6cdeb8cb-1e3a-4466-bdf3-97b5aa5cb2fa · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-1953-1104/2022 Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00111-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.5; 2.5.9; 3.2.3.2; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 19 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėjas Dmitrij Rancev, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. G. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, R. G.. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja E. G. kreipdamasi pareiÅ¡kimu į teismÄ praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ po savo senelės G. G. mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti.

2. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodo, kad po G. G. mirties paveldimas turtas liko ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau paveldimo nekilnojamojo turto ji neturėjo. G. G. ½ dalį buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo po sutuoktinio, pareiÅ¡kėjos senelio, V. G. mirties (duomenys neskelbtini) pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) ir buvo įgijusi dalį buto kaip sutuoktinė (nuosavybės teisės liudijimas, iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini)). Kita ½ dalis buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra pareiÅ¡kėjos tėčio G. G. nuosavybė.

3. PareiÅ¡kėja nurodė, kad G. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties pareiÅ¡kimÄ palikimui priimti į notarų biurÄ pateikė pareiÅ¡kėja. Esant tokiai situacijai, pareiÅ¡kėja nurodė nepateikusi nustatytu laiku pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnį pareiÅ¡kimo palikimui priimti po senelės G. G. mirties (duomenys neskelbtini). PalikimÄ po G. G. mirties pareiÅ¡kėja priėmė pagal įstatymÄ pateikdama notarų biurui pareiÅ¡kimÄ per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

4. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime paaiÅ¡kino, kad po senelės G. G. mirties palikimÄ priėmė, pradėdama faktiÅ¡kai valdyti jos nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). PalikimÄ priėmė pagal įstatymÄ pagal CK 5.51 straipsnį. Faktinio valdymo veiksmus atliko kaip ir numatyta CK 5.50 straipsnyje, per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Patvirtino, kad nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymÄ ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentÄ atliktų veiksmų, kuriais bÅ«tų priimtas palikimas.

Palikimo priėmimo veiksmus palikėja nurodo atlikusi atvirai, sÄ Å¾iningai ir jokių trečiųjų asmenų pretenzijų nebuvo ir nėra iki Å¡iol. Nurodė, kad G. G. turi du vaikus: G. G., kuris yra pareiÅ¡kėjos tėtis ir R. G., kurį patraukė suinteresuotu asmeniu Å¡ioje byloje. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja yra vienintelis G. G. vaikas. Daugiau G. G. įpėdinių po jo mirties nėra. G. G. buvo iÅ¡situokęs (duomenys neskelbtini). Po G. G. mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta.

Ji testamento nepaliko. Nėra Testamentų registre registruotų pareiškimų dėl palikimo atsisakymo po jos mirties. G. G. paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini).

5. Nurodė, kad visus veiksmus dėl palikimo priėmimo pareiÅ¡kėja atlikusi per 3 mėnesius po senelės G. G. mirties. Mirus tėčiui G. G. liko ½ dalis buto adresu, (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja priėmė ½ dalį Å¡io buto, o po senelės G. G. mirties priėmė ir kitÄ Â½ dalį Å¡io buto. PareiÅ¡kėja mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, įsiskolinimų nėra. PaveldimÄ butÄ valdo iki Å¡iol, jame gyvena, tvarko ir prižiÅ«ri šį butÄ . PareiÅ¡kėja priėmė G. G. dokumentus – paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ ir nuosavybės teisės liudijimÄ po senelio V. G. mirties. Suinteresuotas asmuo R. G., pretenzijų pareiÅ¡kėjai dėl palikimo priėmimo nereiÅ¡kė ir nereiÅ¡kia iki Å¡iol (el. b. l. 1-3).

6. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybei kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas. Suinteresuotas asmuo nurodė negavęs praneÅ¡imo dėl palikėjos G. G. palikimo perėjimo valstybei. Nurodė neprieÅ¡tarausiantis pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiÅ¡kimo pagrįstumu (el. b. l. 64-66).

7. Suinteresuotam asmeniui R. G. pareiÅ¡kimas ir teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsiliepimo suinteresuotas asmuo nepateikė (el. b. l. 87). Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai 8. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimÄ pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti. Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtÄ 9.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ . CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti.

Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, kaip vieno iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu bÅ«du priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ bylose dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ , yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

11. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

12. Nagrinėjamu atveju po senelės G. G. mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. l.

7) pareiÅ¡kėja paveldėjo sprendimo 2 punkte nurodytÄ pareiÅ¡kėjos senelei priklausančio turto dalį, tačiau į notarÄ nesikreipė. Palikėja G. G. testamento nepaliko, kÄ patvirtina 2021 m. gruodžio 21 d. valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as (el. b. l. 13). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad palikėja G. G. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio V. G. mirties (el. b. l. 12), o pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ , likusį po jos tėvo, palikėjos sÅ«naus, G. G. mirties (el. b. l. 11). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklausė po ½ dalį G. G. ir G. G. (el. b. l. 17-18).

13. Suinteresuotas asmuo R. G. yra pirmos eilės įpėdinis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo neišreiškė prieštaravimo dėl pareiškėjos pareiškimo dėl palikimo priėmimo, o pareiškėja yra paskesnės, antros eilės įpėdinė, konstatuotina, kad pareiškėjai atitenka visas palikimas, atsiradęs po G. G. mirties (CK 5.11 straipsnis).

14. Kaip jau buvo minėta Å¡io sprendimo 12 punkte, pareiÅ¡kėja dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjas teigia, kad rÅ«pinosi po senelės mirties likusiu turtu, rÅ«pinosi juo kaip savu, t. y. mokėjo ir moka sÄ skaitas, prižiÅ«ri butÄ , gyvena jame. Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiÅ¡kėjos į bylÄ pateikti įrodymai: sÄ skaitų už tiektÄ vandenį, elektrÄ , dujas kvitai (el. b. l. 28-54). PareiÅ¡kėja taip pat saugo likusius dokumentus: paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ ir nuosavybės teisės liudijimÄ po senelio V. G. mirties (el. b. l. 20-24). Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. pareiÅ¡kėja perėmė mirusiosios turtÄ ir pradėjo jį valdyti.

15. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobÅ«džio nustatymÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų.

AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į Å¡io sprendimo 14 punkte iÅ¡dėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobÅ«dis, t. y. pareiÅ¡kėja atlieka aktyvius veiksmus, iÅ¡ kurių matyti, kad ji perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina tai, kad pareiÅ¡kėja moka mokesčius už komunalines paslaugas, prižiÅ«ri ir rÅ«pinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, saugo palikėjos paliktus dokumentus.

Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.

16. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėja E. G. priėmė palikimÄ po savo senelės G. G. mirties, palikimÄ sudarantį turtÄ pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po G. G. mirties, paveldėjimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 17. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei teismo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Ä®sakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iÅ¡ Å¡alies priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , atsiradusį po savo senelės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi G. G. priklausiusį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po G. G. mirties, paveldėjimo. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus.

Teisėjas Dmitrij Rancev