6cdaec2e-abf3-4612-bdfd-8274d1f21347 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-907-484/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03495-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3, 55.1.1 (S)  VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2019 m. vasario 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Puzinskaitės, dalyvaujant pareiškėjui G. Š., atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos atstovui V.

P., trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Ž. ir jo atstovui advokatui M. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. Å . skundÄ atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – E. Ž.) dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas G. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimÄ Nr. EKS-38/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimÄ â€œ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Pareiškėjas skunde nesutinka su Komisijos išvada, jog jis 2017 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. vasario 1 d. paskelbdamas „Facebook“ paskyroje įrašus, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 4 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, Komisija sprendime nenurodė konkrečių duomenų ar faktų, kuriuos jis galimai iškraipė. Ginčijamas sprendimas, pareiškėjo vertinimu, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi jame nėra aiškiai išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai.

Komisijos protokole taip pat nėra išdėstyta Komisijos narių svarstymo ir pasisakymo santrauka. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, tvirtina, kad jo asmeninė „Facebook“ paskyra nėra visuomenės informavimo priemonė ir jo mintys šioje paskyroje negali būti prilyginamos faktams, skelbiamiems visuomenės informavimo priemonėse. G. Š. skunde nurodo, kad pasisakydamas asmeninėje „Facebook“ paskyroje dėstė savo mintis ir nuomonę, jokių faktų ar konkrečių duomenų pasisakymuose nepaskelbė.

PareiÅ¡kėjas skunde pripažįsta, kad vieÅ¡uosiuose pasisakymuose asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis E. Ž. įvardino kaip padėjėjų patronu/globėju. Tokia nuomonė ir pasisakymas kilo dėl konkrečių faktų, nes tuo metu net trys Seimo nario E. Ž. padėjėjos buvo įtariamos tuo, jog jos apsimetė turinčios regos negaliÄ ir siekė sau finansinės naudos. PareiÅ¡kėjo teigimu, vieÅ¡ai iÅ¡reikÅ¡damas savo nuomonę, tikslo įžeisti E. Ž. ar kitus regos negaliÄ turinčius asmenis neturėjo.

TokiÄ nuomonę susidarė atlikęs žurnalistinį tyrimÄ , susipažinęs su gyventojų nuomone ir jiems iÅ¡kylančiais klausimais. PareiÅ¡kėjas nesutinka ir su Komisijos vertinimu, jog E. Ž. užduotÄ klausimÄ Komisija įvertino kaip vieÅ¡Ä siÅ«lymÄ . Klausimo pateikimo pobÅ«dis savaime nėra pagrindas konstatuoti vieÅ¡o asmens, politiko įžeidimÄ , nukreiptÄ prieÅ¡ patį asmenį ir regos negaliÄ turinčiÄ bendruomenę, o vieÅ¡ai pateiktas klausimas galėtų bÅ«ti vertinamas nebent kaip vieÅ¡ojo asmens ir jo, kaip Seimo nario, veiklos kritika.

PareiÅ¡kėjas skunde pažymi, kad jis Visuomenės informavimo etikos asociacijai (toliau – ir Asociacija), kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, nepriklauso. Todėl mano, kag nagrinėjamu atveju jis negali bÅ«ti tyrimo subjektu, o Komisija virÅ¡ijo jai suteiktus įgaliojimus, nes iÅ¡nagrinėjo jos kompetencijai nepriklausantį skundÄ bei priėmė Asociacijai nepriklausančio asmens atžvilgiu sprendimÄ , pritaikė poveikio priemones (b. l. 1- 7).

Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Asociacija atsiliepime nurodo, kad Komisija 2018 m. rugsėjo 4 d. posėdyje iÅ¡nagrinėjo E. Ž. skundÄ dėl pareiÅ¡kėjo G. Å . komentarų socialiniame tinkle „Facebook“ ir publikacijų portale lrytas.lt. PareiÅ¡kėjas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2017 m. balandžio 4 d. įraÅ¡e E. Ž. įvardino „menamai aklų padėjėjų patronu“. Asociacijos teigimu, pareiÅ¡kėjui, atlikusiam iÅ¡samų žurnalistinį tyrimÄ , neabejotinai yra žinoma tai, jog E. Ž. nėra susijęs su minimų padėjėjų sukčiavimu, o taip pat ir tai, jog E. Ž. niekuomet nebuvo kaltinamas bendrininkavimu su jomis.

Atsižvelgdama į tai, Komisija padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas, įvardindamas E. Ž. negaliÄ simuliuojančių asmenų patronu (globėju), sÄ moningai iÅ¡kraipė faktus ir duomenis. Asociacija sutinka su pareiÅ¡kėjo skundo teiginiu, jog E. Ž. laikytinas vieÅ¡uoju asmeniu ir jo kritikos ribos yra platesnės, jo privatus gyvenimas saugomas mažiau, nei privačių asmenų. Tačiau pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, nei Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas nenumato jokių iÅ¡lygų, leidžiančių žurnalistams ir vieÅ¡osios informacijos rengėjams vieÅ¡ai reikÅ¡ti apie vieÅ¡uosius asmenis etikai prieÅ¡taraujančias nuomones arba sÄ moningai iÅ¡kraipyti faktus ir duomenis.

Asociacijos tvirtinimu, nėra žinoma jokių faktų ir (ar) duomenų, leidžiančių teigti, jog E. Ž. globojo ar kaip nors kitaip užtarė kuriuos nors negaliÄ simuliuojančius asmenis arba kad jis pats simuliavo savo negaliÄ . Tokiu faktu, Asociacijos nuomone, negali bÅ«ti laikytinas ir galimas E. Ž. nenoras bendrauti su pareiÅ¡kėju. Todėl teigia, kad pareiÅ¡kėjas, vieÅ¡ai įvardindamas E. Ž. negaliÄ simuliuojančių asmenų globėju ir užtarėju bei pasiÅ«lydamas pastaram vieÅ¡ai iÅ¡sklaidyti abejones dėl galimo jo paties negalios simuliavimo, savo nuomonę apie E. Ž. iÅ¡reiÅ¡kė nesÄ Å¾iningai ir neetiÅ¡kai, sÄ moningai iÅ¡kreipdamas žinomus faktus ir duomenis, ir tuo pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 4 straipsnio reikalavimus.

Asociacijos teigimu, socialinis tinklas „Facebook“ laikytinas vieÅ¡Ä ja erdve, todėl Komisija taip pat pripažino, jog pareiÅ¡kėjas, paskelbdamas Å¡iame tinkle visuomenės informavimo etikos nuostatas pažeidžiančius įraÅ¡us, taip pat pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 59 straipsnio nuostatas. Asociacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, nesutinka ir su pareiÅ¡kėjo skundo argumentu, jog Komisija, vertindama jo elgesį, virÅ¡ijo savo kompetencijÄ .

Asociacijos tvirtinimu, tai, jog pareiÅ¡kėjas nepriklauso nei vienai AsociacijÄ sudarančiai organizacijai, neatleidžia jo nuo pareigos laikytis Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų ir nepaneigia Komisijos kompetencijos nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos jis padarė informuodamas visuomenę, ar asmenų skundus (b. l. 22-25). Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad 2018 m. kovo 12 d. su skundu kreipėsi į AsociacijÄ dėl pareiÅ¡kėjo, kaip žurnalisto elgesio.

Skunde nurodė, kad, pareiÅ¡kėjas daugiau nei metus tęsia kryptingÄ veiklÄ , kuria siekiama pakirsti pasitikėjimÄ trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir sumenkinti jo vardÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pažymi, kad jis nėra apkaltintas, nuteistas, jo atžvilgiu nepradėti jokie ikiteisminiai tyrimai. Trečiojo asmens teigimu, pareiÅ¡kėjas, neturėdamas jokios patikimos informacijos apie tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo bÅ«tų žinojęs apie publikacijose minimus faktus dėl jo padėjėjų sveikatos bÅ«klės, kryptingai ir neetiÅ¡kai skelbė publikacijas, kuriose menkino trečiojo sunteresuoto asmens vardÄ .

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas savo publikacijomis rinkimų metu suformavo visuomenės nuomonę, kad trečiasis suinetersuotas asmuo suorganizavo padėjėjai neįgalumÄ , nors jokių realių duomenų apie tokius faktus nebuvo ir negalėjo bÅ«ti. Be to, savo veiksmus pareiÅ¡kėjas atliko neetiÅ¡kais bÅ«dais – plačiai aptarinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens regos negaliÄ , abejodamas ja. Trečiasis suinteresuotas asmuo laiko, jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl Komisijos sprendimo neatitikimo formaliems reikalavimams yra nepagrįsti.

Komisijos posėdžio protokole užfiksuota svarstymo ir Komisijos narių pasisakymų santrauka, kuri laikytina ginčijamo sprendimo motyvais, o Komisijos posėdžio protokolas yra sprendimÄ pagrindžiantis dokumentas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiÅ¡kėjas ginčijamo sprendimo turinį ir esmę suprato. Å iÄ aplinkybę, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, patvirtina tai, kad pareiÅ¡kėjas įvykdė Komisijos sprendimÄ bei savo „Facebook“ paskyroje sprendimÄ paskelbė. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka ir su pareiÅ¡kėjo skundo argumentu, kad jo nuomonė tinklalapio „Facebook“ paskyroje negali bÅ«ti prilyginamos faktams, kurie yra skelbiami visuomenės informavimo priemonėse.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiÅ¡kėjo „Facebook“ paskyra visiÅ¡kai atitinka vieÅ¡os paskyros kriterijų, nes pareiÅ¡kėjo paskyrÄ â€žFacebook“ tinklalapyje seka 2198 žmonės. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pažymi, kad ginčijamu sprendimu atsakomybė pareiÅ¡kėjui pritaikyta ne dėl tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo, o dėl neetiÅ¡kos, nesÄ Å¾iningos, faktus iÅ¡kraipančios nuomonės skelbimo. Todėl mano, kad visi pareiÅ¡kėjo skunde dėstomi teiginiai apie nuomonės ir informacijos atribojimÄ neturi prasmės. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka ir su pareiÅ¡kėjo skundo teiginiais, jog jis etikos reikalavimų nepažeidė, o jo nuomonė buvo iÅ¡sakyta sÄ Å¾iningai bei, neva, turint tam faktinį pagrindÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pabrėžia, kad 2017 m. balandžio 4 d. publikacijoje „Facebook“ paskyroje trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį įvardindamas „menamai aklų padėjėjų patronu“, norėjo parodyti ne tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra buvusių savo, kaip Seimo nario, padėjėjų vadovas, o atvirkščiai – parodyti trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį kaip nesÄ Å¾iningų asmenų globėjÄ ar užtarėjÄ . Tokia pareiÅ¡kėjo pozicija publikacijoje neturėjo absoliučiai jokio faktinio pagrindo.

PareiÅ¡kėjas neturėjo ir negalėjo turėti duomenų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo bÅ«tų žinojęs apie jo, kaip Seimo nario, padėjėjų sveikatos bÅ«klę, nurodytÄ medicininiuose dokumentuose. PareiÅ¡kėjo nuomonė apie trečiojo suinteresuoto asmens „globÄ â€œ nusikaltimÄ padariusioms pilietėms negalėjo susiformuoti jokių faktinių aplinkybių pagrindu. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas profesionalus žurnalistas, turėjo prisiimti galimÄ rizikÄ apie nepagrįstos ir neetiÅ¡kos nuomonės skleidimÄ â€žFacebook“ paskyroje.

Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pažymi, kad pareiÅ¡kėjas klausimus trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikė tokiu bÅ«du, kad buvo adresuojami ne pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui (nors jo kontaktai yra prieinami internete vieÅ¡ai), o kitiems asmenims (savivaldybės tarybos nariams laiÅ¡ku, „Facebook“ paskyroje, nors trečiasis suinteresuotas asmuo net nėra pareiÅ¡kėjo sekėjas). Tokiu bÅ«du trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiÅ¡kėjas darė spaudimÄ ir siekė pažeminti trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį, todėl tyčia sukÅ«rė situacijÄ , kuomet į jo klausimus nebuvo atsakyta ir Å¡iÄ aplinkybę byloje nesÄ Å¾iningai siekia panaudoti kaip savo gynybinę pozicijÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime taip nurodo, kad pareiÅ¡kėjo „Facebook“ paskyroje 2018 m. vasario 1 d. paskelbti vieÅ¡i klausimai yra neetiÅ¡ki, provokuojantys ir įžeidžiantys trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį. PareiÅ¡kėjo publikacijoje ilgametę regėjimo negaliÄ turintis trečiasis suinteresuotas asmuo vieÅ¡ai yra įtarinėjamas simuliacija ir tyčiojantis jam siÅ«loma pasitikrinti regÄ . Tokie pareiÅ¡kėjo ciniÅ¡ki teiginiai negali bÅ«ti toleruojami prisidengiant visuomenės informavimo teise.

Be to, tokiais klausimais pareiÅ¡kėjas vieÅ¡ai atskleidžia trečiojo suinteresuoto asmens ypatingus asmens duomenis ir tokių asmens ypatingų sveikatos duomenų paskelbimas niekaip negali bÅ«ti pateisinamas teise skleisti informacijÄ . Pateikdamas klausimus trečiajam suinteresuotam asmeniui, pareiÅ¡kėjas ne tik tyčia klaidingai nurodė trečiajam suinteresuotam asmeniui atsakyti per Visuomenės informavimo įstatyme nustatytus terminus, tačiau ir grasina persiųsti klausimus politinės partijos nariams, Å iaulių skyriaus bendruomenei, savivaldybės tarybai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas akivaizdžiai darė spaudimÄ galimam informacijos Å¡altiniui ir stengėsi informacijÄ rinkti neetiÅ¡kais bÅ«dais. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad Asociacija yra priskirta vieÅ¡Ä jį administravimÄ vykdantiems subjektams, o jos priimti sprendimai yra privalomi ne tik Asociacijos nariams, tačiau ir kitiems žurnalistams, kuriems taikomos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus ir jį panaikinti nėra įstatyminio pagrindo (b. l. 94-101).

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovas skundÄ prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo, dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. EKS-38/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimÄ â€œ, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas G. Å . 2017 m. balandžio 4 d. savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje apie trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį E. Ž. paskelbė Å¡io turinio įraÅ¡Ä : „BÅ«ta manančių, kad menamai aklų padėjėjų patronas E. kukliai užleis pirmininko vietÄ savo žmonai J.. Tačiau jie klydo – rinkimus triuÅ¡kinamai laimėjo juose dalyvauti negalėjęs E.!“ (b. l. 50). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas G. Å . per savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrÄ 2018 m. vasario 1 d. pateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Ž. vieÅ¡us klausimus, kur, be kita ko, trečiojo suinteresuoto asmens klausė:

„Sklando įvairių gandų ir apie Tamstos ligas. Ar JÅ«s, vieÅ¡as asmuo, Å iaulių socialdemokratų lyderis, vienas Lietuvos socialdemokratų partijos moralinių autoritetų, neketinate pasidaryti tyrimÄ dėl regos, paskelbti rezultatÄ ir paneigti abejones?“ (b. l. 40-41, 38-39). Trečiasis suinteresuotas E. Ž. dėl Å¡ių G. Å . teiginių 2018 m. kovo 12 d. su skundu kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijÄ (b. l. 26-35). Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisija, iÅ¡nagrinėjusi E. Ž. skundÄ , 2018 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimÄ Nr. EKS-38/18, kuriuo pripažino, jog G.

Å ., paskelbdamas 2017 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. vasario 1 d. įraÅ¡us savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 4 ir 59 straipsnių reikalavimus ir įpareigojo G. Å . šį sprendimÄ paskelbti savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (b. l. 8-9, 82-83). Komisija sprendimÄ priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, 6 dalimi. Byloje ginčo, jog pareiÅ¡kėjas G.

Å . 2017 m. balandžio 4 d. savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje apie trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį E. Ž. paskelbė Å¡io turinio įraÅ¡Ä : „BÅ«ta manančių, kad menamai aklų padėjėjų patronas E. kukliai užleis pirmininko vietÄ savo žmonai J. Tačiau jie klydo – rinkimus triuÅ¡kinamai laimėjo juose dalyvauti negalėjęs E.!“ ir 2018 m. vasario 1 d. pateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Ž. vieÅ¡us klausimus, kur, be kita ko, trečiojo suinteresuoto asmens klausė:

„Sklando įvairių gandų ir apie Tamstos ligas. Ar JÅ«s, vieÅ¡as asmuo, Å iaulių socialdemokratų lyderis, vienas Lietuvos socialdemokratų partijos moralinių autoritetų, neketinate pasidaryti tyrimÄ dėl regos, paskelbti rezultatÄ ir paneigti abejones?“, nėra. Byloje keliamas ginčas, ar pareiÅ¡kėjas G. Å ., vieÅ¡ai reikÅ¡damas nuomonę apie trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį E. Ž., elgėsi neetiÅ¡kai ir, ar jis gali bÅ«ti už tai atsakingas pagal Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo, kuris Å¡iuo atveju bÅ«tent ir reguliuoja ginčo teisinius santykius, 1 straipsnio 1 dalį, Å¡is įstatymas nustato vieÅ¡osios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarkÄ , vieÅ¡osios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklÄ reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kÅ«rybos, religijos ir sÄ Å¾inės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti demokratijÄ , visuomenės atvirumÄ , skatina visuomenės pilietiÅ¡kumÄ ir valstybės pažangÄ , stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbÄ , tautinę kultÅ«rÄ ir dorovę (2014 m. lapkričio 25 d.

įstatymo Nr. XII-1357 redakcija). Žurnalistai turi pareigÄ , be kita ko, teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais; nevykdyti vieÅ¡osios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar KodeksÄ ; vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų; informacijÄ rinkti ir skelbti tik etiÅ¡kais ir teisėtais bÅ«dais ir kt. (Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalis).

Etikos normas, kurių privalo laikytis vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios vieÅ¡osios informacijos rengimÄ bei platinimÄ , ir Å¡is įstatymas (Visuomenės informavimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Visuomenės informavimo etikos asociacija yra viena iÅ¡ vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, savo veikloje siekianti užtikrinti Kodekso nuostatų laikymÄ si, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimÄ visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sÄ moningumÄ vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis vieÅ¡Ä ja informacija (Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalis).

Visuomenės informavimo etikos komisija Å¡iuo atveju yra kolegialus, Asociacijos sprendimus pagal nustatytÄ kompetencijÄ priimantis organas. Komisijos kompetencija apima Å¡ias funkcijas:

1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu;

2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę;

3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galbūt pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų;

4) bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raÅ¡tingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrÄ , informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidÄ ;

5) organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus. Ä® KomisijÄ gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys (Visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Aptartų Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų analizė leidžia teigti, kad visuomenės informavimo principų, tarp jų ir etikos normų bei Kodekso nuostatų, laikymasis yra kiekvieno vieÅ¡osios informacijos rengėjo, skleidėjo, žurnalisto ar leidėjo pareiga, nepriklausomai nuo to, dalyvauja jis Asociacijos veikloje ar ne, yra jos narys ar juo nėra.

Å ios pareigos vykdymÄ prižiÅ«ri ir kontroliuoja Asociacija bei jos kolegialus organas – Komisija, kuri bÅ«tent ir nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė bet kurie vieÅ¡osios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, taip pat nepriklausomai nuo to, dalyvauja jie Asociacijos veikloje ar ne, yra jos nariai ar jais nėra. Tai, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju nėra Asociacijos narys, neatleidžia jo nuo minėtos pareigos laikytis, be kita ko, etikos normų bei Kodekso nuostatų, ir nepaneigia Komisijos kompetencijos nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos jis galbÅ«t padarė informuodamas visuomenę, ar asmenų skundus dėl jo veiklos, galbÅ«t pažeidus Kodekso nuostatas.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis nėra Visuomenės informavimo etikos asociacijos narys, todėl Komisija Å¡iuo atveju apskritai neturėjo kompetencijos priimti skundžiamÄ sprendimÄ , yra nepagrįsti ir atmestini. Tai, kad pareiÅ¡kėjas nėra Asociacijos narys, nereiÅ¡kia, kad jis gali nesilaikyti profesinės etikos normų bei Kodekso nuostatų ir bÅ«ti nekontroliuojamas. Pagal Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso, priimto VieÅ¡osios informacijos rengėjų, skleidėjų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime 2016 m. vasario 29 d.

Vilniuje, 4 straipsnį žinios ir nuomonės turi bÅ«ti aiÅ¡kiai skiriamos. Žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė bÅ«tų reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai neiÅ¡kreipiant faktų ar duomenų. Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 59 straipsnis numato, kad žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai, reikÅ¡dami savo nuomonę vieÅ¡ojoje erdvėje, turi laikytis Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų.

Ginčo įraÅ¡uose trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. vieÅ¡ai įvardintas „menamai aklų padėjėjų patronu“ ir jam buvo vieÅ¡ai siÅ«loma pasitikrinti regėjimÄ ir taip iÅ¡sklaidyti abejones, neva jis simuliuoja regos negaliÄ . Byloje ginčo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. yra vieÅ¡as asmuo ir yra gerai žinomas visuomenei, buvęs ilgametis Seimo narys ir kad jis ilgus metus turi sunkiÄ regos negaliÄ , nėra. Byloje pripažįstama aplinkybė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. nėra atsakingas už neteisėtas ir (ar) nusikalstamas buvusių padėjėjų veikas.

Å ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas G. Å . neneigia. PareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad jis jokių įrodymų, patvirtinančių, kad E. Ž., turėdamas regos negaliÄ , globotų ar užtartų neįgaliais apsimetančius asmenis, neturi, nors Å¡iuo klausimu ir atliko žurnalistinį tyrimÄ . Teismas, įvertinęs socialiniame tinkle „Facebook“ vieÅ¡ai paskelto įraÅ¡o, kuriame E. Ž. vadinamas „menamai aklų padėjėjų patronu“, turinį ir vieÅ¡u siÅ«lymu pasidaryti tyrimÄ dėl regos ir iÅ¡sklaidyti abejones, tariamai kilusias visuomenėje, daro iÅ¡vadÄ , kad tokia G.

Å . nuomonė reiÅ¡kiama neetiÅ¡kai, sÄ moningai iÅ¡kraipant pačiam G. Å . žinomus faktus ir duomenis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad Komisija ginčijamu sprendimu pagrįstai pripažino pareiÅ¡kėjÄ G. Å . pažeidus Kodekso 4 ir 56 straipsnio reikalavimus. Komisijos sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis, motyvuotas, o pareiÅ¡kėjui pritaikytos poveikio priemonės yra adekvačios jo padarytam pažeidimui. Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. EKS-38/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimÄ â€œ yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti remiantis skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. pateikė praÅ¡ymÄ dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo (b. l. 168). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnis reglamentuoja proceso Å¡alių iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ . Vadovaujantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 pažymėjo, jog ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ , t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos Å¡alies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis iÅ¡ esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančiÄ bendrÄ jÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Taisyklė, pagal kuriÄ pralaimėjusi bylÄ Å¡alis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos Å¡alies turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas LVAT praktikoje buvo plėtojama iÅ¡aiÅ¡kinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiÅ¡kimo ir skatina siekti atkurti taikÄ tarp Å¡alių alternatyviais neteisminiais bÅ«dais (pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). ABTÄ® 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi tokias pačias teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ , kaip ir proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , jis ir jo atstovas taip pat dalyvavo teismo posėdyje ir iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl nagrinėjamo ginčo. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡is sprendimas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Ž., todėl jis turi teisę reikalauti atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas (ABTÄ® 40 str. 3 d.). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti iÅ¡leistos pinigų dalies dydžio, teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017). Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. prašė priteisti 1089 Eur už atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo G. Å . skundÄ parengimÄ ir pasirengimÄ bei atstovavimÄ 2019 m. sausio 9 d. teismo posėdyje. Trečiasis suinteresuotas kartu su atsiliepimu į skundÄ pateikė atstovavimo sutartis su advokatais T. B. ir M. M. (b. l. 102, 103), o su praÅ¡ymu atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas – PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2018 m. spalio 31 d., serija APB Nr. 13263 ir 2019 m. sausio 7 d. serija APB Nr. 13750 (b. l. 170, 173), klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitÄ (b. l. 171) ir iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ banko sÄ skaitos, patvirtinančius Å¡ių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimÄ (I t., b. l. 134).

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ trečiojo suinteresuoto asmens vardu 2018 m. spalio 30 d. parengė advokatas T. B.. Už Å¡ios teisinės paslaugos atlikimÄ pagal pateiktus įrodymus trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 726 Eur iÅ¡laidų. Remiantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, rekomenduojama maksimali užmokesčio už atsiliepimo į skundÄ parengimÄ suma 2316,75 Eur (926,70 Eur (2018 m. II ketv. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) x 2,5).

Kaip matyti, trečiojo suinteresuoto asmens patirta iÅ¡laidų už Å¡iÄ teisinę paslaugÄ suma nevirÅ¡ija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydžio ir, atsižvelgiant į suteiktos paslaugos apimtį, ginčo sudėtingumÄ , darytina iÅ¡vada, kad yra pagrįsta ir teisinga, todėl visa apimtimi priteistina E. Ž. naudai. Remiantis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad teismo posėdis administracinėje byloje 2019 m. sausio 9 d. truko 1 val. 1 min. (b. l. 176-178). Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjÄ atstovavo advokatas M.

M.. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo ar teismo posėdžiui valandÄ rekomenduojama maksimali užmokesčio suma 93,57 Eur (935,70 Eur (2018 m. III ketv. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) x 0,1). IÅ¡ 2019 m. sausio 7 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, kad pareiÅ¡kėjas už advokato pasirengimÄ teismo posėdžiui ir atstovavimÄ teisme (3 val.) patyrė 363 Eur iÅ¡laidų (b. l. 173).

E. Ž. praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma už aptariamas paslaugas virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytÄ maksimalų užmokesčio dydį, todėl įvertinus paslaugos apimtį ir ginčo sudėtingumÄ , yra mažintina, trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisiant 280,71 Eur (93,57 Eur x 3 val.). Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, trečiojo suinteresuoto asmens E. Ž. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo G. Å . jo naudai priteisiant 1006,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo G. Å . skundÄ atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens E. Ž. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. E. Ž. naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo G. Å . priteisti 1006,71 (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is eurus ir septyniasdeÅ¡imt vienÄ euro centÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė Egidija Puzinskaitė