2025-11-26 Nr. AB-20955-4-16-3-00589-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2873-602/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00589-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B., jo atstovei advokatei S. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,

vertėjams A. M. A. K., O. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikomos (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. persvarstymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Užsienietis), paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Teikime nurodyta, jog atsižvelgus į tai, kad Užsienietis buvo pasišalinęs iš apgyvendinimo vietos, nesulaukdamas kol Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priims sprendimą jo prieglobsčio byloje, neteisėtai išvyko į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę, nesiekė bendradarbiauti su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, Centras darė išvadą, kad asmuo gavęs laisvą judėjimą pakartotinai pasišalins iš apgyvendinimo vietos arba net išvyks į kitą Europos Sąjungos valstybę, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus, sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę ir sutrukdydamas teisėsaugos institucijoms priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties nustatymo.

3. Užsienietis ir jo atstovė prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis ir jo atstovė pažymėjo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, taip pat pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką, tuo tarpu Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra prilyginama sulaikymui.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. spalio 27 d. sprendimu patenkino Centro teikimą ir paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 3 d. sprendimą, kuriuo Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

5. Teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

5.1. Užsienietis kartu su kitais asmenimis 2024 m. spalio 19 d. neteisėtai iš Latvijos Respublikos atvyko į Lietuvos Respubliką ir keliavo į Lenkijos Respubliką. Užsienietis neturėjo asmens tapatybės dokumentų ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje (2024 m. spalio 19 d. tarnybinis pranešimas Nr. 182-3134).

5.2. VSAT 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. MD-2644 Užsienietis apgyvendintas VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2024 m. gruodžio 18 d.

5.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu Užsieniečiui skirtas sulaikymas trims mėnesiams. Teismo posėdyje Užsienietis pareiškė prašymą suteikti jam prieglobstį.

5.4. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 24S271305 nagrinėti užsieniečio prieglobsčio prašymą skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis.

5.5. Užsienietis 2024 m. gruodžio 4 d. įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

5.6. Utenos apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5.7. Migracijos departamento 2025 m. gegužės 8 d. pateiktoje nuomonėje Nr. 25SD9026 nurodyta, kad Užsienietis neteisėtai atvyko ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, jis nesikreipė dėl teisinės padėties nustatymo, o prieglobsčio prašymą pateikė jau po sulaikymo. Buvo galima manyti, kad nesant judėjimo laisvės apribojimo, egzistuoja rizika, jog asmuo gali slapstytis ar kitaip trukdyti prieglobsčio procedūrai, todėl pagrįsta taikyti užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieglobsčio procedūros laikotarpiu.

5.8. Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimas tenkintas iš dalies – pratęsta Užsieniečiui taikomą alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas S. B. galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Užsienietis minėtą sprendimą apskundė.

5.9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimas pakeistas ir Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. rugpjūčio 19 d.

5.10. Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės priėmimo centras 2025 m. liepos 23 d. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis S. B. 2025 m. liepos 21 d. išėjo iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo.

5.11. Migracijos departamentas 2025 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą Nr. 25S166283 nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

5.12. Užsienietis 2025 m. spalio 1 d. buvo grąžintas į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto PKP iš Lenkijos Respublikos pagal Dublino III Reglamentą. 2025 m. spalio 1 d. 18:05 val. VSAT Centro pareigūno sprendimu Nr. 25S214164 Užsienietis sulaikytas 48 val.

5.13. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. spalio 3 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminas iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

5.14. Užsienietis 2025 m. spalio 8 d. pateikė prašymą atnaujinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

5.15. Migracijos departamentas 2025 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 25S227584 atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, atsižvelgus į tai, jog nėra praėję 9 mėnesiai nuo sprendimo nutraukti prašymo nagrinėjimą dienos.

5.16. Migracijos departamento 2025 m. spalio 27 d. pateiktoje nuomonėje nurodyta, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nesikreipė dėl teisinės padėties nustatymo ir siekė neteisėtai išvykti, pažeidė jam taikytas alternatyvias sulaikymo sąlygas ir be leidimo pasišalino iš Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės priėmimo centro. Taip pat, kad anksčiau taikytos alternatyvios priemonės neužtikrino jo buvimo Lietuvos Respublikoje, jo prieglobsčio prašymas nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Buvo galima manyti, kad nesant judėjimo laisvės apribojimo, egzistuoja rizika, jog asmuo gali slapstytis ar kitaip trukdyti prieglobsčio procedūrai. Todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalimi, vertino, kad šioje situacijoje yra pagrįsta taikyti Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieglobsčio procedūros laikotarpiu.

6. Teismas nurodė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas.

7. Teismas, šiuo individualiu atveju, įvertinęs teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į Užsieniečio individualias savybes, konstatavo, jog egzistuoja sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2,3,4, 6,7 ir 11 punktuose.

8. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis ir jo atstovas prašė teismo pakeisti Užsieniečiui taikoma alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, į kitą alternatyvią priemonę – neribojant judėjimo laisvės.

9. Teismas, remdamasis pateiktais bylos duomenimis, įvertino, kad Užsienietis buvo sulaikytas nuo 2024 m. spalio 19 d. (Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. MD-2644), Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu skirtas sulaikymas trims mėnesiams. Utenos apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri atitiko faktinį sulaikymą, kurios taikymo terminas Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu pratęstas ir taikoma iki šiol. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis 2024 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir tapo prieglobsčio prašytoju (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimas byloje Nr. A20.-496-1156/2024), buvo nustatyti jo sulaikymo pagrindai, esantys Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, todėl, pagal minėto Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies nuostatas, į šioje dalyje nustatytą sulaikymo terminą nebuvo įskaičiuojama sulaikymo pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą trukmė, jeigu Užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, todėl terminas nuo 2024 m. lapkričio 20 d. nebuvo įskaičiuojamas į Užsieniečio sulaikymo terminą, t. y. Užsienietis buvo sulaikytas nuo 2024 m. spalio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. Teismo vertinimu, nei Užsieniečio sulaikymo, nei Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas, jį pratęsus, neviršija Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje numatytų sulaikymo terminų.

10. Užsieniečiui nuo 2025 m. vasario 17 d. taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu pratęstas Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymo priemonės terminas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 4 d. nutartimi, išnagrinėjęs Užsieniečio apeliacinį skundą, 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu palikta galioti Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimas buvo pakeistas, Užsieniečiui paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. Užsienietis, pažeisdamas alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo sąlygas, 2025 m. liepos 21 d. išėjo iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo. Tik 2025 m. spalio 1 d. Užsienietis buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos pagal Dublino III Reglamentą.

11. Teismas taip pat nustatė, jog Užsienietis, 2024 m. gruodžio 4 d. tarnybiniu pranešimu įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais.

12. Teismas pažymėjo, jog 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį.

13. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologė 2024 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 15K-5057 nurodė, jog Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nes jis priskirtinas pažeidžiamų asmenų grupei. Minėtame tarnybiniame pranešime pateiktos rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo.

14. Teismas įvertino tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (2024 m. lapkričio 20 d.), įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą (2024 m. gruodžio 4 d.), neturintis gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturintis teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi). Vertindamas Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, teismas atsižvelgė į tai, jog: Užsienietis neteisėtai pateko į Europos Sąjungą ir per Lietuvos Respubliką važiavo tranzitu, naudodamas nelegalias pavėžėjimo paslaugas teikiančiu asmeniu kas sudarė pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo jo kelionės tikslas ir jis gali siekti pasislėpti; Užsienietis prieglobsčio pasiprašė ne sulaikymo, o bylos nagrinėjimo teisme metu, prašymo nagrinėjimo laiku išvyko iš Lietuvos Respublikos, nevykdė teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi) paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, taip pat nebuvo galutinai išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai; Užsienietis laikinojo apgyvendinimo vietos vadovui teikė 17 prašymų dėl išvykimo iš laikinosios apgyvendinimo vietos, visi prašymai buvo tenkinti. Pagal bylos duomenis, Užsieniečiui suteikiama teisė laisvai judėti bet kuriuo metu apribotoje teritorijoje, jis turi teisę teikti prašymą apgyvendinimo vietos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui išvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos ir tuo pakankamai dažnai naudojasi. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Užsieniečio ir jo atstovės argumentai, jog Užsienietis de facto yra sulaikytas, iš esmės yra nepagrįsti. Teismas nustatė, kad medicininę pagalbą Užsienietis gauna pagal poreikį, o medikamentinis gydymas paskirtas pastovus, vartoja medikamentus 2 kartus per dieną, Užsienietis konsultuotas traumatologo, psichiatro, gydytas stacionare, tai yra jam suteikiama visa būtinoji medicininė pagalba.

15. Teismas, siekdamas užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą darė pagrįstą išvadą, jog Įstatymo tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas paskesnis prieglobsčio prašymas, nustatymas, galimybės pasislėpti užkardymas) gali būti pasiekti tik toliau taikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo), kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad skyrus Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

III. 16. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 27 d. sprendimą ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

17. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Nagrinėjamu atveju sulaikymo pagrindai grindžiami Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 punktais, tačiau nei vienas iš nurodytų pagrindų Užsieniečio atžvilgiu negali būti taikomas, nes prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies, 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nustatytais atvejais.

17.2. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, t. y. nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu reikėtų apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę. Užsieniečio nuomone, jam pritaikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė neigiamai veikia jo psichinę būklę, o centro vadovo leidimai išvykti iš centro jam, tikėtina, nebebus suteikti, todėl jam paskirtas judėjimo laisvės ribojimas prilygta de facto sulaikymui, taigi, pirmosios instancijos teismo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nebegali būti laikoma proporcinga ir būtina priemonė, skirta užtikrinti Įstatyme numatytus tikslus.

17.3. Atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, neproporcingai riboja Užsieniečio judėjimo laisvę, Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekti ir taikant mažiau Užsieniečio laisvę varžančią priemonę, t. y., švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nenustatant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

18. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 27 d. sprendimą.

19. Centras atsiliepime nurodo:

19.1. Pirmosios instancijos teismo Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra pagrįsta ir proporcinga, siekiant užtikrinti tinkamą atsakingų institucijų už sprendimų priėmimą ir įvykdymą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į Užsieniečio ankstesnį elgesį (bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos (vyko tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją iš Latvijos Respublikos, buvo sulaikytas Lenkijos pasienio pareigūnų) tikėtina, kad jis, netaikant jam judėjimo laisvės ribojimų, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei išvengdamas galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

19.2. Laikino apgyvendinimo vietoje Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, jo judėjimo laisvė nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviai būtinybei, Užsienietis apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali išvykti už apgyvendinimo teritorijos ribų. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Užsienietis būtų kreipęsis į laikino apgyvendinimo vietos vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos, ir toks leidimas jam nebūtų duotas. Atvirkščiai, Užsieniečiui sudarytos visos sąlygos, jis teikė prašymus ir visi jie buvo tenkinti.

19.3. Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą ir apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje, kur jam yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos reikalingos jo poreikiams tenkinti. Asmens byloje nėra nustatyta, kad nustatant Užsieniečiui tam tikrus apribojimus būtų pernelyg ribojamos jo teisės ar neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens poreikiai. Remiantis surinkta informacija, kurią pateikė Priėmimo ir integracijos agentūra, Užsieniečiui yra užtikrinama (duomenys neskelbtini), kuri teikiama pagal poreikį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 3 d. sprendimą, kuriuo Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Įstatymo tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas paskesnis prieglobsčio prašymas, nustatymas, galimybės pasislėpti užkardymas) gali būti pasiekti tik toliau taikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog skyrus Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

22. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, sutinka su Užsieniečio apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju byloje nesant ginčo, jog Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą, byloje taikytina Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; ir kt.).

25. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija), alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

26. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus dėl jo pažeidžiamumo, pažymi, jog Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietis 2024 m. gruodžio 4 d. įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės 2024 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 15K-5057 nurodyta, jog Centro priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus darbuotojai, teikiantys (duomenys neskelbtini), atlikę Užsieniečio pažeidžiamumo vertinimo procedūrą, nustatė, kad S. B. yra įtraukiamas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Užsienietis priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei: asmenys galimai patyrę (duomenys neskelbtini). Minėtame tarnybiniame pranešime pateiktos rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo, be kita ko, apgyvendinti asmenį jo specialiuosius poreikius atitinkančioje gyvenamojoje aplinkoje, pagal galimybę atskirai nuo kitų nepažeidžiamų asmenų, užtikrinti ramią ir saugią aplinką; (duomenys neskelbtini) ir kt. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, bei Centras atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino, jog remiantis surinkta informacija, kurią pateikė Priėmimo ir integracijos agentūra, Užsieniečiui yra užtikrinama (duomenys neskelbtini), kuri teikiama pagal poreikį, medikamentinis gydymas paskirtas pastovus, Užsienietis konsultuotas (duomenys neskelbtini).

28. Priėmimo sąlygų direktyvos 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir Grąžinimo direktyvos 3 straipsnio 9 dalyje. Akcentuotina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025; kt.).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025; kt.).

30. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, atsižvelgia į šias individualias ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jis yra identifikuotas kaip pažeidžiamas asmuo, byloje nepateikta duomenų, leidžiančių vertinti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, taip pat nėra duomenų, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, įvertinusi bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir pateiktus įrodymus, be kita ko, apibūdinančius Užsieniečio sveikatos būklę, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsieniečiui, kuris yra pažeidžiamas asmuo, taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina. Siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti taikant Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

32. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai tenkinti apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan