2022-04-07 Nr. AB-8182-3-61-3-03668-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-282-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03668-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir Z. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai R. J. (toliau – ir pareiškėjas) ir Z. S. (toliau kartu su pareiškėju – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 1SS-1411-(5.59 E.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas1) dalyje, kurioje palikti nenagrinėtais pareiškėjų 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. skundais NŽT suformuluoti reikalavimai:

- panaikinti 2021 m. birželio 3 d. pretendentų susirinkimo posėdyje priimtą sprendimą dalyje dėl įrašų, susijusių su J. K., L. J. bei Gražina J. M.;

- panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2021 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 48VĮ-976-(14.48.2.) (toliau – ir Įsakymas);

- panaikinti Skyriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. 48SD-12444-(14.48.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. raštas);

2) įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. skundus iš naujo;

3) panaikinti NŽT 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 1SS-1680-(5.59E) „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas2) ir įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. spalio 13 d. skundą;

4) atnaujini terminą skundui paduoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi atnaujino pareiškėjams terminą skundui dėl Sprendimo1 dalies panaikinimo paduoti, priėmė patikslintą pareiškėjų skundą dėl Sprendimo1 dalies, Sprendimo2 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjai teismui padavė prašymą taikyti šias reikalavimo užtikrinimo priemones:

1) sustabdyti pretendentui J. K. suprojektuotų žemės sklypų, patvirtintų Įsakymu, kadastro duomenų bylų parengimo, jų įregistravimo viešame registre darbus bei nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procedūras iki bus teisme išnagrinėtas pareiškėjų skundas ir priimtas galutinis teismo sprendimas;

2) sustabdyti pretendentui L. J. suprojektuotų žemės sklypų, patvirtintų Įsakymu, kadastro duomenų bylų parengimo, jų įregistravimo viešame registre darbus bei nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procedūras iki bus teisme išnagrinėtas pareiškėjų skundas ir priimtas galutinis teismo sprendimas;

3) sustabdyti 2021 m. rugpjūčio 13 d. rašte priimtą sprendimą grąžinti Panevėžio skyriui Gražinos J. M. vardu parengtos NŽT Panevėžio skyriaus 2020 m. liepos 8 d. išvados Nr. 23IP-2 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ originalą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjai, grįsdami prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodė, kad, neuždraudus NŽT Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijos, Nemėžio kadastro vietovėje vykdyti projektavimo darbus, o jei tokie atlikti – nesustabdžius suprojektuotų sklypų įteisinimo tretiesiems asmenims, pareiškėjų skundo reikalavimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebegalimas, o pareiškėjai patirs neatitaisomą labai didelę žalą, nes gaus ne lygiavertį turtą (žemę), o pinigus, kuriais lygiaverčio turto (žemės) negalės įsigyti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu ir jį aiškinančia teismų praktika, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodyto Įsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl šio administracinio akto pagrindu vykdomų procedūrų. Nėra priimtas nagrinėti ir reikalavimas dėl 2021 m. rugpjūčio 13 d. rašto dalies, kuria nuspręsta grąžinti Panevėžio skyriui Gražinos J. M. vardu parengtos NŽT Panevėžio skyriaus 2020 m. liepos 8 d. išvados Nr. 23IP-2 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ originalą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo1 dalies, kuria palikti nenagrinėti pareiškėjų skundai (jų dalys), ir Sprendimo 2 teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas, įvertinęs tai, ką nustatė, padarė išvadą, kad pareiškėjai, prašydami sustabdyti procedūras, kurios yra atliekamos nagrinėjamoje byloje neskundžiamų teisės aktų pagrindu, išėjo už skundo reikalavimų ribų. Pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad, nesustabdžius prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių nurodytų procedūrų, pareiškėjai patirs neatitaisomą žalą, nes gaus nelygiavertį turtą (žemę), o pinigus, kuriais lygiaverčio turto (žemės) negalės įsigyti. Įvertinęs pareiškėjų prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir atsižvelgdamas į keliamo ginčo pobūdį, byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, dėl ko prašymo netenkino.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas teigia, kad teismas, atmetęs pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, neteisingai aiškino teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.

Pareiškėjas nurodo, kad NŽT piktnaudžiauja teise, atsisakydama ikiteismine tvarka nagrinėti ginčytinus NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimus, kurie ginčijami kitose administracinėse bylose (Nr. eI3-722-872/2022, Nr. eI3-3478-596/2022).

Pareiškėjas pažymi, kad, NŽT nuo 2018 m. tvirtina, kad žemės ūkio paskirties bei kitos paskirties žemės Nemėžio kadastro vietovėje nėra, todėl, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, po minėtos žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo etapo, jos nebeliks.

Pareiškėjas nurodo, kad su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateikė pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtina, kad valstybės atlyginimo už valstybė išperkamą turtą atlyginimo dydis, pasirenkant skirtingus atlyginimo būdus faktiškai yra skirtingas. Konkretaus grąžintino žemės sklypo Vilniaus rajone vidutinė rinkos vertė yra keliolika kartų didesnė, lyginant su valstybės siūlomo atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę būdu. Tai patvirtina pridėti dokumentai, iš kurių matyti, kad L. J. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui kaip lygiaverčiam išperkamai turėtai žemei nustatyta 585 Eur vertė, kai to paties žemės sklypo rinkos vertė siekia 54 000 Eur.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje nėra sprendžiama dėl administracinių aktų, kuriems pareiškėjai prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo ir nustatęs, kad pareiškėjai neįrodė, jog patirs neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą, netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiomis išvadomis, atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu, dėl kurio prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvo nepagrįstai nepatenkintas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017); reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjų skundą, kuriuo pareiškėjai siekia, kad būtų panaikinta Sprendimo1 dalis, kuria palikti nenagrinėti pareiškėjų 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. skundai, nustačius, kad pareiškėjų skundais keliami reikalavimai tiesiogiai susiję su pareiškėjų skunde, paduotu Vilniaus apygardos administraciniam teismui, suformuluotais jų skundo reikalavimais (administracinė byla Nr. eI3-722-872/2022). Taip pat pareiškėjai siekia panaikinti Sprendimą2, kuris buvo priimtas, išnagrinėjus pareiškėjų 2021 m. spalio 13 d. skundą, kuriuo pareiškėjai prašė panaikinti NŽT Skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1687-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo“ (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymas) 1.1 papunktį dalyje, kurioje pretendentui J. K. suformuoti ir patvirtinti 1,13 ha ir 1,07 ha ploto žemės sklypai Pakalniškių kaime, taip pat dalyje, kurioje pretendentui L. J. suformuotas ir patvirtintas 0,49 ha ploto žemės sklypas (toliau – ir žemės sklypai), ir 1.2 papunkčiu patvirtinto Nemėžio kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio dalį, kurioje nurodyti laisvos valstybinės žemės plotai Nr. 59, Nr. 59A, Nr. 59 b ir Nr. 59c. Sprendimu2 buvo atsisakyta naikinti 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymu patvirtintus Vilniaus rajono Nemėžio kadastro vietovėje nustatytus laisvos žemės fondo žemės plotus dėl žemės sklypų, nes žemės sklypai suprojektuoti ne pareiškėjų prašomu panaikinti 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymu, o Įsakymu, ir nuspręsta pareiškėjų skundo dalį dėl 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymo 1.2 papunkčiu patvirtintų Vilniaus rajono Nemėžio kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų panaikinimo palikti nenagrinėtą, nes šis reikalavimas tiesiogiai susijęs su pareiškėjų skundo, paduoto administracinėje byloje Nr. eI3-722-872/2022, reikalavimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos dalyką, pažymi, kad be ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų sąlygų, aktualių formuluojant ir sprendžiant prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, svarbu atkreipti dėmesį, jog kad apskritai prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti teikiami teismui tik siekiant užtikrinti byloje priimtą ar priimtus nagrinėti skundo reikalavimą ar reikalavimus, t. y. gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Įvertinusi pareiškėjų prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių turinį, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamoje byloje priimtais nagrinėti pareiškėjų skundo reikalavimais, t. y. prašomomis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonėmis siekiama sustabdyti administracines procedūras, kurios nėra vykdomos nagrinėjamoje byloje apskųstos Sprendimo1 dalies ir Sprendimo2 pagrindu.

Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai neįrodė, jog egzistuoja reali rizika, kad jiems gali kilti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Šios išvados nepakeičia duomenys dėl žemės sklypų verčių, nes pareiškėjai nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų apie būtent jų finansinę būklę, dėl ko negalima nustatyti ne tik, ar pareiškėjams apskritai nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo kontekste gali kilti kokios nors neigiamos pasekmės, bet ir jų masto. Nesant aptartų duomenų negalima nustatyti ir to, ar žala, jei tokia kiltų, būtų neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma. Pareiškėjai neįrodė, kad, teismui priėmus jiems palankų sprendimą, jie dėl kokių tai priežasčių kilusios žalos negalės prisiteisti įstatymų nustatyta tvarka.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė