2021-02-17 Nr. AB-3499-3-61-3-03927-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-106-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03927-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. N. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 10-S-45473(1.39E-10) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą atlikti administracinių nusižengimų tyrimą pagal pareiškėjos 2020 m. lapkričio 26 d. pranešimą; 3) iš atsakovo priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatė, kad pareiškėja 2020 m. lapkričio 26 d. ePolicija.lt portale užregistravo pranešimą policijai, prašydama skirti administracinę baudą (nuobaudą) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus direktorei I. S. (ar kitam atsakingam pareigūnui) už Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo „Dėl pradinio ugdymo organizavimo būtinųjų sąlygų“ grubų pažeidimą ir apie nuobaudos skyrimą informuoti pareiškėją. Pareiškėja ginčija Sprendimą, kuriuo nuspręsta tyrimo policijoje dėl Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų neatlikti, kadangi, įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytus faktus, jokių duomenų, patvirtinančių nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymius, nenustatyta.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 589 straipsnio 49 punktu, 590 straipsnio 2, 3 dalimis ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į policiją dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo ir siekia inicijuoti administracinio nusižengimo bylos teiseną Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus direktorės atžvilgiu, todėl šiuo atveju turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų reglamentuojama asmens pareiškimo dėl galimai įvykdyto administracinio nusižengimo nagrinėjimo procedūra ir priimtas procesinis sprendimas, kuriuo įforminamas pareiškėjos prašymo išnagrinėjimo rezultatas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos skundo reikalavimas ir jame nurodytos aplinkybės yra susijusios su administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimu bei pagrindu įpareigoti instituciją, kuriai suteikti įgalinimai pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, ją pradėti. Teismas konstatavo, kad tokie teisiniai santykiai nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui.

Teismas pažymėjo, kad policija, priimdama sprendimus, gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek kaip subjektas, ANK nustatyta tvarka turintis teisę pradėti administracinio nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju pareiškėjos reikalavimas ir skundžiamas sprendimas kyla ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, o iš teisinių santykių dėl administracinio nusižengimo teisenos (pagrindo pradėti ar nepradėti tokią teiseną), nes policija ginčijamu sprendimu pareiškėjos pranešimo pagrindu administracinės teisenos nepradėjo. Šiuo atveju ginčijamas sprendimas nėra priimtas vykdant viešąjį administravimą, todėl skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Teismų įstatymo 12 str. 3 d.).

Teismas atkreipė dėmesį, kad pozicijos, jog institucijų sprendimai, kuriais atsisakyta pradėti (nepradėta) administracinių nusižengimų teiseną, teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-85/2014, 2015 m. sausio 23 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-10/2015), o taip pat ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-549-822/2017, 2017 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Nors pareiškėjos skundžiamame Sprendime nurodyta, jog šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teismas pažymėjo, kad neteisingos apskundimo tvarkos nurodymas negali būti laikoma priežastimi nagrinėti tokį skundo reikalavimą administraciniame teisme, nepaisant įtvirtintų teismingumo taisyklių. Neteisingai nurodytas rūšinis teismingumas gali būti aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą teismui, jeigu jis būtų praleistas.

Esant šioms aplinkybėms, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėja J. N. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti jos skundą.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas nenurodė, į kokią instituciją jai reikėtų kreiptis (ABTĮ 33 str. 3 d.). Pareiškėja pažymi, kad policijos įstaiga vertino pareiškėjos pranešimą tik baudžiamosios nusikalstamos veikos požiūriu, todėl ikiteisminio tyrimo proceso nepradėjo, jokių procesinių veiksmų dėl pareiškėjos skundo neatliko. Pareiškėjos manymu, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir priėmus tolimesnius procesinius veiksmus, būtų galima teigti, kad policijos veiksmai nėra skundžiami, remiantis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas, priėmęs Sprendimą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas pagal Viešojo administravimo įstatymą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesą reglamentuoja ANK, o, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (atitinkamai įvertinant ir šį nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusių asmenų įgaliojimus bei veiksmus) nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-573-575/2019), taip pat kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas ne tik administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo, bet ir jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimų, priimtų dėl prašymų pradėti administracinio teisės nusižengimo teiseną, teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. birželio 21 d. nutartį Nr. T-30/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-552/2018).

ANK 589 straipsnio 49 punkte įtvirtinti nusižengimai, dėl kurių policija įgaliota pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolą. ANK 590 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kurioje buvo gautas pranešimas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai (ANK 590 str. 3 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2020 m. lapkričio 26 d. ePolicija.lt portale užregistravo pranešimą policijai, prašydama skirti administracinę baudą (nuobaudą) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus direktorei ar kitam atsakingam pareigūnui už sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo, 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo „Dėl pradinio ugdymo organizavimo būtinųjų sąlygų“ grubų pažeidimą ir apie nuobaudos skyrimą informuoti pareiškėją. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštasis policijos komisariatas Sprendimu nusprendė tyrimo policijoje dėl Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų neatlikti, kadangi, įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytus faktus, jokių duomenų, patvirtinančių nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymius, nenustatyta. Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti šį Sprendimą ir įpareigoti atsakovą atlikti administracinių nusižengimų tyrimą pagal pareiškėjos 2020 m. lapkričio 26 d. pranešimą.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėja kreipėsi į policiją dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjos skundo reikalavimas ir jame nurodytos aplinkybės yra susijusius su administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimu bei pagrindu įpareigoti instituciją, kuriai suteikti įgalinimai pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, ją pradėti. Kaip minėta, bylos dėl administracinių nusižengimų nėra priskiriamos administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 17 str.). Tokie teisiniai santykiai nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, administracinių nusižengimų bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, todėl pareiškėjos skundu keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-525/2020, 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-549-822/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017, taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį Nr. T-77/2019).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, teisingai vertino nustatytas faktines aplinkybes, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius