2025-04-16 Nr. AB-6991-3-62-3-02878-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-33-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02878-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas), su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d. jis buvo laikomas Pravieniškių 1-me kalėjime (atviro tipo bausmės atlikimo vieta) netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 35 straipsnio nuostatas, atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę be apribojimų pasimatyti su artimaisiais bei kitais asmenimis. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovės atstovą su prašymais leisti susitikti su artimaisiais išvykus iš bausmės atlikimo vietos, tačiau pareiškėjo prašymai buvo nepagrįstai netenkinti motyvuojant tuo, kad pareiškėjas turi drausminių nuobaudų. Pažymėjo, kad būryje neįrengta valgykla, o maistas buvo dalinamas koridoriuje, virtuvėlėje netiekiamas šiltas vanduo, neįrengtas šaldytuvas, virtuvėlėje buvo dvi elektrinės viryklės bei stalas šešiems asmenims. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad gyvenamosiose patalpose įrengtos grotos, nakties metu bendrabutis užrakinamas, todėl pareiškėjas jautė grėsmę, kad kilus gaisrui nebūtų galimybės saugiai išeiti iš pastato.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl šių pažeidimų jis jautė depresiją, patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinę skriaudą, pažeminimą. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašė priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

5. Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko atviro tipo bausmės atlikimo vietoje nuo 2023 m. balandžio 7 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d, nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas buvo perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo galiojančių drausminių nuobaudų, todėl teisė išvykti iš bausmės atlikimo vietos jam negalėjo būti suteikiama. Pareiškėjas drausmine tvarka buvo baustas 2023 m. balandžio 24 d. ir 2023 m. gegužės 5 d. Tarnybos vertinimu, pareiškėjas klaidingai interpretuoja BVK 35 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kadangi šis punktas tik išskiria teisę be apribojimų pasimatyti su kitais asmenimis išvykus iš bausmės atlikimo vietos, bet pats savaime teisės išvykti nesuteikia; teisė išvykti iš bausmės atlikimo vietos suteikiama pagal to paties straipsnio 3 dalies 6 ir 7 punktus. Tarnyba akcentavo, kad prie pareiškėjo skundo pridėtas Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 12 d. atsakymas Nr. 2S-2064 parengtas tada, kai pareiškėjas bausmę atliko jau pusiau atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis. Teigė, kad įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė.

6. Tarnyba taip pat nurodė, kad nuteistųjų maitinimą organizuoja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“, vadovaujantis šalių pasirašyta Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 76-5/1065. Pažymėjo, kad maitinimo organizatorius užtikrina tinkamą nuteistųjų maitinimą. Tarnyba akcentavo, kad teisės aktai nenumato valgyklos įrengimo ar indų plovimo paslaugų teikimo nuteistiesiems, atliekantiems bausmę atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis. Maitinimas pareiškėjui buvo pristatomas į jo gyvenamas patalpas, kuriose įrengta virtuvėlė, joje yra įrengta viryklė, šaldytuvas, kriauklė, mikrobangų krosnelė.

7. Tarnyba pažymėjo, kad priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba Pravieniškių 1-ajame kalėjime atliko neplaninį priešgaisrinį techninį patikrinimą, kurio metu pažeidimų nenustatė. Tarnybos vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl neužtikrinto saugumo gaisro metu grindžiami į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimų, susijusių su minėtais nusiskundimais.

8. Tarnybos vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-jo kalėjimo viršininko 2023 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. NĮ-22-1072 matyti, kad pareiškėjas į Pravieniškių 1-jo kalėjimo 24 būrio 7 patalpą (atviro tipo bausmės atlikimo vieta) buvo perkeltas nuo 2023 m. balandžio 7 d., Pravieniškių 1-jo kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. NĮ-22-3178 pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. buvo perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ginčo laikotarpis administracinėje byloje yra nuo 2023 m. balandžio 7 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d., t. y., kai pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-me kalėjime atviro tipo bausmės sąlygomis.

11. Teismas, vadovaudamasis BVK 35 str. nuostatomis, pažymėjo, kad atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems asmenims teisė išvykti iš bausmės atlikimo vietos suteikiama tada, kai pastarieji neturi drausminių nuobaudų. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo dvi galiojančias drausmines nuobaudas, drausminės nuobaudos pareiškėjui buvo skirtos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-jo kalėjimo viršininko 2023 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. NSN-22-560 ir Pravieniškių 1-jo kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. NSN-22-607. Kadangi pareiškėjas prašymų pateikimo metu turėjo galiojančių nuobaudų, teismas vertino, kad pareiškėjo prašymai dėl teisės išvykti iš bausmės atlikimo vietos susitikti su artimaisiais buvo pagrįstai netenkinti.

12. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 9.6-9.7 punktais, pažymėjo, kad atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiamas kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) bei maisto ruošimo patalpa. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog nuteistiesiems, atliekantiems bausmę atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis turi būti įrengta valgykla. Teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, pažymėjo, kad nuteistųjų maitinimą ginčo laikotarpiu organizavo VšĮ „Bruneros“ ir maistas pareiškėjui buvo teikiamas į gyvenamąsias patalpas, kuriose įrengta virtuvėlė. Teismas taip pat nurodė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo nurodytais duomenimis apie virtuvėlės aprūpinimą inventoriumi, tarp jų ir šaldytuvu. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas kalėjime, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į kalėjimo administraciją dėl netinkamo aprūpinimo inventoriumi ar patalpų netinkamo įrengimo. Teismas akcentavo, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovo atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo aprūpinimo inventoriumi ar patalpų netinkamo įrengimo yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais.

14. Teismas vertino, kad argumentus dėl avarinių išėjimų neįrengimo pareiškėjas grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, jog įvykus gaisrui nuteistieji neturėtų kaip išeiti, tačiau duomenų apie realiai pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šių aplinkybių byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba Pravieniškių 1-ajame kalėjime pagal pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 18 d. skundą atliko neplaninį priešgaisrinį techninį patikrinimą, kurio metu pažeidimų nenustatė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 5 d. rašte Nr. G-23-8312 pažymėjo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Pareiškėjui deklaratyviai išdėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su avarinių išėjimų neįrengimu, nenurodžius, kad būtinybė pasinaudoti tokiais išėjimais jam buvo kilusi, teismas nurodė, kad neturi pagrindo išvadai daryti dėl žalos fakto buvimo.

15. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

16. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų - pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Teismas nurodė, kad nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

18.1. BVK 35 straipsnio 3 dalies 2 punkte aiškiai nustatyta, jog atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę be apribojimų pasimatyti su kitais asmenimis išvykus iš bausmės atlikimo vietos. To paties straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, jeigu nuteistasis neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, kartą per savaitę iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius.

18.2. Pareiškėjas turėjo galiojančių nuobaudų ginčo metu, todėl, vadovaudamasis BVK 35 straipsnio 3 dalies 6 punktu, neprašė išvykti dviem parom per savaitę susitikti su artimaisiais, tačiau, vadovaudamasis BVK 35 straipsnio 3 dalies 2 punktu, prašė tik susitikti su artimaisiais ir kitais asmenimis išvykus už teritorijos ribų.

18.3. Pareiškėjui nesuteikus galimybės susitikti su artimaisiais ir kitais asmenimis už teritorijos ribų, buvo pažeista pareiškėjo teisės pagal BVK 35 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjas jautė emocinę depresiją, neigiamą poveikį, patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinę skriaudą, pažeminimą. Pareiškėjo vertinimu, jeigu pareigūnai būtų veikę taip, taip reglamentuoja įstatymai, nebūtų pašliję pareiškėjo santykiai su artima drauge, pareiškėjas neatitoltų nuo vaikų, artimųjų, nebūtų patyręs psichologinio sukrėtimo, nepablogėtų savijauta, nekiltų emocinė depresija.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

19.1. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas.

19.2. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip yra nagrinėjamu atveju. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu, bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

19.3. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti 3 000 Eur neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ajame kalėjime, pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo jį panaikinti ir priteisti skunde nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BVK nuostatas dėl atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekančių nuteistųjų teisės išvykti iš bausmės atlikimo vietos, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl maisto kokybės, patalpų įrengimo, avarinių išėjimų argumentų, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas minėtais aspektais apeliacinės instancijos teisme nevertinamas.

24. Bylos duomenimis, pareiškėjas 2023 m. balandžio 7 d. – 2023 m. rugsėjo 6 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-me kalėjime atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis. 2023 m. liepos 12 d. ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas Pravieniškių 1-ajam kalėjimui pateikė prašymus, kuriuose nurodė, kad turi galiojančių nuobaudų, todėl negali išvykti į trumpalaikę išvyką, tačiau, vadovaudamasis BKV 35 straipsnio 2 dalimi, prašo leisti pasimatyti su kitais asmenimis išvykus iš bausmės atlikimo vietos. Pravieniškių 1-jo kalėjimo 2023 m. liepos 18 d. raštu Nr. 22-2270 „Atsakymas į prašymą“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 22-2270 „Dėl paklausimo“ pareiškėjui nebuvo leista išvykti už teritorijos ribų pasimatyti su artimaisiais bei kitais asmenimis. Bylos duomenimis, pareiškėjui 2023 m. balandžio 24 d. ir 2023 m. gegužės 5 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko nutarimais skirtos drausminės nuobaudos.

25. BVK 35 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodytos atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems taikomas bausmės atlikimo sąlygos, nustatyta, kad atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę:

1) turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais;

2) be apribojimų pasimatyti su kitais asmenimis išvykus iš bausmės atlikimo vietos, gauti perduodamų daiktų, bausmės atlikimo vietoje turėti telefoną ir juo naudotis, taip pat naudotis interneto ryšiu;

3) nuo atsikėlimo momento iki miego laiko laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje;

4) tęsti darbą, kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbo iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, jei nuteistojo darbo vietoje galima tinkamai užtikrinti jo elgesio kontrolę;

5) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, iki keturiolikos valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikalauja jų dirbamo darbo pobūdis, taip pat darbo paieškos, gydymosi, mokymosi tikslais arba jeigu, rengiantis nuteistąjį paleisti iš bausmės atlikimo vietos, jam reikia spręsti socialinės paramos gavimo, būsto paieškos, gydymo nuo priklausomybės ligų tęstinumo užtikrinimo ar naudojimosi kitomis įstaigų ir organizacijų teikiamomis paslaugomis klausimus;

6) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, jeigu nuteistasis neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, kartą per savaitę iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius;

7) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, jeigu nuteistasis neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, kasmetinių atostogų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius;

8) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, jeigu nuteistasis neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, likusius tris mėnesius iki bausmės atlikimo pabaigos šią bausmę atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose namuose.

26. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, BVK 35 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta tik teisė be apribojimų pasimatyti su kitais asmenimis išvykus iš bausmės atlikimo vietos, o sąlygos, kuriomis atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę

išvykti iš bausmės atlikimo vietos, nustatytos kitose normose, iš jų – ir BVK 35 straipsnio 3 dalies 6 punkte. Todėl, įvertinus, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 12 d. ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymų pateikimo metu laisvės atėmimo bausmę atliko atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, taip pat kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu turėjo galiojančių drausminių nuobaudų, atsakovas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymų išvykti iš bausmės atlikimo vietos susitikti su artimaisiais.

27. CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

28. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalą.

29. Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo skundas netenkintas pagrįstai.

30. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė