2018-12-04 Nr. AB-22057-3-61-3-00826-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-757-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00826-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Koordinacinio centro „Gilė“ (buvęs pavadinimas – Šilalės rajono kaimo bendruomenių koordinacinis centras) ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundus dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 3R-47(AG-23/02-2016) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) dalį, kuria panaikinami Agentūros 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. SKP-493 ir 2016 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. BPK-82, bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo Koordinacinio centro „Gilė“ (toliau – ir pareiškėjas) skundą atmesti.

2. Pareiškėjas Koordinacinis centras „Gilė“ su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Agentūros 2015 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. BR6-16732; 2) panaikinti Agentūros 2016 m. sausio 7 d. sprendimą BRK-82; 3) panaikinti Agentūros 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. SKP-493; 4) panaikinti Komisijos Sprendimą; 5) įpareigoti Agentūrą pašalinti skundžiamais sprendimais įvardintus pažeidimus ir išmokėti likusią paramos sumą pagal pateiktą galutinį projekto mokėjimo prašymą.

3. Agentūra skunde nurodė, kad pareiškėjas įgyvendina projektą Nr. LEADER-14-SILALE-05-001 „Tradicinių amatų centro viešosios erdvės sutvarkymas“ (toliau – ir Projektas). 2015 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas pateikė mokėjimo prašymą Nr. LEADER-ŠRPVVG-05-205 (toliau – ir Mokėjimo prašymas), kuriame prašė 12 969,56 Eur paramos už teritorijos sutvarkymo darbus. Darbai vykdyti pagal 2015 m. birželio 5 d. rangos sutartį Nr. 15-16 (toliau – ir Rangos sutartis). 2015 m. spalio 20 d. – 2015 m. gruodžio 4 d. atliktos Mokėjimo prašymo duomenų patikros vietoje (toliau – Patikra vietoje) metu nustatyta, kad vykdant dalį teritorijos sutvarkymo darbų faktiškai panaudotas medžiagų kiekis yra mažesnis už deklaruojamą Mokėjimo prašyme. Agentūra 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. BR6-16732 nusprendė netenkinti pareiškėjo skundo dėl Patikros vietoje ataskaitos. Agentūrai atlikus užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, ekspertai išnagrinėjo pirkimo ir kitus dokumentus, atliko patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje ir nustatė, kad dalies Mokėjimo prašyme deklaruojamų investicijų vidutinė rinkos vertė neįskaitant PVM yra mažesnė, nei deklaravo pareiškėjas (toliau – Ekspertinio konsultavimo ataskaita). Atsižvelgdama į Mokėjimo prašymo vertinimo rezultatus, Agentūra priėmė 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. SKP-493 dėl 517,50 Eur paramos sumos sugrąžinimo ir 2016 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. BRK-82, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti 8 631,30 Eur paramą. Komisija Sprendimu Agentūros 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. SKP-493 panaikino ir įpareigojo nustatytą permokėtą 517,50 Eur sumą perskaičiuoti iš naujo, bei panaikino 2016 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. BRK-82 dalį, kurioje nustatyta 683,82 Eur nesuteikiama paramos suma, ir įpareigojo Agentūrą šią sumą perskaičiuoti iš naujo.

4. Agentūra nesutiko su Komisijos išvada, kad ekspertizė teisiškai nemotyvuota. Atsakovas paaiškino, kad Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodyta, jog ekspertinis vertinimas buvo atliktas vadovaujantis 2015 m. kovo mėn. statybų skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijos parengtos UAB „Sistela“, atestuotos įmonės, kuriai suteikta teisė atlikti statinio dalies projektavimo ir ekspertizės darbus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominės bei sąnaudų kiekių žiniaraščių rengimo srities darbus. Rekomendacijose pateikta informacija paremta plačiausios Lietuvoje informacinių duomenų bazės apie statybines medžiagas, mechanizmus, darbo jėgos kainų statistiką duomenimis. Komisijos abejonės dėl Ekspertinio konsultavimo ataskaitos išvadų atitikties Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 197.1.8 punktui yra nepagrįstos. Agentūra taip pat nesutiko su Komisijos Sprendimo išvada, kad Ekspertinio konsultavimo ataskaitos duomenys neaiškūs ir neatitinka Programos administravimo taisyklių 197.1.8 punkto reikalavimų. Teigė, kad Komisijos abejonės ar ekspertai palygino tuos pačius darbus, kuriuos pareiškėjas atliko pagal Rangos sutartį, nepagrįstos, nors darbų pavadinimai Rekomendacijose ne visais atvejais sutampa. Agentūra manė, kad tinkamai įgyvendino savo teisę, įtvirtintą Administravimo taisyklių 5.10, 197.1.8 punktuose, ir kreipėsi į kvalifikuotus ekspertus, kurie tinkamai atliko ekspertinį vertinimą, remdamiesi pareiškėjo pateiktais dokumentais, patikimais UAB „Sistela“ duomenimis bei kita prieinama informacija.

5. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad Projekto numatyti ir suplanuoti teritorijos sutvarkymo darbai pagal Rangos sutartį atlikti visiškai, tai patvirtina darbų priėmimo-perdavimo aktai, paslėptų darbų aktai. Pareiškėjui kilo abejonių, ar Agentūros matavimai ir nuotraukos, fiksuojamos Patikros vietoje ataskaitoje, nėra atlikti kitu metu. Paaiškino, kad pagal techninę užduotį prie Rangos sutarties, rangovas įsipareigojo išlyginti aikštelę, jos duobes, suvienodinti aikštelės lygį ir įrengti žvyro dangą, o ne vienodą teritorijos dangos sluoksnį, todėl naudota metodika apskaičiuoti panaudotų medžiagų kiekį yra netinkama ir matavimų rezultatai neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekių.

