6cfc39c9-e5ab-43bb-b367-720543aa85e8 · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-28-784/10Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1. (S) VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 29 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Galinai Levickienei,dalyvaujant prokurorui ArtÅ«rui Survilai,gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk,nukentėjusiajai I. C.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Stasiui Lileikiui,vertėjams Irenai Volkovienei, Viorelui Visockui, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė:

Kaltinamasis P. J. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:jis 2008 m. sausio 19 d. apie 10.39 val. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklausantį T. V., Vilniuje, Oslo g. ties Vilniaus greitosios pagalbos universitetine ligonine apsisukdamas iÅ¡ Oslo g. trečiosios eismo juostos Laisvės pr. kryptimi, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sÄ lygas, esant Å¡lapiai kelio dangai ir lyjant lietui, elgėsi neatidžiai, įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ nepraleido nuo GariÅ«nų g. pusės pirma eismo juosta važiuojančio autobuso „Mercedes Benz 0405“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuojamo J.

G., ir su juo susidÅ«rė. Å iais veiksmais kaltinamasis P. J. sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė netikėtÄ kliÅ«tį minėtam autobusui. Automobilio „Chrysler Voyager“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. K., važiuodamas trečia eismo juosta link Laisvės pr., pastebėjęs susidÅ«rimÄ buvo priverstas keisti judėjimo trajektorijÄ , todėl jo vairuojamas automobilis nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies ir apvirto. Kelių eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Chrysler Voyager“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) keleivė I.

C., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu bÅ«du kaltinamasis P. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950, įsigal. 2003 m. balandžio 1 d. (Žin., 2003, Nr. 7-263) redakcija) 50, 53, 153, 172 punktų reikalavimus, kas lėmė nukentėjusiosios I. C. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. J. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad įvykio dienÄ važiavo Vilniuje, Oslo gatve, automobiliu „Volkswagen Passat“, kuris priklauso jo sÅ«nui, nuo miesto pusės. Buvo Å¡lapdriba, lietus, slidi kelio danga.

Apsisukimo vietoje ties Greitosios pagalbos ligonine jam reikėjo pasukti į kairę. Jis važiavo kraÅ¡tine eismo juosta. Privažiavęs apsisukimo vietÄ , sustojo, praleido kelis automobilius ir pamatė, kad prieÅ¡ingos krypties trečiojoje eismo juostoje tolumoje važiuoja automobilis, antra eismo juosta laisva, o pirmojoje eismo juostoje matė autobusÄ . Jis suko į viduriniÄ jÄ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , bet dėl slidumo jo automobilio galÄ â€žužmetė“ ir jis atsidÅ«rė pirmojoje eismo juostoje, kur į jo automobilį atsitrenkė autobusas.

Nuo smÅ«gio jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į metalinį bordiÅ«rÄ trečiojoje eismo juostoje ir sustojo, užtvėręs keliÄ ta juosta važiavusiam automobiliui. Minėtas automobilis, vengdamas susidÅ«rimo, pro jį ir autobusÄ iÅ¡suko į deÅ¡inę ir nuslydo nuo kelio. Jis neįvertino, jog yra slidu, tikėjosi pravažiuoti, kadangi antra eismo juosta buvo laisva. Pilnai pripažįsta padaręs visus kaltinime inkriminuojamus Kelių eismo taisyklių punktų pažeidimus. Jis darbo neturi, turi problemų su sveikata dėl Å¡irdies ligų, pragyvena iÅ¡ atsitiktinių uždarbių.

Pajamų ir nekilnojamojo turto neturi, Å¡iuo metu yra surinkęs dokumentus neįgalumo paÅ¡alpai gauti, bet paÅ¡alpos dar negavo. Civilinis ieÅ¡kinys, jo manymu, yra per didelis.Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, specialisto iÅ¡vada, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, esančiais byloje.Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. C. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ ji automobiliu kartu su J.

K. važiavo iÅ¡ GariÅ«nų turgaus. MaÅ¡inÄ vairavo J. K., ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje Å¡alia vairuotojo. Bevažiuojant priekyje ji pamatė automobilį, kuris darė posÅ«kį bei pamatė, kad tÄ automobilį „užnešė“. Minėtas automobilis atsidÅ«rė už autobuso ir kurį laikÄ ji automobilio nematė. Paskui ji pamatė, kad tas automobilis atsirado tiesiai prieÅ¡ais jų automobilį. Atsimena, kad J. K. staigiai pasuko vairÄ , kad su minėtu automobiliu nesusidurtų, norėdamas jį apvažiuoti.

Paskesnių vairuotojo veiksmų ji nepamena, nes labai iÅ¡sigando, jų automobilį pradėjo sukti ir jie nuo važiuojamosios kelio dalies persivertė į griovį. Po įvykio ji buvo nuvežta į ligoninę, kur jai buvo nustatytas stuburo slankstelio lūžis. Jai buvo daryta operacija, stacionare gydyta 7 dienas, po operacijos sunkiai judėjo, po dviejų savaičių iÅ¡vyko į reabilitacijos centrÄ Å ventojoje kur iÅ¡buvo mėnesį laiko. Dėl patirto sužalojimo vienerius metus turėjo neįgalumo grupę ir negalėjo dirbti.

Pasekmes jaučia iki šiol. Ji yra našlė, viena augina tris vaikus. Civilinį ieškinį palaiko. Iš 2008 m. sausio 19 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu (11.00 val. – 12.00 val.) nustatyta, kad Oslo g.,Vilniuje, asfaltas šlapias, matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje 200 metrų. Automobilis „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) stovi Oslo g. priekine dalimi link Laisvės pr. pusės 0,10 m atstumu nuo kairės pusės priekinio rato iki atitvaro ir 1,30 m atstumu nuo kairės pusės galinio rato iki atitvaro.

Nuo automobilio galinės dalies kairės pusės kampo iki autobuso priekinės dalies yra 4,40 m atstumas. Autobusas „MB 0405“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) stovi Oslo g. priekine dalimi link Laisvės pr. Automobilis „Chrysler Voyager“ stovi griovyje galu link Laisvės pr. (b. l. 6-8).Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2008-09-25 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1451 (08) nustatyta, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojo P. J. veiksmai, - apsisukinėdamas iÅ¡ Oslo g. ketvirtos eismo juostos įvažiavo į prieÅ¡inio eismo važiuojamÄ jÄ dalį, skirtÄ važiuoti Laisvės prospekto kryptimi, tuo sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas netikėtÄ kliÅ«tį pirma eismo juosta važiavusiam autobusui „Mercedes Benz 0405“ su juo susidÅ«rė, dėl ko automobilio „Chrysler Voyager“ vairuotojas buvo priverstas keisti judėjimo trajektorijÄ ir nuslydęs nuo kelio apvirto, - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. T-A 504/08 (01) konstatuota, kad tyrimui 2008-01-19 12.00 val. paimtame P. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 57).Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. T-A 505/08 (01) konstatuota, kad tyrimui 2008-01-19 12.15 val. paimtame J. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 40).Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. T-A 506/08 (01) konstatuota, kad tyrimui 2008-01-19 12.25 val. paimtame J.

K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 34).Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)09 (01) matyti, kad I. C. dėl galimai 2008-01-19 eismo įvykio metu, įvykusio stuburo 1-o juosmeninio slankstelio suspaustinio lūžio, lydymo stuburo 12-o krūtininio – 1-o juosmeninio slankstelių antketerinio ir tarpketerinio raiščių plyšimo, sužalojimas, kaip neatitinkantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ III skyriaus – Sunkus sveikatos sutrikdymas – punktų kriterijų, bet dėl kurio I.

C. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nuo 2009-06-15 I. C. nustatytas 10 procentų netektas darbingumas (b. l. 157-163).Taigi, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamojo P. J. veiksmai ir padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu ir nukentėjusiajai I. C. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo veikoje yra kaltė – nusikalstamas nerÅ«pestingumas, nes kaltinamasis, sukdamas Oslo gatvėje, nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas: esant slidžiai kelio dangai ir užimtai pirmajai prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostai (kurioje važiavo autobusas), matydamas trečiojoje eismo juostoje atvažiuojantį automobilį (tai yra, tÄ automobilį, kurį vairavo J.

K. ir kuriame važiavo eismo įvykio metu sužalojimus, ekspertų kvalifikuotus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, patyrusi nukentėjusioji I. C.), vis tiek atliko apsisukimo manevrÄ , tikėdamasis saugiai įvažiuoti į antrÄ jÄ eismo juostÄ . Kaltinamasis P. J. turėjo ir galėjo numatyti, kad jis tokiomis eismo sÄ lygomis (esant slidžiai kelio dangai ir užimtoms kraÅ¡tinėms eismo juostoms) gali saugiai neiÅ¡sukti į viduriniÄ jÄ eismo juostÄ , kas galų gale ir atsitiko. Todėl kaltinamojo P. J. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.Kaltinamojo P. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ (kaltinamasis padarė sveikatos sutrikdymÄ sukėlusį neatsargų nusikaltimÄ ), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, turi neįgalumÄ ), nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybes, kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes. Teismas laiko, kad Å¡ios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamajam skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė - bauda.

Baudos dydis, be iÅ¡vardintų aplinkybių, nustatytinas atsižvelgiant į priteisiamÄ iÅ¡ kaltinamojo atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalÄ .Å ioje baudžiamojoje byloje civilinį ieÅ¡kinį dėl 1 876,59 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kė nukentėjusioji I. C.. Teismas laiko, kad Å¡is civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.Spręsdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Todėl nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas tiek, kiek tokia žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių 500 Lt išlaidas kelionei, todėl šia dalimi civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo mažintinas. Kitoje dalyje ieškinys tenkintinas.Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad P. J. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

Nusikalstamais veiksmais kaltinamasis P. J. nukentėjusiajai padarė kÅ«no sužalojimus, nors teismo medicinos ekspertų įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau savo pobÅ«džiu sukėlusius itin neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. IÅ¡ Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)09 (01) apraÅ¡ytos I. C. gydymo stacionare (VÅ¡Ä® Vilniaus greistosios pagalbos universitetinėje ligoninėje) ligos istorijos matyti, kad ji 2008-01-19 nukentėjo autoįvykio metu, patyrė traumÄ .

Atvykusi skundėsi stipriais nugaros skausmais. Palpuojant skausmingumas ir diastazė tarp Th11-Th12 keterinių ataugų. Stuburo rentgenogramose ir KT yra slankstelio lūžis, operuota 2008-01-23, operacijos trukmė – 1 val., daryta bendrinė nejautra. Po operacijos nurodyta vengti sėdimos padėties, nesilankstyti per juosmenį iki 3 mėn., neÅ¡ioti korsetÄ 2,5-3 mėn., rekomenduojamas konstrukcijų paÅ¡alinimas po 8-10 mėn. IÅ¡ Å¡iame ekspertizės akte apraÅ¡ytos nukentėjusiosios I. C. Všį Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo asmens sveikatos istorijos matyti, kad jai diagnozuota stuburo L1 slankstelio kompresinis lūžimas, kifozė.

Ligonė nuo 2008-02-11 iki 2008-03-06 gydėsi Å ventojoje sanatorijoje-reabilitacijoje. 2008-03-20 įraÅ¡as, kad ligonė sėdėti dar negali, neÅ¡ioja korsetÄ , 2008-03-28 įraÅ¡as, kad ligonė galės sėdęėti tik po 3 mėnesių. 2008-05-16 įraÅ¡as – ligonė skundžiasi juosmens stuburo skausmu, negali kelias valandas sėdėti. 2008-05-26 nukentėjusiajai pripažintas 50 procentų darbingumo lygis. 2009-03-02 įraÅ¡as: ligonė operuota 2009-02-19, paÅ¡alinta osteosintezė po stuburo krÅ«tininės dalies.

IÅ¡ ekspertizės akte apraÅ¡yto NDNT Vilniaus II teritorinio skyriaus Darbingumo lygio vertinimo 2009-06-15 akto Nr. DNL-2252 matyti, kad netektas darbingumas yra deÅ¡imt procentų.ApraÅ¡ytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamojo P. J. veiksmai sukėlė itin neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Nukentėjusioji, bÅ«dama jauno amžiaus, trijų nepilnamečių vaikų motina, patyrė labai didelius suvaržymus – jai buvo atliktos dvi operacijos, iÅ¡ kurių viena – esant bendrai nejautrai, o kita – praėjus daugiau nei metams po patirtų sužalojimų, kas rodo esant sukeltas ilgalaikes neigiamas pasekmes jos sveikatai, daugiau nei 3 mėnesius buvo labai apsunkintas jos savarankiÅ¡kas judėjimas (įraÅ¡as ligos istorijoje rodo, kad 2008-03-12, ligonė galėjo sėdėti tik 1 val. per dienÄ , vėlesni anksčiau aptarti įraÅ¡ai ligos istorijoje rodo, kad net nukentėjusiajai pradėjus dirbti, 2008 m. gegužės mėn., ji negalėjo pilnai sėdėti ilgesnį (kelių valandų) laikÄ .

Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė labai stiprų emocinį sukrėtimÄ , psichologinį diskomfortÄ ir baimę, dėl patirto sužalojimo nėra absoliučiai jokios nukentėjusiosios kaltės, net menkiausio nerÅ«pestingumo, neigiamos pasekmės nukentėjusiosios sveikatai jaučiamos iki Å¡iol (Å¡iuo metu, tai yra praėjus daugiau nei 2 metams po įvykio, jai nustatytas 10 procentų darbingumo netekimas, reikalingos pastovios gydytojų konsultacijos).

Todėl šios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Byloje esantys anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad sveikatos sutrikdymo pasekmės jaučiamos ilgÄ laikÄ , nukentėjusiajai reikalingas tolesnis gydymas. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusiÄ jÄ , padarė neatsargų nusikaltimÄ . Kaltinamasis P. J. neturi turto ir pajamų, jis pats yra tik iÅ¡ dalies darbingas. Å ios kaltinamÄ jį apibÅ«dinančios aplinkybės turi įtakos pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir yra pagrindu ieÅ¡kinį mažinti, tačiau ne tiek, kad bÅ«tų paneigti civilinės atsakomybės principai.

Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, teismas laiko, kad pareikÅ¡tas 30 000 Lt civilinis ieÅ¡kinys atlyginti neturtinei žalai yra tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustato nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį – 14 000 Lt.Spręsdamas civilinės atsakomybės klausimÄ teismas pažymi, kad iÅ¡ byloje esančių dokumentų (Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties AYAS Nr. 0631219) matyti, kad kaltinamasis P. J.

įvykio metu savo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs UAB DK „PZU LIETUVA“. Ši draudimo bendrovė byloje įtraukta civiliniu atsakovu. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004-05-01 įstatymo redakcija, kadangi draudimo sutartis buvo sudaryta iki naujos šio įstatymo redakcijos įsigaliojimo), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui.

Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Todėl Å¡ioje byloje visÄ turtinę žalÄ (1 376,59 Lt) ir dalį neturtinės žalos (500 eurų arba ekvivalentu 1 726,40 Lt) privalo atlyginti UAB DK „PZU LIETUVA“, likusiÄ neturtinės žalos dalį – kaltinamasis P. J..Nukentėjusiosios praÅ¡ymas iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti jos turėtas iÅ¡laidas (pinigų priėmimo kvitas – b. l. 122, patvirtina, kad už atstovavimÄ byloje advokatui Stasiui Lileikiui sumokėta 2000 Lt) advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti, tenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais, n u s p r e n d ė:

P. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir nubausti 5 MGL (650 Lt) bauda.Priteisti iÅ¡ UAB DK „PZU LIETUVA“ nukentėjusiosios I. C. naudai 1 376,59 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Priteisti iÅ¡ P. J. nukentėjusiosios I. C. naudai 12 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 2 000 Lt iÅ¡laidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ .

          Teisėjas                                                                                                     Gediminas Viederis