6ceb51cd-fe36-4889-9e95-1a80da4401b4 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

     Civilinė byla Nr.2A-629-345/2010

      Procesinio sprendimo kategorija:

     121.15.;121.18.;121.21.;

                                                              Â

                                                                                                                               Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                             NUTARTIS

                                                       2010 m. liepos 29 d.

                                                                 Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Andžej Maciejevski ir Algirdo Auruškevičiaus,

sekretoriaujant Aleksui Navickui,

dalyvaujant ieškovų E. J. ir I. J. atstovui advokatui Linui Sesickui, atsakovo SB „Pavilnys“ pirmininkei B. A., atsakovės

D. G. ir SB „Pavilnys“ atstovei, advokatei Nijolei Pakalnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. J. ir

I. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų E. J. ir I. J. ieÅ¡kinį atsakovams SB „Pavilnys“, D. G., tretysis asmuo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, dėl pažeistų teisių gynimo ir kt.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė :

           Ieškovai

ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami nustatyti, kad ribos, skiriančios E. J. ir I. J. žemės sklypÄ Nr. 3 (duomenys

neskelbtini), esantį SB „Pavilnys“, (duomenys neskelbtini), taip pat sklypÄ Nr.

5 (duomenys neskelbtini), esantį SB „Pavilnys“, (duomenys neskelbtini), nuo atsakovės D. G. žemės sklypo Nr. 4 (duomenys neskelbtini), esančio SB „Pavilnys“, yra nustatytos generaliniame sodininkų bendrijos plane ir 2008-11-24 žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų paženklinimo-parodymo aktuose, ir leisti suderinti minėtų sklypų kadastrinių matavimų bylas VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriuje be atsakovės D. G. ir be sodininkų bendrijos „Pavilnys“ pirmininko, sutikimų.

Nurodė, kad atsakovai nepagrįstai atsisako pasiraÅ¡yti žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų paženklinimo-parodymo 2008-11-24 aktuose, dėl ko ieÅ¡kovai negali suderinti minėtų žemės sklypų ribų Žemėtvarkos skyriuje. Sklypai Nr. 3 ir Nr. 5 ribojasi su atsakovei D. G. priklausančiu sklypu Nr. 4, bei su SB priklausančiu bendro naudojimo keliu. Vilniaus apygardos teismas 2006-05-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-490/2006 leido ieÅ¡kovams geodezinių matavimų planÄ derinti be sklypo Nr. 2 savininkų sutikimo,

pripažinęs, jog jie nepagrįstai atsisakė pasirašyti ant žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo

aktÄ (b. l. 23-27). Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovų žemės sklypų riba atitinka sodininkų bendrijos generalinio plano ribas.

           Atsakovė D. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ji buvo kviesta į 2008-11-11 paskirtÄ ieÅ¡kovams priklausančių žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo procedÅ«rÄ , tačiau faktiÅ¡kai Å¡ių žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti 2008-11-24 (Å¡ia data suraÅ¡yti ir žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktai), o į 2008-11-24 vykusį žemės sklypo ribų paženklinimÄ atsakovė nebuvo kviesta. IeÅ¡kovų praÅ¡omos nustatyti žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribos neatitinka sodininkų bendrijos „Pavilnys“ generaliniame plane pažymėtų ribų. 2008 m. balandžio mėn. atsakovės iniciatyva buvo atlikti jos Nr. 4 žemės sklypo geodeziniai matavimai (žemės sklypo Nr. 4 ribų parodymo-paženklinimo akte ieÅ¡kovai taip pat atsisakė pasiraÅ¡yti), pagal kuriuos atsakovei priklausančio žemės sklypo riba su ieÅ¡kovams priklausančiu žemės sklypu Nr. 3 (gretimybė 1-2) yra 2,18 m ilgesnė, nei ieÅ¡kovų pateiktoje kadastrinių matavimų byloje. IeÅ¡kovų pateiktoje kadastrinių matavimų byloje

nurodytas atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas (285 kv.m.) neatitinka D. G. nuosavybės dokumentuose nurodyto žemės sklypo Nr. 4

ploto – 278 kv.m. Atsakovės nuomone, nustačius žemės sklypų ribas pagal ieÅ¡kovų pateiktus dokumentus, gali bÅ«ti pažeisti ne tik jos, bet ir kitų sodininkų bendrijos narių interesai, gali tekti tikslinti sodininkų bendrijos „Pavilnys“ generalinį planÄ .

           Atsakovas sodininkų bendrija „Pavilnys“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovų teikiamame žemės sklypo Nr. 5 plane nepažymėti prie rytinės sklypų ribos ties kelio riba sumūryti stulpai naujai tvorai, todėl atlikti kadastriniai matavimai yra nepilni, netikslūs. Žemės sklypo Nr. 5 rytinė riba nesutampa su kelio riba, nurodyta sodų bendrijos generaliniame plane. Kitos ieškovų prašomos nustatyti žemės sklypų ribos taip pat neatitinka SB „Pavilnys“ generaliniame plane nustatytų ribų.

           Atsiliepime į ieÅ¡kinį tretysis asmuo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, administracijos atstovui nedalyvaujant.

Dublike ieÅ¡kovai nurodė, kad jų iniciatyva parengtose kadastrinių matavimų bylose nurodytas žemės sklypo Nr. 3 plotas (580 kv.m) atitinka sodininkų bendrijos generaliniame plane nurodytÄ Å¾emės sklypo plotÄ , o sklypo kraÅ¡tinės (61,00; 10,05; 55,46; 10,38) nevirÅ¡ija generaliniame plane nurodytų kraÅ¡tinių ribų. Žemės sklypo Nr. 5 plotas (247 kv.m) taip pat atitinka sodininkų bendrijos generaliniame plane nurodytÄ Å¾emės sklypo plotÄ , o trys iÅ¡ keturių sklypo kraÅ¡tinių (25,99; 10,10; 25,12; 9,25) yra mažesnės už generaliniame plane nurodytas kraÅ¡tinių ribas. Tik viena sklypo kraÅ¡tinė, nurodyta sklypo Nr. 5 plane (jos ilgis 10,10 m), yra nežymiai ilgesnė už generaliniame plane nurodytÄ kraÅ¡tinės ilgį, tačiau skirtumas tarp kraÅ¡tinių ilgių, numatytų ieÅ¡kovų iniciatyva parengtame sklypo Nr. 5 plane ir bendrijos generaliniame plane, nevirÅ¡ija pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse leidžiamos paklaidos. IeÅ¡kovai pažymėjo, jog žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 kadastriniai matavimai buvo atlikti 2008-11-11, tik sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai parengti 2008-11-24, todėl atsakovų argumentai dėl to, jog jie nebuvo tinkamai informuoti apie sklypų ribų nustatymo ir paženklinimo datÄ bei laikÄ , nėra pagrįsti.

           Triplike atsakovas SB „Pavilnys“ nurodė, kad ieÅ¡kinys apskritai nenagrinėtinas teisme dėl jo trÅ«kumų. IeÅ¡kovai nepateikė teismui Žemėtvarkos skyriaus sprendimo dėl sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų suderinimo, kuriame bÅ«tų konstatuota, jog parengti žemės sklypų planai atitinka teisės aktų reikalavimus, ir kad Žemėtvarkos skyrius atsisako suderinti ribas tik dėl to, jog nėra atsakovų parašų. IeÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribas be nustatyta tvarka parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, taip bandydami iÅ¡vengti administracinių procedÅ«rų ir perkeldami atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimÄ teismui. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2007-09-06 raÅ¡tu nurodė, kad viena iÅ¡ aplinkybių, trukdančių suderinti minėtų žemės sklypų planus, yra tai, jog nepateikti duomenys, kad Vilniaus apygardos teismo

2006-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-32-490/2006 nurodytas pagal E. J. pasiÅ«lymÄ teismui pateiktas parengtas planas,

atitinkantis sodininkų bendrijos generalinį planÄ , yra žemės sklypo planas, sudarytas 2007 m. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovai nagrinėjamoje byloje nori suderinti visiÅ¡kai kitokias žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribas, nei buvo suderintos aukščiau nurodytoje Vilniaus apygardos teismo byloje. Taip pat nurodė, kad atsakovai SB „Pavilnys“ ir D. G. neturi pareigos atsakyti dėl ieÅ¡kovų teisių pripažinimo ir žemės sklypų ribų nustatymo, nes tik Žemėtvarkos skyrius privalo tikrinti, ar nėra kliūčių, kliudančių suderinti sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribas, todėl bÅ«tent Žemėtvarkos skyrius, o ne SB „Pavilnys“ ir D. G. nagrinėjamoje byloje trauktinas atsakovu.

Vilniaus miesto ketvirtas apylinkės teismas

2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisti iš ieškovų E. J. ir I. J. atsakovei D.

G. 400 Lt ir atsakovui sodininkų bendrijai „Pavilnys“ 1500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, bei valstybei 45,90 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Konstatavo, kad ieÅ¡kovo pateiktuose žemės sklypų planuose (t. 1, b. l. 56, 73) visi žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 kraÅ¡tinių ilgiai yra mažesni, lyginant su nurodytais 2002 m. rugpjūčio mėn. žemės sklypo plane ir sodininkų bendrijos „Pavilnys“ generaliniame plane kraÅ¡tinių ilgiais (t. 1, b. l. 17), iÅ¡skyrus ribos su (duomenys neskelbtini) gatve kraÅ¡tinę – pagal 2002 m. rugpjūčio mėn. planÄ bendra sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 riba su (duomenys neskelbtini) gatve sudaro 19,25 m, tuo tarpu 2008 m. lapkričio mėn. planuose sklypo Nr. 3 riba su nurodyta gatve yra 10,05 m, o sklypo Nr. 5 riba su nurodyta gatve – 10,10 m (bendra sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 riba su (duomenys neskelbtini) gatve – 20,15 m); sodininkų bendrijos „Pavilnys“ generaliniame plane sklypo Nr. 3 riba su nurodyta gatve yra 10,20 m, o sklypo Nr. 5 riba su nurodyta gatve – 9,60 m (bendra sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 riba su (duomenys neskelbtini) gatve – 19,80 m). Taigi praÅ¡omas nustatyti sklypo Nr. 5 ribos su (duomenys neskelbtini)gatve ilgis, lyginant su numatytuoju generaliniame plane, yra didesnis 0,50 m (tuo tarpu bendras praÅ¡omas nustatyti sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribos su (duomenys neskelbtini) gatve ilgis, lyginant su numatytuoju generaliniame plane, yra didesnis 0,35 m). Toks praÅ¡omo nustatyti sklypo Nr. 5 ribos su (duomenys neskelbtini) gatve ilgio ir sodininkų bendrijos generaliniame plane numatyto minėtos ribos ilgio skirtumas (0,50 m) ženkliai virÅ¡ija Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 37 punkto leidžiamÄ matavimų paklaidÄ (0,05 m). Teismo nuomone, ieÅ¡kovai mažų mažiausia nesÄ Å¾iningai siekia įteisinti/nustatyti savo žemės sklypų ribas.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai interpretavo ieÅ¡kovo reikalavimus bei jo pateiktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, bei priimdamas sprendimÄ išėjo už ieÅ¡kinio ribų, todėl sprendimas yra naikintinas.

Esminis ir pagrindinis ieškovų ieškinio reikalavimas buvo leisti suderinti žemės sklypų ribas be atsakovų sutikimo. Kitas ieškinio reikalavimas - nustatyti, kad ribos,

skiriančios ieÅ¡kovų sklypÄ Nr. 3, taip pat sklypÄ Nr. 5, nuo atsakovės D. G. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, SB „Pavilnys“

Nr. 4, Vilniuje, yra tos, kurios nustatytos 2008-11-24 žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų paženklinimo-parodymo aktuose - yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo. Ieškinys yra dėl teisės pripažinimo, t.y, ieškovas prašė pripažinti, kad ieškovo užsakymu parengtos kadastrinių matavimų bylos bei žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 planai atsakovų teisių nepažeidžia, bei patvirtinti ieškovo teisę teikti sklypų kadastrinių matavimų bylas derinti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nesant atsakovų sutikimo, t.y., pripažįstant, jog atsakovai atsisako pasirašyti kadastrinių matavimo bylose nepagrįstai, neturėdami tam objektyvaus pagrindo. Ieškovai pateikė sklypo Nr. 3 ir Nr. 5 kadastrinių matavimų bylas, kurios yra parengtos nepažeidžiant sodininkų bendrijos generalinio plano.

IeÅ¡kovų iniciatyva parengtose kadastrinių matavimų bylose nurodytas žemės sklypo Nr. 3 plotas - 580 kv. m. visiÅ¡kai atitinka 2002-05-20 Žemės sklypo bei sodo pastato pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyto ir vieÅ¡ame registre įregistruoto, bei generaliniame sodininkų bendrijos plane nurodyto žemės sklypo Nr. 3 plotÄ , o nei viena iÅ¡ sklypo kraÅ¡tinių (61,00; 10,05; 55,46; 10,38) nevirÅ¡ija generaliniame plane nurodytų kraÅ¡tinių ribų (63,6; 10,2; 57,7; 10,5).

IeÅ¡kovų sklypo Nr. 5 kadastrinių matavimų bylose nurodytas žemės sklypo Nr. 5 plotas - 247 kv. m. visiÅ¡kai atitinka 2002-05-02 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyto ir vieÅ¡ame registre įregistruoto, bei generaliniame sodininkų bendrijos plane nurodyto žemės sklypo Nr. 5 plotui, o trys iÅ¡ keturių kadastrinių matavimų bylos dokumentuose nurodytų sklypo kraÅ¡tinių (25,99; 10,10; 25,12; 9,25) yra mažesnės nei generaliniame plane nurodytų kraÅ¡tinių ribos (26,0; 9,8; 25,4; 9,7). Sklypo Nr. 5 kadastrinių matavimų byloje pateiktame sklypo Nr. 5 plane nurodyta sklypo kraÅ¡tinė (gretimybė 2-3), kurios ilgis 10,10 m., nežymiai virÅ¡ija generaliniame plane nurodytÄ sklypo kraÅ¡tinės dydį, tačiau, ieÅ¡kovų žiniomis, jis nevirÅ¡ija Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėse, Patvirtintose Žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (Toliau - taisyklės), numatytos leistinos paklaidos dydžio.

           Teismas, nustatydamas leistinos paklaidos dydį visiÅ¡kai nepagrįstai remiasi minėtų taisyklių 37 p., kur yra kalbama apie leistinÄ skirtumÄ tarp ribų posÅ«kio taÅ¡kų linijų tiesioginių matavimų ir poliniu bÅ«du nustatytų koordinačių linijos ilgių, t.y., tarp leistinÄ paklaidÄ taikant du skirtingus matavimo metodus, bet ne apie leistinÄ tiksliųjų kadastrinių matavimų paklaidÄ nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto, kuri turi bÅ«ti apskaičiuojama remiantis minėtų taisyklių 23 p. numatyta tvarka (žr. LAT 2009-05 29 nutartį c.b. 3K-3-226/2009).

Jokių skaičiavimų dėl minėtos leistinos paklaidos teismas savo sprendime nepateikia, todėl nėra jokio pagrindo abejoti ieÅ¡kovo žemės sklypų bylas parengusių licencijuotų specialistų UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ (Licencijos Nr. 314) dokumentų atitikimu teisės aktų nustatytiems reikalavimams, bei UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ geodezininkės D. K. paaiÅ¡kinimais byloje, jog ieÅ¡kovų parengti žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 planai, įvertinus leistinas paklaidas, atitinka sodų bendrijos „Pavilnys“ generalinio plano reikalavimus. Argumentų ir matematinių skaičiavimų paneigiančių ieÅ¡kovų parengtų sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 atitikimÄ generaliniam planui byloje nėra, todėl akivaizdu, jog minėta teismo iÅ¡vada, kaip ir teiginys, jog atsakovai tokiu bÅ«du siekia nesÄ Å¾iningai įteisinti savo žemės sklypų ribas, yra nepagrįsta.

IeÅ¡kovo sklypo plotas turi bÅ«ti lyginamas ne su 2002 metų žemės sklypų planais, kurie nebuvo suderinti su Žemėtvarkos skyriumi ir įregistruoti vieÅ¡ame registre, o su byloje esančiu s. b. „Pavilnys“ generaliniu planu (Nurodytos Teritorijų planavimo įstatymo normos, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str.). Teismo posėdžio metu tiek liudytoja D. K., tiek trečiojo asmens Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos atstovas pateikė teismui paaiÅ¡kinimus, jog jei kadastriniuose matavimuose sklypas yra mažesnis, nesidengia su generaliniame plane nupieÅ¡tais sklypais, tuomet derinimas įvyks, nes nėra pažeidžiamos niekieno teisės. Generaliniai planai yra parengti senai, jie yra netikslÅ«s, liudytoja D. K. bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog skaičiuojant sklypo plotÄ pagal generaliniame plane nurodytus kraÅ¡tinių dydžius, matematiÅ¡kai plotas, nurodytas generaliniame plane nėra gaunamas, todėl akivaizdu, jog nuokrypis nuo generalinio plano objektyviai egzistuoja. IeÅ¡kovų sklypų ribos, pažymėtos kadastrinių matavimo bylose,

lyginant su generaliniu planu yra mažesnės, neįsiterpia nei į atsakovės D. G., nei į atsakovo s.b. „Pavilnys“ bendrosios dalinės

nuosavybės teise valdomus kelius (planuose pažymėta kaip „Pravažiavimas“ ir (duomenys neskelbtini), todėl atsakovų šioje byloje interesai objektyviai nėra ir negali būti pažeidžiami.

Atmesdamas ieÅ¡kinį tuo pagrindu, jog ieÅ¡kovo kadastrinių matavimų byloje nurodyta sklypo Nr. 2 riba (61 m.) yra mažesnė nei 2006-05-25 nutartimi nustatyta Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 riba (63,5 m.) teismas ne tik išėjo už ieÅ¡kinio ribų, tačiau ir visiÅ¡kai nepagrįstai ir nesiremdamas jokiais faktiniais duomenimis padarė iÅ¡vadÄ , jog minėtas ribų ilgių neatitikimas pažeidžia sklypo Nr. 2 savininko teises ir teisėtus interesus. Pažymi, kad ieÅ¡kovų pateiktose kadastrinių matavimų bylose praÅ¡oma suderinti sklypo Nr. 3, o ne sklypo Nr. 2 ribas, taigi, ieÅ¡kovui leidus suderinti sklypo Nr. 3 ribÄ tokio ilgio, kokia ji nurodyta kadastrinių matavimų bylose (61 m.) jokiu bÅ«du automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, jog sklypo Nr. 2 savininkas negalės suderinti ilgesnės sklypo Nr. 2 kraÅ¡tinės Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje.

Pirmosios instancijos teismas netyrė sklypo Nr. 2 ir ieškovų parengtų kadastrinių matavimų bylose nustatytų sklypo Nr. 3 ribų pagal kitus kriterijus (sklypo posūkio taškų koordinates), nenustatė neatitikimo ar sklypo kraštinių persidengimo, todėl teismo išvada apie tai, jog ieškovo atlikta žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo vietoje procedūra yra atlikta su grubiais pažeidimais, kurie esmingai gali pažeisti kitų asmenų teises (sklypo Nr. 2 savininkų, nedalyvavusių šiame procese apskritai) yra pagrindas ieškinį atmesti, yra nepagrįsta faktiniais bylos duomenimis, konstatuota nepagrįstai, neištyrus ir nenustačius tokiai išvadai pagrįsti reikalingų faktinių aplinkybių bei išeinant už ieškinio ribų.

Pažymėjo, kad teismas atmetė atsakovų praÅ¡ymÄ Ä¯ bylÄ suinteresuotais asmenimis įtraukti Sklypo Nr. 2 savininkus. Sklypo Nr. 2 savininkas teismo nutartimi turėjo bÅ«ti įtrauktas į bylÄ , o jo interesų pažeidimo mastas turėjo bÅ«ti nustatytas realiai, o ne hipotetiÅ¡kai. Teismas, atsisakydamas įtraukti i bylÄ sklypo Nr. 2 savininkÄ , o po to atmesdamas ieÅ¡kinį tuo pagrindu, jog gali bÅ«ti pažeistos į bylÄ neįtraukto asmens teisės, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pažeidė CPK 13 str. įtvirtintÄ dispozityvumo principÄ , LR CPK 14 str. numatytÄ betarpiÅ¡kumo principÄ , bei nesilaikė LR CPK 262 str. reikalavimo, jog teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo iÅ¡tirtos teismo posėdyje. Į bylÄ neįtrauktų asmenų galimų interesų pažeidimo analizavimas, o juo labiau konstatavimas, nesant byloje faktinių tai patvirtinančių duomenų, tolygu teismo sprendinio pagrindimui prielaidomis ir samprotavimais.

Byloje esanti sklypo Nr. 5 kadastrinių matavimų byla yra parengta kaip atskiras dokumentas, kurio pagrįstumas ir teisėtumas gali būti vertinamas atsietai nuo sklypo Nr. 3 kadastrinių matavimų bylos. Sklypas

Nr. 5 ribojasi su atsakovės D. G. sklypu Nr. 4, P. S. 2-aja gatve, bei pačių ieškovų sklypu Nr. 3, bei

niekaip nesisieja su sklypu Nr. 2 ir niekaip negali pažeisti jo savininkų interesų.

Byloje yra pateiktas UAB „Kagema“ parengtas atsakovės D. G. sklypo Nr. 4 geodezinių matavimų planas, bei yra pateikti trečiojo asmens Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos paaiÅ¡kinimai, jog įvertinus tai, kad tiek sklypo Nr. 3, tiek sklypo Nr. 4 kadastriniai matavimai atitinka teisės aktus, D. G. galės savo sklypo ribas įregistruoti ir ieÅ¡kovo kadastriniai matavimai Å¡iuo atveju nepažeidžia jos teisių. Tokie oficialių valstybės institucijų iÅ¡aiÅ¡kinimai byloje turi bÅ«ti privalomi teismui, neturinčiam specialių geodezinių matavimų bylų vertinimui reikalingų žinių, todėl teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kinį dalyje dėl leidimo ieÅ¡kovui suderinti sklypo Nr. 5 kadastrinių matavimų bylÄ be atsakovų sutikimo.

           Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas SB „Pavilnys“ praÅ¡o Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

LR CK

4.45 str. 1 d., reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymÄ , įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų. Å ioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas.

           Byloje nustatyta, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypai Sodų bendrijoje „Pavilnys“ Nr. 3 (duomenys neskelbtini) ir Nr. 5 (duomenys neskelbtini). Atsakovei D. G. nuosavybės teise priklauso su ieškovais besiribojantis žemės sklypas Nr. 4 (duomenys neskelbtini). Ieškovai prašo  nustatyti, kad ribos, skiriančios ieškovų sklypus Nr. 3 ir Nr. 5 nuo atsakovės D. G. žemės sklypo Nr. 4 yra nustatytos generaliniame sodininkų bendrijos plane ir 2008-11-24 žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų paženklinimo-parodymo aktuose, bei leisti

suderinti minėtų sklypų kadastrinių matavimų bylas VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriuje be

atsakovės D. G. ir be atsakovo SB „Pavilnys“ pirmininko, sutikimų.

Taigi, norint leisti suderinti minėtų sklypų kadastrinių matavimų bylas Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriuje be atsakovų sutikimo, būtina nustatyti tiek ieškovų, tiek

atsakovų sklypų ribas, bei konstatuoti, jog ieškovų 2008-11-24 žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų

paženklinimo-parodymo aktuose nustatytos ribos atitinka SB „Pavilnys“ generalinį planÄ , sklypų privatizavimo dokumentuose nurodytas sklypų ribas bei plotus, bei žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotus sklypų plotus, bei ribų paženklinimo procedÅ«ra atlikta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tik nustačius minėtas aplinkybes, ieÅ¡kovams gali bÅ«ti suteikta teisė be atsakovų sutikimo suderinti sklypų kadastrinių matavimų bylas Vilniaus miesto Žemėtvarkos

skyriuje. Taigi kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, jog ieškinio prašymas nustatyti, kad ieškovų ir atsakovų sklypų ribos yra tos,

kurios nustatytos 2008-11-24 žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų paženklinimo-parodymo aktuose yra tik išvestinis reikalavimas iš pagrindinio reikalavimo (suteikti teisę be atsakovų sutikimo suderinti minėtų sklypų kadastrinių matavimų bylas Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriuje).

IeÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti, kad ribos, skiriančios ieÅ¡kovų sklypus Nr. 3 ir Nr. 5 nuo atsakovės D. G. žemės sklypo Nr. 4, yra nustatytos generaliniame sodininkų bendrijos plane ir 2008-11-24 žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų paženklinimo-parodymo aktuose. Tokiu ieÅ¡kinio reikalavimu ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti tik vienÄ ieÅ¡kovų sklypų ribÄ , t.y., besiribojančiÄ su atsakovės sklypu Nr. 3.

LR žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 21 str. nustatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posÅ«kio taÅ¡kų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natÅ«raliais kontÅ«rais, turi sudaryti vienÄ uždarÄ kontÅ«rÄ , pagal kurio ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas.

Taigi, teismas turi vertinti ne tik ieÅ¡kovų ir atsakovės sklypų ribÄ , ir konstatuoti, jog ieÅ¡kovų ir atsakovų sklypų plotas ir ribos yra tos, kurios nustatytos sodų bendrijos generaliniame plane bei 2008-11-24 žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų paženklinimo-parodymo aktuose, tačiau vertinti ir visas ieÅ¡kovų žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates, jog bÅ«tų galima konstatuoti, kad visos sklypų ribos atitinka sodų bendrijos generalinį planÄ bei 2008-11-24 žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų paženklinimo-parodymo aktus, taip pat įsiteisėjusiÄ Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatytas sklypų Nr. 3 ir Nr. 2 ribas. Todėl kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog teismas vertindamas viso sklypo koordinates, bei karÅ¡tines, ir pasisakydamas dėl sklypų Nr. 3 ir Nr. 2, išėjo už ieÅ¡kinio ribų. Nustačius tik iÅ¡ vienos pusės ieÅ¡kovų sklypų ribÄ (skiriančiÄ nuo atsakovės D. G. sklypo), teismas neturi teisinio

pagrindo suteikti ieškovams teisės be atsakovų sutikimo suderinti sklypų kadastrinių matavimų bylas

Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriuje, nes tokiu atveju  teismo sprendimais ieÅ¡kovai formuotų ir koreguotų savo sklypų ribas jiems priimtinausiu bÅ«du, naudojantis įstatyme nustatytomis galimomis maksimaliomis paklaidomis. Be to, tokiu atveju dviejų teismų skirtingais sprendimais bÅ«tų nustatyta skirtinga sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 riba. Nors Å¡ioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribos, tačiau teismas vertindamas ieÅ¡kovų pateiktus 2008 sklypų ribų paženklinimo aktus, turi vertinti visas ieÅ¡kovų sklypų ribas, atsižvelgiant į teismo sprendimais jau nustatytas ribas bei koordinates.  Â

Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau tuomet, kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto, (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, arba persidengia sklypai.

Kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog ieškovų iniciatyva parengtose kadastrinių matavimų bylose žemės sklypo Nr. 3 sklypo kraštinės (61,00; 10,05; 55,46; 10,38) neviršija ar atitinka generaliniame plane nurodytas kraštinių ribas (63,6; 10,2; 57,7; 10,5).

IeÅ¡kovų 2008 m. žemės sklypų planuose  nurodoma, jog ieÅ¡kovų sklypo Nr. 3 ir sklypo Nr. 2 riba (61 m) nustatyta įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Tuo tarpu minėta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytas nurodytų sklypų kraÅ¡tinės ilgis yra 63,5 m. Taigi 2008-11-24 žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų paženklinimo-parodymo aktais koreguojama jau teismo nutartimi nustatyta riba. Â

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo pateiktuose žemės sklypų planuose (t. 1, b. l. 56, 73) visi žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 kraÅ¡tinių ilgiai yra mažesni, lyginant su nurodytais 2002 m. rugpjūčio mėn. žemės sklypo plane ir sodininkų bendrijos „Pavilnys“ generaliniame plane (t. 1, b. l. 17), iÅ¡skyrus ribos su (duomenys neskelbtini) kraÅ¡tinę. Pagal 2002 m. rugpjūčio mėn. planÄ bendra sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 riba su (duomenys neskelbtini) yra 19,25 m, tuo tarpu 2008 m. lapkričio mėn. planuose sklypo Nr. 3 riba su minėta gatve yra 10,05 m, o sklypo Nr. 5 riba su minėta gatve yra 10,10 m. Bendra sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 riba su (duomenys neskelbtini) gatve – 20,15 m). Sodininkų bendrijos „Pavilnys“ generaliniame plane sklypo Nr. 3 riba su nurodyta gatve yra 10,20 m, o sklypo Nr. 5 riba su nurodyta gatve yra 9,60 m. Bendra sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 riba su P.

S. 2-Ä ja gatve yra 19,80 m.

Taigi, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog prašomas nustatyti sklypo Nr. 5 ribos su (duomenys neskelbtini) gatve ilgis, lyginant su numatytuoju generaliniame plane, yra didesnis 0,50 m ir (tuo tarpu bendras prašomas nustatyti sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribos su (duomenys neskelbtini)gatve ilgis, lyginant su numatytuoju generaliniame plane, yra didesnis 0,35 m). Taigi,  prašomo nustatyti sklypo Nr. 5 ribos su (duomenys neskelbtini) gatve ilgio ir sodininkų bendrijos generaliniame plane numatyto minėtos ribos ilgio skirtumas yra 0,50 m ir ženkliai viršija Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo

taisyklių 37 punkte leidžiamÄ 0,05 m matavimų paklaidÄ . Todėl apeliantai nepagrįstai nurodo, jog

prašomos nustatyti sklypo ribos yra leistinos paklaidos dydžio.

Apeliantai nurodo, jog pirmos instancijos teismas nurodydamas galimos paklaidos dydį nepagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 37 p., nes Å¡iuos dydžius numato minėtų taisyklių 23 p. Kolegija neteisingai nurodytÄ taisyklių punkto numerį vertina kaip raÅ¡ymo apsirikimÄ , nes nurodyta 0,05 m leistina paklaida atitinka taisyklių 23 p. nurodytas paklaidas, ir Å¡is raÅ¡ymo apsirikimas nekeičia sprendimo esmės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, galimybė pakeisti žemės sklypų konfigÅ«racijÄ reiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti pakeistos sklypų formos (figÅ«ros). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo Å¡alys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio

1 dalis), todėl jų teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi bÅ«ti atsižvelgiama į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomų sklypų ribas ir plotÄ bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotÄ , paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, iÅ¡laikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribÄ kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. IeÅ¡kovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita Å¡alis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantÄ ir privalo jį pagrįsti. Teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sÄ skaita.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti sklypo ribas atsižvelgiant tik į ieÅ¡kovų interesus, pakeičiant Vilniaus apygardos teismo 2006-05-25 nutartimi nustatytÄ ieÅ¡kovų sklypo Nr.2 ir Nr.3 ribas, užimant dalį sodų bendrijos kelio, nukrypstant nuo sodų bendrijos generalinio plano ribų, todėl apeliantai nepagrįstai nurodo, jog Å¡iuo atveju nėra pažeidžiamos atsakovų teisės.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai

aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo

priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Todėl apeliantai nepagrįstai nurodo, jog vieni ar kiti įrodymai teismui suponavo pagrindÄ ieÅ¡kinį tenkinti dalyje dėl leidimo ieÅ¡kovams suderinto jų sklypų ribas be atsakovų sutikimo, nes teismas priima sprendimÄ vadovaujantis įrodymų visuma.

Vadovaujantis iÅ¡dėstytu kolegija atmeta apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Atmetus apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ , atsakovui Sodų Bendrijai „Pavilnys“ iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistina 1000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų bei valstybei 16,90 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str.,98 str.). Â

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija, n u t a r ė :

Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovų E. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. J. a.k. (duomenys neskelbtini) Sodų Bendrijai „Pavilnys“ į.k. 300877543, 1000 Lt atstovavimo išlaidų bei valstybei 16,90 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos

pirmininkas                                                                  Henrichas

Jaglinskis

Teisėjai                                                                                         Andžej Maciejevski

                                                                                                   Algirdas Auruškevičius