Ekspertinio matavimo metu buvo tikrinamas labai mažas kiekis taškų aikštelėje. Pareiškėjas 2016 m. vasario 22 d. kreipėsi į Šilalės rajono partnerystės vietos veiklos grupę (toliau – ir Šilalės VVG), kuri atliko pakartotinę išsamią patikrą projekto įgyvendinimo vietoje ir nerado jokių pažeidimų. Šilalės VVG, net neatsižvelgdama į žvyro, smėlio sutankinimo paklaidą, rado didesnius sunaudotų medžiagų kiekius nei numatyta Rangos sutartyje ir kuriuos nustatė Agentūros ekspertai. Teigė, kad projekte numatytų darbų kiekis atliktas ne mažesnis nei nustatytas techninėje specifikacijoje.

Rangovas informavo, kad trombuojant, tankinant žvyrą, smėlį, dangos apimtis sumažėja net iki pusės kiekio apimties. Pareiškėjas manė, kad Agentūros ekspertai nebuvo kompetentingi atlikti aikštelės dangos bei sunaudotų medžiagų kiekių matavimų, todėl ekspertizės rezultatai turi būti panaikinti ir vadovaujamasi Rangos darbų priėmimo perdavimo aktu, paslėptų darbų aktais, 2016 m. vasario 25 d. pakartotinės Šilalės VVG patikros rezultatų ataskaita arba atliekama pakartotinė patikra/darbų matavimai, pasitelkiant kitus nepriklausomus ekspertus ir dalyvaujant užsakovo ir rangovo atstovams.

Pažymėjo, kad nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas nebuvo informuotas apie kokius nors neatitikimus. Pažymėjo, kad Rangovas, teikdamas pasiūlymą, įvertino ir reikalaujamas garantijas atliekamiems darbams. Pareiškėjas teigė, kad Projektą įgyvendino daugiau nei 100 procentų, faktiškai atliktas darbų kiekis atitinka deklaruotą kiekį. Pareiškėjo nuomone, tai pagrindžia Rangos darbų priėmimo-perdavimo aktas, paslėptų darbų aktai ir 2016 m. vasario 25 d. pakartotinės Šilalės VVG patikros ataskaitos rezultatai.

Pareiškėjas taip pat nesutiko su jam pritaikyta 3 973,74 Eur sankcija. Vadovaudamasis Administravimo taisyklių 197.1.4. punktu teigė, kad ne dėl pareiškėjo kaltės buvo įtraukta reikalavimų neatitinkanti suma, aikštelės darbai atlikti visiškai, todėl sankcija negali būti taikoma. Be to, užsakomoji išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizė pagal Administravimo taisykles galima tik paslaugoms ar prekėms, o ne darbams. Paaiškino, kad Agentūros ekspertizės išvadų nuasmenintą santrauką gavo tik 2016 m. sausio 14 d. Iš jos matyti, jog darbų kainos apskaičiuotos netinkamai, neapskaičiuotas galutinės darbų kainos vidurkis, kaip tai nustatyta Administravimo taisyklių 197.1.8 punkte, o tik vadovaujantis tomis kainomis, kurios nustatytos mažesnės nei techninėje specifikacijoje.

Įkainių ekspertizė apskaičiuota neteisingai, paskaičiuoti įkainiai ekspertų „rastiems“ mažesniems kiekiams, o ne bendriems kiekiams. Kainos nėra per didelės, todėl sankcijos pritaikytos nepagrįstai. Pažymėjo, kad kelių įmonių paprašius pateikti komercinius pasiūlymus, visos įmonės pateikė skirtingas kainas. Pareiškėjo teigimu, Agentūra neteisingai atliko Patikrinimą vietoje, vien todėl, kad jį traktavo kaip tęstinį procesą nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d. Pareiškėjas buvo pakviestas dalyvauti patikroje tik 2015 m. spalio 20 d., jam nebuvo pateikta informacija, kad patikrinimas dar nebaigtas.

Pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti visuose Patikros vietoje atliekamuose veiksmuose. Tikrintojas privalėjo pareiškėją informuoti, kokios dar procedūros vyksta, privalėjo įforminti pakartotinę patikrą 2015 m. lapkričio 27 d. ekspertizės metu ir pakviesti pareiškėjo atstovą dalyvauti. Nurodytų argumentų pagrindu pareiškėjas manė, kad Komisija nevisiškai įsigilino į skundą (prašymą) panaikinti skundžiamus Agentūros sprendimus, taip pat atsirado papildomų įrodymų – Šilalės VVG atlikta pakartotinė patikra ir jos rezultatų ataskaita.

6. Agentūra atliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

7. Nurodė, kad apie Patikros vietoje rezultatus pareiškėjas buvo tinkamai informuotas 2015 m. gruodžio 7 d. pranešimu. Nurodė, jog vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.4 punktu taikoma prašomos ir apskaičiuotos paramos sumų skirtumo dydžio sankcija, lygi 3 973,74 Eur (12 969,56 Eur – 8 995,82 Eur = 3 973,74 Eur). Atsakovo teigimu, Agentūra kreipėsi į kvalifikuotus ekspertus dėl faktinių darbų kiekių nustatymo. Ekspertai, nuvykę į Projekto įgyvendinimo vietą, iškasė skersprofilius (šurfus), kuriais remiantis buvo nustatyti dangos sluoksniai, faktiškai panaudotų medžiagų kiekiai buvo nustatyti apskaičiavus kiekvieno sluoksnio skerspjūvio aritmetinį vidurkį ir jį padauginus iš ploto, kuriame nustatytas sluoksnis įrengtas. Skersprofilių kasimo vietos buvo plačiai paskirstytos. Nurodė, kad patikrų vietoje atlikimas, mokėjimo prašymų vertinimas ir tinkamų finansuoti išlaidų nustatymas priskirtinas Agentūros kompetencijai. 2015 m. lapkričio 27 d. ekspertams atliekant matavimus aikštelėje matėsi naujai supiltas papildomas žvyro dangos sluoksnis, todėl Šilalės VVG 2016 m. vasario 25 d. atliktos patikros vietoje rezultatai kelia pagrįstų abejonių ir negali būti laikomi pagrindu konstatuoti, kad Agentūra netinkamai nustatė kompensuojamas išlaidas. Pažymėjo, jog pareiškėjo teisė pasirinkti, kokius tiekėjus apklausti, vykdant pirkimą, nepašalina jo pareigos domėtis realia rinkos kaina ir įsigyti tas investicijas už protingą kainą. Atsakovo manymu, pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl Patikros vietoje dokumentų klastojimo yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais įrodymais.

8. Pareiškėjas atsiliepime su Agentūros skundu nesutiko, iš esmės parkartodamas savo skunde nurodytus argumentus.

9. Papildomai nurodė, kad visuose sprendimuose (raštuose) buvo išvengta nurodyti ekspertų nustatyto vieneto įkainį, kad nebūtų galima suprasti kaip ji apskaičiuota.

10. Ministerija atsiliepimais su Agentūros skundu sutiko, o pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

11. Manė, kad Agentūros priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, o atsakovo skundą atmetė. Panaikino Agentūros 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. SKP-493 ir 2016 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. BRK-82 bei panaikino Komisijos Sprendimo dalį dėl pareiškėjui pritaikytos 7 947,48 Eur sankcijos.

13. Teismas nustatė, kad Agentūra su pareiškėju 2015 m. gegužės 25 d. pasirašė Vietos projekto vykdymo sutartį Nr. LEADER-14-ŠILALĖ-05-001, pagal kurią pareiškėjui finansuojama iki 14 410,62 Eur visų tinkamų finansuoti Projekto išlaidų. 2015 m. birželio 5 d. pareiškėjas (užsakovas) ir A. P. (rangovas) sudarė Rangos sutartį Nr. 15-16 dėl pastato (duomenys neskelbtini), Šilalės r. savivaldybė teritorijos sutvarkymo darbų. Techninėje užduotyje prie Rangos sutarties nurodyti šie darbai:

1) Aikštelės pagrindų įrengimas: mechanizuotas grunto kasimas, pakraunant ir vežant darbus bei darbas sąvartoje: mato vnt. – 100 m3, kiekis – 1,8, vnt. kaina 705 Eur be PVM, iš viso 1 269 Eur; apsauginio šalčiui atsparaus pagrindo sluoksnio įrengimas iš gamtinio smėlio kiekis: 240 m3, vnt. kaina – 16 Eur, iš viso – 3 840 Eur; išlyginamojo sluoksnio įrengimas iš žvyro kiekis: 180 m3, vnt. kaina – 44 Eur, iš viso – 7 920 Eur;

2) nuogrindos įrengimas: kiekis 20 m3, vnt. kaina – 69,1 Eur, iš viso 1 382 Eur. Visa darbų suma 14 411 Eur. 2015 m. rugpjūčio 18 d. rangovas perdavė užsakovui atliktus teritorijos tvarkymo darbus, o užsakovas (pareiškėjas) juos priėmė. 2015 m. birželio 16 d. pareiškėjas pateikė mokėjimo prašymą Nr. LEADER-ŠRPVVG-05-201 (toliau – ir Tarpinis mokėjimo prašymas), kuriuo deklaravo 1 601,18 Eur tinkamą finansuoti išlaidų sumą ir prašė išmokėti 1 441,06 Eur paramos sumą. 2015 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas pateikė mokėjimo prašymą Nr. LEADER-RPVVY-05-205, kuriame nurodyta deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų suma – 14 410,62 Eur (už teritorijos sutvarkymo darbus), o prašoma išmokėti paramos suma – 12 969,56 Eur. 2015 m. spalio 20 d.

– gruodžio 4 d. Agentūros Kontrolės departamento Tauragės patikrų vietoje skyrius atliko Patikrą vietoje ir surašė Patikros vietoje ataskaitą Nr. V-VT-0781484, kurioje nustatyti neatitikimai ir faktiniai atliktų darbų kiekiai. Patikra baigta 2015 m. gruodžio 4 d. Nesutikdamas su Patikros vietoje rezultatais ir Patikros vietoje ataskaita pareiškėjas Agentūrai pateikė skundą. 2015 m. gruodžio 17 d. UAB „Civitta“ Agentūros užsakymu surašė Ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 119. Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodyta, kad patikros metu (2015 m. lapkričio 27 d.) nustatyta, jog dalies faktiškai panaudotų medžiagų (šalčiui atsparaus pagrindo sluoksnio įrengimas iš gamtinio smėlio, išlyginamojo sluoksnio įrengimas iš žvyro, nuogrindos įrengimas iš smėlio žvyro mišinio) kiekiai buvo mažesni nei deklaravo pareiškėjas.

Pagal ekspertų pateiktus duomenis, faktiškai atliktų darbų (investicijų) kainos yra mažesnės nei deklaravo pareiškėjas. Agentūra 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. BR6-16732 pareiškėjo skundo netenkino, Patikros vietoje rezultatų nepanaikino, nurodė nesutikimo su skundu priežastis, paaiškino, kad atliktų darbų kiekį įvertino kvalifikuoti ekspertai. 2015 m. gruodžio 31 d. Agentūra sprendimu Nr. SKJM93 nusprendė susigrąžinti permokėtą 517,50 Eur paramos sumą iš pareiškėjo, nurodžiusi, kad pagal Tarpinį mokėjimo prašymą pareiškėjas turėjo vietoj 1 601,18 Eur deklaruoti 1 026,18 Eur įnašą natūra, t. y.

įnašas mažinamas 575 Eur, ir pritaikiusi 90 proc. paramos intensyvumą (575 Eur x 90 proc.). Agentūra, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, 2016 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. BRK-82 neskyrė pareiškėjui dalies paramos sumos, t. y. pritaikiusi sankcijas vietoj prašytos 12 969,56 Eur paramos sumos tinkama kompensuoti pripažino 4 338,26 Eur paramos sumą. Komisija Sprendimu panaikino Agentūros 2015 m. gruodžio 31 d. SKP-493 sprendimą bei 2016 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. BRK-82 dalį dėl 683,82 Eur nesuteikiamos paramos, ir įpareigojo Agentūrą šias sumas perskaičiuoti iš naujo.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

14. Teismas iš skundžiamo Agentūros 2015 m. gruodžio 18 d. rašto turinio nustatė, kad juo pareiškėjui buvo atsakyta į 2015 m. gruodžio 9 d. skundą, kuriuo jis nesutiko su Agentūros atlikta Patikra vietoje, ginčijo jos metu nustatytas aplinkybes. Rašte Agentūra išdėstė nesutikimą dėl pareiškėjo skunde nurodytų pastabų, paaiškino Patikros vietoje atlikimo tvarką, tačiau Projekto vykdymo nevertino, jokių pažeidimų nenustatė, sankcijų netaikė. Teismas sutiko su Komisijos sprendimo išvada, kad 2015 m. gruodžio 18 d. Agentūros raštas nesukuria pareiškėjui konkrečių materialinių teisinių pasekmių, nekeičia pareiškėjo teisių ir pareigų apimties. Pažymėta, kad patikros rezultatai nėra savarankiškas administracinis sprendimas, jie yra tik faktinis pagrindas priimti sprendimą dėl Mokėjimo ir Tarpinio mokėjimo prašymų vertinimo, todėl teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Agentūros sprendimai dėl dalies paramos susigrąžinimo ir dalies paramos neskyrimo, o ne Agentūros 2015 m. gruodžio 18 d. raštas. Teismas pripažino, kad pareiškėjo ginčijamas Agentūros 2015 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. BR6-16732 negali būti savarankišku skundo dalyku ir Komisija pagrįstai nevertino jo teisėtumo.

15. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu Agentūra nusprendė susigrąžinti pagal Tarpinį mokėjimą permokėtą 517,50 Eur paramos sumą. Agentūra nurodė, kad įvertinusi 2015 m. rugpjūčio 28 d. pateiktą Mokėjimo prašymą nustatė, kad per visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį pareiškėjas patyrė mažiau tinkamų kompensuoti išlaidų, nei buvo numatyta Projekto vykdymo sutartyje, t. y. 9 235,56 Eur, todėl pagal Tarpinį mokėjimo prašymą pareiškėjui išmokėta paramos suma už įnašą natūra yra 517,50 Eur didesnė nei pripažinta tinkama finansuoti paramos lėšomis suma. Ginčijamu 2016 m. sausio 7 d. sprendimu Agentūra nusprendė pareiškėjui skirti 4 338,26 Eur paramos sumą, vietoj prašytos 12 969,56 Eur paramos sumos. Agentūra nurodė, kad Mokėjimo prašymo Patikros vietoje metu, pasitelkus nepriklausomus ekspertus, buvo nustatyta, kad daliai teritorijos sutvarkymo darbų faktiškai panaudotų medžiagų kiekis ir deklaruojamų investicijų vidutinė rinkos vertė yra mažesni už deklaruojamą Mokėjimo prašyme, taip pat prašoma paramos suma (12 969,56 Eur) daugiau nei 3 proc. viršija apskaičiuotą paramos sumą.

16. Teismas konstatavo, kad Agentūra atlikdama Patikrą vietoje turėjo teisę pasitelkti nepriklausomus ekspertus, atitinkančius 5.10 punkte nustatytas sąlygas, taip pat vadovaudamasi ekspertizės rezultatais, turėjo teisę taikyti sankcijas.

17. Iš ginčijamų sprendimų teismas nustatė, kad išvados, jog daliai teritorijos sutvarkymo darbų faktiškai panaudotų medžiagų kiekis ir deklaruojamų investicijų vidutinė rinkos vertė yra mažesni už deklaruojamą padarytos, vadovaujantis UAB „Civitta“ pateiktos 2015 m. sausio 17 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 119 ir prie jos pridedamos Lokalinės sąmatos duomenimis. Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nustatyti pareiškėjo Mokėjimo prašyme nurodytų atliktų darbų kiekių ir faktiškai atliktų darbų kiekių neatitikimai. Ekspertinėje konsultavimo išvadoje taip pat nustatyta, kad deklaruojamų darbų kainos yra per didelės.

18. Pareiškėjas su nustatytais faktiškai atliktų darbų kiekiais ir jų kaina nesutiko. Teismas pažymėjo, kad kiekvienu konkrečiu atveju Agentūra, pasitelkdama nepriklausomus ekspertus, turi vertinti, kokią kvalifikaciją ir patirtį turintys asmenys teikia ekspertinio konsultavimo paslaugas. Nagrinėjamu atveju ekspertams buvo pavesta nustatyti faktiškai atliktų rangos darbų (aikštelės ir nuogrindų įrengimo) kiekį ir įvertinti, ar atliktų darbų kaina atitinka rinkos vertę, tačiau Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nėra duomenų, apie ekspertizę ir Lokalinę sąmatą pateikusius asmenis, t. y. ar statybos rangos būdu sukurtus investicijų objektus įvertino reikiamą kvalifikaciją turinys asmenys, kokie konkretūs ekspertai ją atliko, kokia jų kvalifikacija. Nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės nustatyti, ar ekspertizę atlikto reikiamą kvalifikaciją ir atestaciją turintis asmuo (asmenys). Pažymėta, kad pareiškėjo pateikta vertinimo (patikros vietoje) ataskaita, kurią atliko Šilalės VVG, vadovautis nėra pagrindo, nes nėra pateikta duomenų, patvirtinančių ją atlikusių asmenų kvalifikaciją.

19. Teismas nurodė, kad iš Ekspertinio konsultavimo išvados nematyti, jog ekspertai būtų nustatę atliktų darbų vidurkį, kaip tai nustato Administravimo taisyklių 197.1.8 punktas, nenurodyta, kaip buvo nustatyta (apskaičiuota) faktinė atliktų darbų investicijų išlaidų vertė, kokiais duomenimis remiantis sudaryta lokalinė sąmata.

20. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas iš esmės analogiškas bylas yra nurodęs, kad Agentūra, net ir remdamasi ekspertų išvadomis, turi nustatyti ir įvertinti faktus, susijusius su prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, pagrįstumu, o nustačiusi, kad ši kaina nepagrįstai per didelė, ir priimdama galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją, gali vadovautis ekspertizių aktuose pateiktomis ekspertų išvadomis. Ekspertizių aktai ir juose išdėstytos išvados nėra sudėtinė individualaus administracinio teisės akto dalis. Taigi Agentūra, priimdama individualų administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendžiama sumažinti mokamos paramos dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija, ir kuris grindžiamas ekspertizių aktuose pateiktomis išvadomis, individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių aktuose nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais. Taip pat pažymėtina, kad individualiame administraciniame akte nepakanka abstrakčiai nurodyti, jog vadovaujamasi ekspertų išvadomis, kad ekspertizių metu nustatytos tam tikros didžiausios rinkų kainos, nenurodant kokie konkretūs ekspertai atliko ekspertizes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis Nr. eA-2155-520/2016).

21. Teismas pažymėjo, jog nors Agentūros teisė pasitelkti ekspertiniam konsultavimui nepriklausomus ekspertus yra įtvirtinta Administravimo taisyklėse, tačiau Agentūra visais atvejais privalo savarankiškai įvertinti visus nustatytus faktus bei susieti juos su pažeistomis teisės normomis. Ekspertinė konsultavimo ataskaita vertintina tik kaip vienas iš dokumentų, kuriuo remdamasi Agentūra galėtų nustatyti konkrečius pažeidimus. Skundžiamame 2015 m. gruodžio 31 d. sprendime Agentūra visiškai nenurodė, kaip nustatė, kad per visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį pareiškėjas patyrė mažiau tinkamų kompensuoti išlaidų nei numatyta Projekto vykdymo sutartyje, savo vertinimų ir motyvų nepateikė, apsiribodama teisės aktų normų citavimu. 2016 m. sausio 7 d. sprendime Agentūra perkėlė Ekspertinėje konsultavimo ataskaitoje pacituotus faktus. Agentūra negali ekspertinėse išvadose nurodytus faktus perkelti nemotyvuotai, nustatyti faktai Agentūros turėjo būti savarankiškai įvertinti, nurodant vienokio, ar kitokio vertinimo priežastį bei pagrindžiant nustatytus faktus teisės normomis. Nesant skundžiamų sprendimų aiškaus ir motyvuoto faktinio pagrindimo, nesant teisės normų sąsajų su nustatytais faktais, reiškiančių pažeidimų įvertinimo faktą, galima daryti išvadą, jog Agentūros skundžiami 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. sausio 7 d. sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Teismas darė išvadą, kad skundžiami sprendimai nemotyvuoti, juose neišreikšta Agentūros pozicija.

22. Įvertinus Agentūros ginčijamus 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. sausio 7 d. sprendimus pripažinta, kad nenurodžius, kokie ekspertai pateikė vertinimą dėl atliktų statybos darbų kiekių ir kainų, nes nesant argumentacijos, pagrindžiančios pačios Agentūros vertinimą, kad pareiškėjo Tarpiniame mokėjimo ir Mokėjimo prašymuose deklaruotų atliktų statybos rangos darbų kiekis neatitinka faktiškai atliktų darbo kiekio, o atliktos investicijos neatitiko vidutinės rinkos kainos, jie negali būti vertinami, kaip atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus ir todėl turi būti panaikinti Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ, redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 89 straipsnio 1 punkto pagrindu. Agentūra įpareigota pareiškėjo mokėjimo prašymus įvertinti iš naujo. Taip pat panaikinta Komisijos Sprendimo dalis dėl pareiškėjui pritaikytos 7 947,48 Eur sankcijos. Iš dalies patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus ginčijamus 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. sausio 7 d. sprendimus, atsakovo skundas atmestas.

III. 23. Atsakovas Agentūra pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti Agentūros 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. SKP-493 ir 2016 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. BRK-82 bei Komisijos 2016 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 3R-73(AG-23/04-2016) dalis dėl pareiškėjui pritaikytos 7 947,48 Eur sankcijos, ir tenkinti atsakovo skundą.

24. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad neįmanoma nustatyti, ar ekspertinį vertinimą atliko tinkamą kvalifikaciją turintys asmenys. Agentūra pažymi, kad ekspertinio vertinimo paslaugos buvo įsigytos viešojo konkurso būdu, kurio laimėtojas buvo išrinktas pagal nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Pačioje ekspertinio vertinimo ataskaitoje yra nurodyta, kad ekspertinio vertinimo paslauga buvo suteikta pagal 2015 m. gegužės 15 d. pasirašytą paslaugų teikimo sutartį Nr. VPS9-33, sudarytą tarp Agentūros ir UAB „Civitta“.

25. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad iš Ekspertinio vertinimo ataskaitos nematyti, kad ekspertai būtų nustatę atliktų darbų vidurkį. Agentūra pažymi, kad investicijų išlaidų vertė buvo nustatoma vadovaujantis UAB „Sistela“ Rekomendacijomis, kurios sudaromos remiantis rinkoje egzistuojančiais medžiagų, darbų ir įrengimų darbinių valandų vidurkiais. Ši informacija yra nurodyta Ekspertinio vertinimo ataskaitoje, joje taip pat pažymėta, kad ekspertams buvo pateikta užduotis nustatyti darbų faktinius kiekius bei įvertinti, ar deklaruojama atliktų darbų vertė nėra užsiaukštinta ir atitinka rinkos vertę. Šios aplinkybės patvirtina, kad Ekspertinio vertinimo ataskaitoje buvo nustatytos investicijų rinkos kainos.

26. Agentūra nesutinka, jog jos sprendimuose nepakankamai buvo įvertintos Ekspertinio vertinimo ataskaitos išvados. Agentūra teigia, kad ji, pasinaudodama jai suteikta diskrecija, kreipėsi į ekspertus ir priėmė sprendimus įvertinusi jų atliktą ekspertizę. Teigia, kad Agentūros 2015 m. gruodžio 31 d. sprendime yra aiškiai išdėstytos visos faktinės ir teisinės aplinkybės. Sprendimo motyvai yra aiškiai susieti su teisės aktų reikalavimais ir neabejotinai leidžia suprasti jo turinį. 2016 m. sausio 7 d. sprendimo priėmimas buvo sąlygotas 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimo.

27. Agentūra pritaria teismo nuomonei, kad sprendžiant šį ginčą negali būti remiamasi pareiškėjo pateiktos vietos veiklos grupės atliktos patikros vietoje rezultatais. Taip pat sutinka, kad Agentūros 2015 m. gruodžio 18 d. raštas nesukuria pareiškėjui teisinių pasekmių.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

29. Pažymi, kad investicijų išlaidų vertė buvo nustatoma vadovaujantis be kita ko UAB „Sistela“ Rekomendacijomis, galiojusiomis investicijų įsigijimo dieną. Ekspertinėje ataskaitoje pažymėta, kad ekspertams buvo pateikta užduotis nustatyti darbų faktinius kiekius bei įvertinti, ar deklaruojama atliktų darbų vertė nėra paaukštinta ir atitinka rinkos vertę. Žemės ūkio ministerijos teigimu, ekspertinio vertinimo ataskaitoje buvo nustatytos investicijų rinkos kainos, įvertinta, ar pareiškėjo deklaruojamos išlaidos nėra pagrįstai paaukštintos.

30. Pareiškėjas koordinacinis centras „Gilė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą bei įpareigoti Agentūrą išmokėti likusią paramos sumą pareiškėjui pagal pateiktą galutinį Projekto mokėjimo prašymą.

31. Teigia, kad yra atlikti visi darbai pagal Rangos sutartį, apie darbų kiekių faktinį įvykdymą patvirtinant darbų priėmimo-perdavimo aktais, paslėptų darbų aktais. Teigia, kad Šilalės VVG 2016 m. vasario 25 d. ataskaita apie patikros rezultatus yra daug išsamesnė ir numato, kur ir kaip buvo matuojama, viskas užfiksuota nuotraukomis, ir nustatytas didesnis medžiagų kiekis nei buvo numatytas pagal Rangos sutartį. Ekspertai, kaip matoma iš nuotraukų, atliko matavimus vos keliose vietose šalia viena kitos, neatsižvelgė į teritorijos ypatumus, taip pat, net neatkasė dangos iki galo arba iš viso neatliko kasimų. Tvirtina, jog pareiškėjas nebuvo supažindintas su patikros vietoje ataskaita. Pareiškėjas buvo pakviestas dalyvauti patikroje tik 2015 m. spalio 20 d., ir tikrintojas nepateikė jokios informacijos, kad patikra vietoje dar nebaigta. Pažymi, kad ekspertai bandė išsiaiškinti, ar Rangos sutartyje nėra užkelti įkainiai, išaukštintos kainos, tačiau ataskaitoje pateikė kainas, kurios taikomos matavimus atlikus ir neva rastiems kiekiams, t. y. mažesniems kiekiams nei buvo įsigyti, kai pareiškėjas pirko darbus pagal įkainius, taikomus pvz. kubiniam metrui.

32. Pažymi, kad pagal Rangos sutartį nupirktais darbais buvo siekiama sutvarkyti teritoriją kaip bendrą vienetą, todėl visi darbai yra vienas nuo kito neatsiejami, ir jie negalėjo būti vertinami atskiromis eilutėmis. Tačiau Agentūra netgi tuos įkainius, kurie ekspertų apskaičiuoti mažesniems kiekiams nei nupirkti ir kurie vis tiek buvo nustatyti didesni nei Rangos sutartyje, neįtraukė į bendrą darbų kainos vidurkį. Nors Agentūra teigia, kad ekspertai atliko skaičiavimus vadovaujantis UAB „Sistela“ duomenimis, tačiau kyla klausimas, kodėl Agentūra pati nesivadovavo UAB „Sistela“ duomenų baze tam, kad apskaičiuotų išlaidų vidurkius.

33. Pažymi, kad ekspertai suskaičiavo tai, ką Agentūra jų galimai prašė apskaičiuoti, t. y. kiek turėjo kainuoti patikros metu „nustatyti darbų kiekiai“, tačiau vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.8. punktu, turėjo būti aiškinamasi, ar nėra užkeltos kainos kiekių, kurie buvo nupirkti pagal Rangos sutartį, o ne tie, kurie neva Agentūros / ekspertų nustatyti.

34. Pažymi, jog Agentūra laikosi pozicijos, kad tai, jog paslaugų teikėjas laimėjo viešąjį konkursą, jau yra nenuneigiamos kvalifikacijos ekspertai. Tvirtina, jog kitaip nei Agentūra, pareiškėjas telkė visas įmanomas priemones išsiaiškinti, ar darbai buvo atlikti tinkamai, o Agentūra netaiko jokio kritiško požiūrio paslaugų teikėjui, kuris atliko ekspertizę, ir patikros ataskaitą vertina kaip galutinį ir neginčijamą dokumentą.

35. Pareiškėjas sutinka su teismo pozicija, kad Agentūros sprendimai nėra aiškiai suformuluoti, nepagrįsti faktais ir teisės aktų normomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinė mokėjimo agentūros 2015 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. BR6-16732, kuriuo atsakyta į pareiškėjo skundą dėl Patikros vietoje rezultatų ir Patikros vietoje ataskaitos, dėl 2015 m. gruodžio 31 d. Agentūros sprendimo Nr. SKP-493, kuriuo nuspręsta susigrąžinti 517,50 Eur pareiškėjui permokėtos paramos sumos, dėl Agentūros 2016 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. BRK-82, kuriuo nuspręsta skirti pareiškėjui dalį paramos (4 338,26 Eur paramos suma vietoj prašytos 12 969,56 Eur), teisėtumo.

37. Pirmosios instancijos teismas įvertino Nacionalinės mokėjimo agentūros ginčijamus 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. sausio 7 d. sprendimus ir nustatė, kad juose nenurodyta, kokie ekspertai pateikė vertinimą dėl atliktų statybos darbų kiekių ir kainų, nėra argumentacijos, pagrindžiančios pačios Nacionalinės mokėjimo agentūros vertinimą, kad pareiškėjo Tarpiniame mokėjimo ir Mokėjimo prašymuose deklaruotų atliktų statybos rangos darbų kiekis neatitinka faktiškai atliktų darbo kiekio, o atliktos investicijos neatitiko vidutinės rinkos kainos. Konkrečiai teismas nustatė, kad ginčijamame 2015 m. gruodžio 31 d. sprendime Agentūra visiškai nenurodė, kaip ji nustatė, kad per visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį pareiškėjas patyrė mažiau tinkamų kompensuoti išlaidų nei numatyta Projekto vykdymo sutartyje, savo vertinimų ir motyvų nepateikė, apsiribodama teisės aktų normų citavimu, o 2016 m. sausio 7 d. sprendime Agentūra perkėlė Ekspertinėje konsultavimo ataskaitoje pacituotus faktus, tačiau, pirmosios instancijos teismo nuomone, Agentūra negali ekspertinėse išvadose nurodytus faktus perkelti nemotyvuotai, nustatyti faktai Agentūros turėjo būti savarankiškai įvertinti, nurodant vienokio ar kitokio vertinimo priežastį bei pagrindžiant nustatytus faktus teisės normomis. Nesant skundžiamų sprendimų aiškaus ir motyvuoto faktinio pagrindimo, nesant teisės normų sąsajų su nustatytais faktais, reiškiančių pažeidimų įvertinimo faktą, teismas nusprendė, kad minėti sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir panaikino juos.

38. Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl priimdama atitinkamą individualų administracinį aktą jo turinio atitikties teisės aktų reikalavimams prasme turi vadovautis ne tik specialiaisiais teisės aktais, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu.

39. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis). Pažymėtina, kad individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009; kt.). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; kt.).

40. Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

41. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, jei tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-633/2008; 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad vertinant, ar individualus administracinis aktas, kuris priimtas kito (procedūrinio) dokumento pagrindu, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, kiekvienu konkrečiu turi būti kompleksiškai vertinama, ar šiuos įstatymo reikalavimus atitinka individualus administracinis aktas kartu su atskirame dokumente išdėstyta motyvuojamąja dalimi. Tokios teisinės konstrukcijos individualaus administracinio akto turinio vertinimui atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams prasme yra itin reikšmingas to dokumento, kurio pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016).

42. Nagrinėjamu atveju ginčijami sprendimai pareiškėjui sukelia neigiamas teisines pasekmes. Ginčijamu 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu Agentūra nusprendė susigrąžinti pagal Tarpinį mokėjimą permokėtą 517,50 Eur paramos sumą. Agentūra nurodė, kad įvertinusi 2015 m. rugpjūčio 28 d. pateiktą Mokėjimo prašymą nustatė, kad per visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį pareiškėjas patyrė mažiau tinkamų kompensuoti išlaidų, nei buvo numatyta Projekto vykdymo sutartyje, t. y. 9 235,56 Eur. Agentūra sprendime nurodė, kad jis priimtas vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 3, 13, 39 punktais Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo taisyklių 188, 193 punktais, Administravimo taisyklių 131 punktu, Paramos sutarties 24 punktu, Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.3 punktu.

43. Ginčijamu 2016 m. sausio 7 d. sprendimu Agentūra nusprendė pareiškėjui skirti 4 338,26 Eur paramos sumą, vietoj prašytos 12 969,56 Eur paramos sumos. Agentūra nurodė, kad pasitelkus nepriklausomus ekspertus, buvo nustatyta, kad daliai teritorijos sutvarkymo darbų faktiškai panaudotų medžiagų kiekis ir deklaruojamų investicijų vidutinė rinkos vertė yra mažesni už deklaruojamą Mokėjimo prašyme, taip pat prašoma paramos suma (12 969,56 Eur) daugiau nei 3 proc. viršija apskaičiuotą paramos sumą. Agentūra sprendime nurodė, kad jis priimtas vadovaujantis Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo taisyklių 193, 228 punktais, Administravimo taisyklių 3.29, 5.9, 5.10, 197.1.1, 197.1.4, 197.1.8, 253.13 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 3, 30.1–30.2, 33.1 punktais, Paramos sutarties 23.11 punktu.

44. Ginčijamame 2016 m. sausio 7 d. sprendime Agentūra nurodė, kad ekspertizę inicijavo vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.10 punktu. Administravimo taisyklių 5.10 punkte nustatyta, kad, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, Agentūra gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių paslaugų kainų – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją. Sankcijos yra įtvirtintos Administravimo taisyklių III skirsnyje, kurio 197 punkte numatytos 3 sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos (ar jos dalies) susigrąžinimas. Agentūra 2015 m. gruodžio 31 d. ginčijamu sprendimu, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 131 punktu (jeigu pagal galutinį mokėjimo prašymą nustatoma, kad paramos gavėjui buvo išmokėta didesnė paramos suma nei pripažinta tinkama finansuoti paramos lėšomis) pareiškėjui pritaikė paramos (ar jos dalies) susigrąžinimo sankciją. 2016 m. sausio 7 d. sprendimu sumažino skiriamą paramą, vadovaudamasi 197.1.4 punktu (jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio) ir 197.1.8 punktu (jeigu Agentūra, išnagrinėjusi paramos gavėjo mokėjimo prašymą, nustato, kad jame prašoma paramos suma daugiau kaip 3 proc. viršija paramos gavėjui mokėtiną sumą). Kaip jau pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Agentūra, atlikdama Patikrą vietoje, turėjo teisę pasitelkti nepriklausomus ekspertus, atitinkančius 5.10 punkte nustatytas sąlygas, taip pat vadovaudamasi ekspertizės rezultatais, turėjo teisę taikyti sankcijas.

45. Ginčijamuose sprendimuose konstatuota, kad daliai teritorijos sutvarkymo darbų faktiškai panaudotų medžiagų kiekis ir deklaruojamų investicijų vidutinė rinkos vertė yra mažesni už deklaruojamą, ši išvada pagrįsta UAB „Civitta“ pateikta 2015 m. sausio 17 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 119 ir prie jos pridedamais Lokalinės sąmatos duomenimis (Komisijos b. l. 148–153). Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nustatyti pareiškėjo Mokėjimo prašyme nurodytų atliktų darbų kiekių ir faktiškai atliktų darbų kiekių neatitikimai, taip pat nustatyta, kad deklaruojamų darbų kainos yra per didelės.

46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nėra duomenų apie ekspertizę ir Lokalinę sąmatą pateikusius asmenis, t. y. ar įvertinimą atliko reikiamą kvalifikaciją turinys asmenys, kokie konkretūs ekspertai ją atliko, kokia jų kvalifikacija. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nesutinka su minėta teismo išvada, nes ekspertinio vertinimo paslauga buvo suteikta pagal 2015 m. gegužės 15 d. pasirašytą paslaugų teikimo sutartį Nr. VPS9-33, sudarytą tarp Agentūros ir UAB „Civitta“. Tačiau nurodyta aplinkybė, kad ekspertinio vertinimo paslauga buvo teikiama pagal pasirašytą paslaugų teikimo sutartį, teismui nesuteikia pakankamai informacijos apie konkrečius ekspertus, atlikusius ekspertinį vertinimą, taip pat jų turimą kvalifikaciją. Taigi minėtas apeliacinio skundo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas.

47. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad iš ginčijamų sprendimų nėra aišku, kaip apskaičiuota atliktų darbų (investicijų kaina) kaina, nenustatytas kainos vidurkis. Pagal Administravimo taisyklių 197.1.8. punktą nustatant, ar darbų kaina nėra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, kuri neviršija ekspertizės išvadoje nurodytų darbų vidurkio. Tačiau iš Ekspertinio konsultavimo išvados nėra aišku, jog ekspertai būtų nustatę atliktų darbų vidurkį, kaip tai nustato Programos administravimo taisyklių 197.1.8 punktas, šioje išvadoje nenurodyta, kaip buvo nustatyta (apskaičiuota) faktinė atliktų darbų investicijų išlaidų vertė, kokiais duomenimis remiantis sudaryta lokalinė sąmata. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su minėta teismo išvada ir nukreipia į Ekspertinio vertinimo ataskaitą, kurioje pažymėta, kad ekspertams buvo pateikta užduotis nustatyti darbų faktinius kiekius bei įvertinti, ar deklaruojama atliktų darbų vertė nėra užsiaukštinta ir atitinka rinkos vertę. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad apeliaciniame skunde atsakovas nepateikė jokios konkrečios informacijos, iš kurios teismas galėtų spręsti apie tai, kaip buvo nustatyta (apskaičiuota) faktinė atliktų darbų investicijų išlaidų vertė, kokiais duomenimis remiantis sudaryta lokalinė sąmata ir ar apskritai buvo nustatytas atliktų darbų vidurkis.

48. Kalbant apie ginčijamų sprendimų išsamumą ir jų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčijamame 2015 m. gruodžio 31 d. sprendime Agentūra visiškai nenurodė, kaip nustatė, kad per visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį pareiškėjas patyrė mažiau tinkamų kompensuoti išlaidų nei numatyta Projekto vykdymo sutartyje, savo vertinimų ir motyvų nepateikė, apsiribodama teisės aktų normų citavimu. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčijamame 2016 m. sausio 7 d. sprendime Agentūra perkėlė Ekspertinėje ataskaitoje pacituotus faktus. Apeliaciniu skundu Agentūra nesutinka, jog jos sprendimuose nepakankamai buvo įvertintos Ekspertinio vertinimo ataskaitos išvados, teigia, kad Agentūros 2015 m. gruodžio 31 d. sprendime yra aiškiai išdėstytos visos faktinės ir teisinės aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūra turi teisę pasitelkti ekspertiniam konsultavimui nepriklausomus ekspertus, tačiau privalo savarankiškai įvertinti visus ekspertų nustatytus faktus bei susieti juos su pažeistomis teisės normomis. Ekspertinė konsultavimo ataskaita vertintina tik kaip vienas iš dokumentų, kuriuo remdamasi Agentūra galėtų nustatyti konkrečius pažeidimus. Nagrinėjamu atveju ginčijamų sprendimų turinys leidžia spręsti apie tai, kad Agentūra savarankiškai neįvertino ekspertų nustatytų faktų bei nesusiejo jų su pažeistomis teisės normomis.

49. Apibendrinant nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog Agentūros ginčijami 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. sausio 7 d. sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų dėl to, kad nėra argumentacijos, pagrindžiančios pačios Agentūros vertinimą, kad pareiškėjo Tarpiniame mokėjimo ir Mokėjimo prašymuose deklaruotų atliktų statybos rangos darbų kiekis neatitinka faktiškai atliktų darbo kiekio, o atliktos investicijos neatitiko vidutinės rinkos kainos, taip pat nenurodžius, kokie ekspertai pateikė vertinimą dėl atliktų statybos darbų kiekių ir kainų.

50. Nustačius, kad apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos bylos faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų dėl ginčijamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė