT praktikos matyti, jog ši Vertinimo komisijos priimtų sprendimų neskundžiamumo taisyklė turi išimtį, t. y. kai Vertinimo komisijos išvadomis tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama „gerai“ ir įstaigos vadovui siūlymai neteikiami. Šiais atvejais galutinai dėl pareigūno tarnybinės veiklos yra sprendžiama būtent Vertinimo komisijos išvadoje ir būtent ši išvada pareigūnui sukelia teisines pasekmes.

20. Atsakovas Vilniaus AVPK prašo pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją atsakovas grindžia šiais argumentais:

20.1. Pagal Statuto 25 straipsnio nuostatas, pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas yra procedūra, susidedanti iš atitinkamų etapų, kurioje priimami atitinkami aktai. Pirmasis etapas yra valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo atliekamas pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, kuris įforminamas tarnybinės veiklos vertinimo išvada (Statuto 25 str. 8 d.). Pagal Statuto 25 straipsnio 6 dalį, pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti „labai gerai“, „gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“ (Statuto 25 str. 7 d.). Jeigu tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejį, kai šis pareigūnas prašo, kad jo tarnybinę veiklą vertintų Vertinimo komisija (Statuto 25 str. 12 d.). Antrame etape Vertinimo komisija atlieka pareigūno tiesioginio vadovo išvados vertinimą. Trečiame etape, atsižvelgdamas į Vertinimo komisijos išvadą, pareigūną į pareigas paskyręs asmuo priima sprendimą dėl Vertinimo komisijos pasiūlymo įgyvendinimo. Vadovaujantis Statuto 25 straipsnio 22 dalimi, galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas paskyręs vadovas.

20.2. Pagal Vilniaus AVPK nuostatus (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 5-V-915 redakcija), Vilniaus AVPK vadovas asmeniškai atsako už vyriausiajam policijos komisariatui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą visoje apskrityje, atsižvelgdamas į vidaus kontrolės tikslą, veiklos riziką, vidaus kontrolės pastovumą bei jos atlikimo sąnaudas, apskaitos ir informacinę sistemas, turto apsaugos būklę ir kitus vidaus kontrolės kriterijus, nustato vidaus kontrolės procedūras vyriausiajame policijos komisariate, vadovaudamasis teisės aktais, neviršydamas vyriausiajam policijos komisariatui nustatyto darbo užmokesčio fondo, pareigybes priskiria lygiams ir kategorijoms, pareigūnams ir kitiems darbuotojams nustato priedus bei priemokas.

20.3. Vidaus administravimo kompetencijos padalinimo ir pavaldumo principų įgyvendinimas reikalauja užtikrinti vienodus pareigūnų teisių apsaugos mechanizmus nepriklausomai nuo to, kokie siūlymai dėl jų karjeros yra priimami – vertinti „labai gerai“, „gerai“ arba „nepatenkinamai“, t. y. visus sprendimus, kuriais išsprendžiama dėl pareigūno karjeros, priima pareigūną į pareigas priėmęs asmuo, todėl pareigūno teisėms ir pareigoms įtaką tiesiogiai daro Vilniaus AVPK vadovo sprendimai, kurie gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka.

20.4. LVAT praktika patvirtina, jog skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, nes vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas, šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių bei pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, jog proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus nagrinėjant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.

22. Proceso atnaujinimas nėra įprastinė teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuriai esant, teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimui pakanka asmens nesutikimo dėl tokio procesinio sprendimo (pvz., apeliacija). Proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinė proceso stadija, kurios metu peržiūrimi įsiteisėję teismo sprendimai, kreiptis dėl proceso atnaujinimo galima tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Proceso atnaujinimas galimas bylose užbaigtose nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Atnaujinti procesą galima tik įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis yra būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-47-602/2018, 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-108-552/2016).

23. LVAT praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui (nutarimui, nutarčiai) ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą. Išimtinis proceso atnaujinimo stadijos pobūdis pasireiškia dviem aspektais. Pirmiausia, proceso atnaujinimas administracinėje byloje yra galimas tik esant ABTĮ 156 straipsnio (buvęs ABTĮ 153 str.) straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujino pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais. Antras proceso atnaujinimo stadijos išimtinumo aspektas yra susijęs su tuo, kad proceso atnaujinimo stadijos taikymas yra galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-58-261/2016).

24. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal šią normą, byla turi būti užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju turima omenyje ne bet koks sprendimas, nutarimas ar nutartis, bet toks, kuriuo baigiamas bylos nagrinėjamas ir kuris lemia, jog pareiškėjas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu į teismą antrą kartą kreiptis nebegali. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas atsisako priimti skundą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši teisės akto nuostata patvirtina, kad nutartis gali būti laikoma užkertančia kelią pareiškėjui kreiptis į teismą pakartotinai esant šiems trims atvejams: (1) yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; (2) byla baigiama nutartimi priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą; (3) byla baigiama nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį. Taigi, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra įtvirtinta besąlyginė neigiama procesinė prielaida kreiptis į teismą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (sprendimas turi res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis), arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį (šalis pati atsisako savo materialinės teisės arba taikos sutartyje pareiškia savo valią dėl materialinių teisių apimties). Būtent tokie procesiniai sprendimai yra laikomi užbaigiančiais kelią bylos nagrinėjimui ir tik dėl jų yra galimas proceso atnaujinimas. Kitais atvejais pareiškėjas nepraranda teisės kreiptis į teismą pakartotinai, pavyzdžiui prašant panaikinti jam teisines pasekmes sukeliančius galutinius viešojo administravimo subjekto priimtus aktus.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas proceso atnaujinimą sieja su LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi, kuria VAAT 2018 m. spalio 12 d. sprendimas buvo panaikintas, o byla buvo nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Inicijuodamas teisminį ginčą administracinėje byloje, kurią išnagrinėjus buvo priimti paminėti procesiniai sprendimai, pareiškėjas nesutiko su jo tarnybinės veiklos 2017 m. vertinimu. LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartyje konstatavo, kad Išvada, kurioje buvo įvertinta pareiškėjo tarnybinė veikla 2017 m., pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ABTĮ nustatyta tvarka skųstinu aktu. Paminėtoje LVAT nutartyje, be kita ko, pabrėžta, jog pareiškėjas turi teisę su prašymu kreiptis į Vilniaus AVPK viršininką, kad būtų priimtas sprendimas dėl jo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo, o Vilniaus AVPK viršininkas – pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo (Statuto 25 str. 22 d.); jeigu pareiškėjas nesutiktų su Vilniaus AVPK viršininko priimtu sprendimu dėl jo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo, jis turėtų teisę tokį sprendimą skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

26. Teisėjų kolegija Nutarties 25 punkte nurodytas aplinkybes įvertinusi paminėtos teismų praktikos ir nurodyto teisinio reguliavimo kontekste (Nutarties 21–24 p.), prieina prie išvados, kad LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi nutraukus administracinę bylą Nr. A-640-756/2020, pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias pakartotinai kreipiantis į teismą su skundu ginti teises, kurios, jo nuomone, buvo pažeistos netinkamai įvertinus jo tarnybinę veiklą 2017 m. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-640-756/2020, nelaikytina teismo sprendimu ar nutartimi, kuria užbaigtas administracinės bylos nagrinėjimas (ABTĮ 156 str. 1 d.), todėl ji negali būti proceso atnaujinimo objektu.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą LVAT administracinėje byloje Nr. A-640-756/2020 buvo paduotas dėl teismo nutarties, kuri negali būti proceso atnaujinimo objektu. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad teismo nutartis, dėl kurios paduotas prašymas atnaujinti procesą, negali būti proceso atnaujinimo objektu, nenagrinėja pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentų, o patį prašymą atnaujinti procesą atmeta. Netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą byloje, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. P. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-640-756/2020 pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė