6ccdba9d-04fe-45ca-82da-e3c3d1f0fa76 · Å iaulių apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-20-951/2016               Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00405-2016-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.; 2.7.4.7.; 3.25.3. (S)         ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. balandžio 8 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai LukoÅ¡iÅ«nienei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui A. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracine tvarka nubausto A.

J. skundÄ dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės 2016 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 40N-47909130-16 panaikinimo, irn u s t a t ė :2016 m. sausio 7 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė I. P. A. J. atžvilgiu priėmė nutarimÄ Nr. 40N-47909130-16 administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2015 m. gruodžio 28 d. apie 22.06 val.

Å iauliuose, Vytauto g. A. J., vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyčiniais veiksmais, Å¡iurkščiai pažeidžiant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rodant aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ visuomenei, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia traukinėdamas rankinį stabdį bei slidinėdamas Å¡onu iÅ¡ vienos kelio pusės į kitÄ , be aiÅ¡kių tikslų ar motyvų, sukėlė pavojų sau ir aplinkiniams. 2016 m. vasario 3 d. Å iaulių apylinkės teisme gautas A.

J. skundas, kuriame jis, nesutikdamas su Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės nutarimu, praÅ¡o jį panaikinti. Skunde nurodoma, kad nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir todėl naikintinas. Nurodo, jog institucija, priėmusi nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, neteisingai kvalifikavo jo veiksmus. Ä®vykio dienÄ buvo pasnigę, jis saugiu greičiu iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Draugystės pr. 21 namo kiemo apvažinėjo kieme esančias duobes.

IÅ¡važiuojant iÅ¡ Draugystės pr. 21 namo kiemo į Vytauto g., yra nuokalnė. Pasukus į deÅ¡inę pusę Vytauto gatvėje automobilį užmetė posÅ«kio metu į kairę pusę, suko automobilio vairÄ Ä¯ užmetimo pusę, tačiau automobilis neiÅ¡sitiesino. Pasimetęs truktelėjo automobilio rankinį stabdį, kurio dėka automobilį dar labiau pasuko į kairę pusę. IÅ¡važiuojant automobilį užmetė į kairę pusę tik vienÄ kartÄ . Aplinkinių žmonių nematė, matė, kaip Vytauto gatve link Draugystės pr. pravažiavo policijos automobilis, kuris jį, įvažiuojantį į Vytauto gatvę, galėjo matyti tik pro galinį veidrodėlį.

Policijos pareigūnai jį sustabdė tik už 500-600 metrų nuo slydimo vietos. Nesiekė pasirodyti prieš kitus asmenis, neturėjo kokių chuliganiškų paskatų, pasnigus neįvertino kelio dangos ir to, kad išvažiavimas yra nuokalnėje. Nusižengti Kelių eismo taisyklėms neketino, automobilio greitis buvo saugus, žmonių ar automobilių sankryžoje nebuvo. Jo elgesys negali būti vertinamas kaip chuliganiškas. Chuliganiškam vairavimui būtina nustatyti tyčinius asmens veiksmus, jis tyčia nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir tyčia nekėlė pavojaus eismo saugumui, neturėjo chuliganiškų paskatų.

Jo vairuotas automobilis neatkreipė kieno nors dėmesio ir jis neparodė nepagarbos aplinkiniams. Be to, nurodo, kad institucija, priėmusi nutarimÄ , vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu, o nepadarė pagrįstos iÅ¡vados surinkusi visus reikiamus įrodymus. O esant neaiÅ¡kumams, jie visi turėjo bÅ«ti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taip pat teigia, kad iÅ¡ protokolo matyti, jog pažeidimo vieta nurodyta Vytauto gatvėje, Å iaulių mieste, tačiau nenurodyta tiksli vieta.

Kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jis negali objektyviai gintis nuo pateikto kaltinimo, nežinant pažeidimo vietos. Taip pat nėra aiÅ¡ku, ar pareigÅ«nai tinkamai konstatavo pažeidimo vietÄ , todėl buvo pažeista teisė į gynybÄ . Be to, paskirta nuobauda yra per griežta ir neatitinka nuobaudos tikslų. Nebuvo atsižvelgta į jo Å¡eimyninę ir finansinę padėtį. Jis augina mažametę dukterį, yra vienintelis dirbantis Å¡eimoje. Jo veikla susijusi su nekilnojamo turto pardavimu, reikia važiuoti apžiÅ«rėti objektus, vežti klientus.

Specialiosios teisės atėmimas užkirs keliÄ gauti pajamų ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , todėl nuobauda turi bÅ«ti Å¡velninama paliekant tik baudÄ . Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepime į A. J. skundÄ nurodė, kad skiriant nuobaudÄ A. J. buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Nurodo, kad A. J. pažeidimÄ padarė sÄ moningai, o jo skunde iÅ¡dėstoma pozicija vertinama kaip siekimas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjas A.

J. teisme savo skundÄ palaikė ir papildomai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡važiuojant iÅ¡ Draugystės pr. 21 namo kiemo, matė patrulius. Jis apvažinėjo duobes. S. V. gatve į deÅ¡inę pusę, dėl slidžios dangos ir nuokalnės truktelėjo rankinį stabdį, kad iÅ¡sitiesinti ir neiÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . PareigÅ«nai jį pasivijo pusiaukelėje, važiavo iÅ¡ paskos, tik pasukus į Tilžės g., jie įjungė Å¡vyturėlius, paklausė ir sustojo. Neturėjo chuliganiÅ¡kų paskatų.

Aplink nebuvo pėsčiųjų tako, ten buvo Å¡aligatvis. Automobilis pradėjo slysti nuokalnėje, buvo slidu, paÅ¡alę. Tuo metu buvo 11 laipsnių Å¡alčio, automobilį vienÄ kartÄ sumėtė. Sumėtė sukant į Vytauto gatvę. Patraukė rankinį stabdį, automobilis iÅ¡silygino, važiavo toliau. Važiavo vienas. Kai jį sustabdė, pažeidimÄ pripažino. PaaiÅ¡kino, kodėl buvo sustabdytas, patikrino dokumentus. Tai užtruko apie 45 minutes. Buvo Å¡alta laukti automobilyje. Žino, kad rankinio stabdžio naudoti negalima, dėl to prisipažino.

Nėra baustas administracine tvarka, dėl to buvo skirta Å¡velnesnė nuobauda. PareigÅ«nai pasakė, kad neturi įtakos tai, ar jis pasiraÅ¡ys protokole ar nepasiraÅ¡ys. Pripažino, kad naudojo rankinį stabdį, bet ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Nutarimo priėmime dalyvavo. Susipažinęs su protokole iÅ¡dėstyta medžiaga, nutarimÄ skundė. Dabar nebepripažįsta, nes nebuvo chuliganiÅ¡kų paskatų. PareigÅ«nai jį informavo, kad, jei nėra baustas administracine tvarka, neatims teisių.

Komisariate jau pasakė, kad nuobauda yra su teisių atėmimu. 2015 m. yra baustas už automobilio pastatymÄ ne vietoje. PareigÅ«nai paskui važiavo nuo to momento, kai iÅ¡suko iÅ¡ Draugystės pr. kiemo. Iki Tilžės gatvės jie jo nestabdė. Po to įjungė garsines priemones ir Å¡vyturėlius. PareigÅ«nų nepažįsta, nėra pagrindo jiems jį klaidingai apkaltinti. Kai slydo, aplink žmonių nematė, jei bÅ«tų buvę, tuomet bÅ«tų apklausti kaip liudytojai. Jo automobilis techniÅ¡kai tvarkingas, padangos universalios.

Važiuojant draudžiama naudoti rankinį stabdį. Kaip įvykio vietÄ pareigÅ«nai nurodė visÄ gatvę, o vieta yra iÅ¡važiavimas iÅ¡ Draugystės pr. 21 namo kiemo į Vytauto gatvės pusę. Ten kelio danga buvo slidi. Norėtų pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimo, kaip jie matė pažeidimÄ , jie pravažiavo pro jį, jam iÅ¡važinėjant. PareigÅ«nai važiavo link Draugystės pr. pusės, galėjo jį matyti tik galinio vaizdo veidrodėlyje, tai nėra objektyvi priemonė pažeidimui užfiksuoti.Liudytojas T.

R. teisme parodė, kad vyko Vytauto gatve. Ties RÅ«dės gatve, jau aikÅ¡telėje asmuo pasisukinėjo. Susimėtė ir antrÄ kartÄ , tuomet iÅ¡važiavo į gatvę ir susimėtė trečiÄ kartÄ . VienÄ kartÄ susimėtė prekybos centro „Maxima“ aikÅ¡telėje. Formino įvykio vietÄ kaip įvažiavimÄ Ä¯ Vytauto gatvę iÅ¡ prekybos centro „Maxima“ aikÅ¡telės, ne iÅ¡ RÅ«dės gatvės. Jis suko į deÅ¡inę pusę link Tilžės gatvės. Manevravo chuliganiÅ¡kai.

Tarnybiniame praneÅ¡ime plačiau apraÅ¡yta. TÄ dienÄ buvo slidu, nesnigo, pagrindiniai keliai gal neslidÅ«s. Nežino, ar ta sankryža slidi. 3 kartus nesumėto. Mėtė automobilio galÄ Ä¯ vienÄ pusę, po to į kitÄ . NepanaÅ¡u, kad jis bandė iÅ¡tiesinti automobilį, greičio nebuvo, todėl sumėtę nebÅ«tų. Vaizdo registratorius automobilyje yra, bet asmuo jau buvo juos pravažiavęs, per veidrodėlį matė, todėl apsisuko. Nežino, ar kiti du sumėtymo atvejai matomi vaizdo registratoriuje.

Nežino, kiek laiko saugoma vaizdo medžiaga. Aplink žmonių gal buvo, transporto priemonių buvo. Reikėjo jiems apsisukti, todėl žmonių kaip liudytojų nestabdė. Matė per kairės pusės vaizdo veidrodėlį, asmuo buvo 50 metrų atstumu. D. A. buvo automobilyje, bet nežino, ar jis matė. Nepamena, kÄ asmuo aiÅ¡kino. Ant protokolo raÅ¡o pats asmuo. Sustabdęs prisistato, paaiÅ¡kina, už kÄ sustabdytas, paklausia, ar sutinka su pažeidimu. Jei sutinka, tai kompiuteriu paraÅ¡o, kad sutinka, jei nesutinka – savo ranka raÅ¡o pats.

Nežino, kiek laiko truko pats pažeidimas. Viskas vyko Vytauto gatvėje ties prekybos centro „Maxima“ aikÅ¡tele. GalbÅ«t tas iÅ¡važiavimas priskirtas Draugystės prospektui, nežino. Nežino, ar asmuo buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Vaizdo registratorius vaizdo iÅ¡ galo nefilmuoja. Asmuo sukėlė grėsmę žmonėms, transporto priemonėms. Nepamena, ar sakė, kad slydo. Jis fiksuoja iÅ¡ savo pozicijos, jis fiksuoja iÅ¡ savo pozicijos. Patvirtino tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes.

Ten kelias ne duobėtas, Vytauto gatvėje nėra duobių, negalėjo jų apvažinėti, garantuoja.Liudytojas D. A. teisme parodė, kad gruodžio 28 d. sustabdė asmenį dėl chuliganiško manevravimo. Pastebėjo automobilį, kuris slydo šonu. Važiavo iš paskos, sustabdė. Jo nuomone, tai buvo chuliganiškas važiavimas. Tiksliai nepamena, kurioje vietoje padarytas pažeidimas. Gal važiavo ne paskui, nepamena. Automobilio slydimas sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, pėstiesiems. Aplink buvo kitų transporto priemonių.

Buvo slidu, daug sniego. Slysti asmuo galėjo dėl kelio dangos. VienÄ kartÄ matė slydimÄ . Tikslios vietos nepamena. Nežino, ar kelio danga duobėta, buvo prisnigę. Automobilis slysta Å¡onu, tai ne duobių apvažinėjimas. Nepamena, ar buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Kolega priėjo prie vairuotojo, jis nebendravo. Klausė, ar sutiko su pažeidimu, bet nepamena, kÄ atsakė. Tarnybiniame automobilyje yra vaizdo registratorius. Jei jis tuo metu veikė, galėjo užfiksuoti pažeidimÄ .

Jis sėdėjo keleivio vietoje.Skundas netenkintinas.Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga, bei neiÅ¡eidamas iÅ¡ skundo ribų, sprendžia klausimÄ dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Å io administracinio teisės pažeidimo sudėties, bÅ«tinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad chuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (administracinė byla Nr. N444 – 1242/2010).

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad toks automobilio vairavimas nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktuose įtvirtintomis pareigomis eismo dalyvių elgesį grįsti savitarpio pagarba ir atsargumu bei laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (administracinė byla Nr. N444-1222/2011). Taigi asmuo gali bÅ«ti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ tik tuo atveju, kai:

1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.Protokole ir nutarime nurodyta, kad A. J. atitinkamais veiksmais pažeidė KET 9 p. nuostatas. Pagal KET 9 p. eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. A.

J. tiek savo skunde, tiek teisme nurodė, jog iÅ¡ pradžių kieme apvažinėjo duobes, važiavo saugiu greičiu, po to automobilis pradėjo slysti nuokalnėje, sumėtė sukant į Vytauto gatvę, t. y. į deÅ¡inę pusę, dėl slidžios dangos ir nuokalnės truktelėjo rankinį stabdį, chuliganiÅ¡ku paskatų nebuvo. Tačiau tokiÄ pozicijÄ teismas vertina kritiÅ¡kai kaip gynybinę, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, be to, ji prieÅ¡tarauja liudytojų parodymams. Liudytojas T.

R. nurodė, kad automobilį vienÄ kartÄ sumėtė prekybos centro „Maxima“ aikÅ¡telėje, tada sumėtė antrÄ kartÄ , ir tada sumėtė trečiÄ kartÄ iÅ¡važiavus į gatvę, mėtė automobilio galÄ Ä¯ vienÄ pusę, po to į kitÄ , neatrodė, kad automobilį bando iÅ¡tiesinti, nes greičio nebuvo, todėl negalėjo maÅ¡inos sumėtyti 3 kartus. Å is liudytojas taip pat teigė, jog Vytauto gatvėje nėra duobių, kurias bÅ«tų reikėję apvažiuoti. Liudytojas D.

A. teismui taip pat patvirtino, jog pastebėjo automobilį, kuris slydo Å¡onu, tai buvo chuliganiÅ¡kas vairavimas, tai nebuvo panaÅ¡u į duobių apvažiavimÄ , todėl asmenį pasiviję sustabdė. Teismas remiasi Å¡iais liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaikÄ teisme, nenustatytas Å¡ių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti A. J. administracinio teisės pažeidimo padarymu. Pažymėtina ir tai, kad pats A. J. nurodė, jog pareigÅ«nai pagrindo jį apkalbėti neturi.

Be to, liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, t.y. viso tyrimo metu liudytojas T. R. analogiÅ¡kai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes, t. y. tiek teisme, tiek raÅ¡ydamas tarnybinį praneÅ¡imÄ .Kai tuo tarpu pats A. J. viso tyrimo metu nebuvo nuoseklus. IÅ¡ byloje esančio vyriausiojo patrulio T. R. tarnybinio praneÅ¡imo matoma, kad sustabdžius A. J., jis su pažeidimu sutiko, kodėl taip elgėsi, paaiÅ¡kinti negalėjo. A. J. administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat pasirašė, kad sutinka, gailisi. Priimant nutarimÄ , asmeniui net buvo taikyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Tuo tarpu skunde ir nagrinėjimo teisme metu asmuo neigė įvykdęs jam inkriminuojamÄ administracinės teisės pažeidimÄ , kėlė versijÄ , jog jo automobilis slydo važiuojant nuo nuokalnės, taip pat teigė, kad jis apvažinėjo duobes. Tokios aplinkybės neleidžia tikėti A. J. duodamų paaiÅ¡kinimų nuoÅ¡irdumu. Nagrinėjamoje byloje A. J. teigė, jog užtraukė rankinį stabdį bandydamas iÅ¡tiesinti automobilį, nurodė, kad aplinkui žmonių ir transporto priemonių nebuvo, todėl jo veiksmai pavojaus niekam nesukėlė.

Tačiau tokį A. J. argumentÄ teismas vertina kritiÅ¡kai, nes jį paneigia policijos pareigÅ«nų, apklaustų liudytojais, parodymai, kuriuose jie teigė matę pažeidimÄ . T. R. teismui patvirtino, jog A. J. manevravo chuliganiÅ¡kai, mėtė automobilio galÄ Ä¯ vienÄ pusę, po to į kitÄ , nepanaÅ¡u, kad jis bÅ«tų bandęs iÅ¡tiesinti automobilį, nes greičio nebuvo, todėl sumėtę nebÅ«tų. D. A. taip pat nurodė, kad pastebėjo automobilį, kuris slydo Å¡onu, tai buvo chuliganiÅ¡kas važiavimas, o automobilio slydimas sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, pėstiesiems, aplink buvo kitų transporto priemonių.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-477-309/2014). Teismas pažymi ir tai, kad nors A. J. nurodo, jog kelio danga buvo slidi, buvo prisnigę, važiavo nuokalne, tačiau A. J. privalėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes. Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis ir važiavimo būdo pasirinkimas yra vairuotojo pareiga.

A. J., matydamas aplinkybes, privalėjo atsižvelgti į kelio dangos bÅ«klę, į važiavimo sÄ lygas bei ypatingai laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui ir aplinkai, taip pat siekti iÅ¡vengti nuostolingų padarinių. Tačiau iÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad A. J. elgėsi prieÅ¡ingai, kėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, užtraukdamas automobilio rankinį stabdį, privertė jį slysti Å¡onu. Toks vairavimas yra nesuderinamas su KET numatytu reikalavimu nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, todėl pripažintinas chuliganiÅ¡ku.

Todėl nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius minėtÄ pažeidimÄ . Teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su padaryta iÅ¡vada, kad A. J. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, buvo remtasi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, jog pažeidimo padarymo vieta nurodyta Vytauto g., Å iaulių mieste, tačiau tiksliai nenurodyta, kurioje vietoje, todėl jis, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, negali objektyviai gintis nuo pateikto kaltinimo.

Nagrinėtinu atveju matyti, kad formuluojant kaltinimÄ , buvo nurodyta, jog A. J. pažeidimÄ padarė Å iauliuose, Vytauto gatvėje. Kartu su skundu A. J. pridėjo keturias nuotraukas. Dvejose iÅ¡ nuotraukų matoma dalis Å iaulių miesto gatvių su stovinčių pastatų reljefais, pastatai paženklinti numeriais. Pats A. J. Å¡iame žemėlapyje žvaigždutės formos ženklu yra pažymėjęs pažeidimo padarymo vietÄ . Taip pat yra pridėjęs fotonuotraukÄ , kurioje pažymėjo savo važiavimo kryptį.

Nurodytos aplinkybės parodo, jog A. J. suvokė, kurioje vietoje buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, be to, su padarytu pažeidimu sutiko, tai rodo, kad tikslaus pastato numerio nenurodymas kaltinime neužkirto kelio asmeniui gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopÄ reikÅ¡mę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ .

Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo suraÅ¡ymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamÄ reikÅ¡mę asmens kaltės nustatymui (žr. biuletenius „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.).

Pabrėžtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡omas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. ATPK 260 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi bÅ«ti nurodyta jo suraÅ¡ymo data ir vieta, protokolÄ suraÅ¡iusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinės atsakomybės traukiamÄ asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė;

ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimÄ nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinės atsakomybės traukiamo asmens pasiaiÅ¡kinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens praÅ¡ymas neraÅ¡yti administracinio nurodymo, jeigu jis dėl to kreipėsi į protokolÄ raÅ¡antį pareigÅ«nÄ ; kitos žinios, bÅ«tinos bylai iÅ¡spręsti.A. J. suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir asmens atžvilgiu priimtame nutarime nurodyta, kokį administracinį teisės pažeidimÄ jis padarė, nurodytas KET punktas, kurį jis pažeidė, apraÅ¡yta jo padaryta veika, nurodyta įvykio data, A.

J. anketiniai duomenys, nutarimo priėmimo data, nutarimÄ suraÅ¡iusio asmens duomenys, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pažeidimo padarymo miestas – Å iauliai ir gatvė – Vytauto. Taigi tiek nutarime, tiek protokole buvo visos bÅ«tinosios protokolo dalys. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. J. slydo ne vienoje vietoje, liudytojai nurodė, kad jis slydo 3 kartus, du kartus kieme ir vienÄ kartÄ iÅ¡sukant į deÅ¡inę pusę į Vytauto gatvę. Tokios aplinkybės rodo, kad A. J. veika buvo atlikta keliose vietose Vytauto gatvėje, o ne prie vieno konkretaus pastato.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog konkretaus namo numerio, prie kurio A. J. pažeidė Kelių eismo taisykles, neįraÅ¡ymas nėra esminė aplinkybė, kuri trukdytų objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ .Sprendžiant klausimÄ dėl A. J. paskirtos nuobaudos pagrįstumo, teismas pasisako ir dėl paskirtos nuobaudos dydžio. PareiÅ¡kėjas teisme teigė, jog paskirta nuobauda yra per griežta padaryto pažeidimo mastui, prašė palikti baudÄ ir netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teigė, kad jis yra vienintelis Å¡eimos iÅ¡laikytojas ir kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbinėje veikloje. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu aspektu iÅ¡ skundžiamo nutarimo matoma, kad nuobauda buvo skiriama remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio ir 302 straipsnio nustatyta tvarka. Å io kodekso 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnis įtvirtina, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.ATPK 1242 str. 2 d. nurodyta, kad pažeidimas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių iki penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.

IÅ¡ institucijos nutarimo matyti, kad A. J. buvo paskirta 289 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Skiriant nuobaudÄ A. J. buvo atsižvelgta į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat pažymi, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal ATPK 1242 str. 2 d. vairuotojams yra ne alternatyvioji, o privaloma nuobauda. Nagrinėtinu atveju buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda (289 Eur dydžio) bei atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam laikotarpiui (1 metai), todėl nėra pagrindo teigti, kad asmuo yra nubaustas per griežtai.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Ä®statymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ tikslu užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Be to, iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad 2014 m. gruodžio 18 d. 10.30 val. A. J. pažeidė Kelio ženklo Nr. 531 reikalavimus, t. y. paliko automobilį stovėti vietoje, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais, dėl to A. J. atžvilgiu 2015 m. kovo 20 d. buvo priimtas nutarimas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 1241 str. 2 d., padarymo ir paskirta 30 eurų bauda. Bauda sumokėta 2015 m. kovo 20 d.

Å ioje byloje administracinės teisės pažeidimas padarytas 2015 m. gruodžio 28 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo nuobaudos už pažeidimo, numatyto ATPK 1241 str. 2 d., paskyrimÄ . Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, A. J. nutarimo suraÅ¡ymo metu privalėjo bÅ«ti įraÅ¡yta ne tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nurodant, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Teismas pažymi, jog pagal teismų praktikÄ asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, padėtis negali bÅ«ti bloginama dėl jo paties paduoto skundo; procesas turi vykti taip, kad bÅ«tų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės, tarp jų – ir teisė skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus; dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali bÅ«ti pabloginama (prieÅ¡ingu atveju, vykstantis procesas negalėtų bÅ«ti laikomas teisingu (sÄ Å¾iningu) ir bÅ«tų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje įtvirtintas draudimo keisti sprendimÄ Ä¯ blogÄ jÄ pusę principas – lot. non reformatio in peius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2013).Todėl esant iÅ¡analizuotoms aplinkybėms, teismas spendžia, kad nuobauda A.

J. paskirta pagrįstai, įvertinus faktines įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į suformuotÄ teismų praktikÄ .Teisme buvo keliamas klausimas ir skirti Å¡velnesnę nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmę. Galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba Å¡velnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali bÅ«ti visai neskiriama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl ATPK 301 straipsnio taikymo, yra ne kartÄ pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar Å¡velnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).IÅ¡ byloje esančio iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A.

J. be Å¡io pažeidimo padarymo nuo 2004 metų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo nubaustas net aÅ¡tuonis kartus, kas itin neigiamai charakterizuoja pareiÅ¡kėjÄ . Taip pat Å¡ios bylos nagrinėjimo metu A. J. neprisipažino dėl pažeidimo padarymo, savo elgesio kritiÅ¡kai nevertino. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. A. J. pateikė gimimo liudijimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad jis augina mažametę dukterį, taip pat pridėjo nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad A.

J. gali vykdyti nekilnojamojo turto agentÅ«rų veiklÄ . Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo A. J. nurodytos aplinkybės egzistavo ir prieÅ¡ A. J. padarant administracinį teisės pažeidimÄ , tačiau tai nesutrukdė elgtis neatsargiai ir neatsakingai. PrieÅ¡ sėsdamas už automobilio vairo pareiÅ¡kėjas privalėjo numatyti galimas savo elgesio pasekmes, tame tarpe ir negalėjimÄ tinkamai pasirÅ«pinti Å¡eima ar dirbti, todėl tai nelaikytina ta aplinkybe, dėl kurios galėtų bÅ«ti netaikomas specialiosios teisės atėmimo terminas.

Susiejus visus duomenis į nuosekliÄ loginę grandinę, iÅ¡nagrinėjus A. J. nurodytas aplinkybes bei atsižvelgus į jo asmenybę, neseka iÅ¡vada, kad A. J. bÅ«tų pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, todėl paskirta nuobauda negali bÅ«ti Å¡velninama.Å iame kontekste pastebėtina ir tai, kad ATPK 301 straipsnis numato tik galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, bet ne privalomÄ pareigÄ teismui priimti bÅ«tent tokį praÅ¡omÄ sprendimÄ (Å iaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-477-309/2014).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus duomenis, Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės 2016 m. sausio 7 d. nutarimas Nr. 40N-47909130-16 paliktinas nepakeistas.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 302(4) str., n u t a r ė :A.

J. skundo netenkinti. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės 2016 m. sausio 7 d. nutarimÄ Nr. 40N-47909130-16 palikti nepakeistÄ .Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teismui. Teisėja                                                                                                                                        Ilona Jakubėnienė