2020-07-03 Nr. CB-7617-2-69-3-07438-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3249

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07438-2019-4(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. birželio 29 d. gautu ieškovių J. R. ir E. P. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovės J. R. ir E. P. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria pakeistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimas ir jo rezoliucinė dalis išdėstyta taip: „pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 2 d. teismo įsakymą dėl išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo G. P. nepilnamečio vaiko E. P. išlaikymui po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės“.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovių J. R. ir E. P. paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas: 1) nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas neturi pareigos prisidėti prie vaiko išlaidų, susijusių su sportinių šokių veikla. Atsakovas niekada nebendravo su dukterimi ir nedalyvavo jos auklėjime, todėl visus sprendimus dėl jos ugdymo priimdavo ieškovė, duktė yra gabi šokiams ir savo ateitį sieja su šia veikla, todėl tėvai privalo suteikti jai sąlygas lankyti sportinius šokius; įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiku, todėl vien tai, kad ieškovė sugeba aprūpinti dukterį, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti jai lygiavertį išlaikymą; 2) nepagrįstai sprendė, kad iš atsakovo nepriteistinos išlaidos už korepetitorių paslaugas, nes ieškovė nepateikė šias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų. Įstatymas suteikia teisę priteisti ne tik esamas, bet ir būsimas išlaidas, šalių duktė ketina įgyti sportinių šokių trenerės profesiją, todėl nori pasirengti stojamiesiems egzaminams geriau, o šalys pagal finansines galimybes gali tokį poreikį užtikrinti; 3) rėmėsi kasacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi, priimta byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, tačiau, išanalizavus šią nutartį, matyti, kad kasacinis teismas nepanaikino (nepakeitė) teismo nutarties, kuria valstybės išmoka vaikui nebuvo laikoma pagrindu mažinti iš tėvo priteistiną išlaikymą; nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktiką dėl orientacinio išlaikymo dydžio.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas