6cfaae3f-a9cf-49b8-be6f-aec7f97a0dc5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-224-1122/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20524-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė, sekretoriaujant Vitai Jurienei, dalyvaujant prokurorei Reditai Vinterytei, kaltinamajam A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, vykdantis individualiÄ veiklÄ , teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį galutine laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme (bausmė atlikta);

2) Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 281 straipsnio 7 dalį galutine 78 MGL (2 937,48 Eur) bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, automobilio VW Passat (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 250 Eur konfiskavimas (bausmė neatlikta);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį galutine 10 MGL (500 Eur) bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, Teismas n u s t a t ė : A. S. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, o bÅ«tent: jis 2020 m. gegužės 28 d. apie 00.30 val. Vilniuje, M. Mironaitės g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto, numatančio draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu nustačius, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija, atsisakė antrÄ kartÄ tikrintis etilo alkoholio koncentracijÄ iÅ¡kvėptame ore ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Å iais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Be to, A. S. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o bÅ«tent: jis 2020 m. gegužės 28 d. apie 00.30 val. Vilniuje, M. Mironaitės g., vairavo automobilį Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, nors žinojo, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2018 m. sausio 19 d., jis yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – draudimas 3 metus vairuoti transporto priemones.

Å iais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje. Kaltinamasis A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu teigė kaltę pripažįstÄ s ir parodė, kad susipykęs su sugyventine iÅ¡važiavo iÅ¡ namų, nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio. Nuvažiavo prie dujotiekio linijos, Å¡alia Mironaitės gatvės, iÅ¡gerti. Galvojo ir liks ten pernakvoti, nes alkoholio iÅ¡gėręs, neturėjo minties važiuoti. Bet pamatė, kad jis ten visiems trukdo, galvojo, patrauks automobilį.

Kai traukė automobilį, kaip tik atvažiavo pareigūnai. Norėjo tik automobilį perstatyti. Girtas nesivažinėjo jokiais keliais, gatvėmis. Aišku, automobilis užvestas buvo, jis pats girtas, supranta, kad kaltas, kad negalėjo judinti automobilio. Iš pirmo karto jam pavyko įpūsti, bet kai labai stipriai susijaudino, jam yra plaučių liga (buvo pašautas, todėl jam kartais sunku oro įkvėpti, kai susijaudina), nepavyko. Jis tikrai nevengė pūsti. Neneigia, kad galėjo mažiau įpūsti.

Su alkotesterio parodymais, kiek įpÅ«tė pirmÄ kartÄ , sutinka. O antrÄ kartÄ jam neužteko oro, jam traukuliai prasidėjo, buvo greitoji iÅ¡kviesta. Jis nepamena, kas siÅ«lė antrÄ kartÄ pasitikrinti blaivumÄ , bet jis tikrai neatsisakė pÅ«sti. Nepamena, kodėl nepaėmė kraujo, ar sakė, kad mokamas, ar dėl coronaviruso, tiksliai negali atsiminti. Jis buvo paminėjęs pareigÅ«nams dėl kraujo ėmimo, tik jis neatsimena, kÄ paskui jam atsakė, nes alkoholio kiekis buvo nemažas. Negali pakomentuoti, ar atsisakė vykti į gydymo įstaigÄ duoti kraujo.

Buvo atvažiavusi greitoji, ėmė mėginį iÅ¡ pirÅ¡to, nes jam traukuliai prasidėjo. Galvojo gal jam cukraligė, jis nežino. Dėl antros nusikalstamos veikos parodė, kad jis dirba pagal individualiÄ veiklÄ , jam automobilis yra pragyvenimo Å¡altinis. Jam reikia nuvažiuoti, nusivežti medžiagas, važiuoti iÅ¡ vieno objekto į kitÄ , nes su autobusu tai yra neįmanoma. Jo finansinė padėtis dabar labai krito, nes be automobilio neįmanoma dirbti. Jis dar mamÄ iÅ¡laiko, jai nuomoja butÄ . Jis galvojo, kad jam pasibaigė draudimas vairuoti automobilį.

Galvojo, kad dvejiems metams buvo atimtos teisės, o ne trims. Jis namie testus sprendžia, kad vėl galėtų laikyti teises. Jis namo grįžti tÄ dienÄ neplanavo. BÅ«tų ryte grįžęs. Miegotų, kol iÅ¡simiegotų. Jis gėrė alų, gal 6 ar 8 skardines. Alkoholį vartojo automobilyje. Dėl kraujo davimo, kad jis atsisakė, galėjo bÅ«ti, jis nepamena. Negali to pakomentuoti. Tikrai sakė, kad jį vežtų, o kaip viskas baigėsi ir kodėl, jis neatsimena. Automobilis, kurį vairavo, buvo sugyventinės tėvo S. I..

Buvo su juo sutartis paraÅ¡yta, jis (S. I.) buvo paėmęs automobilį iÅ¡simokėtinai, sugalvojo nusipirkti naujesnį, jis už tÄ mėnesinę įmokÄ , kuriÄ mokėtų už tÄ automobilį, jam (kaltinamajam) tÄ automobilį ir paskolino darbo reikmėms. Jis tÄ transporto priemonę kartais pats vairuodavo. Ne piktybiÅ¡kai, nes jo darbo specifika tokia, kad jam reikia vairuoti automobilį. Stengėsi nevažinėti, bet galvojo, kad tas laikas praėjo ir paskutiniu metu pradėjo važinėti, bet ne kiekvienÄ dienÄ .

Kai nėra kas atsisėstų vairuoti, tai sėsdavo jis už vairo. Probacijos tarnyboje lankydavosi. Nepamena dėl sudaryto plano. Nelabai turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Jis iÅ¡gėręs tikrai nevairuodavo, taip išėjo, kad automobilį norėjo patraukti. PaskirtÄ baudÄ moka iki Å¡iol. Jam iÅ¡skaito iÅ¡ jo pajamų antstolis. Pripažįsta, kad vairavo neblaivus, kad įpÅ«tė daug. Jis piktybiÅ¡kai nevengė blaivumo patikrinimo. Nuo 2018 m. iki 2020 m. gegužės mėnesio buvo vairavęs transporto priemonę, nemeluos, bet jis jau galvojo, kad jau pasibaigęs tas terminas.

