Legislator Case Law & Legislation
6cd1d982-6e99-4f99-bb59-7c4aedc5be83 AI generated

6cd1d982-6e99-4f99-bb59-7c4aedc5be83 · Kauno apygardos teismas

Case Number 6cd1d982-6e99-4f99-bb59-7c4aedc5be83
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

R., teisėjų RamÅ«no Antanavičiaus ir Danguolės Å iugždinytės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Loretai Å imkuvienei, nukentėjusiajai V. R., iÅ¡teisintajai K. B., jos gynėjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. iÅ¡teisinta, neįrodžius jos dalyvavimo, padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.Civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikÅ¡tas 775,91 Eur civilinis ieÅ¡kinys atmestas.K.

Legislator headnote

AI generated

6cd1d982-6e99-4f99-bb59-7c4aedc5be83 · Kauno apygardos teismas: R.. Be nenustatyto bendravykdytojo veiksmų, nebÅ«tų įmanomi ir K. B. veiksmai iÅ¡gryninant pinigus iÅ¡ bankomato. Be to, asmens veikusio Marijampolės pataisos namuose veiksmai, apgaunant nukentėjusiÄ jÄ V. R. rodo, kad tokie veiksmai atlikti pagal apgalvotÄ planÄ , pasiskirsčius su bendrininke K. B. užduotimis, pagal plačiai paplitusiÄ â€žtelefoninio“ sukčiavimo schemÄ , kai įkalinimo įstaigoje esantys asmenys apgaule užvaldo nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės duomenis, pasisavindami nukentėjusiųjų banko sÄ skaitose esančius pinigus, o jų nesant apgaule paimtus kreditus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Algirdas Remeika                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-485/2016Teisėjas Rimantas Grigas                                                    Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00959-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.5.1.; 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 18 d.Kaunas             Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo A.

R., teisėjų RamÅ«no Antanavičiaus ir Danguolės Å iugždinytės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Loretai Å imkuvienei, nukentėjusiajai V. R., iÅ¡teisintajai K. B., jos gynėjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. iÅ¡teisinta, neįrodžius jos dalyvavimo, padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.Civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikÅ¡tas 775,91 Eur civilinis ieÅ¡kinys atmestas.K.

B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : K. B. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdama tikslÄ apgaulės bÅ«du savo ar kitų asmenų naudai įgyti svetimÄ turtÄ , 2014 m. rugpjūčio 14 d., apie 16 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims paskambinus iÅ¡ Marijampolės pataisos namų nukentėjusiajai V.

R. į namų Kaune, (duomenys neskelbtini), laidinį telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos pareigÅ«nu bei praneÅ¡us, kad jos banko sÄ skaitoje atliekamos neteisėtos finansinės operacijos, dėl ko yra atliekamas tyrimas bei apgaule sužinojus V. R. AB ,, (duomenys neskelbtini)“ internetinės bankininkystės priemonės – AB ,, (duomenys neskelbtini)“ jai iÅ¡duotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodus ir slaptažodį, t. y. svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to nenustatytam asmeniui 2014 m. rugpjūčio 16 d., siekiant apgaule užvaldyti V.

R. priklausančius pinigus, nenustatytoje vietoje, panaudojus išmaniuosius telefonus, kurių IP adresai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). bei neteisėtai panaudojant neteisėtai įgytus V. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus vartotojo identifikavimo numerius, PIN kodus bei slaptažodį, t. y. svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, prisijungus prie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančių internetinių svetainių www.smscredit.lt, www.vivus.lt, bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančios internetinės svetainės www.credit24.lt, neteisėtai inicijavus ir atlikus finansines operacijas - V.

R. vardu užpildžius paskolos paraiÅ¡kas ir sudarius paskolos sutartis su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2500 litų sumai bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 1674 litų sumai, pagal kurias į V. R. priklausančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke AB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pervesti 4174 litai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys pervedė 4150 litų į K. B. priklausančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke AB „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. rugpjūčio 16 d., 21.18 val.

K. B. inicijavo ir atliko finansinę operacijÄ - iÅ¡grynino AB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankomate, esančiame A. Juozapavičiaus pr. 33, Kaune, 1000 litų ir juos paėmė, tęsdama nusikalstamÄ veikÄ 2014 m. rugpjūčio 16 d., 21.20 val. inicijavo ir atliko finansinę operacijÄ , iÅ¡grynino AB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankomate, esančiame A. Juozapavičiaus pr. 33, Kaune, 500 litų ir juos paėmė, tęsdama nusikalstamÄ veikÄ 2014 m. rugpjūčio 16 d., 21.34 val. inicijavo ir atliko finansinę operacijÄ , iÅ¡grynino AB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankomate, esančiame A.

Juozapavičiaus pr. 33, Kaune, 200 litų ir juos paėmė, tęsdama nusikalstamÄ veikÄ 2014 m. rugpjūčio 16 d., 21.35 val. inicijavo ir atliko finansinę operacijÄ , iÅ¡grynino AB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankomate esančiame A. Juozapavičiaus pr. 33, Kaune, 2000 litų ir juos paėmė, tęsdama nusikalstamÄ veikÄ 2014 m. rugpjūčio 16 d., 21.35 val. inicijavo ir atliko finansinę operacijÄ , iÅ¡grynino AB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankomate, esančiame A. Juozapavičiaus pr. 33, Kaune, 450 litų ir juos paėmė taip, apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančius 2500 litus bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 1674 litus, t. y. kaltinama padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d.Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžiu K.

B. iÅ¡teisino, padaręs iÅ¡vadÄ , jog neįrodyta, kad ji dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 1 d.Apeliaciname skunde prokurorė praÅ¡o 2015 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį: K. B. pripažinti kalta pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo ir nuteisti jÄ laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Patenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 775 Eur civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti 775 Eur iÅ¡ K. B..Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, kad tarp nenustatyto asmens, kuris telefonu apgavo V. R., ir pinigus bankomate nuėmusios K. B. buvo susitarimas, teismas eliminavo K. B. bendrininkavimÄ su nenustatytu asmeniu, konstatuodamas, kad nebelieka pagrindo patraukti baudžiamojon atsakomybės K. B. už bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes vykdytojo veiksmai jai nebegali bÅ«ti inkriminuoti, kadangi jos veikoje nėra visų bÅ«tinųjų nusikalstamos veikos požymių.

Padarydamas šias išvadas pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 6 d. Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-2009. Ši plenarinės sesijos nutartis priimta baudžiamojoje byloje dėl iš esmės analogiškų aplinkybių „telefoninio“ sukčiavimo byloje, tačiau Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. išteisinamajame nuosprendyje konstatuojamos visiškai priešingos išvados dėl nenustatyto asmens, esančio įkalinimo įstaigoje bendrininkavimo su asmeniu, išgryninusiu apgaule užvaldytus pinigus, todėl tokios teismo išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos bei neatitinkančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.Prokurorė taip pat nurodo, kad išteisinamajame nuosprendyje konstatuojama, kad tarp nenustatyto asmens, veikusio Marijampolės pataisos namuose ir K.

B. nebuvo susitarimo įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ . Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nusikalstama veika (sukčiavimas) buvo padaryta dalyvaujant dviem bendravykdytojams, kurie buvo iÅ¡ anksto susitarę ir pasiskirstę užduotimis, o K. B. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje pasireiÅ¡kė tuo, kad ji iÅ¡grynino iÅ¡ savo sÄ skaitos apgaule paimtus kreditus iÅ¡ UAB „4finance“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, kad su nukentėjusiÄ jÄ pati K. B. nebendravo, tačiau jos veiksmai turi bÅ«ti pripažinti nusikalstamais tik todėl, kad ji pinigus iÅ¡grynino, tuo patvirtindama veikos ir tyčios bendrumÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ su nenustatytu asmeniu, kuris veikė Marijampolės pataisos namuose ir apgavo nukentėjusiÄ jÄ V.

R.. Be nenustatyto bendravykdytojo veiksmų, nebÅ«tų įmanomi ir K. B. veiksmai iÅ¡gryninant pinigus iÅ¡ bankomato. Be to, asmens veikusio Marijampolės pataisos namuose veiksmai, apgaunant nukentėjusiÄ jÄ V. R. rodo, kad tokie veiksmai atlikti pagal apgalvotÄ planÄ , pasiskirsčius su bendrininke K. B. užduotimis, pagal plačiai paplitusiÄ â€žtelefoninio“ sukčiavimo schemÄ , kai įkalinimo įstaigoje esantys asmenys apgaule užvaldo nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės duomenis, pasisavindami nukentėjusiųjų banko sÄ skaitose esančius pinigus, o jų nesant apgaule paimtus kreditus.

Kadangi bausmę atliekantys asmenys patys pinigų iÅ¡gryninti negali, Å¡iuos veiksmus atlieka nusikalstamos veikos bendrininkai, esantys laisvėje. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo susitarimo su nenustatytu asmeniu nebuvimÄ , iÅ¡teisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad nenustatyta ir tai, jog K. B. leisdama pasinaudoti savo banko sÄ skaita ir iÅ¡gryninusi pinigus, žinojo apie asmens, kurio praÅ¡ymu ji veikė, nusikalstamus kėslus ir suprato, kad kartu su kitais asmenimis daro jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 3 d. 3 p. ir iÅ¡teisinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nenurodė įrodymų vertinimo motyvų. Prokurorės nuomone, K. B. parodymai apie asmenį „J.“ yra iÅ¡galvota gynybos versija, sukurta siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, Å¡ių K. B. parodymų nepatvirtina jokie objektyvÅ«s duomenys, ir tokių duomenų apskirtai nėra, nes K. B. paaiÅ¡kino, kad jos minimo Juozo be jos pačios niekas nėra nei matęs, nei girdėjęs, ir apskritai nėra jokio asmens, kuris galėtų patvirtinti tokį JuozÄ apskritai egzistuojant.

Teismas patikėdamas Å¡ia versija, bent jau turėjo nurodyti motyvus, kodėl tokie parodymai vertinami kaip teisingi. Nesuprantamos ne tik K. B. iÅ¡galvotos sÄ skaitos perdavimo aplinkybės, bet ir priežastis, kodėl banko sÄ skaitos numerį K. B. laikė užsiraÅ¡iusi piniginėje. Taigi teismas neįvertino visų pirma objektyviųjų K. B., kaip bendrininkės, padarytos nusikalstamos veikos požymių, t. y. apgaule užvaldytų pinigų iÅ¡gryninimas ir nemotyvuotai, todėl nepagrįstai patikėjo iÅ¡galvotais parodymais apie tyčios nebuvimÄ jos veikoje ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Skundo nagrinėjimo metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais.

Gynėja prašė skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas netenkinamas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.Ä®statymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra jame turi bÅ«ti ne tik iÅ¡dėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.

Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas kompleksas įvairių teisės Å¡akų normų draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartÄ yra konstatuota, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2014, 2K-172-895/2015).Prokurorė nesutinka su teismo sprendimu iÅ¡teisinti K.

B., neįrodžius jos dalyvavimo, padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje.BK 182 str. prasme sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, taip pat turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar teisę į turtÄ kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti.Kolegija konstatuoja, kad byloje esančių duomenų visetas nepatvirtina pagrįstos ir neabejotinos K.

B. kaltės, inkriminuojant jai nusikaltimÄ , todėl sutiktina su apylinkės teismo padarytomis teisinėmis iÅ¡vadomis bei priimtu sprendimu. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, įvertinus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas teisingai eliminavo bendrininkavimÄ . Å ioje situacijoje K. B. kaltinama padarius nusikalstamÄ veikÄ kartu su nenustatytais asmenimis. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 str. 1 d.).

Taigi bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Vadovaujantis ta pačia teismų praktika (byla Nr. 2K-P-9/2009), kuri nurodyta skundžiamame nuosprendyje, vertinant pirmos instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl bendrininkavimo nebuvimo, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju daryti iÅ¡vadÄ , jog K. B. apgaule įgijo svetimÄ turtÄ (padarė sukčiavimÄ ), galima tik pripažinus, kad ji bendrininkavo su nenustatytais asmenimis, iÅ¡ kurių vienas bendravo su nukentėjusiÄ ja ir jÄ apgavo. Bylos duomenimis nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, kurie skambino nukentėjusiajai V.

R., yra susiję su iÅ¡teisintÄ jÄ K. B.. Å ių aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys, tokių duomenų nenurodo ir prokurorė apeliaciniame skunde, todėl akivaizdu, kad tarp iÅ¡teisintosios K. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, skambinusių nukentėjusiajai V. R., bendrininkavimo santykiai nesusiklostė. Nesant tokių santykių, kuriuos pagrįstų byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog konstatavus susitarimo nebuvimÄ tarp bendrininkų, jį patvirtinti gali dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikaltimÄ , jų veikos bendrumas, tyčios bendrumas ir kt.

Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Apygardos teismo nuomone, neįžvelgtini nurodyti bendrininkavimo požymiai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu atlikus procesinius veiksmus, siekiant nustatyti asmenis, skambinusius nukentėjusiajai, buvo apklaustas liudytojas A.

L., kuris savo parodymuose nurodė, kad K. B. nepažįsta (t. 1, b. l. 53), taip pat iš tyrėjo tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad asmuo, kuris skambino nukentėjusiajai, iš to paties telefono numerio K. B. nėra skambinęs (t. 1, b. l. 113) bei iš tyrėjos tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad su ikiteisminio tyrimo metu apklaustu liudytoju A. L. jokie giminystės ryšiai tarpusavyje su K. B. nesieja (t. 1, b. l. 183). Viso bylos nagrinėjimo metu K. B. kalta neprisipažino, pati teigė, kad nuimdama pinigus nesuprato, kad tai nusikalstamu būdu gauti pinigai, už tai atlygio negavo, jokių pažįstamų ar giminių įkalinimo įstaigose neturi.

PrieÅ¡ingų duomenų byloje nenustatyta. Teismo vertinimu iÅ¡teisintosios parodymai nuoseklÅ«s, jokiais kitais bylos įrodymais nepaneigti, todėl vertinant tai, darytina iÅ¡vada, kad bylos duomenų analizė nepatvirtina ne tik susitarimo buvimÄ tarp bendrininkų (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ir K. B.), bet ir jų dalyvavimo bendroje nusikalstamoje veikoje, o tuo pačiu ir tyčios. Tam, kad bÅ«tų nustatyta tyčia, reikėtų, jog kiekvienas iÅ¡ asmenų suprastų, kad savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo, ir norėtų taip veikti.

Taigi, byloje pagrįstai nustatyta, kad K. B. neveikė bendrininkų grupe. Kitokių neabejotinų ir pagrįstų įrodymų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei padarė apylinkės teismas, apygardos teismas nenustatė. Prokurorės teigimu, K. B. parodymai apie asmenį vardu Juozas yra tik iÅ¡galvota gynybos versija, sukurta siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės. Apygardos teismo nuomone, Å¡ie prokurorės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi nurodytų aplinkybių, nors ir nepatvirtino jokie byloje objektyvÅ«s duomenys, bet jie taip pat nebuvo kaltinamosios pusės ir paneigti.

Pažymėtina, kad siekiant teisingai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ bÅ«tina įrodymų vertinimo sÄ lyga - teismo vidinis įsitikinimas, pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu bei įrodymų vertinimo rezultatas - iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų iÅ¡vadų vertinant įrodymus, tačiau nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui.

Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, sprendžia, kad byloje nesurinkus neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių buvus K. B. veiksmuose inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių, abejones aiÅ¡kina kaltinamosios naudai ir daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, kad neįrodyta K. B. dalyvavimo, padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 1 d. ir priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ galutinį baigiamÄ jį aktÄ .Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. sausio 05 d. pažyma patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos K.

B., iÅ¡laidos sudaro 34,74 Eur. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamosios netenkintinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                                                                           Algirdas Remeika RamÅ«nas Antanavičius Danguolė Å iugždinytė