2024-03-13 Nr. AB-4218-3-62-3-03040-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-63-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03040-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 19.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo 223-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo 223-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas 223-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėjas, DNSB, Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. S-129363 (15.1) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus duomenis; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. DNSB pirmininko pareigas nuo 2013 m. lapkričio 13 d. ėjo J. R., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. 2021 m. rugsėjo 20 d. buvo sušauktas Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas (toliau – ir Įgaliotinių susirinkimas), kuriame dalyvavo 8 iš 8 Bendrijos įgaliotiniai, susirinkime buvo svarstytas naujo DNSB vadovo klausimas. 2021 m. rugsėjo 20 d. Įgaliotinių susirinkimo protokolo antruoju punktu Bendrijos vadovu (Bendrijos pirmininku) išrinktas įgaliotinis A. Ž.. Naujasis DNSB pirmininkas kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas įregistruoti Juridinių asmenų registre (toliau – ir Registras) Bendrijos pirmininko duomenų pakeitimus, įrašyti kontaktinius duomenis ir išduoti elektroninį sertifikuotą Registro išrašą (ESI).

2.2. 2021 m. spalio 4 d. Pranešimu apie nustatytus trūkumus atsakovas informavo DNSB, kad Bendrijos pirmininko ir valdybos pirmininko duomenų pakeitimai Registre neįregistruoti, kontaktiniai duomenys neįrašyti ir ESI neišduotas, nes bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas šaukiamas neįvykus pakartotiniam bendrijos narių susirinkimui, Registro tvarkytojui nepateikti dokumentai, patvirtinantys pradinio Bendrijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, o jam neįvykus – pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo sušaukimą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad 2018 m. vasario 12 d. išrinktos Bendrijos valdybos kadencija yra pasibaigusi (valdybą renka visuotinis narių susirinkimas ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui). Atsakovas skyrė terminą trūkumams pašalinti iki 2021 m. spalio 25 d., prašydamas pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus. 2021 m. spalio 25 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, nurodydamas, kad Įgaliotinių susirinkimas yra kompetentingas spręsti pirmininko rinkimo klausimą ir nesušaukus visuotinio bendrijos narių susirinkimo, todėl prašė laikyti trūkumus pašalintais ir prašymą dėl bendrijos pirmininko įregistravimo patenkinti. Tačiau byloje skundžiamu Sprendimu atsakovas atsisakė registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus duomenis.

2.3. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo pozicija, kad įgaliotinių susirinkimas gali būti šaukiamas tik kai neįvyksta pakartotinis visuotinis susirinkimas, kadangi minėtas susirinkimas gali būti šaukiamas dviem atvejais: 1) kai neįvyko pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas; arba 2) kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais.

2.4. 223-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2014 m. spalio 18 d (toliau – ir Įstatai) 33 punkte nustatyta, kad įgaliotinių susirinkimas turi visas Visuotinio bendrijos narių susirinkimo teises, išskyrus teisę spręsti klausimus, šiais Įstatais priskirtus išimtinei Visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencijai. Įgaliotinių susirinkimas taip pat gali spręsti kitus klausimus, nepriskirtus kitų Bendrijos organų kompetencijai. Įstatų 34 punkte nustatyta, kad įgaliotinių susirinkimas šaukiamas Bendrijų įstatyme numatytais atvejais, taip pat prireikus spręsti klausimus, nurodytus ankstesniame punkte, o Įstatų 35 punkte reglamentuota, kad įgaliotinių susirinkimas šaukiamas ir sprendimai jame priimami Bendrijų įstatyme numatyta tvarka. Išimtinė Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo kompetencija nurodyta Bendrijos įstatų 24 punkte, tačiau Bendrijos valdymo organų ir jų atstovų rinkimo klausimas nėra priskirtas išimtinei Visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencijai.

2.5. Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas turėjo visuotinio susirinkimo kompetenciją ir galėjo būti šaukiamas Įstatuose nustatyta tvarka, o ne tik neįvykus pakartotiniam bendrijos narių visuotiniam susirinkimui, todėl Sprendimas yra nepagrįstas, prieštarauja Įgaliotinių susirinkimo kompetencijos vertinimui, atliktam Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs Įstatų punktus dėl bendrijos organų ir jų kompetencijos, 2017 m. kovo 20 d. sprendimu nustatė, kad iš esmės nedaroma jokio skirtumo tarp visuotinio bendrijos narių susirinkimo ir visuotinio bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo. Teismo vertinimu, tai nepažeidžia minėto Įstatymo nuostatų, kadangi reikalavimas prieš tai sušaukti visuotinį bendrijos susirinkimą nėra imperatyvus. Priešingas teismo nutartyje pateiktam įgaliotinių susirinkimo kompetencijos vertinimas neatitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnio nuostatų.

2.6. Atsakovo minimi išaiškinimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2037-492/2021 nėra aktualūs.

3. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, nurodė ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Atsakovas, nagrinėdamas dokumentų ir duomenų teikėjo prašymus dėl vadovo (pirmininko) duomenų keitimo, privalo patikrinti ir įsitikinti, kad duomenų ir dokumentų teikėjas pateikė visus teisės aktuose nustatytus dokumentus dėl duomenų keitimo Registre. Pateikti dokumentai turi būti aiškūs, o jų turinys – neprieštarauti teisės aktų nuostatoms. Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį. Visuotinis susirinkimas renka ir atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 11 straipsnyje aptariama visuotinio susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka, o 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas.

3.2. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir nurodė, kad bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas gali būti šaukiamas tik po to, kai prieš tai buvo šaukiamas visuotinis bendrijos narių susirinkimas, o jam neįvykus – pakartotinis bendrijos narių susirinkimas. Šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai atsakovui nagrinėjamu atveju nebuvo pateikti, todėl Sprendimas yra teisėtas. Atsakovo teigimu, tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2021 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2037-492/2021).

3.3. Įstatų nuostatos, reglamentuojančios įgaliotinių susirinkimą, turi būti aiškinamos kontekste, kai neįvyksta pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kadangi Įstatų 34 punktas nustato, jog Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas šaukiamas Bendrijų įstatyme numatytais atvejais (neįvykus pakartotiniam visuotiniam bendrijos narių susirinkimui) ir kai reikia spręsti klausimus, nurodytus ankstesniame punkte, o Įstatų 33 punktas nustato, kad įgaliotinių susirinkimas gali spręsti kitus klausimus, nepriskirtus kitų Bendrijos organų kompetencijai.

3.4. Pagal Bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį bendrijos valdybą sudaro bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdybos nariai. Bendrijos pirmininkas yra bendrijos valdybos pirmininkas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrijos valdybą renka visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju Bendrijos valdyba buvo išrinkta 2018 m. vasario 12 d., todėl jos kadencija yra pasibaigusi, atitinkamai turėtų būti šaukiamas visuotinis Bendrijos narių susirinkimas ir renkama nauja valdyba. Pareiškėjas siekė įregistruoti pasibaigusios kadencijos Bendrijos valdybos pirmininką.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, be kita ko, šias aktualias aplinkybes:

5.1. Bendrija Juridinių asmenų registro tvarkytojui (toliau – ir Registro tvarkytojas) pateikė 2021 m. rugsėjo 23 d. prašymą Juridinių asmenų registre (toliau – ir Registras) pakeisti įregistruotus duomenis apie Bendrijos pirmininką ir valdybos pirmininką, įrašyti kontaktinius duomenis ir išduoti elektroninį sertifikuotą Registro išrašą (ESI). Kartu su prašymu Registrų centrui buvo pateiktas DNSB namų įgaliotinių susirinkimo, įvykusio 2021 m. rugsėjo 20 d., protokolas.

5.2. Registrų centras 2021 m. spalio 4 d. raštu Nr. S-117076 (15.1 E) Bendrijai iki 2021 m. spalio 25 d. nustatė terminą trūkumams pašalinti, įpareigojo pateikti Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinkančius dokumentus apie pradinio Bendrijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, o jam neįvykus – pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo sušaukimą. Registro tvarkytojas minėtame rašte taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi ir Bendrijos įstatų 22 punktu, 2018 m. vasario 12 d. išrinktos Bendrijos valdybos kadencija yra pasibaigusi (valdybą renka visuotinis Bendrijos narių susirinkimas ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui).

5.3. Bendrija 2021 m. spalio 25 d. pateikė paaiškinimą, kad Įgaliotinių susirinkimas yra kompetentingas spręsti bendrijos pirmininko rinkimo klausimą ir nesušaukus visuotinio bendrijos narių susirinkimo.

5.4. Atsakovas skundžiamu Sprendimu atsisakė Registre įregistruoti Bendrijos pirmininko ir valdybos pirmininko duomenų pakeitimus, įrašyti kontaktinius duomenis ir išduoti elektroninį sertifikuotą Registro išrašą, kadangi nebuvo pašalinti nustatyti trūkumai, t. y. nepateikti Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinkantys dokumentai apie pradinio Bendrijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, o jam neįvykus – pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo sušaukimą, taip pat nepateikti duomenys apie Bendrijos valdybos įgaliojimus.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (2.66, 2.68 str.), Bendrijų įstatymo (9–10, 13 str.), Bendrijos Įstatų nuostatas, pažymėjo, kad Bendrijos įgaliotinių susirinkimui yra suteikta teisė spręsti Bendrijos vadovo rinkimo klausimą. Tačiau pagal Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas ir kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais turi būti šaukiamas šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Analogišką nuostatą įtvirtino ir Įstatų 35 punktas, kuriame nurodyta, jog įgaliotinių susirinkimas šaukiamas ir sprendimai jame priimami Bendrijų įstatymo nustatyta tvarka. Pagal minėtame įstatyme nustatytą tvarką, įgaliotinių susirinkimą šaukia bendrijos pirmininkas (valdyba) (13 str. 2 d.). Pagal Įstatų 20.1 punktą, Bendrijos valdymo organai yra Bendrijos valdyba ir Bendrijos pirmininkas. Pagal Bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalis, Bendrijos valdybą sudaro bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdybos nariai. Bendrijos pirmininkas yra bendrijos valdybos pirmininkas. Bendrijos valdybą renka visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui.

7. Juridinių asmenų registro išplėstinio sąrašo su istorija 2021 m. kovo 30 d. duomenimis teismas nustatė, kad buvęs Bendrijos pirmininkas (duomenys neskelbtini) mirė, Bendrijos valdyba, susidedanti iš 12 narių, buvo išrinkta 2018 m. vasario 12 d., Registre įregistruota nuo 2018 m. gegužės 4 d., taigi, jos įgalinimai Įgaliotinių susirinkimo sušaukimo metu (2021 m. rugsėjo 20 d.) buvo pasibaigę. Esant šioms aplinkybėms, įgaliotinių susirinkimas negalėjo būti sušauktas ir svarstyti pirmininko, kuris po jo išrinkimo kartu tampa ir bendrijos valdybos pirmininku, klausimo, į tai pagrįstai atkreipė dėmesį Registro tvarkytojas 2021 m. spalio 4 d. raštu, pareiškėjui nustatydamas terminą trūkumams pašalinti. Kadangi nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys teisėtą Bendrijos pirmininko (valdybos pirmininko) išrinkimo tvarką ir pagrindą, teismas konstatavo, kad Sprendimu buvo pagrįstai atsisakyta Registre pakeisti įregistruotus duomenis apie Bendrijos pirmininką ir valdybos pirmininką, taip pat atsisakyta įrašyti kontaktinius duomenis ir išduoti elektroninį sertifikuotą Registro išrašą (ESI). Nors Sprendime ir ne visiškai tiksliai išdėstytas atsisakymo įregistruoti teisinis pagrindas, tačiau, teismo vertinimu, iš esmės Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo panaikinti, taip pat tenkinti išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nėra pagrindo.

8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėtos neanalogiškos šiam ginčui aplinkybės, todėl vadovautis minėtoje byloje priimtu sprendimu nėra pagrindo.

III. 9. Pareiškėjas DSNB apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi argumentais, kurių atsakovas nurodė Sprendime. Bendrijos atsakovui pateiktu prašymu buvo siekiama įregistruoti vienasmenio valdymo organo vadovą, t. y. Bendrijos pirmininką. Nors atsakovas 2021 m. spalio 4 d. raštu DNSB nustatė terminą trūkumams pašalinti, tačiau šis nebuvo grindžiamas privalomuoju nurodymu spręsti klausimą dėl Bendrijos valdybos kadencijos pabaigos, nes atsakovas tik atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi ir Įstatų 22 punktu, 2018 m. vasario 12 d. išrinktos Bendrijos valdybos kadencija yra pasibaigusi (valdybą renka visuotinis Bendrijos narių susirinkimas ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui). Atitinkamai ir Bendrovės 2021 m. spalio 25 d. pranešimas nebuvo grindžiamas argumentais apie DNSB valdybos kadencijos klausimą, buvo pasisakyta tik dėl bendrijos įgaliotinių teisės spręsti pirmininko (vienasmenio valdymo organo) rinkimo klausimą nešaukiant visuotinio bendrijos narių susirinkimo. Tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas atsisakė tenkinti Bendrijos prašymą tuo pagrindu, kad pasibaigė jos valdybos kadencija. Sprendimas buvo motyvuojamas tik tuo, kad atsakovui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys pradinio Bendrijos narių susirinkimo sušaukimą, laikantis pozicijos, kad šis susirinkimas gali būti šaukiamas tik neįvykus pirminiam Bendrijos narių visuotiniam surinkimui. Todėl teismas klaidingai nustatė bylos ribas ir rėmėsi atsakovo Sprendime nenurodytais argumentais, o teismo išvados yra prieštaringos. Argumentai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir kurių nebuvo Sprendime, buvo nurodyti atsakovo atstovo bylos nagrinėjimo metu. Teismas privalėjo spręsti, ar nauji motyvai yra pagrįsti.

10.2. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje, be kita ko, išaiškinta, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui. Teikiant atsiliepimą atsakovui nesuteikta teisė taisyti skundžiamą administracinį aktą. Taigi, atsakovo atsiliepime pateikti Sprendimo argumentai dalyje dėl bendrijos valdybos kadencijos pabaigos, kaip savarankiško pagrindo netenkinti Bendrijos prašymo, teismo neturėjo būti vertinami ir daryti įtakos sprendimui.

10.3. Pareiškėjui lieka neaišku, kaip teismas vertino ginčą dėl Bendrijos įgaliotinių kompetencijos, nes teismo sprendime tik pacituotas teisinis reguliavimas, tačiau nepateiktos teismo išvados šiuo aspektu. Teismo motyvai netiesiogiai sudaro pagrindą prielaidai, kad teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog šiuo atveju savaime įgaliotinių pasirinkimas negali būti laikomas nekompetentingu organu rinkti bendrijos valdymo organus, nesušaukus bendrijos narių visuotinio surinkimo. Tačiau neaišku, ar būtent tai siekė konstatuoti teismas, nors tai ir buvo esminis bylos klausimas. Tiesiogiai nepasisakęs ir nepateikęs savo išvadų dėl įgaliotinių kompetencijos spręsti bendrijos pirmininko rinkimo klausimą teismas dėstė argumentus dėl pasibaigusios bendrijos valdybos kadencijos, nors šis aspektas net nebuvo nurodytas Sprendime.

11. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Bendrijos prašymas nebuvo tenkintas dėl to, kad pareiškėjas per atsakovo nurodytą terminą nepašalino trūkumų, todėl teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo 2021 m. spalio 4 d. rašte nurodytais argumentais ir tinkamai nustatė bylos ribas. Atsakovas pažymi, kad, gavęs duomenų teikėjo prašymą dėl duomenų keitimo Registre, nustatęs, jog yra kliūčių įregistruoti pateiktis dokumentus ar duomenis, visuomet privalo skirti terminą trūkumams pašalinti. Jei per šį terminą trūkumai nepašalinami, Registro tvarkytojas motyvuotu sprendimu atsisako registruoti juridinį asmenį (duomenų ar dokumentų pakeitimus). Ši procedūra buvo tinkamai įgyvendinta ir nagrinėjamu atveju. Atitinkamai atmestini argumentai, kad buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

11.2. Atsakovas nesutinka su argumentais, kad teikdamas atsiliepimą teismui Registrų centras „pataisė“ Sprendimą, kadangi atsakovas atsiliepime išdėstė visas aktualias aplinkybes bei motyvus dėl Sprendimo teisėtumo, kuriuos pagrindė teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika. Teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo argumentais.

11.3. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad byloje ginčas kilo tik dėl to, ar nesušaukus visuotinio bendrijos narių susirinkimo (o jam neįvykus – pakartotinio bendrijos narių susirinkimo) pareiškėjo įgaliotinių surinkimas turėjo teisę spręsti bendrijos pirmininko klausimą. Atsakovas pažymi, kad Bendrijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog visuotinis susirinkimas renka ir atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius). Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis surinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas.

