2021-03-17 Nr. AB-5455-3-64-3-00767-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-719-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00767-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Šiaulių TI nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. jis turėjo suimtojo statusą ir jam buvo taikomos mažesnės garantijos nei asmenims, turintiems nuteistojo statusą, t. y. jis turėjo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimą gryname ore, o asmenims, turintiems nuteistojo statusą, buvo suteikiami du pasivaikščiojimai po vieną valandą. Dėl to Šiaulių TI jis buvo diskriminuojamas, žeminamas jo orumas. Jis serga (duomenys neskelbtini) liga, todėl yra priskiriamas prie neįgaliųjų ir jam turi būti suteikiamos geresnės kalinimo sąlygos.

2.2. Pareiškėjo teisės buvo pažeistos 120 dienų, vieną dieną jis įvertino 50 Eur suma, todėl prašė priteisti iš atsakovo 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjas Šiaulių TI ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. sausio 16 d., nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. kovo 5 d., nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. kovo 16 d., taip pat nuo 2020 m. kovo 18 d. iki šios dienos. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas, SVĮ) 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ nuo 2019 m. birželio 1 d. nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Nuo 2019 m. birželio 1 d. rūkantiems suimtiesiems nustatytas vienos valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (tai atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus), o nerūkantiems suimtiesiems – dviejų valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Pasivaikščiojimo trukmė suimtiesiems ir nuteistiesiems nustatyta vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) nuostatomis, todėl atsakovo atstovas veikė vadovaudamasis teisės aktais.

3.2. Pareiškėjas iš esmės skundžia ne Šiaulių TI administracijos veiksmus, bet patį teisinį reguliavimą. Šiaulių TI veikia išimtinai teisės aktų nustatyta tvarka ir neviršija savo kompetencijos, t. y. nekuria ir nekeičia teisės aktų. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad įstatymų leidėjas tinkamai neįvertino suimtojo ir nuteistojo statusui būdingų aspektų (laikymo kalinimo įstaigoje laiko trukmės ir t. t.). Be to, kaip matyti iš Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2020 m. gegužės 26 d. pažymos Nr. 61-1225, pareiškėjas į įstaigos direktorių su skundais dėl skunde nagrinėjamų netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. liepos 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ nuo 2019 m. birželio 1 d. nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Šio įsakymo 3.3 punktu Resocializacijos skyriaus viršininkui pavesta organizuoti įsakymo paskelbimą įstaigoje laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems. Taigi, minėtu įsakymu nuo 2019 m. birželio 1 d. rūkantiems suimtiesiems nustatytas vienos valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore ir tai atitinka Suėmimo vykdymo įstatymą bei jam neprieštarauja, o nerūkantiems suimtiesiems – dviejų valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Tokia tvarka įtvirtinta ir Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakyme Nr. 1/01-149, kurio 2 punktu pripažintas netekusiu galios Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“.

6. Teismas sutiko su atsakovo atstovo pozicija, kad nerūkantiems asmenims ilgesnio negu įstatyme numatyto pasivaikščiojimo laiko suteikimas negali būti suprantamas kaip asmens diskriminacija. Teismas nurodė, kad viešojo administravimo institucija privalo laikytis įstatymų ir suteikti kalintiems asmenims ne blogesnes negu įstatyme numatytas sąlygas, t. y. nagrinėjamu atveju ne mažiau kaip vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore, tačiau ilgesnio nei numato įstatymas pasivaikščiojimo laiko gryname ore suteikimas yra išimtinai atsakovo atstovo teisė, kuri, be kita ko, yra motyvacija kalinčius asmenis rinktis sveikesnį gyvenimo būdą.

7. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl diskriminacijos, nurodydamas, kad Bausmių vykdymo kodeksas nustato nuteistų asmenų terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, o suėmimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas. Suimtieji ir nuteistieji asmenys yra skirtingų kategorijų, jų statusas yra skirtingas, o taip pat ir reikalavimai jiems gali būti taikomi skirtingi.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra jokių medicininių pažymėjimų – rekomendacijų, kad dėl nustatytos ligos ((duomenys neskelbtini)) jam reikalinga papildomai pasivaikščioti gryname ore.

9. Teismas iš Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2020 m. gegužės 26 d. pažymos Nr. 61-1225 nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. į Šiaulių TI direktorių su skundais ar prašymais dėl pasivaikščiojimo laiko nesikreipė. Nors pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad skundai, asmenims pasirašant Šiaulių TI knygoje, nepriimami, ir tai jis yra apskundęs Generalinei prokuratūrai, kitoms institucijoms, kurios yra pripažinę, jog Šiaulių TI elgiasi netinkamai, tačiau nepateikė apie tai jokių rašytinių įrodymų, todėl tokius jo teiginius teismas vertino kritiškai.

10. Nustatęs, kad Šiaulių TI nepažeidė įstatymo, kuriame numatytas reikalavimas kalintiems asmenims suteikti vienos valandos pasivaikščiojimą gryname ore, t. y. nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, teismas sprendė, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 11. Pareiškėjas I. M. apeliaciniame skunde prašo: 1) pripažinti Šiaulių TI administracijos veiksmus neteisėtais ir priteisti jam 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) panaikinti Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Šiaulių TI vykdoma suėmimo vykdymo tvarka pažeidė pareiškėjo teises, jis buvo baudžiamas, žeminamas, diskriminuojamas vien dėl to, kad yra rūkantis. Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) ir kitų įstatymų nuostatas. Minėtu įsakymu nerūkantiems asmenims suteikiama galimybė viena valanda ilgiau pasivaikščioti lauke ir papildomos garantijos dažniau lankytis sporto salėje, stalo teniso, biliardo salėse, krepšinio aikštelėse. Toks asmenų skirstymas yra diskriminacinis.

12.2. Pareiškėjas daug kartu kreipėsi į Šiaulių TI administraciją su skundais, tačiau jo skundai nebūdavo registruojami. Šiaulių TI administracija nevykdė Suėmimo vykdymo įstatyme įtvirtintos pareigos priimti kalinčių asmenų prašymus, peticijas, skundus, pasiūlymus. Teismas turėtų išreikalauti iš Šiaulių TI registracijos žurnalus, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo skundai nebuvo registruojami nuo kovo vidurio iki 2020 m. rugpjūčio 17 d.

12.3. Nors Šiaulių TI administracija teigė, kad pareiškėjas dėl nurodytų patirtų išgyvenimų nesikreipė į psichiatrą, tačiau tokio specialisto Šiaulių TI nėra.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

13.1. Apeliaciniame skunde abstrakčiai kartojamos pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nurodytos aplinkybės apie tariamą rūkančiųjų diskriminavimą, kadangi jiems skiriamas viena valanda trumpesnis pasivaikščiojimas nei nerūkantiems. Teismas įvertino nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir konstatavo, kad jokie teisės aktai, nustatant skirtiną pasivaikščiojimų trukmę rūkantiems ir nerūkantiems asmenis, nepažeisti. Šiaulių TI esantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie yra rūkantys, užtikrinama Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje ir Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta minimali atitinkamai kategorijai priskiriama pasivaikščiojimų trukmė, o ilgesnio nei numato įstatymai pasivaikščiojimo laiko gryname ore suteikimas yra išimtinai atsakovo atstovo teisė.

13.2. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad skundai, teikiami Šiaulių TI administracijai, nebuvo registruojami, taip pat nurodo, kad nebuvo psichiatro. Pareiškėjas aplinkybių, susijusių su skundų neregistravimu ir galimybe kreiptis į psichiatrą, pirmosios instancijos teismui neskundė, todėl draudžiant apeliaciniame skunde plėsti skundo nagrinėjimo ribas, atsakovo atstovas plačiau dėl minėtų argumentų nepasisakė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ nustatytos pasivaikščiojimo gryname ore tvarkos, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, skundžiamu sprendimu skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumo, pirmiausiai pažymi, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Kadangi apeliaciniame skunde nurodytas reikalavimas dėl Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ nebuvo reiškiamas ir priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, taip pat prašomos atlyginti žalos atsiradimas nebuvo siejamas su aplinkybėmis, kad nerūkantys suimtieji (nuteistieji) dažniau įtraukiami į užimtumo veiklas (išvedant į krepšinio aikštelę, į teniso, treniruoklių sales), aptartas reikalavimas nėra nagrinėjamas, o naujos aplinkybės – vertinamos ir apeliacinės instancijos teisme.

18. Pareiškėjas pareikštu skundu prašomą priteisti neturtinės žalos, kurią vertina 6 000 Eur suma, atsiradimą sieja su, jo teigimu, diskriminacija, vykdoma taikant Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“, kuriuo nerūkantiems asmenims suteikiama galimybė viena valanda ilgiau pasivaikščioti gryname ore. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, jog nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu jam, suimtajam, neturinčiam gydytojų išvados dėl bent vieno papildomo vienos valandos pasivaikščiojimo, buvo užtikrinamas Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytos trukmės vienos valandos pasivaikščiojimas gryname ore.

19. Šiaulių TI direktorius 2019 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ 1.2 papunkčiu, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 9 straipsnyje įtvirtintu teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principu, pagal kurį nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigos 2019 m. vasario 13 d. rašte Nr. 1/3D-412 „Dėl rūkymo problemos laisvės apribojimo vietose“ išdėstytus pasiūlymus dėl rūkymo žalos darbuotojų ir kalinčiųjų asmenų sveikatai, nustatė nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) viena valanda ilgesnę pasivaikščiojimo trukmę, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta ir Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 1/01-149 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ 1.2 papunktyje.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad visų asmenų lygybės pagal įstatymą principas – tai demokratinės visuomenės pagrindas. Asmenų lygybės principas gali būti apibūdinamas kaip nediskriminacija. Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (žr.

Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimą). Šis principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Lygybės principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas (žr.

Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimą, 2012 m. birželio 29 d. nutarimą, 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą ir kt.). Taigi, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (žr.

Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimus).

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje Konvencijos 14 straipsnyje numatyto nediskriminavimo principo pažeidimu laikoma situacija, kai asmenys traktuojami skirtingai analogiškose situacijose, nepateikiant objektyvaus tokio traktavimo pagrindimo, taip pat pažeidimu laikoma situacija, kai be objektyvaus pagrindimo skirtingose situacijose esantys asmenys nėra traktuojami skirtingai (žr., pvz., EŽTT 2000 m. balandžio 6 d. sprendimą Thlimmenos prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 34369/97)).

22. Nagrinėjamu atveju Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ siekiama pozityvaus visuomenei reikšmingo tikslo – skatinti sveiką gyvenseną ir mažinti rūkymo (inter alia (be kita ko) pasyvaus rūkymo) sukeliamą žalą, o šio tikslo siekiama nustatant paskatinimo priemonę, kuri taikoma atsižvelgiant į objektyvų kriterijų – asmens rūkymą / nerūkymą. Pažymėtina, kad EŽTT ne kartą yra pripažinęs, kad pasyvus rūkymas prisideda prie kalinimo sąlygų bloginimo (žr., pvz., EŽTT 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Onaca prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 22661/06) 50 p.; 2011 m. spalio 18 d. sprendimo byloje Pavalache prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38746/03) 89–94 p.; 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo byloje Florea prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 37186/03) 60–65 p.; 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99); ir kt.).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog siekiant aukščiau minėto tikslo, nerūkantiems suimtiesiems taikoma nurodyta paskatinimo priemonė, savaime nesuponuoja rūkančių asmenų diskriminacijos: pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nerūkantiems asmenims ilgesnio negu įstatyme numatyto pasivaikščiojimo laiko suteikimas negali būti suprantamas kaip asmens diskriminacija. Ilgesnės nei minimali įstatymų nustatytos trukmės pasivaikščiojimo gryname ore suteikimas yra atsakovo atstovo teisė, kuri naudojama, kaip minėta, siekiant pozityvaus tikslo, motyvuojančio kalinamus asmenis rinktis sveikesnį gyvenimo būdą. Bet kuris suimtasis gali priimti sprendimą nerūkyti ir pasinaudoti teise į ilgesnį pasivaikščiojimo gryname ore laiką. Pažymėtina, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 33 straipsnį, nustatantį suimtiesiems skiriamas paskatinimo priemones, kaip viena iš paskatinimo priemonių už nepriekaištingą elgesį, yra pasivaikščiojimo laiko pailginimas iki trijų valandų.

24. Kadangi nėra pagrindo manyti, kad Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ nustatyta tvarka pareiškėjas, kaip rūkantis asmuo, yra diskriminuojamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant vienos iš būtinų sąlygų, numatytų CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas taip pat neįrodė, jog daug kartų kreipėsi į Šiaulių TI administraciją su tokio pobūdžio, t. y. dėl pasivaikščiojimo trukmės, skundais, tačiau jo skundai nebūdavo registruojami: bylos duomenimis, pareiškėjas nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. į Šiaulių TI direktorių su skundais ar prašymais nesikreipė (b. l. 8). Pareiškėjas, teismo posėdžio metu teigęs, jog aplinkybę, kad skundai, asmenims pasirašant Šiaulių TI knygoje, nepriimami, yra nurodęs skunduose Generalinei prokuratūrai, kitoms institucijoms, kurios yra pripažinusios, jog Šiaulių TI elgiasi netinkamai, nenurodė ir nepateikė jokių tokius paaiškinimus patvirtinančių įrodymų, todėl teismas pagrįstai tokius pareiškėjo paaiškinimus vertino kritiškai.

25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspęsti reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškinęs bei taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė sprendimą, kurio pareiškėjo apeliacinis skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė