P-552-210-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-444-1406/2009

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 11.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjai D. P., jos atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui, atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos atstovams Renaldui Viščiniui ir Viliui Margeliui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. ir atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Alytaus apskrities viršininko administracijai, A. M., J. D., V. B., N. R. ir R. M. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. D. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2006 m. vasario 24 d. Nr.S12-547-(17.25) ir 2007 m. kovo 23 d. Nr.13-116(P) atsisakymus vykdyti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. balandžio 25 d. Nr.V-3-638(1.47), 2006 m. sausio 19 d. Nr.121-V-3(1.41) ir 2007 m. kovo 29 d. Nr.4-224-(1.28) raštais prašomus veiksmus dėl grąžintinų natūra žemės sklypų ribų, plotų ir naudojimo sąlygų nustatymo; 2) įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijų numeriais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, N. K. ir J. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Druskininkų žemėtvarkos skyriui.

Skunde nurodo, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyrius pripažįsta, kad jos senelis N. K. kartu su broliu J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime bendrosios nuosavybės teisėmis valdė 21,69 ha ploto žemės sklypą, kurio 14,46 ha priklausė seneliui ir 7,23 ha jo broliui. Turėto žemės sklypo ribos pagal prieškarinį kaimo planą yra kartografuotos Druskininkų žemėtvarkos skyriaus bei Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus. Teigia, kad 16,7559 ha ploto minėtos žemės yra Druskininkų miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, kurios 11,6173 ha grąžintinos N. K. palikuoniams, o 5,1386 ha – J. K. palikuoniams, ir ginčo dėl šių faktų nėra, tačiau nuosavybės teisės į žemę, priskirtą Druskininkų miestui iki 1995 m. birželio 1 d. teritorijoje, liko neatkurtos, t. y. D. P. - į 1,2008 ha, A. M. - į 1,0909 ha, B. K. (po mirties) - į 1,0333 ha ir A. K. (po mirties) - į 1,5129 ha. Nurodo, jog Druskininkų žemėtvarkos skyrius 2003 m. balandžio 25 d. raštu Nr.V-3-638(1.47) ir 2006 m. sausio 19 d. raštu Nr.121-V-3(1.41) kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją dėl N. ir J. K. turėto 21,69 ha ploto žemės sklypo ribose pareiškėjai bei kitiems pretendentams grąžintinų natūra žemės sklypų suformavimo ir jų planų patvirtinimo. Į 2006 m. sausio 19 d. raštą dėl papildomų žemės sklypų suformavimo Druskininkų savivaldybės administracija 2006 m. vasario 24 d. raštu Nr.S12-547-(17.25) atsakė, kad turėto sklypo ribose laisvų plotų nėra. Teigia, jog su atsakovo sprendimu, kad visa likusi turėta žemė iki 1995 m. birželio 1 d. miestui priskirtos teritorijos ribose pagal įstatymus yra valstybės išperkama, nesutinka, nes ji nustatė laisvus (neužstatytus) žemės plotus, kuriuose galima suformuoti grąžintinus natūra 8 žemės sklypus apie 1,95 ha bendro ploto. Pažymi, jog su prašymais kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką ir Druskininkų savivaldybės administraciją dėl žemės sklypų suformavimo, tačiau Druskininkų savivaldybės administracija 2007 m. kovo 23 d. raštu Nr.13-116(P) atsakė, kad visi jos minimi žemės sklypai yra priskirti valstybės išperkamai žemei, tačiau motyvų ir argumentų, kodėl kiekvienas iš nurodytų sklypų yra valstybės išperkamas, nenurodė (I t., b. l. 4 - 6).

Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja praleido terminą, nustatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse, skundui paduoti, nes apie tai, kad Druskininkų miesto ribose laisvų žemės plotų nėra buvo raštu informuota 2006 m. vasario 24 d. ir pakartotinai 2007 m. kovo 23 d. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) išskirta daug pozicijų, kokia žemė priskirtina valstybės išperkamai. Pareiškėjos nurodyti sklypai nėra laisvi (neužstatyti). Teritorijos Nr.2, 4 ir 5 yra savivaldybės planavimo dokumentuose nurodytos ir faktiškai naudojamos visą daugiabučių gyvenamųjų namų Kalviškių (taip pat ir dalį Baltašiškės) kvartalą aptarnaujančių požeminių komunikacijų koridoriams: šilumos tiekimo, vandentiekio ir nuotekų, elektros, ryšių trasoms, šiluminėms kameroms ir kt. Pridedamuose planavimo dokumentuose jos nurodytos kaip bendra su daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalu urbanizuota teritorija, nes funkciškai yra neatsiejamos kaip ir teritorijos Nr.7 ir Nr.8. Tokia teritorija nėra laisva (neužstatyta), nors joje esantys statiniai (inžineriniai tinklai) yra po žeme, o ne jos paviršiuje. Teritorijoje Nr.8 taip pat yra įrengta asfaltuota vaikų žaidimo aikštelė, teritorijoje Nr.1 yra bendram (viešam) naudojimui rekreacijos, poilsio tikslams skirtas skveras, kurio svarbą vietos bendruomenei pripažino Druskininkų savivaldybės taryba 2005 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr.T1-874 „Dėl tarybos 2004 m. sausio 30 d. sprendimo Nr.311 „Dėl Druskininkų miesto rekreacinių teritorijų tvirtinimo“ papildymo“. Nors ši teritorija nėra užstatyta pastatais, tačiau natūra negrąžintina, už ją atlyginama kitais įstatyme nustatytais būdais. VĮ Registrų centro duomenimis teritorijoje Nr.3 yra įregistruotas namų valdos žemės sklypas, kadastrinis Nr.1501/4:322, o pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 6 punktą žemė, pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn, yra valstybės išperkama (natūra negrąžinama). Teritorijoje Nr.6 pastatytas techninis vandens tiekimo statinys, prie jo įrengtas asfaltuotas kelias (I t., b. l. 61 - 63).

Tretieji suinteresuotieji asmenys N. R., V. B. ir R. M., reikšdamos nuomonę į skundą, atsiliepime nurodė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas nustatė juridinius faktus, kad N. K. (duomenys neskelbtini) valdė 14,46 ha, J. K. (miręs 1938 m.), vėliau jo vaikai B. K., J. K., O. Š., valdė 7,7726 ha žemės. Teismų sprendimuose nurodyti du skirtingi žemės sklypai, kurie nuosavybės teise priklausė skirtingiems asmenims. Pareiškėja neteisingai teigia, kad broliai J. ir N. K. bendrai valdė 21,69 ha ploto žemę, nes kiekvienas atskirai vedė ūkį ir dirbo žemę (I t., b. l. 31 – 32).

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. 2008 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje pareiškėjos skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

II. Išnagrinėjęs skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 4 d. sprendimu jį tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti N. K. ir J. K. nuosavybės teise grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų Nr.2, 4, 5 planus, organizuoti sklypų kadastrinius matavimus ir perduoti planus Alytaus apskrities viršininko administracijai, o likusioje dalyje skundą atmetė (III t., b. l. 42 – 44).

Šis teismo sprendimas tiek pareiškėjos, tiek atsakovo apskųstas apeliaciniais skundais, kuriuos išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. nutartimi juos tenkino iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, jog pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemė valstybės išperkama, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų ir kt. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad ginčo teritorija suplanuota įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu, tačiau kaip liudija formuojama administracinių teismų praktika, detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), jeigu savivaldybės institucija atlieka teritorijų planavimo procedūras, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliuoju planu bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus pagrįstumo ir teisėtumo, būtina įvertinti bendrojo plano sprendinius, faktinę situaciją, galimai parengto detaliojo plano sprendinius ir kitas aplinkybes bei padaryti išvadas, ar visai teritorijai, į kurią pretenduojama: 1) yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; 2) ar tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir 3) ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra (III t., b. l. 121 – 128).

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs D. P. skundą, 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu jį tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo Druskininkų savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriui informaciją kartografine medžiaga apie detaliai nesuplanuotą ir neužstatytą Druskininkų miesto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir Urbanistikos skyriaus vyr. specialisto A. P. sudarytame N. ir J. K. turėto žemės sklypo ribų plane (su jame įbraižytais natūra grąžintinais sklypais Nr.1-8), pažymėtą kaip sklypai Nr.2, 3, 4, 5, 6, 7. Likusioje dalyje skundas atmestas pažymėjus, jog reikalavimas panaikinti atsakovo atsakymus vertinamas kaip kito skundo reikalavimo – įpareigojimo atlikti veiksmus – dalis, minėti atsakymai nėra vertinami kaip administraciniai aktai. D. P. taip pat priteistos iš atsakovo 850 Lt bylinėjimosi išlaidos (II t., b. l. 141 – 151).

Teismas nustatė, jog pareiškėja siekia nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra, dėl to pradėtos administracinės procedūros: Druskininkų žemėtvarkos skyrius 2006 m. sausio 19 d. raštu Nr.21-V-3(1.41) „Dėl laisvų žemės sklypų“ bei Alytaus apskrities viršininko administracija 2007 m. kovo 29 d. raštu „Dėl žemės Druskininkų mieste“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Įgyvendinimo tvarka) 106 punkto pagrindu kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją prašydami pateikti informaciją, ar D. P. N. ir J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės vietoje sudarytame plane nurodyti sklypai yra laisvi ir nepriskirti valstybės išperkamai žemei (miškui), suformuoti galimus grąžinti natūra žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus. Atsakovas 2006 m. vasario 24 d. raštu Nr.S12-547-(17.25) ir 2007 m. kovo 23 d. raštu Nr.13-116(P) atsakė, kad prašymuose minimi žemės sklypai yra priskirti valstybės išperkamai žemei, Druskininkų miesto ribose laisvų žemės sklypų nėra.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog žemė valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų ir kt.

Įgyvendinimo tvarkos 106 punkte, be kita ko, įtvirtinta: piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos žemėtvarkos skyriai; apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus; savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos pagal nustatyta tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas;

žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga; žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 dienų pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, piliečių rašytinį susitarimą dėl žemės sklypo dalių, įsigyjamų bendrosios nuosavybės teise, su lydraščiu ir prašo savivaldybės direktoriaus: suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo; savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti.

Šio ribos formuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suformuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą; savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir šių žemės sklypų planus patvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui;

žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos direktoriaus dokumentus (duomenis): pakviečia pretendentus susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis); parengia apskrities viršininko įsakymo dėl žemės servitutų nustatymo ir sprendimo ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę projektus; grąžinat laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype būtina parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka

Teismas nurodė, jog iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. pasikreipus į Druskininkų žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, Druskininkų žemėtvarkos skyrius 2006 m. sausio 13 d. raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti informaciją, ar prašyme minimi sklypai yra laisvi ir nepriskirti valstybės išperkamai žemei (miškui), o pastarasis 2006 m. vasario 24 d. raštu atsakė, kad prašymuose minimi žemės sklypai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei, Druskininkų miesto ribose laisvų žemės plotų nėra. 2007 m. vasario 26 d. prašymu, kuris vertintinas kaip skundas, pareiškėja kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką ir nurodė, kad nesutinka su Druskininkų savivaldybės administracijos 2006 m. vasario 24 d. raštu bei prašė įpareigoti atsakovą N. ir J.

K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės vietoje papildomai suformuoti jos nurodytus ir grąžintinus natūra žemės sklypus, patvirtinti šių sklypų planus ir su kita dokumentacija perduoti Druskininkų žemėtvarkos skyriui (I t., b. l. 13). Alytaus apskrities viršininko administracija 2007 m. kovo 29 d. raštu „Dėl žemės Druskininkų mieste“, vadovaudamasi Įgyvendinimo tvarkos 106 punktu, kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją prašydama suformuoti galimus grąžinti natūra žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo, kartu pateikdama D.

P. pateiktus prašymą ir neužstatytos žemės sklypų Druskininkų mieste schemas (I t., b. l. 15). Gavusi 2007 m. kovo 23 d. Druskininkų savivaldybės administracijos atsakymą, analogišką 2006 m. vasario 24 d., D. P. 2007 m. balandžio 13 d. skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (I t., b. l. 17-18), iš kurios gavusi 2007 m. gegužės 8 d. atsakymą kreipėsi į teismą (I t., b. l. 4-6, 19-20). Teismo nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, o atsižvelgiant į tai, kad Druskininkų savivaldybės administracija Įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nustatyta tvarka nėra pateikusi Druskininkų žemėtvarkos skyriui informacijos kartografine medžiaga apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, Druskininkų žemėtvarkos skyrius neturėjo jokio pagrindo kreiptis į atsakovą dėl sklypų suformavimo, todėl šiuo atveju nagrinėjamas ne atsakovo atsisakymo formuoti galimus grąžinti natūra žemės sklypus, esančius Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini), pareiškėjos pažymėtus numeriais nuo 1 iki 8, teisėtumas ir pagrįstumas, o atsakovo veiksmų, kuriais jis Druskininkų žemėtvarkos skyriui pateikė informaciją, kad pareiškėjos nurodyta žemė, įvardyta kaip sklypai Nr.1 – 8, nėra laisva (neužstatyta), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo, kad teritorija, kurioje pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, iki šiol nėra suplanuota įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu: kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų, 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr.V35-624 Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius patvirtino Druskininkų miesto dalies (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo užduotį (III t., 148-150), minėtos teritorijos detalusis planas, atsižvelgiant į atsakovo sudarytos sutarties dėl detaliojo plano parengimo nuostatas, galėtų būti baigtas 2009 m. I pusmetyje (III t., b. l. 151-155, IV t., b. l. 5).

Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. priimtos nutarties nurodymus, teismas nustatė, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad 2008 m. kovo 21 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T1-51 patvirtintas Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrasis planas (III t., b. l. 111), į kurio sprendinius privaloma atsižvelgti rengiant žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentus, tame tarpe – žemės reformos metu Vyriausybės nustatyta tvarka parengtus žemės sklypų planus, kurie prilyginami detaliojo teritorijų panavimo dokumentams (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 2 d., 26 str. 3 d.).

Kaip matyti iš Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių (I t., b. l. 80 - 82; II t., b. l. 124 - 126; III t., b. l. 111 - 112, 170; IV t., b. l. 92), pareiškėjos pateiktame plane nurodytas neužstatytas sklypas Nr.1 – visas ar beveik visas – patenka į bendrajame plane nurodytą teritoriją visuomenės poreikiams, specializuotą ir kompleksų teritoriją, o iki tol – į Druskininkų savivaldybės tarybos 1995 m. gegužės 11 d. sprendimu patvirtintą bendro naudojimo teritoriją (visuomenės reikmėms naudojamos teritorijos - miesto parkai, skverai, aikštės, miesto miškai, paplūdimiai ir kitos teritorijos), kas, atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, prilyginama valstybės išperkamai žemei, sklypo detalusis planas yra šiuo metu rengiamas, tad yra pagrindas manyti, jog tiek 2006 m., tiek 2007 m. atsakovas pagrįstai nurodė, kad šioje teritorijoje esanti žemė priskirta valstybės išperkamai.

Pareiškėjos pateiktame plane nurodyti neužstatyti sklypai Nr.3, 7 patenka į bendrajame plane nurodytą vidutinio užstatymo intensyvumo teritoriją, todėl žemei esant neužstatytai, formaliai nėra jokio pagrindo manyti, kad nuosavybės teisės į čia esančią žemę – visą ar jos dalį - negali būti atkuriamos: atsakovas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad dalis sklype Nr.3 esančios žemės, taip pat sklype Nr.7 esanti žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas yra priskiriama valstybės išperkamai (II t., b. l. 130 - 133;

III t., b. l. 23, 111 - 113, 170; IV t., b. l. 94, 98). Sklypas Nr.8 patenka į bendrajame plane nurodytą vidutinio užstatymo intensyvumo teritoriją, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktus įrodymus čia yra asfaltuota vaikų žaidimo aikštelė, t. y. ji yra užstatyta (II t., b. l. 146 - 148; III t., b. l. 28, 111 - 113, 170; IV t., b. l. 99), ši žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas yra priskiriama valstybės išperkamai. Pareiškėjos ir jos atstovų teiginiai, kad aikštelei esant neregistruotai Nekilnojamo turto registre, ji laikytina asfaltuota neteisėtai ir negali būti laikoma statiniu, nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

Sklypai Nr.2, 4, 5 patenka į bendrajame plane nurodytą didelio intensyvumo teritoriją, todėl, žemei esant neužstatytai, formaliai nėra jokio pagrindo manyti, kad nuosavybės teisės į čia esančią žemę – visą ar jos dalį - negali būti atkuriamos: atsakovas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad visa ar bent jau didesnė dalis minėtuose sklypuose esančios žemės pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas yra priskiriama valstybės išperkamai (II t., b. l. 127-129, 134-139; III t., b. l. 22, 24, 25, 111-113, 170;

IV t., b. l. 93, 95, 96). Sklypas Nr.6 patenka į bendrajame plane nurodytą privataus miško teritoriją, t. y. nepatenka į valstybinio miško teritorijos ribas, neužstatytas, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nuosavybės teisės į čia esančią žemę – visą ar jos dalį - negali būti atkuriamos (II t., b. l. 140 - 142; III t., b. l. 26, 111 - 113, 170; IV t., b. l. 105). Atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad sklypuose Nr.2 – 7 yra miesto inžineriniai tinklai, kryžius, nėra pagrindas šią žemę laikyti užstatyta ir atitinkamai pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas - priskiriamai valstybės išperkamai.