11.4. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimu ir pažymi, kad bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas gali būti šaukiamas tik po to, kai prieš tai buvo šaukiamas visuotinis bendrijos narių susirinkimas, o jam neįvykus – pakartotinis bendrijos narių susirinkimas. Šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai atsakovui nagrinėjamu atveju nebuvo pateikti. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2021 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2037-492/2021). Įstatai taip pat turi būti aiškinami atsižvelgiant į minėtus argumentus – jei klausimas nepriskirtas kitų Bendrijos organų kompetencijai, gali būti šaukiamas įgaliotinių susirinkimas, tačiau Bendrijos pirmininko rinkimai pirmiausiai yra priskirti Bendrijos organo – visuotinio narių susirinkimo kompetencijai. Registrų centro pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

11.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei pakankamai motyvuotas, todėl jo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo Registrų centras atsisakė įregistruoti pakeistus Bendrijos duomenis Juridinių asmenų registre, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys pradinio Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sušaukimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, o jam neįvykus – pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo sušaukimą, konstatavo, kad Registrų centras pagrįstai atsisakė registruoti Bendrijos pirmininko ir valdybos pirmininko duomenų pakeitimus Registre, taip pat neįrašyti kontaktinių duomenų ir neišduoti elektroninio sertifikuoto Registro išrašo.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas rėmėsi argumentais, kurie nebuvo nurodyti Sprendime, klaidingai nustatė bylos ribas, priėjo nepagrįstas bei nemotyvuotas išvadas, kurios prieštarauja aktualiai teismų praktikai.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą vertina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

16. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Bendrija 2021 m. rugsėjo 23 d. Registrų centrui pateikė prašymą Registre įregistruoti pakeistus Bendrijos pirmininko ir valdybos pirmininko duomenų pakeitimus, įrašyti kontaktinius duomenis bei išduoti elektroninį sertifikuotą Registro išrašą (ESI). Atsakovas 2021 m. spalio 4 d. nustatė pareiškėjui terminą pateiktų dokumentų trūkumams pašalinti. Atsakovas nurodė, kad Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas šaukiamas neįvykus pakartotiniam bendrijos narių susirinkimui, tačiau Registro tvarkytojui nepateikti dokumentai, patvirtinantys pradinio Bendrijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, o jam neįvykus – pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo sušaukimą. Be to, 2018 m. vasario 12 d. išrinktos Bendrijos valdybos kadencija yra pasibaigusi (valdybą renka visuotinis narių susirinkimas ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui). Atsakydamas į šį raštą pareiškėjas 2021 m. spalio 25 d. atsakovui nurodė, kad Bendrijos įgaliotinių susirinkimas šiuo atveju turėjo visuotinio susirinkimo kompetenciją ir galėjo būti šaukiamas Įstatuose nustatyta tvarka, ne tik neįvykus pakartotiniam bendrijos narių visuotiniam susirinkimui. 2021 m. spalio 29 d. atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu bei 2 dalimi, atsisakė Registre įregistruoti minėtus Bendrijos prašomus duomenis, Bendrijai nepašalinus nustatytų trūkumų. Sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas šaukiamas neįvykus pakartotiniam bendrijos narių surinkimui, o atsakovui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys pradinio Bendrijos narių susirinkimo sušaukimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, o jam neįvykus – pakartotinio Bendrijos narių surinkimo sušaukimą.

18. CK 2.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus, jeigu: 1) pateiktas prašymas įregistruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ir dokumentų pakeitimus, išbraukti duomenis) neatitinka nustatytos formos arba pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.63 ir 2.64 straipsniuose; 4) dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu yra kliūčių įregistruoti pateiktus registrui dokumentus ar duomenis, registro tvarkytojas skiria terminą trūkumus pašalinti. Jei per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami ar registro tvarkytojui nepateikiami pataisyti dokumentai, juridinių asmenų registro tvarkytojas motyvuotu sprendimu atsisako registruoti juridinį asmenį (duomenų ar dokumentų pakeitimus).

19. Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį. Ginčo kontekste pabrėžtina, kad visuotinis susirinkimas renka ir atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius) (Bendrijų įstatymo 10 str.1 d. 2 p.).

20. Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Pagal Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį jeigu pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas.

21. Bendrijos Įstatų 20 punkte reglamentuota, kad aukščiausias Bendrijos organas yra Visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Taip pat Bendrijoje sudaromas Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis visas Visuotinio bendrijos narių susirinkimo teises, išskyrus teisę spręsti šiais Įstatais Visuotinio susirinkimo išimtinei kompetencijai priskirtus klausimus. Tačiau aptariamų Įstatų 25 punkte nustatyta, kad Visuotinis susirinkimas šaukiamas, organizuojamas, balsavimas jame vykdomas ir sprendimai priimami Bendrijų įstatymo tvarka, išskyrus ypatumus, nurodytus 26–28 punktuose (be kita ko, dėl pranešimo ir balsavimo tvarkos). Įstatų 33 punkte reglamentuota, kad įgaliotinių susirinkimas turi visas Visuotinio bendrijos narių susirinkimo teises, išskyrus teisę spręsti klausimus, šiais Įstatais priskirtus išimtinei Visuotinio bendrijos narių kompetencijai. Įgaliotinių susirinkimas taip pat gali spręsti kitus klausimus, nepriskirtus kitų Bendrijos organų kompetencijai.

22. Bendrijos įgaliotinių susirinkimas šaukiamas Bendrijų įstatyme numatytais atvejais, taip pat kai reikia spręsti klausimus, nurodytus minėtame Įstatų 33 punkte (Įstatų 34 p.). Pagal Įstatų 35 punktą įgaliotinių susirinkimas šaukimas ir sprendimai jame priimami Bendrijų įstatyme numatyta tvarka.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatų 51 punkte nustatyta, jog Bendrijos pirmininko rinkimo ir atšaukimo, darbo sutarties su juo sudarymo ir jo pavadavimo tvarką, jo kompetencijos ir atsakomybės ribos nurodytos Bendrijų įstatyme.

24. Iš išdėstyto matyti, kad paminėtas Įstatų teisinis reguliavimas (Įstatų 25, 34–35, 51 p.) ginčo klausimu (dėl pirmininko rinkimo bei Bendrijos visuotinio narių susirinkimo, jo sušaukimo tvarkos) pateikia nuorodą į Bendrijų įstatymą, t. y. sprendžiant dėl naujo Bendrijos pirmininko rinkimo, turi būti vadovaujamasi Bendrijų įstatymu ir šie teisės aktai turi būti aiškinami sistemiškai. Bendrijų įstatyme nustatyta, kad Bendrijos pirmininką renka visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Jeigu pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalį neįvyksta pirminis ir pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, tokiu atveju gali būti šaukiamas įgaliotinių susirinkimas. Vadovaujantis išdėstytu vertintina, kad Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų, susijusių su Bendrijos pirmininko skyrimu, išskyrus tuos atvejus, kai neįvyksta pakartotinis visuotinis Bendrijos narių susirinkimas. Nors pirmosios instancijos teismas šios išvados tikrinamame sprendime implicitiškai nenurodė, tačiau ji išplaukia iš sprendime nurodytų argumentų ir teisės aktų, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad teismas rėmėsi motyvais, kurių nebuvo Sprendime. Šiuo aspektu pažymėtina, kad aplinkybė, jog Bendrijos valdybos kadencija yra pasibaigusi, buvo nurodyta Registrų centro 2021 m. spalio 4 d. rašte, kuriuo Bendrijai buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti. Pabrėžtina, kad nustatytas terminas trūkumams pašalinti nebuvo išimtinai siejamas su nesušauktu visuotiniu susirinkimu, Bendrijos buvo prašoma „<...> pateikti Registro tvarkytojui teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus.“, atitinkamai ir dėl galbūt pasibaigusios Bendrijos valdybos kadencijos. Todėl tai, kad teismas paminėjo aptariamą aplinkybę, ginčo kontekste vertindamas Registrų centro Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nelemia, kad buvo vadovaujamasi Sprendime nenurodytais argumentais ar kad buvo išplėstos ginčo ribos.

26. Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo, kad Registrų centrui nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad Bendrijų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka būtų buvęs sušauktas visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, o jam neįvykus – pakartotinis visuotinis narių susirinkimas. Todėl byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo atsisakyta registruoti Bendrijos pakeistus duomenis, Bendrijai nepašalinus nustatytų trūkumų, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, yra teisėtas ir pagrįstas.

27. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.

28. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

29. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo 223-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė