6cd547da-979d-4cf4-9c49-622b3e60ca4d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                          Â

Civilinė byla Nr. 2-92/2011

                                                                                          Â

Procesinio sprendimo kategorija 110.1(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6314-431/2010 pagal ieÅ¡kovo S. Ž. ieÅ¡kinį atsakovams

G. Š., akcinei bendrovei ,,Swedbank“, V.

K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė ,,Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl atsakovui G. Š. priklausančio žemės sklypo, esančio M. K. Čiurlionio g. 3, Vilniuje, įkeitimo atsakovui ,,Swedbank“, AB siekiant užtikrinti trečiojo asmens UAB ,,Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“ prievoles šiam bankui. Ieškovas S. Ž. ir atsakovas G. Š. 2005-01-18 sudarė sutartį dėl 947 323,43 Lt paskolos, kurioje atsakovas, paskolos gavėjas, be kita ko įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu be ieškovo sutikimo nelaiduoti už trečiuosius asmenis ir nesudaryti kitų asmenų prievolių užtikrinimo sandorių. Ieškovas teigė, kad ginčijamas sandoris, įformintas 2006-11-23 hipotekos lakštu, pažeidžia jo, kaip atsakovo G. Š. kreditoriaus, teises, todėl remiantis actio Pauliana yra pripažintinas negaliojančiu.

Ieškovas taip

pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovams G. Å ., V. K. ir Swedbank, AB atlikti bet

kokius veiksmus, kuriais būtų įgyvendinamos teisės ir pareigos, kylančios iš minėto hipotekos sandorio. Nurodė, kad nepritaikius šių priemonių, atsakovas gali patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto, o ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi neinformavęs Å¡alių minėtÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ patenkino ir uždraudė atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su minėto turo įkeitimu. Teismas nurodė, kad yra visos įstatyme nustatytos sÄ lygos Å¡ioms priemonėms taikyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas Swedbank, AB atskiruoju skundu praÅ¡o Å¡iÄ teismo nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmesti. Skunde pateikiami tokie argumentai:

1. Teismas nepagrįstai šį klausimÄ iÅ¡nagrinėjo nepranešęs atsakovams, nenurodė tokio sprendimo motyvų ir nesuteikė atsakovui galimybės pasinaudoti savo proceso teisėmis, tai yra pateikti prieÅ¡taravimus.

2. Teismas be pagrindo taikė minėtas priemones, nes nėra grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas, nenurodė motyvų, kurie leistų abejoti banko sÄ Å¾iningumu, todėl net ir patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus, ginčo turto atžvilgiu negalėtų bÅ«ti taikoma restitucija natÅ«ra, nes bankas buvo sÄ Å¾iningas įgijėjas.

3. Teismas pažeidė tokių priemonių skyrimo ekonomiÅ¡kumo principÄ . Ant įkeisto žemės sklypo yra pastatytas trečiajam asmeniui UAB ,,Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“ priklausantis gyvenamasis namas, kuris taip pat įkeistas apeliantui. Å iai bendrovei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi yra iÅ¡kelta bankroto byla. Pagal CK 6.394-6.395 straipsnius įkeistas turtas, tai yra žemės sklypas ir pastatas, turėtų bÅ«ti pardavinėjami kartu, siekiant šį turtÄ parduoti kuo didesne kaina. Pritaikius minėtas priemones, kyla grėsmė, kad bankroto procesas bus nepagrįstai vilkinamas, o kreditorius negalės patenkinti savo reikalavimų iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto.

4. Teismas nepagrįstai apribojo apelianto interesus, todėl turėjo savo iniciatyva taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ .

IeÅ¡kovas S. Ž. atsiliepime praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Teigia, jog teismas pagrįstai taikė minėtas priemones nepranešęs atsakovui, nes Å¡is jau yra kreipęsis dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto. Be to, toks pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį. Apelianto argumentai, susiję su ieÅ¡kinio pagrįstumu ir restitucijos taikymu, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes jie nagrinėjami sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės. Teismas, taikydamas tokias priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad tokia grėsmė yra galima. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas pažeidė ekonomiÅ¡kumo principÄ . Pritaikytų priemonių mastas visiÅ¡kai atitinka pareikÅ¡tus reikalavimus, o tai neatsiejama nuo tam tikrų atsakovo teisių suvaržymo. Apeliantas be pagrindo nurodo, kad įkeistas turtas turi bÅ«ti parduodamas kartu, nes žemės sklypas nepriklauso bankrutuojančiai įmonei. Be to, bankrutuojančios įmonės turtas bus realizuojamas Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teismas neturėjo pagrindo taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nes nėra duomenų apie jų dydį, o be to, atsakovas tokio praÅ¡ymo nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip žinoma, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Tokių priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ .

Teisėjų kolegija, susipažinusi su iÅ¡ bylos iÅ¡skirta atskirojo skundo medžiaga bei su atsakovo „Swedbank“, AB atskiruoju skundu, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro objektyvaus teisinio pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamÄ nutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieÅ¡kovo pareikÅ¡tais reikalavimais bei pagrįstai užtikrina bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , o teigti, kad pritaikytais ribojimais buvo pažeistas ekonomiÅ¡kumo principas, nėra pagrindo.  Â

Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė minėtas priemones, nes esÄ nėra grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas. Byloje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobÅ«džio klausimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundo motyvai, kurie sietini su restitucijos taikymu natÅ«ra, banku kaip sÄ Å¾iningu įgijėju, Å¡ioje proceso stadijoje nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo. Å iuo atveju CPK numatytų priemonių pritaikymas neįtakoja apelianto minimo bankroto proceso, todėl teigti, kad jis gali bÅ«ti nepagrįstai vilkinamas, o kreditorius negalės patenkinti savo reikalavimų iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, nėra pagrindo. Tokie skundo teiginiai tėra tam tikrų aplinkybių subjektyvus aiÅ¡kinimas bei grindžiami tik prielaidomis.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ apeliantas ginčija dar ir tuo, kad jam nebuvo praneÅ¡ta apie praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjimÄ . Tokia nuostata yra teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam principo tam tikra iÅ¡imtis. Kartais bÅ«tent

dėl praneÅ¡imo apie ketinimÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui gali iÅ¡kilti grėsmė.

Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos operatyviai, netikėtai, pirmenybė teikiama ieÅ¡kovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesÄ Å¾iningų atsakovo (atsakovų) veiksmų. Tokiu atveju atsakovui suteikiama teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam vėliau, t. y. kreipiantis į teismÄ su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad apskritai buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, vien tik nepraneÅ¡imas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ Å¡iuo atveju neturėjo esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį (CPK str. 1 d., 329 str. 1 d.).

Pagal faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje pritaikant laikinÄ sias apsaugos priemones, nebuvo pagrindo pačiam teismui savo iniciatyva taikyti ir atsakovo galimų

nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ . Å iuo atveju atsakovas motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl galimų nuostolių atlyginimo

užtikrinimo gali ir turi reikšti pirmosios instancijos teismui (CPK 147, 301 str.).

Išdėstytų argumentų pagrindu atsakovo Swedbank, AB atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                         Virginija Čekanauskaitė      Â

                                                                                                                     Nijolė

Piškinaitė

                                                                                                                       Vigintas Višinskis