6cd88391-fee3-4ae9-b60a-c07d84aeee1f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-461-264-2011

Pirmosios instancijos teismo teisėja Živilė Janavičienė

Procesinio sprendimo kategorija: 32.1; 121.15; 121.21

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Juventai Blaževičiūtei, dalyvaujant apeliantei O. B., atsakovei Z. A., jos atstovui advokatui Rolandui Jakoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka 2011 m. kovo 9 d. išnagrinėjusi ieškovių

O. B. ir R. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių O. B. ir R. B. ieÅ¡kinį atsakovams Z. A. ir P. A. dėl servituto nustatymo,

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovės O. B. ir R. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (1t.b.l.1-2), kuriuo prašė nustatyti servitutÄ pagal AB „Hidroprojektas“ parengtÄ projektÄ Å¾emės sklype, esančiame (duomenys

neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apibrėžtÄ taÅ¡kais A, B, C, D E, F, G, H, K, A (plotas 268 kv. m)

įvažiuoti, įeiti į ieÅ¡kovėms priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kinyje nurodė, kad 1999-11-24 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovė O. B. tapo 0,1875 ha žemės sklypo savininke. Žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo bendraturtės yra ieÅ¡kovės O. B. ir R. B., kurios valdo po 1/2 dalį žemės sklypo ir statinių. Gyvenamasis namas buvo pastatytas su dviem atskirais įėjimais, bei įvažiavimais į po namu įrengtus garažus. 1990 metais buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinis planas, kuriame ties ieÅ¡kovėms priklausančiu sklypu buvo suprojektuotas kelias, numatyta galinė autobusų stotelė bei teritorija transportui apsisukti. Nuo pat sklypo įsigijimo ieÅ¡kovės naudojosi dalimi kelio, kuris suprojektuotas (duomenys neskelbtini) generaliniame plane, taip pat savo lėšomis

nuo jo nutiesė atÅ¡akas į joms priklausantį sklypÄ , t.y. įrengė keliÄ ir Å¡iuo keliu naudojasi nuo 1999 metų. Taip pat naudojosi sklypu,

esančiu prie ieškovėms priklausančios valdos, nes jame buvo ne tik įrengtas

kelias, tačiau Å¡i teritorija jų lėšomis buvo sutvarkyta. 2002 metais ieÅ¡kovė O. B. Kauno rajono savivaldybei pateikė praÅ¡ymÄ , kad Kauno

rajono valdyba pritartų rengti detalųjį planÄ (duomenys neskelbtini), namų valdos sklypui padidinti apie 6 m į gatvės pusę. Tačiau Å¡ios teritorijos O.

B. nebuvo leista išsipirkti. Atsakovams

Z. A. ir P. A. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su ieÅ¡kovėms priklausančiu žemės sklypu, jame yra jų lėšomis įrengtas ir ilgÄ laikÄ naudojamas įvažiavimas į joms priklausantį namų valdos žemės sklypÄ . Greta atsakovų sklypo esančiu suprojektuotu keliu ieÅ¡kovės galės naudotis tik iÅ¡ dalies - juo galės privažiuoti tik iki deÅ¡iniojo gyvenamajame name esančio garažo. Nenustačius servitutinio kelio, į kitÄ garaÅ¾Ä patekti nebus galimybės, todėl jis negalės bÅ«tų eksploatuojamas pagal paskirtį. Todėl akivaizdžiai nukentės namo vertė ir ieÅ¡kovių interesai.

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovių R.

B. ir O. B. 3400 Lt advokato pagalbai apmokėti ir kitas bylos vedimo išlaidas 3752 Lt, iš viso 7152 Lt atsakovų Z. A. ir P. A. naudai bei 243, 46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė 1999-11-24 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu tapo 0,1875 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys

neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (lt.b.l.12). Šiame žemės sklype buvo suprojektuotas ir

pastatytas dviejų butų gyvenamasis namas. (1t.b.1.16, 2t. b.1.25). 2004 m. rugpjūčio 10 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo su kiemo statiniais dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovė O. B. ir A. B. dovanojo jiems bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 0,1875 ha žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais dukrai R. B.,

asmeninės nuosavybės teise (1t.b.1.13-15). 2005 m. spalio 19 d. dovanojimo sutartimi ieškovė R. B. padovanojo

jai asmeninės nuosavybės teise

priklausančiÄ Â½ dalį 0,1875 ha žemės sklypo, bei ½ dalį statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), motinai O. B. (1t.b.1.35). 1996 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 52-6141 A. N. Kauno apskrities valdytojo administracija atstatė nuosavybės teisę į 2,25 ha žemės

sklypÄ , (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos dabartiniame (duomenys neskelbtini) kaime, nuspręsta grÄ Å¾inti natÅ«ra 1,57 ha (1t.b.1.18-20). 2004 m. balandžio 9 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 02-052828, žemės sklypas neatlygintinai suteiktas A. N.. (1t.b.1.19). 2004-09-16 d. pirkimo-pardavimo sutarties

pagrindu atsakovai Z. A. ir P. A. įsigijo šį 0,0700 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) iÅ¡ A. N..

Atsakovai įsigiję šį žemės sklypÄ kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės

administracijÄ parengti žemės sklypo Nr. 756, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį

planÄ . 2005-09-22 Kauno rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimÄ rengti detaliuosius planus pagrindinei tikslinei žemės naudojimo paskirčiai keisti iÅ¡ Å«kio į kitÄ (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) (1t.b.1.51-56). IÅ¡ byloje esančio topografinio plano, kuris buvo suderintas su visomis institucijomis, teismas nustatė, kad buvo numatytas ir suprojektuotas privažiavimas t. y. 6 metrų pločio kelias į ieÅ¡kovėms priklausantį žemės sklypÄ (1t.b.1.64). Byloje esantis Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus raÅ¡tas su priedais, t.y. A.

N. žemės sklypų ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisas patvirtina, kad sklypai buvo planuojami taip, kad į atskirus sklypus suskaidytu 6 metrų pločio bendro naudojimo keliu galėtų naudotis gretimų žemės sklypų naudotojai, t. y. ir ieškovės. Be to, nebuvo gauta jokių prašymų A. N. žemės sklype registruoti servitutus (1t.b.1.119-12).

Teismas nustatė, kad tiek ieÅ¡kovių tiek atsakovų žemės sklypų ribos yra įregistruotos kadastro žemėlapyje, o tai reiÅ¡kia, kad kadastro duomenų tvarkytojas atliko pateiktų žemės sklypų ribų patikrÄ , kaip to reikalaujama (2t.b.1.83). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ydamos nustatyti servitutÄ bÅ«tent tokiu bÅ«du. t. y., kad turėjo pagrįstus lÅ«kesčius įsigyti atsakovų žemės sklypÄ , be to, kad kelis metus važinėjo tuo keliu, negali bÅ«ti pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį. IÅ¡ byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvę ir ieÅ¡kovių žemės sklypÄ skyrė valstybinės žemės dalis, o tai reiÅ¡kia, kad projektuodamos savo namÄ su garažais jos turėjo įvertinti įvažiavimo tiek į sklypÄ , tiek į garažus galimybes, o to neįvertinusios veikė savo rizika. IeÅ¡kovės nesvarstė kitokios patekimo į savo sklypÄ galimybės, kategoriÅ¡kai apsiribodamos per eilę metų įvažinėtu keliu, bei tuo pagrindu padarytu projektu. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės praÅ¡o nustatyti servitutinį keliÄ remdamosi tik faktu, kad jos taip visuomet važinėjo. Kaip matyti iÅ¡ pateikto AB „ Hidroprojekto" plano, atsakovų žemės sklypas yra suskirstomas į tris skirtingo dydžio sklypus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, ne kartÄ yra pabrėžęs, kad, nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujančiojo ir

vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Nustatant servitutÄ turi bÅ«ti orientuojamasi į kuo

mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš ieškovių pateikto

ieškinio, bei prie jo pateikto AB „Hidroprojekto“ plano, abiejų šalių interesai neproporcingi, t.y.

ieÅ¡kovės nenorėdamos patirti iÅ¡laidų susijusių su savo žemės sklypo pertvarkymu ir įvažiavimo į sklypÄ koregavimu, praÅ¡o nepagrįstai didelio

atsakovų žemės sklypo ribojimo. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nustačius servitutÄ pagal ieÅ¡kovių pateiktÄ

AB „Hidroprojektas“ planÄ , atsakovai neturės realios galimybės naudoti žemės sklypo pagal paskirtį, bei bus neproporcingai ir nepagrįstai ribojama jų teisė į nuosavybę, o ieÅ¡kovėms bÅ«tų sudarytos

nepagrįstai geros sÄ lygos, naudojantis nustatytu servitutiniu keliu pasiekti savo sklypÄ bei įvažiuoti į sklypus pačiu

patogiausiu variantu. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio tenkinti negali todėl, kad nebuvo nustatyta pagrindinė sÄ lyga t.y. ieÅ¡kovas (-ės) neturi turėti alternatyvaus susisiekimo su savo žemės sklypu, tuo tarpu iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, o taip pat apžiÅ«rėjus situacijÄ vietoje, alternatyvus įvažiavimas nenustačius servituto - yra. Teismas nustatinėdamas servitutÄ negali spręsti ir nesprendžia klausimo ar alternatyviu susisiekimu ieÅ¡kovams yra patogu patekti į savo žemės sklypÄ . Be to, ieÅ¡kovės reikÅ¡damos ieÅ¡kinį ir pateikdamos įrodymus dėl servituto reikalingumo, orientavosi ne į patekimÄ Ä¯ sklypÄ , o patekimÄ Ä¯ įrengtus garažus po namu. Pateiktu ieÅ¡kovių „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu“ buvo įrodinėjama tai, kad į garaÅ¾Ä esantį

deÅ¡inėje gyvenamojo namo pusėje pagal nubraižytÄ planÄ patekti neįmanoma, tačiau byloje atlikta statybinė teismo

ekspertizė, bei apklaustas ekspertas K. B. patvirtino. kad į sklypÄ yra alternatyvus kelias, t. y. kitas

galimas įvažiavimas (2t.b.l. 99-102), šias aplinkybes patvirtino ir atsakovių byloje pateiktas rašytinis

dokumentas, t. y. „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas“ kuriame taip pat konstatuota, kad yra

galimybė ne tik privažiuoti prie ieÅ¡kovių žemės sklypo, bet ir apvažiavus namÄ patekti į kitÄ namo galÄ , tiek

automobiliu, tiek ir pėsčiam (1t.b.1.139-140).

Teismas, priimdamas sprendimÄ , nesirėmė Å¡alių byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais susijusiais su nuosavybės teisių atkÅ«rimo pagrįstumu A. N., kadangi visi sprendimai yra

nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl galiojantys. Taip pat spręsdamas servituto nustatymo klausimÄ , nesirėmė

šalių dokumentais ir argumentais dėl pastatyto ieškovėms priklausančio namo statybos teisėtumo, bei su tuo susijusių aplinkybių, nes namas, įstatymų nustatyta tvarka priduotas bei įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre. Visi su namo statyba įrašai yra galiojantys.

IeÅ¡kovės O. B. ir R. B. apeliaciniu skundu (4t.b.l.21-23) praÅ¡o Kauno rajono apylinkės teismo 2010-09-28 sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantės su teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad byloje yra patikimi duomenys, patvirtinantys, jog (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniame plane, patvirtiname Kauno rajono Valdybos 1990-05-25 potvarkiu Nr. 40 buvo suprojektuotas kelių tinklas, kurio dalimi - privažiavimu iki pat Å¡ių dienų ieÅ¡kovės naudojasi jau daugiau kaip 20 metų, Å¡is įvažiavimas yra iÅ¡likęs ir Å¡iuo metu. Kauno rajono Valdybos

1990-05-25 potvarkiu Nr. 40 patvirtintas (duomenys neskelbtini) generalinis planas vertintinas kaip bendrojo teritorijų planavimo

dokumentas, todėl nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu Å¡is bendrojo teritorijų planavimo dokumentas galiojo, todėl jo sprendiniai Å¡alims buvo privalomi, imperatyvÅ«s. Nors nuosavybės teisės į Å¡alia esantį žemės sklypÄ buvo atkurtos Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos spendimu A N., vėliau jo teises sandorio pagrindu perėmė atsakovai, jų žemės sklypo suformavimo metu buvo visiÅ¡kai akivaizdu, jog jų sklype yra suformuotas ir naudojamas kelias, kuris pažymėtas galiojančiame teritorijų planavimo dokumente. Tai reiÅ¡kia, kad gretimo žemės sklypo naudotojai prisiėmė ir esamas žemės sklypo naudojimo sÄ lygas, t.y. įvertindami tÄ aplinkybę, kad jų sklype yra suformuotas ir egzistuojantis kelias. Atsižvelgiant į tai, apeliančių buvo statomas bÅ«tent toks namas, į kurio garažus jos galėtų patekti generaliniame plane žymimu kelių tinklu, todėl teismas visiÅ¡kai nepagrįstai neįvertino aukščiau nurodytų reikÅ¡mingų bylos aspektų.

Teismas sprendime nevertino ir statybos aktų teisėtumo taikymo klausimų. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra inventorizuotas ir teisiškai įregistruotas. Garažai, esantys šame name, yra jo dalis (negyvenamosios patalpos). Todėl servitutas privalo būti nustatomas tiek prieiti, privažiuoti prie nekilnojamojo daikto kaip visumos, tiek prie atskirų izoliuotų funkciškai jo vienetų.

Nesutinka su teismo motyvais, kad privažiavimui yra suprojektuotas kelias, kuriuo apeliantės gali naudotis. Å iuo keliu apeliantės galėtų patekti tik į dalį joms priklausančio žemės sklypo, ir tai buvo aiÅ¡kiai nustatyta vietos apžiÅ«ros metu, nėra jokios galimybės patekti į vienÄ iÅ¡ garažų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Taigi, statinio - gyvenamojo namo - pagal jo paskirtį eksploatuoti ieÅ¡kovės negalėtų. Apeliantės prašė teismo skirti pakartotinę teismo ekspertizę, kadangi atlikta statybinė teismo ekspertizė yra ydinga ir atlikta eksperto, neturinčio kompetencijos teritorijų planavimo srityje. Šį faktÄ pažymėjo pats ekspertizę atlikęs teismo ekspertas K. B.. Be to, ekspertizė buvo atlikta remiantis negaliojančiais teisės aktais, nenurodant konkrečių teisės aktų normų kas padėtų Å¡alims vienaip ar kitaip vertinti aplinkybes. Tačiau teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė. Taip pat teismas netenkino ieÅ¡kovių praÅ¡ymo ir neapklausė liudininkų, kurie patvirtintų, kad kelias, kuris buvo numatytas generaliniame

plane ir kuriuo ieÅ¡kovės naudojasi, buvo įrengtas dar prieÅ¡ atsakovams įsigyjant žemės sklypÄ . ServitutÄ

apeliantės praÅ¡o nustatyti pagal AB „Hidroprojektas“ planÄ , kuris iÅ¡ esmės fiksuoja ilgalaikius nusistovėjusius žemės naudojimo santykius ir jau esamÄ keliÄ prie joms priklausančio žemės sklypo. Ä®sigydami žemės sklypÄ nuosavybėn, atsakovai žinojo apie faktinę Å¡io žemės sklypo padėtį, kad per jų įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ buvo nutiestas kelias į apeliantėms priklausančiÄ valdÄ , todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad servituto nustatymas atsakovams priklausančiame žemės sklype sumažins Å¡io žemės sklypo naudojamÄ plotÄ , taip pat neliks vietos užstatymo plotui. Teismui patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡nyks reikalingumas suprojektuoti kitus kelius, taigi, tose vietose atsakovų žemė bus laisva ir galės bÅ«ti naudojama tiek žemės Å«kio reikmėms, tiek užstatymo tikslams.

Atsakovai Z. A. ir P. A. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (4t.b.l.29-30) praÅ¡o Kauno rajono apylinkės teismo 2010-09-28 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , skundÄ atmesti. Atsakovai su apeliaciniu skundu nesutinka ir nurodo, kad  apeliantės nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių skundžiamame sprendime teismo nurodytas aplinkybes. Esminis apeliacinio skundo argumentas, kuriuo iÅ¡ esmės yra grindžiamas ieÅ¡kovių reikalavimas bei įrodinėjamas pirmos instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas yra tai, kad ginčo kelias, kuriuo praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , buvo pažymėtas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniame plane, patvirtintame Kauno rajono Valdybos 1990-05-25 potvarkiu Nr. 40. Byloje

nėra jokių duomenų, kad ieškovių įrodinėjamas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinis planas būtų įregistruotas valstybės

registre nustatyta tvarka, priešingai, iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad šis generalinis planas, nors ir pradėtas ruošti, tačiau įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre nebuvo, todėl ir kaip teritorijų planavimo dokumentas niekada įsigaliojęs nebuvo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Å iame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sÄ lygos,

kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ ,

kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį, tačiau nepaisant to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas.

BylÄ nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau.

IeÅ¡kovės praÅ¡o nustatyti servitutinį keliÄ per žemės sklypÄ , priklausantį atsakovams, nes negali įvažiuoti į po jų namu įrengtus garažus.

Pirmosios instancijos teismas atliko vietos apžiÅ«rÄ Â (3 t. b. l. 141-143), iÅ¡ kurios matyti, kad yra 6 m. pločio įvažiavimas į ieÅ¡kovių namų

valdÄ , Å¡alia atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos suprojektuotu keliu. IÅ¡ ieÅ¡kovių pateikto AB „ Hidroprojekto"

plano, kuriuo siÅ«loma nustatyti 6 m. pločio (268 kv. m.) servitutÄ (1 t. b. l. 4), matyti, kad  atsakovų žemės sklypas yra padalinamas į tris skirtingo dydžio sklypelius. IÅ¡  nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko

išrašo, žemės sklypo plano,  matyti, kad nuo 2004-09-28 atsakovų Z. A. ir P. A. bendrosios jungtinės

nuosavybės teisėmis įregistruotas 0, 0700 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, atsakovų žemės sklype yra nustatyta 10 m kelio sanitarinė  apsaugos zona ( 1 t. b. l. 21-23, 2 t. b. l. 83), atsakovai 2005-10-10  sudarė sutartį dėl tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo iÅ¡ žemės Å«kio į kitÄ (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) detaliojo plano rengimo. Topografiniame plane, detaliajame plane ( 1 t. b. l.64, 65 ) matyti, kad yra kelias Å¡alia atsakovams priklausančio sklypo įvažiuoti į ieÅ¡kovių namų valdÄ .

 Apeliacinis skundas grindžiamas tuo,

kad  ginčo kelias, kuriam praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , buvo pažymėtas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės

generaliniame plane, patvirtintame Kauno rajono Valdybos 1990-05-25 potvarkiu Nr. 40 ir tuo keliu ieškovės daug metų važinėjo.

Iš apeliacinės instancijos teismui apeliančių pateikto 1990-05-25 Kauno rajono valdybos potvarkio Nr. 40, plano

kopijos matyti, kad buvo patvirtintas Kauno rajono S. Neries kolūkio (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinis planas, tačiau duomenų,

kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinis planas bÅ«tų įregistruotas valstybės registre nustatyta tvarka byloje nėra. Pagal LR Vyriausybės 1996-05-24 nutarimÄ Nr. 617 „Dėl LR teritorijų planavimo įstatymo taikymo, patvirtintiems, pradėtiems ir iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1 p. iki 1997-03-30 turėjo bÅ«ti įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. Atsakovų žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities virÅ¡ininko 2003-04-15 įsakymu Nr.02-05-2409,   suprojektuotas ribas.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, jog  nebuvo nustatyta pagrindinė sÄ lyga t.y. ieÅ¡kovas (-ės) neturi turėti alternatyvaus susisiekimo su savo žemės sklypu, tuo tarpu iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, o taip pat apžiÅ«rėjus situacijÄ vietoje, alternatyvus įvažiavimas nenustačius servituto - yra.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis,  bylai reikšmingų įrodymų vertinimu,  procesinių teisės normų pažeidimų nenustatė (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ dėl servituto nustatymo, jo variantÄ - pagal AB „ Hidroprojekto" planÄ , kuriuo siÅ«loma nustatyti 6 m. pločio (268 kv. m.) servitutÄ , suskaidant atsakovų sklypÄ Ä¯ 3 sklypelius, ir tai, kad atsakovų žemės sklypas yra 0, 07 ha dydžio, keičiama jo paskirtis - gyvenamojo namo statybai, yra aiÅ¡kiai neproporcingas siekiamiems tikslams, pažeidžiantis atsakovų teises naudotis ginčo sklypu pagal jo paskirtį, bei CK 1. 5 str. teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, todėl ieÅ¡kovių pasirinktu bÅ«du jų teisės negali bÅ«ti ginamos (CK 1. 138 str.).

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad privažiavimui prie ieÅ¡kovėms priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini), suprojektuotu keliu apeliantės galėtų patekti tik į vienÄ iÅ¡ garažų, iÅ¡ dalies pagrįsta, tačiau nėra esminė, įvertinus siÅ«lomÄ servituto nustatymo variantÄ , dėl kurios bÅ«tų pagrindas naikinti skundžiamÄ sprendimÄ . IÅ¡ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų (1 t. b. l. 10-11, 139-143) matyti, kad antstolio V. Zubino protokole užfiksuota, jog įvažiavimui į garažus trukdo su nuolydžiu įrengti betoniniai įvažiavimai, tačiau

tokį sprendimÄ dėl garažų įrengimo bei įvažiavimo į juos, pasirinko pačios ieÅ¡kovės

savo rizika, neįvertinusios atstumų iki savo sklypo ribos. Antstolio M. Petrovskio protokole užfiksuota, kad į ieÅ¡kovių žemės sklypÄ galima patekti naujai projektuojamu keliu, o apvažiavus namÄ per Å¡iaurinę pusę ir patekti į kitÄ namo pusę. IÅ¡ 2007-09-21 ekspertizės akto (2 t. b.l. 99-102) iÅ¡vadų matyti, kad patekti į garažus ieÅ¡kovių sklypo ribose galima apvažiuojant gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡

kiemo pusės parengus projektÄ . Tai, jog apeliančių netenkina topografiniame plane, detaliajame plane ( 1 t.

b. l.64, 65 ) suprojektuotas įvažiavimas į  ieÅ¡kovių namų valdÄ , o ne  į po namu esančius garažus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad apeliantės

turi alternatyvų įvažiavimÄ Ä¯ savo namų valdÄ . Pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, detalusis

teritorijų planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sÄ lygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. Teisėtas detalusis planavimas yra galimas tik atitinkant įstatymo

keliamus reikalavimus (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str.), o detaliojo teritorijų planavimo organizatoriui elgiantis

neteisėtai, šiuos veiksmus suinteresuoti asmenys gali skųsti įstatymo nustatyta tvarka.

Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nevertino statybos aktų teisėtumo taikymo klausimų atmestinas. Ginčas dėl servituto nustatymo. Byloje nustatyta, jog tiek ieškovių tiek atsakovų žemės sklypų ribos yra įregistruotos kadastro žemėlapyje, atsakovų žemės sklype servitutinis kelias nepažymėtas. Ginčo dėl to, kad namas pripažintas tinkamu naudotis nėra. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos 2011-02-09 nutarties (civ. byloje Nr.2A-38 -555/2011)

matyti, kad nagrinėjama kita byla dėl tarp tų pačių šalių kilusio ginčo  dėl žemės

sklypo ribų atstatymo.

Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, nes ekspertizė atlikta netinkamai bei neapklausė liudytojų,  kurie patvirtintų, kad kelias, kuris buvo numatytas generaliniame plane ir kuriuo ieÅ¡kovės naudojasi, buvo įrengtas dar prieÅ¡ atsakovams įsigyjant žemės sklypÄ atmestini. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tokiu faktiniu  keliu į savo namų valdÄ ieÅ¡kovės naudojosi, tačiau minėtas generalinis planas neįregistruotas nustatyta tvarka, todėl liudytojų paaiÅ¡kinimai esminės reikÅ¡mės neturėtų. Ekspertizė byloje atlikta jÄ paskyrus 2007-03-13 teismo nutartimi, todėl pakartotinei ekspertizei skirti nėra CPK 219 str. nustatytų pagrindų.

Apeliančių reikalavimas grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui nemotyvuotas, nepagrįstas. Lietuvos aukščiausiasis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylÄ

pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (pavyzdžiui,

Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. E. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Polygrade L.L.C.“ ir kt. v. M. S. firma „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; ir kt.). Taigi apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo panaikinus sprendimÄ yra ribojama civilinio proceso teisės normų. Å ioje byloje nėra jokių CPK 327 str., 329 str. pagrindų bylos grÄ Å¾inimui nagrinėti iÅ¡ naujo.

           Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovei Z. A. iÅ¡ apeliantų po lygiai priteistinos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti pagal kvitÄ â€“ 800 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ bei atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, kurios pagrįstos, nevirÅ¡ijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio ( 4 t. b. l. 34) ( CPK 93 str. 1,

3 dalis ).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Iš  R. B. ir O. B. priteisti iš kiekvienos po 400  Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme  Z. A..

   Â

Kolegijos pirmininkė

                                                            AuÅ¡ra BaubienėÂ

Kolegijos teisėjai:

                                                                 Dalė

Burdulienė               Â

                                                                                   Â

                                                                                                           Â

Neringa Venckienė