6cd1d982-6e99-4f99-bb59-7c4aedc5be83 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedR., teisÄjų RamÅ«no AntanaviÄiaus ir DanguolÄs Å iugždinytÄs, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Loretai Å imkuvienei, nukentÄjusiajai V. R., iÅ¡teisintajai K. B., jos gynÄjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorÄs apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. iÅ¡teisinta, neįrodžius jos dalyvavimo, padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.Civilinio ieÅ¡kovo UAB â(duomenys neskelbtini)â pareikÅ¡tas 775,91 Eur civilinis ieÅ¡kinys atmestas.K.
Legislator headnote
AI generated6cd1d982-6e99-4f99-bb59-7c4aedc5be83 · Kauno apygardos teismas: R.. Be nenustatyto bendravykdytojo veiksmų, nebÅ«tų įmanomi ir K. B. veiksmai iÅ¡gryninant pinigus iÅ¡ bankomato. Be to, asmens veikusio MarijampolÄs pataisos namuose veiksmai, apgaunant nukentÄjusiÄ jÄ V. R. rodo, kad tokie veiksmai atlikti pagal apgalvotÄ planÄ , pasiskirsÄius su bendrininke K. B. užduotimis, pagal plaÄiai paplitusiÄ âtelefoninioâ sukÄiavimo schemÄ , kai įkalinimo įstaigoje esantys asmenys apgaule užvaldo nukentÄjusiųjų elektroninÄs bankininkystÄs duomenis, pasisavindami nukentÄjusiųjų banko sÄ skaitose esanÄius pinigus, o jų nesant apgaule paimtus kreditus.
Full text
PraneÅ¡Äjas Algirdas Remeika                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-485/2016TeisÄjas Rimantas Grigas                                                    Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00959-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.5.1.; 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 18 d.Kaunas             Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisÄjo A.
R., teisÄjų RamÅ«no AntanaviÄiaus ir DanguolÄs Å iugždinytÄs, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Loretai Å imkuvienei, nukentÄjusiajai V. R., iÅ¡teisintajai K. B., jos gynÄjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorÄs apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. iÅ¡teisinta, neįrodžius jos dalyvavimo, padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.Civilinio ieÅ¡kovo UAB â(duomenys neskelbtini)â pareikÅ¡tas 775,91 Eur civilinis ieÅ¡kinys atmestas.K.
B. paskirta kardomoji priemonÄ â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisÄjimo palikta nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisÄjus naikintina.Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä : K. B. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupÄje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turÄdama tikslÄ apgaulÄs bÅ«du savo ar kitų asmenų naudai įgyti svetimÄ turtÄ , 2014 m. rugpjÅ«Äio 14 d., apie 16 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims paskambinus iÅ¡ MarijampolÄs pataisos namų nukentÄjusiajai V.
R. į namų Kaune, (duomenys neskelbtini), laidinį telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistaÄius policijos pareigÅ«nu bei praneÅ¡us, kad jos banko sÄ skaitoje atliekamos neteisÄtos finansinÄs operacijos, dÄl ko yra atliekamas tyrimas bei apgaule sužinojus V. R. AB ,, (duomenys neskelbtini)â internetinÄs bankininkystÄs priemonÄs â AB ,, (duomenys neskelbtini)â jai iÅ¡duotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodus ir slaptažodį, t. y. svetimos elektroninÄs mokÄjimo priemonÄs naudotojo tapatybÄs patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to nenustatytam asmeniui 2014 m. rugpjÅ«Äio 16 d., siekiant apgaule užvaldyti V.
R. priklausanÄius pinigus, nenustatytoje vietoje, panaudojus iÅ¡maniuosius telefonus, kurių IP adresai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). bei neteisÄtai panaudojant neteisÄtai įgytus V. R. AB â(duomenys neskelbtini)â iÅ¡duotus vartotojo identifikavimo numerius, PIN kodus bei slaptažodį, t. y. svetimos elektroninÄs mokÄjimo priemonÄs naudotojo tapatybÄs patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, prisijungus prie UAB ,, (duomenys neskelbtini)â priklausanÄių internetinių svetainių www.smscredit.lt, www.vivus.lt, bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)â priklausanÄios internetinÄs svetainÄs www.credit24.lt, neteisÄtai inicijavus ir atlikus finansines operacijas - V.
R. vardu užpildžius paskolos paraiÅ¡kas ir sudarius paskolos sutartis su UAB ,, (duomenys neskelbtini)â 2500 litų sumai bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)â 1674 litų sumai, pagal kurias į V. R. priklausanÄiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiÄ banke AB â(duomenys neskelbtini)â, buvo pervesti 4174 litai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys pervedÄ 4150 litų į K. B. priklausanÄiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiÄ banke AB â(duomenys neskelbtini)â. 2014 m. rugpjÅ«Äio 16 d., 21.18 val.
K. B. inicijavo ir atliko finansinÄ operacijÄ - iÅ¡grynino AB ,, (duomenys neskelbtini)â bankomate, esanÄiame A. JuozapaviÄiaus pr. 33, Kaune, 1000 litų ir juos paÄmÄ, tÄsdama nusikalstamÄ veikÄ 2014 m. rugpjÅ«Äio 16 d., 21.20 val. inicijavo ir atliko finansinÄ operacijÄ , iÅ¡grynino AB ,, (duomenys neskelbtini)â bankomate, esanÄiame A. JuozapaviÄiaus pr. 33, Kaune, 500 litų ir juos paÄmÄ, tÄsdama nusikalstamÄ veikÄ 2014 m. rugpjÅ«Äio 16 d., 21.34 val. inicijavo ir atliko finansinÄ operacijÄ , iÅ¡grynino AB ,, (duomenys neskelbtini)â bankomate, esanÄiame A.
JuozapaviÄiaus pr. 33, Kaune, 200 litų ir juos paÄmÄ, tÄsdama nusikalstamÄ veikÄ 2014 m. rugpjÅ«Äio 16 d., 21.35 val. inicijavo ir atliko finansinÄ operacijÄ , iÅ¡grynino AB ,, (duomenys neskelbtini)â bankomate esanÄiame A. JuozapaviÄiaus pr. 33, Kaune, 2000 litų ir juos paÄmÄ, tÄsdama nusikalstamÄ veikÄ 2014 m. rugpjÅ«Äio 16 d., 21.35 val. inicijavo ir atliko finansinÄ operacijÄ , iÅ¡grynino AB ,, (duomenys neskelbtini)â bankomate, esanÄiame A. JuozapaviÄiaus pr. 33, Kaune, 450 litų ir juos paÄmÄ taip, apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , UAB ,, (duomenys neskelbtini)â priklausanÄius 2500 litus bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)â 1674 litus, t. y. kaltinama padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 182 str. 1 d.Kauno apylinkÄs teismas 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžiu K.
B. iÅ¡teisino, padarÄs iÅ¡vadÄ , jog neįrodyta, kad ji dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 1 d.Apeliaciname skunde prokurorÄ praÅ¡o 2015 m. spalio 26 d. Kauno apylinkÄs teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį: K. B. pripažinti kalta pagal BK 182 str. 1 d. dÄl sukÄiavimo ir nuteisti jÄ laisvÄs apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonÄmis.
Patenkinti UAB â(duomenys neskelbtini)â 775 Eur civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti 775 Eur iÅ¡ K. B..Skunde teigiama, kad byloje nÄra jokių objektyvių ir neginÄijamų duomenų apie tai, kad tarp nenustatyto asmens, kuris telefonu apgavo V. R., ir pinigus bankomate nuÄmusios K. B. buvo susitarimas, teismas eliminavo K. B. bendrininkavimÄ su nenustatytu asmeniu, konstatuodamas, kad nebelieka pagrindo patraukti baudžiamojon atsakomybÄs K. B. už bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes vykdytojo veiksmai jai nebegali bÅ«ti inkriminuoti, kadangi jos veikoje nÄra visų bÅ«tinųjų nusikalstamos veikos požymių.
Padarydamas Å¡ias iÅ¡vadas pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. sausio 6 d. Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinÄs sesijos nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-2009. Å i plenarinÄs sesijos nutartis priimta baudžiamojoje byloje dÄl iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kų aplinkybių âtelefoninioâ sukÄiavimo byloje, taÄiau Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. spalio 26 d. iÅ¡teisinamajame nuosprendyje konstatuojamos visiÅ¡kai prieÅ¡ingos iÅ¡vados dÄl nenustatyto asmens, esanÄio įkalinimo įstaigoje bendrininkavimo su asmeniu, iÅ¡gryninusiu apgaule užvaldytus pinigus, todÄl tokios teismo iÅ¡vados yra neteisÄtos ir nepagrįstos bei neatitinkanÄios Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotos praktikos.ProkurorÄ taip pat nurodo, kad iÅ¡teisinamajame nuosprendyje konstatuojama, kad tarp nenustatyto asmens, veikusio MarijampolÄs pataisos namuose ir K.
B. nebuvo susitarimo įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ . NagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje nusikalstama veika (sukÄiavimas) buvo padaryta dalyvaujant dviem bendravykdytojams, kurie buvo iÅ¡ anksto susitarÄ ir pasiskirstÄ užduotimis, o K. B. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje pasireiÅ¡kÄ tuo, kad ji iÅ¡grynino iÅ¡ savo sÄ skaitos apgaule paimtus kreditus iÅ¡ UAB â4financeâ bei UAB â(duomenys neskelbtini)â. Akivaizdu, kad su nukentÄjusiÄ jÄ pati K. B. nebendravo, taÄiau jos veiksmai turi bÅ«ti pripažinti nusikalstamais tik todÄl, kad ji pinigus iÅ¡grynino, tuo patvirtindama veikos ir tyÄios bendrumÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ su nenustatytu asmeniu, kuris veikÄ MarijampolÄs pataisos namuose ir apgavo nukentÄjusiÄ jÄ V.
R.. Be nenustatyto bendravykdytojo veiksmų, nebÅ«tų įmanomi ir K. B. veiksmai iÅ¡gryninant pinigus iÅ¡ bankomato. Be to, asmens veikusio MarijampolÄs pataisos namuose veiksmai, apgaunant nukentÄjusiÄ jÄ V. R. rodo, kad tokie veiksmai atlikti pagal apgalvotÄ planÄ , pasiskirsÄius su bendrininke K. B. užduotimis, pagal plaÄiai paplitusiÄ âtelefoninioâ sukÄiavimo schemÄ , kai įkalinimo įstaigoje esantys asmenys apgaule užvaldo nukentÄjusiųjų elektroninÄs bankininkystÄs duomenis, pasisavindami nukentÄjusiųjų banko sÄ skaitose esanÄius pinigus, o jų nesant apgaule paimtus kreditus.
Kadangi bausmÄ atliekantys asmenys patys pinigų iÅ¡gryninti negali, Å¡iuos veiksmus atlieka nusikalstamos veikos bendrininkai, esantys laisvÄje. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo susitarimo su nenustatytu asmeniu nebuvimÄ , iÅ¡teisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad nenustatyta ir tai, jog K. B. leisdama pasinaudoti savo banko sÄ skaita ir iÅ¡gryninusi pinigus, žinojo apie asmens, kurio praÅ¡ymu ji veikÄ, nusikalstamus kÄslus ir suprato, kad kartu su kitais asmenimis daro jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ .
Teismas pažeidÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 305 str. 3 d. 3 p. ir iÅ¡teisinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nenurodÄ Ä¯rodymų vertinimo motyvų. ProkurorÄs nuomone, K. B. parodymai apie asmenį âJ.â yra iÅ¡galvota gynybos versija, sukurta siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs ir bausmÄs, Å¡ių K. B. parodymų nepatvirtina jokie objektyvÅ«s duomenys, ir tokių duomenų apskirtai nÄra, nes K. B. paaiÅ¡kino, kad jos minimo Juozo be jos paÄios niekas nÄra nei matÄs, nei girdÄjÄs, ir apskritai nÄra jokio asmens, kuris galÄtų patvirtinti tokį JuozÄ apskritai egzistuojant.
Teismas patikÄdamas Å¡ia versija, bent jau turÄjo nurodyti motyvus, kodÄl tokie parodymai vertinami kaip teisingi. Nesuprantamos ne tik K. B. iÅ¡galvotos sÄ skaitos perdavimo aplinkybÄs, bet ir priežastis, kodÄl banko sÄ skaitos numerį K. B. laikÄ užsiraÅ¡iusi piniginÄje. Taigi teismas neįvertino visų pirma objektyviųjų K. B., kaip bendrininkÄs, padarytos nusikalstamos veikos požymių, t. y. apgaule užvaldytų pinigų iÅ¡gryninimas ir nemotyvuotai, todÄl nepagrįstai patikÄjo iÅ¡galvotais parodymais apie tyÄios nebuvimÄ jos veikoje ir priÄmÄ neteisÄtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Skundo nagrinÄjimo metu prokurorÄ praÅ¡Ä jos apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais.
GynÄja praÅ¡Ä skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas netenkinamas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir pilieÄio teises bei laisves, visuomenÄs ir valstybÄs interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.Ä®statymų leidÄjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra jame turi bÅ«ti ne tik iÅ¡dÄstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizÄ; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.
TeisÄjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.). PažymÄtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginÄ visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinanÄias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mÄs, tikslios ir logiÅ¡kos.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todÄl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudÄties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginÄijamai patvirtina kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ .Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltÄ baudžiamojoje teisÄje nÄra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dÄl kiekvienos nusikalstamos veikos.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdanÄioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinÄti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonÄs turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas kompleksas įvairių teisÄs Å¡akų normų draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonÄms dÄl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nÄra nustatyta tvarka ir neginÄytinai įrodyti.
KasacinÄs instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartÄ yra konstatuota, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiomis kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonÄms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybÄn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonÄms dÄl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2014, 2K-172-895/2015).ProkurorÄ nesutinka su teismo sprendimu iÅ¡teisinti K.
B., neįrodžius jos dalyvavimo, padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje.BK 182 str. prasme sukÄiavimas â tai svetimo turto ar turtinÄs teisÄs įgijimas, taip pat turtinÄs prievolÄs iÅ¡vengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulÄ. SukÄiavimo esmÄ yra apgaulÄs panaudojimas turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dÄl suklydimo apgaulÄs įtakoje savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar teisÄ Ä¯ turtÄ kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisÄ jį gauti.Kolegija konstatuoja, kad byloje esanÄių duomenų visetas nepatvirtina pagrįstos ir neabejotinos K.
B. kaltÄs, inkriminuojant jai nusikaltimÄ , todÄl sutiktina su apylinkÄs teismo padarytomis teisinÄmis iÅ¡vadomis bei priimtu sprendimu. IÅ¡nagrinÄjus bylÄ apeliacine tvarka, įvertinus įrodymus, teisÄjų kolegija pažymi, kad teismas teisingai eliminavo bendrininkavimÄ . Å ioje situacijoje K. B. kaltinama padarius nusikalstamÄ veikÄ kartu su nenustatytais asmenimis. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas â tai tyÄinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybÄ, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 str. 1 d.).
Taigi bendrininkavimas iÅ¡ esmÄs yra tyÄinÄs nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudÄtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyÄios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).
Vadovaujantis ta paÄia teismų praktika (byla Nr. 2K-P-9/2009), kuri nurodyta skundžiamame nuosprendyje, vertinant pirmos instancijos teismo iÅ¡vadÄ dÄl bendrininkavimo nebuvimo, pažymÄtina, kad nagrinÄjamu atveju daryti iÅ¡vadÄ , jog K. B. apgaule įgijo svetimÄ turtÄ (padarÄ sukÄiavimÄ ), galima tik pripažinus, kad ji bendrininkavo su nenustatytais asmenimis, iÅ¡ kurių vienas bendravo su nukentÄjusiÄ ja ir jÄ apgavo. Bylos duomenimis nÄra pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, kurie skambino nukentÄjusiajai V.
R., yra susijÄ su iÅ¡teisintÄ jÄ K. B.. Å ių aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys, tokių duomenų nenurodo ir prokurorÄ apeliaciniame skunde, todÄl akivaizdu, kad tarp iÅ¡teisintosios K. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, skambinusių nukentÄjusiajai V. R., bendrininkavimo santykiai nesusiklostÄ. Nesant tokių santykių, kuriuos pagrįstų byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, nÄra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog konstatavus susitarimo nebuvimÄ tarp bendrininkų, jį patvirtinti gali dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikaltimÄ , jų veikos bendrumas, tyÄios bendrumas ir kt.
Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyÄia ir susitarimas. TyÄia bendrininkavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali bÅ«ti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar staiga kilÄs, sudaromas žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais. Apygardos teismo nuomone, neįžvelgtini nurodyti bendrininkavimo požymiai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu atlikus procesinius veiksmus, siekiant nustatyti asmenis, skambinusius nukentÄjusiajai, buvo apklaustas liudytojas A.
L., kuris savo parodymuose nurodÄ, kad K. B. nepažįsta (t. 1, b. l. 53), taip pat iÅ¡ tyrÄjo tarnybinio praneÅ¡imo turinio matyti, kad asmuo, kuris skambino nukentÄjusiajai, iÅ¡ to paties telefono numerio K. B. nÄra skambinÄs (t. 1, b. l. 113) bei iÅ¡ tyrÄjos tarnybinio praneÅ¡imo turinio matyti, kad su ikiteisminio tyrimo metu apklaustu liudytoju A. L. jokie giminystÄs ryÅ¡iai tarpusavyje su K. B. nesieja (t. 1, b. l. 183). Viso bylos nagrinÄjimo metu K. B. kalta neprisipažino, pati teigÄ, kad nuimdama pinigus nesuprato, kad tai nusikalstamu bÅ«du gauti pinigai, už tai atlygio negavo, jokių pažįstamų ar giminių įkalinimo įstaigose neturi.
PrieÅ¡ingų duomenų byloje nenustatyta. Teismo vertinimu iÅ¡teisintosios parodymai nuoseklÅ«s, jokiais kitais bylos įrodymais nepaneigti, todÄl vertinant tai, darytina iÅ¡vada, kad bylos duomenų analizÄ nepatvirtina ne tik susitarimo buvimÄ tarp bendrininkų (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ir K. B.), bet ir jų dalyvavimo bendroje nusikalstamoje veikoje, o tuo paÄiu ir tyÄios. Tam, kad bÅ«tų nustatyta tyÄia, reikÄtų, jog kiekvienas iÅ¡ asmenų suprastų, kad savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo, ir norÄtų taip veikti.
Taigi, byloje pagrįstai nustatyta, kad K. B. neveikÄ bendrininkų grupe. Kitokių neabejotinų ir pagrįstų įrodymų, leidžianÄių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei padarÄ apylinkÄs teismas, apygardos teismas nenustatÄ. ProkurorÄs teigimu, K. B. parodymai apie asmenį vardu Juozas yra tik iÅ¡galvota gynybos versija, sukurta siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs ir bausmÄs. Apygardos teismo nuomone, Å¡ie prokurorÄs apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi nurodytų aplinkybių, nors ir nepatvirtino jokie byloje objektyvÅ«s duomenys, bet jie taip pat nebuvo kaltinamosios pusÄs ir paneigti.
PažymÄtina, kad siekiant teisingai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄti bylÄ bÅ«tina įrodymų vertinimo sÄ lyga - teismo vidinis įsitikinimas, pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu bei įrodymų vertinimo rezultatas - iÅ¡vada dÄl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonÄ, pasiÅ«lymus dÄl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dÄl darytinų iÅ¡vadų vertinant įrodymus, taÄiau nepriimtinos teismų iÅ¡vados dÄl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujanÄios įstatymui.
TeisÄjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, nurodanÄiu, kad bet kokios abejonÄs turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, sprendžia, kad byloje nesurinkus neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinanÄių buvus K. B. veiksmuose inkriminuotos nusikalstamos veikos sudÄties požymių, abejones aiÅ¡kina kaltinamosios naudai ir daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas padarÄ bylos aplinkybes atitinkanÄias iÅ¡vadas, kad neįrodyta K. B. dalyvavimo, padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 1 d. ir priÄmÄ teisingÄ bei pagrįstÄ galutinį baigiamÄ jį aktÄ .Kauno valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos 2016 m. sausio 05 d. pažyma patvirtina, jog nagrinÄjamoje byloje antrinÄs teisinÄs pagalbos, teikiamos K.
B., iÅ¡laidos sudaro 34,74 Eur. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posÄdyje dalyvauja prokuroras ir gynÄjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidÄjas numatÄ, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusÄs. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinÄmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybÄs pareiga garantuoti asmeniui, neturinÄiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynÄjÄ , valstybÄs garantuojamÄ teisinÄ pagalbÄ teikianÄio gynÄjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).
Tokios pozicijos dÄl valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos, kuomet gynÄjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinÄs instancijos teismas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). TodÄl teisÄjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti turÄtas antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltinamosios netenkintinas.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorÄs apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisÄja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama. TeisÄjai                                                                                                                           Algirdas Remeika RamÅ«nas AntanaviÄius DanguolÄ Å iugždinytÄ