Stengdavosi pasiimti su savimi žmogų, kuris turi teises, kad jis vežiotų medžiagas ir instrumentus. Ir dabar yra kolega, kuris vežioja. Liudytojas A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad patruliavo nustatytu marÅ¡rutu. Važiuodami pastebėjo automobilį. Automobilis važiavo, tÄ turėjo fiksuoti jų automobilio kameros, variklis buvo įjungtas. Jis vairavo tÄ dienÄ automobilį, pirmas pribėgo jo porininkas. Sustabdytas vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas, paskui alkotesteriu buvo nustatytas neblaivumas.

Kiek prisimena, pirmÄ kartÄ pavyko įpÅ«sti, antrÄ kartÄ nepavyko jam įpÅ«sti, buvo bandyta gal 20-30 minučių. Ar negalėjo, ar nenorėjo, negali pasakyti. Buvo siÅ«lyta, asmuo iÅ¡ pradžių pÅ«tė, o paskui tiesiog atsisakė. Pasakė, kad daugiau nepÅ«s. Jam buvo paaiÅ¡kinta, kad už atsisakymÄ yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Asmuo buvo įspėtas, bandė pÅ«sti keletÄ kartų. Tada jis pasiÅ«lė asmeniui apsiraminti, pabandyti dar. Asmuo jam pasakė: „AÅ¡ daugiau nepÅ«siu“.

Jis paklausė, ar atsisako. Ir tada buvo įspėtas dėl atsisakymo. Asmuo nepatikslino, kodėl nepÅ«s, bet jis manė, kad daugiau nenorėjo. PirmÄ kartÄ puikiai įpÅ«tė, todėl neaiÅ¡ku, kodėl antrÄ kartÄ to negalėjo padaryti. Tikrinti kraujÄ veža, jeigu asmuo pats pageidauja. Asmuo už savo pinigus gali bÅ«ti nuvežtas ir paimtas kraujas patikrinimui, bet Å¡iuo atveju jis neiÅ¡reiÅ¡kė tokio noro. Ar buvo svarstomas vykimas į gydymo įstaigÄ , neatsimena, gal ir buvo kalba, bet niuansų, kas kaip, nepamena.

Ar jis apalpo, ar tai vaidyba, ar dėl alkoholio, bet taip, buvo kviesta greitoji. Atvažiavo, niekur nevežė, nes nenustatė jokių sutrikimų. Jie pristatė asmenį į vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ . Jis niekuo nesiskundė, tik drebėjo, kaip ir apalpo, jie pribėgo, paklausė, kas atsitiko, paskui atsikėlė, nieko nepaaiÅ¡kino. KraujÄ greitosios medikai ėmė tikrai ne prie jo, tyrėjų reikėtų klausti, gal jis paskui komisariate pageidavo duoti kraujÄ . Veža į gydymo įstaigÄ tikrintis apsvaigimÄ , jeigu asmuo yra įtariamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nes su alkotesteriu to nepatikrins, ir veža, jei asmuo nesutinka su alkotesterio parodymais.

Praktikoje nebuvo tokio atvejo, kad negalėtų įpÅ«sti dėl neblaivumo. Jeigu žmogus jau tiek apsvaigęs, tada jam greičiausiai jau reikia medicininės pagalbos. Å iuo atveju pirmÄ kartÄ puikiausiai įpÅ«tė. AntrÄ kartÄ buvo gal 10 bandymų, galiausiai asmuo pasakė „nepÅ«siu“, tai jie suprato kaip atsisakymÄ . Ä®vykio vieta Mironaitės g., nuvažiavimas ant žvyrkelio link Gudelių. Ten tas automobilis ir važiavo. Ten eismas vyksta, nes toliau yra ir namai pastatyti. Jis jam davė pÅ«sti.

Darbo praktikoje dažnai tikrina asmenų neblaivumÄ . Asmuo tikrai suvokė, kÄ jis daro: jis vaikščiojo, taip, neblaivus, bet savo veiksmus tikrai puikiausiai suvokė. Kai pirmÄ kartÄ Ä¯pÅ«tė, nieko tokio nepastebėjo, kad jam bÅ«tų bloga. Antras pÅ«timas buvo po 15 minučių, tai asmuo turėjo laiko ir pailsėti. Jis buvo iÅ¡leistas net parÅ«kyti. Liudytojas E. Z. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina. Ä®vykį prisimena tiek, kiek pagarsinti jo parodymai.

Automobilis važiavo. Alkotesteriu vairuotojui buvo nustatytas neblaivumas, kurį tikrino jo kolega A. S.. Jis suraÅ¡inėjo knygÄ , tikrino automobilį ir patį asmenį. Kiek atsimena, asmuo nesugebėjo antrÄ kartÄ Ä¯pÅ«sti. Bandymų neatsimena, kiek buvo bandyta. Medikai buvo kviesti, nes asmuo sakė, kad blogai jaučiasi, alpti pradėjo. Paskui jam pagerėjo sveikata, važiavo į komisariatÄ ir ten iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , kad jie iÅ¡kart prie komisariato atvažiuotų. Kokie sveikatos sutrikimai buvo nustatyti, neatsimena.

Kad asmuo negalėtų objektyviai įpūsti į alkotesterį, nebuvo to jo praktikoje. Vietoje, kurioje buvo sustabdytas asmuo, eismas vyksta gana intensyvus. Toje vietoje ir namai statomi, ir žmonės vaikšto. Kokia sveikatos būklė asmens buvo, tikrai nepasakys. Nepasakys, ar tarp pirmo ir antro pūtimo asmuo rūkė. Kiek atsimena, buvo nemažai pūtimų. Jam dažnai tenka tikrinti asmenis dėl neblaivumo. Kad būtų asmeniui sunku įpūsti, jo praktikoje taip nebuvo. Liudytojas V. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad anksčiau kartu dirbo su A.

S.. Dabar kartu nedirba, anksčiau darė vidaus apdailÄ . Jie kartu dirbo įvairiai, 2014, 2015 m., paskui atskirai. 2017 m. dirbo kartu. Jeigu darbas yra, arba kartu dirba, arba vienas į vienÄ objektÄ važiuoja, kitas į kitÄ . Ä® darbÄ vykdavo atskirai, bet jeigu daiktus kažkokius didesnius pervežti, jis (liudytojas) veždavosi. Kiek žino, A. S. teisių neturi. Jis nėra matęs, kad jis (kaltinamasis) vairuotų, jeigu vykdavo kartu. Nuo kada iki kada neturi teisių, nežino. Kad neturi teisių, pats pasakė.

Ä® darbÄ jis (kaltinamasis) atvažiuodavo su autobusu, su taksi. Mitsubishi automobilio jis (liudytojas) tikrai nėra vairavęs. Jis važiuodavo su savo automobiliu. A. S. neturėjo savo automobilio, bent jau jis nematė. Liudytojas S. I. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. S. yra jo dukros sugyventinis. Dėl Å¡io įvykio nieko nežino, tik kad buvo konfiskuotas automobilis. Automobilis priklauso jam. Dukra paprašė, kad pagal sutartį perduotų A. S. automobilį naudotis. Pasirašė tokį lapelį, nuomos sutartį.

Jis jo (kaltinamojo) už automobilio vairo nematė. Kiek jis supranta, automobilis reikalingas tam, kad statybines medžiagas vežiotų. Paties jo už vairo nematė, ten gal iš esmės jo draugui. Dabar žino, kad jis neturi teisės vairuoti, sužinojo tik tada, kai policija jį iškvietė. Kai sudarė nuomos sutartį, nežinojo to, kad neturi teisės vairuoti. Jis (liudytojas) jo (kaltinamojo) apskritai nematė niekada prisigėrusio. Ir minties nebuvo klausti, kad jis vairuos neblaivus ar dar be teisių.

A. S. dirba dažytoju. Nežino, ar vienas, ar su brigada dirba. Gal porÄ kartų matė, kaip tas A. S. draugas vairavo Mitsubishi. Nežinojo, kad anksčiau buvo vairavęs neblaivus ir buvo teistas už tai. Automobilį Mitsubishi nusipirko prieÅ¡ 5 metus, paskui nusipirko naujÄ ir tas tapo nereikalingas. TÄ automobilį iÅ¡ policijos saugomos aikÅ¡telės pasiėmė pats su žmona. Jokių iÅ¡laidų neteko mokėti, nes jam pasakė, kad mokėti jam nereikės. Liudytojas A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (peržiÅ«rėjęs teismo pateiktus medicininius dokumentus, iÅ¡reikalautus iÅ¡ Greitosios medicinos pagalbos stoties) parodė, kad dirba Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje.

IÅ¡ medicinos kortelės matyti, jog A. S. deguonies trÅ«kumo nebuvo. Pagal įraÅ¡Ä jis niekuo ir nesiskundė. Gal tuo metu, kai pÅ«tė, jam buvo bloga. Kraujas imamams dėl gliukozės, nes jei hipoglikemija, alkotesteris gali rodyti neblaivumÄ , nors asmuo bÅ«na visiÅ¡kai blaivus. Å iuo atveju su gliukoze viskas tvarkoje buvo. Jei žmogus serga cukralige ir jei nepavalgė, dėl tam tikrų aplinkybių iÅ¡sivysto tokia bÅ«klė, kai žmogus elgiasi kaip girtas. Dėl nesugebėjimo įpÅ«sti, tai jei girtumas yra didelis, paprasčiausiai gali žmogus nesuprasti, kad jam reikia įpÅ«sti.

O dėl susirgimų gali bÅ«ti, kad tuo metu negali įpÅ«sti, jei yra bronchinės astmos priepuolis. Jeigu žmogus serga lėtine liga, tai negalėtų trukdyti įpÅ«sti, nes juk nereikia pripÅ«sti baliono, nereikia jėgos pripÅ«sti. Å iuo atveju dusulio nebuvo. Per 30 metų praktikos nebuvo susidÅ«ręs, kad žmogus, turėdamas kažkokiÄ ligÄ , negalėtų įpÅ«sti į alkotesterį. Pagal tai, kas paraÅ¡yta, problemų su dusuliu, kvėpavimu Å¡iuo atveju nebuvo. Dėl nenorėjimo galėjo neįpÅ«sti.

Jei pirmÄ kartÄ Ä¯pÅ«tė normaliai, tai nežinia, kodėl jam nepavyko įpÅ«sti antrÄ kartÄ . Gal po 10 karto, kai vis bandoma įpÅ«sti, tada gali atsirasti galvos svaigimas. Uždedamas aparatas, kuris parodo pulsÄ , deguonies kiekį. Å iuo atveju aparatas rodė 98 %, jokio deguonies trÅ«kumo nebuvo. Dažniausiai dėl girtumo traukulių nebÅ«na. Gali bÅ«ti alkoholinė epilepsija, bet traukuliai nebÅ«na esant girtam. Jis (liudytojas) nematė, ar buvo jam (kaltinamajam) traukulių, todėl negali įvertinti to fakto.

Jei policija nuvežė kaltinamÄ jį iki komisariato, jie, greičiausiai, įvertino jo bÅ«klę, nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų jo vežę, bÅ«tų kviesta greitoji į įvykio vietÄ . Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 28 d. įtariamuoju apklaustas A. S. parodė, kad jam pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ suprato, tačiau savo kaltės visiÅ¡kai neprisipažįsta. Atsisako duoti parodymus (b. l. 104–105). Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 27 d. įtariamuoju apklaustas A. S. parodė, kad su jam įteiktu praneÅ¡imu apie įtarimÄ susipažino, įtarimas aiÅ¡kus ir suprantamas.

VisiÅ¡kai pripažįsta padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. PraneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytÄ dienÄ grįžęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini), susipyko su savo sugyventine ir išėjęs iÅ¡ namų nuvažiavo į parduotuvę bei nusipirko alaus. Nusipirko 10 vienetų 0,5 litro talpos ir 5 proc. stiprumo alaus skardinių. Nusipirkęs alaus, sugyventinės tėvui priklausančiu automobiliu Mitsubishi Pajero nuvažiavo į įtarime nurodytÄ vietÄ ir, sėdėdamas automobilyje, vartojo nusipirktÄ alkoholį.

Kažkuriuo metu (nežino, kiek tuomet buvo valandų) galimai sugalvojo perstatyti automobilį, kad netrukdytų pravažiuojančioms transporto priemonėms. Nežino, kodėl taip pasielgė. Tuo metu, kai pavažiavo automobiliu, buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų. Policijos pareigÅ«nai alkotesteriu patikrino girtumÄ ir nustatė daugiau nei dvi promiles. AntrÄ kartÄ Ä¯pÅ«sti jis nepajėgė, nes turi problemų su vienu plaučiu. Jis žino ir supranta, kad nuo 2017 m. jam yra teismo uždrausta vairuoti transporto priemones trejus metus.

Labai gailisi, kad vairavo bÅ«damas neblaivus. Supranta vairavimo iÅ¡gėrus pavojingumÄ . PraÅ¡o tai įvertinti kaip lengvinančiÄ aplinkybę (b. l. 117–119). Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 28 d. liudytoju apklaustas E. Z. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2020 m. gegužės 28 d. apie 00.30 val. tarnybiniu automobiliu patruliuodamas su porininku A. S. Vilniuje, M. Mironaitės gatvėje, pastebėjo žvyrkeliu važiuojantį automobilį Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai, be priežasties vingiavo po keliÄ .

Ä®tarę, kad vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus, nusprendė minėtÄ automobilį sustabdyti patikrinimui. Ä®jungę tarnybinio automobilio garsinį ir Å¡viesios signalus, automobilį Mitsubishi Pajero sustabdė. Jis priėjo prie sustabdyto automobilio. Už vairo sėdėjęs asmuo (kaip vėliau nustatyta – A. S.) buvo akivaizdžiai neblaivus, jam iÅ¡ burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, todėl jis nusprendė patikrinti vairuotojo blaivumÄ . Pirmu pÅ«timu A. S. nustatė 2,26 promilių neblaivumÄ .

Po 15 min., kai reikėjo atlikti antrÄ pÅ«timÄ , A. S. bandė tai atlikti gal 10 kartų, tačiau nesugebėjo to padaryti. Jis A. S. pasakė, kad pabandytų dar kartÄ . A. S. atsakė, kad daugiau nepÅ«s. Jis įspėjo vairuotojÄ dėl gresiančios atsakomybės už atsisakymÄ pasitikrinti blaivumÄ , bet A. S. į tai nereagavo. A. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Jo automobilis buvo priverstinai iÅ¡vežtas į automobilių saugojimo aikÅ¡telę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius.

Ä®vykis užfiksuotas tarnybine vaizdo kamera (b. l. 26–28). Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 18 d. liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2020 m. gegužės 28 d. pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ grafikÄ dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu E. Z.. Apie 00.09 val. Vilniuje, M. Mironaitės gatvėje, pastebėjo lengvÄ jį automobilį Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris jiems sukėlė įtarimÄ , nes automobilis važiavo tai į priekį, tai atgal.

Ä®jungus Å¡vyturėlius, automobilis buvo sustabdytas, jame rastas akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, kurio duomenų Å¡iuo metu neatsimena. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Paklausus asmens, ar jis vartojo alkoholio, vyras to neneigė. Vairuotojas buvo iÅ¡laipintas iÅ¡ automobilio, nuvestas į tarnybinio automobilio patalpÄ , skirtÄ laikinai sulaikytiems asmenims, ir ten pasodintas. Asmeniui buvo nurodyta, kad bus tikrinimas jo neblaivumas alkoholio kiekio matuokliu. Vyras sutiko pasitikrinti. Vyras nurodė, kad alkoholį vartojo prieÅ¡ keletÄ minučių, todėl buvo palaukta 15 minučių ir atliktas pirmas pÅ«timas.

Å io pÅ«timo metu vyrui nustatytas vidutinis, 2,26 promilių, neblaivumo laipsnis. Dar po 15 minučių, kaip nurodo teisės aktai, buvo bandoma antrÄ kartÄ patikrinti vyro neblaivumÄ . Vyras akivaizdžiai netinkamai pÅ«tė į alkoholio kiekio matuoklį, dėl ko Å¡is prietaisas nepaimdavo pakankamai oro mėginio ir neapskaičiuodavo rezultato. Vairuotojas motyvavo tuo, kad nesugeba įpÅ«sti, kadangi jam nepakanka oro, nors pirmasis pÅ«timas jam pavyko iÅ¡ pirmojo karto. Atlikti antrÄ jį neblaivumo patikrinimÄ buvo bandyta daug kartų, tačiau asmuo ir toliau vengė patikrinimo netinkamai pÅ«sdamas.

Bandant atlikti antrÄ pÅ«timÄ , vairuotojas teigė norintis, kad jam bÅ«tų atliktas neblaivumo tyrimas paimant kraujo mėginį. Tačiau taip ir nepavykus antrÄ jį kartÄ atlikti neblaivumo patikrinimo, vyras atsisakė vykti į gydymo įstaigÄ . Vyras buvo sulaikytas, o jo automobilis priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikÅ¡telę (b. l. 34–36). Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 5 d. liudytoju apklaustas S. I. parodė, kad A. S. yra jo dukros J. Z. sugyventinis. A. S. pažįsta apie 2,5 metų. 2020 m. kovo 1 d. sutartimi jis A.

S. iÅ¡nuomojo jam nuosavybės teise priklausantį lengvÄ jį automobilį Mitsubishi Pajero“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nuomos kaina – 73,83 Eur per mėnesį. Automobilis yra lizinginis ir Å¡i suma yra kas mėnesį mokama bankui. A. S. šį automobilį iÅ¡sinuomojo darbui, nes dirba dažytoju. Sudarydamas su A. S. minėtÄ sutartį, nežinojo, kad pastarasis neturi teisės vairuoti transporto priemones. 2020 m. birželio 4 d. jam paskambino A. S. ir pranešė, kad automobilis sulaikytas policijos pareigÅ«nų.

A. S. jam sakė, kad yra įtariamas vairavęs automobilį neblaivus, tačiau telefonu A. S. jam teigė, kad automobilio nevairavo. Jis dirba autobuso vairuotoju ir nepateisina vairavimo bÅ«nant neblaiviam. Sužinojęs, kad A. S. neturi teisės vairuoti transporto priemones ir galimai vairavo neblaivus, minėtÄ nuomos sutartį nutrauks (b. l. 38–40). IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio E. Z. 2020 m. gegužės 28 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2020 m. gegužės 28 d. apie 00.09 val. dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu A.

S. nustatytame marÅ¡rute, M. Mironaitės g., Vilniuje, pastebėjo įtartinÄ automobilį Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį sustabdė patikrinimui. Priėjo prie automobilio vairuotojo ir pamatė, kad Å¡is akivaizdžiai neblaivus. Prisistačius ir papraÅ¡ius pateikti vairuotojo pažymėjimÄ , automobilio vairuotojas atsakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir jo niekada neturėjo. Paprašė automobilio vairuotojo iÅ¡lipti iÅ¡ savo automobilio ir prieiti prie pareigÅ«nų tarnybinio automobilio, kur bus patikrintas blaivumas.

Automobilio vairuotojas sutiko pasitikrinti blaivumÄ ir patvirtino, kad Å¡iandien vartojo alkoholį. Buvo nustatyta, kad automobilio vairuotojas – A. S.. Jis buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKA-0042, patikros numeris – 1217346. Pirmu pÅ«timu, atliktu 2020 m. gegužės 28 d. 00.30 val., A. S. nustatytas 2,26 promilių neblaivumas. Po 15 minučių vairuotojo blaivumas buvo tikrinamas antrÄ kartÄ ; vairuotojas apie 10 kartų bandė pÅ«sti į alkotesterį, tačiau nesugebėjo to padaryti.

PasiÅ«lius dar kartÄ pabandyti, A. S. pasakė, kad daugiau nepÅ«s. Vairuotojas buvo įspėtas dėl gresiančios atsakomybės už vengimÄ pasitikrinti blaivumÄ . Visas įvykis filmuotas su tarnybine vaizdo kamera. Automobilis Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikÅ¡telę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. A. S. sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 17). IÅ¡ 2020 m. liepos 10 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „V1714-200528-000000-000621-20010200“, padarytas policijos pareigÅ«nų tarnybiniame automobilyje V1714 esančia vaizdo kamera.

Nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡e fiksuojamas vaizdas pro tarnybinio automobilio priekinį langÄ ; yra tamsus paros metas. Kai vaizdo įraÅ¡o kairiame apatiniame kampe užraÅ¡as yra „2020-05-28 00:05:09 (duomenys neskelbtini) ON CH2 N“ tamsoje pasirodo automobilio galinių žibintų Å¡viesos, automobilis staiga sustoja, pradeda judėti atbuline eiga, kiek pavažiavęs sustoja. Tarnybiniam automobiliui privažiavus arčiau judančio automobilio bei įjungus prožektorių, matoma, kad fiksuojamÄ automobilį vairuoja vyras; automobilis pavažiuoja į priekį, vėl pavažiuoja atbuline eiga; automobilio link nubėga policijos pareigÅ«nas (b. l. 53–54).

Iš 2020 m. liepos 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „2020_0528_000829_003.MP4“, padarytas policijos pareigūno veiksmo kamera. Šiame vaizdo įraše užfiksuotas dviejų policijos pareigūnų bei A. S. bendravimas įvykio vietoje. Policijos pareigūnų paklausus, ar vartojo alkoholio, A. S. atsako, kad vartojo. Policijos pareigūnui paklausus, kur važinėja, A. S. atsako, kad nevažinėja. Pokalbiui tęsiantis, policijos pareigūnas nurodo A.

S. ateiti prie tarnybinio automobilio. A. S. iÅ¡lipa iÅ¡ savo automobilio, policijos pareigÅ«nas jį veda tarnybinio automobilio link, ranka laikydamas A. S. už kairės rankos. Policijos pareigÅ«nas pasodina A. S. į tarnybinio automobilio dalį, skirtÄ sulaikytiems asmenims. Ä® policijos pareigÅ«no klausimÄ , prieÅ¡ kiek laiko vartojo alkoholį, A. S. atsako: „AÅ¡ nežinau, gal prieÅ¡ keletÄ minučių.“ Toliau tarp policijos pareigÅ«nų ir A. S. vyksta pokalbis, kurio metu A. S. pasako, kad „maÅ¡inoje turi alaus pasidėjęs“ prieÅ¡ tai irgi gėrė, nuo alkoholio vartojimo praėjo mažiau nei valanda.

Policijos pareigūnas atsako, kad reikia palaukti 15 minučių. Paprašius vairuotojo pažymėjimo, A. S. nurodo, kad tokio apskritai neturėjo (b. l. 55–56, 57). Iš 2020 m. liepos 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai pavadinimais „2020_0528_004820_005.MP4“, „2020_0528_005745_006.MP4“, „2020_0528_010013_007.MP4“. Šiuose įrašuose užfiksuotas policijos pareigūnų ir A. S. bendravimas įvykio vietoje. Matyti, kad A. S. sėdi tarnybiniame automobilyje ir bando įpūsti į alkoholio kiekio matuoklį.

Policijos pareigÅ«nas A. S. duoda konkrečius ir aiÅ¡kius nurodymus, kaip pÅ«sti: „per Å¡onÄ nepÅ«sk, pÅ«sk tiesiai į matuoklį“, „per stipriai“, „tolygiai, iÅ¡ lėto pÅ«sk. O tu iÅ¡ pradžių greit užpÅ«ti ir greit nutrauki“, „silpnai pÅ«sk, o ne stipriai“, „truputėlį per stipriai. Reikia lėčiau ir ilgiau. Čia nereikia stipraus pÅ«timo, pÅ«sk normaliai, kaip prieÅ¡ tai pÅ«tei“, „įkvepi, apžioji vamzdelį ir pÅ«ti tolygiai.

Kaip balionÄ . Kaip ant žaizdos pÅ«stum. Taip pat ir čia“, „per stipriai pÅ«ti. Ne taip stipriai, nereikia stipriai. Lėtai. PrieÅ¡ tai pÅ«tei viskas normaliai. Nesijaudink, normaliai, ramiai“, „tu pÅ«ti per stipriai. Lėčiau. Dar kartÄ lėčiau, kaip balionÄ pÅ«stum“, „tolygiai pÅ«sk“, „aiÅ¡kinam dar kartÄ â€“ lėčiau reikia pÅ«st, kaip balionÄ â€œ, „apžiok normaliai ir pÅ«sk“, „ne taip! Nu kÄ tu darai? KÄ tu čia, spjaut į jį nori? Nereikia į jį spjaudyti, reikia normaliai“, „paimi lazdelę į burnÄ ir pÅ«ti“, „tolygiai ir ilgai“, „apžiok ir pÅ«sk.

