6cdbac92-e252-4d5e-a927-95d75f98969a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-1089-821/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03471-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 41; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokato padėjėjai Aistei Leščinskaitei ir advokatui V. M.. atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovams G.

N. ir J. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Reclamo“ skundÄ atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė ,,Reclamo“ (toliau – ir Bendrovė, pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2020-09-28 nutarimÄ Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUÄ®PBJ 13841 (toliau – ir Nutarimas);

2) priteisti pareiÅ¡kėjos naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Nutarimu atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, Bendrovei skyrė 868 Eur dydžio baudÄ . Vykusio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad T. P., pareiÅ¡kėjos direktorius pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ir ANK) 95 straipsnio nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams neužtikrino, kad įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tentų lituotojas – apdirbėjas M.

U., 2020 m. birželio 12-13 dienomis dirbtų tik sudarius raÅ¡ytinę darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka praneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ . PareiÅ¡kėjos manymu, nagrinėjamu atveju atsakovas netinkamai taikė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis nurodo, kad Å¡io straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ .

Užimtumo įstatymas pateikia iÅ¡imtį, kuria nurodo, kad jei padaryta veika užtraukė atsakomybę fiziniam ar juridiniam asmeniui, bauda negali bÅ«ti skiriama. Darbdaviai savo teises gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. T. P., bÅ«damas Bendrovės direktoriumi, buvo atsakingas už darbo sutarčių sudarymÄ bei tinkamÄ informavimÄ apie jas. 2020-09-25 Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad direktorius T. P. pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , DK 42 straipsnio 2 dalį ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

Atsižvelgiant į padarytÄ administracinį nusižengimÄ Bendrovės direktorius, fizinis asmuo, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, skiriant 1000 Eur dydžio baudÄ , todėl egzistuoja visos sÄ lygos taikyti minėtÄ iÅ¡imtį. Užimtumo įstatyme numatyta iÅ¡imtis, kuria atsakovas turėjo vadovautis, tačiau to nepadarė ir pažeidė įstatyminį reglamentavimÄ . Atsakovo skirta bauda, be kita ko, pažeidė ir non bis in idem principÄ ir dėl to yra neteisėta ir naikintina. Susiklosčiusioje situacijoje tiek ANK 95 straipsnio, tiek Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už nelegalų darbÄ , kuri nagrinėtinu atveju buvo skirta darbdaviui už Darbo kodekse įtvirtintos pareigos netinkamÄ vykdymÄ , tačiau administracinė nuobauda buvo skirta per darbdavio įgaliotÄ asmenį, o ekonominė sankcija – tiesiogiai jam.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei ANK 95 straipsnio atveju darbo sutarties ir praneÅ¡imo apie tai pareigÄ turi tas pats asmuo – darbdavį darbo sutarčių sudarymo procese atstovaujantis asmuo. Dėl Å¡ios pareigos nevykdymo fizinis asmuo patrauktas atsakomybėn, todėl Bendrovei skirta bauda yra neteisėta. Remiantis iÅ¡ esmės tais pačiais teisės aktais buvo nubaustas tas pats asmuo, t.y. darbdavys, du kartus – nors administracinė nuobauda buvo skirta fiziniam asmeniui direktoriui, tačiau jis yra darbdavio atstovas ir dėl to yra laikomas darbdaviu.

Nepanaikinus nutarimo bÅ«tų pažeidžiamas ir teisingumo, sÄ Å¾iningumo principai, o bauda bÅ«tų perteklinė ir paneigianti savo tikslÄ . Atsakovas Inspekcija su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta iÅ¡imtis yra tiems atvejams, kada darbdavys yra fizinis asmuo (pvz. Å«kininkas, individualios įmonės savininkas ir pan., kas atsako visu fizinio asmens turtu). Atsakovas nesutinka, kad bendrovės direktorius nubaustas du kartus, t.y. administracinė nuobauda buvo skirta fiziniam asmeniui - direktoriui, ir kadangi jis yra darbdavio atstovas ir laikomas darbdaviu, bus nubaustas antrÄ kartÄ .

Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, veikiantis bendrovės vardu, turintis teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius, atsakantis už bendrovės veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas 37 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad nors bendrovės vadovÄ gali atÅ¡aukti jį paskyręs bendrovės organas, tačiau bendrovės vadovas nėra pavaldus jį iÅ¡rinkusiam organui, jis bendrovės veiklÄ organizuoja ir sprendimus priima savarankiÅ¡kai.

Todėl bendrovės vadovo ir bendrovės santykiai neatitinka įprastų darbo santykių. Ä®monės vadovas, kaip fizinis asmuo, ir įmonės, kai juridinis asmuo, yra du atskiri subjektai ir nėra vienas ir tas pats darbdavys, kai nurodo pareiÅ¡kėja. Jei įmonė mano, kad paskirtas bendrovės vadovas nevykdė savo tiesioginių pareigų ar kitų įsipareigojimų, tokius ginčus Å¡alys gali nagrinėti teisme. Ekonominės sankcijos, kurios yra skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobauda už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali bÅ«ti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali bÅ«ti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksÄ yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo įstatyme.

Atsakovas priimdamas nutarimÄ vadovavosi bendra taisykle, kad bÅ«tent Užimtumo įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Ä®statymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi bÅ«ti taikomos visais atvejais, skiriant ekonomines sankcijas. PareiÅ¡kėjai buvo skirta minimali bauda (finansinė sankcija). Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai advokatas V. M. ir advokato padėjėja Aistė Leščinskaitė prašė skundÄ tenkinti jame nurodytais pagrindais.

Atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovai G. N. ir J. V. pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė atmesti, palaikydami atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2020-09-28 Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad Inspekcijos specialistai nuo 2020-07-28 iki 2020-09-01 atliko UAB „Reclamo” veiklos tyrimÄ ir 2020-09-01 surašė nelegalaus tyrimo darbe aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, jog M.

U. dirbo tentų lituotoju – apdirbėju įmonės „Reclamo naudai įmonės patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilnius nuo 2020-06-12 iki 2020-06-15 dienos (imtinai) nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimo į darbÄ . Kaip matyti iÅ¡ nelaimingo atsitikimo akto, M. U. dirbant UAB „Reclamo“ buvo sužalota nugaros apatinė dalis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-25 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-2801-716/2020 T.

P. pripažino kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir skyrė 1000 Eur dydžio baudÄ . 2020-09-08 Inspekcija surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolÄ juridiniam asmeniui Nr. UÄ®PPJ 0801-0035, kuriame nurodė, kad UAB „Reclamo“ pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, esant darbo sutarties požymiams neužtikrinimo, kad įmonėje, (duomenys neskelbtini), Vilnius, tentų lituotojas – apdirbėjas M.

U., 2020 m. birželio 12-13 dienomis dirbtų tik sudarius raÅ¡ytinę darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka praneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Pažymėjo, kad už šį pažeidimÄ numatyta atsakomybė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte. 2020-09-28 Inspekcija priėmė NutarimÄ Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUÄ®PBJ 13841, kuriuo nustatė, kad UAB „Reclamo“ pažeidė imperatyvias Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, konstatavo, kad tentų lituotojas – apdirbėjas M.

U., 2020-06-12 ir 2020-06-13 dienomis (imtinai) dirbo nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka praneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad Bendrovė pripažino pažeidimÄ , padėjo atlikti pažeidimo tyrimÄ . Remiantis Ä®statymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalies 3 punktu skyrė pareiÅ¡kėjai 868 Eur dydžio baudÄ .

PareiÅ¡kėjos nuomone, Nutarimas pažeidžia non bis in idem principÄ bei teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, o bauda yra perteklinė ir paneigianti savo tikslÄ . PareiÅ¡kėjos nuomone, finansinė ekonominė sankcija prilyginama ANK nuobaudai. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡is įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemÄ , darbo ieÅ¡kančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslÄ , uždavinius, užimtumo rėmimo politikÄ Ä¯gyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimÄ ir finansavimÄ , atsakomybę už nelegalų darbÄ , užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotÄ darbÄ ir nedeklaruotÄ savarankiÅ¡kÄ veiklÄ .

Ä®statymo 1 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad Å¡iuo įstatymu nustatytos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės taikomos ir darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ir darbdaviams fiziniams asmenims, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai (4 punktas). Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų. To paties straipsnio 2 dalis: apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios.

Å is reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbÄ pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Å¡iam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Teismas, pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjos argumento, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas, pažymi, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ . Å i Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000 m. vasario 10 d. nutarimas), tačiau, kaip ne kartÄ oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiÅ¡kiantis, kad asmuo negali bÅ«ti baudžiamas antrÄ kartÄ už tÄ patį teisės pažeidimÄ (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimÄ ).

Taigi, Å¡is konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Pagal minėtÄ Konstitucinio Teismo praktikÄ , non bis in idem principas, drausdamas antrÄ kartÄ bausti už tÄ patį teisės pažeidimÄ , nereiÅ¡kia, kad už teisės pažeidimÄ asmeniui apskritai negali bÅ«ti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ys. Å is principas savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vienÄ , bet daugiau tos pačios rÅ«Å¡ies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės Å¡akos normomis) sankcijų už tÄ patį pažeidimÄ , pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomÄ bausmę arba pagrindinę ir papildomÄ administracinę nuobaudÄ , ar galimybės už tÄ pačiÄ veikÄ bausti skirtingus asmenis.

Dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos nacionalinės teisės konstitucinis principas. Draudimas bausti asmenį už tÄ patį teisės pažeidimÄ yra įtvirtintas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad niekas negali bÅ«ti persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimÄ , dėl kurio jis jau buvo iÅ¡teisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamÄ jį procesÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, apibendrindama minėtas Konstitucijos ir Konvencijos nuostatas, pažymėjo, kad Konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Šiuo aspektu sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes:

1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme;

2) ar asmuo buvo baudžiamas už tÄ patį teisės pažeidimÄ (pažeidimo tapatumas);

3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai;

4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali bÅ«ti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad reikalavimas laikytis principo, draudžiančio bausti asmenį už tÄ patį teisės pažeidimÄ , adresuojamas tiek įstatymų leidžiamajai valdžiai, bendrosiomis teisės normomis reglamentuojančiai teisinius santykius, susijusius su neigiamų teisinių pasekmių taikymu asmenims, pažeidusiems teisę, tiek vykdomajai valdžiai, leidžiančiai poįstatyminius teisės aktus, tiek vieÅ¡ojo administravimo institucijoms, taikančioms teisės aktų nuostatas ir priimančioms individualius administracinius aktus, susijusius su konkrečių sankcijų taikymu subjektams.

Lietuvos Respublikos teismai, vykdydami teisingumÄ , taip pat privalo užtikrinti, kad kiekvienu konkrečiu atveju asmuo nebÅ«tų nubaustas antrÄ kartÄ už tÄ patį teisės pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Reclamo“ vadovas (direktorius) yra T. P., taigi, Å¡iuo atveju ir pareiÅ¡kėjos (darbdavio) oficialus atstovas, juridinio asmens valdymo organas (Civilinio kodekso 2.81 straipsnis, Darbo kodekso 21 straipsnis). Tai patvirtina ir vieÅ¡ojo registro duomenys (2020-08-26 iÅ¡raÅ¡as). Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje nustatė, kad 2020 m. birželio 12-13 d.

įmonėje „Reclamo“ dirbo M. U., apie kurio įdarbinimÄ nebuvo praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. T. P. veika dėl leidimo dirbti M. U. be darbo sutarties ir nepraneÅ¡us apie Å¡io įdarbinimÄ atitinka teisės pažeidimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas). Užimtumo įstatymo 56 straipsnio, ANK, Darbo kodekso nuostatų analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja UAB „Reclamo“ yra darbdavys, kuriam Ä®statymo taip pat numatyta atsakomybė už nelegalų darbÄ (Ä®statymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taikant ekonominę sankcijÄ (Ä®statymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Skunde pareiÅ¡kėja teigia, kad už tÄ patį teisės pažeidimÄ yra baudžiamas tas pats asmuo, t.y. juridinio asmens vadovas ir fizinis asmuo T. P.. Teismas su pareiÅ¡kėjos pozicija nesutinka ir konstatuoja, kad Å¡ioje situacijoje nėra baudžiamas tas pats asmuo, nes nėra nustatytas asmens tapatumas, taip pat pažeidimo tapatumas, t. y. bÅ«tini požymiai, sudarantys sÄ lygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimÄ . Pažymėtina tai, kad skundžiamu Nutarimu ekonominė sankcija taikyta juridiniam asmeniui UAB „Reclamo“, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui T.

P.. UAB „Reclamo“ yra juridinis asmuo, tačiau, nors administracinė nuobauda ir yra paskirta Å¡io juridinio asmens direktoriui (juridinio asmens valdymo organui), negalima daryti iÅ¡vados dėl to paties asmens baudimo už tÄ pačiÄ veikÄ arba tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo tam pačiam asmeniui. Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismas kaltu dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pripažino T. P. (fizinį asmenį) ir bÅ«tent T. P. skyrė administracinę nuobaudÄ .

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo protokolas ir nutarimas dėl ekonominės sankcijos buvo suraÅ¡ytas juridiniam asmeniui - UAB „Reclamo“. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už Å¡io įstatymo pažeidimÄ - nelegalų darbÄ , t.y. finansinė sankcija juridiniam asmeniui, o ne kaip ANK numatytam subjektui. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, ir todėl, kad vienu atveju finansinė sankcija mokama iÅ¡ juridinio asmens turto, kitu (ANK) atveju bauda iÅ¡ konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudÄ moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju finansinę sankcijÄ gavęs subjektas - juridinis asmuo.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis numato, kad Å¡io straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ ar Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ . Dėl pareiÅ¡kėjos nurodomos Užimtumo įstatymo iÅ¡imties teismas pažymi, kad Ä®statymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta iÅ¡imtis yra tiems atvejams, kada darbdavys yra fizinis asmuo (pvz.

Å«kininkas, individualios įmonės savininkas ir pan., kas atsako visu fizinio asmens turu) ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, tuomet taikyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo yra negalima, nes bÅ«tų pažeistas non bis in idem principas. Pažymėtina, jog ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali bÅ«ti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali bÅ«ti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksÄ yra tiesiogiai pateikiama pačiame Ä®statyme.

Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent Įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais, skiriant minėtas ekonomines sankcijas (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1488-402/2019, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1935-595/2019).

Ä®vertinus tai, kad Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, jog atsakomybė už Å¡io teisės akto nuostatų pažeidimÄ yra taikoma darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tai, kad pareiÅ¡kėja atitinka Darbo kodekso 21 straipsnyje apibrėžtÄ darbdavio statusÄ , darytina iÅ¡vada, jog jai ekonominė sankcija už pažeidimÄ nustatytÄ Ä®statymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte pritaikyta pagrįstai, todėl Nutarimas laikytinas teisėtu. Ä®statymo 60 straipsnio 1 – 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad Å¡io įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos.

Å io įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Å ie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai suraÅ¡omi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Ä®statymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama Å¡io įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytÄ baudÄ , jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ . Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi bÅ«ti motyvuotas. Taigi, kaip jau minėta, pažeidimų protokolai suraÅ¡omi ir tokio pobÅ«džio bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK.

Nagrinėjamu atveju įvertinus protokolo ir nutarimo turinį, matyti, kad jokie esminiai ANK imperatyvÅ«s 567 straipsnio 1 – 2 dalių, 569 straipsnio 1 – 4 dalių, 629 straipsnio reikalavimų pažeidimai nebuvo padaryti, pareiÅ¡kėjos veika buvo kvalifikuota tinkamai, surinkti pažeidimÄ patvirtinantys įrodymai, gautas atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimas, protokole, nurodytos procesinės pareiÅ¡kėjos teisės, su protokolo turiniu supažindintas pareiÅ¡kėjos atstovas, Nutarimas priimtas iÅ¡nagrinėjus pažeidimo bylÄ .

Apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ institucijoje pareiÅ¡kėjo atstovui buvo praneÅ¡ta tinkamai, nagrinėjant bylÄ pareiÅ¡kėjÄ atstovavo advokatas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja nepaneigė Inspekcijos nustatytų aplinkybių ir padarytos iÅ¡vados, kad UAB „Reclamo“ laikotarpiu 2020-06-12 ir 2020-06-13 dienomis (imtinai) leido dirbti M. U. nesudariusi raÅ¡ytinių darbo sutarties ir įstatymų nustatyta tvarka nepraneÅ¡usi VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ , todėl konstatuotina, kad Inspekcija priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o paskirta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta bauda proporcinga padarytam pažeidimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Valstybinės darbo inspekcijos 2020-09-28 nutarimas Nr. NUĮPBJ 13841 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytas teisės aktų nuostatas, naikinti šio nutarimo nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos UAB ,,Reclamo“ skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė