6cf5aee1-8d61-4767-87dc-cd07da667cab · Klaipėdos apygardos teismas

CivPranešėja Erika MisiÅ«nienė                                                   Civilinė byla Nr. 2A-1226-524/2015Teisėja Nijolė Bagdonienė                                        (Proceso Nr. 2-42-3-00160-2014-5)Procesinio sprendimo kategorija (S) 21.4.; 24.; 30.5.; 30.12.; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. rugsėjo 24 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, teisėjų Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovo S. Ž. ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, R.

K., E. R., R. R., tretiesiems asmenims Å ilalės rajono notarų biuro notarei V. S., valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialui, UAB „ERA CAPITAL“, UAB „SWECO HIDROPROJEKTAS“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo ir atsakovų apeliacinius skundus dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015-04-07 sprendimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė atnaujinti terminÄ skundžiamų aktų panaikinimui bei panaikinti:

1) Tauragės apskrities viršininko 2010 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. V-272 „Dėl teritorijos patvirtinimo žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti (duomenys neskelbtini) ir projekto rengimo terminų nustatymo“ patvirtinto (duomenys neskelbtini)nustatytų laisvos valstybinės žemės (LVŽ) plotų (HA) žiniaraščio dalį dėl sklypo „Nr. LF 11, kaimo pavadinimas – (duomenys neskelbtini), bendras LVŽ plotas 5.01“;

2) Tauragės apskrities viršininko 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-1470 „Dėl (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtinto (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį dėl R. K. suprojektuoto 1,63 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 863-1, esančio (duomenys neskelbtini);

3) Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-1470 „Dėl (duomenys neskelbtini)vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtinto pretendentų, kuriems rengiant (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ suformuoti žemės sklypai, sÄ raÅ¡o dalį: „Eilės Nr. 17, pretendento vardas, pavardė – R. K., eilės Nr. 9, bloko Nr. 0002, numeris plane 863-1, perduodamas nuosavybėn neatlygintinai plotas 1,63 ha, iÅ¡ viso 1,63 ha, sklypo Nr. 863-1, paskirtis-miÅ¡kų Å«kio“; 4) 2010-09-09 UAB „ERA CAPITAL“ parengtÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ dėl R. K. suprojektuoto žemės sklypo Nr. 863-1;

5) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilalės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. Z33-447 „Dėl kadastro duomenų nustatymo ir nuosavybės teisių į žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinius atkÅ«rimo Å ilalės rajono savivaldybėje“ 1 punkto 1.1 papunktį: „Sklypo Nr. 863-1 adresÄ : (duomenys neskelbtini); sklypo plotÄ 1,63 ha, iÅ¡ jų: miÅ¡ko plotÄ 1,22 ha; kitos žemės plotÄ 0,41 ha, iÅ¡ jų: medžių ir krÅ«mų želdinių 0,41 ha; nominaliÄ miÅ¡ko sklypo vertę 2149,00 Lt, iÅ¡ jų: be miÅ¡ko žemės ir medelynų 19,00 Lt; miÅ¡ko žemės ir medelynų 2130,00 Lt, iÅ¡ jų: medynų kaina 1556,00 Lt; pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – miÅ¡kų Å«kio;

žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ â€“ Å«kinių miÅ¡kų sklypai; specialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas: XXVI miÅ¡ko naudojimo apribojimai – 1,22 ha ir 2 punkto dalį „Priimu sprendimÄ Nr. S-33-34 dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinius, perduodant neatlygintinai nuosavybėn R. K. lygiaverčius miÅ¡ko sklypÄ Nr. 863-1, esantį (duomenys neskelbtini)“;

6) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. S-33-27 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei R. K.“ 1.2 punkto dalį: „Perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, 1,75 ha miÅ¡ko sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)“, 3 punkto dalį: „Skl. Nr. 863-1“. Taip pat prašė pripažinti negaliojančia 2011 m. sausio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp R. K. ir E. R. dėl 1,6300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, taikyti restitucijÄ ir 1,6300 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui S. Ž., panaikinti 1,6300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė, įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre ir priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad terminÄ apskųsti administracinius aktus praleido, nes apie tai, kad jam priklausanti 1,63 ha žemės sklypo dalis perduota kitam asmeniui, sužinojo tik 2013 m. rugsėjo mėnesį, po to kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilalės skyrių bei į Registrų centrÄ situacijai iÅ¡siaiÅ¡kinti. Minėtos institucijos situacijÄ iÅ¡siaiÅ¡kino tik 2014 m. vasario mėnesį, tuomet ieÅ¡kovas ir sužinojo apie administracinius aktus, kurių pagrindu buvo paimta jo nuosavybė, todėl prašė atnaujinti praleistÄ terminÄ .

Taip pat nurodė, kad Tauragės apskrities valdytojas 1995 m. birželio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 5 pardavė jam 3 ha 59 arų žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ pardavimÄ , 1995 m. gegužės 29 d., jam buvo suformuotas žemės sklypas, atlikti kadastriniai matavimai, po to minėtas žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad nuo pat Å¡io žemės sklypo įgijimo momento šį miÅ¡kÄ valdo, prižiÅ«ri, Å¡alina iÅ¡džiÅ«vusius medžius, iÅ¡pjauna ir iÅ¡veža vėjovartas.

Nurodė, kad 2013 m. rudenį atsitiktinai sužinojo, kad jo, kaip žemės sklypo savininko, teisės yra pažeistos – ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos dengiasi su miškų ūkio paskirties žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ties kraštine 2-3-4 persidengia su žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad minėta klaida įsivėlė dėl to, kad atlikus ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatytos ribų posūkio taškų koordinatės „laisvoje“ koordinačių sistemoje nebuvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.

Nurodė, kad dėl minėtos klaidos ieÅ¡kovas neteko nuosavybės teisės į 1,63 ha miÅ¡ko, kuris neteisėtai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilalės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. S-33-27 buvo perleistas R. K.. Pastaroji minėtÄ Å¾emės sklypo dalį pardavė atsakovams E. R. ir R. R..             Atsakovai E. R. ir R. R. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ arba praleidus terminÄ administraciniams teisės aktams naikinti.

PaaiÅ¡kino, kad P. K. iki 1940-07-22 (nacionalizacijos) nuosavybės teise valdė 25,19 ha žemės sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini) J. K. (P. K. sÅ«nus ir R. K. sutuoktinis) 1992-01-27 pateikė praÅ¡ymÄ agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į tėvo iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emės plotÄ , tačiau per klaidÄ nurodė neteisingus duomenis. Å ilalės rajono apylinkės teismas 2008-01-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-36-761/2008 atnaujino terminÄ praÅ¡ymui patikslinti.

Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2010-12-03 sprendimu Nr. S-33-27 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei R. K.“ atkÅ«rė nuosavybės teises R. K. į P. K. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę pagal patvirtintÄ Å¾emės reformos projektÄ ir kadastrinius duomenis į ginčo sklypÄ Nr. 863-1. Pažymėjo, kad 2011-01-24 R. K. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido ginčo sklypÄ atsakovams E. R. ir R. R.. Taip pat nurodė, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 5, 1995-06-30 sudaryta tarp Tauragės apskrities valdytojo administracijos ir S. Ž., ieÅ¡kovas įsigijo 3,59 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemę, kurios konfigÅ«racija, plotas visiÅ¡kai skiriasi nuo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat nėra nurodyti ieÅ¡kovo įsigyto žemės sklypo identifikaciniai duomenys, t. y. unikalus ir kadastro numeris, jo pateiktoje sutartyje, nėra atlikta ieÅ¡kovo žemės sklypo laikina patikra kadastro žemėlapyje, todėl atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus matininkas negalėjo matyti suformuotų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų.

Pabrėžė, kad ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos nebuvo įvestos į duomenų sistemÄ , nes prieÅ¡ingu atveju Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM nebÅ«tų pavykę baigti formuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybės vardu, vėliau atkuriant nuosavybės teises R. K., o Å¡iai – įgyvendinti nuosavybės teisių perleidimÄ atsakovams Remeikiams. Mano, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto atlikti vieÅ¡ojo administravimo veiksmai, t. y. ieÅ¡kovui parduodant žemės miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , neįgyvendinus nuosavybės teisių atkÅ«rimo vietovėje, buvo atlikti virÅ¡ijant vieÅ¡ojo administravimo subjektui suteiktus įgaliojimus, taip pat prieÅ¡taraujantys teisės aktams, todėl yra neteisėti.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas praleido vieno mėnesio terminÄ administraciniams teisės aktams ginčyti ir nenurodė jokių kliūčių ieÅ¡kovui apie įregistruotas daiktines teises ir žemės sklypo ribų įvedimÄ Ä¯ kadastro žemėlapį sužinoti anksčiau. Pabrėžia, kad dėl paties ieÅ¡kovo kaltės ir nepakankamo atidumo jis savo teises pradėjo ginti po 19 metų, kas akivaizdžiai patvirtina, kad asmuo praleido net ir bendrÄ deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatytÄ CK 1.125 str. 1 d.

Atkreipia dėmesį, kad, pagal pateiktus Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazės duomenis, ieÅ¡kovo tik dalis žemės ploto patenka į E. R. ir R. R. nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ , tačiau ieÅ¡kovas reiÅ¡kia perteklinį reikalavimÄ ir nepagrįstai praÅ¡o naikinti pirkimo–pardavimo sandorį, kuris neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl negali bÅ«ti panaikintas. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies.

Nurodo, kad turėtų bÅ«ti iÅ¡taisyta klaida dėl to, kad persidengia ieÅ¡kovui ir atsakovams R. priklausantys žemės sklypai. Trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centro Tauragės filialas atsiliepimu praÅ¡o patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad praÅ¡ymas pažymėti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas kadastro žemėlapyje Tauragės filialui buvo pateiktas tik 2013-09-12. IeÅ¡kovas kartu su praÅ¡ymu pateikė 1995 m. sudarytÄ Å¾emės sklypo planÄ .

Trečiasis asmuo 2013-09-16 informaciniu praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovÄ , kad minėto žemės sklypo negalima įvesti į kadastro žemėlapį, nes pagal duotas koordinates negaunamas nurodytas plane registruotas plotas. 2013-12-13 ieÅ¡kovas kreipėsi su nauju praÅ¡ymu pažymėti sklypo ribas kadastro žemėlapyje. 2013-12-18 trečiasis asmuo priėmė iÅ¡vadÄ dėl žemės sklypo plano iÅ¡ankstinės patikros, joje nurodė, kad sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos dengiasi su sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis, o ties kraÅ¡tine 1-2-3-4-5 priderinus gretimybių lentelėje nurodytÄ sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡eina neleistinai didelis minėto sklypo plotas.

Dėl iÅ¡vardytų priežasčių ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nebuvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Pažymi, kad nors ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir nėra pažymėtos kadastro žemėlapyje, tačiau pats sklypas buvo suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, sklypo ribos pažymėtos riboženkliais, žemės sklypas ir nuosavybės teisės į jį įregistruotos vieÅ¡ame registre, todėl formuodamas atsakovams priklausantį žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), matininkas turėjo matyti, kad tai nėra laisva valstybinė žemė, o toje vietoje jau yra suformuotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Daugiau atsiliepimų negauta.Å ilutės rajono apylinkės teismas 2015-04-07 sprendimu atnaujino praleistÄ 1 mėnesio terminÄ kreiptis į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių. Minėtu sprendimu teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: panaikino iÅ¡ dalies Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2010 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. V-272 „Dėl teritorijos patvirtinimo žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti (duomenys neskelbtini) ir projekto rengimo terminų nustatymo“ patvirtinto (duomenys neskelbtini) nustatytų laisvos valstybinės žemės (LVŽ) plotų (HA) žiniaraščio dalį dėl sklypo „Nr. LF 11, kaimo pavadinimas – (duomenys neskelbtini), bendras LVŽ plotas 5.01“, sumažinant laisvos valstybinės žemės plotÄ 1,63 ha; panaikino Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 15 d.

įsakymu Nr. V-1470 „Dėl (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtinto (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį dėl R. K. suprojektuoto 1,63 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 863-1, esančio (duomenys neskelbtini), ir Å¡iuo įsakymu patvirtinto pretendentų, kuriems rengiant (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektÄ suformuoti žemės sklypai, sÄ raÅ¡o dalį:

„Eilės Nr. 17, pretendento vardas, pavardė – R. K., eilės Nr. 9, bloko Nr. 0002, numeris plane 863-1, perduodamas nuosavybėn neatlygintinai plotas 1,63 ha, iÅ¡ viso 1,63 ha, sklypo Nr. 863-1, paskirtis – miÅ¡kų Å«kio“; panaikino 2010-09-09 UAB „ERA CAPITAL“ parengtÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ dėl R. K. suprojektuoto žemės sklypo Nr. 863-1; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilalės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 3 d.

įsakymo Nr. Z33-447 „Dėl kadastro duomenų nustatymo ir nuosavybės teisių į žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinius atkÅ«rimo Å ilalės rajono savivaldybėje“ 1 punkto 1.1 papunktį: „Sklypo Nr. 863-1 adresÄ : (duomenys neskelbtini); sklypo plotÄ 1,63 ha, iÅ¡ jų: miÅ¡ko plotÄ 1,22 ha; kitos žemės plotÄ 0,41 ha, iÅ¡ jų: medžių ir krÅ«mų želdinių 0,41 ha; nominaliÄ miÅ¡ko sklypo vertę 2149,00 Lt, iÅ¡ jų: be miÅ¡ko žemės ir medelynų 19,00 Lt; miÅ¡ko žemės ir medelynų 2130,00 Lt, iÅ¡ jų: medynų kaina 1556,00 Lt; pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – miÅ¡kų Å«kio;

žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ â€“ Å«kinių miÅ¡kų sklypai; specialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas: XXVI miÅ¡ko naudojimo apribojimai – 1,22 ha ir 2 punkto dalį: „Priimu sprendimÄ Nr. S-33-34 dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinius, perduodant neatlygintinai nuosavybėn R. K. lygiaverčius miÅ¡ko sklypÄ Nr. 863-1, esantį (duomenys neskelbtini)“; panaikino iÅ¡ dalies Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. S-33-27 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei R.

K.“ 1.2 punkto dalį: „Perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, 1,75 ha miÅ¡ko sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)“, 3 punkto dalį: „Skl. Nr. 863-1“, sumažinant perduodamo sklypo plotÄ 1,63 ha.; pripažino negaliojančia 2011 m. sausio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 1,6300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo ir taikė restitucijÄ :

įpareigojo atsakovus E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui S. Ž., a. k(duomenys neskelbtini) 1,6300 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); įpareigojo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 622,39 Eur.; įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybÄ prie ŽŪM atkurti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į P. K. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais; panaikino 1,6300 ha žemės sklypo, esančio Å ilalės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Taip pat teismas 2014-04-14 Å ilutės rajono apylinkės teismo nutartimi 1,6300 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, priteisė iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, įm. k. 188704927, bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1005,56 Eur S. Ž., a. k(duomenys neskelbtini) ir 43,75 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtino ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę apie tai, kad jis nėra dalies jam priklausančio žemės sklypo savininkas. Kadangi ieÅ¡kovas 2014-03-02 kreipėsi į teismÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas praleido įstatymo nustatytÄ 1 mėnesio terminÄ kreiptis į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo dėl svarbių priežasčių. Dėl tų pačių priežasčių taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovas nėra praleidęs CK 1.125 str. 1 d. nurodyto 10 metų bendro ieÅ¡kinio senaties termino.

Nustatė, kad ieÅ¡kovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos (kadastriniai duomenys) dėl Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijos kaltės nebuvo įvestos į duomenų sistemÄ , todėl nepagrįstai buvo suformuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybės vardu, vėliau atkuriant nuosavybės teises R. K.. Padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, 1995-06-28 įsigijęs žemės sklypÄ ir atlikęs teisinę registracijÄ , įgijo nuosavybės teises į įsigytÄ Å¾emės sklypÄ , todėl atsakovei 2010-12-03 nuosavybės teisės į dalį ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, t. y. 1,63 ha, buvo atkurtos neteisėtai.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas panaikinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytus administracinius aktus bei 2011-01-24 pirkimo–pardavimo sandorio dalį, kuria R. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo, priklausančio ieÅ¡kovui; taip pat yra pagrindas taikyti restitucijÄ . Padarė iÅ¡vadÄ , kad yra galimas žemės sklypo grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovui natÅ«ra, iÅ¡reikalaujant šį sklypÄ iÅ¡ atsakovų. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015-04-07 sprendimo dalį, kuria nuspręsta įpareigoti atsakovę atkurti R.

K. nuosavybės teises į P. K. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais; sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovės pakeisti, sumažinant priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas minėtÄ procesinį sprendimÄ , pažeidė CPK 265 str. 2 d., nepagrįstai išėjęs už ieÅ¡kinio ribų. Teigia, kad minėto reikalavimo ieÅ¡kovas pareiÅ¡kęs nebuvo. Pažymi, kad priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis turi bÅ«ti sumažintas atitinkamai atmestai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Atkreipia dėmesį, kad dėl padarytų byloje pažeidimų yra kaltas ir trečiasis asmuo UAB „ERA CAPITAL“, nes bÅ«tent pastarosios matininkas parengė paženklinimo-parodymo aktÄ , kuriame nurodyta, kad jis suraÅ¡ytas paženklinus ir parodžius žemės sklypo ribas. Atlikdamas minėtus veiksmus trečiojo asmens matininkas turėjo matyti, kad žemės sklypas jau yra paženklintas ieÅ¡kovui.IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ , juo su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti.

Nurodo, kad visi ieÅ¡kinyje pareikÅ¡ti reikalavimai buvo patenkinti. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas tik iÅ¡ dalies panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2010-12-03 sprendimÄ Nr. S-33-27, nepaneigia to fakto, kad sprendimas priimtas ieÅ¡kovo naudai, tenkinant jo reikalavimÄ . Mano, kad atsakovė nepagrįstai dalį atsakomybės perduoda trečiajam asmeniui UAB „ERA CAPITAL“, suraÅ¡iusiam nepagrįstÄ paženklinimo-parodymo aktÄ . Teigia, kad atsakovė priimdama anksčiau minėtÄ sprendimÄ , turėjo įsitikinti jai pateiktų duomenų tikrumu.

Kadangi atsakovė minėtų veiksmų neatliko, todėl atsakomybė jai taikyta pagrįstai. Pažymi, kad teismas, įpareigodamas atsakovę atkurti R. K. nuosavybės teises į P. K. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, už ieÅ¡kinio ribų neišėjo. Teigia, kad teismas, konstatavęs, jog pirkimo–pardavimo sandoris yra niekinis, pagrįstai ir teisėtai taikė restitucijÄ , įpareigodamas atsakovę atlikti minėtus veiksmus. PraÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .Atsakovai E. R. ir R.

R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ , juo su skundu sutinka iÅ¡ dalies, praÅ¡o tenkinti atsakovų apeliacinį skundÄ bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismo įpareigojimas atsakovei atkurti R. K. nuosavybės teises į P. K. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais yra pritaikytos restitucijos pasekmė, tačiau pačios restitucijos taikymas nėra pagrįstas ir teisėtas.

Teigia, kad žemės sklypÄ Ä¯sigijo teisėtai, todėl jie laikytini sÄ Å¾iningais įgijėjais ir jų atžvilgiu restitucija taikoma negali bÅ«ti. Dėl to paties negali bÅ«ti taikomas minėtas įpareigojimas atsakovei. Teigia, kad restitucijos taikymui nėra bÅ«tinos sÄ lygos – Å¡alis turi sieti prievoliniai santykiai. Nagrinėjamu atveju Å¡alių jokie santykiai ar sandoris nesieja, todėl restitucijos taikymui nėra teisinio pagrindo. Teigia, kad nėra galimas ieÅ¡kovo teisių gynimas ir vindikacijos bÅ«du, nes atsakovai yra sÄ Å¾iningi įgijėjai, jokio nusikaltimo prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ nepadarė.

Apeliaciniu skundu atsakovai E. R. ir R. R. praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015-04-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad J. K. anksčiau nei ieÅ¡kovas, dar 1992 metais, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ susigrÄ Å¾inti ginčo žemės sklypÄ , tačiau dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, per klaidÄ minėtas žemės sklypas buvo įtrauktas į iÅ¡perkamos ir neprivatizuotos žemės žemėtvarkos projektÄ , sklypÄ vėliau nusipirko ieÅ¡kovas.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas į minėtÄ aplinkybę neatsižvelgė, dėl to pripažino ieÅ¡kovo teisę į ginčo sklypÄ . Atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo ribų neįvedus į valstybinį kadastro žemėlapį, toks sklypas negalėjo bÅ«ti sandoriu objektu, taigi ir 1995 m. birželio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 5 sudaryta negalėjo bÅ«ti. Teigia, kad minėtos klaidos iÅ¡taisymas turi bÅ«ti atliktas nevaržant atsakovų teisių, nes jie dėl minėtos klaidos padarymo nėra kalti.

Teigia, kad įsigiję ginčo sklypo dalį, tinkamai suformuotÄ pagal įstatymų nustatytÄ procedÅ«rÄ , yra laikytini sÄ Å¾iningais minėtos žemės sklypo dalies įgijėjais, iÅ¡ jų negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas minėtas nekilnojamasis daiktas. Dėl to mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė restitucijos taikymo klausimÄ . Teigia, kad nėra galimas ieÅ¡kovo teisių gynimas ir vindikacijos bÅ«du, nes atsakovai yra sÄ Å¾iningi įgijėjai, jokio nusikaltimo prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ nepadarė.

IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų E. R. ir R. R. apeliacinį skundÄ , juo su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba dėl konkretaus žemės sklypo perdavimo P. K. įpėdiniams sprendė tik 2010 metais. Tuo tarpu ieÅ¡kovas ginčo žemės sklypÄ Ä¯sigijo dar 1995 metais. Pažymi, kad R. K., 1992 metais teikusi praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į tėvo iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, siekė atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , esantį v, o ne į sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad atsakovai nėra sÄ Å¾iningi žemės sklypo įgijėjai, nes nuosavybės teisės atkÅ«rimo dokumentus atsakovams tvarkė giminaičiai, pvz. atsakovo E. R. tėvas parengė nepagrįstÄ ir neteisingÄ paženklinimo-parodymo aktÄ , dėl ko ieÅ¡kovo ir atsakovų žemės sklypo dalys persidengė. Teigia, kad apie minėtÄ aplinkybę atsakovai žinojo, tačiau sÄ moningai nutylėjo. Mano, kad atsakovai neįrodė, kodėl byloje negali bÅ«ti taikyta restitucija ir ieÅ¡kovui grÄ Å¾inta jo žemės sklypo 1,63 ha ploto dalis.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų E. R. ir R.

R. apeliacinį skundÄ , juo su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti. Nurodo, kad duomenys apie ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ nėra nuginčyti, todėl laikytini teisingais ir iÅ¡samiais. Pažymi, kad P. K. valdė 25,19 ha žemės, duomenų apie tai, kad jis valdė miÅ¡kÄ , nėra. Taigi R. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises tik į atitinkamÄ Å¾emės dalį, bet ne miÅ¡ko dalį. Pabrėžia, kad P. K. valdyta žemė yra (duomenys neskelbtini). Sprendimas atkurti nuosavybės teises kitoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), priimtas tik 2010 metais.

Taigi, ieÅ¡kovas ginčo žemės sklypÄ Ä¯sigijo anksčiau, nei buvo atkurtos nuosavybės teises į dalį minėto sklypo R. K.. Teigia, kad atsakovai nelaikytini sÄ Å¾iningais įgijėjais, nes jiems neteisėtai suprojektavo ir neteisėtai paženklino žemės sklypÄ atsakovo E. R. tėvas, apie kÄ atsakovai žinojo, tačiau sÄ moningai nutylėjo, nes R. K. atkÅ«rus nuosavybės teises į minėtÄ Å¾emės sklypÄ , jį (žemės sklypÄ ) iÅ¡ R. K. įsigijo atsakovas E. R.. Nesutinka ir laiko nepagrįstu atsakovų reikalavimÄ Å¾alos atlyginimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos.Trečiasis asmuo UAB ,,SWECO HIDROPROJEKTAS“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , jame nurodo, jog ji teisingai ir teisėtai suprojektavo R.

K. miÅ¡ko sklypÄ . Atsakovų E. R. ir R. R. apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, svarstė bÅ«tinumÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgdama į tai, kad Å¡alių teisės ir pareigos civiliniame procese yra iÅ¡aiÅ¡kintos, Å¡alys dalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų jÄ tinkamai iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, nutarė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio, o ne žodinio proceso tvarka.Å ioje byloje nustatyta, jog projektuojant R.

K. 1,63 ha žemės sklypÄ ir suraÅ¡ant 2010-09-09 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ Ä¯ jį pateko ieÅ¡kovo žemė (t. 1, b. l. 25–26). IeÅ¡kovas šį žemės plotÄ Ä¯sigijo 1995-06-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 17), dėl Å¡io žemės sklypo įsigijimo buvo sudarytas 1995-05-29 ribų parodymo ir jų paženklinimo aktas (t. 1, b. l. 19–20), Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieÅ¡kovo nuosavybės teisė į žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta paminėtu sandoriu, įregistruota valstybinio žemės kadastro duomenų registre, kurį tuo metu tvarkė žemėtvarkos tarnybos, 1995-06-30 (t. 1, b. l. 11).

Bylos rašytinė medžiaga: išvada dėl žemės sklypo išankstinės patikros, faktinių duomenų patikrinimas vietoje, žemės naudojimo patikrinimo aktai, schemos, valstybės institucijų procesiniai dokumentai (t. 1, b. l. 58–68, 146, t. 2, b. l. 111 ) įrodo, kad atsakovų 1,63 ha žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), persidengia su ieškovo 3,59 ha paminėtu žemės sklypu. Pagal padėtį, kuri susidarė atsakovei R. K. 2010-12-03 sprendimu (t. 1, b. l.

46) atkÅ«rus nuosavybės teises į žemę, ieÅ¡kovas jau turėjo nuosavybės teises į minėtÄ persidengiantį žemės plotÄ ir Å¡is sprendimas įregistruotas tÄ pačiÄ dienÄ (t. 1, b. l. 55). Tokios padėties negali bÅ«ti. Esant tokiai situacijai, nustatant sklypų ribas bÅ«tina atsižvelgti į jų sklypų suformavimo laikÄ . Byloje nustatyta, kad pirmiau buvo suformuotas ieÅ¡kovo žemės sklypas. Taigi vėliau formuojamas žemės sklypas turėjo bÅ«ti derinamas su esama situacija, t. y. gretimai esančių sklypų ribomis, konkrečiai – su pirmiau suformuoto ieÅ¡kovo žemės sklypo ribomis.

Å is suderinimas turėjo bÅ«ti atliktas tiek žemėtvarkos dokumentuose, tiek nustatant ribas vietoje, tačiau to nebuvo padaryta. Nustatant atsakovei R. K. suteikiamo žemės sklypo ribas, nebuvo atsižvelgta į ieÅ¡kovo turimo žemės sklypo ribÄ , todėl byloje įrodyta, kad atsakovei suformuoto žemės sklypo riba buvo nustatyta ieÅ¡kovų nuosavybės teise turimame žemės sklype. Taip pažeistos ieÅ¡kovo nuosavybės teisės. Pagal CK 1.75 straipsnio 4 dalį, jeigu tas pačias teises į daiktÄ Ä¯registravo keli asmenys, tai konstatuojama, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo.

Kadangi pirmasis sandorį įregistravo ieÅ¡kovas, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovas įgijo nuosavybės teisę į ginčijamÄ Å¾emės sklypÄ , kuris persidengė su atsakovės R. K., vėliau su E. R. ir R. R. žemės sklypu. IÅ¡ CK 1.75 straipsnio 4 dalies nuostatų matyti, kad įstatymas gina pirmojo sandorį įregistravusio asmens teises be jokių papildomų sÄ lygų. Byloje įrodyta, kad ruoÅ¡iant 2010-09-09 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ Ä¯ jį pateko ieÅ¡kovo žemė (t. 1, b. l. 25–26), Å¡iame akte nurodyta, jog atliekant matavimus buvo panaudoti anksčiau įtvirtinti 10 riboženklių, tačiau 2014-01-21 patikrinimo akte nurodyta, kad ginčo žemės sklypų ribas žymėjo 16 nuolatinių riboženklių (t. 1, b. l. 63), Å¡ias aplinkybes įrodo ir patvirtina paminėti byloje ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, įrodantys, kad 2010-09-09 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo sudarytas neteisingai, todėl juo remiantis atsakovų sklypo duomenys negali bÅ«ti įraÅ¡yti Nekilnojamojo turto kadastre.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai suraÅ¡ytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali bÅ«ti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada Žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planÄ ir gali bÅ«ti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai vieÅ¡ajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovo žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, sklypo ribos pažymėtos riboženkliais, žemės sklypas ir nuosavybės teisė į jį buvo iÅ¡vieÅ¡inta vieÅ¡ame registre, todėl atsakovei R. K. nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ galėjo bÅ«ti įgyvendinta tik iÅ¡ laisvos valstybinės žemės ir jai negalėjo bÅ«ti suformuotas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Neparemtas įstatymu apeliacinio skundo motyvas, jog ieÅ¡kovui paminėta pirkimo–pardavimo sutartimi negalėjo bÅ«ti parduotas ginčijamas žemės sklypas, nes atsakovė R. K. dar 1992-01-27 pateikė praÅ¡ymÄ Å¾emės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į tėvo iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emės plotÄ , tačiau suklydo ir nurodė ne savo tėvo P. K. duomenis, o asmens, iÅ¡ kurio jos tėvas įsigijo šį sklypÄ , duomenis. Å io apeliacinio skundo motyvo esmė, jog žemės reformos tarnybai nuo 1992-01-27 turėjo bÅ«ti žinoma, jog yra pretendentų atkurti nuosavybės teises į P. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emės sklypÄ , ir ieÅ¡kovui Å¡is žemės sklypas negalėjo bÅ«ti parduotas 1995-06-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, tačiau tokia pozicija yra neparemta įstatymu.

Visų pirma, byloje nustatyta, jog atsakovei R. K. 2010-12-03 sprendimu (t. 1, b. l.

46) atkurtos nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos valdytÄ P. K. 1,22 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡iame sprendime nurodyta, jog atsakovei buvo perduotas neatlygintinai lygiavertis 1,75 ha miÅ¡ko sklypas (duomenys neskelbtini), t. y. vienas iÅ¡ sklypų yra ginčo sklypas ir jis yra kitoje vietoje, nei jį valdė nuosavybės teise P. K.. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo prasmę (žr. Ä®statymo preambulę, 1 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktÄ ) nuosavybės teisės atkuriamos į tÄ Å¾emę, kuriÄ savininkai turėjo iki žemės nacionalizacijos, įvykusios 1940 m. liepos 22 d.

Teisė gauti nuosavybėn neatlygintinai naudojamÄ lygiavertį žemės sklypÄ kitoje vietovėje yra reglamentuojama paminėto įstatymo 16 str. 5 ir 6 dalyse ir priklausoma nuo Å¡iose teisės normose nurodytų sÄ lygų, tačiau visais atvejais toks žemės plotas turi bÅ«ti formuojamas iÅ¡ laisvos valstybinės žemės ar miÅ¡ko ploto. Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis (2010-06-19 redakcija, kuri buvo aktuali nuosavybės atkÅ«rimo momentu) nustatė, jog perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Pagal Å¡io įstatymo 6 straipsnio 5 dalį piliečių nuosavybės teisės į miÅ¡kÄ ir vandens telkinius atkuriamos pagal Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Taigi, įstatymo reglamentavimas aiÅ¡kiai nustatė, jog tais atvejais, kai: pretendentui grÄ Å¾inamas ne savininko iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas, o perduodamas lygiavertis turėtajam bei nuosavybės teisės atkuriamos į miÅ¡kÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi parengtais ir nustatyta tvarka patvirtintais žemės reformos žemėtvarkos projektais.

Nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ procesas buvo detalizuotas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – Tvarka).

Tvarkos 28 punktas nustatė, kad perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ , žemės sklypas projektuojamas laisvoje žemėje, o 30 punktas – kad piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

IeÅ¡kovas nurodo, jog miÅ¡ko sklypas buvo parduotas 1995-03-06 Vyriausybės nutarimo Nr. 320 nustatytu pagrindu ir tvarka. Atsakovė R. K. neginčijo ieÅ¡kovo nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypÄ , neįrodinėjo, jog ji turi pirmenybės teisę prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 str., neįrodė, jog paruoÅ¡tas žemėtvarkos projektas nebuvo ydingas, todėl tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo. Pagal 1995-06-30 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su ieÅ¡kovu, sudarymo metu galiojusiÄ LR žemės reformos įstatymo 10 str. 4 d.

įstatymo redakcijÄ asmenys, turintys specialių miÅ¡kininkystės žinių ir miÅ¡kų tvarkymo patirtį, turėjo teisę ne konkurso bÅ«du pirkti nepatogius administruoti valstybinių miÅ¡kų sklypus, kurių vietos gyventojai nepretenduoja susigrÄ Å¾inti natÅ«ra arba ekvivalentine natÅ«ra, tačiau apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog su ieÅ¡kovu tokia miÅ¡ko pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, nes tokio reikalavimo teismui atsakovė R. K. nebuvo suformulavusi. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tiek J.

K. (kaip nurodoma apeliaciniame skunde), o vėliau R. K. 1992-01-27 pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotÄ Å¾emės sklypÄ perduodant sklypÄ natÅ«ra ginčo vietovėje kaip vietos gyventojai pagal paminėtÄ Å¾emės reformos įstatymo 10 str. 4 d. Tokį praÅ¡ymÄ atsakovai nurodo, bet kitoje vietovėje. Žemės reformos įstatymo 10 str. redakcija, galiojusi 1995-06-28, t. y. ieÅ¡kovo sandorio sudarymo metu, nustatė, kad, vykdant žemės reformÄ , žemės Å«kio paskirties žemė įsigyjama pagal suprojektuotas žemėnaudas laikantis tokios pretendentų įsigyti žemę eilės:

1) asmenys, turintys teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui;

2) kaime gyvenantys asmenys, susigrÄ Å¾inantys toje vietovėje esančiÄ Å¾emę natÅ«ra; <...> 4) kiti asmenys, susigrÄ Å¾inantys žemę natÅ«ra. Taigi, net tuo metu pirmenybė buvo suteikta asmeninio Å«kio žemės naudotojams, o buvę žemės savininkai ir kiti pretendentai į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ nurodyti paskesnėje eilėje. Tik nuo 1997 m. liepos 23 d. įsigaliojusioje Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad pirmÄ ja eile žemė, miÅ¡kas ir vandens telkiniai sugrÄ Å¾inami savininkams natÅ«ra.

Taigi teisės aktuose, reglamentavusiuose žemės net asmeniniam Å«kiui suteikimÄ , nebuvo teikiamas prioritetas buvusio žemės savininko interesams suteikiant naudoti jo žemę kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2012). Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡ioje byloje nebuvo iÅ¡keltas ginčas dėl ieÅ¡kovo nuosavybės teisių į ginčo sklypÄ , todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai analizuojamas ieÅ¡kovo nuosavybės teisių teisėtumas.

Sprendimas atkurti nuosavybės teises gali bÅ«ti priimamas tik po to, kai parengtas žemės reformos žemėtvarkos projektas yra patvirtintas apskrities virÅ¡ininko, t. y. valstybės įgaliotos institucijos, tačiau Å¡ioje byloje įrodyta, kad toks projektas dėl ydingo 2010-09-09 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto negalėjo bÅ«ti priimtas, nes įrodyta, jog pažeidė ieÅ¡kovo nuosavybės teisę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiais ginčijamus administracinius aktus ir 2011-01-24 sandorį CK 1.80 str. pagrindu kaip prieÅ¡taraujantį paminėtoms imperatyvioms teisės normoms, nes jis pažeidžia ieÅ¡kovo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypÄ .

CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo klausimai. Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra viena iÅ¡ negaliojančių sandorių rÅ«Å¡ių. Jo ypatybė yra ta, kad Å¡is sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 str. 1 d.). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sÄ lygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

Paminėtos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo, Žemės reformos įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog nuosavybės teisių grÄ Å¾inimas į žemės sklypÄ ekvivalentine natÅ«ra R. K. turėjo bÅ«ti vykdomas iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fondo, o ne iÅ¡ ieÅ¡kovo nuosavybės. Be to, ginčijamas sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviai CK 4.37 str. 2 d., nes tik savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui savo nuosavybės teisės objektÄ .

Byloje įrodyta, kad Å¡iuo sandoriu atsakovė R. K. perdavė ieÅ¡kovo žemės sklypÄ atsakovų R. nuosavybėn.             Pagal CK 1.78 str. 1 d. niekinis sandoris yra neegzistuojantis sandoris, todėl jis negali jo Å¡alims sukurti teisių ir pareigų, tačiau bÅ«tina likviduoti tuos turtinius padarinius, kuriuos sukėlė niekinis sandoris. Todėl atsakovai R.nelaikytini sÄ Å¾iningais įgijėjais dėl ginčo sklypo CK 4.96 str. 2 d. prasme, nes jo savininkas pagal nenuginčytÄ sutartį yra ieÅ¡kovas.

Pripažinus ginčo sandorio dalį dėl ginčo sklypo negaliojančia nuo sudarymo momento, ginčo sklypas grÄ Å¾intinas ieÅ¡kovui (CK 4.95 str.), nes savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Vertindama Å¡ių atsakovų sÄ Å¾iningumÄ galimo turto iÅ¡reikalavimo per restitucijÄ ar vindikacijÄ aspektu, kolegija atžvelgia į tokias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Viena vertus, civilinėje teisėje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (CK 1.5 str.), kuris, be kita ko, reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip.

Ä®rodinėjimo požiÅ«riu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sÄ Å¾iningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesÄ Å¾iningu arba kaltu. SÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija. IeÅ¡kinys buvo grindžiamas faktine aplinkybe, jog ieÅ¡kovas turtÄ prarado dėl neteisėtų administracinio pobÅ«džio aktų ir niekinio sandorio sudarymo, t. y. turtas be jo valios nustojo bÅ«ti valdomas (CK 4.96 str. 1 d.). Nekilnojamasis daiktas iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas tik tuomet, kai yra prarastas dėl padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str. 2 d.), bet ginčo objektas pasižymi specifiÅ¡kumu, t. y.

Å¡ioje byloje įrodyta, kad neteisėtai buvo suformuotas atsakovams perduotas nekilnojamasis daiktas, t. y. kaip tokio jo negalėjo bÅ«ti, nes jis yra ieÅ¡kovo, todėl atsakovų apeliacinio skundo motyvai paremti dėl jų norimo įsigyti nekilnojamojo daikto, bet Å¡ios bylos esmė yra ta, kad R. K. toks nekilnojamasis daiktas negalėjo bÅ«ti suformuotas, o vėliau parduotas atsakovams R.. Todėl paskutiniųjų pirkėjų (ne)sÄ Å¾iningumas iÅ¡ esmės net neturi įtakos reikalavimo dėl daikto natÅ«ra iÅ¡reikalavimo pagal restitucijos ar vindikacijos taisykles pagrįstumo vertinimui, nes CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta daikto savininko teisė iÅ¡reikalauti turtÄ iÅ¡ nesÄ Å¾iningo valdytojo per vindikacijÄ .

CK 6.307 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas – pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimas. Pripažinus pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nurodytu pagrindu, parduoto daikto grÄ Å¾inimo savininkui klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas taikant vindikacijos taisykles, nustatytas CK 4.96 straipsnyje (CK 6.307 straipsnio 3 dalis). Taikant CK normas, jos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į CK sistemÄ ir struktÅ«rÄ (CK 1.9 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.307 straipsnio 3 dalyje nustatyta nuoroda į teisės normas, reglamentuojančias daikto iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, t. y. ribotÄ vindikacijÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad CK nustatyta ne tik ribota, bet ir neribota vindikacija, esant nesÄ Å¾iningam nekilnojamojo daikto įgijėjui, CK 6.307 straipsnio 3 dalis turi bÅ«ti taikoma jÄ sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant kartu su CK 4.95 straipsniu, pagal kurį iÅ¡ nesÄ Å¾iningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas iÅ¡reikalaujamas visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis c. b. Nr. 3K-7-229/2007). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kilus restitucijos ir vindikacijos taikymo klausimui, svarbus ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas yra ne vien asmens sÄ Å¾iningumas, bet ir pats sÄ Å¾iningumo principas.

Tai yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant klausimÄ dėl restitucijos Å¡alių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-424/2013; 2013-11-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-575/2013). Teisės mokslas iÅ¡skiria du sÄ Å¾iningumo kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyvusis sÄ Å¾iningumo kriterijus – tai protingumo ir teisingumo principus atitinkantis elgesys. Jis nustatomas analizuojant, ar asmuo turėjo kÄ nors žinoti, ar privalėjo daryti ar nedaryti, kitaip tariant, ar jis turėjo teisinę pareigÄ atitinkamai elgtis.

Subjektyvusis sÄ Å¾iningumo kriterijus – asmens elgesio įvertinimas konkrečioje situacijoje iÅ¡ jo pozicijos. Jis nustatomas analizuojant, ar pakako to, kÄ asmuo darė, neatsižvelgiant į tai, kÄ jis galėjo daryti, protingai tikintis pagal jam nustatytus reikalavimus, kitaip tariant, tai yra faktinis sÄ Å¾iningumas. Visų pirma, Å¡ioje byloje įvertintinas visų atsakovų elgesys, atsakovei R. K. paminėtu 2010-12-03 sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypÄ , kurio matavimus atliko atsiliepimuose į atsakovų apeliacinį skundÄ nurodomas atsakovo E. R. tėvas A.

R., paruošęs ydingÄ 2010-09-09 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , į kurį pateko ieÅ¡kovo žemė (t. 1, b. l. 25–26). Å iÄ aplinkybę atsiliepime nurodo ir valstybinė institucija, atsakovai jos bylos nagrinėjimo metu nepaneigė (t. 2, b. l. 112). Be to, iÅ¡ atsakovės R. K. paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad ji ieÅ¡kinį pripažįsta ir matininkas A. R. jai pasiÅ«lė parduoti jai atiteksiantį žemės sklypÄ , ji sutiko, tÄ pačiÄ aplinkybę nurodo ir Nacionalinė žemės tarnyba savo atsiliepime į atsakovų R.apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 111).

Atsakovės R. K. paaiÅ¡kinimÄ Â patvirtina ir faktinė aplinkybė dėl pripažinto negaliojančiu sandorio datos, nes tik 2010-12-03 priėmus sprendimÄ atkurti nuosavybės teises, 2011-01-24 jau sudaromas pirkimo–pardavimo sandoris su atsakovais R., kurie turėdami pareigÄ nepasidomėjo vieÅ¡ais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įrodančiais ieÅ¡kovo nuosavybės teisę ginčo sklype, ir siekė kuo greičiau įsigyti šį sklypÄ . Byloje įrodyta, jog A. R. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ iÅ¡ esmės ruošė savo Å¡eimos nariams ir paruošė jį neteisingai, todėl iÅ¡ neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės ir atsakovų R.sÄ Å¾iningumas Å¡ioje byloje yra nuginčytas, todėl atsakovų apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais tenkinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d.).            Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). IeÅ¡kovė Å¡ios bylos atveju pareiÅ¡kė administracinio teisinio pobÅ«džio (dėl administracinių aktų dalių panaikinimo) ir civilinio teisinio pobÅ«džio (dėl pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo) reikalavimÄ .

Teismų praktika dėl Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyto vieno mėnesio procesinio termino ir CK numatytų ieškinio senaties terminų konkurencijos yra išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007 ir 2005-03-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2005. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius ginčus su administracinės teisės elementu vadovaudamiesi CPK normomis, kur, skirtingai nei ABTĮ, nėra nustatyta procesinių terminų, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškinio senaties termino šioje byloje.

Konstatavus, jog Å¡iame nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese formuojant R. K. žemės sklypÄ buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, atsakovų praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį procesiniams terminams prieÅ¡tarautų CK 1.5 str. įtvirtintam teisingumo principui.              Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinis skundas atmestinas.             Apeliaciniu skundu atsakovė skundžia teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo atkurti R.

K. nuosavybės teises į P. K. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, nes teismas išėjo už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų, tačiau įvertinus Å¡ios bylos ieÅ¡kinio reikalavimus ir ginčo pobÅ«dį, tokia apeliantės pozicija yra nepagrįsta. Byloje nustatyta, kad R. K. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į P. K. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę, dėl jos buvo priimtas įsakymas ir 2010-12-03 atsakovės priimto sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ekvivalentine natÅ«ra perduodant kitÄ Å¾emės sklypÄ , t. y.

Å¡ios bylos ginčo sklypÄ , todėl akivaizdu, jog panaikinus Å¡iÄ sprendimo dalį R. K. nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimas liko neiÅ¡spręstas. Å is teismo iniciatyva suformuluotas įpareigojimas vertintinas kaip restitucijos bÅ«das Å¡ios kategorijos bylose, nes teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinio akto panaikinimo pasekmių, t. y. grÄ Å¾inti Å¡alis į buvusiÄ prieÅ¡ panaikinto akto priėmimÄ padėtį. Teismas nenustatė nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, tik įpareigojo šį klausimÄ iÅ¡spręsti, todėl tenkinti Å¡ios apeliacinio skundo dalies nėra pagrindo.Remiantis paminėtos Tvarkos 111, 114 punktais, piliečių praÅ¡ymus, pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nagrinėja ir sprendimus priima nurodytos institucijos.

Taigi, teisės aktuose nustatytos tvarkos, procedÅ«rų eiliÅ¡kumo laikymasis buvo kompetentingų spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimÄ institucijų pareiga. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pažeista sprendimo priėmimo tvarka ar procedÅ«ra, teismas gali svarstyti, ar toks pažeidimas esminis, dėl ko reikėtų panaikinti nuosavybės teisių į turtÄ atkÅ«rimÄ ir turtÄ grÄ Å¾inti valstybei ar grÄ Å¾inti Å¡io turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2008), todėl ir Å¡ios bylos kontekste bÅ«tina buvo pasisakyti dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo pasekmių.

         Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos yra tinkama atsakovė Å¡ios kategorijos bylose, tačiau Å¡ioje byloje atsakovai yra ir ginčijamo sandorio Å¡alys, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisdamas tik iÅ¡ vienos atsakovės ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje (t. 1, b. l. 124) suformulavo 8 reikalavimus teismui, nurodė atsakovais Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, R.

K., E. R. ir R. R., iÅ¡ atsakovų buvo paÅ¡alintas VÄ® Registrų centro Tauragės filialas, o UAB ,,ERA CAPITAL“ nebuvo įtraukta atsakove. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas suformulavo dar vienÄ reikalavimÄ , kuriuo prašė atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ administraciniams aktams ginčyti. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės visus ieÅ¡kovo reikalavimus patenkino, motyvuojamoje dalyje nurodamas, jog naikina R. K. nuosavybės teisės atkÅ«rimo administracinio pobÅ«džio aktus tik tiek, kiek tai liečia ginčo sklypÄ , ir Å¡iÄ aplinkybę laikė daliniu ieÅ¡kinio patenkinimu, tačiau tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesudaro pagrindo proporcingai atmestų reikalavimų daliai sumažinti ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes iÅ¡ esmės jo ieÅ¡kinys buvo patenkintas.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visÄ 1005,56 EUR sumÄ ieÅ¡kovui priteisė tik iÅ¡ vienos atsakovės, nors CPK 93 straipsnyje reglamentuotas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas ir 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . LR CPK 98 str. 2 d. numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, Å¡ioje byloje nenustatyta, jog 724,05 EUR ieÅ¡kovo iÅ¡laidos virÅ¡ijo Rekomendacijose nustatytus dydžius. IeÅ¡kovo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ visų atsakovų, nes CPK 93 str. nesudaro pagrindo atsižvelgti į jų kaltės laipsnį.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog niekinio sandorio šalys buvo kiti atsakovai, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria 1005,56 EUR bylinėjimosi išlaidos priteistos tik iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, keistina ir jos priteistinos ieškovui lygiomis dalimis iš visų atsakovų, t. y. po 251,39 EUR. Bylinėjimosi išlaidos nesudaro savarankiško ieškinio reikalavimo, todėl šalies prašymas dėl jų priteisimo gali būti sprendžiamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008).

Teisingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas yra teismo pareiga, todėl nelaikytina šio apeliacinio skundo ribų viršijimu ir 43,75 EUR priteistų pašto išlaidų perskirstymas valstybei, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 10,94 EUR.             Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme             Atsakovai šioje byloje pateikė 2 apeliacinius skundus, todėl ieškovui iš atsakovų (duomenys neskelbtini) priteistina 450 EUR išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, pagal paminėtų Rekomendacijų 8.11 p. ir CPK 93 str. 3 d., 98 str. (t. 2, b. l. 102).

IeÅ¡kovas už atsiliepimÄ Ä¯ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti 250 EUR (t. 2, b. l. 107) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau Å¡is praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies, nes Å¡is apeliacinis skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, todėl iÅ¡ Å¡ios atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 125 EUR iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovai (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o priteisti 187,50 EUR iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 121), tačiau Å¡is praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies, nes Å¡is apeliacinis skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, todėl iÅ¡ Å¡ios atsakovės atsakovams R. priteistina 93,75 EUR iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 46,88 EUR.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas n u t a r i a :              Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-04-07 sprendimo dalį, kuria iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteista 1005,56 EUR S. Ž. ir 43,73 EUR pašto išlaidų valstybei, pakeisti ir iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. K., E. R., R. R. priteisti S. Ž. po 251,39 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir po 10,94 EUR pašto išlaidų valstybei.             Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.             Priteisti S. Ž. iš E. R. ir R.

R. po 225 EUR ir iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 125 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.              Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos E. R. ir R. R. po 46,88 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                             Erika Misiūnienė Kolegijos teisėjos                                                                      Aušra Maškevičienė                                                                                                                                                        Virginija Nijolė Griškevičienė