2022-01-05 Nr. AB-561-3-62-3-00501-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-71-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00501-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo Šakių rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Šakių rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Šakių vandenys“) dėl turtinės žalos atlyginimo ir metinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Šakių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 246 618,34 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nuotekų tvarkymo veiklą Šakių rajono savivaldybės teritorijoje vykdė nuo 1996 m. Pareiškėjas ir Šakių rajono savivaldybė 2000 m. kovo 1 d. sudarė sutartį Nr. 01 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu pareiškėjas teikė nuotekų priėmimo ir dorojimo paslaugas, o Šakių rajono savivaldybė atliko nuotekų nuvedimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais centralizuotais fekalinės kanalizacijos tinklais iki pareiškėjo siurblinės. Praėjus 11 metų po Sutarties sudarymo, nesant tam jokių objektyvių priežasčių (priešingai – net nesant kito analogiškas paslaugas galinčio teikti subjekto), Šakių rajono savivaldybė nusprendė Sutartį nutraukti. Ir nors Sutartis Šakių rajono savivaldybės iniciatyva buvo nutraukta nuo 2012 m. balandžio 11 d., tačiau pareiškėjas pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus vykdė toliau, t. y. tęsė nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje dar 3 metus, kol UAB „Šakių vandenys“ nenutraukė nuotekų tiekimo į pareiškėjo siurblinę.

2.2. 2015 m. birželio 16 d. UAB „Šakių vandenys“ pateikė pareiškėjui raštą Nr. S-252 „Dėl nuotekų tvarkymo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo informavo, jog 2015 m. birželio 30 d. bus baigtos tiekti nuotekos į pareiškėjo eksploatuojamus valymo įrenginius, pranešė, jog nuo 2015 m. liepos mėn. už nuotekų tvarkymą (surinkimą ir išvalymą), kaip ir už sunaudotą geriamąjį vandenį, abonentai ir vartotojai mokės šias paslaugas teikiančiai bendrovei – UAB „Šakių vandenys“.

2.3. 2015 m. birželio 25 d. pareiškėjas kreipėsi raštu į UAB „Šakių vandenys“ ir į Administraciją, nurodydamas, jog nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje gali teikti dvi įmonės, kaip numato Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos. Tačiau Administracija nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nesistengė bendradarbiauti ir susitarti dėl susiklosčiusios situacijos. Priešingai, 2015 m. spalio 10 d. Šakių rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) priėmė sprendimą Nr. T-179, kuriuo UAB „Šakių vandenys“ paskyrė viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja.

2.4. Pareiškėjas po Šakių rajono savivaldybės sprendimo nutraukti Sutartį bei nuotekų tvarkytoja paskirti UAB „Šakių vandenys“ ne kartą išreiškė savo norą vykdyti nuotekų tvarkymo veiklą Šakių rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini mieste, duomenys neskelbtini. Dėl to 2015–2016 m. laikotarpiu teikė atsakovui raštus dėl pareiškėjo galimybės teikti nuotekų tvarkymo paslaugas atitinkamos teritorijos gyventojams, kurių teikimui buvo reikalingas prisijungimas prie UAB „Šakių vandenys“ valdomos nuotekų transportavimo infrastruktūros. Pareiškėjas taip pat teikė Administracijai derinti pareiškėjo 2017–2020 m. veiklos planą, o suderinus jį, prašė teikti tvirtinti tarybai, tačiau Administracija nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui prisijungimo sąlygas prie UAB „Šakių vandenys“ infrastruktūros bei atsisakė derinti planą ir perduoti jį tvirtinti Tarybai.

2.5. Pareiškėjas atitiko visas Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas dėl nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo Šakių rajono savivaldybės teritorijoje kaip kitas (ne viešasis) nuotekų tvarkytojas, taip pat pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas turėjo teisę eksploatuojamus nuotekų tvarkymo įrenginius prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros.

2.6. Administracija su pareiškėju nebendradarbiavo, pateikdama tik formalius ir neargumentuotus atsakymus į pareiškėjo prašymus, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjo nuotekų paslaugų teikimo. Administracija nesiūlė jokių alternatyvių sprendimų, kaip galėtų būti įgyvendinta Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje užtikrinta pareiškėjo teisė teikti nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje.

2.7. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2017 m. balandžio 18 d. nutarime nurodė, jog kiti ūkio subjektai (ne viešieji) gali veikti greta viešųjų paslaugų teikėjų ir konkuruoti dėl nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo prisijungdami prie centralizuotų tinklų (jeigu įmanoma, atskira apskaita). Nebuvo jokių techninių ir (ar) technologinių kliūčių Šakių rajono savivaldybėje teikti nuotekų tvarkymo paslaugas kelioms įmonėms, – tai patvirtina į bylą pateiktos nepriklausomų ekspertų išvados.

2.8. Nurodytais veiksmais Administracija nepagrįstai apribojo teisės aktuose įtvirtintą pareiškėjo teisę teikti nuotekų tvarkymo paslaugas kartu su UAB „Šakių vandenys“, suteikdama privilegijas savo kontroliuojamai bendrovei sukūrė monopolines sąlygas veikti rinkoje tik vienam ūkio subjektui ir kartu pažeidė visuomenės (vartotojų) interesą laisvai pasirinkti ūkio subjektą, kurio paslaugomis vartotojas norėtų naudotis, neteisėtai užkirto pareiškėjui kelią plėtoti verslą ir gauti pajamas iš vykdomos nuotekų tvarkymo veiklos.

2.9. Šiais neteisėtais veiksmais Administracija pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nes neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės, taip pat pažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos, atsakingo valdymo (gero administravimo) bei asmenų lygybės prieš įstatymą principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus dėl sąžiningos konkurencijos laisvės.

2.10. Dėl Administracijos neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė žalą. Atsižvelgdamas į tai, kad neturi galimybės atnaujinti savo veiklos, neteisėti veiksmai tęsiasi iki šiol, pareiškėjas nurodė, kad turi teisę reikalauti iš Administracijos atlyginti žalą už pastaruosius trejus metus, skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 1 d. iki skundo padavimo teismui dienos.

2.11. Jeigu Administracija būtų suteikusi galimybę pareiškėjui teikti nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, minėtu laikotarpiu pareiškėjas galimai būtų gavęs 493 236,69 Eur pajamų. Negautų pajamų suma apskaičiuojama pagal galėjusių atitekėti nuotekų kiekį laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. (iki skundo padavimo dienos) per 1 096 dienas, atsižvelgiant į vidutiniškai vienam vartotojui tenkantį nuotekų kiekį per dieną (0,3415 m3), taikant 1,138 Eur/m3 nuotekų valymo tarifą.

2.12. Yra pagrįstas pagrindas manyti, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų tęsęs nuotekų valymo paslaugas po 2015 m. birželio 30 d., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir VKEKK) būtų nustačiusi 1,138 Eur/m3 ar panašaus atitikmens nuotekų valymo tarifą.

2.13. Apskaičiuodamas vidutiniškai vienam vartotojui tenkantį nuotekų kiekį per dieną, pareiškėjas rėmėsi gautų nuotekų kiekiais laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. birželio 30 d., t. y. iki faktinės pareiškėjo nuotekų tvarkymo veiklos pabaigos, kurie buvo nustatyti bei patvirtinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-465-611/2015 ir Nr. 2A-685-407/2018.

2.14. Atsižvelgęs į tai, kad nuotekas potencialiai būtų galėjusios tvarkyti dvi bendrovės, pareiškėjas reikalavo iš Administracijos atlyginti pusę pareiškėjo negautų pajamų – 246 618,34 Eur, skaičiuojamų už trejus metus nuo 2017 m. kovo 1 d. iki skundo teismui padavimo dienos, dėl prievolės nevykdymo prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.

3. Atsakovas Administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Pareiškėjas nenurodė, kokie būtent konkretūs Administracijos veiksmai nulėmė jo tariamai patirtą žalą, nenurodė nei konkrečių pažeidimų, nei teisės normų, kurios buvo pažeistos. Administracija tinkamai vykdė savo pareigą organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą, todėl nesutinka, jog pažeidė Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir kitų skunde nurodytų teisės aktų nuostatas.

3.2. Pareiškėjo pozicija, jog jis neva išnaudojo visas racionalias teisines priemones, siekdamas atnaujinti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, tačiau dėl Administracijos neteisėtų veiksmų to padaryti nepavyko, yra nepagrįsta, nes Administracijos veiksmų neteisėtumo pareiškėjas neįrodė, nesikreipė į teismą dėl sutartinių santykių nutraukimo neteisėtumo, neginčijo Administracijos sprendimų, veiksmų įstatymo nustatyta tvarka, neįrodė Administracijos neteisėtų veiksmų, kurie yra būtini civilinei atsakomybei konstatuoti.

3.3. Savo reikalavimus pareiškėjas kildina iš laikotarpio už trejus metus nuo 2017 m. kovo 1 d. iki skundo padavimo dienos. Todėl turėtų būti vertinama, ar būtent šiuo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., Bendrovė pareiškėjas atitiko jam (kaip nuotekų tvarkytojui) keliamus reikalavimus. Į bylą pateikti įrodymai pagrindžia, jog jau nuo 2018 m. sausio 25 d. pareiškėjui išduota licencija buvo sustabdyta, todėl jis net negalėjo vykdyti nuotekų tvarkymo veiklos, energetikos rinkos reguliatorius jau 2016–2017 metais, t. y. laikotarpio, už kurį pareiškėjas reikalauja žalos atlyginimo, pradžioje, konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka nuotekų tvarkymo veiklai keliamų reikalavimų.

3.4. Pareiškėjo skunde pateiktas žalos apskaičiavimas paremtas tik hipotetiniais duomenimis ir nepagrindžia patirtos žalos. Skunde nurodomas 1,138 Eur/m3 nuotekų valymo tarifas yra klaidingas rodiklis, kadangi pareiškėjas vadovaujasi 2013–2015 m. duomenimis, nors tariamai patirtą žalą kildina iš 2017–2020 m. laikotarpio. Šiuo laikotarpiu viešosios geriamojo vandens tiekėjos ir nuotekų tvarkytojos UAB „Šakių vandenys“ teikiamų nuotekų valymo paslaugų kaina buvo bent 3 kartus mažesnė negu pareiškėjo nurodoma. Pareiškėjas turtinės žalos neįrodė, ji grindžiama ne objektyviais, o hipotetiniais ir klaidingais skaičiavimais.

3.5. Teisėti lūkesčiai dėl galimybės toliau vykdyti nuotekų tvarkymo veiklą negalėjo pareiškėjui susiformuoti, nes Administracija 2011 m. rugsėjo 26 d. informavo pareiškėją, jog neketina pratęsti Sutarties ir nuo 2012 m. balandžio 11 d. Sutartis nutraukiama. Pareiškėjui buvo žinoma, jog nuo 2015 m. birželio 30 d. nuotekos bus baigtos tiekti į jo įrenginius.

3.6. Administracija reikalavimui prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir nurodė, jog nesutinka, kad neva padaryta žala yra tęstinio pobūdžio. Pareiškėjas 2015 m. turėjo suvokti savo teisių pažeidimą ir per 3 metus kreiptis į teismą dėl tariamų teisių gynimo, tačiau nesikreipė, todėl skundas atmestinas praleidus senaties terminą. Pareiškėjas, teigdamas, jog žala yra tęstinė, t. y. „besitęsianti iki šių dienų“, net nėra pareiškęs reikalavimo dėl įpareigojimo nutraukti tariamą pažeidimą, ir tai patvirtina, jog Administracijos veiksmai jam iš tiesų jokios žalos nesukėlė.

3.7. Administracija neatliko jokių veiksmų, dėl kurių pareiškėjas būtų patyręs žalą. Pareiškėjas nepagrindė dėl kokių priežasčių atsakomybės subjektu turėtų būti būtent Administracija.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šakių vandenys“ atsiliepime prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, taip pat atmetė atsakovo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl negautų pajamų – 246 618,34 Eur turtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. dėl Administracijos veiksmų (neveikimo), kuriais pareiškėjui nebuvo leista teikti nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje kartu su viešuoju nuotekų tvarkytoju. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

7. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, apžvelgė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) nuostatas (1.125 str. 8 d., 1.131 str. 1 d.) ir nurodė, kad pareiškėjas žalos atsiradimą grindė aplinkybėmis, jog Administracija nepagrįstai nutraukė Sutartį, skirdama viešąja nuotekų tvarkytoja UAB „Šakių vandenys“, Administracija nesudarė sąlygų savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje teikti nuotekų tvarkymo paslaugas dalyvaujant rinkoje kartu su UAB „Šakių vandenys“, nepagrįstai teikdama privilegijas šiai įmonei, pažeisdama sąžiningos konkurencijos laisvę, Administracija nepagrįstai atsisakė išduoti prisijungimo sąlygas prie UAB „Šakių vandenys“ infrastruktūros, derinti pareiškėjo 2017–2020 m. veiklos planą, nebendradarbiavo su pareiškėju, į pareiškėjo prašymus pateikdavo formalius atsakymus.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pažeidimą sieja su Tarybos 2015 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. T-179 ir padarė išvadą, kad apie jo turinį pareiškėjui tapo žinoma 2015 m. spalio mėnesį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą dėl prisijungimo prie UAB „Šakių vandenys“ valdomų nuotekų transportavimo infrastruktūros (duomenys neskelbtini) mieste savivaldybės administracijai pateikė 2016 m. sausio 11 d. Administracija atsisakė patenkinti šį prašymą 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. S-98, todėl apie galimą teisių pažeidimą dėl atsisakymo išduoti prisijungimo sąlygas pareiškėjas sužinojo 2016 m. sausio mėnesį.

9. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į Administraciją 2016 m. balandžio 25 d. su prašymu suderinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017–2020 m. veiklos planą ir suderinus jį teikti Šakių rajono savivaldybės tarybai tvirtinti. Pakartotinį analogiško pobūdžio prašymą pareiškėjas Administracijai pateikė 2016 m. gegužės 24 d. Administracija, atsakydama į šiuos prašymus, pateikė 2016 m. gegužės 23 d. raštą Nr. S-1270, kuriuo motyvuotai atsisakė teikti derinti pareiškėjo parengtą planą Tarybai. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Administraciją, prašydama organizuoti klausimo dėl pareiškėjo nuotekų valymo paslaugų teikimo ir infrastruktūros naudojimo teisės suteikimo svarstymą Taryboje, o Administracija 2016 m. gegužės 30 d. raštu atsisakė patenkinti pareiškėjo pateiktus prašymus.

10. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nurodomi Administracijos neteisėti veiksmai ir / ar neveikimas, kuriais buvo apribotos jos teisės teikti nuotekų valymo paslaugas, vyko 2012–2016 metais – pareiškėjas apie sutartinių santykių pasibaigimą vėliausiai sužinojo 2015 m. vasarą, kai buvo atliktas techninis atjungimas nuo centralizuoto nuotekų vamzdyno, apie priimtą sprendimą dėl viešojo nuotekų tvarkytojo Šakių rajono savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijoje paskyrimo, apie atsisakymą tenkinti prašymus dėl jos pageidavimo teikti nuotekų valymo paslaugas, išduoti prisijungimo sąlygas, suderinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017–2020 m. veiklos planą, imtis priemonių dėl jo patvirtinimo, nebendradarbiavimo ir kitų veiksmų, kuriais grindžia skundo pagrindą, vėliausiai sužinojo 2015–2016 m. vasaros laikotarpiu, tačiau į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo kreipėsi tik 2020 m. kovo 3 d.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, nes pareiškėjo nurodomi galbūt neteisėti viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai sprendimai (veiksmai) yra individualūs administraciniai aktai, vienkartinio taikymo, kurie sukelia teisinio santykio subjektams teises ir pareigas nuo jų priėmimo. Tokių aktų apskundimo teismui terminai skaičiuojami nuo jų priėmimo momento arba apie suinteresuotų asmenų sužinojimo apie tokius aktus momento. Paprastai taip pat skaičiuotini ir terminai reikalavimams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

12. Teismas padarė išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, laikytina, kad pareiškėjas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, reikalavimus teisme dėl turtinių nuostolių (negautų pajamų) turėjo pareikšti per trejus metus nuo atsakovo veiksmų, išreikštų sprendimų, atsakymų, raštų forma, kuriais buvo atsisakyta sudaryti galimybes pareiškėjui teikti nuotekų tvarkymo paslaugas savivaldybės teritorijoje, priėmimo ir sužinojimo apie juos momento. Nustatęs, kad pareiškėjas apie minėtas aplinkybes vėliausiai sužinojo ir apie, jo teigimu, pažeistas teises suprato 2015–2016 m. vasaros laikotarpiu, teismas padarė išvadą, jog, kreipdamasis su skundu į teismą 2020 m. kovo 3 d., pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, ir tai sudaro savarankišką pagrindą skundą atmesti, atsakovui reikalaujant taikyti senatį. Teismas papildomai pažymėjo, kad kreipimasis į kitas institucijas (pareiškėjas kreipėsi į Konkurencijos tarybą) negali būti laikomas svarbia priežastimi, pateisinančia nesikreipimą į teismą įstatymo nustatytu terminu, be to, pareiškėjas ir neprašo atnaujinti senaties termino, nors teismas posėdžio metu šią teisę išaiškino. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

13. Teismas pažymėjo, kad skundas taip pat atmestinas dėl jo nepagrįstumo.

14. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 30 punktą, Įstatymo nuostatas (10 str. 4 p., 5 p., 13 str. 4 d., 16 str. 13 d., 14 d., 23 str. 1 d. 3 p.) ir padarė išvadą, kad įstatymas numato galimybę, bet ne atsakovo prievolę sudaryti sąlygas toliau teikti nuotekų tvarkymo paslaugas iki tol jas teikusiam nuotekų tvarkymo paslaugas subjektui iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo, prisijungti prie vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių reikalavimais ir Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimais.

15. Teismas pabrėžė, kad administraciniai aktai, kuriais buvo atsisakyta toliau tęsti nuotekų teikimo paslaugas pareiškėjo siūlomomis sąlygomis, nenuginčyti, yra galiojantys ir teisėti, todėl nėra pagrindo konstatuoti Administracijos veiksmų neteisėtumo Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies, 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų nesilaikymo požiūriu.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas konkurencijos laisvės apribojimus grindžia Administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais, sprendimais dėl sąlygų nesudarymo pareiškėjui toliau teikti nuotekų valymo paslaugas savivaldybės teritorijoje, privilegijų suteikimu nuotekų tvarkymo srityje UAB „Šakių vandenys“. Teismas nurodė, kad Tarybos 2015 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. T-179 UAB „Šakių vandenys“ paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja, įgyvendinant Įstatymo 10 straipsnio 4 punkte įtvirtintą savivaldybės tarybos teisę ir pareigą skirti viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus. Minėtas sprendimas nenuginčytas, todėl pareiškėjo argumentai dėl privilegijų suteikimo vienam subjektui nėra pagrįsti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas neturi teisės vykdyti viešojo geriamojo vandens tiekimo, o nuotekų tvarkymą galėtų vykdyti tik tam tikroje teritorijoje tam tikromis sąlygomis, susijusiomis su prisijungimu prie centralizuotų nuotekų infrastruktūrų, tačiau tokių sprendimų priėmimas yra priskirtas savivaldybių institucijų kompetencijai.

17. Teismas nustatė, jog 2016 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą dėl atsakovo veiksmų, susijusių su nuotekų tvarkymo organizavimu savivaldybės teritorijoje, atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Konkurencijos taryba 2017 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 1S-37 (2017) atsisakė pradėti tyrimą, konstatuodama, jog pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų, nes pareiškėjas yra vienintelis subjektas, kuris turi teisę teikti nuotekų tvarkymo paslaugas Lietuvos Respublikoje kaip kitas, ne viešasis paslaugų teikėjas, todėl Konkurencijos tarybos įsikišimas ir ginčo tarp pareiškėjo ir savivaldybės sprendimas neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas byloje Konkurencijos įstatymo pažeidimus grindė abstrakčiomis aplinkybėmis, konkrečiai nenurodė, kokiais Administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, priimtais teisės aktais (veiksmais) buvo diskriminuojamas, nenurodė įtikinamų argumentų, kurie būtų pagrįsti teisės aktų normomis ir bylos faktais, patvirtinančių sąžiningos konkurencijos laisvės pažeidimus, todėl konstatuoti Administracijos neteisėtus veiksmus šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ir jo atstovai abstrakčiai akcentavo Administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, nebendradarbiavimą, formalų jo prašymų nagrinėjimą, gero administravimo principų pažeidimus, tačiau konkrečiai neišdėstė, kokiais veiksmais tai pasireiškė, kokios procedūros buvo pažeistos, kokie įrodymai šias aplinkybes pagrindžia. Pareiškėjas nesikreipė į teismą dėl viešojo administravimo subjekto padarytų procedūrinių pažeidimų, jo veiklos neatitikties teisės aktų reikalavimams, pažeidimai nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka konstatuoti, tokie pažeidimai nenustatyti ir bylą nagrinėjant teisme, todėl abstraktaus pobūdžio samprotavimais grindžiamos aplinkybės negali būti pagrindu Administracijos veiksmų neteisėtumo konstatavimui.

19. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas skundo aplinkybes ir įrodymus, iš kurių kildinamas turtinės žalos atsiradimas, konstatavo, kad nėra nustatyta savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kaip esminės civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius Administracijos neteisėtų veiksmų, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl nėra pagrindo kitų civilinės atsakomybės sąlygų analizei. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

20. Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad Administracija šioje byloje turėjo pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti įstaigai nepasitelkiant advokato, t. y. papildomai neperkant išorinių teisinių paslaugų, todėl Administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė.

III. 21. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Šakių rajono savivaldybė savo veiksmais atsisakydama sudaryti sąlygas pareiškėjui tęsti nuotekų tvarkymo veiklą po 2015 m. birželio 30 d., eliminavo pareiškėją iš nuotekų tvarkymo paslaugų rinkos, tokiu būdu suteikdama privilegijas savo kontroliuojamam subjektui UAB „Šakių vandenys“.

22.2. Pareiškėjas atitiko visas Įstatyme nurodytos išimties sąlygas (13 str. 4 d. ), todėl turėjo teisę teikti nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių savivaldybės teritorijoje kaip kitas (ne viešas) nuotekų tvarkytojas.

22.3. Nebuvo jokių techninių ir (ar) technologinių kliūčių Šakių rajono savivaldybėje teikti nuotekų tvarkymo paslaugas kelioms įmonėms (visų atitekančių nuotekų tarša yra bazinė, t. y. turinti didžiausią leidžiamą buityje ir paviršinių nuotekų teršalų koncentraciją, todėl neturi reikšmės, iš kurio abonento ar vartotojo jos atitekėtų). Nuotekos (duomenys neskelbtini) mieste surenkamos centralizuotu nuotekų nuvedimo tinklu, nuotekų tvarkymo paslaugas galėjo teikti kelios įmonės atlikus nuotekų paskirstymą tarp dviejų ir daugiau nuotekų įrenginių. Tai galėjo būti įgyvendinama panaudojant jau esamą siurblinę ar įrengiant nuotekų surinkimo siurblinę, sumontuojant atitinkamus prietaisus ir nuotekas paskirstant dviem skirtingiems nuotekų valymo paslaugų teikėjams. Pareiškėjo nuotekų priėmimo siurblinė ir UAB „Šakių vandenys“ eksploatuojami valymo įrenginiai (spaudiminė trasa) yra šalia, todėl tokie veiksmai būtų nereikalavę didelių investicijų. Minėtų veiksmų įgyvendinimo galimybę patvirtino ir nepriklausomi ekspertai.

22.4. Pareiškėjas jau nuo 1998 m. savo siurblinėje yra sumontavęs skaitmeninį nuotekų apskaitos prietaisą, kuriuo galima nustatyti tikslius į Pareiškėjo valymo įrenginius patenkančių nuotekų kiekius. Atitinkamai, jeigu Šakių savivaldybės teritorijoje nuotekas būtų tvarkę pareiškėjas ir UAB „Šakių vandenys“, nuotekų, paskirstomų tarp skirtingų valymo įrenginių, apskaita būtų nesudėtingai vykdoma naudojant pareiškėjo turimą įrangą bei sudarius sutartį su UAB „Šakių vandenys“ dėl atitinkamų duomenų apie nuotekų kiekius apsikeitimo.

22.5. Nebuvo nė vienos teisinės, techninės ir (ar) technologinės kliūties, kuriai esant, būtų buvusi priežastis apriboti pareiškėjo veiklos vykdymą Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, nepriklausomai nuo to, kad šioje teritorijoje yra paskirtas viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, t. y. UAB „Šakių vandenys“. Šakių rajono savivaldybė, atsisakiusi išduoti pareiškėjui prisijungimo sąlygas prie UAB „Šakių vandenys“ infrastruktūros, pažeidė Įstatymo normas ir nepagrįstai išstūmė pareiškėją iš atitinkamos nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo rinkos.

22.6. Šakių rajono savivaldybės diskrecija organizuoti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nėra absoliuti ir neribota – ją riboja sąžiningos konkurencijos imperatyvas, kuris pasireiškia per Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, jo išraiška taip pat yra ir Įstatymo 13 straipsnio 4 dalis. Šie teisės aktai draudžia viešojo administravimo subjektams savo diskreciją įgyvendinti tokiu būdu, kuris nesąžiningai pažeistų privačių ūkio subjektų interesus, eliminuotų juos iš rinkos ar apribotų jų veikimo galimybes joje, nepagrįstai privilegijuotų savo valdomas įmones.

22.7. Nagrinėjamoje situacijoje sąžiningos konkurencijos imperatyvas buvo paneigtas. Nepaisant to, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Šakių rajono savivaldybę su prašymais sudaryti sąlygas prisijungti prie UAB „Šakių vandenys“ centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų ir sudaryti galimybę nuotekų tvarkymo paslaugas teikti kartu su šia savivaldybės įmone, pareiškėjo prašymai tenkinti nebuvo, o Šakių rajono savivaldybė, nors ir matydama bei puikiai suprasdama, kad šias paslaugas siekia teikti privatus subjektas, neorganizavo jokios konkurencingos procedūros ir paprasčiausiai eliminavo pareiškėją iš nuotekų tvarkymo rinkos, pavesdama nuotekų tvarkymo paslaugas visoje Šakių savivaldybės teritorijoje teikti savo valdomai įmonei.

22.8. Šakių rajono savivaldybės veiksmai (neveikimas) atitiko visas tris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodytas aplinkybes, dėl kurių yra pagrindas spręsti, jog Šakių rajono savivaldybė pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį: 1) savivaldybės institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra nulemtos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu.

22.9. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad 2015 m. spalio 16 d. Tarybos sprendimas Nr. T-179 dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo yra nenuginčytas, todėl pareiškėjo argumentai dėl privilegijų suteikimo vienam subjektui nėra pagrįsti, yra nepagrįstas, nes pareiškėjas nesiekia paneigti UAB „Šakių vandenys“ teisės būti viešuoju geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytoju Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, o tik siekė, kad pareiškėjui būtų sudarytos galimybės veikti ir konkuruoti su UAB „Šakių vandenys“ dalyje Šakių rajono savivaldybės ((duomenys neskelbtini) seniūnijoje) teikiant nuotekų tvarkymo paslaugas.

22.10. Pareiškėjas išnaudojo visas racionalias teisines priemones siekdamas atnaujinti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, įskaitant tai, kad pareiškėjas aktyviai komunikavo tiek su Šakių rajono savivaldybe, tiek su UAB „Šakių vandenys“, pateikė visus reikalaujamus dokumentus, tačiau Šakių rajono savivaldybė, remdamasi išimtinai formaliais argumentais, atmetė pareiškėjo prašymus dėl prisijungimo sąlygų prie UAB „Šakių vandenys“ valdomos infrastruktūros išdavimo bei 2017–2020 m. veiklos plano tvirtinimo, nenurodydama jokių objektyvių priežasčių, kodėl pareiškėjui neturėtų būti leidžiama teikti nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje ir neatsižvelgiant į tai, jog nebuvo jokių techninių kliūčių pareiškėjui kartu su UAB „Šakių vandenys“ vykdyti nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje.

22.11. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pernelyg formaliai įvertino situaciją, neatsižvelgė į faktinį konkurencijos ribojimo poveikį, kurį sukėlė Šakių rajono savivaldybės veiksmai, o konkrečiai – Tarybos 2015 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. T-179, kuriuo UAB „Šakių vandenys“ paskirti viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju visoje Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, bei tolesni Šakių rajono savivaldybės veiksmai, kuriais buvo nesudarytos sąlygos nuotekų tvarkymo paslaugas teikti ir pareiškėjui. Šakių rajono savivaldybės veiksmai tiesiogiai, nulėmė skirtingą ūkio subjektų, vykdančių tokią pačią veiklą (taigi – konkuruojančią), padėtį, t. y., UAB „Šakių vandenys“ jį kontroliuojančio viešojo administravimo subjekto valia įgijo monopolines teises nuotekų tvarkymo rinkoje Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, o pareiškėjas faktiškai prarado savo verslą. Šie veiksmai apribojo konkurenciją ir faktiškai eliminavo privatų subjektą iš rinkos, o tą draudžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatos.

22.12. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikiama daug faktinių klaidų, kurios parodo, kad teismas tinkamai neįsigilino į faktines ginčo aplinkybes, o tai neabejotinai prisidėjo prie neteisingų teismo išvadų, kurios yra daromos sprendime, suformulavimo. Teismas sprendime daro daug faktinių klaidų, painiojasi argumentuose bei aplinkybių konstatavime, priskirdamas juos pareiškėjo pozicijai, kai pareiškėjas iš tiesų tokios pozicijos nesilaikė ar neišreiškė, o tai rodo, kad teismas iki galo neįsigilino į ginčo esmę, t. y., kad pareiškėjo verslas iš esmės buvo sužlugdytas. Pareiškėjas niekada neginčijo Šakių rajono savivaldybės teisės nutraukti sutartį su pareiškėju ar jos teisės paskirti viešąjį vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, bet pareiškėjas visada turėjo teisėtą lūkestį, suformuotą ilgalaikės praktikos, atliktų investicijų bei galiojančio teisinio reguliavimo, kad jo 20 metų vykdoma vienintelė veikla yra teisėta, kad ji atitinka visas įstatymo nuostatas ir turi visus valstybės išduotus leidimus, reikalingus veiklos vykdymui ir tęstinumui. Nepaisant visų šių aplinkybių ir turimų teisinių galimybių vykdyti veiklą (techninių pajėgumų, nuotekų tvarkymo licencijos, atitikties Įstatymo 13 str. 4 d. sąlygoms), pareiškėjui Šakių rajono savivaldybės veiksmais ši galimybė buvo panaikinta.

22.13. Teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nepagrįstai Šakių rajono savivaldybės veiksmuose nekonstatavo neteisėtumo požymių, todėl šiuo pagrindu nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

22.14. Pareiškėjas prašo kritiškai įvertinti teismo sprendime dėstomas išvadas, atsižvelgti į tai, kad konkurencijos teisės pažeidimą bei konkurencijos ribojimą šiuo atveju lėmė eilė sisteminių Šakių rajono savivaldybės veiksmų ieškant formalių priežasčių nesuteikti pareiškėjui teisinių galimybių vykdyti savo veiklą, neorganizuojant konkurencingos procedūros ir nesudarant jokių kitų sąlygų pareiškėjo veiklos vykdymui. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašo konstatuoti Šakių rajono savivaldybės veiksmų neteisėtumo faktą.

22.15. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus dėl patirtos žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų.

22.16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą, nes pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Šakių rajono savivaldybė be teisėto pagrindo neatlieka veiksmų, kuriuos ją įpareigoja atlikti teisės aktai – visų pirma Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai, kurie nustato lygiateisiškumo ir nediskriminavimo imperatyvą. Iki pat šių dienų Šakių rajono savivaldybė privilegijuoja savo kontroliuojamą įmonę UAB „Šakių vandenys“ ir nesudaro teisinių galimybių pareiškėjui vykdyti nuotekų tvarkymo veiklą. Dėl šių priežasčių Šakių rajono savivaldybės veiksmų neteisėtumas ir to nulemta žala pareiškėjui yra tęstinio pobūdžio ir tęsiasi iki šiol. Todėl ieškinio senatis reikalavimui dėl patirtos žalos, kuri tęsiasi iki šių dienų, pareikšti nėra suėjusi.

23. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui konstatavus, jog pažeidimo pobūdis nėra tęstinis ir trejų metų senaties terminas yra praleistas, pareiškėjas prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Nurodytą prašymą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

23.1. Šakių rajono savivaldybei atlikus neteisėtus veiksmus, pareiškėjas savo pažeistas teises pasirinko gintis inicijuodamas administracinę procedūrą Konkurencijos taryboje, kuri turi išimtinę kompetenciją nagrinėti konkurencijos teisės pažeidimus. Jei pareiškėjas tuo pat metu būtų inicijavęs administracinį procesą dėl Šakių savivaldybės veiksmų, Konkurencijos taryba, remdamasi savo praktika, būtų atsisakiusi pradėti tyrimą dėl prioriteto nebuvimo, nes procesų dubliavimas, Konkurencijos tarybos nuomone, lemia neracionalų Konkurencijos tarybos išteklių naudojimą. Konkurencijos taryba po 8 mėnesių nagrinėjimo atsisakė pradėti tyrimą. Šį Konkurencijos tarybos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą pareiškėjas apskundė. 2017 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3606-789/2017, kuriuo iš dalies tenkino pareiškėjo prašymus, t. y. nusprendė panaikinti Konkurencijos tarybos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimą. Konkurencijos taryba pateikė apeliacinį skundą šioje byloje. 2019 m. spalio 2 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą patenkinti, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

23.2. Procesas Konkurencijos taryboje bei administraciniuose teismuose pareiškėjui užtruko daugiau nei trejus metus, per kuriuos pareiškėjas negalėjo inicijuoti savarankiško ginčo administraciniame teisme, nes tokio ginčo inicijavimas būtų panaikinęs pirminio pareiškėjo pasirinkto teisių gynimo būdo – administracinės procedūros Konkurencijos taryboje, tęsimo galimybę.

23.3. 2019 m. pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį sprendimą ir paaiškėjo, kad pareiškėjo pažeistos teisės Konkurencijos taryboje nebus ginamos, todėl pareiškėjas priėmė sprendimą pats savarankiškai ginti savo pažeistas teises ir kreiptis į administracinį teismą. Tai ir buvo padaryta pareiškėjo parengiant skundą ir kreipiantis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

23.4. Tuo atveju jei būtų konstatuota, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, šis terminas buvo praleistas ne dėl to, kad pareiškėjas buvo pasyvus ar nesiėmė aktyviai ginti savo pažeistų teisių, bet dėl to, jog neturėjo kitos išeities, kaip tik laukti galutinio administracinės procedūros Konkurencijos taryboje baigties rezultato.

24. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Atsakovas Administracija atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog pareiškėjas yra praleidęs 3 metų ieškinio senatį (CK 1.125 str. 8 d.), nes tariamai neteisėti atsakovo veiksmai pareiškėjui tapo žinomi dar 2015–2016 metais, o pareiškėjas šios išvados niekaip nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimus. Pareiškėjas posėdžio metu netgi atsisakė teikti prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nors pirmosios instancijos teismas pareiškėjui šią teisę išaiškino ir pasiūlė ja pasinaudoti.

25.2. Pareiškėjo argumentai, kad tariamas atsakovo pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, yra nepagrįsti. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas patvirtino, kad apie tariamą pažeidimą jam tapo žinoma dar 2015 metų birželio mėnesį. Šiuo atveju taikytina ieškinio senatis (CK 1.126 str. 2 d.), o tai yra savarankiškas pagrindas pareiškėjo reikalavimus atmesti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai identifikavo, kad apie tariamą žalą pareiškėjui tapo žinoma dar 2015–2016 metais, tačiau reikalavimas dėl tariamos žalos atlyginimo pareikštas tik 2020 m. kovo mėnesį, t. y. praėjus 4–5 metams po tariamos žalos padarymo fakto. Pareiškėjas ne tik nereiškė prašymo atnaujinti senaties terminą, bet šia teise atsisakė pasinaudoti, o apeliaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių priežasčių, pagrindžiančių poreikį atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

25.3. Pirmosios instancijos teismas net neturėjo pareigos svarstyti ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo, nes pats pareiškėjas atsisakė galimybės pabandyti atnaujinti ieškinio senaties terminą.

25.4. Pareiškėjas, proceso pirmosios instancijos teisme metu atsisakęs pasinaudoti ieškinio senaties atnaujinimo teise, bet apeliaciniame skunde šį reikalavimą jau pateikdamas, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

25.5. Pareiškėjas nei savo skunde, nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė nei vieno konkretaus neteisėto veiksmo, o kaip matyti iš bylos duomenų, nei vieno veiksmo net ir neskundė administracine tvarka.

25.6. Pareiškėjas, siekdamas išvengti žalos ir nesutikdamas su atsakovo sprendimais, turėjo pareigą operatyviai ginčyti jam tariamą žalą sukeliančius atsakovo veiksmus. Tačiau pareiškėjas to nepadarė ir tokiu būdu prarado teisę reikšti reikalavimus atsakovui dėl žalos atlyginimo.

25.7. Priimant Įstatymą ir jo 13 straipsnio 4 dalies normomis reglamentuojant kitų asmenų (t. y. ne viešųjų– kaip šiuo atveju pareiškėjo) teisę teikti nuotekų tvarkymo ar vandens tiekimo paslaugas, parengiamuosiuose dokumentuose (aiškinamajame rašte) nurodyta, jog „Projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje išimtinę teisę teikti bendrojo intereso paslaugas galėtų licenciją turintis viešasis geriamojo vandens tiekėjas, paskiriamas savivaldybės arba savivaldybių kontroliuojamos vandens tiekimo įmonės reorganizavimo būdu būtų sujungiamos į regioninį geriamojo vandens tiekėją“. Tai reiškia, kad Įstatymo normomis neapribojama pareiškėjo teisė teikti nuotekų tvarkymo paslaugų ir pareiškėjas taip pat turi teisę tai daryti, tačiau vykdyti viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas Įstatymo normomis pavedama būtent viešajam tiekėjui – šiuo atveju UAB „Šakių vandenys“. Pareiškėjas gali vykdyti privačią vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą (būtent tam ir yra numatyta Įstatymo 13 str. 4 d. išimtis). Atsakovas neprivalo užtikrinti, kad pareiškėjas turėtų atitinkamą klientūrą, t. y. jog atsakovas neturi perleisti pareiškėjui dali UAB „Šakių vandenys“ vartotojų vien tik tam, kad pareiškėjas galėtų vykdyti savo veiklą ir gauti pajamas.

25.8. Pareiškėjo teiginiai, jog atsakovas pažeidė Įstatymo nuostatas (13 str. 4 d. ir 23 str. 3 p.), yra nepagrįsti, kadangi minėtos Įstatymo normos neįpareigoja atsakovo užtikrinti pajamų srauto pareiškėjui, perduodant jam dalį UAB „Šakių vandenys“ vartotojų. Pareiškėjas turi galimybę pats sukurti atitinkamą infrastruktūrą ir tiesiogiai sudaryti sutartis su vartotojais tam, jog jis galėtų privačiai teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Tai, kad tokią veiklą pareiškėjas galėjo vykdyti. patvirtina ir jo paties pozicija, jog net ir po tarp pareiškėjo ir atsakovo sudarytos Sutarties nutraukimo pareiškėjas sudarė sutartis dėl nuotekų tvarkymo su vartotojais.

25.9. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs bylos medžiagą, pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas būtų padaręs kokius nors teisės aktų pažeidimus (juo labiau tokius, kurie pareiškėjui būtų sukėlę žalą). Abstraktūs ir jokiais konkrečiais įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai nesudaro galimybių pripažinti, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir dėl to pareiškėjas patyrė žalą.

25.10. Pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. neatitiko Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas išimties sąlygas, nes VKEKK 2019 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 03E-61 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotos nuotekų tvarkymo veiklos licencijos Nr. L7-NT-01 galiojimo panaikinimo“ panaikino pareiškėjo turimą licenciją. Šis nutarimas priimtas pagal pareiškėjo 2017 m. gruodžio 29 d. pateiktą prašymą ir dokumentus, todėl pareiškėjas jau nuo 2017 m. gruodžio 29 d. nebūtų galėjęs vykdyti veiklos.

25.11. 2016–2017 metais, t. y. laikotarpio, už kurį pareiškėjas reikalauja žalos atlyginimo, pradžioje, oficialios kompetentingos institucijos sprendimu buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka nuotekų tvarkymo veiklai keliamų reikalavimų. Tai tik patvirtina atsakovo poziciją, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. nebūtų gavęs jokių pajamų ir jokios žalos nepatyrė, kadangi nebuvo prielaidų pareiškėjo veiklai vykdyti.

25.12. Atsakovas pakartojo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus dėl prašomo priteisti žalos dydžio nepagrįstumo.

25.13. Pareiškėjas visiškai nemotyvavo kaip pareiškėjo nurodomos pirmosios instancijos teismo klaidos daro įtaką ginčo esmei ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šakių vandenys“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. UAB „Šakių vandenys“ atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, nes apie tariamai neteisėtus atsakovo veiksmus žinojo dar 2015–2016 metais. Pareiškėjas šios išvados nepaneigė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimus, nes ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus. Reikalavimas dėl tariamos žalos atlyginimo buvo pareikštas tik 2020 metų kovo mėnesį, o iki tol pareiškėjas nepareiškė reikalavimo nė vienam subjektui dėl įpareigojimo nutraukti tariamą pažeidimą.

26.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, yra teisėti, o kadangi administraciniai aktai, kuriais atsisakyta tęsti nuotekų teikimo paslaugas nėra nuginčyti, tai reiškia, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų neteisėtumo.

26.3. Pareiškėjo nurodomas tariamai patirtos žalos dydis yra neįrodytas, nes pareiškėjas savo skaičiavimus grindžia tik hipotetinėmis prielaidomis, teigdama, jog galėjo būti nustatytas panašus tarifas. Pareiškėjas posėdžio metu patvirtino, jog turi tik keletą darbuotojų ir jokių sąnaudų nepatyrė, o tai reiškia, kad pareiškėjas prašo negauto pelno, nepatyrus jokių išlaidų. Pareiškėjo nurodoma kaina yra tris kartus didesnė nei UAB „Šakių vandenys“, o tai tik parodo, jog nuostolių skaičiavimas yra nepagrįstas.

27. Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo dalį dėl proceso išlaidų atlyginimo, t. y. priteisti atsakovui Administracijai iš pareiškėjo 3 388 Eur proceso išlaidų atlyginimo, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla nebuvo sudėtinga prieštarauja teisėjos Janinos Vitunskienės 2021 m. kovo 10 d. prašyme nurodytai pozicijai – minėtame prašyme teigiama, jog dėl „nagrinėjamos bylos sudėtingumo, matyti, jog neužteks laiko procesinio sprendimo priėmimui ir paskelbimui“. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi pritarė teisėjai Janinai Vitunskienei bei atitinkamai pratęsė terminą sprendimui priimti (tokiu būdu patvirtindamas, jog nagrinėjama byla iš tiesų yra sudėtinga ir kompleksiška, reikalaujanti ne tik viešojo administravimo reglamentavimo žinių, bet ir papildomų kompetencijų).

27.2. Būtina atsižvelgti ir į prašomų negautų pajamų sumą, kuri šiuo atveju viršija 246 000 Eur. Tokia suma yra itin didelė, todėl išnagrinėti bylą tampa daug sudėtingiau ne tik dėl minėtos sumos, bet taip pat ir dėl tos priežasties, jog šios sumos apskaičiavimas yra tiesiogiai susijęs su vandentvarkos reguliavimu ir kitais sudėtingais aspektais. Tai, jog byla yra sudėtinga ir kompleksinė, patvirtina ir ta aplinkybė, kad pats pareiškėjas šioje byloje patyrė bent 7 260 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija apie tai, jog byla yra nesudėtinga, yra nepagrįsta.

27.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą nurodė, jog teisė rinktis advokatą bei jį turėti yra absoliuti ir reikalinga tinkamai ginti asmens teises ir laisves. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, o tai lemia būtinybę sprendimą iš dalies pakeisti ir priteisti atsakovui iš pareiškėjo proceso išlaidų atlyginimą.

27.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nebuvo būtina samdyti advokatą ir atsakovas galėjo pasitelkti vidinius savo resursus, nes pats pareiškėjas savo teisėms ginti pasirinko profesionalius teisininkus, be to, pareiškėjas savo tariamai pažeistų teisių gynybai išleido daugiau negu 2 kartus didesnę sumą. Nagrinėjamoje byloje buvo ginami ne tik atsakovo, bet ir mokesčių mokėtojų interesai (tuo aspektu, jog atsakovas siekė paneigti nepagrįstus pareiškėjo reikalavimus dėl tariamai patirtos žalos atlyginimo – tokia žala būtų atlyginama iš savivaldybės biudžeto). Tai taip pat patvirtina, jog svarbu buvo apsiginti nuo nepagrįstų pareiškėjo reikalavimų, o apsigynus gauti būtinų ir pagrįstų proceso išlaidų atlyginimą.

27.5. Atsakovas sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis bei pareigomis, nevilkino teismo proceso, nepadarė pažeidimų, o atstovavimą byloje užtikrino pačiu efektyviausiu būdu (t. y. du kartus mažesnėmis sąnaudomis negu tokių sąnaudų patyrė pareiškėjas). Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir neįvertino, jog procesinės šalių išlaidos gali būti mažinamos atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, o atsakovo elgesys buvo tinkamas.

27.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimu turi būti siekiama apsaugoti viešąjį interesą. Byloje nustatyta ir įrodyta, kad būtent dėl atsakovo veiksmų Šakių rajono gyventojams teikiamų paslaugų kaina ženkliai sumažėjo. Tokie atsakovo veiksmai Šakių rajono gyventojams atnešė tiesioginę naudą, tačiau dėl pirmosios instancijos sprendime nurodytos pozicijos nepriteisti atsakovui jo patirtų proceso išlaidų atlyginimo, atsakovas iš esmės turi „susimokėti“ už tai, kad Šakių rajono gyventojams sugebėjo net kelis kartus sumažinti paslaugų kainą.

27.7. Ankstesnėse civilinėse bylose pareiškėjas jau buvo prisiteisęs iš atsakovo atitinkamas sumas, iš kurių ir toliau gali finansuoti bylinėjimąsi su atsakovu, o atsakovas savo teises turi ginti savo lėšomis. Tai lemia būtinybę pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeisti ir priteisti atsakovui iš pareiškėjo proceso išlaidų atlyginimą.

28. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ginčas yra susijęs išimtinai su viešojo administravimo subjekto (savivaldybės) funkcijų vykdymu. Būtent Šakių rajono savivaldybė (jos specialistai) tiesiogiai bendravo su pareiškėju tuo laikotarpiu, kai buvo priimami sprendimai dėl pareiškėjo veiklos ribojimo – visi raštai, komunikacija, pokalbiai vyko būtent su savivaldybės specialistais, jokių advokatų minėtame procese nebuvo. Tad jei tuo metu Šakių rajono savivaldybės specialistams pakako kompetencijos bei pajėgumų priimti atitinkamus sprendimus, nėra priežasčių teigti, kad situacija šiuo metu yra pasikeitusi ir šių sprendimų specialistai negalėtų apginti teisminio proceso metu.

28.2. Byla nėra itin sudėtinga ar didelės apimties. Byla iš esmės buvo išnagrinėta 2020 m. birželio 17 d. teismo posėdžio metu, kuris truko vos kelias valandas. Tai, kad byla buvo išnagrinėta per vieną posėdį, jo nereikėjo atidėti, parodo, jog byla nėra itin sudėtinga ar didelės apimties. Aplinkybė, jog teisėjai teko atidėti sprendimo priėmimą, pareiškėjo vertinimu, labiau rodo teisėjos užimtumą ir bylų, kuriuos tenka nagrinėti administraciniams teismams, srautą, dėl kurio teisėja nespėjo surašyti atitinkamo sprendimo, nei kad realų bylos sudėtingumą.

28.3. Teisė pasitelkti advokatą iš tiesų yra absoliuti, tačiau išlaidų advokatui atlyginimas, ypač kai jas patiria viešojo administravimo subjektas vykdydamas tiesiogines savo funkcijas, nėra automatinis sprendimas – jis turi būti priimamas kiekvieną kartą individualiai įvertinant bylos aplinkybes.

28.4. Atsakovas nepagrįstai sutapatina savo ir pareiškėjo situacijas teigdamas, jog jei pareiškėjas pasitelkė advokatą, tą galėjo daryti ir atsakovas, ir už tai jam turi būti kompensuojama. Šakių savivaldybė yra nuolatines viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, turintis savo gretose eilę specialistų, tarp jų – ir su teisiniu išsilavinimu.

28.5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šakių vandenys“, kuris nors ir nėra atsakovas šiame procese, tačiau taip pat yra betarpiškai susijęs su nagrinėjama situacija, nepasitelkė advokatų, o dalyvavo procese savo jėgomis. Tai taip pat parodo, kad byla nėra itin sudėtinga.

28.6. Visiškai nesuprantami Šakių rajono savivaldybės argumentai dėl to, jog Pareiškėjas anksčiau yra laimėjęs bylą prieš Šakių savivaldybę ir toje byloje priteistų sumų pagrindu gali finansuoti tolesnį bylinėjimąsi su atsakovu.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šakių vandenys“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atsakovui Šakių rajono savivaldybės administracijai atlyginti turtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su atsakovo veika, kuri, pareiškėjo teigimu, yra neteisėta.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, taip pat netenkino atsakovo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

32. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismas sprendimu, apeliacinius skundus padavė abi administracinio ginčo šalys.

33. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), visų pirma primena, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.).

34. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, 1–4 dalis nustato, kad: žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (1 d.); šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.); šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.); valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).

35. Taigi, aptartame teisiniame reguliavime expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų, iš jų – ir savivaldybės administracijos, neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė, kuri yra atskiras juridinis asmuo, iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės, kas savo ruožtu suponuoja, kad administracinėje byloje tinkamu atsakovu dėl žalos, atsiradusios dėl savivaldybės institucijos, iš jų – ir savivaldybės administracijos, neteisėtų veiksmų, atlyginimo yra savivaldybė.

36. Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš jos medžiagos, Šakių rajono savivaldybės, kuri pareiškėjo skunde buvo nurodyta atsakove, procesinis statusas, skundą tikslinant, kito, o galiausiai ji nelaikyta ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

37. ABTĮ 53 straipsnis, reglamentuojantis netinkamos ginčo šalies pakeitimą, nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (žr. 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

39. Kadangi nagrinėjamu atveju procesiniai veiksmai, susiję su netinkamos ginčo šalies pakeitimu (ABTĮ 12 str., 53 str.), nebuvo atlikti, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisėtas vien dėl šios priežasties, dėl ko naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

40. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo tenkinti atsakovu byloje įtrauktos Administracijos apeliacinį skundą, kuriuo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, kadangi bylos nagrinėjimas nėra baigtas.

41. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, į bylą nesant įtrauktam tinkamam atsakovui, nėra pasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Šakių rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo netenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan Vaida Urmonaitė-Maculevičienė