Legislator Case Law & Legislation
6cf5260d-ae59-45d3-b07f-930c6d98d8b2 AI generated

6cf5260d-ae59-45d3-b07f-930c6d98d8b2 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 6cf5260d-ae59-45d3-b07f-930c6d98d8b2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kovei L. M., atsakovo UAB „Švarinta“ direktorei I. S. ir atstovui advokatui DrÄ sučiui Narmontui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. M. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo

Legislator headnote

AI generated

6cf5260d-ae59-45d3-b07f-930c6d98d8b2 · Å iaulių apygardos teismas: palÅ«kanų priteisimo, ir pagal atsakovo UAB „Švarinta“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei L. M. dėl permokos priteisimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja B

Pranešėja D. Burbulienė                                                    Â

Nuorašas

Teisėja  E. Dambrauskienė     Â

                                          Civilinė byla Nr. 2A-629-267/2010

                                                                                        Â

Proceso Nr. 2-07-3-00821-2009-4

                                                             Â

                            Procesinio sprendimo kategorija 121.21.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 22 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Burbulienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant

ieÅ¡kovei L. M., atsakovo UAB „Švarinta“ direktorei I. S. ir atstovui advokatui DrÄ sučiui Narmontui,

viešame

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. M. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo

2010 m. liepos 2 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui UAB „Švarinta“ dėl su darbo

santykiais susijusių iÅ¡mokų už virÅ¡valandžius ir darbÄ poilsio dienomis, vidutinio darbo užmokesčio už nesavalaikį atsiskaitymÄ , neturtinės žalos,

palūkanų priteisimo, ir pagal atsakovo UAB „Švarinta“ priešieškinį ieškovei L. M. dėl permokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė L. M. kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Švarinta“ 4089,25 Lt su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų už virÅ¡valandžius ir darbÄ poilsio dienomis, dviejų mėnesių vidutinį darbo užmokestį už nesavalaikį atsiskaitymÄ , 20000 Lt neturtinės žalos, 5 % metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad UAB „Švarinta“ ji dirbo nuo 2006-10-02 iki 2008-07-11 (duomenys neskelbtini) pareigose. IeÅ¡kovės teigimu, skaičiuoti didesnį atlyginimÄ , nei buvo numatyta darbo sutartyje, buvo nuspręsta už virÅ¡valandinį darbÄ dirbant su sÄ skaitomis. Taip pat ieÅ¡kovė pažymėjo, kad UAB „Švarinta“ ji kiekvienÄ dienÄ dirbdavo po darbo ir savaitgaliais. 2008 m. birželį ieÅ¡kovė iÅ¡dirbo 60 val. virÅ¡valandžių, be to, dirbo 5 poilsio dienas, o liepÄ ji iÅ¡dirbo 21 val. virÅ¡valandžių bei dvi darbo dienas savaitgaliais po to, kai su ieÅ¡kove buvo nutraukta darbo sutartis. Todėl ieÅ¡kovei neiÅ¡mokėtÄ 4849,25 Lt darbo užmokestį už virÅ¡valandžius ji prašė priteisti iÅ¡ atsakovo. Taip pat ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovė grindė tuo, kad atsakovas UAB „Švarinta“ 2009-02-12 raÅ¡tu informavo naujÄ jį

ieÅ¡kovės darbdavį (duomenys neskelbtini) direktorių apie UAB „Švarinta“ reikalavimÄ ieÅ¡kovei

grÄ Å¾inti jai permokėtas iÅ¡mokas, tokiu bÅ«du atsakovas pažeidė LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 str. 1 d., 6 d., Darbo kodekso 47 str. 6 d. nuostatas. Dėl to, kad buvo pažeista ieÅ¡kovės teisė į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ , taip pat buvo paskleisti duomenys apie ieÅ¡kovę, neatitinkantys tikrovės ir žeminantys jos garbę ir orumÄ , jog ieÅ¡kovė pasisavino atsakovo pinigus, ieÅ¡kovė patyrė didelių iÅ¡gyvenimų, nervinį stresÄ , nepasitikėjimo savimi jausmÄ , pažeminimÄ prieÅ¡ kitus, tai yra, neturtinę žalÄ , kuriÄ ji įvertino 20000 Lt ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo.

Atsakovas UAB „Švarinta“ su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl permokos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. M. 1398,31 Lt permokÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad sÄ skaitų iÅ¡leidimas įėjo į ieÅ¡kovės pareigas, nes Å¡ias funkcijas atliko ir ankščiau dirbęs (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog atsakovo darbuotojai Ž. G. tikrinant buhalterinius dokumentus buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėta permoka. Atsakovo teigimu, telefonu informavus ieÅ¡kovę apie permokÄ , Å¡i sutiko jÄ grÄ Å¾inti, tačiau vėliau ieÅ¡kovė neatsiliepdavo į atsakovo atstovės skambučius, todėl jai buvo iÅ¡siųstas registruotas laiÅ¡kas, dar vėliau – pretenzija dėl permokos grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kovei geranoriÅ¡kai negrÄ Å¾inus darbo užmokesčio permokos, atsakovas prašė teismo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovė 1398,31 Lt permokÄ .

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos

2 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė atsakovui UAB „Švarinta“ iÅ¡ ieÅ¡kovės L. M. 1398,31 Lt permokÄ , 1494,05 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tuo pačiu teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės L. M. 32,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad darbuotojo buvimo darbe virÅ¡ijant darbo laiko trukmę faktas, nors galimai ir susijęs su darbo funkcijų atlikimu, pats savaime nereiÅ¡kia virÅ¡valandinio darbo, jeigu taip elgiamasi ne pagal darbovietėje nustatytÄ tvarkÄ , todėl tokiu atveju neatsiranda ir darbdavio pareiga apmokėti už tokį buvimÄ darbo vietoje kaip už virÅ¡valandinį darbÄ . Teismas pripažino, jog ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, kad ji darbdavio UAB „Švarinta“ direktoriaus nurodymu 2008 m. birželio – liepos mėnesiais dirbo virÅ¡valandžius. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡mokų už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio dienomis priteisimo, o taip pat iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio už nesavalaikį atsiskaitymÄ priteisimo

teismas atmetė. Nustatė, kad atsakovas UAB „Švarinta“ be pagrindo ieškovei L. M. 2008-04-28 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys

neskelbtini) iÅ¡mokėjo 500 Lt, 2008-07-11 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėjo 898,28 Lt, ir tai įvyko bÅ«tent dėl buhalterinės sÄ skaitybos klaidos. Todėl teismas patenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 1398,31 Lt permokos iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteisimo. Spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad ginčo dalyku byloje yra asmens garbės ir orumo gynimas. Apžvelgęs įrodymų visetÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė aplinkybės, kad atsakovas paskleidė apie jÄ duomenis apie atsakovo lėšų pasisavinimÄ , neįrodė. Nesant įrodyto informacijos paskleidimo fakto, reikalingo ginant garbę ir orumÄ , teismas kitų faktų neanalizavo. Esant tokioms aplinkybėms teismas

pripažino ieškovės ieškinį dalyje dėl garbės ir orumo gynimo neįrodytu. Teismas konstatavo, jog

atsakovas UAB „Švarinta“, pateikdamas (duomenys neskelbtini) direktoriui V. K. 2009-02-12 praneÅ¡imÄ ir jo priedus su dokumentuose

nurodyta informacija apie ieÅ¡kovės pas atsakovÄ 2008 m. gautÄ darbo užmokestį, apie jai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, taip pat pateikdamas ieÅ¡kovės ir atsakovo susiraÅ¡inėjimo medžiagÄ , paskleidė duomenis apie ieÅ¡kovę, neturėdamas ieÅ¡kovės sutikimo bei pažeidė LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 str.

nustatytÄ duomenų teikimo tvarkÄ . Todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti atlyginti

atsakovo jai padarytÄ neturtinę žalÄ , nepriklausomai nuo to, ar ji pasinaudojo LR asmens duomenų apsaugos įstatymo 42 str. nustatyta atsakovo veiksmų apskundimo tvarka (LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 54 str.). Tačiau teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji dėl atsakovo veiksmų paskleidžiant duomenis

apie ieÅ¡kovę patyrė neturtinę žalÄ . Todėl teismas ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje bei iÅ¡vestinį

reikalavimÄ dėl 5 proc. metinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovo atmetė.

            Apeliaciniu skundu ieškovė L. M. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos

2 d. sprendimÄ ir priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo 20000 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo pagrindinio klausimo, t. y. asmens ir asmeninių duomenų neteisėto pavieÅ¡inimo, ko pasėkoje ir buvo padaryta neturtinė žala. Atsakovas pripažino, jog pasielgė nesÄ Å¾iningai, pavieÅ¡ino slaptus, su darbo teisiniais santykiais su trečiaisiais asmenimis susijusius ieÅ¡kovės duomenis, kÄ imperatyviai draudžia asmens duomenų apsaugos įstatymas. Å iuo atveju atsakovas, paskleisdamas tokiÄ informacijÄ , pažemino ieÅ¡kovę prieÅ¡ trečiuosius asmenis, traktuojant jÄ kaip svetimo turto pasisavintojÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog asmeninių duomenų ar duomenų apie tai, kad fizinis asmuo nevykdo finansinių įsipareigojimų (nesukonkretinant kokių), paskelbimas pripažintinas privataus asmens gyvenimo pažeidimu, nes privatus fizinis asmuo naudojasi didesne privataus gyvenimo apsauga nei vieÅ¡as asmuo ar juridinis asmuo, todėl negalima skelbti netikslių ar bendro pobÅ«džio duomenų vien tik todėl, kad fizinis asmuo neįvykdė konkrečių įsipareigojimų. Todėl nagrinėjamoje byloje atsakovo argumentai, kad duomenys apie ieÅ¡kovės finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ buvo paskelbti etiÅ¡kai, tinkamai ir tai atitinka tikrovę, neturi jokios reikÅ¡mės. IeÅ¡kovė prašė kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekcijÄ , tačiau teismas visiÅ¡kai šį praÅ¡ymÄ ignoravo, nors to tikrai reikėjo, nes kaip matyti iÅ¡ skundžiamom sprendimo, teismas nesuprato, kas yra asmens duomenų pavieÅ¡inimas ir neteisėtas jų atskleidimas.

          2. IeÅ¡kovė neturtinės žalos atlyginimo pagrindu nurodė du deliktus – garbės ir orumo pažeidimÄ , teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimÄ , tačiau pareiÅ¡kė bendrÄ reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ . Todėl Å¡iuo atveju gali bÅ«ti įvertintas tik vienas arba abu teisės pažeidimai ir nustatyta kokio dydžio neturtinė žala buvo padaryta ieÅ¡kovei kiekvienu konkrečiu deliktu arba abiem kartu. Faktas, jog atsakovas vieÅ¡ai pažemino ieÅ¡kovę prieÅ¡ kitÄ darbdavį, atskleidė jos asmeninius duomenis, gautÄ uždarbį, sÄ skaitas ir pan., apÅ¡meižė jÄ neturėdamas jokio teisėto pagrindo, jokio sprendimo dėl to, kad ieÅ¡kovė dėl kažkokių jos veiksmų yra kalta, pažeidė asmens konfidencialumo bei asmens duomenų apsaugos įstatymÄ , yra nepateisinamas jokiais atsakovo veiksmais bei byloje surinktais įrodymais. Todėl ieÅ¡kovė savo patirtas kančias, pažeminimÄ , neteisėtai paskleistÄ ir pavieÅ¡intÄ informacijÄ apie jos asmeninius duomenis, įsipareigojimus, finansinius duomenis įvertino 20000 Lt suma.

3. Teismas nepagrįstai patenkino atsakovo priešieškinį. Ieškovės manymu, teismas netinkamai įvertino šalių argumentus bei byloje surinktus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog darbdavio pateikti vidaus dokumentai ar lokaliniai teisės aktai, ant kurių nėra darbuotojo parašo ir darbuotojas su jais nesupažindintas, yra bereikšmiai ir jokios įrodomosios galios neturi. Ieškovė teismo prašė išreikalauti iš banko prisijungimo duomenis, iš kurių labai aiškiai matyti kada ieškovė buvo prisijungusi, po kiek valandų ir kokiomis dienomis dirbta bei iš kur susidarė

viršvalandinis darbas. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šiuos duomenis ir prašymus nereagavo, o rėmėsi

tik atsakovo pateiktais lokaliniais teisės aktais.

           Atsiliepimu į ieÅ¡kovės L. M. apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Švarinta“ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. IeÅ¡kovė, apeliaciniu skundu praÅ¡ydama pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį jai atmesti, nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog darbdavio pateikti vidaus dokumentai ar lokaliniai teisės aktai, ant kurių nėra darbuotojo paraÅ¡o ir darbuotojas su jais nesupažindintas, yra bereikÅ¡miai ir jokios įrodomosios galios neturi. Tačiau ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde niekaip neatskleidžia bei niekaip neargumentuoja, kaip Å¡is jos teiginys konkrečiai yra susijęs su pirmosios instancijos teismo 2010-07-02 sprendimo dalimi, kuria teismas tenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 1398,31 Lt permokÄ . Todėl teigtina, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas toje dalyje, kurioje ieÅ¡kovė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria buvo patenkintas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 1398,31 Lt permoka, neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nenurodo, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų netinkamai įvertinęs kokį nors konkretų įrodymÄ arba neįvertinęs ar neaptaręs kokio nors byloje esančio konkretaus įrodymo, taip pat nenurodo, kad teismas, tenkindamas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, bÅ«tų pažeidęs kokiÄ nors konkrečiÄ materialinės teisės normÄ . Pažymėtina, kad

ieškovė pirmosios instancijos teisme pati paaiškino, kad jai permokėta 1398,31 Lt suma turi būti įskaityta kaip išmoka už

virÅ¡valandžius ir darbÄ poilsio dienomis, kas rodo, kad pati ieÅ¡kovė pripažino, kad Å¡i suma jai buvo permokėta. Tačiau apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė neskundžia pirmosios instancijos teismo 2010-07-02 sprendimo dalies, kuria teismas atmetė jos reikalavimus atsakovui priteisti iÅ¡mokas už darbÄ poilsio dienomis ir virÅ¡valandžius

2. IeÅ¡kovė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ UAB „Švarinta“ 2009-02-12 praneÅ¡imo, kuris buvo atsiųstas įjos darbovietę (duomenys neskelbtini) direktoriui V. K.. Tačiau analizuojant atsakovo 2009-02-12 praneÅ¡imo turinį matyti, kad Å¡is praneÅ¡imas yra informacinio pobÅ«džio, jame nėra pateikiama absoliučiai jokia ieÅ¡kovės reputacijÄ menkinanti, žeminanti ar neigiamÄ nuomonę apie ieÅ¡kovę formuojanti informacija. Minėtame praneÅ¡ime iÅ¡dėstyta informacija nėra iÅ¡galvota, pramanyta, iÅ¡kreipta – visa minėta informacija yra objektyvi bei pagrįsta finansiniais dokumentais, tvarkytais pačios ieÅ¡kovės jai UAB „Švarinta“ einant (duomenys neskelbtini) pareigas. Todėl atmestini ieÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovas Å¡iame praneÅ¡ime paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

3. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006, ir tvirtina, jog neturi reikšmės, kad atsakovo nurodyti duomenys atitinka tikrovę. Tačiau tos bylos faktinės aplinkybės visiškai skirtingos nuo bylos, išnagrinėtos Šiaulių miesto apylinkės teisme, aplinkybių.

3. IeÅ¡kovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris įrodytų jos patirtÄ neturtinę žalÄ , o prieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė sÄ moningai iÅ¡sigalvojo faktus (tai yra, kad (duomenys neskelbtini) direktorius siekė jÄ atleisti iÅ¡ darbo), tuo nesÄ Å¾iningai siekdama parodyti, kad patyrė neturtinę žalÄ . Net jeigu ieÅ¡kovė ir patyrė kažkokiÄ Ä¯tampÄ dėl sprendžiamo ginčo dėl permokos grÄ Å¾inimo, tai yra natÅ«ralus pojÅ«tis, kuriuos iÅ¡gyvena kiekvienas asmuo, susidÅ«ręs su „menkiausiais“ įsibrovimais į jo asmeninę erdvę. Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad yra patirta neturtinė žala.

4. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė neteisingai nurodo, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu ji pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekcijÄ , kuri nagrinėja skundus bei tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumÄ , priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų, tačiau pirmosios instancijos teismas šį praÅ¡ymÄ visiÅ¡kai ignoravo. IÅ¡ tikrųjų ieÅ¡kovė tokio praÅ¡ymo teisme nebuvo pateikusi. Bylos teisminio nagrinėjimo metu atsakovui nurodžius, kad pagal Asmenų duomenų teisinės apsaugos įstatymo 36 str., kaip vykdomas Å¡is įstatymas prižiÅ«ri ir kontroliuoja Valstybinė duomenų inspekcija, o pagal Å¡io įstatymo 52 str. 3 d. Valstybinės duomenų inspekcijos sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiami teismui, kas leidžia tvirtinti, kad yra nustatyta ikiteisminė ginčų tvarka dėl asmenų duomenų teisinės apsaugos. Tačiau ieÅ¡kovė minėta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nepasinaudojo, o teismas, išėjęs priimti sprendimo, atnaujino bylos nagrinėjimÄ siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovė yra kreipusis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekcijÄ .

 Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovė palaikė apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais pagrindais ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti, o atsakovo atstovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Â

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).   Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei L. M., kuri iÅ¡ darbo UAB „Švarinta“ buvo atleista 2008-07-11 pagal DK 127 str. 1 d. (darbuotojos praÅ¡ymu), 2008-04-28 ir 2008-07-11 pagal kasos iÅ¡laidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo permokėta dėl padarytos sÄ skaitybos klaidos 1398,31 Lt. Atsakovas, siekdamas susigrÄ Å¾inti permokÄ , 2009-02-12 raÅ¡tu, o vėliau ir žodžiu informavo naujÄ jį ieÅ¡kovės L. M. darbdavį, (duomenys neskelbtini) direktorių V. K., apie UAB „Švarinta“ pretenzijas L. M. dėl 1398,31 Lt permokos grÄ Å¾inimo, pateikė duomenis apie ieÅ¡kovės darbo užmokestį bei ginčo Å¡alių susiraÅ¡inėjimo medžiagÄ , susijusiÄ su permoka ir jos iÅ¡ieÅ¡kojimu. IeÅ¡kovė tokį buvusio darbdavio elgesį įvertino kaip pažeidžiantį jos garbę ir orumÄ bei teisę į privatų gyvenimÄ , dėl ko prašė priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .     Â

Tenkindamas byloje pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį 2010-07-02 sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės L.

M. atsakovo naudai 1398,31 Lt darbo užmokesčio permokÄ . IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡mokas už darbÄ poilsio dienomis ir virÅ¡valandžius apylinkės teisme buvo atmestas. Å ioje apeliacijoje vertinama

tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, laikytinas pagrįstu ir

teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis pateikto skundo faktiniu ir

teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Būdinga, kad apeliacijoje tikrinama tai, ar teismas turėjo

pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ ,

aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet

kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Tai, kad apeliantei nepatinka pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas įrodymų vertinimas, nereiÅ¡kia, kad skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ apelianto argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008). Todėl, atmesdamas apeliacinį skundÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje, apeliacinės instancijos teismas tiesiog pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčijama Å iaulių miesto apylinkės teismo sprendimo dalimi – neturtinės žalos atlyginimu.

IeÅ¡kovė neturtinės žalos atlyginimo pagrindu nurodė du deliktus – garbės ir orumo pažeidimÄ ir teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ neturtinės žalos atlyginimo dalyje, pasisakė dėl abiejų ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindų (CK 2.23 str., 2.24 str.) ir įstatymo nustatyta tvarka įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovas paskleidė jos garbę ir orumÄ Å¾eminančius faktus, vieÅ¡ai pažemino ar apÅ¡meižė. Todėl teisėjų kolegija apeliantės argumentus, susijusius su netinkamu CK 2.24 str. nuostatų taikymu nagrinėjamoje byloje, atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus ir sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateiktais atsikirtimais, kad ieÅ¡kovės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006 negali bÅ«ti vertinama kaip teisminis precedentas, nes esminiai skiriasi faktinės nurodytos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės.  Â

Motyvuojamojoje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas konstatavo ieÅ¡kovės asmens duomenų, sudarančių fizinio asmens privatų gyvenimÄ , atskleidimo tretiesiems asmenims, nesant teisinio pagrindo, faktÄ ir tuo pačiu Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (1996-06-11 Nr. I-1374) pažeidimÄ . Teismas nurodė, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje taikė teisių pažeidimo konstatavimÄ kaip savarankiÅ¡kÄ teisių gynimo bÅ«dÄ . Teismo sprendimas Å¡ioje dalyje atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2010, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ ).

Kolegijos vertinimu, toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das nagrinėjamu atveju yra pakankamas, nes byloje nebuvo nustatyta neigiamų padarinių ieÅ¡kovės L. M. reputacijai, saviraiÅ¡kai ir atsakovo kaltės dėl tokių padarinių (CK 6.250 str.). PrieÅ¡ingai, byloje apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad L. M. po įvykio keletÄ kartų teikė praÅ¡ymus iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, bet jai buvo siÅ«loma pasilikti. Vėliau darbo sutartis buvo nutraukta, nes L. M. buvo per sunku dirbti, be to, ji numanė mokykloje atliekamo audito rezultatÄ , dėl kurio daug klaidų padariusiai (duomenys neskelbtini) grėsė priverstinis atleidimas iÅ¡ darbo (b. l. 166 t. 1). Teismas įvertina ir tai, kad atsakovo reikalavimai dėl permokos grÄ Å¾inimo, skirtingai nei tvirtina ieÅ¡kovė, buvo pagrįsti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju L. M., įvertindama asmens duomenų pavieÅ¡inimu jai padarytÄ neturtinę žalÄ 20000 Lt, neiÅ¡laiko teisminėje praktikoje įtvirtinto pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ pusiausvyros principo. Atsakovas 2008-07-10 davė ieÅ¡kovei rekomendacinį laiÅ¡kÄ , kuriame naujajam darbdaviui pristatė savo buvusiÄ (duomenys neskelbtini) kaip darbščiÄ , drausmingÄ , atsakingÄ darbuotojÄ (b. l. 9 t. 1). Vėliau permokos grÄ Å¾inimo klausimÄ UAB „Švarinta“ siekė iÅ¡spręsti tarpusavio bendradarbiavimo bÅ«du, tačiau L. M. ignoravo atsakovo praÅ¡ymus. Atkreiptinas dėmesys, kad L. M. pati perdavė (duomenys neskelbtini) direktoriui V. K. 2009-02-12 atsakovo laiÅ¡kÄ , kurio turinys jai buvo žinomas, o, iÅ¡kėlusi bylÄ teisme Å¡iame laiÅ¡ke buvusiÄ informacijÄ kvalifikuoja kaip asmeninių duomenų neteisėtÄ pavieÅ¡inimÄ ir siekia itin didelio neturtinės žalos atlyginimo. Toks ieÅ¡kovės elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Formuodamas teismų praktikÄ neturtinės žalos atlyginimo bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam kompensavimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsinamasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, o pats teisės pažeidimo pripažinimas byloje – yra savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Konstatavusi Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies iÅ¡vada ieÅ¡kinį atmesti neatitinka motyvuojamosios sprendimo dalies argumentų.  Todėl skundžiamas teismo sprendimas turi bÅ«ti keičiamas, nurodant, kad L. M. ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, ir pripažįstant, kad atsakovas UAB „Švarinta“, pateikdamas (duomenys neskelbtini) direktoriui V. K. 2009-02-12 praneÅ¡imÄ ir jo priedus su dokumentuose nurodyta informacija apie ieÅ¡kovei pas atsakovÄ mokėtÄ darbo užmokestį, taip pat ieÅ¡kovės ir atsakovo susiraÅ¡inėjimo medžiagÄ iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovas reikalauja grÄ Å¾inti darbo užmokesčio permokÄ , pažeidė ieÅ¡kovės L. M. teisę į privatų gyvenimÄ , Â

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad reikalavimas dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo yra perteklinis, nes ieÅ¡kinys pateiktas nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino, yra teisinga. Apeliantas nenurodė nei teisinių, nei faktinių argumentų, kodėl jis nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nors apeliaciniame skunde vėl pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nors Å¡is ir nėra praleistas.

           Teisėjų kolegija, keisdama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo materialinių teisinių reikalavimų, atitinkamai keičia ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 str.). Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Å¡alių patenkintų reikalavimų apimtį, Å¡alių turėtos atstovavimo iÅ¡laidos abiejų instancijų teismuose paliktinos Å¡alims. Tuo pačiu iÅ¡ Å¡alių lygiomis dalimis priteistina 39,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Ä®vertinus tai, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas visiÅ¡kai ir patenkintas ieÅ¡kovės neturtinis reikalavimas, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 264 Lt žyminio mokesčio (po 132 Lt abiejų instancijų teismuose), o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 66,05 Lt žyminio mokesčio atsakovui. Atlikus Å¡ių sumų įskaitymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo iÅ¡ viso priteistina 197,95 Lt žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Â

n u t a r i a :

          Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos

2 d. sprendimÄ ir iÅ¡dėstyti jį taip:

„Ieškovės L. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas UAB „Švarinta“, pateikdamas (duomenys neskelbtini) direktoriui V. K. 2009-02-12 praneÅ¡imÄ ir jo priedus su dokumentuose nurodyta informacija apie ieÅ¡kovei pas atsakovÄ mokėtÄ darbo užmokestį, taip pat pateikdamas ieÅ¡kovės ir atsakovo susiraÅ¡inėjimo medžiagÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovas reikalauja ieÅ¡kovės grÄ Å¾inti darbo užmokesčio permokÄ , pažeidė ieÅ¡kovės L. M. teisę į privatų gyvenimÄ .

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovo UAB „Švarinta“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti atsakovui UAB „Švarinta“ iÅ¡ ieÅ¡kovės L. M. 1398,31 Lt permokÄ .

Priteisti ieškovei L. M. iš atsakovo UAB „Švarinta“ 197,95 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. M. ir atsakovo UAB „Švarinta“ į Valstybės biudžetÄ po 19,55 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).“

 Â

Â

 Kolegijos pirmininkė                                                              Danutė

Burbulienė

                  Â

Teisėjai                                                                                  Birutė

Simonaitienė

                                                             Â

                             Vytautas Kursevičius

Nuorašas tikras

Teisėja

Danutė Burbulienė