Teismas nurodė, jog nors skunde reiškiamas reikalavimas pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais (panaikinti) Druskininkų savivaldybės atsakymus, jis vertinamas kaip kito skundo reikalavimo – dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – pagrindo dalis: minėti atsakymai nėra vertinami kaip administraciniai aktai, pareiškėja savo teises gina reikšdama reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriuos jis nepagrįstai atsisakė atlikti.

Atsižvelgęs į tenkinamų ir atmetamų reikalavimų apimtis, teismas priteisė pareiškėjai 600 Lt atstovavimo, 50 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt kitas teismo išlaidas.

IV. Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu, D. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą visiškai patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) teismas neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų, dėl ko padarė klaidingas išvadas, taip pažeisdamas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies, 81 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismo sprendime konstatuota, jog Druskininkų žemėtvarkos skyrius 2006 m. sausio 19 d. kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją prašydamas pateikti atitinkamą informaciją, tačiau iš tikrųjų tai buvo padaryta žymiai anksčiau, ką patvirtina žemėtvarkos skyriaus 2003 m. balandžio 25 d. ir gegužės 13 d. raštai. Teismas nurodė, jog žemėtvarkos skyrius 2006 m. sausio 19 d. ir Alytaus apskrities viršininkas 2007 m. kovo 29 d. kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją dėl sklypų, kurie nurodyti D.

P. sudarytame plane, tačiau į bylą pateikta kartografinė medžiaga – dabartinio Druskininkų miesto žemėlapio ištrauka miesto dalies, (duomenys neskelbtini), miestui nustatytąja tvarka priskirtos iki 1995 m. birželio 1 d. ir iki nacionalizacijos buvusios (duomenys neskelbtini) – yra parengta Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialisto A. P.;

2) teismas sprendime taip pat nurodė, jog 2006 m. sausio 13 d. Druskininkų žemėtvarkos skyrius bei 2007 m. kovo 29 d. Alytaus apskrities viršininkas dar neturėjo jokio pagrindo kreiptis į atsakovą dėl sklypų suformavimo, tačiau minėti subjektai ne tik turėjo pagrindą, bet ir pareigą tai daryti, nes pagal Įgyvendinimo tvarkos 106 punktą piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises nagrinėja turto buvimo vietos žemėtvarkos skyriai, apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, savivaldybės administracija yra pateikusi žemėtvarkos skyriui informaciją apie laisvą žemę, remdamasis planine medžiaga, žemėtvarkos skyrius yra pažymėjęs N. ir J.

K. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribas, savivaldybės administracijos direktorius yra patvirtinęs grąžintiną natūra žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos direktoriaus dokumentus, yra pakvietęs pretendentus su jais susipažinti. Sprendime konstatuota, jog teismas įpareigoja atsakovą kartografinėje medžiagoje pažymėti turėtų žemės sklypų ribas, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas gausiai teikė įvairią kartografinę medžiagą, todėl net jei ir daryti prielaidą, kad galbūt dar yra kokia nors kartografinės medžiagos rūšis be miesto žemėlapio, vietovės topografinės nuotraukos ir aerofotonuotraukos bei savivaldybės bendrojo plano, kur dar nepažymėtos iki nacionalizacijos žemę nuosavybės teise valdžiusių N. ir J.

K. turėto sklypo ribos, teismo sprendimas prieštarauja Įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatai, pagal kurią turėtų žemės sklypų ribos pažymimos kartografinėje medžiagoje vieną kartą, o ne visose medžiagos rūšyse kiekvieną kartą tą žymėjimą pradedant nuo pradžios;

3) sprendimu teismas įpareigojo Druskininkų savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriui informaciją kartografine medžiaga, tačiau atsakovas tokį veiksmą jau yra atlikęs, dar daugiau, atsakovas yra netgi suformavęs ir patvirtinęs grąžinimui natūra vieną sklypą. Ginčas kilo dėl to, jog atsakovas neformuoja kitų natūra grąžintinų sklypų, nepagrįstai priskirdamas juos valstybės išperkamai. Teismas, pripažindamas, jog laisvos žemės yra, neįpareigojo atsakovo formuoti žemės sklypus ir atlikti kitus veiksmus, kuriuos ji prašė savo skundo 2 punkte, taip sprendimu neapgindamas jos pažeistos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą;

4) teismo sprendimo motyvai, liečiantys teritorijas Nr.1 ir Nr.8, prieštarauja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktui, nes bendrajame plane esantis teritorijos Nr.1 naudojimo būdas neatitinka nei vienam naudojimo būdui, nurodytam Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties būdų ir pobūdžių specifikacijoje, patvirtintoje aplinkos ministro 2006 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr.D1-188. Teritorijai Nr.8 visuomeninio poreikio taip pat nėra, ji nėra užstatyta, nes joje esanti asfaltuota 0,09 ha ploto aikštelė privalo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o atsakovas tokių įrodymų nepateikė, todėl laikytina, kad aikštelė nėra statinys arba ji yra iki 0,03 ha dydžio, kas pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 priskirtina prie nesudėtingų statinių I kategorijos, kuriems nebūtina teisinė registracija. Atsižvelgiant į tai, jei teritorijoje Nr.8 esanti aikštelė yra tik iki 300 kv.m. ploto, tai apie 600 kv.m. sklypo yra neužstatyti ir čia galima suprojektuoti grąžinamą natūra žemės sklypą;

5) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje ir panaikinančioje anksčiau priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, buvo primygtinai nurodęs, jog nagrinėjant šį ginčą turi būti tikrinamas atsakovo atsisakymo formuoti galimus grąžinti natūra žemės sklypus teisėtumas ir pagrįstumas, tuo tarpu Vilniaus apygardos administracinis teismas teigia priešingai, t. y. sprendime nurodo, jog nagrinėjamas ne atsakovo atsisakymo formuoti galimus grąžinti natūra žemės klypus teisėtumas ir pagrįstumas, o atsakovo veiksmų, kuriais jis Druskininkų žemėtvarkos skyriui pateikė informaciją, kad D. P. nurodyta žemė nėra laisva pagrįstumas ir teisėtumas. Mano, jog taip paneigtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo esminės konsultacijos ir privalomos nuorodos (IV t., b. l. 154 – 170).

Atsikirsdamas į apeliacinį skundą, atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti. Atsiliepime dėstomi paties atsakovo apeliacinio skundo argumentai, papildomai pabrėžiama, jog teritorijos Nr.2, 4 ir 5 yra savivaldybės planavimo dokumentuose nurodytos ir faktiškai naudojamos visą daugiabučių gyvenamųjų namų Kalviškių (taip pat ir dalį Baltašiškės) kvartalą aptarnaujančių požeminių komunikacijų koridoriams, t. y. minėtose teritorijoje įrengti magistraliniai vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, šilumos tiekimo tinklai, elektros tinklai, nuotolinio ryšio linijos, dujų tinklai. Atsižvelgiant į tai, šioje sklypų teritorijoje žemės grąžinimas natūra negalimas (V t., b. l. 2 – 15).

V. Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu, apeliacinį skundą padavė ir Druskininkų savivaldybės administracija prašydama bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) teismas sprendime nepasisakė dėl jos teiginių, liečiančių skundo padavimo terminą. Tiek pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir Įgyvendinimo tvarkos 123 punktą pareiškėja, nesutikdama su Druskininkų savivaldybės administracijos sprendimu, privalėjo jį skųsti per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos. D. P. 2006 m. sausio 18 d. ir 2007 m. vasario 26 d. prašymai yra identiški, todėl tai nesudarė pagrindo pradėti iš naujo skaičiuoti skundo padavimo terminą, kuris baigėsi 2006 m. kovo 27 d. skaičiuojant jį nuo 2006 m. vasario 24 d. atsakymo į 2006 m. sausio 18 d. raštą susipažinimo dienos.

Net ir remiantis bendrosiomis ABTĮ 33 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas, terminas apskųsti minėtą savivaldybės administracijos atsisakymą atlikti veiksmus baigėsi 2006 m. balandžio 19 d. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti skundą;

2) teismo vertinimas, jog pareiškėja pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kelia abejonių, nes iš bylos matyti, kad D. P. nenuosekliai bandė ginti savo teises ir nesivadovavo norminiais teisės aktais, t. y. 2006 m. vasario 24 d. atsakymo neskundė, o 2007 m. vasario 26 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką, 2007 m. kovo 23 d. sprendimą skundė tik Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos;

3) teismas, vertindamas duomenis, ar per sklypus Nr.2-7 eina magistraliniai tinklai, pasakė, jog savivaldybės administracija viršijo savo kompetenciją ir pažeidžia teisės lex retro non agit (paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios) principą, tačiau ir prieš įsigaliojant 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymui dalis inžinerinių tinklų buvo skirstomi į grupes ir pogrupius, pvz. šilumos magistralinis tinklų apibrėžimas buvo reglamentuotas 1998 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įsakyme.

Be to, pareiškėjos 2006 m. sausio 18 d. prašymo metu jau galiojo STR 1.01.08:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“. Remdamasis Energetikos įstatymo 14 straipsniu, teismas padarė išvadą, jog žemė su požeminiais inžineriniais tinklais yra grąžintina savininkams natūra, tačiau minėtas straipsnis nereglamentuoja santykių dėl žemės grąžinimo energetikos objektais užstatytoje teritorijoje. Pasisakydamas dėl teritorijos Nr.6, teismas teigia, jog ji patenka į privataus miško teritoriją ir gali būti grąžinama, tačiau neaišku, kaip tokį sklypą galima grąžinti kitam savininkui, o jei miškas nėra privatus, jis priklauso miesto miškų kategorijai ir pagal įstatymus negali būti grąžinamas.

Dėl sklype Nr.7 esančio miesto miško teismas visiškai nepasisakė, nors yra pateikti dokumentai, kad jame yra 18 arų miesto miškas (IV t., b. l. 175 – 188).

Atsikirsdama į apeliacinį skundą, D. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jos apeliacinio skundo reikalavimus, taip pat priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog atsakovas, cituodamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, pats nurodo, jog vieno mėnesio apskundimo terminas taikomas tuomet, kai specialus įstatymas nenustato kitaip, tačiau šiuo atveju apskundimo tvarką reglamentuoja specialus teisės aktas - Žemės reformos įstatymas. Atsakovas nurodo, jog sprendimai dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos, tačiau atsakovo raštai negali būti prilyginami sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Remdamasis neteisingai aiškinamomis ir taikomomis teisės aktų nuostatomis, Druskininkų savivaldybės administracija nepagrįstai nustato net dvi 2006 m. vasario 24 d. rašto apskundimo termino pabaigas, nors šiam ginčui taikytina ikiteisminė apskundimo tvarka, kurios ji laikėsi, t. y. Druskininkų savivaldybės administracijai atsisakius formuoti sklypus turėtoje žemėje, 2007 m. vasario 26 d. kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką, o po to 2007 m. balandžio 13 d. skundu į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Pažymi, jog bylą nagrinėjant pirmą kartą atsakovas taip pat kėlė reikalavimą bylą nutraukti, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. nutartimi tokius argumentus nepripažino pagrįstais, tačiau atsakovas tai ignoruoja. Teigia, jog ji remiasi teismų praktika (Administracinių teismų praktikos biuletenis Nr.8, 251 psl.), kuri skelbia, jog ta aplinkybė, kad per žemės sklypus yra nutiestos požeminės komunikacijos, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę, o šiuo atveju sklype Nr.7 inventorizuoto valstybinio miško nėra, todėl nurodytose laisvose teritorijose turi būti suformuoti žemės sklypai grąžinimui natūra (V t., b. l. 19 – 30).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Tiek D. P., tiek Druskininkų savivaldybės administracija apeliaciniais skundais skundžia visą pirmosios instancijos teismo sprendimą. D. P. savo nesutikimą grindžia argumentais, liečiančiais tiek pirmosios instancijos teismo apsibrėžtą bylos nagrinėjimo dalyką ir iš to padarytą išvadą (įpareigojimu atsakovui), tiek sklypų Nr.1 ir Nr.8 priskyrimą valstybės išperkamiems. Tuo tarpu atsakovas ginčija sprendimą tiek sklypų Nr.2, 3, 4, 5, 6, 7 nepagrįstu pripažinimu laisvais, tiek visos bylos neteisėtu pradėjimu (jo manymu, pareiškėjos skundą teismas turėjo atsisakyti priimti kaip paduotą praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skundo padavimo terminą).

Visų pirma pasakytina, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Šiuo atveju sprendžiamas ginčas, susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu, todėl sprendžiant tokio skundo priėmimo klausimą vadovaujamasi specialiais teisės aktais, o būtent Atkūrimo įstatymo 19 straipsniu, Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu, Įgyvendinimo tvarkos 122 punktu, kuriuos aiškindamas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr. nutartį administracinėje byloje Nr.AS11–296/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.13, 2007 m., 253 – 265 psl.), jog išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka taikoma ginčams iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, kai skundžiamas atsisakymas, o ne vengimas, atlikti tam tikrus veiksmus (kaip ir yra šiuo atveju). Taigi terminas skundui paduoti skaičiuojamas ne nuo atsakovo nurodytų sprendimų gavimo (susipažinimo). Bendroji ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma nagrinėjamu atveju netaikytina, todėl įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog skundas paduotas nepažeidžiant ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies terminų (I t. b. l. 4 – 6, 19 – 20).

Druskininkų savivaldybės administracija taip pat kelia abejones dėl pareiškėjos atliktos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Teisėjų kolegijos nuomone, šios abejonės yra nepagrįstos. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu išsamiai pasisakė, teisėjų kolegija sprendimo motyvus palaiko ir jų nebekartoja. Papildomai akcentuotina, jog tai, kad teismas pareiškėjos 2007 m. vasario 26 d. raštą Alytaus apskrities viršininkui pripažino skundu visiškai pagrįstai patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2007 m. gegužės 8 d. priimtas sprendimas, nes pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Teisėjų kolegijos nuomone, kitoks situacijos vertinimas sudarytų neproporcingas kliūtis asmeniui kreiptis į teismą.

VII. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančio subjekto – savivaldybės administracijos direktoriaus – tam tikros pareigos nevykdymo, dėl ko pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimas natūra į žemę, esančią Druskininkų miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, negali būti užbaigiamas. Pažymėtina, jog pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėja prašo panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2006 m. vasario 24 d. Nr.S12-547-(17.25) ir 2007 m. kovo 23 d. Nr.13-116(P) raštus, kuriais pastarajai atsakyta, jog jos 2006 m. sausio 19 d. ir 2007 m. vasario 26 d. prašymuose (I t. b. l. 111a, 14) minimi žemės sklypai priskirti valstybės išperkamai žemei, o Druskininkų miesto ribose laisvų žemės plotų nėra. Pabrėžtina, jog atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kuris įformintas skundžiamais raštais, ir kurie šiuo atveju laikytini individualiais administraciniais aktais, sukeliančiais pareiškėjai neigiamas teisines pasekmės, todėl pripažintini tinkamais skundo objektais (ABTĮ 2 str. 14, 15 d., 15 str. 1 d. 2 p.). Taigi būtent šių sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas (kaip atsakovo atsisakymo formuoti galimus grąžinti natūra žemės sklypus išraiška) ir sudaro šio bylos nagrinėjimo dalyką. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog šiuo atveju nagrinėjamas ne atsisakymo formuoti galimus grąžinti natūra žemės sklypus, esančius Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini), pareiškėjos pažymėtus numeriais nuo 1 iki 8, teisėtumas ir pagrįstumas, o atsakovo veiksmų, kuriais jis Druskininkų žemėtvarkos skyriui pateikė informaciją, kad pareiškėjos nurodyta žemė, įvardyta kaip sklypai Nr.1 – 8, nėra laisva (neužstatyta), pagrįstumas ir teisėtumas, nėra visiškai tiksli. Dėl tos pačios priežasties neteisingas teismo argumentas, jog Druskininkų savivaldybės administracijos atsakymai nėra vertinami kaip administraciniai aktai, dėl ko reikalavimas dėl jų panaikinimo atmetamas. Nepaisant to, kas nustatyta, pasakytina, jog pirmosios instancijos teismui nors ir netinkamai nusistačius bylos nagrinėjimo dalyką, byloje iš esmės vertintas skundžiamų raštų turinio teisėtumas ir pagrįstumas, atsakyta į visus pareiškėjos keltus reikalavimus.

Iš nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, sietinas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme nurodytų dokumentų parengimu, o proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas šiame procese dalyvaujančių visų subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas. Vienas iš tokių subjektų yra savivaldybės administracijos direktorius. Pastarojo funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo procese numato Įgyvendinimo tvarka, kurios 106 punkte numatyta (ko ir siekia pareiškėja), jog „savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti. Šios ribos formuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suformuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą. <...> Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir šių žemės sklypų planus patvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui.“

Pažymėtina, jog žemės sklypų formavimo darbus savivaldybės administracijos direktorius gali pradėti tik tuomet, kai yra gauta iš žemėtvarkos skyriaus kartografinė medžiaga, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir grąžintina žemė yra laisva (neužstatyta). Iš bylos medžiagos matyti, jog Druskininkų žemėtvarkos skyrius 2003 m. balandžio 25 d. raštu Nr.V-3-638(1.47) „Dėl žemės mieste“ pateikė Druskinimų miesto savivaldybės administracijai prašymą pateikti informaciją, kokie žemės plotai pagal iki 2002 m. balandžio 19 d. parengtus detaliuosius planus nepriskirti valstybės išperkamai žemei yra laisvi.

Kartu pridėta kartografuota medžiaga apie N. K. valdytą žemę Druskininkų miesto ribose (I t. b. l. 134), į ką Druskininkų savivaldybės administracija 2004 m. kovo 18 d. raštu Nr.S-61-(1.10) atsakė pateikdama žemėtvarkos skyriui informaciją, kad N. K. turto paveldėtojams bus grąžinama laisva žemė natūra, rengiamas detalusis planas (V t. b. l. 71 - 74). Atsakovas savo atsakyme Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriui pripažino, jog gavo iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą su pažymėta N. K. (duomenys neskelbtini) turėta žeme, tačiau pagal esamą situaciją sklypų formuoti negali, nes laisva žemė buvo tik tarp Veisiejų gatvės ir Melnyčėlės upelio.

Iš čia matyti, jog Įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatyta ir anksčiau aptarta pareiga negalėjo būti įgyvendinama atsakovui manant, jog laisvos žemės nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog Druskininkų savivaldybės administracija pagal Įgyvendinimo tvarkos 106 punktą tvarka nėra pateikusi Druskininkų žemėtvarkos skyriui informacijos kartografine medžiaga apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, dėl ko Druskininkų žemėtvarkos skyrius neturėjo jokio pagrindo kreiptis į atsakovą dėl sklypų suformavimo – nepagrįsta.

Atitinkamai ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytas įpareigojimas atsakovui nepagrįstas ir nagrinėjamu atveju perteklinis. Be to, kaip teisingai nurodo pareiškėja savo apeliaciniame skunde, byloje jau yra pateikta kartografinė medžiaga su pažymėtomis savininko turėtų žemės sklypų ribomis to, kaip matyti, neginčija ir atsakovas bei kas matyti iš pačios institucijos, veikiančios pagal Įgyvendinimo tvarkos 106 p. nuostatas (prašyti savivaldybės administracijos direktoriaus suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir t. t.), teikto atsakovei prašymo turinio (II t. b. l. 102).

Taigi, skundžiamais sprendimais atsakovas atsisakė formuoti galimus grąžinti natūra žemės sklypus motyvuodamas tuo, jog pareiškėjos nurodyti žemės sklypai Nr.1-8 priskirti valstybės išperkamai žemei, bei tuo, kad Druskininkų miesto ribose laisvų žemės plotų nėra (I t. b. l. 11, 16).

VIII. Analizuojant, ar minėtas atsakovo atsisakymas skundžiamuose sprendimuose nurodytu motyvu pagrįstas, pažymėtina, jog pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog žemė valstybės išperkama, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje

Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad įstatymu nustatant atvejus, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra (Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarimas). Taigi, Konstitucija ir iš jos kylantys imperatyvai numato tam tikras būtinas nusavinto turto (tuo pačiu ir žemės) negrąžinimo natūra dėl visuomenės poreikio šiam turtui sąlygas. Turtas gali būti negrąžinamas natūra ir gali būti išperkamas valstybės, jeigu 1) jo atžvilgiu yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; 2) tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra.

Byloje nustatyta, jog ginčo teritorijai nėra patvirtinto detalaus plano, todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta bei atsižvelgus į teismų praktikoje suformuotas taisykles, sprendžiant atsakovo atsisakymo suformuoti žemės sklypus pagrįstumą ir teisėtumą, būtina įvertinti anksčiau nurodytus Konstitucinio Teismo nutarimo aspektus, Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr.T1-51 patvirtinto (III t. b. l. 111) Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, faktinę situaciją ir kitas aplinkybes, kaip beje ir įpareigojo pirmosios instancijos teismą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2008 m. birželio 13 d. nutartyje.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš bendrojo plano sprendinių matyti, kad sklypas Nr.1 – visas ar beveik visas - patenka į bendrajame plane nurodytą teritoriją visuomenės poreikiams, specializuotą ir kompleksų teritoriją, o iki tol – į Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 11 d. sprendimu patvirtintas bendro naudojimo ir rekreacines teritorijas (visuomenės reikmėms naudojamos teritorijos - miesto parkai, skverai, aikštės, miesto miškai, paplūdimiai ir kitos teritorijos), todėl ši žemė pagrįstai atsakovo priskirta valstybės išperkamai. Kaip galima suprasti iš teismo motyvų, teritorija Nr.1 buvo sutapatinta su Neravų g. esančiu skveru, tačiau bendrojo plano Kraštovaizdžio tvarkymo brėžinyje – Rekreacinės ir bendro naudojimo teritorijos – tokio skvero nebeliko (III t., b. l. 164 – 165), kas kelia pagrįstas abejones dėl visuomenės poreikio tokiai žemei, be to, minėto skvero ribos ir tiksli vieta viso bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo nustatyta, kas leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo teritorijos Nr.1 priskyrimas valstybės išperkamai žemei nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, jog abejones dėl visuomenės poreikio sustiprina ir antstolės Gitos Andrijauskienės surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, jog teritorija Nr.1 neužstatyta, eina šalia Neravų gatvės iki Deklaracijų centro, už kurio (centras už teritorijos Nr.1 ribų) yra įrengta poilsio zona su žaidimų aikštele ir suoliukais poilsiui (II t. b. l. 158 – 159, III t. b. l. 1). Šio byloje pateikto įrodymo pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino, nors juo buvo grindžiama teisinė pozicija visų aštuonių sklypų atžvilgiu.

Dėl sklypų Nr.2, 4, 5 pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jie patenka į bendrajame plane nurodytą didelio intensyvumo teritoriją, todėl, žemei esant neužstatytai (II t., b. l. 127-129, 134-139; III t., b. l. 22, 24, 25, 111-113, 170; IV t., b. l. 93, 95, 96), nėra jokio pagrindo manyti, kad nuosavybės teisės į čia esančią žemę negali būti atkuriamos, ir tam kliūčių nesudaro miesto inžinerinių tinklų buvimas. Atsakovas mano, jog žemė šioje vietoje, kaip ir teritorijoje Nr.7, išperkama, nes per ją eina magistraliniai vamzdynai. Atkūrimo įstatymas valstybės išperkamai žemei priskiria užimtą žemės sklypų, numatomų naudoti magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti. Iš bylos medžiagos matyti, jog per minėtas teritorijas eina dujotiekio tinklas, šilumos tinklas, vandentiekio tinklas, aukštos įtampos elektros tinklai ir kt., tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokiems vamzdynams pagrįsti (kaip juos apibrėžia Energetikos įstatymas, STR 2.09.01:1998, STR 1.01.09:2003 ir kt. galiojantys teisės aktai) Druskininkų savivaldybės administracija nepateikė tinkamų įrodymų. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad teritorijoje Nr.3 esanti žemė, kiek ji neužimta suformuotu privačios nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, priskiriama valstybės išperkamai. Vien tas faktas, kad šioje teritorijoje pastatytas kryžius, nereiškia, jog tokia žemė atitinka išperkamos sąlygas. Pirmosios instancijos teismo argumento, jog sklypai Nr.3 ir Nr.7 patenka į bendrajame plane nurodytą vidutinio užstatymo intensyvumo teritoriją, todėl žemei esant neužstatytai, nėra jokio pagrindo manyti, kad nuosavybės teisės į čia esančią žemę – visą ar jos dalį - negali būti atkuriamos (II t., b. l. 130 - 133; III t., b. l. 23, 111 - 113, 170; IV t., b. l. 94, 98), atsakovas nenuneigė.

Atsakovas atsiliepime pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl sklype Nr.7 esančio 18 arų dydžio miesto miško, nors savo atsiliepimuose yra pateikęs tai patvirtinančius dokumentus. Šiuo aspektu pasakytina, jog byloje tokiai išvadai daryti nepakanka įrodymų. Pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškotvarkos tarnybos valstybinės reikšmės miškų ploto schemos fragmentas su pažymėtais Druskininkų mieste esančiais valstybinės reikšmės miškų plotais (III t. b. l. 62), įvertinus su kita byloje esančia medžiaga, neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie teritorijoje Nr.7 esantį valstybinį mišką, be to, 2008 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje atsakydamas į pareiškėjos advokato D. Svirinavičiaus klausimą, atsakovo atstovas V. Margelis atsakė: „pripažįstu, kad pareiškėjos žemės sklypai nepatenka į valstybinių miškų teritoriją“ (IV t. b. l. 47). Taip pat atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog dar pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2008 m. birželio 13 d. nutartyje pažymėta, jog „išvados, kad sklypas Nr.7 yra miško plotas nepagrindžia byloje pateikti ginčo teritorijos planai, kiti įrodymai, to neteigė ir atsakovas“ (III t. b. l. 128). Pabrėžtina, jog būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti teismų praktikoje suformuotus kriterijus atitinkančio visuomenės poreikio žemei buvimą, kurio šiam neįrodžius, žemė yra pripažįstama laisva ir grąžintina natūra teisėtam pretendentui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sklypas Nr.6 patenka į bendrajame plane nurodytą privataus miško teritoriją, t. y. nepatenka į valstybinio miško teritorijos ribas, neužstatytas, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nuosavybės teisės į čia esančią žemę – visą ar jos dalį - negali būti atkuriamos (II t., b. l. 140 - 142; III t., b. l. 26, 111 - 113, 170; IV t., b. l. 105). Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog žemė išperkama valstybės, jei pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn. Atsakovas sutinka, jog minėtame sklype yra miškas, tačiau teigia nesuprantąs kaip tokiu atveju, t. y. jei miškas yra privatus, žemė gali būti grąžinama, o jei miškas nėra privataus, anot atsakovo, jis priklauso miesto miškų kategorijai ir negrąžinamas. Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo teiginys nepakankamai motyvuotas. Dėl sklypo Nr.8 pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog jis patenka į bendrajame plane nurodytą vidutinio užstatymo intensyvumo teritoriją, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktus įrodymus čia yra asfaltuota vaikų žaidimo aikštelė, t. y. ji teritorijoje užstatyta (II t., b. l. 146 - 148; III t., b. l. 28, 111 - 113, 170; IV t., b. l. 99), ši žemė priskiriama valstybės išperkamai. Toks teismo teiginys taip pat nėra pakankamai pagrįstas. Teismų praktikoje yra suformuluotos taisyklės, jog pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemei pripažinti išperkamai valstybės, kai žemės sklype yra statinys, būtina nustatyti dvi sąlygas: pirma, žemėje yra statinys; ir antra, žemė naudojama būtent tokio statinio eksploatacijai (žr. nutartis administracinėse bylose Nr.A-261-689/2009, A143-511/2009). Iš byloje esančių fotonuotraukų ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog minėtoje teritorijoje statomi automobiliai, atsakovė teigia, jog aikštelė neįregistruota, jos dydis nenustatytas, todėl pareiškėjos keltos abejonės dėl minėtos teritorijos naudojimo pagal socialiai reikšmingą jos paskirtį liko tinkamai nepašalintos.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus tiriant įrodymus, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, nevisapusiškai jas ištyrė, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 57 str. 6 d., 81 str., 86 str.), dėl ko priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Konstatuotina, jog bylai reikšmingų aplinkybių nustatymui būtina surinkti daug naujų įrodymų (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.), todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

D. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti, administracinę bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Virgilijus Valančius