6cf751b5-52d8-4b39-a5d7-e151fb66e156 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI3-2227-609/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02785-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 55.1; 57.2 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 9 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D. Ž. , jos atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei, atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui ArtÅ«rui Razgaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.

Ž. skundÄ atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl administracinių aktų pakeitimo ir panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja D. Ž. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVMI) virÅ¡ininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymÄ Nr. P1-1232 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Ž.“ ir vietoj pareiÅ¡kėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ pareigų, jai paskirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , panaikinti Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2019 m. lapkričio 29 d.

įsakymÄ Nr. P1-1233 „Dėl D. Ž. atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų“, pareiÅ¡kėjÄ grÄ Å¾inti į Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus vyriausios specialistės pareigas bei jai priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Skunde, kurį patikslino, nurodo, jog Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P1-1232 jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ užimamų pareigų, o Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2019 m. lapkričio 29 d.

įsakymu Nr. P1-1233 ji buvo atleista iÅ¡ užimamų Mokestinių prievolių departamento III skyriaus vyriausios specialistės pareigų. PareiÅ¡kėjos teigimu, jai paskirta per griežta tarnybinė nuobauda, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. PareiÅ¡kėja mano, jog jai paskirta griežta, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Teigia, jog įstatymų leidėjas nėra imperatyviai numatęs, jog už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ turi bÅ«ti skiriama pati griežčiausia nuobauda.

Akcentuoja, jog skiriant nuobaudÄ nebuvo įvertintos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nurodo, jog nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. ji laikinai buvo paskirta dirbti Gyventojų aptarnavimo centre, buvo susipažinusi su deklaracijų pateikimo tvarka, tačiau nežinojo, kad deklaruojančių asmenų paraÅ¡us bÅ«tina rinkti ir pildant praÅ¡ymus (FR0512), teigia, jog praÅ¡ymų pildymui reikalingus asmens duomenis gavo iÅ¡ Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos ir Gargždų lopÅ¡elio-darželio „Saulutė“ mokytojos/auklėtojos.

Teigia, jog duomenis rinko, pasinaudodama VMI duomenų baze, o tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje Å¡i aplinkybė neaptarta. Pažymi, jog kaltės pripažinimÄ lėmė Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko pažadas, jog jai pripažinus kaltę, byla pasibaigs susitaikymu ikiteisminio tyrimo metu, tačiau vėliau paaiÅ¡kėjo, jog Klaipėdos AVMI nesutinka taikytis ir baudžiamoji byla buvo perduota į teismÄ . Nesutinka su teiginiu, jog Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ ji padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, nes turtinę naudÄ gavo du juridiniai asmenys, kurie yra iÅ¡laikomi iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų.

Teigia, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje neargumentuota, kaip savo veiksmais ji diskreditavo Klaipėdos AVMI vardÄ , sumenkino jos, kaip valstybės institucijos, reputacijÄ . PraÅ¡o atsižvelgti į jos tarnybinės veiklos vertinimÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovė praÅ¡o skundÄ patenkinti visiÅ¡kai skunde ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Atsakovė Klaipėdos AVMI atsiliepime į skundÄ nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka.

Teigia, jog pareiÅ¡kėjos padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės), o jai paskirta tarnybinė nuobauda atitinka proporcingumo ir teisingumo principus. Atsakovė paaiÅ¡kina, jog Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. P1-188 sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija) atliko pareiÅ¡kėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimÄ ir nustatė, kad piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pareiÅ¡kėja 2017 m. balandžio 27 d.

Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo informacinėje sistemoje (toliau – ir EDS) neteisėtai tvarkė 32 mokesčių mokėtojų asmens duomenis, siekdama įgyti turtinę naudÄ kitų asmenų naudai suklastojo ir panaudojo 32 tikrus dokumentus su 32 mokesčių mokėtojų asmens duomenimis, tokiais savo veiksmais Å¡iurkščiai pažeisdama atitinkamų teisės aktų nuostatas ir taip padarė tarnybinį nusižengimÄ , už kurį pasiÅ«lyta skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų.