Ä®kvėpk. Neapžiojai. Apžiok ir tolygiai pÅ«sk“, „vamzdelį apžiok pilnai, ne pro Å¡onÄ pÅ«sk, įkvėpk, įkvėpk“, „nenustok pÅ«st“, „tu nustoji, tu gali toliau pÅ«st. Tu rÅ«kai, tai tu ir gali įpÅ«st, reiÅ¡kia. Ar ne taip? Per stipriai, nepÅ«sk taip stipriai, lėčiau“, „ne taip, nu ne taip. Nu kÄ tu darai? KÄ tu darai? Taigi aiÅ¡kinau, ramiai pÅ«sk. Kam tu va taip? Nereikia taip daryt, ramiai. AÅ¡ tau aiÅ¡kiu, o tu savo darai“. Tačiau A.

S. nė vieno iÅ¡ bandymų metu neįpučia į alkoholio kiekio matuoklį pakankamai oro. Galiausiai A. S. nurodo, kad daugiau nebepÅ«s į alkoholio kiekio matuoklį, argumentuodamas tuo, kad jis neatsisako tikrintis blaivumo, o tiesiog negali „į Å¡itÄ aparatÄ Ä¯pÅ«sti“, jis pÅ«tė deÅ¡imt ar vienuolika kartų, bet jau nebepajėgia. A. S. sako pareigÅ«nams, kad Å¡ie vežtų jį kraujo mėginiui paimti. Policijos pareigÅ«nas įspėja A. S. dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už atsisakymÄ tikrintis blaivumÄ (b. l. 58–63, 64).

IÅ¡ alkoholio kiekio matuoklio matyti, kad alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ A. S. 2020 m. gegužės 28 d. 00.30 val. buvo nustatytas 2,26 promilių neblaivumas (b. l. 80). IÅ¡ 2020 m. gegužės 28 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad buvo nustatyti Å¡ie A. S. neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai. Nurodyta, kad A. S. eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ negali. Pirmojo tikrinimo metu, 00.30 val., A.

S. nustatytas 2,26 promilių neblaivumas; antrojo tikrinimo metu – neįpūtė. Užfiksuota, kad asmuo vengia neblaivumo patikrinimo (b. l. 82). Iš 2020 m. gegužės 28 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad A. S. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2018 m. sausio 19 d., buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį ir jam, be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus (b. l. 69–71).

IÅ¡ Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pateikto A. S. 2018 m. kovo 15 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiÅ«ros plano Nr. V11/M-645 kopijos matyti, kad A. S. buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (kurios vykdymo pradžia – 2018 m. sausio 19 d., pabaiga – 2021 m. sausio 19 d.) vykdymo tvarka, sÄ lygomis, atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymÄ (b. l. 84–93).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal KET 14 punktÄ , be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis iÅ¡vardytų nuoseklių, neprieÅ¡taringų ir vienas kitÄ papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. Pirmiau nurodyti kaltinamojo A. S. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iÅ¡ esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma – liudytojų E. Z., A.

S., A. S. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų E. Z. ir A. S. parodymai, tarnybinis praneÅ¡imas, apžiÅ«ros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas ir kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis Å¡iais įrodymais, teismas konstatuoja, jog A. S. 2020 m. gegužės 28 d. apie 00.30 val. Vilniuje, M. Mironaitės g., pažeisdamas KET 14 punkto, numatančio draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu nustačius, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija, atsisakė antrÄ kartÄ tikrintis etilo alkoholio koncentracijÄ iÅ¡kvėptame ore ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Taigi tokia A. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Taip pat pažymėtina, jog nors kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis piktybiÅ¡kai nevengė antro pÅ«timo, t. y. nevengė antrÄ kartÄ tikrintis etilo alkoholio koncentracijos iÅ¡kvėptame ore, tik jam antrÄ kartÄ Ä¯pÅ«sti į alkotesterį nepavyko objektyviai – dėl sveikatos problemų, nepavyko įpÅ«sti pakankamai oro ar trÅ«ko oro, tačiau minėti kaltinamojo parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip gynybinė versija bei yra paneigti liudytojų E. Z., A.

S. parodymais, kurie paaiÅ¡kino, kad A. S. pirmÄ kartÄ pavyko įpÅ«sti iÅ¡ pirmo karto, o antro tikrinimo metu jam kažkodėl jau nepavyko įpÅ«sti, buvo bandyta daug kartų, bet vėliau A. S. atsisakė pÅ«sti apskritai bei bandyti kol pavyks. Taip pat liudytojai paaiÅ¡kino, jog jeigu asmeniui pavyko įpÅ«sti pirmo tikrinimo metu, tai jų praktikoje nėra buvę, kad asmuo nesugebėtų įpÅ«sti antrÄ kartÄ dėl objektyvių priežasčių. Be to, liudytojo A. S., greitosios medicinos pagalbos darbuotojo, kuris buvo atvykęs į įvykio vietÄ , parodymais, pagal medicininius dokumentus A.

S. deguonies trÅ«kumo nebuvo, dusulio nebuvo, pagal medicininius iÅ¡raÅ¡us matyti, kad problemų su kvėpavimu nebuvo. Jo teigimu, jei pirmÄ kartÄ Ä¯pÅ«tė tinkamai, tai nežinia, kodėl jam nepavyko įpÅ«sti antrÄ kartÄ , matyt, dėl nenoro. Taip pat liudytojas nurodė, kad per 30 metų praktikos nebuvo susidÅ«ręs, kad žmogus, turėdamas kokiÄ nors lėtinę ligÄ , negalėtų įpÅ«sti į alkotesterį, nebent bÅ«tų Å«mus atvejis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats kaltinamasis parodė, kad visų aplinkybių dėl atsisakymo tikrintis alkotesteriu antrÄ kartÄ ir vykti į gydymo įstaigÄ kraujo paėmimui tyrimams nepamena dėl buvusio neblaivumo.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija su vėlesniais pakeitimais iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 4 punktÄ policijos pareigÅ«nai per tikrinimÄ nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimÄ ; kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimÄ nustatyta asmens iÅ¡kvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iÅ¡ nustatytų per pirmÄ jį ir pakartotinį tikrinimÄ .

Be to, policijos pareigÅ«nai tikrina transporto priemonės vairuotojÄ , nusikalstamos veikos padarymu įtariamÄ asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, kurie įtariami esantys neblaivÅ«s, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato Å¡iuos asmenis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros (Taisyklių 3 p.).

Taigi pagal nustatytÄ transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo nustatymo tvarkÄ pirmiausia pareigÅ«nai tikrina asmens neblaivumÄ pagal iÅ¡kvėptame ore esančiÄ etilo alkoholio koncentracijÄ , o pirmu kartu nustatę, kad ji 1,51 ir daugiau promilių, tikrina antrÄ kartÄ , ir tik nesant objektyvių galimybių atlikti tokį tikrinimÄ (pvz., dėl tikrinimo metu esamos asmens bÅ«klės ir pan.), pristato asmenį į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininę apžiÅ«rÄ .

Kitu atveju, jei asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros, atliktos policijos, kitų pareigÅ«nų siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandÄ po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiÅ«ra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ jo lėšomis, o jei jis yra sulaikytas, asmens praÅ¡ymu per Å¡io punkto pirmojoje pastraipoje nurodytÄ terminÄ asmuo pristatomas į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininę apžiÅ«rÄ jo lėšomis (Taisyklių 29 p.).

Å iuo atveju pirmu pÅ«timu pavykus nustatyti A. S. iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ (kuri buvo 2,26 promilės), antrÄ kartÄ pÅ«timas neįvyko, prieÅ¡ingai nei teigia kaltinamasis, ne dėl objektyvių priežasčių (jo tikrinimo metu buvusios fizinės ar emocinės bÅ«klės, ligos ar sveikatos problemų), o bÅ«tent dėl to, kad jis sÄ moningai tinkamai neatliko Å¡io pÅ«timo (neįpÅ«sdavo pakankamai oro į alkotesterį), o vėliau iÅ¡ viso atsisakė bandyti, kas, įvertinus tiek aptartÄ teisinį reguliavimÄ , tiek liudytojų parodymus, nelaikytina objektyvia aplinkybe, dėl kurios nebuvo galimybių atlikti minėtÄ tikrinimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įrašų apžiÅ«rų protokolų, liudytojų parodymų, A. S. tikrinimo metu nebuvo tokios bÅ«klės, dėl kurios negalėtų suprasti ir valdyti savo veiksmų, bÅ«tų bejėgiÅ¡kas, nesiorientuotų aplinkoje ir pan. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai nenustatė, kad jo organizme bÅ«tų smarkiai sumažėję deguonies, ar bÅ«tų kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių kaltinamasis nebÅ«tų galėjęs ir antrÄ kartÄ pasitikrinti neblaivumÄ alkotesterio pagalba.

Be to, antras pÅ«timas buvo atliekamas bandant daugiau nei deÅ¡imt kartų, pareigÅ«nams aiÅ¡kiai ir kantriai ne vienÄ kartÄ paaiÅ¡kinus proceso eigÄ , tačiau kaltinamasis, nepaisydamas pareigÅ«nų nurodymų, aiÅ¡kiai pÅ«tė netinkamai. Tokiu bÅ«du kaltinamasis Å¡iuo atveju pagrįstai pripažintas kaip vengęs neblaivumo patikrinimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuota, kad kaltinamasis galiausiai atsisakė vykti ir į gydymo įstaigÄ pasitikrinti blaivumÄ , kita vertus, Å¡iuo atveju tam (vykti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ) nebuvo ir faktinio bei teisinio pagrindo.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ). Å io baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobÅ«dį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarkÄ , žino, kokie padariniai kyla už nevykdymÄ , kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viskÄ suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia iÅ¡vengti (ar apskritai, ar kurį laikÄ ) jų atlikimo. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiÅ¡kai įrodyta, jog A. S. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje.

Jo kaltę patvirtina iš esmės paties kaltinamojo A. S. parodymai tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jog Probacijos tarnyboje lankydavosi, stengėsi nevažinėti, bet kai nebūdavo kam vairuoti, tai sėsdavo už automobilio vairo ir vairuodavo, jo teistumų duomenys, liudytojo S. I. parodymai, jog pagal nuomos sutartį automobilį Mitsubishi perdavė naudotis A. S., nes jam automobilis buvo reikalingas vežioti statybines medžiagas, 2018 m. kovo 15 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas Nr. V11/M-645, iš kurio matyti, kad A.

S. buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kurios vykdymo pabaiga – 2021 m. sausio 19 d., vykdymo tvarka, sÄ lygomis, atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymÄ , liudytojų E. Z. ir A. S. parodymai, tarnybiniai praneÅ¡imai, neblaivumo nustatymo aktas, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas, bei kiti aukščiau nurodyti duomenys. Kaltinamojo A. S. paaiÅ¡kinimai, jog jis galvojo, kad draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas yra jau pasibaigęs, manė, kad Å¡ia teise naudotis jam buvo uždrausta tik dvejus metus, todėl kartais vairuodavo automobilį darbo reikalais, vertintina, kaip jo gynybinė versija.

Pabrėžtina, kad A. S. Probacijos tarnyboje buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, vykdymo pabaigos terminu bei tvarka, o visgi, jeigu jis bÅ«tų pamiršęs baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo termino pabaigÄ , galėjo kreiptis į Probacijos tarnybÄ dėl informacijos apie termino pabaigÄ pateikimo. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2018 m. iki 2020 m. gegužės mėnesio buvo vairavęs transporto priemonę, nors jis ir galvojo, kad tas terminas jau pasibaigęs. Pažymėtina, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus, įsiteisėjo tik 2018 m. sausio 19 d., todėl kaltinamasis tikrai neturėjo jokio pagrįsto pagrindo manyti, jog nuo 2018 m iki 2020 m. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas jau pasibaigęs. Å iuo atveju liudytojų V.

V. ir S. I. parodymai, kad nėra matę, kaip A. S. vairuoja transporto priemones, vertintini kritiÅ¡kai, Å¡ie liudytojai yra kaltinamojo aplinkos žmonės, juo labiau, pats kaltinamasis pripažino, kad paskutiniu metu pats vairuodavo transporto priemones (ir automobilį Mitsubishi Pjero) darbo reikalais, o Å¡ios veikos padarymo metu netgi į parduotuvę nusipirkti alkoholio, kurį transporto priemonėje ir vartojo, o po to vairavo neblaivus. Galiausiai pabrėžtina, kad kaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu jau buvo nuteistas už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ pagal BK 243 straipsnį, kaip vengęs atlikti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis iÅ¡vardytų nuoseklių, neprieÅ¡taringų ir vienas kitÄ papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, visiÅ¡kai įrodyta, t. y. A. S. sÄ moningai vengė atlikti įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi 2020 m. gegužės 28 d. apie 00.30 val.

Vilniuje, M. Mironaitės g., vairavo transporto priemonę dargi bÅ«damas ir neblaivus. Taigi tokie A. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje. Dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, kitų klausimų Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., įvertina jo kaltės formÄ , padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei stadijÄ â€“ kaltinamasis padarė vienÄ baigtÄ tyčinį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , susijusį su teisingumu, ir vienÄ baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , susijusį su transporto eismo saugumu.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių Å¡iuo atveju nenustatė, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius A. S. –iÅ¡situokęs, turintis vaikÄ , nuo 2017 m. gruodžio 1 d. vykdantis individualiÄ veiklÄ , dirbantis (b. l. 78), anksčiau teistas, taip pat 2017 m. gruodžio 15 d. už analogiÅ¡kos veikos (vairavimo neblaiviam) padarymÄ , o 2018 m. gruodžio 12 d. trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiÅ¡kÄ veikÄ pagal BK 243 straipsnį, apie paskirtų baudų sumokėjimÄ duomenų nėra (b. l. 69–71), administracine tvarka per pastaruosius metu nuo nusikalstamų veikų padarymo nebaustas (b. l. 77), duomenų apie gydymÄ psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už padarytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , kurio trukmė nustatytina Å¡iek tiek didesnė už Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkį, t. y. už vengimÄ atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 30 parų areÅ¡to, o už padarytÄ nesunkų nusikaltimÄ paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kurio trukmė nustatytina nesiekianti Å¡ios bausmės vidurkio ir artima minimaliam, t. y. už transporto priemonės vairavimÄ neblaiviam – 5 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, skirtinos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei, paskirtai už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, apimant Å¡velnesnę bausmę, paskirtÄ už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, ir paskiriant A. S. galutinę subendrintÄ 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, ypač tai, kad kaltinamasis jau buvo teistas už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra, be to, tokios paskirtos piniginės baudos teigiamų rezultatų nedavė, nes A.

S. vėl sėdo neblaivus už automobilio vairo ir kai jam tokia teise naudotis uždrausta, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau įvertinus tai, kad A. S. padarė nesunkų nusikaltimÄ ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ , teismas neturi informacijos, kad bÅ«tų daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu, kaltinamasis dirbantis, iÅ¡laikantis mamÄ , Å¡eimÄ , iÅ¡ esmės neigiamai vertinantis savo padarytas nusikalstamas veikas, kas leidžia teigti, kad kaltinamasis gali teigiama linkme keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , padaryti tinkamas iÅ¡vadas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas A.

S. atidėtinas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, nustatant draudimus ir įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, t. y. įpareigojimÄ per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ tęsti darbÄ , o jį praradus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat nevartoti alkoholio ir kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (BK 75 str. 5 d. 5, 10 p.). Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 28 d. 00.35 val. iki 2020 m. gegužės 28 d. 12.44 val. (viena diena) (b. l. 99, 110), todėl, realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. S. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali bÅ«ti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2012).

Kaltinamasis A. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, kai jam jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai pirmo pÅ«timo metu jam buvo nustatytas 2,26 promilės neblaivumas, antro pÅ«timo metu vengė tikrintis neblaivumÄ , vairavo mieste. Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieÅ¡ tai suvartojo nemaÅ¾Ä kiekį alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams.

Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumÄ , lengvabÅ«diÅ¡kumÄ , nerÅ«pestingumÄ bei atsainų požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Å ie A. S. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, atsižvelgus į tai, A. S. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismo vertinimu, nustatytas terminas, kuris siekia Å¡ios priemonės termino vidurkį, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ .

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. 2020 m. gegužės 28 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 108–109), tokiu būdu A. S. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2020 m. gegužės 28 d.

Atsižvelgiant į tai, A. S. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. gegužės 28 d. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.).

Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 str. 5 d.). Å iuo atveju automobilis Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) yra BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto A.

S. padaryto nusikaltimo priemonė. IÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad minimo automobilio savininkas yra UAB „Š.“, o valdytojas S. I. (b. l. 96). Taigi, A. S. minimÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodamas ne jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl svarstytinas Å¡ios transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, ar jos vertės konfiskavimo klausimas. Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog bÅ«tų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali bÅ«ti konfiskuojamas ne atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytÄ neblaivumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad Å¡iuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iÅ¡ A.

S. valstybės naudai pinigų sumÄ , atitinkančiÄ jo vairuoto automobilio vertę su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ iÅ¡raÅ¡Ä automobilio Mitsubishi Pajero, 2001 gamybos metų, visureigio, 5 durų, 3 200 cm3, 121 kW/164 AG variklio galios, vertė nusikaltimo padarymo metu buvo 3 380 Eur (su PVM) (b. l. 97). A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas (b. l. 106–109), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikÅ¡tas praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltininko 42,35 Eur proceso iÅ¡laidas už transporto priemonės Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) nuvežimÄ ir saugojimÄ iki 2020 m. birželio 5 d., Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iÅ¡ A. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (b. l. 46; BPK 103 str. 5 p., 105 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir A.

S. paskirti subendrintÄ 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ , o jį praradus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat nevartoti alkoholio ir kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 28 d. 00.35 val. iki 2020 m. gegužės 28 d. 12.44 val. (viena diena) iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A.

S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metus, terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 28 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , bei iÅ¡ieÅ¡koti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ A. S. konfiskuotino turto (automobilio Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3 380 Eur (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų).

A. S. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymÄ â€“ panaikinti Å¡iam nuosprendžiui įsiteisėjus. Nuosprendžiui įsiteisėjus, praneÅ¡ti VÄ® „Regitra“ apie A. S. paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir jos terminÄ . Priteisti iÅ¡ A. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 42,35 Eur (keturiasdeÅ¡imt du eurus trisdeÅ¡imt penkis centus) proceso iÅ¡laidų už transporto priemonės Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) nuvežimÄ ir saugojimÄ , pervedant jas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardÄ , pavardę.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė