Legislator Case Law & Legislation
6cd23c7f-c365-4a8a-ae2e-ca11765c996b AI generated

6cd23c7f-c365-4a8a-ae2e-ca11765c996b · TelÅ¡ių apylinkės teismas

Case Number 6cd23c7f-c365-4a8a-ae2e-ca11765c996b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Vilniaus mBaudžiamoji byla Nr. 1-668-853/2020 Proceso Nr. 1-01-1-28258-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2 (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 14 d. Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teisėja Andželika Butkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant kaltinamajam V. J., nuotoliniu bÅ«du per vaizdo konferencijÄ ZOOM prokurorui Žilvinui Generauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

Legislator headnote

AI generated

6cd23c7f-c365-4a8a-ae2e-ca11765c996b · TelÅ¡ių apylinkės teismas: J.. V. J. automobilį vairavo A. P., kuri yra buvusi D. P. žmona. Kieme jie užvedė su laidais D. P. automobilį ir V. J. su A. P. iÅ¡važiavo, o jie kartu su D. P. ir D. Å . maždaug po penkių minučių taip pat iÅ¡važiavo, automobilį vairavo D. P.. Jiems atvykus prie Å erkÅ¡nėnų tvenkinio aikÅ¡telės, D. P. nesustabdė savo vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovėjusio V. J. automobilio priekinę dalį. Lauke stovėjęs V. J. iÅ¡ rankų iÅ¡metė laikytÄ alaus stiklinę ir pribėgo prie jų automobilio bei atidaręs vairuotojo dureles pradėjo rankų kumščiais į galvos sritį daužyti prie vairo sėdėjusį D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Vilniaus mBaudžiamoji byla Nr. 1-668-853/2020 Proceso Nr. 1-01-1-28258-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2 (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 14 d. Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teisėja Andželika Butkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant kaltinamajam V. J., nuotoliniu bÅ«du per vaizdo konferencijÄ ZOOM prokurorui Žilvinui Generauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis užsienyje (Anglų įmonėje), baustas administracine tvarka, teistas: 1. 2008 m. vasario 13 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė - bauda 50 MGL; 2. 2017 m. spalio 18 d.

Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, galutinė bausmė - bauda (100 MGL) 3766 Eur, ir automobilio konfiskavimas, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : V. J. sukėlė fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: 2020 m. liepos 10 d. apie 22.00 val., prie tvenkinio, esančio Mažeikių r., Å erkÅ¡nėnų k., Tilto gatvėje, konflikto metu, rankos kumščiu sudavė daugiau nei 5 smÅ«gius D.

P. į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam D. P. fizinį skausmÄ . Kaltinamasis V. J. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad jis su Å . B. ir A. P. buvo atvažiavę prie Å erkÅ¡nėnų tvenkinio, kur vartojo alų. Po kurio laiko prie tvenkinio atvažiavo ir D. P., kuris jau važiuodamas per tiltÄ atsitrenkė į tilto turėklus ir dideliu greičiu įvažiavo į aikÅ¡telę, kurioje stovėjo Å . B. automobilis, į kurį D.

P. įvažiavo. Jis pribėgo prie D. P. ir atidaręs automobilio dureles pradėjo klausti, kÄ Å¡is iÅ¡darinėja. Tarp jo ir D. P. įvyko žodinis konfliktas. Jis neleido D. P. važiuoti ir tada jis su ranka sudavė D. P. 3-4 kartus į galvos sritį. Gal sudavė ir daugiau, tačiau jis to neprisimena. Jį nuo D. P. atitraukė A. P.. Tada atvažiavo policija. Jis tik norėjo sustabdyti, kad D. P. daugiau niekur nevažiuotų, todėl ir sudavė smÅ«gius. NuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos veikos.

Su civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, nes suma per didelė. Sutinka, kad nukentėjusysis nuo jo smÅ«gių galėjo pajusti skausmÄ . Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras.

Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu. Kaltinamojo V. J. kaltė be jo paties prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais: - 2020 m. liepos 11 d. informaciniu pranešimu ROIK 0120000366596, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 10 d. apie 21.30 val., D. P. padarė eismo įvykį susidūrė su automobiliu BMW valst. numerių nežino, kurio vairuotojas sumušė D.

P., tačiau jis pats visų aplinkybių neatsimena, nes buvo neblaivus, apie tai, kad buvo sumuštas papasakojo D. P. draugė (b. l. 5-6); - 2020 m. liepos 13 d. D. P. protokolu - pareiškimu, kuriame nurodyta, kad D. P. 2020 m. liepos 10 d. apie 22 val., Mažeikių r., Šerkšnėnų k., Tilto gatvėje iš karto po eismo įvykio, kuriame jis dalyvavo, sumušė V. J. (b. l. 10-12); - ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo D. P. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad kaip jį sumušė pažįstamas V.

J. neatsimena, nes buvo stipriai neblaivus ir galimai po pirmojo gauto smÅ«gio prarado sÄ monę. Pamena tai, kad 2020 m. liepos 10 d. maždaug apie 22 val., bÅ«damas neblaivus atvažiavo prie maudyklos, kuri yra Å erkÅ¡nėnuose, Mažeikių r., susitikti su V. J., nes sekančiÄ dienÄ turėjo su juo kartu iÅ¡važiuoti darbuotis į AnglijÄ , nes jau prieÅ¡ tai jie buvo susitarę, kad ir susitiks prie maudyklos Å erkÅ¡nėnuose, aptars, atsigers alaus. Kaip jis atvažiavo prie tos maudyklos, prie tilto kliudė Å .

B. automobilį, kuris buvo atvažiavęs kartu su V. J.. Jis, Å . ir V. yra draugai ir bendradarbiai, kartu dirbdavo Anglijoje. Jis gerai pamena tai kaip kliudė Å . automobilį ir sustojo, tada prie jo priėjo V., atidarė dureles ir trenkė jam kumščiu smÅ«gį į galvÄ ir matomai jis prarado sÄ monę, nes nieko jis daugiau nepamena, nepamena kur ir kiek tiksliai smÅ«gių sudavė jam. Kas iÅ¡kvietė policijÄ nežino, bet kaip jis įtaria, kad Å ., nes pastarojo automobilis buvo. Atvyko pareigÅ«nai, visiems nustatė girtumus.

Jis buvo nubaustas administracine tvarka dėl vairavimo neblaiviam. Po Å¡io įvykio, kitÄ dienÄ jo draugai, tai yra D. Å . ir G. M., kurie kartu vyko su juo vakarykščiai prie maudyklos ir papasakojo, kad V. jam sudavė daug smÅ«gių į galvos sritį, bet pats Å¡ito nepamena, ir kiek tiksliai sudavė smÅ«gių draugai nepasakė, bet sakė galėjo kokius 5-7 kartus smÅ«giuoti. Po Å¡io įvykio jis pas medikus nesikreipė ir nebesikreips. Po V. suduotų smÅ«gių jis patyrė fizinį skausmÄ , galvoje buvo ir guzų atsiradę, bet praėjo (b. l. 16-17, 18-19); - ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos G.

M. parodymais, kur ji parodė, kad 2020 m. liepos 10 d. apie 20.30 val., pas jos draugÄ D. P. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, kartu buvo ir dar vienas draugas D. Å .. Namuose gėrė alų ir D. P. į telefonÄ paskambino V. J., kuris pakvietė atvykti prie Å erkÅ¡nėnų tvenkinio. D. P. kieme bandė užvesti stovėjusį savo automobilį BMW markės, numerių nežino, bet automobilio neužvedė. Tada D. P. paskambino V. J. ir pasakė, kad negali užvesti savo maÅ¡inos ir pas juos adresu (duomenys neskelbtini) atvyko su savo automobiliu BMW numerių nežino V.

J.. V. J. automobilį vairavo A. P., kuri yra buvusi D. P. žmona. Kieme jie užvedė su laidais D. P. automobilį ir V. J. su A. P. iÅ¡važiavo, o jie kartu su D. P. ir D. Å . maždaug po penkių minučių taip pat iÅ¡važiavo, automobilį vairavo D. P.. Jiems atvykus prie Å erkÅ¡nėnų tvenkinio aikÅ¡telės, D. P. nesustabdė savo vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovėjusio V. J. automobilio priekinę dalį. Lauke stovėjęs V. J. iÅ¡ rankų iÅ¡metė laikytÄ alaus stiklinę ir pribėgo prie jų automobilio bei atidaręs vairuotojo dureles pradėjo rankų kumščiais į galvos sritį daužyti prie vairo sėdėjusį D.

P., jam suduodamas daugiau kaip septynis smÅ«gius į galvÄ , tai viskÄ matė ji, nes sėdėjo keleivio vietoje. Kai D. P. pradėjo V. J. muÅ¡ti kumščiais, ji iÅ¡lipo iÅ¡ keleivio vietos ir bėgo kartu su D. Å . atitraukti V. J. nuo D. P., kad jo nebemuÅ¡tų. Ji matė, kaip D. P. prarado sÄ monę ir nugriuvo ant keleivio sėdynės. Tada V. J. apibėgo automobilį ir atsidaręs keleivio dureles su kojomis sudavė daugiau, kaip tris ar keturis smÅ«gius kojomis D. P. į galvos sritį, kuris automobilyje gulėjo be sÄ monės. Ji tokiu V.

J. elgesiu yra labai pasipiktinusi (b. l. 35-36); - ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo D. Å . parodymais, kur jis parodė, kad 2020 m. liepos 10 d. apie 20.30 val. buvo pas savo draugÄ D. P. namuose adresu (duomenys neskelbtini), ten taip pat buvo G. M. ir vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. D. P. į telefonÄ paskambino V. J. ir pakvietė atvykti prie Å erkÅ¡nėnų tvenkinio. D. P. kieme bandė užvesti stovėjusį savo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet automobilio neužvedė, tada D.

P. paskambino V. J. ir pasakė, kad negali užvesti savo automobilio ir pas juos adresu (duomenys neskelbtini), atvyko su savo automobiliu (duomenys neskelbtini) numerių nežino V. J.. V. J. automobilį vairavo A. P., kuri yra buvusi D. P. žmona, taip pat su jais dar buvo Š. pavardės nežino, jis yra šio automobilio savininkas. Kieme užvedė su laidais D. P. automobilį ir V. J. su A. P. ir Š. išvažiavo, o jie kartu su D. P. ir G. M. maždaug po penkių minučių taip pat išvažiavo prie Šerkšnėnų tvenkinio, automobilį vairavo D.

P.. Jiems atvykus prie Å erkÅ¡nėnų tvenkinio aikÅ¡telės, D. P. nesustabdė savo vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovėjusio Å . automobilio priekinę dalį. Lauke stovėjęs V. J. pribėgo prie jų automobilio bei atidaręs vairuotojo dureles pradėjo rankų kumščiais į galvos sritį daužyti prie vairo sėdėjusį D. P., jam suduodamas daugiau kaip septynis, aÅ¡tuonis smÅ«gius į galvÄ . Jis viskÄ matė, nes sėdėjo galinėje sėdynėje. Kai D. P. pradėjo V.

J. muÅ¡ti kumščiais, jis iÅ¡lipo iÅ¡ galinės keleivio vietos ir bėgo atitraukti V. J. kartu su G. M. nuo D. P., kad jo nebemuÅ¡tų. Jis matė, kaip D. P. prarado sÄ monę ir nugriuvo ant keleivio sėdynės. Jis tokiu V. J. elgesiu labai pasipiktinęs (b. l. 41-42); - ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos A. P. parodymais, kur ji parodė, kad Å¡ių metų liepos mėnesio pradžioje, dienos nepamena, bet žino, kad buvo penktadienis, apie kokiÄ 20 val., jos draugas V. J. (sugyventinis) paprašė, kad jį su draugu Å . nuvežtų į Å erkÅ¡nėnus, Mažeikių r., nes jie buvo susitarę susitikti su draugu, kadangi V. su Å . buvo neblaivÅ«s, todėl ir paprašė juos nuvežti.

Nuvažiavo prie pliažo, kuris yra Å erkÅ¡nėnų k., Mažeikių r. Pervažiavo tiltelį ir atsistojo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, vyrai rÅ«kė ir kalbėjosi iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio. Gal po kokių 5-10 min., kaip jie atvažiavo prie pliažo, V. paskambino kaip sakė D. P. ir paprašė, kad atvažiuotų pas jį į kiemÄ ir padėtų užvesti jo automobilį, nes neva jam buvo akumuliatoriai iÅ¡sikrovę. D. P. yra buvęs jos vyras, su juo iÅ¡siskyrusi ir gyvena kitur.

Dar nebuvo atėjęs V. ir Å . draugas, kurio laukė, tai ir nuvažiavo iki D., kuris gyvena Å erkÅ¡nėnų kaime. Kaip atvažiavo į kiemÄ , ji nebuvo iÅ¡ automobilio iÅ¡lipusi, nes D. nenori jos matyti, o V. su Å . iÅ¡lipo ir su „krokodilu“ užvedė D. automobilį ir jie iÅ¡važiavo atgal prie pliažo. Maždaug po kokių 10 minučių, po to, kaip D. padėjo užvesti automobilį, iÅ¡girdo, kad dideliu greičiu atvažiuoja automobilis, tai kažkaip visi, tai yra ji, V. ir Å ., pagalvojo, kad parvažiuoja D..

Ji stovėjo Å¡alia Å . automobilio atsirėmusi į priekinį kapotÄ , o V. su Å . už automobilio galo, ir kaip iÅ¡girdo dideliu greičiu parvažiuojant automobilį, sugalvojo, kad reikia uždaryti vairuotojo pusės dureles, ir tik spėjo tas dureles uždaryti, kaip į Å . automobilį be jokio stabdymo įvažiavo D. vairuojamas automobilis. Ji be galo iÅ¡sigando, o matomai tai pamatęs V., kad galėjo jÄ sužaloti, pribėgo prie D. ir garsiai Å¡aukdamas sakė, ar matei kÄ padarei, atidarė dureles ir norėjo D. iÅ¡tempti iÅ¡ automobilio, nes jis buvo įsikibęs į vairÄ ir prašė D. važiuoti pas jį į kiemÄ , kad viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, nes buvo stipriai neblaivus.

Tuo momentu Å . buvo paėjęs į Å¡onÄ ir skambino policijai. Po to, kaip D. atsitrenkė į Å . automobilį, iÅ¡ D. automobilio iÅ¡lipo D. mergina ir dar vienas vaikinas, kurie stovėjo Å¡alia automobilio, jie taip pat buvo neblaivÅ«s. O V. toliau su D. bendravo, tada ji priėjo V. už nugaros ir norėjo, kad jis nueitų nuo D., bet V. vis Å¡aukdamas ant D. kad iÅ¡liptų lauk, sudavė kiek ji matė gal kokius 4-5 smÅ«gius rankos kumščiu D. į veidÄ . Kur tiksliai jis sudavė smÅ«gius, Å¡ito nematė, nes ir pati buvo dideliame Å¡oke.

Po suduotų smÅ«gių V. nuo D. nuėjo, o jis pats pasiliko automobilyje ir tada ji prie D. priėjo ir paklausė, kodėl taip pasielgė, kodėl nestabdė, o D. atsakė kad norėjo. Matyt D. pats nelabai suprato kas įvyko, nes tikrai buvo stipriai neblaivus. Tada visi stovėjo ir laukė policijos. Paskui jau po kažkiek laiko iÅ¡ savo automobilio iÅ¡lipo D. ir prašė važiuoti pas jį į kiemÄ nes gali sumokėti už sudaužytÄ automobilį, prašė, kad atÅ¡auktų policijÄ ir tai sakė kelis kartus, bet jam buvo pasakyta, kad sulauks policijos ir jis už savo klaidas turi atsakyti.

Po Å¡io įvykio V. labai iÅ¡gyveno, ir pats sakė, kad blogai pasielgė, kad sudavė smÅ«gius D. (b. l. 46-47). Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog pasitvirtino V. J. pareikÅ¡tas kaltinimas, jog suduodamas smÅ«gius į galvos sritį sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajam D. P.. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymÄ , Å¡i nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ , pasireiÅ¡kiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stÅ«mimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panaÅ¡iais veiksmais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Teisme besÄ lygiÅ¡kai nustatyta, jog V. J. suduodamas daugiau nei penkis smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajam D. P. į galvos sritį, jam sukėlė fizinį skausmÄ . Å ias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojai A. P., G. M. bei D. Å ., taip pat pats nukentėjusysis nurodė, jog prisimena V. J. suduotÄ vienÄ smÅ«gį į galvos sritį. Pats kaltinamasis kaltę pripažino, tačiau abejojo ar galėjo suduoti penkis smÅ«gius, teigė prisimenÄ s, jog sudavė tris-keturis smÅ«gius, daugiau nepamena, tačiau pripažino, kad galėjo suduoti ir penkis smÅ«gius.

Kaltinamasis patvirtino, jog nuo jo suduotų smÅ«gių nukentėjusysis galėjo pajusti skausmÄ . Pats nukentėjusysis patvirtino, jog nuo V. J. suduoto pirmo smÅ«gio juto fizinį skausmÄ ir galimai prarado sÄ monę, nes daugiau nieko neprisimena. Liudytojai G. M. ir D. Å . nurodė, jog matė, kad D. P. buvo praradęs sÄ monę. Todėl ikiteisminio tyrimo metu V. J. kaltė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis V. J. yra kaltas, todėl baustinas už Å¡io nusikaltimo padarymÄ .

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant kaltinamajam V. J. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta. Kaltinamasis V. J. anksčiau teismo teistas (b. l. 71-73, 75-78), bausmės nėra atlikęs (b. l. 85, 88), teistumas neiÅ¡nykęs, administracine tvarka baustas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimÄ byloje nėra (b. l. 67-71), Lietuvoje nedirbantis (b. l. 66), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 65), turintis pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ (b. l. 64), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (b. l. 81).

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis V. J. bÅ«damas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , bausmės neatlikęs vėl padarė tyčinį nusikaltimÄ , todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis laikomas recidyvistu. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismas atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, veika laikytina atsitiktine, turi pagrindo manyti, kad V. J. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskiriant Å¡velnesnę straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę, t. y. laisvės apribojimÄ , jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), paskiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai).

Vadovaujantis BK 641 straipsniu baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Å i nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. Kadangi kaltinamasis V. J. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2017 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatliktos bausmės dalimi, jas visiÅ¡kai sudedant ir V.

J. skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas ir bauda. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo, Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje, dienos. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimu V. J. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. IÅ¡aiÅ¡kintina kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės ir baudos atlikimo tvarka ir sÄ lygos.

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai).

Civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalÄ ir priimdami sprendimÄ dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt.

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. 2020 m. rugsėjo 21 d. nukentėjusysis D. P. pareiÅ¡kė 2000,00 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 26-27).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog dėl jo veiksmų galėjo bÅ«ti sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam. Kaltinamasis sutiko nukentėjusiajam atlyginti 500,00 Eur. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nukentėjusysis D. P. patyrė neturtinę žalÄ , t. y. jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo pažemintas, ilgÄ laikÄ jautė galvos skausmus, vartojo vaistus nuo skausmo. Nukentėjusiojo D. P. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies atsižvelgiant ir į kaltinamojo finansinę padėtį bei iÅ¡laikytinius, taip pat į Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ dėl žalos dydžio analogiÅ¡kose bylose.

Atsižvelgus į tai, kad D. P. V. J. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, jis privalo Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti, todėl iÅ¡ kaltinamojo V. J. D. P. priteistina 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. skirti sumažintÄ bausmę laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su 2017 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiÅ¡kai sudedant, ir V.

J. skirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 3690,68 Eur (trys tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt eurų 68 ct) baudÄ . Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo, Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

V. J. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad baudÄ jis turi sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas 6801, nurodant įmokos paskirtį - bauda pagal nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-668-853/2020; jeigu bauda nesumokama savanoriÅ¡kai, jÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡ko antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ; jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais, jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu.

IÅ¡aiÅ¡kinti V. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Å¡io kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Å¡io kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) Å¡io straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu.

Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal Å¡io kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendžiui įsiteisėjus V. J. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nukentėjusiojo D. P. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ V. J. priteisti D. P. 500,00 (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu nepraÅ¡oma bloginti nuteistojo, iÅ¡teisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai nepraÅ¡o bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tuomet byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėja Andželika Butkuvienė