Tokia iÅ¡vada padaryta, atsižvelgus į tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1-544-963/2019. Atsakovė argumentuoja, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo įvertintas pareiÅ¡kėjos gailėjimasis dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, tačiau dėl to, kad Komisijai teiktuose paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėja savo kaltę neigė, teikė melagingus paaiÅ¡kinimus, žalÄ atlygino ne savo noru, bet siekdama Å¡velnesnės bausmės, Å¡ios aplinkybės nebuvo įvertintos kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažymi, kad savo veiksmais pareiÅ¡kėja Klaipėdos AVMI padarė ne tik materialinę žalÄ (579,14 Eur), tokiu bÅ«du buvo diskredituotas institucijos geras vardas bei reputacija, nes tai, kad 32 mokesčių mokėtojų asmens duomenys ir deklaracijos bei finansinės lėšos buvo tvarkomos be jų valios ir žinios, sukėlė Å¡ių asmenų nepasitikėjimÄ Klaipėdos AVMI, kaip institucija, sumenkino jos reputacijÄ .

Teigia, jog moralinę žalÄ patyrė ir N. G., pagal kurios pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pabrėžia, jog buvo vertinama, kad tarnybinis nusižengimas padarytas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, nes suklastodama dokumentus ir įgydama turtinę naudÄ dviem juridiniams asmenims (darželiui ir mokyklai), kuriuos lanko pareiÅ¡kėjos vaikai, pareiÅ¡kėja turėjo asmeninį suinteresuotumÄ , o tai Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies prasme laikytina Å¡iurkščiu tarnybiniu nusižengimu.

Mano, jog skunde nurodyta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja nebuvo bausta ar skatinta, nesudaro pagrindo Å¡velnesnės nuobaudos taikymui. Vertina, jog ginčijai administraciniai aktai yra motyvuoti, teisėti ir pagrįsti, o paskirta nuobauda adekvati padarytam pažeidimui, atitinka proporcingumo ir teisingumo principus. Teigia, jog pareiÅ¡kėja negali bÅ«ti laikytina turinčia nepriekaiÅ¡tingÄ reputacijÄ . Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamu atveju ginčijamas Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. P1-1233 „Dėl D. Ž. atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų“ teisėtumas ir pagrįstumas. Be to, praÅ¡oma pakeisti Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P1-1232 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Ž.“ pareiÅ¡kėjai paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų, į tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , pareiÅ¡kėjÄ grÄ Å¾inti į Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus vyriausios specialistės pareigas, jai priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Nustatyta, jog 2018 m. vasario 28 d. Klaipėdos AVMI gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) Vidaus saugumo skyriaus raÅ¡tÄ Nr. (14.7-20E) R-1225 „Dėl paaiÅ¡kinimo pateikimo“ (toliau – ir RaÅ¡tas), kuriame buvo nurodyta, kad į VMI kreipėsi N. G., gimusi (duomenys neskelbtini), praÅ¡ydama paaiÅ¡kinti, kas, pasinaudodamas jos asmens duomenimis, jos vardu pateikė PraÅ¡ymÄ pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramÄ , ir (arba) politinėms partijoms (forma FR0512) (toliau – ir PraÅ¡ymas), patikrinus RaÅ¡te nurodytÄ informacijÄ , buvo nustatyta, kad VMI EDS duomenimis PraÅ¡ymÄ N. G. vardu vidiniame portale 2017 m. balandžio 27 d. pateikė Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento I skyriaus II poskyrio vyriausioji specialistė D.

Ž. (PraÅ¡ymo pateikimo dienÄ jai buvo priskirta EDS pozicija 90176). Å ios specialistės vidiniame portale atlikus 2017 m. balandžio 27 d. pateiktų duomenų peržiÅ«rÄ , buvo nustatyta, kad tÄ dienÄ iÅ¡ viso ji pateikė 33 PraÅ¡ymus kitų asmenų vardu, juose paramos gavėjais nurodydama Gargždų lopÅ¡elį-darželį „Saulutė“ ir Gargždų pagrindinę mokyklÄ â€žKrantas“. Nustatyta, kad PraÅ¡ymai galimai buvo teikiami ne tik iÅ¡ nurodytos specialistės darbo vietos, esančios Klaipėdos AVMI gyventojų aptarnavimo centre, kuri jai buvo priskirta pagal Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2017 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. P1-250 „Dėl darbo laiko nustatymo“ patvirtintÄ grafikÄ , bet ir iÅ¡ jos nuolatinės darbo vietos ne jai aukščiau nurodytu Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko įsakymu priskirtu laiku. Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. P1-188 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija pareiÅ¡kėjos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau ir – Komisija), o 2018 m. kovo 14 d. pareiÅ¡kėjai buvo įteiktas praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ .

PareiÅ¡kėjai 2018 m. kovo 14 d. įteiktame PraneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėja neteisėtai pasinaudodama mokesčių mokėtojų asmens duomenimis ir jiems nežinant, 2017 m. balandžio 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elektroninėje deklaravimo sistemoje jų vardu pateikė PraÅ¡ymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramÄ , ir (arba) politinėms partijoms (forma FR0512), t.y.

Gargždų lopÅ¡eliui-darželiui „Saulutė“, kodas 191789357, ir Gargždų pagrindinei mokyklai „Krantas“, kodas 191789019. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, surinktÄ tyrimo medžiagÄ , 2018 m. kovo 29 d. protokoliniu sprendimu Nr. (2.17)V4-224 tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas, o tarnybinio patikrinimo medžiaga perduota ikiteisminius tyrimus atliekančiai institucijai. Ä®siteisėjusiame Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. liepos 17 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-544-963/2019 konstatuota, kad suklastodama 32 tikrus dokumentus (PraÅ¡ymas pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramÄ ir (arba) politinėms partijoms (forma FR0512), pareiÅ¡kėja apgaule Gargždų lopÅ¡elio - darželio „Saulutė“ bei Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos naudai įgijo valstybės biudžeto lėšas – iÅ¡ viso 579,14 eurų.

Ten pat nurodyta, kad pareiÅ¡kėja suklastojo 32 PraÅ¡ymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramÄ ir (arba) politinėms partijoms (forma FR0512), suvokdama, jog neturi teisės asmenų vardu suraÅ¡yti jų anketinius duomenis, juos patvirtinti, neteisėtai iÅ¡leido 32 PraÅ¡ymus į teisinę apyvartÄ kaip autentiÅ¡kus, apgaule suklaidindama Valstybinę mokesčių inspekcijÄ , įgijo Gargždų lopÅ¡elio-darželio „Saulutė“ naudai 130,28 eurų turtinę paramÄ bei Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos naudai 448, 86 eurų turtinę paramÄ .

Tokia pareiÅ¡kėjos veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, pareiÅ¡kėja buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį pagal laidavimÄ be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta, pareiÅ¡kėjÄ perduodant laiduotojo A. Ž. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ be užstato. Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2019 m. lapkričio 14 d.

įsakymu Nr. P1-1185 „Dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2018 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. P1-188 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ pakeitimo“ buvo pakeistas Klaipėdos AVMI viršininko 2018 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. P1-188 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ 1 punktas, kuriuo pakleista Komisijos sudėtis. 2019 m. lapkričio 20 d. buvo surašyta Tarnybinio tyrimo išvada dėl D. Ž., mokestinių prievolių departamento III skyriaus vyriausiosios specialistės tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Tarnybinio tyrimo išvada), kurioje konstatuota, kad 2017 m. balandžio 27 d. neteisėtai tvarkydama 32 asmenų asmens duomenis valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo informacinėje sistemoje, pareiškėja šiurkščiai pažeidė Mokestinių prievolių departamento II skyriaus Klaipėdos įmonių poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos AVMI viršininko 2008 m. sausio 2 .

įsakymu Nr. P1-1 „Dėl Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojų pareigybių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ (2016 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. P1-806 pakeitimas), 7 punkto 7.13 papunktį, Mokestinių prievolių departamento II skyriaus nuostatų, patvirtintų Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. V1-122 „Dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento ir jo skyrių nuostatų patvirtinimo“ 12 punkto 12.2 papunktį, Mokesčių mokėtojų asmens duomenų tvarkymo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2008 m. balandžio 1 d.

įsakymu Nr. V-130 „Dėl mokesčių mokėtojų asmens duomenų tvarkymo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių patvirtinimo“ (2011 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. V-166 redakcija) 6 punkto 6.1 ir 6.3 papunkčius bei 13 punkto 13.1 papunktį, Mokestinių prievolių užtikrinimo procedūrų vadove, patvirtintame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-441 „Dėl mokestinių prievolių užtikrinimo procedūrų vadovo patvirtinimo“ įtvirtintas 01.02 deklaravimo procedūrų administravimo nuostatas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. liepos 25 d.

įsakymu Nr. V-141 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso patvirtinimo“ (2015 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. V-140 redakcija) 6 punkto 6.1,6.2 papunkčius, 8 punkto 8.2,8.3 papunkčius, 10 punkto 10.3 papunktį, 11 punkto 11.1 ir 11.3 papunkčius, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio 2,3,6 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d.) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinus teisingumo, nesavanaudiškumo ir pavyzdingumo principus ir 15 straipsnio 1 dalies 1,4,5,9 punktus.

Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P1-1232 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Ž.“ už Å¡iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo padarymÄ pareiÅ¡kėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų. Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P1-1233 „Dėl D. Ž. atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų“ pareiÅ¡kėja atleista iÅ¡ pareigų. IÅ¡ skundu ginčijamų administracinių aktų turinio matyti, jog Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2019 m. lapkričio 29 d.

įsakymu Nr. P1-1232 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Ž.“ buvo įformintas sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ , už kurio padarymÄ pareiÅ¡kėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų, o pareiÅ¡kėjos atleidimo iÅ¡ pareigų klausimas buvo iÅ¡spręstas Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P1-1233 „Dėl D. Ž. atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų“. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiÅ¡kėjos atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindas – Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 17 punktas (iÅ¡ Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iÅ¡ Å¡io įstatymo 53 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iÅ¡ valstybės tarnautojo pareigų už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ ar pripažintus padariusius tarnybinį nusižengimÄ , už kurį jiems turėtų bÅ«ti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų, iÅ¡ kitų duomenų paaiÅ¡kėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų).

PareiÅ¡kėja tarnybinio nusižengimo padarymo fakto neginčija, tačiau teigia, jog Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P1-1232 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Ž.“ jai paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta ir neproporcinga. Pasisakant dėl Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. P1-1232 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Ž.“ priėmimo teisinio pagrindo, pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytÄ tarnybinį pažeidimÄ , jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, kuri pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A143–956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012).

Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje, kuri yra sudėtinė Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. P1-1232 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Ž.“ dalis, konstatuota, jog pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ , už kurį Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ji gali bÅ«ti atleista iÅ¡ valstybės tarnybos. PareiÅ¡kėjos padarytas tarnybinis nusižengimas pripažintas Å¡iurkščiu, Tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatavus, jog pareiÅ¡kėja piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, virÅ¡ijo jai suteiktus įgaliojimus, savo neteisėtais veiksmais ir elgesiu diskreditavo Klaipėdos AVMI vardÄ , sumenkino, jos, kaip valstybės institucijos reputacijÄ .

Piktnaudžiavimo tarnyba apibrėžimas yra pateiktas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje – tai valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje aiÅ¡kinamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Tačiau piktnaudžiavimas tarnyba ne visada užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Pagrindinis kriterijus, atribojantis baudžiamÄ jÄ ir tarnybinę atsakomybę – didelės žalos padarymas.

Valstybės tarnautojas, piktnaudžiaudamas tarnyba, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardÄ . Nors baudžiamoji atsakomybė asmeniui gali ir nekilti, tai neÅ¡alina jo tarnybinės atsakomybės, nes jo veiksmai gali sukelti neigiamas pasekmes – sumažinti pasitikėjimÄ Ä¯staigos darbu, sumenkinti įstaigos autoritetÄ , diskredituoti valstybės tarnautojo vardÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-883/2014).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra Lietuvos Respublikos institucija, atsakinga už mokesčių administravimÄ . Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad mokesčių administratoriaus pareigÅ«nas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų. Pajamų, turto deklaravimas, kitų nustatytų formų deklaracijų teikimas dažnai mokesčių mokėtojams sukelia papildomų rÅ«pesčių, todėl mokesčių administratoriaus pareigÅ«nas mokesčių mokėtojams turi padėti užpildyti atitinkamas formas, patarti.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjai buvo suteiktas leidimas VMI elektroninėje deklaravimo sistemoje teikti Prašymus kitų asmenų vardu, todėl darytina išvada, jog pagrįstai, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 4 punktu, buvo konstatuota, jog pareiškėjos veiksmais, pasireiškusiais neteisėtu 32 asmenų asmens duomenų tvarkymu valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo informacinėje sistemoje, pasinaudojant jai priskirta EDS pozicija 90176, buvo padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

Kadangi tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiÅ¡kėja savo kaltę neigė, o Lietuvos valstybei padarytÄ Å¾alÄ atlygino tik ikiteisminio tyrimo metu, pagrįstai Å¡ios aplinkybės nevertintos pareiÅ¡kėjos tarnybinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nors Tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėja nėra atlyginusi N. G. padarytos žalos, nesant konstatuotasm tokios žalos padarymo faktui ir nesant nustatytam padarytos žalos dydžiui, todėl vertinimas laikytinas nepagrįstu.

Iš Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateikto piktnaudžiavimo tarnyba apibrėžimo matyti, jog savanaudiški tikslai (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems svetimo turto, lėšų ir t.t. perleidimas) yra vienu iš šio šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymių, todėl laikytina, jog nepagrįstai Tarnybinio tyrimo metu konstatuota, jog tarnybinis nusižengimas padarytas, esant sunkinančiai aplinkybei, reglamentuotai Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Kadangi konstatuota tyčinė pareiškėjos kaltės forma, tokio pobūdžio tarnybiniu nusižengimu buvo diskredituotas tarnautojo vardas, sumenkinta Klaipėdos AVMI, kaip valstybės institucijos reputacija, darytina išvada, jog pagrįstai pareiškėjai buvo paskirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda. Jau minėta, pareiškėjos atleidimo iš pareigų klausimas buvo išspręstas Klaipėdos AVMI viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P1-1233 „Dėl D. Ž. atleidimo iš užimamų pareigų“, atsiradus savarankiškam jos atleidimo iš pareigų pagrindui, reglamentuotam Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 17 punkte, pareiškėjos atžvilgiu įsiteisėjus apkaltinamajam Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 17 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-544-963/2019.

Kadangi Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. P1-1233 „Dėl D. Ž. atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų“ priėmimo metu egzistavo sÄ lygos pareiÅ¡kėjos atleidimo iÅ¡ pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatytu pagrindu taikymui, Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. P1-1233 „Dėl D. Ž. atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų“ laikytinas teisėtu. Konstatavus, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡ pareigų atleista teisėtai, pareiÅ¡kėjos reikalavimai jÄ grÄ Å¾inti į užimtas Mokestinių prievolių departamento III skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, jai priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, netenkintini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas nusprendžia: SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja Eglė Kiaurakytė