2025-04-30 Nr. AB-7567-3-61-3-04229-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1598-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04229-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Z. (L. Z.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja L. Z. (L. Z.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2024 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 24S170492 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentas:

2.1. Sprendimas iš esmės grindžiamas vienu teiginiu – jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje neva gali grėsti valstybės saugumui. Ši išvada buvo padaryta remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2024 m. balandžio 25 d. išvada Nr. 18-5504 (toliau – ir Išvada). Išvada priimta remiantis tuo, kad ji pati ir jos tėvai turėjo verslo ryšių su korporacija (duomenys neskelbtini) ir kitais ūkio subjektais, veikiančiais Rusijos branduolinės energetikos srityje.

2.2. Pareiškėja – ukrainiečių kilmės Rusijos Federacijos pilietė, 1998 metais baigė Maskvos Lomonosovo valstybinį universitetą, įgijo fizikės specialybę. Po penkiolikos metų samdomo darbo 2013 metais įsteigė įmonę (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini), Įmonė). Pagrindinė Įmonės veikla – seisminės ir geotechninės įrangos platinimas, distribucija. Platinamą įrangą pati Įmonė įsigydavo tiesiai iš gamintojo – Jungtinėje Karalystėje įsteigtos ir veikiančios bendrovės Guralp Systems Limited. Įmonei priskirtai išimtinei platinimo teritorijai priklausė Rusijos Federacija, kuri vėliau buvo papildyta Vidurinės Azijos valstybėmis. Viena iš pirkėjų buvo korporacija (duomenys neskelbtini) ir jos antrinės įmonės. Gamintojas žinojo, kad jo įranga perparduodama korporacijai (duomenys neskelbtini) ir neprieštaravo.

2.3. Nuo 2020 metų pareiškėja nebevadovauja Įmonei, kadangi tuo metu Rusijos Federacijoje lankėsi mažai, beveik visą laiką praleido Lietuvos Respublikoje. Sprendimas dėl direktoriaus pasikeitimo buvo pateiktas per Rusijos Federacijos ambasadą Lietuvos Respublikoje. 2023 metų pabaigoje pareiškėja atsisakė ir Įmonės akcijų.

2.4. Iš karto po karinių veiksmų Ukrainoje pradžios pareiškėja susisiekė su Įmonės platinamos produkcijos gamintoju Guralp Systems Limited ir informavo, kad nepritaria Rusijos Federacijos valdžios sprendimams, nutraukia verslą toje šalyje, daugiau jokios veiklos Rusijos Federacijoje nevykdys. Atitinkamai, pareiškėja pasiūlė gamintojui nutraukti platinimo sutartį su Įmone ir sudaryti analogišką sutartį su Lietuvos Respublikoje veikiančia mažąja bendrija (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė 2), išbraukiant iš platinimo teritorijos Rusijos Federaciją. Pareiškėja netiekia korporacijai (duomenys neskelbtini) reikalingų prekių, apeinant tarptautines sankcijas, kaip spėjama skundžiamame Sprendime, bet ėmėsi aktyvių veiksmų, kad korporacija (duomenys neskelbtini) apskritai negautų reikalingų prekių.

2.5. Akcentuotina, kad tarptautinės sankcijos korporacijai (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo ir iki šiol netaikomos, todėl Migracijos departamento siekis pagrįsti grėsmę valstybės saugumui teisėtu ūkio subjektų bendradarbiavimu yra absurdiškas. Sprendimą nutraukti verslo santykius su korporacija (duomenys neskelbtini) lėmė ne teisinis reguliavimas, kuris tokio bendradarbiavimo nedraudė ir nedraudžia, o vertybinė pozicija, griežtai smerkiant Rusijos Federacijos valdžios politiką ir norint atsiriboti nuo šios valstybės.

2.6. Pareiškėjos politines pažiūras dėl įvykių Ukrainoje atskleidžia Z. van V. rekomendacija, kad pareiškėja nuolat aukoja pinigines lėšas Ukrainos sveikatos sistemai palaikyti bei dalyvauja labdaros renginiuose. Pareiškėja ir pati yra priėmusi pabėgėlius iš Ukrainos, nemokamai suteikė jiems namus, maistą ir rūbus. Opozicines pažiūras Rusijos Federacijos valdžios atžvilgiu rodo ir jos dalyvavimas liberaliosios opozicijos organizuojamuose renginiuose Vilniuje.

2.7. Prasidėjus karui Ukrainoje, pareiškėja nusprendė ne tik nutraukti verslą Rusijos Federacijoje, bet ir evakuoti iš ten savo tėvus, (jiems leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti 2022 metais), po karinių veiksmų pradžios. Pareiškėjos tėvams leidimai gyventi išduoti tuo pagrindu, kad jų dukra (pareiškėja) turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi panaikinus leidimą gyventi jai, bus panaikinti leidimai gyventi ir tėvams (jie Rusijos Federacijoje jokio gyvenamojo būsto neturi, kadangi savo būstą pardavė).

2.8. Lietuvos Respublikoje gyvena ir pareiškėjos dukros – nepilnametė A. D. (D.) ir pilnametė A. D. (A. D.), abi mokosi Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje. A. D. studijas tęsia Utrechto universitete, Nyderlandų Karalystėje. A. D. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), be to, ji yra (duomenys neskelbtini), o tai aktualu atsižvelgiant į aplinkybę, kad Rusijos Federacijoje (duomenys neskelbtini).

2.9. Pareiškėjos vyras L. Z. – Lietuvos Respublikos pilietis. Santuoka sudaryta 2015 metais, kartu gyvena nuosavame bute. Šis ir kitas nekilnojamasis turtas įsigytas kredito įstaigos skolintomis lėšomis.

2.10. Pareiškėjos valdoma Įmonė 2 šiuo metu seisminę ir geotechninę įrangą platina ne tik Vidurinės Azijos valstybėse, bet ir Lietuvos Respublikos sąjungininkėse, priklausančiose Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai (NATO). Vienas iš pirkėjų – NATO priklausantis Jūrinių tyrimų ir eksperimentų centras. 2022 m. Įmonės 2 pardavimo pajamos siekė (duomenys neskelbtini) Eur, o grynasis pelnas – (duomenys neskelbtini) Eur.

2.11. Siekdama gilesnės integracijos į Lietuvos visuomenę, užsienietė 2022 m. vasario 9 d. išlaikė valstybinės kalbos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą ir toliau tobulina lietuvių kalbos žinias. Pareiškėja jokių nusikalstamų veikų niekada nebuvo padariusi.

2.12. Migracijos departamentas ankstesniu 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 23S69603 (toliau – ir 2023 m. Sprendimas) jau panaikino pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi, pripažindamas pareiškėją keliančia grėsmę valstybės saugumui dėl to, kad jos verslas nuo 2010 metų teikė korporacijai (duomenys neskelbtini) ir antrinėms įmonėms seisminę ir geotechninę įrangą. Tačiau šį sprendimą panaikino teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023). Iš šioje byloje skundžiamo Sprendimo matyti, jog atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo su nurodytais teismų sprendimais nesutinka, kadangi jos tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis – ryšiais Rusijos Federacijos branduolinės energetikos srityje. Migracijos departamentas ir VSD savo nuomonę grindžia prielaidomis, kurios neįrodytos, ir prieštarauja teismų nustatytiems prejudiciniams faktams.

2.13. Sprendime jos ryšiai Rusijos Federacijos branduolinės energetikos srityje detalizuojami aprašant ir giminaičių verslo ryšius, kurių dalis susijusi su Rusijos Federacijos branduolinės energetikos srityje veikiančiais ūkio subjektais. Tačiau jau jos pačios ryšiams su Rusijos Federacijos branduolinės energetikos srityje veikiančiais ūkio subjektais teismų pripažintiems nepakankamais grėsmei konstatuoti, tuo labiau nepakankamais turi būti pripažįstami ir netiesiogiai pareiškėjos ryšiai per jos giminaičius su branduolinės energetikos srityje veikiančiais ūkio subjektais. Sprendimas naikintinas kaip neatitinkantis įsiteisėjusių administracinių teismų sprendimų ankstesnėje pareiškėjos byloje.

2.14. Manant, kad skundžiamas Sprendimas dėl jos neva keliamos grėsmės valstybės saugumui grindžiamas naujomis aplinkybėmis, tektų konstatuoti, kad nagrinėjama situacija atitinka teisės aktų nuostatas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Užsienietės nuomone, tokiu atveju Migracijos departamentas turėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, tačiau šių aplinkybių sutapties skundžiamame Sprendime atsakovas neargumentuoja ir neįrodinėja.

2.15. Aplinkybės, kuriomis daugiausia grindžiamas Sprendimas, yra tapačios toms, kuriomis buvo grindžiamas atsakovo 2023 m. Sprendimas jau išnagrinėtoje byloje. Naujos aplinkybės nėra esminės, kadangi remiasi netiesioginiais, t. y. jos giminaičių, verslo ryšiais su Rusijos Federacijos branduolinės energetikos srityje veikiančiais ūkio subjektais. Neesminiu laikytinas ir jos darbas marketingo specialiste akcinėse bendrovėse („(duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“), kadangi darbas nutrūko prieš beveik dvidešimt metų, kai geopolitinė situacija buvo visiškai kitokia. Visos skundžiamame Sprendime nurodytos aplinkybės buvo ar galėjo būti žinomos atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nagrinėjant bylą pirmą kartą. Šio argumento atsakovas negali ginčyti, nes tai – prejudicinis faktas, abiejų instancijų teismai išnagrinėtoje byloje nustatė, kad visapusiško pareiškėjos situacijos tyrimo Migracijos departamentas neatliko.

2.16. Migracijos departamentas ir VSD piktnaudžiauja savo teisėmis, inicijuodami vis naujus tyrimus, verčia ją ir šeima gyventi teisinio neapibrėžtumo sąlygomis, sukelia dvasinius išgyvenimus ir verčia patirti bylinėjimosi išlaidas.

2.17. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė jos teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, nes: 1) nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje nuo 2014 metų, daug kartų buvo vertinama dėl grėsmės valstybės saugumui ir pripažinta nekeliančia tokios grėsmės; 2) Migracijos departamentas ir VSD iki 2022 metų pabaigos nelaikydavo Rusijos Federacijos institucijose dirbusių užsieniečių keliančiais grėsmę valstybės saugumui ir leisdavo jiems teisėtai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje; 3) pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama pratęsti anksčiau įgyto leidimo gyventi galiojimą; 4) dėl objektyvių priežasčių ji negali atitikti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens naujai keliamo reikalavimo neturėti verslo santykių su koncernu (duomenys neskelbtini), kadangi tai – jos biografijos faktas; 5) Migracijos departamentas panaikino leidimą nuolat gyventi iš karto po jo išdavimo, taip pažeisdamas jos teisėtus lūkesčius dėl suteiktos naudos tęstinumo; 6) keldami naujus reikalavimus, atsakovas ir VSD nenustatė jos naudai jokių saugiklių.

2.18. Sprendimas neteisėtas ir dėl to, kad atsakovas neteisingai aiškino ir taikė grėsmės valstybės saugumui sąvoką. Pagal Įstatymo 981 straipsnį Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti grindžiamas tik atitinkamo asmens elgesiu. Asmens elgesys turi kelti realią, akivaizdžią ir pakankamai rimtą grėsmę. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad Migracijos departamentas sieja pareiškėjos neva keliamos grėsmės realumą su verslo santykiais, dėl kurio neva gali būti užverbuota Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos Federacijos valdžiai asmuo. Šios prielaidos pagrįstumui įvertinti būtina nustatyti, ar ji atitinka sėkmingo verbavimo kriterijus, t. y. ar ji gali dominti Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybas, ar sutiktų su jomis bendradarbiauti. Migracijos departamento įžvelgiama pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui yra teorinio pobūdžio, kuri gali būti konstatuota bet kurio asmens atžvilgiu, įskaitant Lietuvos Respublikos piliečius.

2.19. Pareiškėjos biografija liudija, kad realios grėsmės valstybės saugumui ji nekelia: jos išsilavinimas – techninis, nesusijęs su valstybės užsienio politika, gynyba ar saugumu; niekada nedirbo jokiose valstybinėse Rusijos Federacijose valdžios įstaigose ir neturėjo valstybės tarnautojos statuso; niekada nedavė priesaikos, jai niekada nebuvo suteikti valstybiniai pagyrimai, apdovanojimai ar laipsniai; verslo santykiai tarp Įmonės ir Rusijos korporacijos (duomenys neskelbtini) susiklostė ne dėl pareiškėjos ideologinių, o dėl ekonominių priežasčių; verslo santykiai tarp Įmonės ir Rusijos korporacijos (duomenys neskelbtini) vyko tuo metu, kai geopolitinė situacija buvo kokybiškai kitokia, ir nutrūko pareiškėjos iniciatyva iš karto po karo Ukrainoje pradžios; po karinių veiksmų pradžios pareiškėja nutraukė visus įmanomus ryšius su Rusijos Federacija, evakavo savo tėvus; per rinkimus visada balsavo už opozicijos kandidatus, nepalaiko, neremia ir kategoriškai smerkia Rusijos Federacijos politiką; pildydama Migracijos departamento klausimyną visada atskleisdavo informaciją apie savo buvusį darbą. Jeigu pareiškėja būtų lojali Rusijos Federacijos valdžiai arba atvyktų į Lietuvos Respubliką destruktyviai veiklai, ji slėptų duomenis apie savo buvusį darbą; nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nenustatė jos nusikalstamų veiksmų ar kėsinimosi padaryti nusikalstamą veiką. Nei Migracijos departamentas, nei VSD nenustatė jokių veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia ar per neatsargumą būtų nukreipti prieš Lietuvos Respubliką; atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nenustatė jokių pareiškėjos motyvų imtis kokių nors veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai būtų nukreipti prieš Lietuvos Respubliką; taip pat nenustatė, kad pareiškėjos pažiūros neatitiktų Lietuvos Respublikos visuomenėje vyraujančių moralės normų ar Lietuvos Respublikos politikos vertybinio pagrindo. Migracijos departamento klausimyne pareiškėja nurodė, kad nepalaiko Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir laiko Krymą teisėta Ukrainos dalimi; atsakovas ir VSD vengia konkretaus įvertinimo, rezervuotai teigia, kad pareiškėja gali būti išnaudota, o ne bus išnaudota specialiųjų tarnybų; pareiškėja šiuo metu atitinka visas sąlygas Lietuvos pilietybei įgyti ir yra pradėjusi šį procesą.

2.20. Migracijos departamentas Sprendimą grindžia išimtinai VSD Išvada, jokių savarankiškai nustatytų aplinkybių, kurios patvirtintų šią Išvadą, nenurodo, todėl skundžiamas Sprendimas – VSD nuomonės teisinis įforminimas. VSD Išvada savaime atsakovo nesaistė ir neatleido nuo pareigos visapusiškai ištirti jos situaciją, nustatyti ir įvertinti visus įrodymus.

2.21. Nustatęs, jog pareiškėja turėjo verslo ryšių su korporacija (duomenys neskelbtini), atsakovas galėjo tirti aplinkybes, susijusiais būtent su šiuo ryšiu, o ne apsiriboti ryšių su Lietuvos Respublika išvardinimu. Atsakovas turėjo konkrečiai išsiaiškinti, kaip užsimezgė Įmonės bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini), kaip jis vyko, kokį vaidmenį šiame bendradarbiavime asmeniškai atliko pareiškėja; su kuo pareiškėja bendravo iš (duomenys neskelbtini) pusės, kokios paskirties įranga buvo tiekiama, ar pareiškėja tebebendrauja su buvusiais kolegomis iš Įmonės ar (duomenys neskelbtini) ir pan.

2.22. Atsakovas, neatlikęs privalomo tyrimo, nenustatė ir neįvertino su ja susijusių aplinkybių visumos, todėl skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Migracijos departamentas faktiškai perkėlė savo funkcijas VSD bei rėmėsi jo Išvada, todėl skundžiamas Sprendimas pripažintinas neatitinkančiu ir VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto atsakomybės už priimtus sprendimus principo.

2.23. Iš Sprendimo neaišku, kodėl darbas marketingo specialiste 2005–2008 metais reiškia lojalumą Rusijos Federacijos dabartinei valdžiai. Migracijos departamento ir VSD praktika rodo, kad daugeliui užsieniečių, turėjusių ryšių su priešiškos valstybės institucijomis, po karo Ukrainoje pradžios toliau buvo leidžiama gyventi Lietuvos Respublikoje. Iš skundžiamo Sprendimo pareiškėjai neaišku, kaip jos buvęs darbas reikšmingai padidina tikimybę būti užverbuotai, taigi, atsakovas turėjo argumentuotai paaiškinti, kaip buvęs darbas gali daryti įtaką jos galimybei ir motyvams rinkti informaciją, kuri domina užsienio žvalgybos tarnybas. Pareiškėjai taip pat neaišku, kodėl potencialus verbavimas tapatinimas su tikėtinu.

2.24. Sprendimu pritaikytos administracinio poveikio priemonės neproporcingos, kadangi grėsmė saugumui buvo nustatyta ne dėl veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos Respubliką, o dėl pareiškėjos verslo santykių, kurie nebuvo draudžiami ir neturi nieko bendro su Lietuvos Respublika; pareiškėja daug metų gyvena ir yra lojali Lietuvos Respublikai, visiškai ir besąlygiškai palaikydama jos užsienio politiką, įskaitant poziciją karo Ukrainoje klausimu; nėra padariusi jokios nusikalstomos veikos, todėl nėra pagrindo įtarinėti, kad galėtų įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 ir 119 straipsniuose numatytus nusikaltimus. Pareiškėja niekada neturėjo ir neturi prieigos prie valstybės valdymo ar valstybės paslapčių Rusijos Federacijoje ar Lietuvos Respublikoje, nepažįsta nė vieno šių šalių valstybės tarnautojo; turi ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, turi nekilnojamąjį turtą, darbą ir verslą, labai stiprius šeimyninius ryšius su Lietuvos Respublika, kadangi čia gyvena šeima, o sutuoktinis – Lietuvos Respublikos pilietis.

2.25. Sprendimas kelia grėsmę šeimos vientisumui, kadangi ji verčiama išvykti iš Lietuvos Respublikos neapibrėžtam laikui. Lietuvos Respublikos pilietybę turtintis ir čia gyvenantis sutuoktinis verčiamas arba gyventi skyrium nuo savo sutuoktinės, arba išvykti iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamento siūlomos alternatyvos, pareiškėjos įsitikinimu, neįmanoma įgyvendinti. Vaikai iš pirmos santuokos prisirišę prie jos, Lietuvos Respublikoje stipriai integravosi į vietinę socialinę aplinką, todėl tiek išvykimas kartu su motina į Rusijos Federaciją, tiek likimas Lietuvos Respublikoje atskirai neigiamai atsilieps jų psichologinei būklei ir raidai.

2.26. Migracijos departamentas turėjo vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), bet ir kitais teisės aktais, taikytinais tais atvejais, kai keliama įtaka vaiko teisėms ir interesams, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu bei Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu.

2.27. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos migracijos politikos tikslo mažinti emigraciją, kadangi sutuoktinis, Lietuvos Respublikos pilietis, verčiamas išvykti kartu į užsienį. Migracijos departamentas, neišsiaiškinęs visų reikšmingų aplinkybių, užkirto tolimesnę jos integraciją į Lietuvos visuomenę, taip pažeisdamas integravimo principą, trukdo pareiškėjai siekti Lietuvos pilietybės. Pareiškėja užsiima teisėta veikla, o atsakovas darbo vietas Lietuvoje kuriančiai, investuojančiai ir mokesčius mokančiai užsienietei rodo visišką abejingumą ir nusistatymą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus:

4.1. VSD Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja nuo 2013 m. vasario iki 2023 m. lapkričio mėn. buvo Rusijos Federacijos Įmonės vienintelė akcininkė, 2013–2021 metais ėjo direktorės pareigas, nuo 2021 m. sausio 13 d. ji užėmė (užima) komercijos direktorės pareigas. VSD duomenimis, minėta bendrovė nuo 2013 metų iki 2020 metų yra dalyvavusi ne mažiau kaip 54 Rusijos Federacijos viešuosiuose pirkimuose, kurių bendra suma – 307,5 mln. rublių. Įmonė iš esmės visas savo veiklos pajamas gavo vykdydama viešųjų pirkimų būdu sudarytas sutartis su įvairiais Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais. Pareiškėja nuo 2014 m. kovo mėn. registruota Rusijos Federacijoje kaip individualia veikla besiverčiantis asmuo, pagrindinė veiklos rūšis – didmeninė prekyba technika ir įranga. Vykdydama individualią veiklą dalyvavo Rusijos Federacijos valstybiniuose viešuosiuose pirkimuose ir sudarinėjo viešųjų pirkimų sutartis su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais. Pareiškėjos Lietuvoje įsteigta Įmonė 2 taip pat platino savo produkciją Rusijoje.

4.2. VSD duomenimis, Įmonė turėjo ryšių su Rusijos Federacijos gynybos ministerija, Rusijos federaline valstybine biudžetine mokslo įstaiga Rusijos mokslų akademijos federaliniu kompleksinių Arktikos tyrimų centru.

4.3. Pareiškėja 2023 m. sausio 20 d. pildydama Migracijos departamento klausimyną nurodė, jog 2010–2022 metais turėjo ryšių su Rusijos Federacijos valstybine korporacija (duomenys neskelbtini). VSD duomenimis, 72,37 proc. nuo visų Įmonės sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių tenka būtent sutartims su šios korporacijos organizacijomis. Be to, nuo 2005 m. birželio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškėja dirbo federalinėje valstybinėje unitarinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini). Tai – Rusijos Federacijos branduolinės energijos valstybinės korporacijos (duomenys neskelbtini) valdomas ir kontroliuojamas valstybinis subjektas. Pildydama 2023 m. sausio 20 d. ir 2023 m. sausio 24 d. klausimynus šios darbovietės pareiškėja nenurodė.

4.4. Akcentuotina, kad pareiškėja skunde administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. el2-10051-473/2023 pažymėjo, kad ji niekada nedirbo jokiose Rusijos Federacijos valstybinėse įstaigose. Manytina, kad Rusijos keliamų egzistencinių grėsmių Lietuvai ir karinės agresijos veiksmų Ukrainoje kontekste pareiškėjos ryšiai su korporacija (duomenys neskelbtini) laikytina jos pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe. Nurodytos administracinės bylos teismo posėdžio metu pareiškėja aiškino, kad po korporacijos informavimo apie Įmonės tiekiamos produkcijos tiekimo nutraukimą sulaukė skambučio iš atstovo, kuris grasino jai ir jos šeimai. 2024 m. balandžio mėn. pareiškėja raštu patikslino, kad skambučio iš korporacijos (duomenys neskelbtini) atstovo sulaukė 2022 metais (jis grasino pareiškėją pasodinti į kalėjimą). Tokie atstovo veiksmai, atsakovo nuomone, atitinka veikimo metodus, taikomus Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų, kurios, siekdamos megzti, tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti, grasindamos taikyti teisinio ar administracinio poveikio priemones Rusijos Federacijos piliečiams ir (ar) jų giminaičiams. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos pažeidžiamumą.

4.5. Pareiškėjos ryšiai su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais sietini ir su jos šeimos narių (tėvo S. Z. (S. Z.), motinos N. Z. (Z.), brolio A. Z. (A. Z.)) vykdoma (vykdyta) veikla ir jų sąsajomis su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais. Pareiškėjos šeimos narių betarpiškas dalyvavimas veikloje, susijusioje su tokiu kiekiu skirtingų Rusijos Federacijos juridinių asmenų, savaime reiškia didelę tikimybę dėl plataus spektro ir įvairaus pobūdžio ryšių susiformavimo. Vykdant tokio intensyvumo veiklą, neišvengiami įvairūs ryšiai ir su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais.

4.6. Atkreiptinas dėmesys, kad VSD duomenimis, įmonė (duomenys neskelbtini), kurioje iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. dirbo pareiškėja, įmonės direktoriaus pareigas ėjo jos tėvas, o vienintelė įmonės akcininkė –motina, dalyvavo ne mažiau kaip 18 Rusijos Federacijos viešųjų pirkimų 2014–2021 metais, kurių bendra suma – (duomenys neskelbtini) mln. rublių. Tyrimo ir gamybos įmonėje (duomenys neskelbtini) yra dirbę (dirba iki šiol) pareiškėjos tėvas (direktoriumi), brolis (teisininku ir direktoriumi) ir motina (vyriausiąja specialiste) bei ji pati (geofizike). VSD duomenimis, tyrimo ir gamybos įmonė (duomenys neskelbtini) bei įmonė (duomenys neskelbtini) (brolis – direktorius ir akcininkas) taip pat yra bendradarbiavusios su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais.

4.7. Pareiškėja nuo 2006 m. rugpjūčio 14 d. iki 2007 m. spalio 26 d. dirbo ribotos atsakomybės bendrovėje (duomenys neskelbtini), Tai didžiausias Rusijos Federacijos komercinio transporto (lengvųjų automobilių, sunkvežimių, autobusų, specialiosios technikos) gamintojas, kompanijos pagrindinis akcininkas – holdingas (duomenys neskelbtini), priklausantis Kremliaus režimo oligarcho O. D. (O. D.) kompanijai (duomenys neskelbtini), kuriai taikomos JAV sankcijos. Pagrindinę holdingo įmonę – Gorkio automobilių gamyklą – O. D. įsigijo 2000 m.

4.8. Manytina, kad pareiškėja, dirbdama Rusijos Federacijos branduolinės energijos valstybinės korporacijos (duomenys neskelbtini) valdomoje bei kontroliuojamoje valstybinėje įstaigoje ir Kremliaus režimo oligarcho O. D. įmonėje, prisidėjo prie šiems juridiniams asmenims keltų tikslų – stiprinti Kremliaus režimą, jo karinę galią – įgyvendinimo, privalėjo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jos darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų.

4.9. Pareiškėja nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. dirbo inžiniere šeimos bendrovėje (duomenys neskelbtini) (jos tėvas – direktorius, motina – vienintelė akcininkė). Šios darbovietės ji nenurodė pildydama 2023 m. sausio 20 d. ir 2023 m. sausio 24 d. klausimynus, nenurodė, kad nuo 2021 m. sausio 13 d. ėjo (eina) Įmonės komercijos direktorės pareigas. Pareiškėja nei pildydama Migracijos departamento klausimyną, nei skunde teismui neatskleidė, kad ji net ir po 2022 m. vasario 24 d. pradėtos Rusijos karinės agresijos Ukrainoje išliko Įmonės vienintele akcininke ir komercijos direktore.

4.10. Pareiškėjos valdomos Įmonės 2 (pareiškėja eina direktorės pareigas ir yra vienintelė savininkė) veiklos pobūdis, ryšiai, pajamų augimas po Rusijos karinės agresijos Ukrainoje pradžios, atitinka visų užsienio verslininkų, anksčiau turėjusių verslo santykių su Rusija ir po pradėtos karinės agresijos persiorientavusių į Vidurio Azijos rinkas, tuometines žymaus pajamų augimo tendencijas.

4.11. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos Įmonė nenutraukė santykių su korporacija (duomenys neskelbtini), o tik atsakė, kad negali parduoti konkrečią įrangą. Pareiškėjos teiginiai dėl Įmonės santykių su kompanija „Guralp Systems Limited“ automatinio nutrūkimo nepatvirtina, kad faktiškai santykiai nutrūko. Įmonės 2022 m. rugpjūčio 10 d. rašte korporacijos (duomenys neskelbtini) valdomai federalinei valstybinei unitarinei įstaigai (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Įmonė – išskirtinis „Guralp“ produkcijos platintojas Rusijos teritorijoje. Pareiškėja į administracinę bylą Nr. el2-10051-473/2023 iš Įmonės interneto svetainės pateikė 2023 m. gegužės 26 d. išrašą, kuriame nurodyta, kad Įmonė – išskirtinis „Guralp“ produkcijos platintojas Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje, Turkmėnijoje, Uzbekistane, Tadžikistane, Armėnijoje, Kirgizijoje. VSD turimais duomenimis, Įmonė platino „Guralp“ produkciją šiose šalyse ne trumpiau kaip iki 2023 m. birželio mėn. „Guralp“ produkciją Rusijoje platino ir pareiškėjos šeimos įmonės – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

4.12. Išdėstyti duomenys patvirtina, kad net ir po Rusijos Federacijos pradėtos plataus masto karinės agresijos Ukrainoje 2022 m. vasario 24 d. pareiškėja nenutraukė ryšių, tęsė savo verslą Rusijoje ir toliau vykdė veiklą tiek per Rusijos Įmonę, tiek ir per Lietuvos Įmonę 2, šios įmonės tarpusavyje bendradarbiavo, vykdė bendras veiklas. Tariamas verslo perorientavimas į Vidurio Azijos šalių rinkas dėl masiškai paplitusių Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemų taip pat nelaikytinas realiu ryšių su Rusijos Federacija nutraukimu.

4.13. VSD turimais duomenimis, pareiškėjos Įmonės interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo viešai skelbiamas sveikinimas su Vasario 23-iąja – Sovietų sąjungos Raudonosios armijos diena. Šis sveikinimas pavaizduotas Lietuvoje draudžiamų sovietinių simbolių – Georgijaus juostelės ir raudonos penkiakampės žvaigždės fone. Kitas sveikinimas, pareiškėjos iš asmeninės paskyros pažymėtas patiktuku, kuriame stambiu planu vaizduojamas tankas, taip pat vasario 23-iosios proga buvo publikuojamas Įmonės paskyroje Rusijos socialiniame tinkle „Vkontakte“, šioje paskyroje taip pat publikuojamas sveikinimas ir kitos sovietinės šventės – Pergalės (gegužės 9-osios) dienos proga. Pasikartojantis sovietinių švenčių progomis atliekamas Lietuvoje draudžiamų sovietinių simbolių viešas demonstravimas pareiškėjos įmonės interneto svetainėje ir socialinio tinklo paskyroje rodo jos pritarimą Kremliaus režimo agresyviai politikai, kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei.

4.14. Siekdamas priimti duomenimis ir įrodymais pagrįstą Sprendimą dėl pareiškėjos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, atsakovas 2024 m. balandžio mėn. raštu kreipėsi į ją, prašydamas raštu atsakyti į papildomai suformuluotus klausimus. Pareiškėja pateikė rašytinius atsakymus į užduotus klausimus, tačiau didžiosios dalies prašomų duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Dalis pareiškėjos pateiktos informacijos yra klaidinga, netiksli ir neatitinkanti tikrovės. VSD turimais duomenimis, pareiškėja 2014–2024 metais ne mažiau kaip 80 kartų kirto Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos valstybinę sieną.

4.15. Pabrėžtina, kad turėdama pareigą pateikti išsamią ir tikrovę atitinkančią informaciją apie save, pareiškėja šios pareigos tinkamai neįvykdė, nes du kartus – 2023 m. sausio 20 d. ir 2023 m. sausio 24 d. pildydama Migracijos departamento klausimyną, pateikė skirtingą informaciją. Pavyzdžiui, atsakydama į 2 klausimą, 2023 m. sausio 24 d. klausimyne pareiškėja nenurodė vienos iš savo dabartinių darboviečių – VšĮ (duomenys neskelbtini), nors ankstesnėje administracinėje byloje šia darbine veikla pareiškėja grindė savo integraciją Lietuvoje. VSD vertinimu, pareiškėjos darbas VšĮ (duomenys neskelbtini) turi fiktyvaus darbo požymių (tikėtina, kad darbo sutartis pasirašyta atgaline data, o dėl pareiškėjos išsilavinimo ir veiklos pobūdžio, kyla abejonių dėl darbo viešojoje įstaigoje realumo).

4.16. Pareiškėja ir jos šeimos nariai vykdė intensyvią, plataus spektro ir įvairių rūšių bei formų veiklą Rusijos Federacijoje. VSD vertinimu, viena vertus, pareiškėja Migracijos departamentui nepateikė išsamios informacijos apie save. Kita vertus, dalis pareiškėjos pateiktos informacijos neatitinka tikrovės. Tokia situacija leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja – egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei keliančios Rusijos Federacijos pilietė – nėra atvira su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis, sąžiningu elgesiu nesiekia įgyti jų pasitikėjimo, o tai savaime kelia papildomų grėsmių valstybės nacionaliniam saugumui.

4.17. Pagrindinė pareiškėjos Įmonės veikla – seisminės ir geotechninės įrangos platinimas. Tokią pačią ar panašią veiklą vykdė (vykdo) ir pareiškėjos šeimos narių įmonės. Platinamos produkcijos specializuotas pobūdis bei Rusijos valstybinių ir regioninių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos specifika lėmė tai, kad Įmonės ir pareiškėjos šeimos įmonių kontrahentai – įvairūs Rusijos Federacijos valstybiniai subjektai. Pareiškėjos ryšiai su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais formavosi tikslingai, nuosekliai ir ilgą laiką. Pareiškėja ryšius su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais įgijo bei palaikė ne tik kaip Įmonės akcininkė ir direktorė, bet ir kaip Rusijos valstybinių subjektų darbuotoja, taip pat kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą. Ryšiai su Rusijos valstybiniais subjektais susiformavo ir per pareiškėjos šeimos įmones, šeimos narius bei jų veiklą. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos ryšių su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais kompleksiškumą ir tvarumą. Tokio pobūdžio ryšių turinčios pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje neabejotinai kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

4.18. Ilgalaikis pareiškėjos Įmonės, taip pat ir jos pačios kaip fizinio asmens bei jos šeimos įmonių dalyvavimas Rusijos Federacijos viešuosiuose pirkimuose patvirtina tai, kad tiek pareiškėja ir jos šeima, tiek ir jų valdomos bei kontroliuojamos įmonės Rusijos Federacijos valdžios institucijų buvo laikomos patikimomis ir lojaliomis Rusijos režimui. Dalyvavimas Rusijos viešuosiuose pirkimuose rodo, kad pareiškėja, jos šeima ir jų įmonės aktyviai mezgė ryšius Rusijoje, buvo linkę bendradarbiauti su Lietuvos Respublikai priešiškos Rusijos valstybiniais subjektais. Labai tikėtina, jog pareiškėja, jos šeima ir jų įmonės siekė Rusijoje įtaką turinčių asmenų ar institucijų palankumo sėkmingam verslo plėtojimui Rusijoje. Tokio pobūdžio užmegztus ryšius suinteresuoti Rusijos subjektai pasitelkia ir išnaudoja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų neatitinkantiems tikslams.

4.19. Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos vertinimą ir nustatė, kad pareiškėja nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. deklaruoja savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. kovo 31 d. turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pirmasis leidimas nuolat gyventi išduotas 2022 m. kovo 31 d., pareiškėja yra sudariusi santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu, jos tėvai turi leidimus laikinai gyventi (išlaikomi savo vaiko, kuris turi leidimą gyventi Lietuvoje), dukterys turi leidimus nuolat gyventi, pareiškėja nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. buvo įdarbinta Įmonėje 2, nuo 2016 m. birželio 16 d. įdarbinta VŠĮ (duomenys neskelbtini) ir jai mokamos draudžiamosios pajamos.

4.20. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai – jos darbas Įmonėje, Rusijos Federacijos federalinėje valstybinėje unitarinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jos ryšiai su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais – VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjos darbo pobūdis neturi įtakos vertinant jos dabartinę grėsmę valstybės saugumui. Užimtos pareigos nepaneigia galimybės jai rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus.

4.21. Ginčijamas Sprendimas priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus ir įvertinus pareiškėjos veiksmus VSD surinktos informacijos kontekste. Sprendimas – proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą. Migracijos departamentas nesutinka su skundo teiginiais, kad neatliko individualaus vertinimo ir dėl VSD išvados įrodomosios reikšmės, kad ginčijamas Sprendimas pažeidžia pareiškėjos ar jos šeimos narių teises. Skundo teiginiai, jog ginčijamu Sprendimu pareiškėja faktiškai verčiama iš Lietuvos Respublikos išvykti neapibrėžtam laikui, neatitinka tikrovės. Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimų dėl jos grąžinimo ar išsiuntimo.

4.22. Pareiškėjos skundo teiginiai dėl jos nelojalumo Rusijos Federacijai yra nepagrįsti. Pareiškėjos atsakymai į klausimus dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir Krymo priklausomybės nėra jos viešai skelbiama pozicija, užsienietė nepateikė objektyvių duomenų, kad ji palaiko Rusijos Federacijos opoziciją.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. VSD atsiliepime į skundą nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus:

6.1. Migracijos departamento Sprendimai yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais teisės aktais ir teismų praktika, yra teisėti ir pagrįsti objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

6.2. VSD pateikė vertinimą Migracijos departamentui, kuris detalizuotas VSD Išvadoje, jog pareiškėja ir jos šeimos nariai vykdė intensyvią, plataus spektro ir įvairių rūšių bei formų veiklą Rusijos Federacijoje, todėl neabejotina, kad pareiškėjos, jos šeimos narių ir susijusių juridinių asmenų ryšiai su Rusijos valstybiniais subjektais yra dar intensyvesni ir glaudesni nei nustatyta VSD išvadoje. VSD vertinimu, pareiškėja Migracijos departamentui nepateikė išsamios informacijos apie save, o dalis pareiškėjos pateiktos informacijos neatitinka tikrovės. Tokia situacija leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja – egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei keliančios Rusijos pilietė – nėra atvira su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis, sąžiningu elgesiu nesiekia įgyti jų pasitikėjimo, o tai savaime kelia papildomų grėsmių valstybės nacionaliniam saugumui.

6.3. Akcentuotinas pareiškėjos Įmonės veiklos pobūdis, taip pat ir pačios pareiškėjos, kaip fizinio asmens, Įmonės bei pareiškėjos šeimos įmonių dalyvavimas Rusijos Federacijos viešuosiuose pirkimuose, kas suponuoja, kad pareiškėja ir jos šeima, bei jų valdomos bei kontroliuojamos įmonės Rusijos valdžios institucijų buvo laikomos patikimomis ir lojaliomis režimui. Pareiškėja dėl eitų pareigų (darbo) Rusijos Federacijos branduolinės energijos valstybinės korporacijos (duomenys neskelbtini) valdomoje bei kontroliuojamoje federalinėje valstybinėje unitarinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini) ir Kremliaus režimo oligarcho O. D. įmonėje (duomenys neskelbtini) gali būti išnaudota Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos Federacijos valdžiai asmuo.

6.4. Lietuvos Respublikoje gyvenantys Rusijos Federacijos piliečiai, turėję ir (ar) turintys ryšių su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais, taip pat gali tapti ir šios šalies žvalgybos tarnybų taikiniais. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pareiškėjos ryšiai gali aktualizuotis, ji gali tapti lengviau palenkiama vykdyti Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų užduotis. Lietuvai atvirai priešiškos šalies pilietės ryšiai su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais, kurių dalis tiesiogiai prisideda prie Rusijos Federacijos karinės galios stiprinimo, kuri išnaudojama nusikalstamiems ir teroristiniams veiksmams prieš Ukrainą, yra akivaizdi grėsmė Lietuvos valstybės saugumui. Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai, ypač esant tokiai geopolitinei situacijai, ir priimtas sprendimas dėl pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje neatitiktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų.

6.5. Pasikartojantis sovietinių švenčių progomis atliekamas Lietuvoje draudžiamų sovietinių simbolių, taip pat karinės technikos, kaip Rusijos didingumo ir galios simbolio, viešas demonstravimas pareiškėjos įmonės interneto svetainėje ir socialinio tinklo paskyroje rodo pareiškėjos pritarimą Kremliaus režimo agresyviai politikai, kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei.

6.6. Pareiškėjos darbinė veikla kilmės valstybėje, jos ryšiai su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais, valstybine korporacija (duomenys neskelbtini), jos šeimos narių ryšiai su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais, tariamas ryšių su Rusijos Federacija nutraukimas, išsamios informacijos nepateikimas ir kitos reikšmingos aplinkybės detalizuotos VSD Išvadoje.

6.7. VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, atsakovas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai ir (ar) šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis Pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, gimusi Rusijoje ir savo gyvenamąją vietą nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. deklaruoja Lietuvos Respublikoje. Pirmasis leidimas nuolat gyventi jai buvo išduotas 2022 m. kovo 31 d. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu. Nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. kovo 31 d. pareiškėja turėjo leidimą laikinai gyventi.

8.2. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą Nr. 23S69603 panaikinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes buvo nustatyta, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

8.3. Pareiškėja šį Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S69603 apskundė administraciniam teismui, kuris 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-10051-473/2023 pareiškėjos skundą tenkino, panaikino atsakovo 2023 m. Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą ir VSD atlikti tyrimą ir priimti naują sprendimą.

8.4. Migracijos departamentas ir VSD teismo sprendimą skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

8.5. Migracijos departamentas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, pareiškėjai leidimą nuolat gyventi pakeitė, 2024 m. sausio 4 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. 760321823, galiojantis iki 2024 m. sausio 4 d. Siekdami atlikti išsamų pareiškėjos ir jai priklausančių įmonių veiklos vertinimą, 2024 m. balandžio 19 d. Migracijos departamento darbuotojai per MIGRIS komunikacijos priemonę kreipėsi į pareiškėją su prašymu atsakyti į papildomus klausimus. 2024 m. balandžio 24 d. pareiškėja pateikė atsakymus į papildomus klausimus bei dokumentus.

8.6. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 25 d. gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, VSD atliko pakartotinį pareiškėjos asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.

8.7. Įvertinęs VSD Išvadoje pateiktą išsamią informaciją dėl pareiškėjos darbinės veiklos ir ryšių Rusijos Federacijoje, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad jos ryšiai Rusijos Federacijoje tebėra išlikę, todėl, atsižvelgus į šiandieninę geopolitinę situaciją, ji yra pažeidžiamas asmuo ir gali būti panaudota kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant rinkti informaciją ar pasitelkiant jį Rusijos Federacijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Todėl ginčijamu Sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu (leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui) bei atsižvelgus į tai, kad pagal VSD pateiktą Išvadą pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjai išduotas leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas.

9. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, teismų praktika, pažymėjo, kad atsakovas Sprendimą iš esmės grindžia vertinimu, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje neva gali grėsti valstybės saugumui.

10. Pasisakydamas dėl pareiškėjos ryšių su Rusijos Federacijos valstybine korporacija (duomenys neskelbtini) teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog 2023 m. sausio 20 d. pildydama Migracijos departamento klausimyną, pareiškėja nurodė, kad 2010–2022 metais turėjo ryšių su Rusijos Federacijos valstybine korporacija (duomenys neskelbtini). Be to, nuo 2005 m. birželio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ji dirbo federalinėje valstybinėje unitarinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini) (dabartinis – (duomenys neskelbtini), kuris – Rusijos Federacijos branduolinės energijos valstybinės korporacijos (duomenys neskelbtini) valdomas ir kontroliuojamas Rusijos Federacijos valstybinis subjektas), tačiau pareiškėja, pildydama 2023 m. sausio 20 d. ir 2023 m. sausio 24 d. klausimynus šios darbovietės nenurodė. Teismas vertino, kad pareiškėja buvo nesąžininga ir sąmoningai šios informacijos nepateikė, nors VSD duomenimis, 72,37 proc. nuo visų įmonės (duomenys neskelbtini) sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių tenka būtent sutartims su korporacijos (duomenys neskelbtini) organizacijomis.

11. Pažymėjęs, kad korporacija (duomenys neskelbtini) vykdo rusiškų branduolinių technologijų, taip pat Rusijos technologinės įtakos sklaidą užsienio rinkose, ji nuo 2017 metų yra kasmet aptariama viešai skelbiamuose grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimuose, teismas atkreipė dėmesį, kad korporacijai (duomenys neskelbtini) skiriamas ypatingas dėmesys, atskleidžiant šios korporacijos ir su ja susijusių subjektų siekius neteisėtai dalyvauti Lietuvoje vykdomuose projektuose, susijusiuose su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais objektais. Nors pareiškėja teigė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų nebendradarbiauti su korporacija (duomenys neskelbtini), tačiau teismas vertino, kad ryšių su šia korporacija turėjimas neabejotinai laikytinas pareiškėjos pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, ypač įvertinus tai, kad aptariama korporacija tiesiogiai prisideda ir prie Rusijos karinės galios bei politinės įtakos stiprinimo bei atsakinga ir už Baltarusijos Respublikos atominės elektrinės projekto įgyvendinimą ir atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublika nuosekliai ir kryptingai iki šiol siekia, kad korporacijai (duomenys neskelbtini) būtų taikomos Europos Sąjungos sankcijos.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjos pažeidžiamumą įrodo ne tik anksčiau paminėtos aplinkybės bei ir tai, kad po korporacijos (duomenys neskelbtini) informavimo apie pareiškėjos Įmonės (duomenys neskelbtini) tiekiamos produkcijos tiekimo nutraukimą, ji sulaukė skambučio iš šios korporacijos atstovo, kuris grasino pareiškėjai ir jos šeimai. Teismas pažymėjo, kad šią aplinkybę patvirtino pati pareiškėja, tačiau pateiktos informacijos daugiau nedetalizavo, nors buvo paprašyta patikslinti šias aplinkybes. Teismo vertinimu, nors pareiškėja teigė, kad atsakovo įžvelgiama keliama grėsmė valstybės saugumui yra teorinio pobūdžio, teismas pritarė atsakovui, jog Lietuvoje gali būti leidžiama gyventi tik tokiam asmeniui, kurio veikla, ryšiai ir kt. negali sudaryti pagrindą nuogąstauti, kad jai gyvenant Lietuvoje, kils grėsmė valstybės nacionaliniam saugumui. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, jog Migracijos departamentas sieja jos tariamai keliamos grėsmės realumą su verslo santykiais, dėl kurių neva gali būti užverbuota Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas tos šalies valdžiai asmuo.

13. Akcentavęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui atliekamas iš esmės perspektyvinis vertinimas, teismas konstatavo, kad atsakovas įvertino ir pareiškėjos bei jos šeimos narių ryšius su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais. Teismo įsitikinimu, Sprendime detalizuota, su kokiais Rusijos Federacijos juridiniais asmenimis (ūkio subjektais) ir pareiškėja, ir jos tėvas S. Z. (S. Z.), ir brolis A. Z. (A. Z.) yra (buvo) susiję, kas, teismo vertinimu, atspindi, jog pareiškėjos ir šeimos narių betarpiškas dalyvavimas veikloje, susijusioje su tokiu dideliu kiekiu skirtingų Rusijos Federacijos juridinių asmenų, savaime reiškia didelę tikimybę dėl plataus spektro ir įvairaus pobūdžio ryšių susiformavimo. Teismas nurodė, kad vykdant tokio intensyvumo veiklą, savaime suprantama, neišvengiami įvairūs ryšiai ir su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais.

14. Atsižvelgęs į teismų jurisprudenciją, kurioje pasisakyta dėl asmens ryšių su Lietuvai priešiškų užsienio valstybių institucijomis, fiziniais arba juridiniais asmenimis vertinimo, teismas nesutiko su pareiškėja, jog grėsmės valstybės saugumui pagrindas turi būti siejamas su užsieniečio atliktomis nusikalstamomis veikomis. Šiuo atveju pakako pagrįsto manymo, kad jos atlikti veiksmai (darbas (duomenys neskelbtini), darbas Rusijos Federacijos federalinėje valstybinėje unitarinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini), darbas (duomenys neskelbtini) ryšiai su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais) gali kelti grėsmę valstybės saugumui, įvertinus visą VSD surinktą informaciją.

15. Teismas pritarė atsakovo išvadai, kad ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

16. Pasisakydamas dėl skundo argumentų, kad pareiškėjos ryšiai Rusijos Federacijos branduolinės energetikos srityje yra detalizuojami aprašant ir giminaičių verslo ryšius, kad pareiškėjos ryšiai su Rusijos Federacijos branduolinės energetikos srityje veikiančiais ūkio subjektais teismų pripažinti nepakankamais grėsmei konstatuoti, taigi, ir nepakankamais turi būti pripažįstami netiesiogiai pareiškėjos ryšiai per giminaičius su branduolinės energetikos srityje veikiančiais ūkio subjektais, teismas pažymėjo, kad pareiškėja, nei pildydama Migracijos departamento klausimyną, nei skunde teismui neatskleidė, kad ji net ir po 2022 m. vasario 24 d. pradėtos Rusijos karinės agresijos Ukrainoje išliko (duomenys neskelbtini) vienintele akcininke ir komercijos direktore. VSD Išvadoje buvo įvertinti duomenys, kurie patvirtino, kad net ir po Rusijos Federacijos pradėtos plataus masto karinės agresijos Ukrainoje 2022 m. vasario 24 d. pareiškėja nenutraukė ryšių su Rusijos Federacija, tęsė savo verslą ir toliau vykdė veiklą per (duomenys neskelbtini) ir per Lietuvos įmonę (duomenys neskelbtini), šios įmonės tarpusavyje bendradarbiavo, vykdė bendras veiklas. Teismo vertinimu, tariamas verslo perorientavimas į Vidurio Azijos šalių rinkas dėl masiškai paplitusių Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemų taip pat nelaikytinas realiu ryšių su Rusijos Federacija nutraukimu.

17. Remdamasis atsakovo ir VSD atlikta pareiškėjos pateiktų duomenų analize ir nustatytų aplinkybių vertinimu, teismas pažymėjo, kad pareiškėja Departamentui dalies prašomų duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė, o pateiktos informacijos dalis yra klaidinga, netiksli ir neatitinkanti tikrovės. Teismas nustatė, kad pareiškėja nenurodė, kad ji yra ir Lietuvos įmonės MB (duomenys neskelbtini) savininkė bei direktorė, bei nepateikė prašomų duomenų nei apie (duomenys neskelbtini), nei apie (duomenys neskelbtini) sandorius, pateikė klaidingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas 2020–2022 metais, nepateikė duomenų apie pajamų kitimą vėlesniais laikotarpiais, nenurodė, kad vykdydama individualią veiklą, yra dalyvavusi Rusijos Federacijos viešuosiuose pirkimuose ir sudarinėjusi analogiškus sandorius (ne patalpų nuomos) su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais, kaip ir (duomenys neskelbtini) bei sudarytus sandorius su Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos fiziniais ar juridiniais asmenimis; nepateikė savo paso atitinkamų puslapių kopijų; kt.

18. Vertindamas pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjos tėvai (leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti 2022 metais, po karinių veiksmų pradžios), dvi dukros, pareiškėjos vyras – Lietuvos Respublikos pilietis, teismas nurodė, kad teisė į šeimos gyvenimą nėra absoliuti ir gali būti ribojama.

19. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas darė išvadą, kad Sprendime buvo įvertinti (nustatyti) pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir Lietuvos Respublikos piliečiu (sutuoktiniu), gyvenančiu Lietuvos Respublikoje. Sprendime taip pat pateikti (įvertinti) duomenys apie laikotarpius, kuriais pareiškėja Lietuvoje gavo draudžiamąsias pajamas, Migracijos departamento gauti duomenys, kad pareiškėja, turėdama leidimą nuolat gyventi, vyko į Rusijos Federaciją 2022 m. gruodžio 13 d. ir grįžo atgal į Lietuvos Respubliką tą pačią dieną – 2022 m. gruodžio 13 d.

20. Teismas įvertinęs bylos duomenų visumą (sienos kirtimų, informacijos apie skrydžius), sprendė, jog pareiškėjos vykimas į Rusiją gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu buvo pakankamai dažnas, pažymėdamas, kad Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms prieinamose duomenų bazėse Rusijos Federacijos piliečių vykimai į Rusijos Federaciją gali būti neužfiksuoti, jeigu tos šalies pilietis Rusijos Federacijos valstybinę sieną kirto ne per Lietuvos Respubliką.

21. Nors, teismo vertinimu, pareiškėjos šeiminiai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje buvo ilgalaikiai ir stiprūs, tačiau teismas konstatavo, kad jie nėra tokio pobūdžio ir masto, jos pagal Konstituciją ar Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija) sukurtų pareigą valstybei prisiimti riziką valstybės saugumo atžvilgiu. Teismas nenustatė, kad VSD ar Migracijos departamentas piktnaudžiavo, be pagrindo naudojo valstybės saugumo motyvą, buvo nusiteikę prieš pareiškėją. Teismo įsitikinimu, socialiniai ryšiai negali būti aukščiau už užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ir negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

22. Pažymėjęs, kad Sprendimu nesprendžiamas pareiškėjos grąžinimo ar išsiuntimo klausimas, teismas nenustatė pagrindo teigti, kad tai itin skausmingai paveiks jos šeimos santykius. Teismas pastebėjo, kad šie ryšiai galėtų būti palaikomi ir neturint teisės nuolat gyventi Lietuvoje.

23. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad jau išnagrinėtoje administracinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad Migracijos departamentas ir VSD savo nuomonę (Išvadą) grindžia prielaidomis, kurios, anot pareiškėjos, neįrodytos, bei prieštaraujančios teismų nustatytiems prejudiciniams faktams, o Sprendime pareiškėjos neva keliama grėsmė grindžiama iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, teismas pabrėžė, jog ankstesnėje administracinėje byloje Nr. eI-10051-472/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-06652-2023-9) buvo vertinamas Migracijos departamento 2023 m. Sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas nuolat gyventi, ir pirmosios instancijos teismas, panaikinęs atsakovo sprendimą, įpareigojo Migracijos departamentą atlikti tyrimą ir priimti naują sprendimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad išnagrinėtoje byloje pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad negalima vienareikšmiškai spręsti, jog atsakovas atliko kompleksinį kitos informacijos, susijusios su pareiškėja (jos verslo perkėlimo į Lietuvą, prekybos su Rusija nutraukimo ir kt.), vertinimą, todėl tik bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga 2023 m. Sprendime ir VSD išvadoje negali būti laikoma tinkamu pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu. Minėtoje byloje teismas padarė išvadą, kad nėra neginčijamų duomenų ar kitų aplinkybių (jei taip, tai kokių), turėjusių įtakos VSD padarytai išvadai, todėl teismas neturįs galimybės jų įvertinti, todėl svarbu atlikus išsamų pareiškėjos teismui pateiktų papildomų duomenų vertinimą, priimti naują sprendimą.

24. Teismas, vertindamas pareiškėjos nuomonę, jog paminėtoje administracinėje byloje nustatyta aplinkybė turi prejudicinę galią šiam nagrinėjama ginčui akcentavo, kad sprendžiant ginčą administracinėje byloje Nr. eI-10051-472/2023, vis tik teismas nevertino, ar ji kelia grėsmę, ar nekelia grėsmės valstybės saugumui, o priimtas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-10051-472/2023 dar nereiškia, kad negali būti priimtas tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjai sukeliantis sprendimas.

25. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad Migracijos departamento ir VSD nurodomi jos ryšiai Rusijos Federacijos branduolinės energetikos sektoriuje veikiančiais subjektais nėra pakankami grėsmei valstybės saugumui konstatuoti ir kad apeliacinės instancijos teismas įsiteisėjusia nutartimi tai pripažino. Buvo atkreiptas dėmesys, kad sprendžiant ginčą administracinėje byloje Nr. eI-10051-472/2023, teismas padarė išvadą, kad atsakovo sprendime nėra pakankamai duomenų konstatuoti, todėl reikalinga iš naujo atlikti išsamų teismui pateiktų papildomų duomenų vertinimą.

26. Teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus ir atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Iš naujo VSD surinkti (sulyginus VSD išvadą 2023 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 19-276RN ir VSD Išvadą (2024 m. birželio 10 d. raštas Nr. 18-5504)) ir atsakovo aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjos ryšius, taip pat veiklą Rusijos režimo kontroliuojamuose subjektuose ir jie nebuvo paneigti nagrinėjant šį ginčą. Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai. Teismas pripažino, kad vertinant įrodymus, pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat ir į Baltarusijos autokratinio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, priešiškumą ir vykdomas provokacijas prieš Lietuvos Respubliką. Atsakovas tinkamai įvertinęs reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, taikytiną reguliavimą bei šalių pateiktus argumentus, pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą.

27. Teismas pastebėjo, kad nors esminis ginčijamo Sprendimo pagrindas ir yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau konstatavo, kad atsakovas atliko pareiškėjos vertinimą (pvz., įvertino jos ekonominius, socialinius ir šeimyninius ryšius), todėl nebuvo pagrindo teigti, jog atsakovas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Teismas konstatavo, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, t. y. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytus reikalavimus.

III. 28. Pareiškėja L. Z. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, panaikinti Sprendimą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo teikti siūlymą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui sudaryti išplėstinę septynių teisėjų kolegiją, o netenkinus šio siūlymo – išplėstinę penkių teisėjų kolegiją – šiai bylai nagrinėti.

30. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

30.1. Dėl ginčijamo Sprendimo priėmimo procedūros akcentuotina, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų aplinkybių įvertinimą, ir vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi, nustatęs, kad išvada apie jos grėsmę valstybės saugumui yra nepagrįsta. Taigi, būtent tuomet Migracijos departamentas ne tik turėjo ir galėjo, bet ir atliko visapusišką aplinkybių tyrimą bei vertinimą grėsmės valstybės saugumui aspektu. Tad teismo sprendime nurodyti argumentai, kad atsakovas, neva vykdydamas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį, atliko išsamų aplinkybių vertinimą ir priėmė skundžiamą Sprendimą, yra nepagrįsti, kadangi tuo metu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartis jau buvo įvykdyta.

30.2. Praėjus 4 mėnesiams nuo leidimo nuolat gyventi pareiškėjai išdavimo, prasidėjo naujas papildomas pareiškėjos patikrinimas. Taigi, skundžiamas Sprendimas nebuvo nei prašymo nagrinėjimo iš naujo, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties vykdymo rezultatas. Todėl teismo nurodyti argumentai, kad pareiškėjos laimėta byla neįpareigojo atsakovo priimti jai palankų sprendimą, o įpareigojo iš naujo išnagrinėti prašymą, atsižvelgti į visas esmines aplinkybes ir priimti sprendimą, kas ir buvo padaryta, yra neaktualūs.

30.3. Susidarė tokia situacija, kad atsakovas nors ir priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, vėlesniu savo Sprendimu jis panaikino prieš šešis mėnesius priimtą savo sprendimą, vadovaudamasis aplinkybėmis, kurios egzistavo 2024 m. sausio 4 d. sprendimo išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi metu. Šiuo atveju, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (apie pareiškėjos ir jos šeimos ryšius su kitais Rusijos Federacijos subjektais), turėjo būti inicijuojamas proceso atnaujinimas administracinėje byloje, tačiau ne naujas saugumo tyrimas. Teismas turėjo vertinti ir tirti, ar nustatytos naujos aplinkybės sudaro pagrindą visgi laikyti pareiškėją keliančia grėsmę valstybės saugumui ir naikinti jai leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ankstesnio proceso atžvilgiu bei nustatytų aplinkybių apimtyje. Tačiau atsakovas, priimdamas Sprendimą, iš esmės paneigė teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 162 straipsnyje numatytą teisę ir pareigą spręsti, ar egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindai, ir už teismą nusprendė, kad 2023 m. gruodžio 11 d. nutartis yra neteisinga ir turi būti peržiūrėta.

30.4. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, kadangi neįvertino visų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos politinėmis pažiūromis, visuomenine veikla ir dalyvavimu opozicijos renginiuose. Kaip paaiškinama toliau, šios pareigos pirmosios instancijos teismas neįvykdė.

30.5. Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą įrodinėjimo standartą šios kategorijos bylose, pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja ne tik nėra lojali Rusijos Federacijos valdžiai, tačiau priešingai – yra itin neigiamai nusistačiusi Rusijos Federacijos valdžios atžvilgiu ir daug metų aktyviai veikia prieš ją.

30.6. Pareiškėjos politines pažiūras į įvykius Ukrainoje puikiai atskleidžia Nyderlandų fondo Z. van V. (labdaros fondas, tiekiantis Ukrainai prioritetines greitosios pagalbos transporto priemones, vaistus ir įrangą) rekomendacija, pareiškėja savo iniciatyva priglaudė namuose pabėgėlius, bendradarbiavimo nutraukimas su (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini) perėmė iš (duomenys neskelbtini)seisminės ir geotechninės įrangos platinimą Vidurinės Azijos valstybėse, neįtraukiant Rusijos Federacijos į platinimo teritoriją. Tai reiškia, kad pareiškėja ne aprūpina korporaciją (duomenys neskelbtini) reikalingomis prekėmis, apeinant tarptautines sankcijas, kaip spėja atsakovas ir VSD, bet ėmėsi aktyvių veiksmų, kad reikalingų prekių korporacija (duomenys neskelbtini) apskritai negautų. Pelno atsisakymas dėl moralinių įsitikinimo nepalieka nė menkiausios abejonės dėl pareiškėjos vertybių, todėl bet kokios insinuacijos dėl jos grėsmės valstybės saugumui yra ne tik nepagrįstos, bet net įžeidžiančios.

30.7. Prasidėjus karui Ukrainoje, pareiškėja nusprendė ne tik nutraukti verslą Rusijos Federacijoje, bet ir evakuoti iš ten savo tėvus. Panaikinus leidimą gyventi pareiškėjai, bus panaikinti leidimai laikinai gyventi ir pareiškėjos tėvams, kurie jau neturi gyvenamojo būsto kilmės valstybėje.

30.8. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nevertino pareiškėjos šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja turi vyrą L. Z., kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, santuoka sudaryta 2015 metais. L. Z. turi Lietuvoje nepilnametį vaiką P. Z.. Pareiškėja skunde buvo nurodžiusi, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jos dukros leidimų nuolat gyventi pagrindu: nepilnametė A. D. ir pilnametė A. D.. Lietuvoje taip pat leidimų laikinai gyventi pagrindu gyvena pareiškėjos tėvai N. ir S. Z.. Nors teismo sprendime nurodoma, kad buvo vertinami minėti ryšiai, tačiau jie tik išvardinti, t. y. neatliktas minėtų ryšių vertinimas bei Sprendimo sukeliamų neigiamų padarinių vertinimas ne tik pareiškėjai, bet ir pareiškėjos šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnametei dukrai) bei artimiesiems giminaičiams (jos pilnametei dukrai ir tėvams).

30.9. Tokio pobūdžio byloje privalomai turi būti atliekamas asmens šeiminių ryšių vertinimas, atsižvelgiant į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2025 m. sausio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-982-463/2025; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-992-492/2025).

30.10. Pareiškėja skunde detalizavo priežastis, dėl kurių pareiškėjos sutuoktinis negalėtų vykti su ja į Rusijos Federaciją – ideologinės pažiūros, vertybinė pozicija, būtinybė rūpintis sūnumi ir jo motina, kuriai dėl sveikatos būklės reikia pagalbos. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) plėtojamą Konvencijos 8 straipsnio taikymo praktiką leidimo nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimas tokioje situacijoje jau reikštų ne tik pareiškėjos teisės į privatų gyvenimą, bet ir jos teisės į šeimos gyvenimą pažeidimą.

30.11. Tad atsižvelgiant į teismų praktiką ir įvertinus Sprendimą, kuriame pareiškėjos keliama grėsmė iš esmės grindžiama aplinkybėmis, kurios jau teismų buvo vertinamos, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių (ypač atsižvelgiant tai, kad pareiškėja sudarė santuoką su Lietuvos piliečiu dar 2015 metais, faktiškai gyvena Lietuvoje kartu su sutuoktiniu bei dukromis ir tėvais, nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą; nuo pareiškėjos teisinės padėties pasikeitimo tiesiogiai priklauso jos sutuoktinio, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, taip pat nepilnametės dukros padėties pokyčiai; nei VSD, nei Migracijos departamentas nenustatė, jog pareiškėja būtų atlikusi prieš Lietuvos valstybės saugumą nukreiptas veikas ar pan.) kontekste, darytina išvada, jog ginčijamas sprendimas yra neproporcingas, kadangi nustatyta pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybė yra kur kas mažesnė, nei dėl Sprendimo priėmimo pareiškėjos ir jos sutuoktinio teisinei padėčiai kylantys neigiami padariniai.

30.12. Akivaizdu, kad Sprendimas, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį ir galimas pasekmes pareiškėjai ir jos šeimai yra formalus, pagrįstas tik VSD Išvadoje nurodytais duomenimis, iš esmės nebandant šių duomenų vertinti kitų prieinamų duomenų kontekste.

30.13. Priimant Sprendimą atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjos ilgalaikio Europos Sąjungos gyventojo statusą, ko nevertino ir pirmosios instancijos teismas pagal 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/51/ES (toliau – ir Direktyva 2003/109/EB) nuostatas ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023, t. y. ankstesnėje pareiškėjos byloje). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šia nutartimi nesirėmė, tačiau yra būtina įvertinti ginčijamą Sprendimą bei jo pasekmes ilgalaikio gyventojo teisinio statuso aspektu bei jo įtaką kitiems pareiškėjos šeimos nariams. Tai sudaro pagrindą panaikinti atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimus.

30.14. Dėl išvados apie pareiškėjos keliamą grėsmę nepagrįstumo akcentuotina, kad Sprendimas didžiąja dalimi grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis, kurios jau buvo vertintos administracinėje byloje eI-10051-472/2023 (pareiškėja buvo Rusijos Federacijos privačios įmonės (duomenys neskelbtini) akcininke ir vadove, o ši įmonė dalyvavo Rusijos Federacijos viešuosiuose pirkimuose ir gavo daug pajamų, vykdydama viešųjų pirkimų būdu sudarytas sutartis su įvairiais Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais, įskaitant korporaciją (duomenys neskelbtini)), o pareiškėjos ankstesnėje byloje pateikta medžiaga, jos pačios atskleistos aplinkybės ir faktai šioje byloje naudojamos prieš pareiškėją (apie praeityje buvusias darbovietes).

30.15. Būtent šiomis aplinkybėmis ir buvo grindžiami atsakovo sprendimai, kurių pagrįstumas patikrintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais ankstesnėje pareiškėjos byloje, t. y. abiejų instancijų teismai priėmė pareiškėjai palankius sprendimus. Tačiau ginčijamas Sprendimas vėlgi daugiausia grindžiamas būtent pareiškėjos praeities ryšiais su (duomenys neskelbtini), kuriuos ji įrodė visiškai nutraukusi po karo pradžios. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, tomis pačiomis aplinkybėmis grįsdamas pareiškėjai inkriminuotą grėsmę pakartotinai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjos ryšius kaip reikšmingus, grindžiant valstybės saugumui keliamą grėsmę, kai ankstesnėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jų tokiais nepripažino. Taip akivaizdžiai pažeidžiami teisinio apibrėžtumo bei teisinio tikrumo principai. Šioje byloje naujos aplinkybėmis yra nurodomos tik dėl formalumo, imituojant naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, kadangi pirmasis ir plačiausiai aprašytas Sprendimo ir VSD Išvados argumentas yra Pareiškėjos praeities ryšiai su (duomenys neskelbtini), dėl kurių jai buvo pasisakyta išnagrinėtoje administracinėje byloje.

30.16. Dėl Sprendimo teiginių, kad, remiantis VSD Išvada, pareiškėja savo ryšių ir verslo Rusijos Federacijoje nenutraukė, o perorientavo į Vidurio Azijos šalių rinkas neva apeinant Rusijai taikomas sankcijas, pažymėtina, kad pareiškėja pateikė į bylą duomenis ir dėl veiklos su (duomenys neskelbtini) visiško nutraukimo po karo pradžios, ir dėl to, kad su Rusijos rinka po karo pradžios ji nei per (duomenys neskelbtini), nei per (duomenys neskelbtini) nedirbo. Pateiktos sutartys, raštas iš „Guralp Systems Limited“ (jame patvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) nepažeidė susitarimo sąlygos, kad Vidurio Azijos rinkai skirti gaminiai nepasiektų Rusijos) kaip tik patvirtina, kad į Rusijos rinką pareiškėja netiekė jokių prekių, sutartyse buvo numatytas tokio tiekimo draudimas. Į Luminor banko patikrinimus, vykdytus pinigų plovimo, terorizmo finansavimo ir sankcijų apėjimo prevencijos tikslais, pareiškėja nuolat teikdavo duomenis apie transakcijas, kurie patvirtino, kad jokių mokėjimų iš Rusijos subjektų jos įmonė (duomenys neskelbtini) negaudavo. Teismas nemotyvuotai padarė išvadą, kad verslo perorientavimas buvo tariamas, kuo grindžiama valstybės saugumui keliama grėsmė, tačiau šis teiginys yra niekuo nepagrįstas ir paneigtas byloje esančiais įrodymais.

30.17. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tokio pobūdžio bylose privalo būti įvertintas asmens galimos kelti grėsmės realumas ir akivaizdumas. Sprendimas yra grindžiamas daugiausia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau kartą abiejų instancijų teismų buvo įvertintos, o papildomai surinkti duomenys, neva pagrindžiantys pareiškėjos valstybės saugumui keliamą grėsmę, yra pernelyg nutolę nuo pareiškėjos individualios situacijos, kadangi susiję ne su ja, o su jos šeima. Tačiau teismams pripažinus nepakankamais tiesioginius pareiškėjos ryšius su (duomenys neskelbtini), tuo labiau nepakankamais turi būti pripažinti pareiškėjos netiesioginiai, tai yra jos šeimos ryšiai. Atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių valstybės saugumui keliamos grėsmės realumą, o teismas išvadas padarė, vadovaudamasis ne į bylą pateiktais duomenimis, o niekuo nepagrįstais įtarimais.

30.18. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ nustatytų pareigų, t. y. nebuvo aktyvus, tiesiogiai netyrė visų įrodymų (netyrė pareiškėjai palankių įrodymų) ir savarankiškai jų nevertino, o savo išvadas grindė vien VSD bei atsakovo argumentais. Teismas į savo sprendimą perkėlė Sprendimo bei VSD papildomų paaiškinimų turinį. Teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Nepaisant didelio kiekio bei apimties pareiškėjos pateiktų įrodymų (pvz., prekių tiekimo sutarys komercinės veiklos dokumentai), paneigiančių jos veiklą Rusijos Federacijoje, nebuvo atliktas minėtų įrodymų įvertinimas, taip pat nebuvo pateikta argumentų, kodėl šie įrodymai atmestini bei kodėl jie yra nepatikimi (ABTĮ 56 str.).

30.19. Teismams jau nusprendus, jog pareiškėjos verslas Rusijos Federacijos branduolinės energetikos srityje dėl individualių aplinkybių neįrodo, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, tai reiškia, kad pareiškėjos šeimos verslas Rusijos Federacijos branduolinės energetikos srityje tuo labiau negali to įrodyti.

30.20. Nepagrįsti teismo sprendimo teiginiai, kad pareiškėja nuslėpė duomenis apie visas savo darbovietes, kadangi būtent pareiškėja išsamius duomenis apie savo visas praeities darbovietes pateikė į administracinę bylą Nr. eI2-10051-473/2023 (iš jos pačios pateiktų dokumentų VSD bei atsakovas išrinko įstaigas, kurias, jų teigimu, pareiškėja nuo jų nuslėpė). Apie pareiškėjos darbovietes (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) VSD bei atsakovas sužinojo būtent iš pareiškėjos pateiktų duomenų. Apie šias darbovietes bylą išganėjusiems teismams buvo žinoma, teismai priėmė pareiškėjai palankius sprendimus.

30.21. Dėl teismo sprendimo teiginių, kad pareiškėja nepateikė išsamių duomenų apie įmonių veiklą, pajamas, sandorius, o pateikti duomenys neatitinka tikrovės, atkreiptinas dėmesys, jog iš pareiškėjos buvo pareikalauta per 5 dienas pateikti itin didelį kiekį detalios informacijos už ilgą laikotarpį, kurios visos ji negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių (pvz., neatsimena visų jos buvusių įmonių sudarytų sandorių ar kontrahentų; neturi prieigos prie savo buvusių įmonių, su kuriomis dabar jos niekas nesieja, sutarčių; nežino buvusio sutuoktinio ar sugyventinio darboviečių ar sandorių). VSD kaltina pareiškėją, kad ji nuslėpė informaciją, kurią pati pareiškėja buvo pateikusi anksčiau arba kuri yra prieinama viešai, todėl gali būti nesunkiai nustatoma ar patikrinta: buvusios darbovietės buvo nurodytos Pareiškėjos pateiktuose išrašuose iš Rusijos Federacijos pensijų fondo duomenų bazės, duomenis apie Lietuvos Respublikos išorinės sienos kirtimą turi VSAT, o įmonių pajamos yra skelbiamos kompetentingų institucijų tinklalapiuose. Didžioji dalis reikalautos informacijos apskritai nedaro jokios įtakos situacijos įvertinimui, tačiau teismas vertino šias aplinkybes nepalankiai pareiškėjai.

30.22. Priešingai nei nurodoma skundžiamuose sprendimuose, pareiškėja neslėpė to, kad jos sutuoktinis yra VšĮ (duomenys neskelbtini) dalininkas (tai yra vieša informacija, saugoma valstybės registre), o vien šis faktas nepatvirtina pareiškėjos darbo šioje įstaigoje fiktyvumo. Pareiškėja VšĮ (duomenys neskelbtini) įsidarbino dar 2016 metais, oficialus išrašas apie pareiškėjos socialinio draudimo laikotarpius patvirtina, kad socialinio draudimo stažas pareiškėjai taikomas jai dirbant VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. birželio 16 d. (šie įrodymai pateikti į ankstesnę bylą, kurios medžiaga prijungta prie nagrinėjamos bylos). VSD, žinodamas šiuos duomenis, šioje byloje klaidino teismą dėl su pareiškėjos socialinio draudimo stažu susijusių duomenų, kas rodo nesąžiningą jo procesinį elgesį šioje byloje.

30.23. Nors atsakovas turi teisę remtis VSD išvada dėl asmens grėsmės vertinimo, tačiau savo sprendimą privalo pagrįsti objektyviais duomenimis. Kaip matyti, pareiškėjos grėsmė valstybės saugumui grindžiama: 1) vien VSD išvada, atsakovui neatlikus savarankiško visapusiško su pareiškėja susijusių aplinkybių vertinimo (būtent VSD buvo bylos aktyvesnė šalis už atsakovą); 2) grindžiama aplinkybėmis, kurios buvo įvertintos abiejų instancijų teismų ankstesnėje administracinėje byloje; 3) papildomos aplinkybės, kuriomis grindžiama pareiškėjos valstybės saugumui keliama grėsmė yra jos pačios pateiktos ir atskleistos ankstesnėje byloje arba yra neesminės ir neturi jokios teisinės reikšmės; 4) grindžiama vien VSD pateiktais duomenimis, neatlikus pareiškėjos pateiktų duomenų vertinimo, jos pateiktus duomenis panaudojus prieš ją pačią; 5) visas papildomo pareiškėjos patikrinimo bei Sprendimo priėmimo procesas yra ydingas, nes po galutinio sprendimo ankstesnėje administracinėje byloje turėjo būti ir buvo atliktas su pareiškėja susijusių aplinkybių vertinimas ir jai buvo išduotas leidimas nuolat gyventi, todėl administracinis procesas galėjo būti atnaujintas tik teismo sprendimu, gavus atitinkamą atsakovo prašymą. Tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad išvada apie pareiškėjai inkriminuotą valstybės saugumui keliamą grėsmę nėra pagrįsta bei tinkamai motyvuota.

30.24. Bylą turėtų nagrinėti išplėstinė teisėjų kolegija, kadangi pareiškėjos byla nagrinėjama jau antrą kartą, bylos medžiaga yra itin plati, o pirmosios instancijos teismai yra priėmę skirtingus sprendimus. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra suformavęs praktikos dėl Įstatymo 981 straipsnio, kuriuo įgyvendinama ES teisė ir kuris numato aukštesnį grėsmės įrodinėjimo standartą, kai užsieniečio šeimos nariai yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai. Skirtingai nei bendrojo vertinimo standarto, šioje byloje perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas neturi būti atliekamas. Šia įstatymo nuostata buvo grindžiamas ir pareiškėjos skundas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio argumento nepasisakė.

30.25. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 981 straipsnis yra skirtas ES valstybės narės piliečių šeimoms apsaugoti, o šeimos buvimą patvirtinta santuokos liudijimas, kuris yra bylos medžiagoje. Manytina, kad apeliacinės instancijos teismo išaiškinimas dėl Įstatymo 981 straipsnio taikymo sąlygų ir apimties leis ne tik visapusiškai ir teisingai išnagrinėti šią bylą, bet ir sukurs didesnį teisinį apibrėžtumą atsakovui ir VSD, kurie taiko vienodą keliamos grėsmės įrodinėjimo standartą asmenims, nepriklausomai nuo jų šeiminių ryšių su ES piliečiais.

30.26. Kilusiam ginčui išspręsti būtina taikyti įvairių teisės sričių teisės aktus, įskaitant šeimos ir vaikystės teisinį reguliavimą. Pareiškėjos skundas iš dalies buvo grindžiamas tuo, kad atsakovo sprendimai yra neproporcingi ir pažeidžia konstitucinių vertybių pusiausvyrą. Atsakovo sprendimas reikalauja, kad ji išvyktų iš Lietuvos Respublikos, nors čia gyvena pareiškėjos sutuoktinis, turtinis Lietuvos Respublikos pilietybę, ir nepilnametė dukra, turinti leidimą gyventi, todėl atsakovo sprendimai kelią grėsmę šeimos vientisumui. Nei pareiškėjos atveju, nei kitose bylose atsakovo sprendimų įtaka užsieniečių vaikų teisėms ir interesams nėra vertinama, nėra taikomos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4–5 straipsnių nuostatos.

30.27. Kilęs ginčas turi būti įvertinas ir dėl priimtų sprendimų atitikimo teisėtų lūkesčių principui. Nacionalinių ir tarptautinių teismų suformuluoti kriterijai leidžia įžvelgti šio principo pažeidimą – Lietuvos Respublikos institucijų dešimtmečiais taikoma užsieniečių vertinimo praktika bei pareiškėjos praeityje jau įgyta teisė gyventi Lietuvos Respublikoje ir nuolat išduodami leidimai nuolat gyventi (kai paskutinis buvo išduotas po pareiškėjos laimėtos bylos) leido pareiškėjai ir jos šeimai pagrįstai tikėtis, kad pareiškėja atitinka visus keliamus kriterijus, nauji kriterijai jai nebus taikomi, o esami kriterijai nebus peržiūrimi. Akivaizdu, kad normalus gyvenimas yra neįmanomas, kai bet kuriuo metu jokių pažeidimų nepadariusio užsieniečio legalizacija gali būti panaikinta. Neapibrėžtumo sąlygos neleidžia planuoti asmeninio ir profesinio gyvenimo, kelia abejones dėl tikslingumo integruotis į vietinę visuomenę, spręsti kitus buitinius klausimus. Dėl šio argumento pirmosios instancijos teismas nepasisakė, teismų praktika taip pat suponuoja, kad teisėtų lūkesčių principo problematikai dėmesys nėra skiriamas.

30.28. Nagrinėti šią bylą išplėstinėje kolegijoje yra tikslinga ne tik dėl bylos sudėtingumo, bet ir dėl viešojo intereso, kadangi teismai dėl išaugusių skundų panašiose bylose kiekio neišnagrinėja užsieniečių skundų per nustatytus terminus, kitos administracinės bylos laukia eilėje. Susiklosčiusi situacija neigiamai veikia ir migracijos bylų nagrinėjimą, kadangi esamas apkrovimas riboja teisėjų galimybes kruopščiai nagrinėti šias bylas. Dėl to stebimi itin dažni sprendimų keitimai apeliacinėje instancijoje, techninės klaidos, užsieniečių nusivylimas administracine justicija ir valstybės įvaizdžio menkinimas. Ši precedento neturinti situacija sulaukė ir žiniasklaidos atstovų dėmesio bei neigiamo atgarsio visuomenėje. Atsakovo praktika, pripažįstant užsieniečius keliančiais grėsmę dėl buvusio darbo ar tarnybos, kelia baimę verslininkams ir specialistams iš trečiųjų šalių, įsteigusiems įmones ir dirbusiems Lietuvos Respublikoje, kurie dėl to traukiasi iš šalies.

30.29. Suprantama, kad atsakovas ir VSD turi reaguoti į geopolitinės situacijos pasikeitimą ir naujus iššūkius saugumo srityje, tačiau tai turi būti daroma teisėtomis priemonėmis. Administracinių teismų apkrovimas užsieniečių skundais ir vis blogėjantis Lietuvos Respublikos įvaizdis tarp užsieniečių tvirtina, kad atsakovo ir VSD bandymai suvaldyti situaciją saugios migracijos srityje stokoja sisteminio vertinimo, todėl yra būtinas aukščiausios teisminės valdžios įsitraukimas, pateikiant išaiškinimus aktualiais teisės klausimais.

30.30. Remiantis išdėstytais argumentais apibendrintina, kad teismas be pagrindo pripažino, jog išvada apie pareiškėjos valstybės saugumui keliamą grėsmę yra pagrįsta, teisinga bei motyvuota. Priimant atsakovo Sprendimą, nebuvo vertinama pareiškėjos, kaip ilgalaikio ES gyventojo, teisinio statuso specifika, nebuvo vertinama Sprendimo įtaka pareiškėjos sutuoktinio (Lietuvos Respublikos piliečio), pareiškėjos nepilnamečio ir pilnamečio vaiko bei senyvo amžiaus tėvų padėčiai.

31. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisine jų kvalifikacija, kurias buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, ir akcentuoja, kad:

32.1. Nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ji kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui ar kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui. Teismų praktikoje konstatuota, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos; kt.

32.2. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (pareiškėjos darbas (duomenys neskelbtini), darbas Rusijos Federacijos federalinėje valstybinėje unitarinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini), darbas (duomenys neskelbtini) ryšiai su Rusijos Federacija, pareiškėjos ryšiai su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

32.3. Ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime, tuo tarpu leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintis asmuo tokių galimybių neturi. Užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu daryti įtaką valstybės politikai. Ypač šiuo Lietuvai jautriu geopolitiniu laikotarpiu, kai suaktyvėjusios priešiškų valstybių žvalgybos ir karinis parengtumas.

32.4. Nesutiktina su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą Sprendimą neatliko individualaus pareiškėjos vertinimo ir su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais dėl VSD išvados įrodomosios reikšmės. VSD išvada yra tinkamas įrodymas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Priimant ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius, ginčijamo sprendimo proporcingumą. Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

32.5. Nesutiktina su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad ginčijamas Sprendimas pažeidžia pareiškėjos ar jos šeimos narių teises, kadangi Konvencija neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu.

32.6. Apeliantės teiginiai, kad ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu pareiškėja yra verčiama iš Lietuvos Respublikos išvykti, yra neatitinkantys tikrovės. Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimų dėl jos grąžinimo ar išsiuntimo.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Valstybės saugumo departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

34.1. Apeliaciniame skunde dėstomi nepagrįsti ir klaidinantys argumentai dėl ginčijamo Sprendimo priėmimo procedūros, kurie neatitinka bylai aktualaus teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023 pateiktų išvadų bei išaiškinimų.

34.2. Pagal Įstatymo 4 straipsnį atsakovas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti VSD įvertinimą, ar nėra grėsmių valstybės saugumui. Taigi, priešingai nei tvirtina pareiškėja, išimtinė kompetencija atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą yra suteikta VSD, o ne atsakovui. Teisės aktų nustatyta tvarka gavęs VSD Išvadą dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, atsakovas privalėjo spręsti dėl pareiškėjos leidimo gyventi panaikinimo, o ne inicijuoti išnagrinėtos administracinės bylos proceso atnaujinimą.

34.3. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad neva jai 2024 m. sausio 4 d. išduodant leidimą gyventi, ji buvo vertinama dėl grėsmės. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad VSD dėl pareiškėjos grėsmės Migracijos departamentui yra pateikęs dvi išvadas – 2023 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 19-276RN (buvo vertinama ankstesnėje administracinėje byloje, toliau – ir VSD 2023 m. Išvada) ir 2024 m. birželio 10 d. VSD Išvadą (vertinama nagrinėjamoje byloje) – ir jose abiejose nuosekliai yra konstatuota pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui.

34.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad reikalinga iš naujo atlikti išsamų byloje nustatytų aplinkybių ir pareiškėjos teismui pateiktų papildomų duomenų vertinimą, nes konstatuoti Migracijos departamento sprendimo trūkumai negali būti pašalinti ginčo nagrinėjimo teisme metu. Kitaip tariant, įsiteisėjusiu teismo sprendimu valstybės institucijos (taip pat ir VSD) pagal savo kompetenciją įpareigotos iš naujo atlikti visapusišką pareiškėjos grėsmės tyrimą. Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentacija paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad neva išnagrinėtos administracinės bylos proceso atnaujinimo inicijavimas yra vienintelė galimybė įvertinti pareiškėjos keliamą grėsmę ir pareiškėjos grėsmės pakartotinis tyrimas atliktas nepagrįstai. Pareiškėja siekia, kad dėl formalių procesinių kliūčių teismui nebūtų galimybės įvertinti objektyviai egzistuojančių faktų, keliančių grėsmę valstybės saugumui, ir kurių, atkreiptinas dėmesys, pareiškėja iš esmės net neginčija.

34.5. Akcentuotina tai, kad pakartotinio grėsmės valstybės saugumui vertinimo ir VSD Išvados parengimo poreikį nulėmė ne tik 2023 gruodžio 13 d. nutarties išaiškinimai, bet ir pačios pareiškėjos veiksmai leidimo gyventi pakeitimo procedūros metu, taip pat teismo proceso metu. Pareiškėja sąmoningai nuslėpė leidimo gyventi klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, vėlesniame etape neatsakė į Migracijos departamento užduotus klausimus, neįvykdė reikalavimo pateikti duomenis, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškėjos nesąžiningumą pagrįstai konstatavo ir teismas skundžiamame sprendime.

34.6. Dėl apeliantės argumentų, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjos politines pažiūras, visuomeninę veiklą ir dalyvavimą opozicijos renginiuose, atkreiptinas dėmesys, kad jos pateikti įrodymai neabejotinai nepagrindžia pareiškėjos akivaizdaus viešai išreikšto priešiškumo Rusijos valdžios politikai, veikimo prieš režimą. Šių aplinkybių įrodymo reikalavimas yra keliamas Lietuvai priešiškų valstybių piliečiams pagal teismų praktiką. Kita vertus, visi anksčiau nurodyti pareiškėjos į šią bylą pateikti įrodymai buvo pateikti ir į ankstesnę administracinę bylą. Taigi, šie įrodymai laikytini nebeaktualiais, nes visi šiais įrodymais grindžiami faktai (labai kukli (įvertinus pareiškėjos turtinę padėtį) piniginė parama Ukrainai, ukrainiečių apsistojimas viename iš pareiškėjos butų itin trumpam laikui, vienkartinis sudalyvavimas dviejuose visuomeniniuose renginiuose Rusijos tematika) įvyko 2022 metais, t. y. net prieš 3 metus.

34.7. Jokie bylos įrodymai nesudaro pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjos lojalumo Rusijos valdžiai, kurį ji privalėjo demonstruoti itin ilgą laiką palaikydama verslo ir darbo santykius su įvairiais Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais. Tokiam situacijos vertinimui pritariama ir nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2025 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1363-520/2025 75 p.; kt.).

34.8. Pareiškėjos teiginiai dėl nutraukto bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) ir nutraukto verslo Rusijos Federacijoje neatitinka tikrovės. Vienintelis įrodymas, kurį pareiškėja teikia kaip patvirtinantį santykių su (duomenys neskelbtini) nutraukimą, yra pareiškėjos įmonės (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 10 d. atsakymas į Rusijos Federacijos korporacijos (duomenys neskelbtini) valdomos įstaigos raštą, kur atsakyta dėl galimybės nebuvimo 2022–2023 metais parduoti konkrečią įrangą. Pareiškėja net ir po 2022 m. vasario 24 d. pradėtos Rusijos plataus masto karinės agresijos Ukrainoje išliko įmonės (duomenys neskelbtini) vienintele akcininke ir komercijos direktore, įmonė vykdė veiklą Rusijoje, gavo pajamas. Šių ir kitų reikšmingų aplinkybių (pvz., MB (duomenys neskelbtini) produkcijos platinimas kilmės valstybėje) pareiškėja neatskleidė nei tris kartus pildydama Migracijos departamento klausimynus, nei skunde teismui ankstesnėje byloje.

34.9. Pareiškėjos priešiškumo Rusijos valdžios politikai, veikimo prieš režimą niekaip nepagrindžia tai, kad pareiškėjos tėvai persikraustė gyventi į Lietuvą ar tai, kad Rusijoje buvo parduotas pareiškėjos butas.

34.10. Apeliaciniame skunde be jokio pagrindo teigiama, kad teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjos šeiminių ryšių Lietuvoje. Šiuo atveju buvo išsamiai įvertinti visi pareiškėjos šeiminiai ryšiai ir padaryta visiškai pagrįsta išvada, jog šie ryšiai nėra tokio pobūdžio ir masto, kad sukurtų pareigą Lietuvos valstybei prisiimti riziką valstybės saugumo atžvilgiu, jie nėra prioritetiniai. Taigi, teismas įvertino Sprendimą ir proporcingumo aspektu.

34.11. Apeliaciniame skunde nurodomas faktais nepagrįstas argumentas, kad Sprendimas didžiąja dalimi grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis, kurios jau buvo vertintos anksčiau išnagrinėtoje administracinėje byloje. Ankstesnė VSD 2023 m. Išvada iš esmės buvo grindžiama Pareiškėjos 2010–2022 metais susiklosčiusiais verslo ryšiais su korporacija (duomenys neskelbtini), kurie susiformavo Pareiškėjai einant direktorės pareigas Rusijos įmonėje (duomenys neskelbtini). Rengiant ankstesnę VSD Išvadą pareiškėja Migracijos departamentui nebuvo atskleidusi aplinkybės, kad ji tuo metu ne tik ėjo direktorės pareigas (duomenys neskelbtini), bet ir buvo šios Rusijos įmonės savininkė (vienintelė akcininkė). Šios aplinkybės pareiškėja nenurodė ir teismui skunde ankstesnėje byloje, tik pabrėžtinai akcentavo, kad ji nutraukė visus ryšius su Rusija, nors tuo metu vis dar buvo įmonės (duomenys neskelbtini)savininkė (vienintelė akcininkė). Tik VSD apeliaciniame skunde nurodžius, kad pareiškėja vis dar yra įmonės (duomenys neskelbtini)savininkė (vienintelė akcininkė), pareiškėja atsiliepime į VSD apeliacinį skundą šią aplinkybę pripažino. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šios aplinkybės nevertino, įpareigojęs MD atlikti tyrimą iš naujo.

34.12. Nagrinėjamai bylai aktuali VSD Išvada yra grindžiama itin įvairialypių faktinių aplinkybių visuma, demonstruojančia Pareiškėjos grėsmės kilmės kompleksiškumą ir sistemiškumą. Ryšiai su korporacija (duomenys neskelbtini), susiformavę pareiškėjai einant direktorės pareigas Rusijos įmonėje (duomenys neskelbtini), tėra viena iš daugelio aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjos grėsmę. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos grėsmę pagrindžiančių aplinkybių visuma nėra išsami ir baigtinė, nes pareiškėja atsisakė Migracijos departamentui pateikti prašomą informaciją ir iš esmės neatsakė į jai užduotus klausimus bei nepateikė prašytos informacijos.

34.13. Pareiškėja teigė, kad neva Luminor bankas patvirtino, kad jokių mokėjimų iš Rusijos subjektų (duomenys neskelbtini) negaudavo. Šių aplinkybių bei argumentų pareiškėja nenurodė savo skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja teismui pateikė vienintelį daugiau nei vienerių metų senumo susirašinėjimo su banku Luminor pavyzdį, iš kurio matyti, kad pareiškėja neatsakė į banko Luminor užduotą klausimą. Pareiškėjos teismui pateiktas susirašinėjimas su banku Luminor niekaip nepaneigia visuotinai žinomos aplinkybės, kad būtent per Vidurio Azijos šalis yra realizuojamos Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemos, suteikiančios galimybę Rusijai apsirūpinti sankcionuojama ar dėl kitų priežasčių į Rusiją tiesiogiai nepatenkančia produkcija. Viešai skelbiama informacija patvirtina Rusijos Federacijos ir Vidurio Azijos šalių, kurios yra pareiškėjos įmonės (duomenys neskelbtini) verslo partnerės, glaudų bendradarbiavimą.

34.14. VSD įsitikinimu, teismo išvada dėl pareiškėjos nesąžiningumo yra visiškai pagrįsta, kadangi, kaip minėta, pareiškėja, nei atsakovui, nei ankstesnėje byloje neatskleidė, kad ji net ir po pradėtos Rusijos plataus masto karinės agresijos Ukrainoje išliko įmonės (duomenys neskelbtini) vienintele akcininke, pareiškėja neatkleidė ir kitos reikšmingos informacijos ir (ar) nurodė klaidingą informaciją dėl vykdomos individualios veiklos, darbo šeimos bendrovėje (duomenys neskelbtini); nenurodė darbinės veiklos savo šeimos įmonėje (duomenys neskelbtini) atitinkamais laikotarpiais ar nurodė kitas pareigas; kt.

34.15. Dėl apeliantės pozicijos, kad jis objektyviai neturėjo galimybės pateikti dalies duomenų, pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių pareiškėja nenurodė Migracijos departamentui, kai jos buvo reikalaujama pateikti informaciją, neprašė atsakovo pratęsti informacijos pateikimo terminą. Pareiškėja Migracijos departamento reikalautos informacijos ir duomenų nepateikė ir teismui. Pareiškėja, selektyviai pasirinkusi vos keletą jai užduotų klausimų, atsakymų į juos nepateikimą bando pateisinti formaliomis ir akivaizdų vengimą bendradarbiauti patvirtinančiomis priežastimis. Apeliaciniame skunde išdėstytų informacijos nepateikimo priežasčių pareiškėja nebuvo nurodžiusi savo skunde pirmosios instancijos teismui.

34.16. Nesutiktina su apeliantės teiginiais, kuriais ginčijamos teismo išvados dėl pareiškėjos darbo VšĮ (duomenys neskelbtini) realumo užimtumo specialiste. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą dėl darbo sutarties sudarymo datos (darbu sutarties pavyzdinė forma patvirtinta trims metais vėliau), tai, kad pareiškėjos sutuoktinis yra globos namų dalininkas, pareiškėjos išsilavinimas, veiklos ir verslo pobūdis, užimtumas (dalyvavimas) kitose Rusijos ir Lietuvos įmonėse kelia labai pagrįstų ir akivaizdžių abejonių dėl realaus (o ne formalaus) pareiškėjos darbo VšĮ (duomenys neskelbtini)užimtumo specialiste. Pareiškėja nepaneigia VSD Išvadoje nustatytų aplinkybių, o deklaratyviai kaltina VSD teismo klaidinimu ir nesąžiningu elgesiu.

34.17. Nors teismas sprendime tiesiogiai nesirėmė dalimi VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių, tačiau labai tikėtina, jog jos taip pat turėjo įtakos teismui formuojant savo vidinį įsitikinimą. Šios aplinkybės neabejotinai papildomai pagrindžia Pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui ir kurių pati pareiškėja neneigė ((duomenys neskelbtini) yra turėjusi ryšių su Rusijos Federacijos gynybos ministerija; (duomenys neskelbtini) sudarinėjo sandorius su federaline valstybine unitarine įstaiga (duomenys neskelbtini), kuris yra Rusijos Federacijos branduolinės energijos valstybinės korporacijos (duomenys neskelbtini) lyderiaujanti mokslinė-tiriamoji organizacija, veikianti branduolinių ginklų (medžiagų) kūrimo, jų eksploatacijos priežiūros srityse; kt.).

34.18. Išdėstyti argumentai patvirtina apeliacinio skundo motyvų akivaizdų nepagrįstumą. VSD vertinimu, teismo sprendimu buvo tinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės aktų bei administracinių teismų praktikos nuostatos, todėl jo naikinti, vadovaujantis Pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžia, kad administracinėje byloje yra kilęs ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo (priimtas Įstatymo 54 str. 1 d. 2 p. pagrindu), kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nagrinėjamu atveju nenustatė.

Dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo

37. Apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas – šiai bylai nagrinėti apeliacine tvarka sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją, kadangi pareiškėjos byla nagrinėjama jau antrą kartą, bylos medžiaga yra itin plati, sudėtinga, o pirmosios instancijos teismai yra priėmę skirtingus sprendimus. Be to, nurodoma, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra suformavęs praktikos dėl Įstatymo 981 straipsnio, kuriuo įgyvendinama ES teisė ir kuris numato aukštesnį grėsmės įrodinėjimo standartą, kai užsieniečio šeimos nariai yra ES valstybės narės piliečiai. Pareiškėja prašymą grindžia ir tuo, jog nesivadovauta aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nagrinėjamas ginčas susijęs su ES teisės taikymu (žr. nutarties 30.24; 30.28 p.).

38. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 2 dalį, sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos aptariamo prašymo argumentus, atkreipia dėmesį, kad bylos ginčo dalyko aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs gana nuoseklią praktiką. Administracinėje byloje nurodomi argumentai ir keliami klausimai nėra nauji ir / ar itin išskirtiniai, kad jiems išspręsti būtų būtina sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją. Pažymėtina, kad kiekvienoje tokio pobūdžio byloje yra vertinama individuali situacija. Įvertinus pareiškėjos apeliacinio skundo turinį matyti, jog ji iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes bei nurodo keletą procesinių aspektų. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindų siūlyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti.

Dėl Migracijos departamento teisės priimti Sprendimą

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, tik atlikus išsamų pareiškėjos teismui pateiktų papildomų duomenų vertinimą, pažymėjo, kad „<...> Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčijamo Migracijos departamento 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 23S69603, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas gyventi nuolat šalyje, neteisėtumo: ginčijamame Sprendime, tiek aplinkybių, būtinų nustatyti ir įvertinti sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, viseto nustatymo, tiek motyvavimo prasme, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį ir galimas pasekmes tiek pareiškėjai, tiek jos šeimos nariams, yra itin formalus, pagrįstas tik VSD rašte nurodytais duomenimis ir išvada, iš esmės netgi nebandant šių duomenų vertinti pagal apimtį, svarbą ir reikšmę tiek sprendžiamo klausimo, tiek kitų prieinamų duomenų kontekste“; „<...> konstatuoti Sprendimo trūkumai negali būti pašalinti ginčo nagrinėjimo teisme metu, kadangi teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų administracinių aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tokie papildymai kokybiškai keičia ginčijamo akto pagrindimą, o tuo pačiu – plečia bylos nagrinėjimo ribas. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014)“.

41. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

42. VSD dėl pareiškėjos grėsmės Migracijos departamentui yra pateikęs dvi išvadas – 2023 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 19-276RN (buvo vertinama ankstesnėje administracinėje byloje) ir 2024 m. birželio 10 d. VSD Išvadą (vertinama dabar tikrinamoje administracinėje byloje) – abiejose konstatuota pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui.

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo išdėstytą poziciją bei nuostatas. suformuluotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje, nekyla teisinių abejonių dėl Migracijos departamento teisės bei pareigos, gavus iš VSD informaciją dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, priimti atitinkamą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisės aktų leidėjui neįtvirtinus pakartotinio draudimo (ar ribojimo laike) informuoti Migracijos departamentą apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, negali būti ir nėra paneigiama atsakovo pareiga to paties užsieniečio atžvilgiu priimti įstatymų leidėjo reikalaujamą sprendimą, todėl apeliacija šiuo aspektu pripažintina nepagrįsta.

Dėl įrodymų vertinimo ir taikytino teisinio reguliavimo

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

45. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).

46. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su pareiškėjos ginčijama minėta pirmosios instancijos teismo patvirtinta išvada, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui – tokia išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, taikytiną reguliavimą, aktualią teismų praktiką, šalių pateiktus argumentus, visiškai pagrįstai sprendė, kad visas ginčijamas atsakovo sprendimas neturėtų būti naikinamas.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutinka, kad tos aplinkybės, kurios buvo nurodytos Migracijos departamento, išdėstytos pirmosios instancijos teismo sprendime tikrai pakankamos konstatuoti pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui. Paminėtinos keletas iš jų: 1) pareiškėja nuo 2013 m. vasario iki 2023 m. lapkričio mėn. buvo Rusijos Federacijos Įmonės vienintelė akcininkė, 2013–2021 metais ėjo direktorės pareigas, nuo 2021 m. sausio 13 d. ji užėmė (užima) komercijos direktorės pareigas; 2) pagal VSD duomenis pareiškėjos bendrovė nuo 2013 metų iki 2020 metų yra dalyvavusi ne mažiau kaip 54 Rusijos Federacijos viešuosiuose pirkimuose, kurių bendra suma – 307,5 mln. rublių. Įmonė iš esmės visas savo veiklos pajamas gavo vykdydama viešųjų pirkimų būdu sudarytas sutartis su įvairiais Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais; 3) VSD duomenimis, Įmonė turėjo ryšių su Rusijos Federacijos gynybos ministerija, Rusijos federaline valstybine biudžetine mokslo įstaiga Rusijos mokslų akademijos federaliniu kompleksinių Arktikos tyrimų centru; 4) nuo 2005 m. birželio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškėja dirbo federalinėje valstybinėje unitarinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini). Tai – Rusijos Federacijos branduolinės energijos valstybinės korporacijos (duomenys neskelbtini) valdomas ir kontroliuojamas valstybinis subjektas. Pildydama 2023 m. sausio 20 d. ir 2023 m. sausio 24 d. klausimynus šios darbovietės pareiškėja nenurodė; 5) pareiškėja nuo 2006 m. rugpjūčio 14 d. iki 2007 m. spalio 26 d. dirbo ribotos atsakomybės bendrovėje (duomenys neskelbtini) – tai didžiausias Rusijos Federacijos komercinio transporto (lengvųjų automobilių, sunkvežimių, autobusų, specialiosios technikos) gamintojas, kompanijos pagrindinis akcininkas – holdingas (duomenys neskelbtini), priklausantis Kremliaus režimo oligarcho O. D. (O. D.) kompanijai (duomenys neskelbtini), kuriai taikomos JAV sankcijos (žr. nutarties 4.1–4.3 p.; 4.7 p.).

48. Vien ką tik paminėtos faktinės aplinkybės, taip kitos, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendime (pvz., žr. 13 p., 16–17 p.), bet čia visos jau nebekartotinos, t. y. turint omenyje, pareiškėjos užimtas pareigas, darbo pobūdį, darbinės veiklos metu buvusius kontaktus, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, viešųjų pirkimų sumas, leido prieiti prie išvados, kad egzistuoja pakankamai reali grėsmė valstybės saugumui.

49. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje.

50. Su pareiškėjos apeliaciniame skunde dėstomais argumentais dėl nekeliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui neleidžia sutikti pačios pareiškėjos įmonės veiksmai virtualioje erdvėje (virtuali erdvė leidžia žmonėms bendrauti, rasti ir paskelbti informaciją, kurti ir atlikti kitus veiksmus taip, tarsi jie būtų tikrame pasaulyje): 1) VSD turimais duomenimis, pareiškėjos Įmonės interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo viešai skelbiamas sveikinimas su Vasario 23-iąja – Sovietų sąjungos Raudonosios armijos diena. Šis sveikinimas pavaizduotas Lietuvoje draudžiamų sovietinių simbolių – Georgijaus juostelės ir raudonos penkiakampės žvaigždės fone; 2) kitas sveikinimas, pareiškėjos iš asmeninės paskyros pažymėtas patiktuku, kuriame stambiu planu vaizduojamas tankas, taip pat vasario 23-iosios proga buvo publikuojamas Įmonės paskyroje Rusijos socialiniame tinkle „Vkontakte“, šioje paskyroje taip pat publikuojamas sveikinimas ir kitos sovietinės šventės – Pergalės (gegužės 9-osios) dienos proga.

51. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, nutarties 50 punkte išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja pareiškėjos teiginiams, išdėstytiems tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde. Minėto pobūdžio elgsena suponuoja išvadą, kad grėsmė valstybės saugumui tikrai reali.

52. Kaip nurodo pareiškėja, ji turi vyrą, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis (žr. nutarties 30.8 p.). Jis negalėtų vykti su ja į Rusijos Federaciją (žr. nutarties 30.10 p.), o šios aplinkybės, priimdamas apskųstą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nevertino.

53. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas dar kartą pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos išsiuntimo į kilmės šalį. Sprendžiant klausimą dėl užsieniečio grąžinimo, kiekvienu konkrečiu atveju bus įvertinamos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, įskaitant asmenines priežastis, susijusias su asmens privataus ir šeimos gyvenimo apsauga, taip pat poreikius užtikrinti nepilnamečių teisių apsaugą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009, 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011, 2024 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.eA-1764-822/2024).

54. Pagal EŽTT praktiką, Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu, todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje A., C. ir B. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje A. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93)). EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys; ar asmenys yra sukūrę savo namus, kiek laiko gyvena kartu, ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą; teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (žr., pvz., 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą byloje B. prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 54273/00); 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99)). EŽTT praktikoje pažymima, kad valstybės – Konvencijos dalyvės – turi teisę išsiųsti užsienio piliečius iš šalies, jei tai reikalinga viešosios tvarkos užtikrinimui, tačiau tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimą M. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 25017/94)). Taigi kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui.

55. EŽTT savo praktikoje pripažįsta šeimos ryšių svarbą ir yra ne kartą konstatavęs, jog asmens išsiuntimas, nulemiantis šeimos ryšių nutraukimą, gali būti traktuojamas kaip EŽTK 8 straipsnio pažeidimas (žr., pvz., 2002 m. liepos 11 d. sprendimą A. prieš Daniją (pareiškimo Nr. 56811/00). Tačiau EŽTT praktikoje pabrėžiama ir valstybės pareiga užtikrinti sąžiningą pusiausvyrą tarp asmens ir bendruomenės interesų (žr., pvz., 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas H. prieš Suomiją (A serija, Nr. 290) bei pareigą priimant sprendimus vadovautis geriausių vaiko interesų užtikrinimo principu ir jo teisių apsauga pagal EŽTK 8 straipsnį (žr., pvz., 2004 m. vasario 5 d. sprendimą K. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 60457/00).

56. Išdėstytų nuostatų pagrindu aptariamas apeliacinio skundo argumentas (šeiminės aplinkybės) nelemia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinės korektūros.

57. Įstatymo 981 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti grindžiamas tik atitinkamo asmens elgesiu. Asmens elgesys turi kelti realią, akivaizdžią ir pakankamai rimtą grėsmę. Vertinimas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nesusijusiomis su konkrečiu atveju, bendrąja prevencija ar vien nusikalstamos veikos padarymu.

58. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, cituota teisės norma yra pakankamai aiški – Europos Sąjungos valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nesusijusiomis su konkrečiu atveju, bendrąja prevencija ar vien nusikalstamos veikos padarymu.

59. Tiriamas atvejis konkretus. Apskųstame Migracijos departamento Sprendime detaliai bei aiškiai išdėstyta, kokie faktai bei aplinkybės suponavo išvadą, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui.

60. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.) – įrodymų institutas taikytas tinkamai, apskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime, ką tik paminėtų nuostatų paisyta, todėl apeliacija dėl netinkamų įrodymų vertinimo pripažintina nepagrįsta. Grėsmė valstybės saugumui surinktų bei įvertintų faktinių duomenų pagrindu konstatuota kaip reali bei akivaizdi visiškai pagrįstai.

61. Be kita ko, nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

62. Teismo nuomone, šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjos ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjos kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023). Neabejotina, kad pareiškėja dėl savo ankstesnio darbo bei ryšių tampa lengviau palenkiama vykdyti Rusijos specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.

Dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų nesilaikymo

63. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų (žr. nutarties 30.18 p.).

64. Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje bei ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

65. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008; 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-998-789/2023).

66. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų padaryti išvadą, kad pirmiau išdėstytų nuostatų nebuvo laikytasi – priimdamas apskųstą sprendimą, administracinis teismas įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Teismo sprendime buvo atsakyta į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus – nėra visiškai jokio pagrindo tvirtinimui dėl procesinių pažeidimų.

67. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas, paisė jau suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

68. Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos L. Z. (L. Z.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius