6cd9011b-3229-4ffd-9c2f-22a33e84fea2 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-382-583/2010Proceso Nr. 3-63-3-00209-2010-9Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai KerÅ¡ienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.U. praÅ¡ymÄ atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 1957.26 Lt neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas kreipėsi praÅ¡ymu į teismÄ nurodydamas, kad pagal VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės iÅ¡duotÄ pažymÄ apie darbo užmokestį, kai priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytÄ 70 procentų dydį, sužinojo, kad jam 2007 m. balandžio mėn. -2008 gruodžio mėn. taikant priedų ir priemokų ribojimÄ , neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis yra 1957.26 Lt.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų mokėjimÄ , taikymo, kadangi minima įstatymo nuostata 2009 m. gruodžio 11 d. Konstitucinio teismo nutarimu pripažinta prieÅ¡taravusia Konstitucijai, o atsakovas gera valia nesutinka iÅ¡mokėti įvardijamos neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies. Atsakovas atsiliepimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

AtsikirtimÄ grindžia argumentais, kad Konstitucinio teismo sprendimų galia dėl atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį ir neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo. Kadangi atsakovo sprendimai riboti pareiÅ¡kėjui priedus ir priemokas įvykdyti iki 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, todėl neiÅ¡mokėtai pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio daliai netaikytina.

Atsakovas taip pat nurodo, jog teismui nusprendus jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas pagrįstas, dėl institucijos finansavimo sumažėjimo ir nenumatytų biudžete lėšų minimų iÅ¡mokų kompensavimui, praÅ¡oma teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui. Atsiliepimu į skundÄ taip pat nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas daliai reikalavimo - 218.95 Lt sumai yra praleidęs praÅ¡ymo pateikimo terminÄ , nes kreipėsi praÅ¡ymu į teismÄ 2010-04-14. Todėl 2007 m. balandžio mėnesį neiÅ¡mokėta priedų ir priemokų suma turi bÅ«ti atitinamai mažintina ta dalimi, kuriai yra praleistas reikalavimo pareiÅ¡kimo terminas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti. Nurodo, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties konstitucijai yra nukreipiami tik į ateitį, o Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis numato, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo.

Teismas konstatuoja: PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintinas.  PareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodoma, kad jis yra statutinis valstybės tarnautojas ir atsakovas 2007-2008 metais dėl sudedamosios darbo užmokesčio dalies priedų ir priemokų iÅ¡mokėjimo, virÅ¡ijančios 70 procentų dydį, ribojimo, per minimÄ laikotarpį nesumokėjo 1957.26 Lt. Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos ir nurodytas priedų ir priemokų sÄ raÅ¡as.

Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymu (įstatymo redakcija 2007 m. birželio 7 d. Nr. X-1175, 2007-06-07 Žin., 2007, Nr. 69-2723) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai. BÅ«tent aukščiau aptartas teisinis reguliavimas yra aktualus nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pagrįstumo klausimÄ , kadangi bÅ«tent pagal jį numatytas apribojimas iÅ¡mokamų priedų ir priemokų sumai, kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal teismui teikiamų A.U. asmeninio uždarbio kortelių už 2007 m. sausio – 2008 m. gruodžio mėn. duomenis, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėn. ribojant priedus ir priemokas nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį -1957.26 Lt (priedų ir priemokų ribojimas, mokėjimo rÅ«Å¡ies kodas 289).

Atsiliepimu į skundÄ atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas daliai reikalavimo dėl 218.95 Lt. (2007 m. balandžio mėn. priedų ir priemokų ribojimo) yra praleidęs reikalavimo terminÄ , nes kreipėsi praÅ¡ymu į teismÄ 2010-04-14, todėl nusprendus, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas pagrįstas, 2007 m. balandžio mėnesį neiÅ¡mokėta priedų ir priemokų suma turi bÅ«ti mažinama 218.95 Lt. sumai.PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymu reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, jÄ skaičiuojant nuo 2007 m. balandžio mėnesio.

Pagal 2007 m. balandžio mėnesio darbo užmokesčio kortelės duomenis matyti, kad pareiÅ¡kėjui 2007 m. balandžio mėn. ribojant priedų ir priemokų mokėjimÄ (mokėjimo rÅ«Å¡ies kodas 289) neiÅ¡mokėta 492.63 Lt. Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog pareigÅ«nų tarnybos santykius reglamentuoja Å¡is Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklÄ reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Å io straipsnio 4 dalis numato, kad darbuotojų darbÄ reglamentuoja darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Pagal Darbo kodekso 201 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raÅ¡tiÅ¡kas praÅ¡ymas, – kartÄ per mėnesį. Taigi darbo užmokestis yra apskaičiuojamas ir iÅ¡mokamas faktiÅ¡kai už visÄ mėnesį ir atskiromis dalimis nėra skaidomas, todėl pareiÅ¡kėjui kreipusis į teismÄ praÅ¡ymu, kuris įregistruotas teisme gautu 2010 m. balandžio 14 d. nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis daliai reikalavimo, reiÅ¡kiamo dėl 2007 m. balandžio mėn. neiÅ¡mokėtos užmokesčio dalies priteisimo, praleido reikalavimo terminÄ .

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos ) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio teismo nutarime buvo konstatuota, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ maksimaliÄ mokėtinÄ ribÄ , pažeistos Konstitucijos nuostatos.

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Vadinasi, pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, ir konstitucinį teisinės valstybės principÄ Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje "Darbo užmokestis", kuris vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams buvo taikomas be iÅ¡lygų, turėjo bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ .Toks Konstitucinio Teismo sprendimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, už papildomų užduočių, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę vykdymÄ , tais atvejais, kai apskaičiuota priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo maksimaliÄ leistinÄ 70 procentų pareiginės algos ribÄ .

Konstitucinis teismas konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama, bÅ«tų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus. Todėl net ir sprendimo priėmimo metu nesant nustatytam teisiniam reguliavimui pagal kurį bÅ«tų galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, pareiÅ¡kėjas pagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl piniginės iÅ¡mokos priteisimo, kadangi kitų bÅ«dų kompensuojant už atliktÄ darbÄ nėra numatyta.

Be to pareiÅ¡kėjas kreipdamasis praÅ¡ymu į teismÄ pats formuluoja reikalavimÄ ir pasirenka kokiu bÅ«du turi bÅ«ti kompensuota už jo atliktÄ darbÄ . Nepagrįstu pripažintinas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentas, kad įstatymo nuostatos ribojant pareiÅ¡kėjui mokamus priedus ir priemokas yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, o konstitucijai prieÅ¡taravęs aktas negali bÅ«ti taikomas tik į ateitį, kaip tai numatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje.2005-12-21 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ Nr. A1-638/2005 yra konstatavusi, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka.Sprendimas dėl pareiÅ¡kimo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

Konstitucinio teismo nutarimas paskelbtas 2009 m. gruodžio 11 d., todėl yra iÅ¡likusi galimybė teismine tvarka koreguoti tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius bei teisiniai santykiai tarp ginčo Å¡alių dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo nėra pasibaigę. Todėl nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjui ribojant priedų ir priemokų mokėjimÄ nesumokėta 1957.26 Lt.

Å¡iems reikalavimams reikÅ¡ti nėra praleistas kreipimosi į teismÄ terminas, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintinas.Atsakovas kelia abejonę, kad jis yra tinkamas atsakovas, kadangi jo manymu atsakovas turėtų bÅ«ti valstybė, o VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinė tik trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Kaip jau buvo paminėta aukščiau, Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama bei atliekamos papildomos užduotys virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę taip, kad nevirÅ¡ytų nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.

Tuo remiantis daroma iÅ¡vada, kad už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju tokia pareiga nustatyta tiesioginiam pareiÅ¡kėjų darbdaviui – VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , 2005 m. gruodžio 21 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje A1-635/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamu atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėjas, formuluodami savo reikalavimus, praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiÅ¡kėjų darbdavys, t.y. VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinė. Dėl Å¡ių priežasčių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo argumentai dėl netinkamo atsakovo, atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja sprendimų vykdymÄ .

Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti. Atsakovas atsiliepimu praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams, nes Å¡ių metų patvirtintame biudžete įstaigai nėra numatytos lėšos darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti ir dėl visuotinai žinomų aplinkybių, susijusių su valstybės sunkia ekonomine padėtimi, kaip asignavimų valdytojui sumažintas finansavimas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-202/2009 preziumavo, kad aplinkybė, jog Lietuvos valstybės ekonominė padėtis yra sunki nustatyta ir visuotinai žinoma, kas suponuoja bÅ«tinybę atidėti sprendimų vykdymÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose bÅ«tų formuojama vieninga linkme (prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ), bylose dėl atlyginimo skirtumo priteisimo sprendimo vykdymÄ atidėjo vieneriems metams (2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-812/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010 ir kt.).

Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualÅ«s nagrinėjamoje byloje, todėl atsakovo praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).Teismas, remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo A.U. praÅ¡ymÄ tenkinti.

PareiÅ¡kėjui A.U. iÅ¡ atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (įmonės kodas 191833768) priteisti 1957.26 Lt (iki mokesčių atskaitymo) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį. Teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                                                     Remigijus Arminas