2024-05-29 Nr. AB-9074-3-61-3-09871-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1742-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09871-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. P. apeliacinį skundą administracinėje dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. P. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 23S216493 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Skunde bei papildomuose paaiškinimuose nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Sprendimu Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) grindžiamas tuo, kad pareiškėjos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, jai kylanti grėsmė tėra hipotetinio pobūdžio, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe.

2.2. Pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad ji bijo būti nubausta (duomenys neskelbtini) dėl dalyvavimo protesto akcijose. Taip pat pareiškėja yra įsitikinusi, kad jos atžvilgiu yra pradėta byla, kuri susieta su jos pilnamečio sūnaus veiklą, t. y. dėl to, kad jis tarnauja (duomenys neskelbtini).

2.3. Pareiškėjos apklausų metu pateikta informacija patvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos prielaidos, leidžiančios daryti išvadą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju ji gali būti persekiojama dėl savo turimų politinių įsitikinimų: i) 2020 m. aktyviai dalyvavo protesto akcijose prieš suklastotus (duomenys neskelbtini); ii) policijos pareigūnų buvo sulaikyta darbo vietoje, o sulaikymo metu prieš ją buvo taikomas moralinis spaudimas; iii) pareiškėjos sūnus tarnauja (duomenys neskelbtini); iv) po atvykimo į Lietuvos Respubliką ji aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) palaikymo ir (duomenys neskelbtini) mitinguose, taip pat padeda juos organizuoti; v) po atvykimo į Lietuvą, 2023 m. gruodžio 7 d., jos namuose (duomenys neskelbtini), buvo atlikta dar vieną krata, apie kurią informavo jos sūnėnas.

2.4. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo klausimą, tyrimą atliko paviršutiniškai, neįgyvendindamas pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju, todėl sprendime padarė klaidingą išvadą nesuteikti jai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje.

2.5. Migracijos departamentas įrodymų trūkumą vertino pareiškėjos nenaudai neatsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjos pasakojimas apie dalyvavimą protestuose iš esmės buvo nuoseklus bei konkretus. Pareiškėjos nurodyta informacija taip pat neprieštaravo turimai informacijai apie jos kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.

2.6. Pareiškėjos prieglobsčio prašymo pagrindinis motyvas yra jos opozicinė veikla (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3313-815/2022), jeigu prieglobsčio prašytojas priskirtinas prie atitinkamo profilio asmenų, t. y. šiuo atveju asmenų, kritikuojančių (duomenys neskelbtini) valdžią, o tokio profilio asmenys šalyje persekiojami, tuomet baimė susidurti su persekiojimu – visiškai pagrįsta nepriklausomai nuo to, ar praeityje asmuo buvo patyręs persekiojimą. Atsakovas neįvertino perspektyvinės pareiškėjos persekiojimo rizikos galimybės ir taip netinkamai kvalifikavo nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes pabėgėlio statuso suteikimo galimybės kontekste.

2.7. Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjai kylančios rizikos dėl sūnaus tarnybos (duomenys neskelbtini). Sprendime nustatyta, kad pareiškėjos sūnus tarnauja (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas, nesurinkęs ir neįvertinęs aktualios kilmės valstybės informacijos apie (duomenys neskelbtini) tarnaujančių (duomenys neskelbtini) šeimos narių persekiojimą, nepagrįstai konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjai negresia persekiojimas dėl sūnaus karinės tarnybos (duomenys neskelbtini). Atsakovo Sprendimas nepagrįstas jokia kilmės valstybės informacija.

2.8. Atsakovas ne tik, kad pats nesurinko informacijos apie (duomenys neskelbtini) kariaujančių (duomenys neskelbtini) artimųjų padėtį, tačiau visiškai ignoravo ir pareiškėjos pateiktus įrodymus. 2023 m. rugsėjo 26 d. pareiškėja el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė 4 nuorodas į skirtingus šaltinius, kuriuose aprašoma, kaip (duomenys neskelbtini) persekiojami (duomenys neskelbtini) kariaujančių savanorių artimieji, nepaisant to, šis laiškas buvo nusiųstas Migracijos departamentui, nė vienas iš šių straipsnių nėra vertinamas Sprendime, negana to, šie straipsniai net nėra pridėti prie teismui pateikiamos bylos medžiagos. 2023 m. lapkričio 22 d. pareiškėja Migracijos departamento darbuotojui taip pat pateikė nutekintą (duomenys neskelbtini) teisėsaugos (duomenys neskelbtini) sąrašą, kuriame yra daugybė asmenų, tarp jų ir pareiškėjos sūnaus, duomenys, tačiau atsakovas šių duomenų Sprendime neįvertino.

2.9. Atsakovas nepagrįstai susikoncentruoja į tai, kad pareiškėja galėjo laisvai išvykti iš (duomenys neskelbtini), ar, kad jos nėra Interpolo duomenų bazėje, nes rizikos vertinimas turi būti nukreiptas į ateitį. Net jeigu pareiškėjai praeityje pavyko saugiai išvykti iš šalies, nėra jokių garantijų, kad dėl sūnaus karinės tarnybos (duomenys neskelbtini) ar dalyvavimo protestuose (duomenys neskelbtini) ar mitinguose Lietuvoje, atsižvelgiant į tai, kad jos namuose jau buvo atliktos kratos ir ji identifikuota kaip potenciali režimo kritikė ir režimo įrankis priversti sūnų grįžti į (duomenys neskelbtini), ir šias individualias aplinkybes įvertinus kilmės valstybės informacijos kontekste, ji nebus sulaikyta ateityje.

2.10. Migracijos departamento pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį kyla iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) ir Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas). Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį yra pabrėžiama ir formuojamoje teismų praktikoje. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad Migracijos departamentas, kuriam pateiktas prašymas ir dėl papildomos apsaugos, turi surinkti ir įvertinti informaciją tiek apie bendrą vyraujančią padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, tiek pareiškėjo gyvenamosios vietos informaciją, surinktą informaciją analizuoti, ar atsižvelgus į pareiškėjo gyvenamosios vietos regioną ir bendrą kilmės valstybės situaciją, yra saugu pareiškėją gražinti į kilmės valstybę.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo Migracijos departamento atliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Ginčijamas sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas atsižvelgus į pareiškėjos pasakojimą ir paaiškinimus bei jos daromas prielaidas, kurios nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, o įžvelgiama grėsmė yra išskirtinai hipotetinė. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali individualizuota persekiojimo rizika.

4.2. Pareiškėja nepateikė įtikinamų įrodymų, kurie patvirtintų jos dalyvavimą 2020-2021 m. (duomenys neskelbtini) vykusiose demonstracijose. Vis dėl to, pareiškėjos pasakojimas iš esmės buvo detalus ir nuoseklus. Atsižvelgus į tai, tikėtina, kad ji galėjo dalyvauti mažiausiai vienoje protesto akcijoje. Pareiškėja nei apklausų metu, nei po jų nenurodė buvusi sulaikyta ar kitaip baudžiama (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų išskirtinai dėl jos galimo dalyvavimo demonstracijose, t. y. kilmės valstybės teisėsaugos institucijos nesiėmė veiksmų dėl pareiškėjos politinių įsitikinimų. Šią nuostatą patvirtinta ir Migracijos departamento turimi duomenys, kad pareiškėja po 2020-2021 m. vykusių protestų (duomenys neskelbtini) mažiausiai 4 kartus oficialiai vyko per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktus (toliau – ir PKP). Be to, nors pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko dar 2022 m. spalio 6 d., tačiau prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik 2023 m. vasario 14 d., t. y. 4 mėn. nuo paskutinio atvykimo į šalį. Jos pateiktame pase yra dvi „D“ tipo vizos: (duomenys neskelbtini) nacionalinė viza, kuri galiojo nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. ir (duomenys neskelbtini) nacionalinė viza, kuri galiojo nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. liepos 13 d. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja nenurodė esmingai pasikeitusių priežasčių dėl kurių jai būtų būtina tarptautinė apsauga nuo 2023 m. vasario mėn., laikytina, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra siekis įsitvirtinti Lietuvos Respublikoje (šalyje, kurioje gyvena ir jos pilnametis sūnus), o ne reali individualizuota persekiojimo grėsmė.

4.3. Pareiškėja nurodė, kad grėsmė kilmės valstybėje jai kyla dėl šeiminių ryšių. 2022 m. gegužės 12 d. jos pilnametis sūnus pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini) ginkluotosiomis pajėgomis. Departamentui buvo pateikti dokumentai, kurie patvirtinta pareiškėjos sūnaus įsitraukimą į (duomenys neskelbtini) karą ir šis faktas nėra kvestionuojamas. Migracijos departamento vertinimu, dalyvavimas apklausoje, kratų atlikimas, tyrimo vykdymas dėl sūnaus veiklos savaime nesuponuoja persekiojimo dėl konvencinių priežasčių pareiškėjos atžvilgiu. Duomenų, kad (duomenys neskelbtini) režimas vykdytų persekiojimą (duomenys neskelbtini) tėvų, kurių vaikai kovoja už (duomenys neskelbtini) laisvę ir nepriklausomybę, rasti nepavyko.

4.4. Siekiant įvertinti pareiškėjai kilmės valstybėje galimai kylančias grėsmes, buvo patikrinta Interpolo duomenų bazė, tačiau joje nėra duomenų apie pareiškėjos paiešką. Atsižvelgus į tai, labai tikėtina, jog nėra paskelbta tarptautinė pareiškėjos paieška. Jos taip pat nėra ir asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąraše.

4.5. Pareiškėjos nurodyti motyvai ir paaiškinimai savaime neįrodo, jog kilmės valstybėje jai kyla reali persekiojimo grėsmė. Tai, jog pareiškėjos atžvilgiu nebuvo panaudoti tipiniai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veiksmai – sulaikymas, administracinių/baudžiamųjų bylų iškėlimas, neapribotas judėjimas iš/į (duomenys neskelbtini), bausmės skyrimas „už akių“ ir kt., leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėja kilmės valstybės teisėsaugos institucijoms nėra svarbi kaip kelianti grėsmę pilietė, kurios neutralizavimo (duomenys neskelbtini) režimas siektų bet kokiomis priemonėmis.

4.6. Migracijos departamentas atliko detalią pareiškėjos apklausą, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jos manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti jos pačios nurodytus teiginius. Departamentas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, tinkamai atliko pareiškėjos prašymo suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą. Migracijos departamentas, nepažeisdamas teisės aktų nustatytų reikalavimų, surinko tiek informacijos, kiek ji yra pakankama tinkamam, nešališkam ir objektyviam pareiškėjos individualių aplinkybių ištyrimui, todėl tai, jog pareiškėjos netenkina sprendimas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Migracijos departamento sprendimas yra nepagrįstas.

4.7. Išanalizavus kilmės valstybės informaciją, konstatuotina, kad po 2020 m. įvykusių (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų, šalyje buvo sistemingai persekiojami žurnalistai, opozicijos veikėjai, studentai bei eiliniai piliečiai, kurie aktyviai reiškė savo politinį nepritarimą (duomenys neskelbtini) režimui ar demonstravo viešą palaikymą demokratinei pertvarkai, (duomenys neskelbtini) bei jos rinkiminio štabo suburtai (duomenys neskelbtini) koordinacinei tarybai. Vis dėl to, 2023 m. duomenys rodo tam tikrą valdžios institucijų „persigrupavimą“ – persekiojami labiau politiškai ir visuomeniškai aktyvūs veikėjai, o ne atsitiktiniai 2020-2021 m. vykusių protestų dalyviai. Surinkta naujausia kilmės valstybės informacija taip pat patvirtina, kad asmenys, kurie yra įtariami vykdantys „ekstremistinę“ veiklą, yra bei gali būti baudžiami „už akių“, šalyje negali tikėtis teisingumo. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėja priklausytų bent vienai iš išvardytų atitinkamo profilio asmenų grupei.

4.8. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės turėtų būti vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai (mirties bausmė, kankinimai).

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, jog 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

7. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nurodė, jog rizika prieglobsčio prašytojai nukentėti ateityje yra mažai tikėtina. Pareiškėja nebuvo aktyvi protestuotoja, nevykdė aktyvios ar „ekstremistinės“ veiklos. Pareiškėja nepateikė įtikinamų įrodymų, kurie patvirtintų jos dalyvavimą 2020-2021 m. (duomenys neskelbtini) vykusiose demonstracijose. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas vertino, kad prieglobsčio prašytojos pasakojimas iš esmės buvo detalus ir nuoseklus, todėl tikėtina, kad ji galėjo dalyvauti mažiausiai vienoje protesto akcijoje. Tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja nei apklausų metu, nei po jų nenurodė buvusi sulaikyta ar kitaip baudžiama (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų išskirtinai dėl jos galimo dalyvavimo demonstracijose, t. y. kilmės valstybės teisėsaugos institucijos nesiėmė veiksmų dėl prieglobsčio prašytojos politinių įsitikinimų. Teismas vertino, jog atsakovas pagrįstai nenustatė, jog dėl pareiškėjos galimo dalyvavimo 2020-2021 m. (duomenys neskelbtini) vykusiose demonstracijose, kilmės valstybėje jai gresia persekiojimas.

8. Teismas akcentavo, jog nors prieglobsčio prašytoja į Lietuvos Respubliką atvyko dar 2022 m. spalio 6 d., tačiau prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik 2023 m. vasario14 d., t. y. 4 mėn. nuo paskutinio atvykimo į šalį. Pareiškėjos pateiktame pase yra dvi „D“ tipo vizos: (duomenys neskelbtini) viza, kuri galiojo nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. ir (duomenys neskelbtini) viza, kuri galiojo nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. liepos 13 d. Pareiškėja nenurodė esmingai pasikeitusių priežasčių, dėl kurių jai būtų būtina tarptautinė apsauga nuo 2023 m. vasario mėn., todėl Migracijos departamentas pagrįstai laikė, kad prieglobsčio prašytojos prašymas suteikti prieglobstį yra siekis įsitvirtinti Lietuvos Respublikoje (šalyje, kurioje gyvena ir jos pilnametis sūnus), o ne reali individualizuota persekiojimo grėsmė, o pasakojimą dėl pareiškėjos atžvilgiu kilmės valstybės institucijų vykdomo persekiojimo atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas sprendė, jog pareiškėjos nurodyti motyvai ir paaiškinimai savaime neįrodo, jog kilmės valstybėje jai kyla reali persekiojimo grėsmė. Tai, jog pareiškėjos atžvilgiu nebuvo panaudoti tipiniai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veiksmai – sulaikymas, administracinių/baudžiamųjų bylų iškėlimas, neapribotas judėjimas iš/į (duomenys neskelbtini), bausmės skyrimas „už akių“ ir kt., leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėja kilmės valstybės teisėsaugos institucijoms nėra svarbi kaip kelianti grėsmę pilietė, kurios neutralizavimo (duomenys neskelbtini) režimas siektų bet kokiomis priemonėmis.

10. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad grėsmė kilmės valstybėje jai kyla dėl šeiminių ryšių, kadangi 2022 m. gegužės 12 d. jos pilnametis sūnus pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini) ginkluotosiomis pajėgomis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dalyvavimas apklausoje, kratų atlikimas, tyrimo vykdymas dėl sūnaus veiklos savaime nesuponuoja persekiojimo dėl konvencinių priežasčių pareiškėjos atžvilgiu. Teismas nurodė, jog Migracijos departamentui nepavyko rasti duomenų, kad (duomenys neskelbtini) režimas vykdytų persekiojimą (duomenys neskelbtini) tėvų, kurių vaikai kovoja už (duomenys neskelbtini) laisvę ir nepriklausomybę. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėja nurodė, kad kilmės valstybėje jos atžvilgiu yra pradėta byla dėl sūnaus veiklos. Teismas taip pat akcentavo, jog Migracijos departamentas, siekdamas įvertinti prieglobsčio prašytojai kilmės valstybėje galimai kylančias grėsmes, patikrino Interpolo duomenų bazę, tačiau joje nebuvo duomenų apie pareiškėjos paiešką.

11. Teismas nepagrįstais pripažino pareiškėjos argumentus, kad Sprendimas buvo priimtas neatsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei netiriant situacijos kilmės valstybėje. Teismas pažymėjo, jog, kaip matyti iš bylos duomenų, Migracijos departamentas ypač išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjos prieglobsčio prašymą, įvertino visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, argumentuotai dėl jų pasisakė sprendime, vertino kilmės šalies informaciją ir visus duomenis įvertino sistemiškai bei kompleksiškai. Teismas sprendė, jog byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami ir tinkamai išnagrinėti pagal pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti dar daugiau papildomų duomenų.

12. Teismas akcentavo, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų reali ir individuali persekiojimo grėsmė. Tuo pačiu tai leidžia padaryti išvadą, kad nenustatyta ir pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija. Teismas sprendė, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėja iš savo kilmės šalies išvyko ne dėl persekiojimo grėsmės, rimtos rizikos pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o dėl siekio įsitvirtinti Lietuvos Respublikoje, kurioje gyvena ir jos pilnametis sūnus. Todėl šiuo atveju nėra nei vieno Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatyto pagrindo suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą.

III. 14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo neveikimą, kai atsakovas ne tik, kad nepridėjo prie bylos jos siųstos informacijos, tačiau ir ją ignoravo vertindamas jos prieglobsčio prašymą, be to, teismas nevertino skunde ir papildomuose paaiškinimuose išdėstytų esminių argumentų ir iškeltų klausimų, todėl liko neatskleista bylos esmė. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė prieglobsčio teisės standartus ir tuo pačiu neištaisė Migracijos departamento pabėgėlių teisės taikymo klaidų.

15.2. Pagrindinis teismo argumentas atmetant pareiškėjos teiginius, kad jai persekiojimo grėsmė kyla dėl jos sūnaus dalyvavimo kariniuose veiksmuose (duomenys neskelbtini) yra tai, kad Migracijos departamentas nerado tai patvirtinančios kilmės valstybės informacijos. Pažymėtina, jog pati pareiškėja pateikė daug kilmės valstybės informacijos, kur šie faktai yra patvirtinami. Tačiau pirmosios instancijos teismas jos visiškai nevertino ir sprendime nepasisakė, kodėl nevertina ar atmeta pateiktą kilmės valstybės informaciją, kuri sudaro nagrinėjamos prieglobsčio bylos esmę (tuo labiau, kai atsakovas teigia neva neradęs tokios informacijos).

15.3. Negana to, kad atsakovas nesurinko aktualios kilmės valstybės informacijos, Migracijos departamento darbuotojas, nagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, ignoravo ir pačios pareiškėjos pateiktus įrodymus. 2023 m. rugsėjo 26 d. pareiškėja el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė 4 nuorodas į skirtingus šaltinius. Pareiškėjos pateiktuose straipsniuose aprašoma, kaip (duomenys neskelbtini) persekiojami (duomenys neskelbtini) kariaujančių savanorių artimieji. Nepaisant to, kad šis laiškas buvo nusiųstas Migracijos departamentui, nė vienas iš šių straipsnių nėra vertinamas Migracijos departamento Sprendime, šie straipsniai net nebuvo pridėti prie pirmosios instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino šių pareiškėjos pateiktų įrodymų.

15.4. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 22 d. Migracijos departamento darbuotojui pateikė ir nutekintą (duomenys neskelbtini) teisėsaugos (duomenys neskelbtini) sąrašą. Šiuos duomenis pareiškėja atsiuntė atsakovui dar iki Migracijos departamento Sprendimo priėmimo, tačiau atsakovas šių dokumentų neišvertė, Migracijos departamento sprendime šie duomenys nėra minimi ar analizuoti, šis el. laiškas nebuvo pridėtas prie bylos medžiagos pateiktos pirmosios instancijos teismui, todėl pareiškėjos nuomone, Migracijos departamentas ignoravo ne tik jos pateiktą kilmės valstybės informaciją, tačiau ir pateiktus papildomus dokumentus, kurie yra esminiai pareiškėjos byloje.

15.5. Bylos faktinės aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo teiginius, esą Migracijos departamentas pareiškėjos prieglobsčio prašymą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, o tai, kad atsakovas nesurinko aktualios kilmės valstybės informacijos, ignoravo pareiškėjos teikiamus dokumentus ir kilmės valstybės informaciją pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, tai išsamiai aprašyta teismui pateiktuose 2024 m. sausio 9 d. papildomuose paaiškinimuose. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų ir rašytinių įrodymų, kurie yra esminiai prieglobsčio byloje, nieko nepasisakė. Tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Migracijos departamento sprendimo pagrįstumo prieštarauja bylos medžiagai, rodo, kad teismas netinkamai išanalizavo pareiškėjos skundą ir bylos medžiagą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.

15.6. Kilmės valstybės informacija, kuri pirmosios instancijos teismui buvo pateikta papildomuose paaiškinimuose ir, kurios teismas nevertino, išskirtinai vadovaudamasis atsakovo pateiktomis išvadomis nurodo, kad po 2020 m. protestų (duomenys neskelbtini) nėra galimybės išreikšti politinių-opozicinių pažiūrų nepatiriant persekiojimo, o protestų dalyviai yra teisiami praėjus dvejiems ar trejiems metams nuo jų dalyvavimo protestuose. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti pareiškėjos situaciją koncentruojantis į numatomas pasekmes, bendros situacijos ir pareiškėjo individualių aplinkybių kontekste. Kaip matyti iš pateiktos kilmės valstybės informacijos „eiliniams“ protestuotojams yra keliamos baudžiamosios bylos dėl jų dalyvavimo protestuose net prieš 3 metus (t. y. 2020 m.), pareiškėja ne tik dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini), tačiau tęsė savo protestinę veiklą Lietuvoje, todėl kilmės valstybės kontekste jos baimė būti persekiojamai dėl savo protestinės veiklos yra visiškai pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos individualias aplinkybes ir pateiktą kilmės valstybės informaciją, privalėjo pasisakyti, kodėl, jo nuomone, pareiškėjos baimė būti persekiojamai yra pagrįsta ar nepagrįsta, tačiau teismas pacitavo atsakovo išvadą, neatlikęs savarankiško vertinimo.

15.7. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja „nenurodė esmingai pasikeitusių priežasčių dėl kurių jai būtų būtina tarptautinė apsauga nuo 2023 m. vasario mėn.“, teismo posėdžio metu, pareiškėja paaiškino, kad atleidimas iš darbo (kai ji jau turėjo būti paaukštinta pareigose), kuriam įtaką tikėtina padarė, būtent nuolatiniai (duomenys neskelbtini) teisėtvarkos apsilankymai pas ją, ir dar vienas kvietimas atvykti į apklausą, buvo „paskutinis lašas“ paskatinęs ją išvykti. Be to, jeigu teismas būtų įvertinęs pareiškėjos dokumentus, būtų identifikavęs, kad informacija apie tai, kad pareiškėjos sūnus kariauja (duomenys neskelbtini) buvo nutekinta 2023 m. lapkričio 18 d., t. y. iki šios datos (duomenys neskelbtini) teisėsauga neturėjo tiesioginių įrodymų apie jos sūnaus dalyvavimą kare (duomenys neskelbtini), tačiau šis informacijos nutekinimas situaciją pakeitė iš esmės. Ir be pareiškėjos papildomų paaiškinimų, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas savarankišką ir individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, turėjo identifikuoti šias esmines pareiškėjos bylos aplinkybes.

15.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susikoncentravo į tai, kad pareiškėja galėjo laisvai išvykti iš (duomenys neskelbtini), ar, kad jos nėra Interpolo duomenų bazėje. Rizikos vertinimas turi būti nukreiptas į ateitį, o kilmės valstybės informacija patvirtina, kad net iš (duomenys neskelbtini) teisėtai išvykę asmenys, grįžę į kilmės valstybę, buvo suimti.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

17.1. Pareiškėjos apeliaciniame skunde vardijama kilmės valstybės informacija, nėra susijusi individualiai su pareiškėja, be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos nurodomose situacijose asmenys buvo sulaikyti teisėsaugos ir nubausti ne dėl jų šeimos narių veiklos.

17.2. Atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios kilmės valstybės informacijos. Priešingai, Migracijos departamentas įvertino visą eilę medžiagos apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje (Amnesty International, Viasna, Jungtinių Tautų žmogaus teisių JAVVD ataskaita ir kt.). Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami. Migracijos departamentas, nepažeisdamas teisės aktų nustatytų reikalavimų, surinko tiek informacijos, kiek ji yra pakankama tinkamam, nešališkam ir objektyviam pareiškėjos individualių aplinkybių ištyrimui, todėl tai, jog pareiškėjos netenkina surinkta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Migracijos departamento sprendimas yra nepagrįstas.

17.3. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, tinkamai atliko pareiškėjos prašymo suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausų metu pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, jog tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali individualizuota persekiojimo rizika. Pažymėtina ir tai, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.

17.4. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) režimas vykdytų persekiojimą (duomenys neskelbtini) tėvų, kurių vaikai kovoja už (duomenys neskelbtini) laisvę ir nepriklausomybę. Pareiškėja nurodė, kad kilmės valstybėje jos atžvilgiu yra pradėta byla dėl sūnaus veiklos. Migracijos departamentas, siekdamas įvertinti pareiškėjai kilmės valstybėje galimai kylančias grėsmes, patikrino Interpolo duomenų bazę, tačiau joje nebuvo duomenų apie jos paiešką. Migracijos departamentas vertino, kad atsižvelgus į tai, labai tikėtina, jog nėra paskelbta tarptautinė pareiškėjos paieška, jos taip pat nėra ir asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąraše.

17.5. Vien pareiškėjos dalyvavimas protesto akcijose ir kritiškos nuomonės reiškimas socialiniuose tinkluose savaime nesuponuoja išvados, kad asmeniui dėl to gali kilti grėsmė kilmės valstybėje. Be to, galimas pareiškėjos dalyvavimas protestuose ir nuomonės reiškimas socialiniuose tinkluose savaime nelemia galimybės gauti prieglobstį, o vien tik abstraktūs teiginiai, kad dėl dalyvavimo protestuose ir nuomonės dalijimosi socialiniuose tinkluose gali būti sulaikyta, nėra pakankami prielaidai, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Taip pat, kaip matyti iš pareiškėjos apklausų metu duotų paaiškinimų, pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra tik siekis įsitvirtinti Lietuvos Respublikoje (ką iš esmės patvirtino ir pati prieglobsčio prašytoja apklausų metu Migracijos departamente), o ne reali individualizuota persekiojimo grėsmė.

17.6. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) po 2020 m. prezidento rinkimų vis dar sistemingai persekiojami ne tik žurnalistai, opozicijos veikėjai, studentai, bet ir eiliniai piliečiai, išėję į gatves pareikšti savo nuomonės, arba komentuojantys pareigūnų veiksmus internete. Vis dėl to, 2023 m. duomenys rodo tam tikrą valdžios institucijų „persigrupavimą“ – persekiojami labiau politiškai ir visuomeniškai aktyvūs veikėjai, o ne atsitiktiniai 2020-2021 m. vykusių protestų dalyviai. Antra, bendra saugumo padėtis per se (savaime) nelemia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojai dėl jos asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 23S216493, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjai prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jos prašymas buvo pagrįstai netenkintas.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjai kyla individuali persekiojimo rizika, nes jos sūnus atlieka karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), nepaisant pareiškėjos pateiktos kilmės valstybės informacijos, kuri patvirtina jos baimę būti persekiojamai dėl giminystės ryšių. Pareiškėja nurodo, jog teismas nevertino ir informacijos apie atsakovo netinkamai vykdytą prieglobsčio procedūrą. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) net praėjus 3 m. po protestų, „eiliniams“ protesto dalyviams keliamos baudžiamosios bylos, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos persekioja tik „žinomus“ opozicionierius, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas.

21. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

22. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

23. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

24. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

25. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

26. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

29. Pareiškėja apeliaciniame skunde pažymi, jog Migracijos departamentas nevertino pareiškėjos atsakovui pateiktos informacijos apie padėtį kilmės valstybėje, patvirtinančios, kad (duomenys neskelbtini) persekiojami (duomenys neskelbtini) kariaujančių savanorių artimieji, neatliko išsamaus kilmės valstybės informacijos vertinimo ir nepagrįstai nurodė, jog duomenų, kad (duomenys neskelbtini) režimas vykdytų nesirenkamą persekiojimą (duomenys neskelbtini) tėvų, kurių vaikai kovoja už (duomenys neskelbtini) laisvę ir nepriklausomybę, rasti nepavyko.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog Tvarkos aprašo 7 punkte nurodyta, jog priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas ES valstybes nares, Europos Sąjungos prieglobsčio agentūrą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius.

Migracijos departamento sprendime nurodyta, kad nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas vadovavosi įvairiais šaltiniais apie pareiškėjos kilmės valstybės situaciją 2020–2022 m., t. y. „Amnesty International“, Jungtinių Valstijų valstybės departamento, žmogaus teisių gynimo organizacijos „Viasna“, „Freedom House“, „Human Rights Watch“, tarptautinių organizacijų ir žiniasklaidos priemonių tyrimus. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog Migracijos departamentas surinko tiek informacijos, kiek jos pakanka nešališkam ir objektyviam pareiškėjos individualių aplinkybių ištyrimui bei teisingam sprendimo priėmimui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitokioms išvadoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija ir individuali prieglobsčio prašytojui kylanti persekiojimo grėsmė. Akcentuotina, kad prieglobstis asmeniui suteikiamas ne savaime vien tik dėl jo kilmės valstybės informacijos, o kiekvienu individualiu atveju, įvertinus, kad užsieniečiui gresia persekiojimas. Įvertinus aplinkybių visumą, atsižvelgiant į tokias aplinkybes, jog nėra paskelbta tarptautinė prieglobsčio prašytojos paieška, jos taip pat nėra ir asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąraše, pareiškėja kelis kartus kirto (duomenys neskelbtini) siena po to, kai jos sūnus pabėgo į Lietuvos Respubliką ir sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) ginkluotosiomis pajėgomis, vertintina, jog pareiškėjos pateiktuose informacijos šaltiniuose nurodoma informacija apie (duomenys neskelbtini) persekiojamus (duomenys neskelbtini) kariaujančių savanorių artimuosius, neleidžia prieiti prie išvados apie tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) institucijų) tikėtinus motyvus ir tikslus siekti nustatyti būtent pareiškėjos buvimo vietą, ją sulaikyti ir nubausti arba su ja susidoroti.

31. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė pareigos motyvuoti savo sprendimą, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus paaiškinimus bei kilmės valstybės informaciją apie jai gresiantį persekiojimą.

32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, pabrėžia, kad pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės, 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1616-822/2021, ir kt.).

33. Šiuo aspektu pažymėtina, kad EŽTT yra nurodęs, jog nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92)). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą, teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje nustatytas aplinkybes, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo taip pat matyti, kad teismas pasisakė dėl pareiškėjos dalyvavimo protesto akcijose (duomenys neskelbtini), dėl pareiškėjos šeimyninių ryšių, pažymėjo, kad pareiškėjos situacija buvo įvertinta individualiai, vertino, jog Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Pasisakant dėl pareiškėjos argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nevertino papildomų pareiškėjos pateiktų paaiškinimų ir įrodymų, pažymėtina, jog pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai buvo pridėti prie bylos medžiagos. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ reikalavimų.

Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai nėra išsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

35. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pareiškėjos baimę būti persekiojamai dėl jos dalyvavimo protesto akcijose (duomenys neskelbtini) bei Lietuvoje.

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė baime būti nubausta (duomenys neskelbtini) dėl dalyvavimo protesto akcijose, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių savo dalyvavimą 2020 m. protesto akcijose prieš suklastotus (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų rezultatus, nepateikė. Pareiškėja nei apklausų metu, nei po jų nenurodė buvusi sulaikyta ar kitaip baudžiama (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų išskirtinai dėl jos galimo dalyvavimo demonstracijose, t. y. kilmės valstybės teisėsaugos institucijos nesiėmė veiksmų dėl prieglobsčio prašytojos politinių įsitikinimų. Šią nuostatą patvirtinta ir Migracijos departamento turimi duomenys, kad N. P. po 2020-2021 m. vykusių protestų (duomenys neskelbtini) mažiausiai 4 kartus oficialiai vyko per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktus: 2022 m. balandžio 15 d. per (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 16 d. per (duomenys neskelbtini) atvyko iš (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 25 d. per (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 6 d. per (duomenys neskelbtini) atvyko iš (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, įvertinusi, jog pareiškėjos atžvilgiu nebuvo panaudoti tipiniai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veiksmai – sulaikymas, administracinių/baudžiamųjų bylų iškėlimas, neapribotas judėjimas iš/į (duomenys neskelbtini), bausmės skyrimas „už akių“ ir kt., leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, jai kylanti grėsmė tėra hipotetinio pobūdžio, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe.

37. Atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktą pasakojimą, nėra pagrindo prieiti prie išvados, jog jos nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Prieglobsčio prašytojos nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra susijusios su bendra saugumo padėtimi jos kilmės šalyje, tačiau tai savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nesudaro pagrindo suteikti pabėgėlio statusą. Be to, bendra saugumo padėtis per se (savaime) nelemia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojai dėl jos asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento atliko išsamumų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties jos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jai kyla individuali persekiojimo grėsmė. Todėl pareiškėja neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

39. Grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos nurodytų aplinkybių.

41. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

42. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Milda Vainienė