2017-01-25 Nr. AB-1962-3-61-3-02206-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-60-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02206-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,

susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir

Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą

pagal pareiškėjo Viešosios įstaigos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos

stoties apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio

20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Viešosios įstaigos

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties skundą atsakovui Valstybinei

akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. J. J.,

O. J. ir I. Š. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Viešoji įstaiga Kauno miesto

greitosios medicinos pagalbos stotis (toliau – ir Kauno GMPS, pareiškėjas)

skunde teismo prašo panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros

veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

(toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2015 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. T1-513 (toliau ‒

ir Įsakymas).

Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba 2015 m. kovo 26

d. įsakyme nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. pacientui A. J. Kauno GMPS asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo

teiktos pažeidžiant teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimus ir įspėjo

pareiškėją dėl Įsakymo 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytų teisės aktų pažeidimų. Pareiškėjas

teigė, jog ginčijamo Įsakymo, kaip administracinio akto, priėmimo faktinis

pagrindas yra 2015 m. kovo 25 d. kontrolės ataskaita Nr. D17-63-(1.27) (toliau

– ir Kontrolės ataskaita), tačiau į kitus dokumentus priimant Įsakymą nebuvo

atsižvelgta.

Pareiškėjas paaiškino, jog 2015 m. kovo 24 d.

rašte Nr. VKS-6 (1.59) „Dėl kontrolės Nr. D11-8882/2014 išvadų“, atsikirsdamas

į Kontrolės ataskaitoje nustatytus tariamus pažeidimus, išsamiai pasisakė,

kodėl su jais nesutinka, tačiau į nurodytus argumentus nebuvo atsižvelgta,

nebuvo įvertintos būtinosios pagalbos teikimo pacientui sąlygos ir aplinkybės.

Dėl to priimtas Įsakymas nėra pagrįstas faktine situacija ir neatsižvelgta, kad

tariami pažeidimai, iš esmės buvo nulemti paciento artimųjų ne tik

nekorektiško, tačiau ir agresyvaus elgesio, todėl sveikatos priežiūros

specialistai savo pareigas vykdė įvertindami esamą situaciją bei veikdami

paciento interesais ir atsižvelgdami į laiko faktorių, nulėmusi skubaus

stacionarizavimo taktikos pasirinkimą. Tai, kad, siekdami suteikti būtinąją

pagalbą pacientui, greitosios medicinos pagalvos (toliau ‒ ir GMP) medikai

pasitelkė į pagalbą policijos pareigūnus, patvirtina, jog GMP medikų veikla

buvo grindžiama atsakomybe ir teikiant paslaugą medikai užtikrino tokį

rūpestingumo laipsnį, kokio tikimasi iš sąžiningo asmens sveikatos priežiūros

paslaugų teikėjo. Sveikatos priežiūros specialistų apsunkintas darbo sąlygas

bei paciento artimųjų trukdymą teikti sveikatos priežiūros paslaugas pacientui

patvirtina Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato

Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados (toliau ‒ ir Aleksoto

policijos nuovada) specialistės J. E. 2014 m. rugsėjo 3

d. nutarime (toliau ‒ ir Nutarimas) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą

konstatuotos aplinkybės.

Pareiškėjo teigimu, remiantis Lietuvos

Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ‒ ir VAĮ) nuostatomis, individualaus

administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir

teisės aktų normomis, kokių individualiam administraciniam aktui keliamų

reikalavimų neatitinka ginčijamas Įsakymas.

Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos

priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad Tarnyba, vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau ‒ ir SSĮ) 75

straipsniu, Tarnybos nuostatų, patvirtintų 2011 m. rugsėjo 7 d.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-839 „Dėl

Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos

reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašo ir Valstybinės akreditavimo

sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos

nuostatų patvirtinimo“, 9.6 ir 9.7 papunkčiais, vykdo asmens sveikatos

priežiūros paslaugų kokybės bei pacientų saugos kontrolę. Vadovaujantis Tarnybos

neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolių atlikimo

tvarkos aprašo, patvirtinto Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2014 m. vasario 6

d. įsakymu Nr. T1-136, 2.1 papunkčiu, asmens sveikatos priežiūros paslaugų

kokybės kontrolė apibrėžiama kaip Akreditavimo tarnybos atliekamas asmens

sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas, kurio metu nustatoma

juridinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, atitiktis

teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju Tarnyba įvertino turimą

medicininę dokumentaciją, pagrindžiančią Įsakyme nurodytas išvadas, kad 2014 m.

rugpjūčio 25 d. pacientui A. J. Kauno GMPS asmens

sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir vidaus

dokumentų reikalavimus.

Atsakovas pažymėjo, kad į aplinkybę, jog

pacientui nebuvo skirti medikamentai (duomenys neskelbtini) korekcijai, nes dėl

galimos alergijos paciento artimieji reikalavo neskirti jokių vaistų, Tarnyba

neatsižvelgė, nes paciento GMP kvietimo kortelėje Nr. 1415183145-11 nėra

nurodyta objektyvių duomenų, įrodančių, kad buvo ruošiamasi suleisti

reikalingus vaistus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad galima alergija ir

agresyvūs paciento artimieji nesutrukdė pacientui suleisti (duomenys

neskelbtini) injekcinio tirpalo.

Atsakovas taip pat nurodo, kad priimant

Kontrolės ataskaitą bei skundžiamą Įsakymą, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytas

faktines aplinkybes, t. y. kad paciento aplinkoje buvę asmenys trukdė jam

gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, nes nėra jokių objektyvių tai

patvirtinančių duomenų, kuriuos Tarnyba būtų galėjusi įvertinti. Pareiškėjo

pateiktas Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik įrodo, kad dėl

konfliktuojančių šalių parodymų prieštaravimo vieni kitiems ir objektyvių

duomenų nebuvimo, Tarnyba negalėjo remtis pareiškėjo, kaip vienos iš konflikto

šalies, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, priimant sprendimą dėl pacientui A. J. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės.

Tretieji suinteresuoti asmenys D. J. J.,

O. J. ir I. Š. atsiliepime į skundą

prašė jį atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys nesutiko su

skundo argumentais, jog gyd. E. Š. ir gyd. V. K. neskyrė pacientui medikamentų (duomenys neskelbtini)

korekcijai, atsižvelgdami į artimųjų reikalavimą, kadangi jie nepagrįsti

jokiais įrodymais ar kitais objektyviais duomenimis. Priešingai, nutarime

nurodyta, kad D. J. J. gydytojams

garsiai pradėjo vardyti vaistų pavadinimus, kuriems A. J. buvo

alergiškas, toks jos elgesys buvo logiškas, kadangi ji siekė išvengti

situacijos, kai jos sutuoktiniui bus suleisti medikamentai, kurių pastarojo

organizmas netoleravo. Akcentavo, kad darbuotojai privalo dirbti vadovaujantis

įstaigoje patvirtintais darbo standartais, metodikomis, tvarkomis, algoritmais

ir kt. Kauno GMPS direktoriaus 2008 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr.

(02-02)38-132A patvirtintame pirmosios pagalbos algoritme įtariant (duomenys

neskelbtini) nustatyta, jog tokiais atvejais, kai pacientui įtariamas (duomenys

neskelbtini), gydytojas privalo įvertinti (duomenys neskelbtini) ir, (duomenys

neskelbtini), privalo koreguoti paciento (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu

atveju buvo susidariusi kaip tik tokia situacija. Algoritme taip pat

įtvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) korekcijoms naudojami trumpo veikimo ir

lengvo naudojimo intraveniniai medikamentai. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo

nesivadovauti algoritmu. Analogiškas reguliavimas nustatytas Kauno GMPS

direktoriaus 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-67 patvirtintuose Metodinėse

rekomendacijose GMP medikams (toliau ‒ Rekomendacijos), įtarus (duomenys

neskelbtini). Šių rekomendacijų 6.5.2 bei 6.5.2.1 punktuose nurodyta, jog (duomenys

neskelbtini) koreguojamas, kai (duomenys neskelbtini). Be to, rekomendacijų

7 punkte nurodyta, kad nustačius bent vieną naują simptomą ‒ (duomenys

neskelbtini), ir nesant kontraindikacijų, pacientas turi būti kaip galima

greičiau transportuojamas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę

(toliau ‒ ir LSMUL). Pacientą, kurio būklė blogėja, kuo greičiau transportuoti

į gydymo įstaigos stacionarą įpareigoja ir Kauno GMPS direktoriaus 2013 m.

balandžio 17 d. įsakymu Nr. (02-02)38-63 patvirtintos Medicinos gydytojo

pareiginės instrukcijos Nr. 23-81 14 punktas. Analizuojama situacija atitiko

visus šiuos kriterijus, kadangi praktiškai vieną valandą trukusio greitosios

medicinos pagalbos medikų darbo metu A. J. būklė smarkiai

pablogėjo ‒ ligonis tapo praktiškai (duomenys neskelbtini), tačiau gydytojai nesuleido

ligoniui (duomenys neskelbtini) reguliuojančių medikamentų, neužtikrino tinkamo

ir skubaus ligonio nugabenimo į gydymo įstaigos stacionarą, t. y. nesuteikė

norminių teisės aktų reikalavimus atitinkančios kvalifikuotos medicininės

pagalbos.

Tretieji suinteresuoti asmenys kritiškai

vertino pareiškėjo teiginius, jog ligonį keliant ant neštuvų buvo apstumdytas

vairuotojas, moterys įsibrovė į mašiną, Aleksoto policijos nuovadoje atlikto

tyrimo medžiagoje nė vienas liudytojas apklausų metu tokio pobūdžio trečiųjų

suinteresuotųjų asmenų veiksmų neįvardijo. Be to, nepagrįsti ir pareiškėjo

teiginiai, kad GMP paslauga teikta nesaugioje medikams aplinkoje, paciento

aplinkoje nebuvo bendradarbiaujama su sveikatos priežiūros įstaigos

specialistais, paciento aplinkoje buvę asmenys trukdė jam gauti kokybiškas

sveikatos priežiūros paslaugas, kadangi tai nepagrįsta įrodymais ar kitais

objektyviais bylos duomenimis. Esant pagrįstų abejonių, kad A.

J. artimieji galėjo taip elgtis, Aleksoto policijos nuovados pareigūnai

šioms aplinkybėms ištirti būtų pradėję ikiteisminį tyrimą, tačiau Nutarimu buvo

priimtas procesinis sprendimas baudžiamojo persekiojimo nepradėti.

Tretieji suinteresuoti asmenys atkreipė dėmesį

ir į tai, kad racionaliai neįmanoma paaiškinti, dėl kokių priežasčių asmens,

kurio būklė ypatingai sunki (galinti sukelti mirtį), artimieji giminaičiai ir

šeimos nariai galėtų sąmoningai trukdytų profesionaliems medikams suteikti

būtinąją pirmąją pagalbą, t. y. atlikti veiksmus, kurie galėjo išgelbėti A. J. gyvybę. Paciento artimieji yra išsilavinę ir padorūs

žmonės, įvykio metu buvo blaivūs, todėl nesuvokiama, kodėl jie turėtų stumdyti

greitosios pagalbos automobilio vairuotoją, kuris tuo metu kėlė A. J. ant neštuvų, ar turėtų trukdyti medikams atlikti kitas

funkcijas. Tretieji suinteresuoti asmenys nesutiko su skundo teiginiais, kad

GMP medikų pasitelkimas į pagalbą policijos pareigūnus patvirtina, jog GMP

medikų veikla buvo grindžiama atsakomybe ir teikiant paslaugą medikai užtikrino

tokį rūpestingumo laipsnį, kokio tikimasi iš sąžiningo asmens sveikatos priežiūros

paslaugų tiekėjo. Jų manymu, greitosios pagalbos gydytojai policijos pareigūnus

pasitelkė dėl to, kad A. J. artimieji gydytojus įspėjo

apie už nepagrįstą delsimą ir netinkamą pareigų atlikimą gresiančią atsakomybę.

Taigi policijos pareigūnai galimai buvo informuoti tik siekiant diskredituoti A. J. artimuosius tam, kad ateityje išvengtų galimai

gresiančios atsakomybės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015

m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Įsakymo,

kuriuo nustatyta, kad Kauno GMPS, 2014 m. rugpjūčio 25 d. teikdama A. J. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė teisės

aktų reikalavimus, ir Kauno GMPS įspėta dėl teisės aktų pažeidimų, teisėtumo ir

pagrįstumo, t. y. pareiškėjas skunde iš esmės teigė, kad teikiant A. J. medicinos paslaugas teisės aktai nebuvo pažeisti,

todėl įspėjimas paskirtas nepagrįstai.

Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė,

jog Kauno GMPS 2014 m. rugpjūčio 25 d. 21.37 val. buvo gautas kvietimas

dėl medicininių paslaugų A. J., kvietimo priežastis

nurodyta: (duomenys neskelbtini).

Į kvietimą išvyko brigada, kurios ID Nr. 1506 (vadovas medicinos gydytojas E. Š.), į vietą atvyko 21.55 val. Atvykus, gydytojas

greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (forma Nr. 110/a) nurodė, kad (duomenys

neskelbtini), A. J. būklė objektyviai iki medicinos

pagalbos (MP) buvo įvertinta: (duomenys neskelbtini). Preliminari diagnozė –

įtariamas (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtos taikytos procedūros (duomenys

neskelbtini); objektyvus paciento būklės vertinimas po MP: (duomenys

neskelbtini). Taikytos procedūros (duomenys neskelbtini). Pastabose buvo pažymėta,

kad aplinkiniai grasino, puolė muštis, buvo agresyvūs, neleido skirti vaistų,

ragino kuo greičiau ligonį vežti į ASPĮ. Taip pat buvo pažymėta, kad pacientas

negalėjo pasirašyti, jog jis supažindintas su jo teisėmis, pareigomis ir

pasekmėmis, atsisakius siūlomos pagalbos. A. J. į

ligoninę pristatytas buvo 22.36 val. Medicininių dokumentų išraše buvo nurodyta,

kad pacientas A. J. nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014

m. rugsėjo 12 d. buvo gydytas VšĮ Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) skyriuje,

2014 m. rugsėjo 12 d. A. J. mirė.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamo Įsakymo

1.1 punkte konstatuota, kad pažangaus gaivinimo brigadų (Nr. 1505 ir 1506)

vadovai E. Š. ir V. K.,

atsižvelgdami į nustatytą (duomenys

neskelbtini) iki medicinos paslaugų teikimo, neskyrė vaistų (duomenys

neskelbtini) korekcijai, tuo pažeidė Tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 28

d. įsakymu Nr. V-67 patvirtintų Metodinių rekomendacijų GPM medikams,

įtarus (duomenys neskelbtini), 6.5.2 punktą – (duomenys neskelbtini) nekoreguojama,

išskyrus, kai (duomenys neskelbtini).

Teismas akcentavo, kad, kaip matyti iš A. J. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių,

kurias pildė Kauno GMPS medicinos gydytojai E. Š. ir V. K., A. J. iki medicininių paslaugų

teikimo fiksuotas 229/150 mmHg, todėl, atsižvelgiant į Rekomendacijas, (duomenys neskelbtini) turėjo būti

koreguojamas. Pareiškėjas neginčijo, kad teikiant medicinos paslaugas A. J. neskyrė medikamentų (duomenys neskelbtini) korekcijai,

tačiau teigė, kad to nedarė dėl to, jog atsižvelgė į artimųjų reikalavimą

neskirti jokių vaistų, nes jis alergiškas, taip pat siekiant jam nepakenkti,

nusprendė kuo skubiau jį transportuoti į stacionarinę gydymo įstaigą,

užtikrinant paciento gyvybines funkcijas transportavimo metu.

Teismo teigimu, byloje esant medžiaga

patvirtino, jog teikiant A. J. būtinąją medicinos

pagalbą, nepaisant jo artimųjų elgesio bei reikalavimo neskirti jokių vaistų,

kadangi jis alergiškas (nenurodė kokiems vaistams), jam visgi buvo atlikta (duomenys neskelbtini), taikyta (duomenys

neskelbtini), o transportuojant į gydymo įstaigą – atlikta (duomenys

neskelbtini) injekcija į veną. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės

(netinkamas artimųjų elgesys, reikalavimas neskirti jokių vaistų dėl alergijos)

nesudarė kliūčių teikti medicinines paslaugas ir atlikti kitų minėtų vaistų

injekcijas pacientui, todėl atitinkamai negali būti pripažintos

pateisinančiomis gydytojų veiksmus neskiriant A. J. medikamentų

(duomenys neskelbtini) korekcijai. Teismo manymu, atsiliepime atsakovė pagrįstai

pažymėjo, kad jokių objektyvių duomenų, kad pacientui buvo ruošiamasi suleisti

reikalingus vaistus, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje Nr.

1415183145-11 nėra nurodyta.

Teismo vertinimu, Kontrolės ataskaitos išvados

2 punkte bei ginčijamo Įsakymo 1.2 punkte nustatytas pažeidimas yra formalus,

neigiamų pasekmių dėl to, kad nebuvo užpildytos kortelių skiltys (duomenys neskelbtini), A.

J. neatsirado, byloje nėra duomenų, kad pagrindinė diagnozė pacientui buvo

nustatyta neteisingai, todėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų saugumui,

prieinamumui, veiksmingumui minėtas pažeidimas įtakos neturėjo. Teismas

pažymėjo, kad netgi pripažinus, kad Kontrolės ataskaitoje (2 p.) ir ginčijamame

Įsakyme (1.2 p.) nurodytas pažeidimas yra formalus, tai iš esmės nekeistų

pareiškėjo veiksmų kvalifikacijos ir nešalintų pareiškėjo atsakomybės už

padarytą pažeidimą, kadangi Kontrolės ataskaitos 1 punkte ir ginčijamo Įsakymo

1.1 punkte pagrįstai konstatuota, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. pacientui A. J. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeistos

teisės aktų nuostatos, t. y. atsižvelgiant į nustatytą (duomenys neskelbtini),

nepagrįstai nebuvo paskirti vaistai (duomenys neskelbtini) korekcijai, tokiu

būdu pažeistos Rekomendacijos 6.5.2 punktas. Įvertinęs teisinį reglamentavimą

ir byloje nustatytų aplinkybių visumą teismas priėmė išvadą, kad ginčijamu

Įsakymu pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 25 d. pacientui

A. J. asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė

pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju Kontrolės ataskaita

vertinama kaip ginčijamo 2015 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. T1-513 motyvuojamoji

dalis, t. y. ginčijamas Įsakymas ir Kontrolės ataskaita laikytini vientiso

atsakovės priimto (pareiškėjo skundžiamo) administracinio akto dalimis. Teismas,

vertindamas Kontrolės ataskaitą šiuo aspektu, pažymėjo, kad joje nurodyta

informacija apie pareiškėjo padarytus pažeidimus yra pakankamai aiški, t. y.

nurodyti konkretūs pareiškėjo padaryti pažeidimai, jų teisinis įvertinimas,

faktinės aplinkybės, susijusios su padarytais pažeidimais, todėl nėra pagrindo

teigti, kad ginčijamas Įsakymas ir Kontrolės ataskaita neatitinka VAĮ

individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Tai, kad faktinės

aplinkybės atsakovės įvertintos ne taip, kaip pageidavo ar nurodė pareiškėjas,

nesudaro pagrindo teigti, kad jos buvo įvertintos netinkamai, atitinkamai

ginčijamo Įsakymo šiuo pagrindu naikinti.

III. Pareiškėjas Viešoji įstaiga Kauno miesto

greitosios medicinos pagalbos stotis apeliaciniu skundu prašo panaikinti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą ir jo

skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad analizuojant Rekomendacijas,

būtina atsižvelgti ne tik į Rekomendacijų 6 punktą, bet ir į 7 punktą, kuris

nustato taisyklę, kada prioritetas skiriamas ne (duomenys neskelbtini) korekcijai, o paciento

transportavimui į vieną iš veikiančių (duomenys neskelbtini) centrų. Todėl

pirmosios instancijos teismas atskirai vertindamas šiuos du punktus padarė

neteisingą išvadą dėl tariamo pažeidimo. Pareiškėjo manymu, vertinant

Rekomendacijų 6 ar 7 punktų taikymą, prioritetas turi būti suteikiamas 7 punkte

numatytoms nuostatoms. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino

Rekomendacijų 6 punkto nuostatų pažeidimą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad tuo atveju, jei atsakovas

norėjo pabrėžti diagnostikos taktikos neteisingumą esant atitinkamai klinikinei

situacijai, jis turėjo nurodyti konkrečią gydymo ir/ar diagnostikos metodiką,

gydymo ir/ar diagnostikos algoritmą ar protokolą, kuris reglamentuotų tokio

diagnostinio veiksmo būtinybę konkrečioje klinikinėje situacijoje. Kitaip

tariant, atsakovas visiškai neteisingai nurodė teisės aktą, kuris sudarė

tariamą pažeidimą, kadangi šis teisės aktas nustato tik medicininio dokumento

labai mažos dalies užpildymo ypatumą ‒ tai yra vieno iš langelių užtušavimą tik

įvykus sąlygai, tai yra atlikus diagnostinį testą ‒ (duomenys neskelbtini) simptomų vertinimą. Nevertinus

šių simptomų, prievolės žymėti atitinkamą langelį pagal atsakovo nurodyto

teisės akto reikalavimus, nėra. Analogišką sąlygą nustato ir Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr.

V-1234 (įsigaliojusio 2014 m. sausio 1 d.) Formos Nr. 110/a „Greitosios

medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių

(toliau ‒ ir Taisyklės) 20.14 punkte. Pareiškėjo teigimu, atsakovas visiškai

nepagrįstai ir neteisingai vertino teisės aktų, kurių pagrindu konstatavo

tariamus pažeidimus, reikalavimus ir nuostatas, todėl skundžiamas įsakymas yra

nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos

priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu,

jog Rekomendacijų 7 punktas nustato absoliučią taisyklę, kada prioritetas

skiriamas skubiam ligonio transportavimui į Lietuvos Sveikatos mokslų

universiteto ligoninę (duomenys neskelbtini) atlikti, kaip galima mažiau laiko

sugaištant paciento ištyrimui ir gydymui įvykio vietoje. Atsakovas nurodo, kad

Rekomendacijų 6.5.1 papunktyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nekoreguojama,

išskyrus sekančias klinikines situacijas (6.5.2 p.): (duomenys neskelbtini) (6.5.2.1

p.). Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad atsiradus naujiems simptomams, nesant

kitoms kontraindikacijoms, pacientas turi būti kaip galima greičiau

transportuotas (duomenys neskelbtini) atlikti, kaip galima mažiau laiko

sugaištant paciento ištyrimui ir gydymui įvykio vietoje. Tačiau rekomendacijų 7

punktas neturėtų būti suprastas, kaip eliminuojantis nurodytas nuostatas. Tokia

paciento klinikinė būklė, kokios buvo rastas pacientas A. J.,

reikalavo neatidėliotinų sveikatos būklės koregavimo veiksmų, kaip ir numatyta

rekomendacijų 6 punkte. Paciento, kuriam įtariamas (duomenys neskelbtini),

gabenimo laikas iki sveikatos priežiūros įstaigos gali trukti įvairiai, tačiau

tuo pačiu metu GMP brigados specialistai turi pareigą suteikti skubiąją

medicinos pagalbą, koreguojant pavojingai pakitusius sveikatos būklės

rodiklius, nes, priešingu atveju, tai gali lemti negrįžtamus pakitimus. Atsakovas

atkreipia dėmesį, kad greitosios medicinos pagalbos brigada pas pacientą atvyko

21.56 val., o į sveikatos priežiūros įstaigą jis pristatytas 22.35 val.

Nurodytu laikotarpiu pacientui buvo koreguojama sveikatos būklė: buvo taikoma

duomenys neskelbtini), tiekiamas (duomenys neskelbtini) bei sušvirkšti

(duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, GMP brigados gydytojams tuo metu

paciento gabenimas į sveikatos priežiūros įstaigą nebuvo prioritetas. Taip pat atsakovas

atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skundo teiginius, kodėl pacientui nebuvo

koreguojamas (duomenys neskelbtini), grindė ir kitais argumentais, vienas

pagrindinių, kad, paciento artimieji savo veiksmais neleido pacientui suteikti

tinkamos medicininės pagalbos. VšĮ Kauno miesto GMPS direktoriaus pavaduotojos

medicinai D. V. 2014 m. gruodžio 23 d. paaiškinime

nurodyta, kad „paciento aplinkoje buvę asmenys reikalavo išvežti pacientą kuo

greičiau, neleido įvertinti ir stabilizuoti jo būklės“. Paciento greitosios medicinos

pagalbos kvietimo (apsk. f. Nr. 110/a) kortelėje Nr. 1415183145-11 nėra

nurodyta objektyvių duomenų, įrodančių, kad buvo ruošiamasi suleisti

reikalingus vaistus. Atsakovas pažymi, kad galima alergija ir agresyvūs

paciento artimieji nesutrukdė pacientui suleisti (duomenys neskelbtini).

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginys, jog

Įsakymo 1.2 papunktyje nurodytas pažeidimas dėl (duomenys neskelbtini) simptomų

nevertinimo yra nepagrįstas, nes nėra reglamentuota, kad GMP brigados medikai

pagal esamą situaciją turėjo vertinti paciento (duomenys neskelbtini) simptomus

ir tai pažymėti Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (toliau – GMPK

kortelė), yra klaidinantis. Akreditavimo tarnybos nuomone, gydytojas E. Š. pacientui įtarė (duomenys neskelbtini) ir šią diagnozę

pažymėjo GMPK kortelėje Nr. 1415183145-11. Svarbu pažymėti tai, kad preliminari

diagnozė gali būti nustatoma tik įvertinus objektyvius sveikatos būklės

duomenis/simptomus. (duomenys neskelbtini) simptomai yra vieni iš (duomenys

neskelbtini) požymių, todėl šiuo konkrečiu atveju, jie turėjo būti vertinami,

siekiant kiek įmanoma tiksliau nustatyti preliminarią diagnozę ir ją

diferencijuoti su kitomis (duomenys neskelbtini) formomis.

Tretieji suinteresuoti asmenys D. J. J.,

O. J. ir I. Š. atsiliepimu į

apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, jog

apeliacinio skundo argumentai, kad Rekomendacijų 6 punktą reikia taikyti

atskirai nuo Rekomendacijų 7 punkto, yra nepagrįsti. Jų nuomone, nors pareiškėjas

teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas Rekomendacijų 7 punktas, t.

y. jei nustatomas bent vienas naujai atsiradęs simptomas-(duomenys neskelbtini),

jei nuo simptomų pradžios atsiradimo praėjo mažiau nei 4,5 val. ir nėra

nustatyta kontraindikacijų-pacientas turi būti kaip galima greičiau

transportuojamas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę (duomenys

neskelbtini) atlikti, kaip galima mažiau laiko sugaištant paciento ištyrimui ir

gydymui įvykio vietoje, tačiau greitosios pagalbos medikai nesiekė A. J. kaip galima greičiau transportuoti į Lietuvos

sveikatos mokslų universiteto ligoninę. Šias aplinkybes patvirtina faktas, jog

iki ligonio išgabenimo greitosios pagalbos medikai atliko visą eilę veiksmų, t.

y. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ir pan. Tačiau lieka neaišku, kodėl

atlikus visus išvardytus veiksmus, buvo nesilaikoma Rekomendacijų 6 punkto

reikalavimų ir A. J. nebuvo paskirti medikamentai (duomenys

neskelbtini) korekcijai.

Tretieji suinteresuoti asmenys atkreipia

dėmesį, kad pareiškėjo pozicija skunde ir apeliaciniame skunde skiriasi. Visų

pirma buvo teigiama, kad A. J. medikamentai (duomenys

neskelbtini) korekcijai nebuvo paskirti dėl to, jog buvo atsižvelgta į artimųjų

reikalavimą neskirti jokių vaistų, taip pat siekiant jam nepakenkti bei dėl

susidariusių sąlygų ir aplinkybių (paciento artimųjų elgesio) būtinosios

pagalbos A. J. teikimo metu. Tačiau apeliaciniame skunde

pareiškėjas laikosi naujos pozicijos ir nepagrįstai nurodo, jog Rekomendacijų 6

bei 7 punkto reikalavimai yra alternatyvūs. Įvertinus tai, kad (duomenys

neskelbtini) atveju, (duomenys neskelbtini) korekcija yra būtinas gydymo

veiksmas, manytina, kad pareiškėjo pasirinkta pozicija yra nepagrįsta, ir

Rekomendacijų 6 bei 7 punktai turėjo būti taikomi kartu.

Tretieji suinteresuoti asmenys akcentuoja, jog

vadovaujantis Kauno GMPS direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-66

patvirtintu formos Nr. 110/A „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“

pildymo, pateikimo ir tikslinimo Kauno GMPS tvarkos aprašo (toliau ‒ Aprašas) 3

punkto nuostatomis, kortelę pildo Kauno GMPS dirbantys asmens sveikatos

priežiūros specialistai. Aprašo 20.9 punkte nustatyta, kad kortelės skiltyje (duomenys

neskelbtini) – pagal (duomenys neskelbtini) vertinimo skalę (aprašyta

trečiajame kortelės lape) įrašoma, kiek balų nuo „0“ iki „10“ pacientas vertina

(duomenys neskelbtini), o 20.14 p. – kortelės skiltyje (duomenys neskelbtini) –

įvertinus, ar yra (duomenys neskelbtini) simptomų, užtušuojamas atitinkamas

langelis. Taisyklių 12 punkte nustatyta, jog užpildomos visos kortelės dalys,

skiltys, eilutės ir langeliai, išskyrus Taisyklėse nustatytus atvejus. Kadangi

Taisyklėse nėra nustatyti atvejai bei išimtys, kada skiltys (duomenys

neskelbtini) galėtų būti nepildomos, laikytina, jog Greitosios pagalbos medikai

teisės akto pažeidimą vis dėlto padarė. Tretieji suinteresuoti asmenys

atkreipia dėmesį, kad tiek lingvistinė, tiek sisteminė Kauno GMPS direktoriaus

2014 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintu formos Nr. 110/A „Greitosios

medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo Kauno

GMPS tvarkos aprašo nuostatų analizė leidžia teigti, kad „20.14 punkte -

kortelės skiltyje (duomenys neskelbtini) – Įvertinus, ar yra (duomenys

neskelbtini) simptomų, užtušuojamas atitinkamas langelis“ reikalavimas yra

imperatyvus, t. y. sukuriantis gydytojui pareigą užtušuoti langelį po to, kai

yra įvertinama, ar yra (duomenys neskelbtini) simptomų. Todėl pareiškėjo

argumentas dėl greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės grafų (duomenys

neskelbtini) pildymo tinkamumo yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Visų pirma pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka

nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos

įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029

redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine

tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių

bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str.

1 d., 8 str. 2 d.).

Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės akreditavimo

sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos

direktoriaus įsakymo, kuriuo pripažinta, kad Kauno GMPS asmens sveikatos

priežiūros paslaugos pacientui teiktos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus,

ir Kauno GMPS įspėta dėl šių pažeidimų, pagrįstumo ir teisėtumo

Pareiškėjas manė, jog jo darbuotojai asmens sveikatos

priežiūros paslaugas teikė tinkamai ir pagal teisės aktų nuostatas, o Tarnyba

netinkamai ir neišsamiai ištyrė situaciją, nekreipdama dėmesio į paciento

artimųjų elgesį ir teiktos pagalbos laikotarpį.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės palaikė

atsakovo poziciją, pripažinęs, jog Kauno GMPS darbuotojai, teikdami asmens

sveikatos priežiūros paslaugas pacientui, savalaikiai neskyrė jam vaistų (duomenys

neskelbtini) korekcijai ir netinkamai užpildė Greitosios medicinos pagalbos

kvietimo kortelę.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios

instancijos teismas netinkamai įvertino asmens sveikatos priežiūros paslaugų

teikimo faktines aplinkybes, neteisingai taikė Rekomendacijų 6 ir 7 punktus,

neatsižvelgė į skundžiamo Įsakymo neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8

straipsnio reikalavimams.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos

priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra

sveikatinimo veiklos specialusis valdymo ir kontrolės subjektas. Sveikatos sistemos įstatymo

75 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Sveikatos

priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu jai suteikti įgaliojimai

vykdyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo)

ir ekonominio efektyvumo priežiūrą (valstybinę kontrolę). Pagrindinius

reikalavimus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos

valstybinei kontrolei (valstybiniam medicininiam auditui), taip pat dokumentus

šių procedūrų eigai fiksuoti nustato Sveikatos priežiūros įstaigų

įstatymo III skyrius, Tarnybos nuostatai, patvirtinti

2011 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro įsakymu Nr. V-839 „Dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie

Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašo ir

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos

apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, Tarnybos neplaninių asmens

sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolių atlikimo tvarkos aprašas,

patvirtintas Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymu

Nr. T1-136. Iš šių teisės aktų matyti, kad Akreditavimo tarnyba savo funkcijas

vykdo atlikdama tyrimus, ar konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje

konkrečiam pacientui buvo tinkamai ir kokybiškai suteiktos arba nesuteiktos

asmens sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau tiesiogiai nesprendžia žalos

pacientui atlyginimo ar kaltų asmenų patraukimo drausminėn atsakomybėn

klausimų.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų,

susijusių su, pareiškėjo manymu, skundžiamo akto atitikimu Viešojo

administravimo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

jurisprudenciją (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio

3 dalis) tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris

asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos

procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame

administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente

išdėstytus motyvus, toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto

motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus

administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamą

akto, bet ir jo sudedamosios dalies, turinį (žr.,

pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m.

spalio 30 d. Nr. A146-1705/2014,

2014 m. vasario 3 d. Nr. A552-260/2014,

2013 m. sausio 28 d. Nr. A492-279/2013,

2010 m. spalio 15 d. Nr. A146-1228/2010

ir kt.).

Teisėjų kolegija,

atsižvelgdama į tai, kad pagal aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo praktiką kontrolės ataskaita yra privalomasis asmens sveikatos

priežiūros paslaugų kokybės kontrolės dokumentas, kuriuo vadovaujantis

rengiamas baigiamasis administracinės procedūros sprendimas – Akreditavimo

tarnybos direktoriaus įsakymas dėl rekomendacijų asmens sveikatos priežiūros

įstaigai pateikimo, kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo, daro išvadą, kad

skundžiamo atsakovo įsakymo turinys yra neatsiejamas nuo Akreditavimo tarnybos Sveikatos

priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus 2015 m. kovo 25 d. kontrolės Nr.D11-882/2014

ataskaitoje Nr. D17-63-(1.27) pateikto faktinių aplinkybių įvertinimo.

Pirmosios instancijos

teismas savo sprendime įvertino ne tik skundžiamą įsakymą, bet ir 2015 m. kovo

25 d. kontrolės Nr.D11-882/2014 ataskaitoje Nr. D17-63-(1.27) pateiktas

faktines aplinkybes Kauno GMPS direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.

V-66 patvirtinto formos Nr. 110/A „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo

kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo Kauno GMPS tvarkos aprašo bei Kauno GMPS direktoriaus 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-67

patvirtintų Metodinių rekomendacijų GPM medikams taikymo požiūriu.

Patikrinęs nagrinėjamai

bylai aktualios Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m.

gruodžio 10 d. raštu Nr.20-8-S-12015 pateiktos informacijos nagrinėjimo

Akreditavimo tarnyboje procesą teisėtumo aspektu, apeliacinės instancijos

teismas konstatuoja, kad atsakovas veikė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Nuostatais bei Aprašu jam suteiktų

įgaliojimų ribose (intra

vires). Analizuodamas konkrečios sveikatos priežiūros įstaigos darbą,

atsakovas tinkamai laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių

užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos

valstybinės kontrolės objektyvumą, iš esmės įsigilino į iškeltus klausimus, ir

tam tikrai informacijai pasitvirtinus, skundžiamu Įsakymu konstatavo netinkamą

asmens sveikatos priežiūros paslaugų

teikimą Kauno GMPS.

Pagal Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio

1 dalies reikalavimus individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas

objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio

priemonės turi būti motyvuotos; jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos

arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Šios

teisės normos aiškinimas kiekvienu atveju turi būti atliekamas konkrečių bylos

faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių

teisės aktų kontekste.

Jau minėta, kad tuo atveju,

kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia

teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos procedūros ir jos

metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte

nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, toks

dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi.

Nagrinėjamu atveju atsakovo

Įsakymo Nr. T1-513

įžanginėje dalyje nurodyti šio individualaus administracinio akto priėmimo konkretūs

teisiniai pagrindai (Sveikatos

sistemos įstatymo 75 straipsnio 2

dalies 6 punktas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 ir 59 straipsnis,

Aprašo 27 punktas), taip pat nurodyta, kad šis aktas priimtas atsižvelgiant į

Akreditavimo tarnyboje atliktą kokybės kontrolę bei parengtą 2012 m. kovo 23

d. Kontrolės Nr.D11-882/2014 ataskaitą Nr. Nr.

D17-63-(1.27). Skundžiamo įsakymo rezoliucinėje dalyje aiškiai

suformuluotas Akreditavimo tarnybos sprendimas, taip pat išaiškinta šio akto

apskundimo tvarka.

Taigi apeliacinio skundo

argumentai, esą Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2015 m.

kovo 26 d. įsakymas Nr. T1-513 neatitinka Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio

1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų, yra nepagrįsti

ir atmestini.

Pirmosios instancijos teismas nustatė bylai

reikšmingas faktines aplinkybes, dėl kurių byloje iš esmės nėra ginčo. 2014 m. rugpjūčio

25 d. vakare pacientas A. J. pasijuto blogai dėl

(duomenys neskelbtini), todėl jo artimieji 21.37 val. kreipėsi pagalbos.

Iškvietimas buvo perduotas VšĮ Kauno greitosios medicinos pagalbos stočiai, kurios

brigada ID Nr.1506, vadovaujama gydytojo E. Š., 21.55

val. atvyko pas pacientą į namus, įvertino jo būklę, įtarė (duomenys

neskelbtini), nustatė, kad paciento (duomenys neskelbtini), taikė kai kurias neatidėliotinas

procedūras, po kurių paciento (duomenys neskelbtini), tačiau dėl konflikto su

paciento artimaisiais iškvietė papildomą Kauno GMPS brigadą ID Nr.1505, kuri

atvyko 22.10 val. Šios brigados vadovė gydytoja V. K. taip

pat įvertino paciento A. J. būklę, patvirtino įtariamą

(duomenys neskelbtini), taikė kai kurias medicinines procedūras, po ko abi

brigados bendru sutarimu užtikrino skubų ligonio transportavimą į ligoninę. 22.36

val. pacientas buvo atvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės

Kauno klinikas, kurių (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo toliau gydomas, bet

2014 m. rugsėjo 12 d. mirė.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde visų

pirma teigia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neteisingai

aiškino ir taikė Rekomendacijų 6 ir 7 punktus. Su šiais apeliacinio skundo

argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes Rekomendacijų 6.5.2 bei 6.5.2.1

punktuose aiškiai nurodyta, jog paciento (duomenys neskelbtini) privalo būti koreguojama, kai (duomenys neskelbtini). Nors Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad nustačius

bent vieną naują simptomą ‒ (duomenys neskelbtini), ir nesant kontraindikacijų, pacientas turi būti kaip

galima greičiau transportuojamas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

ligoninę, tačiau šių nuostatų negalima vertinti kaip alternatyvių medicininės

pagalbos teikimo būdų ir būtinybė kuo greičiau transportuoti ligonį į ligoninę

neeliminuoja pareigos taikyti kitas būtiniausias gydymo procedūras, nurodytas

Rekomendacijų 6 punkte, pvz. (duomenys neskelbtini), esant tam tikroms indikacijoms. Nagrinėjamu atveju, kai paciento

(duomenys neskelbtini), gydytojai privalėjo nedelsiant

naudoti (duomenys neskelbtini) koreguojančius

vaistus, o administracinėje byloje nėra pakankamai duomenų, kad tam sutrukdė

objektyvios priežastys – laiko stoka, paciento būklė ar jo galima alergija.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Kauno

GMPS darbuotojai iš pradžių neginčijo, jog paciento (duomenys neskelbtini) turėjo

būti koreguojama vietoje, pareiškėjas pradiniame skunde tik nurodė, kad to

neleido padaryti paciento artimųjų elgesys ir reikalavimai. Argumentai dėl

Rekomendacijų 6 ir 7 punktų konkurencijos ir alternatyvaus taikymo atsirado tik

po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

Bylos šalys nesutaria ir dėl to, ar

tinkamam asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui trukdė paciento

artimieji ir ar šių asmenų elgesys buvo ta priežastis, kuri lėmė medicinos

darbuotojų pasirinkimą, kokias medicinines procedūras neatidėliotinai taikyti

pacientui, kuriam įtariamas (duomenys

neskelbtini) ir kurio (duomenys neskelbtini).

Įvertinusi šioje byloje surinktų įrodymų

visumą bei proceso dalyvių paaiškinimus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad

pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines

aplinkybes ir teisingai konstatavo, jog pacientų artimųjų netinkamas elgesys su

atvykusiais medicinos darbuotojais jiems nesutrukdė iki atvykimo į ligoninę pacientui

taikyti kai kurias medicinines procedūras, be kita ko ir suleisti keletos rūšių

vaistus, o duomenų, kad medicinos darbuotojai tuo metu ruošėsi koreguoti (duomenys neskelbtini),

byloje nėra surinkta, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus,

susijusius su tuo, kad paciento (duomenys neskelbtini) korekcijai trukdė tik paciento artimieji ir mažas laiko

intervalas.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos

teismas skundžiamo Įsakymo 1.1 punkte nurodytą teisės aktų pažeidimą pripažino

pagrįstu teisingai, nes Kauno GMPS darbuotojai nevykdė Metodinių rekomendacijų

GPM medikams, įtarus (duomenys

neskelbtini) 6.5.2 punkto.

Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios

instancijos teismo išvadai, kad Įsakymo 1.2 punkte nurodytas pažeidimas - Kauno

GMPS direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintos formos

Nr. 110/A „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ netinkamas

užpildymas yra formalus ir nelėmė nekokybiškų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų suteikimo jų prieinamumo ir veiksmingumo prasme. Tačiau pripažintina,

kad toks teisės aktų pažeidimas buvo, nes atvykę gydytojai neįvertino

paciento jaučiamo skausmo bei (duomenys

neskelbtini) simptomų, neatžymėjo jų Greitosios medicinos pagalbos kvietimo

kortelėje. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie

Sveikatos apsaugos ministerijos vertina teiktų paslaugų kokybę ne tik

medicininių procedūrų taikymo teisingumo ir veiksmingumo prasme, bet ir

kontroliuoja, ar teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiko teisės

aktų reikalavimus. Šiuo požiūriu Įsakymo 1.2 punkte nurodytas pažeidimas

fiksuotas teisingai.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnis numato, kad įstaigų veiklą

kontroliuojančios valstybės institucijos priima sprendimą dėl šiame įstatyme

numatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo, jeigu pažeisti

įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų

veiklą, reikalavimai. To paties įstatymo 58 straipsnis

numato, kad įstaigų veiklą

kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę, be kita

ko, įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų

pašalinimo terminus. Detalią tokio sprendimo priėmimo tvarką numato Aprašo IV skyrius.

Įvertinusi skundžiamo Įsakymo priėmimo

procedūrinę eigą ir jo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas,

nustatęs teisės aktų pažeidimus, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas,

laikėsi visų reikalingų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų

visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, veikdamas savo

kompetencijos ribose, įspėjo pareiškėją, kad jo veikla neatitiko tam tikrų

teisės aktų reikalavimų. Toks įspėjimas turi ir prevencinį vaidmenį, kad

ateityje savo veikloje asmens sveikatos priežiūros įstaiga stengtųsi laikytis

teisės aktų reikalavimų ir žinotų, kaip juos taikyti. Dėl šios priežasties

Įsakymo 2 punktas taip pat pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta,

teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė

visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai

taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį

keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio

pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d.

sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos

įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo

Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų

kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Viešosios

įstaigos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d.

sprendimą palikti

nepakeistą.

Nutartis

neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Skirgailė Žalimienė