6ccaa74a-6f31-4a4e-9acc-2be05a4e0a80 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-192-667/2016Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00658-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1 2.1.10.1; 2.10.1.3 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 3 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Agnetai Liekytei, Rasai Bičkienei, Indrei Žilinskienei, Sigitai Vaičiulytei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorams Linai Svidinskaitei Ridikei, Viktorui Kazlauskui, Jūratei Plauskienei, nukentėjusiajam K.

N., nukentėjusiojo atstovui advokatui Rimui Andrikiui, kaltinamojo V. J. gynėjui advokatui Raimundui Jurkai, nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡silavinimas - vidurinis, nesusituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė : kaltinamasis V.

J. 2012-11-12, po 24 val., namo, esančio Kaune, V. Krėvės pr. 16, kieme, tyčia ne mažiau kaip tris kartus ranka sudavė K. N. į galvos sritį ir pargriovė jį ant žemės, taip Å¡eÅ¡ių trauminių poveikių pasekoje padarė nukentėjusiajam K. N. kraujosruvas su odos nubrozdinimais apie kairę akį, kraujosruvÄ kairės akies junginėje, kraujosruvas kairio smilkinio srityje ir deÅ¡inės akies vokų vidinėje dalyje, muÅ¡tinę žaizdÄ su aplinkine kraujosruva pasmakrio kairėje pusėje, kairės akiduobės apatinės sienos lūžį su kairio triÅ¡akio nervo Å¡akų traumine neuropatija bei jo funkcijos vidutiniu pažeidimu, odos nubrozdinimus nugaros deÅ¡inėje pusėje ir deÅ¡inio klubakaulio sparno kraÅ¡to srityje, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam K.

N. nesunkų (dėl triÅ¡akio nervo Å¡akų trauminės neuropatijos su vidutinio sunkumo jo funkcijos pažeidimu sukeltos kairės akiduobės ir akies aplinkinių audinių traumos) ir nežymų sveikatos sutrikdymus, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d. Kaltinamasis V. J. buvo perduotas teismui kaltinant jį padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 str. 1 d., tai yra tuo, kad jis 2012-11-12, apie 24 val., namo, esančio Kaune, V. Krėvės pr. 16, kieme, tyčia ne mažiau kaip tris kartus ranka sudavė K.

N. į galvos sritį ir pargriovė jį ant žemės, taip padarydamas nukentėjusiajam K. N. poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose, poodinę kraujosruvÄ kairio smilkinio srityje, odos nubrozdinimus kairės akies virÅ¡utiniame voke, poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokų – kairio skruosto srityje su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, kairės akiduobės apatinės sienos skeveldrinį lūžį, lydimÄ kairio poakiduobinio nervo pažeidimu ir dvejinimusi kairėje akyje, muÅ¡tinę žaizdÄ su poodine kraujosruva pasmakrio kairės pusės srityje, daugybinius odos nubrozdinimus nugaros ir juosmens deÅ¡inėje pusėje, tokiais savo veiksmais buvo kaltinamas padaręs nukentėjusiajam K.

N. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d., teisiamojo posėdžio metu 2014-10-08 pripažino iÅ¡ dalies, parodydamas, kad neprisipažįsta, kad tyčia trenkė nukentėjusiajam, tai įvyko netyčia; konfliktÄ pripažįsta, bet ginčija nukentėjusiajam padarytus ir ekspertų nustatytus sužalojimus ir jų sunkumo laipsnį (t. 2, b. l. 14-20) ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisimena 2012 m. lapkričio 12 d. aplinkybes, jis su nukentėjusiuoju K.

N., su kuriuo gyveno kartu Vilniaus universiteto bendrabučio viename kambaryje, atvažiavo pas D. K. draugus, su D. K. maÅ¡ina. Jie atvažiavo 2012 m. lapkričio 11 d. vakare ir apsistojo pas D. K. draugÄ , iÅ¡gėrė alaus ir nuėjo miegoti. 2012 m. lapkričio 12 d. nutarė pasivažinėti po Kauno apylinkes. D. K. turėjo panelę N. A., kuri vežiojo juos po Kauno apylinkes. Važiavo jis, K. N., D. K., K. G., N. A.. Kai jie grįžo į namus, buvo iÅ¡kviesta policija, nes jie vartojo alkoholį ir triukÅ¡mavo vieÅ¡oje vietoje.

Policija paleido pirma jį, vėliau K. N. ir D. K.. Pirma viskas buvo gerai, visi sėdėjo prie stalo, vartojo alkoholį, linksminosi, bet apie 23-24 val. K. N. reiÅ¡kė jo atžvilgiu priekabiavimÄ , agresijÄ Å¾odžiais ir veiksmais, trankė metaliniu Å¡aukÅ¡tu pirma į stalÄ , po to jam į galvos virÅ¡ugalvį, viso sudavė daugiau nei 3 smÅ«gius, jis smÅ«gių metu juto momentinį skausmÄ . Tokį K. N. elgesį laikė kaip priekabiavimÄ prie jo iÅ¡raiÅ¡kÄ , nes buvo jo rimta veido iÅ¡raiÅ¡ka, agresyvus balso tonas, nors jis kambariokÄ prašė ramintis, aplinkiniai jo prašė, kad nekonfliktuotų.

Jo nuomone K. N. taip elgėsi dėl N. A., norėdamas jį pažemintis, pasirodyti prieÅ¡ jÄ . Kaltinamasis dėl tokio Kipro elgesio susinervavo ir išėjo parÅ«kyti į balkonÄ . Tada atėjo K. N., su juo kalbėjo necenzÅ«riniais žodžiais, tęsė daužymÄ jam su Å¡aukÅ¡tu, jie balkone parėkavo ir apsistumdė. Atėjęs P. P. liepė jiems nusiraminti ir eiti aiÅ¡kintis santykių į laukÄ . Jis kartu su K. N. išėjo į laukÄ , nes galvojo, kad grynas oras padės abiems nusiraminti, iÅ¡siaiÅ¡kinti konflikto priežastį, tikslo sumuÅ¡ti K.

N. jis neturėjo. Lauke jis buvo su K. N., kuris ir į laukÄ išėjo vėl su Å¡aukÅ¡tu. AgresijÄ pirmas parodė K. N., sudėjęs rankas į puolimo pozÄ , puolė jį smÅ«giuodamas kumščiais, jis gynėsi ir namo kieme, ant Å¡aligatvio ir žolės, kur buvo tamsu ir slidu, tarp jų įvyko grumtynės, bet jau be Å¡aukÅ¡to. K. N. nenurimo, puolė jį, jis gynėsi, vienu metu pajutęs smÅ«gį į nosį, sugriebė stipriai K. N., atstumdamas nuo savęs, Kipras nugriuvo ir jis mano, kad gal bÅ«t tada Kipras ir susižeidė, nes po nugriuvimo K.

N. keltis nenorėjo. Jis, nenorėtamas palikti jo lauke, nuėjęs atgal į butÄ , pakvietė N. A. padėti, nes K. N. kategoriÅ¡kai nenorėjo su juo eiti atgal į butÄ . Su N. A. pagalba K. N. buvo nuvestas į butÄ ir paguldytas į lovÄ , nors niekuo nesiskundė, tiesiog nuėjo miegoti. Po to ir jis pats irgi nuėjo miegoti. Nors ryte K. N. buvo labai patinusi kairė akis, bet niekas iÅ¡ kartu su jais buvusių nežiÅ«rėjo į tai rimtai, pats K. N. jokios pagalbos neprašė ir kaltinamajam jo sumuÅ¡imas tai neatrodė baisiai, nekėlė rÅ«psečio.

Ryte jie iÅ¡važiavo į Vilnių ir kai grįžo į Vilnių K. N. nuvyko į ligoninę. Kodėl K. N. teisme kalba prieÅ¡ingai nei buvo iÅ¡ tikro, jis nežino. K. N. parodymai yra melagingi ir toje vietoje, kada K. N. sakė, kad išėjo pirmas į laukÄ , o jis K. N. staiga puolė ir smÅ«giavo jam į galvÄ . Jis K. N. galėjo suduoti iki trijų smÅ«gių, bet ne daugiau - viskas gavosi spontaniÅ¡kai, todėl nežino kuria ranka sudavė smÅ«gius, nes viskas vyko grumiantis, kai jis bandė iÅ¡trÅ«kti, iÅ¡silaisvinti iÅ¡ K.

N. glėbio. Jis pats pajuto smÅ«gį į nosį prieÅ¡ jam suduodant K. N.. Buvo tamsu ir jis nematė kur pataikė K. N., gal ir į akį, bet jis nežino, į kuriÄ galvos sritį galėjo pataikyti K. N.. Jie abu, jis ir K. N., buvo iÅ¡gėrę. Blaivas nebÅ«tų taip elgęsis. Daugybiniai sužalojimai K. N. galėjo atsirasti dėl voliojimosi ant žemės, nes buvo suÅ¡alusi žemė, kieta, kai kur buvo trinkelės, plytelės, Å¡aligatvis, veja. Taip pat, galėjo bÅ«ti ir nuo kritimo, nes buvo akmenų.

Jis pats akmenų nepajautė. Su K. N. jis neturėjo jokio pagrindo susipykti, bet mano, kad K. N. galėjo supykti dėl jo dėmesio N. A., nors tuo metu Kipras turėjo panelę ir tiesiogiai jokių pretenzijų dėl N. A. nereiškė. Jis pats panelės neturėjo. Jis vakaro metu daug kartų sakė K. N., kad baigtų konfliktuot, nes jis nenori konfliktų, šitai kartojo daug kartų. Anksčiau su kambarioku K. N. sutarė labai gerai. Kodėl K. N. taip elgėsi iššaukiančiai nežino. K. N. sudavimas kelis kartus jam su šaukštu nebuvo pretekstas jam užsipulti K.

N.. Konflikto metu jam sužalojimai taip pat buvo padaryti, bet jis dėl jų nesikreipė į medikus. PraÅ¡o mažinti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, kurio bendra suma 56000 Lt, turtinė žala 3015 Lt ir neturtinė žala 30000 Lt. Su iÅ¡laidomis nukentėjusiojo atstovui advokatui sutinka. Civilinį ieÅ¡kinį žada atlyginti kiek jam leis galimybės, tik neiÅ¡karto. Gailisi dėl savo poelgio. Å iuo metu jis studijuoja Vilniaus universitete ir puse etato dirba barista kavinėje. Byloje atlikus kompleksinę ekspertizę kaltinamasis parodė, kad jis labai gailisi dėl kilusios konfliktinės situacijos, iÅ¡ dalies pripažįsta visÄ Å¡iÄ situacijÄ ir savo kaltę dėl kilusių pasekmių.

Dėl likusio apsistumdymo nesutinka su nukentėjusiojo K. N. parodymais, kad jį specialiai užpuolė. Kiek galės, atlygins žalÄ . (t. 2, b. l. 128-133, t. 3, b. l. 32-36). Nors kaltinamasis kaltę dėl nukentėjusiojo sužalojimo pripažino iÅ¡ dalies, jo kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d. įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų ir ekspertų parodymais, kitais byloje surinktais, teismo patikrintais ir įvertintais įrodymais:Nukentėjusysis K. N. parodė, kad su kaltinamuoju V.

J. pažįstamas nuo tada, kai studijavo Vilniaus universitete Tarptautinio verslo specialybę. Tuo metu gyveno bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), triviečiame kambaryje. Kaltinamasis atsikraustė nuo antro ar trečio kurso ir taip jie susipažino. Iki Å¡io įvykio su V. J. gyveno apie 1 m. ir 2 mėn., santykiai buvo normalÅ«s ir iki iÅ¡vykimo į KaunÄ 2012-11-11. Kartu gyvendami jie nesimuÅ¡davo, nekonfliktavo, anksčiau tarp jo ir kaltinamojo konfliktų nėra buvę, nors jie bÅ«davo ir neblaivÅ«s, saikingai vartodami alkoholį.

KartÄ jis yra matęs kaltinamÄ jį girtÄ , matė kaltinamojo neadekvatų elgesį - vienam kambariokui yra įspyręs gana piktu veidu, dėl ko įspyrė nežino. TÄ 2012-11-11, buvo eilinė diena, buvo savaitgalis, paskaitų nebuvo, jie buvo dviese, kai pas juos į kambarį atvyko D. K., kuris pasiÅ«lė važiuoti į KaunÄ pas jo draugÄ P. P., kuris gyveno Kaune, gyveno (duomenys neskelbtini). Pas P. P. jie atvyko D. K. automobiliu, buvo vakaras, apie 20 val., atvykus pas P. P. dar buvo K. G., kartu pabuvus prie stalo, jie nuėjo miegoti.

Vizito tikslas buvo aplankyti draugÄ . TÄ vakarÄ jis alkoholio negėrė. 2012-11-12 diena bute pasirodė N. A.. Ji buvo abiejų kauniečių vaikinų kursiokė, jie važiavo jos pasiimti, kad ji juos visus neblaivius pavažinėtų po KaunÄ , jie buvo nuvykę prie Kauno marių, prie vandens. Jie visi buvo studentui. Alkoholį vartojo jau grįžę, sutemus į namus. Iki to laiko konfliktų, įtampos nebuvo. Alkoholį pirko parduotuvėje. Jie visi kartu iÅ¡gėrė apie keletÄ butelių degtinės. Mergina buvo su jais.

Buvo kambaryje ir toliau tęsė gėrimų vartojimÄ , Å¡nekučiavosi, leido laikÄ . Gėrė visi vienodai- ratu, apsvaigimas visų buvo panaÅ¡us. Vėlai vakare pasibaigė alkoholis, parduotuvė jau nebedirbo. K. G. pasakė, kad turi dar butelį viskio, bet už jį norėjo atlygio. Jis padavė pinigus. Atnešė viskio butelį ir jie toliau gėrė. Jis ieÅ¡kojo piniginės, bet jos nebuvo, tad jis pagalvojo, kad piniginė liko automobilyje, todėl ėjo jos pasiimti į laukÄ . Kambaryje buvo likę N. A., P. P., V.

J.. Automobilis buvo D. K., kuris jau miegojo, bet jis ėjo be automobilio raktelių, nes norėjo pažiÅ«rėti per automobilio langÄ gal pamatys piniginę, nes bijojo, kad galėjo pamesti prie vandens. IÅ¡ ketvirto aukÅ¡to nusileido ir nuėjo per kiemÄ iki automobilio. Užtruko, kol nulipo laiptais, iki automobilio ėjo apie 1 min. Prie automobilio dar nebuvo nuėjęs, iki automobilio buvo likę apie 30 m. Tik išėjęs iÅ¡ kiemo jis ėjo iÅ¡tryptu keliuku iki automobilio, apie 10 m. Tada V. J. jį pasivijo ir užpuolė.

Buvo tamsu ir iÅ¡girdo, kad kažkas bėga link jo. Atsisukęs pajuto kumščių kruÅ¡Ä . Iki sudavimo iÅ¡ V. J. jokio Å¡auksmo nebuvo, V. J. jam nieko nesakė, tik sudavė daug smÅ«gių. Pirmas smÅ«gis kliuvo į kairę akį, kuria jau nieko nebematė. Po smÅ«gio jis nugriuvo, nes smÅ«gis buvo labai stiprus ir netikėtas. Po to ant jo užlipo ir atsisėdo jam ant krÅ«tinės. Toliau jį gulintį ant žemės daužė, smÅ«giavo į galvÄ , žandikaulį, buvo prakirsta galva. Jis bandė sulaikyti rankas, tačiau ne visada pavyko.

Bandė iÅ¡Å¡liaužti iÅ¡ po V. J., iÅ¡sivaduoti, tačiau buvo sunku pabėgti, nes jėgos silpo, stipriai bėgo kraujas, jis prarado orientacijÄ ir nebesuprato kas vyksta. SmÅ«gių buvo gerokai virÅ¡ 10. Kai jis nustojo prieÅ¡intis, tada pasitraukė nieko nesakęs. Jis bandė orientuotis aplinkoje, bet visur buvo tamsu, buvo prieblanda, girdėjo, kad kažkas buvo netoliese. Pradžioje gulėjo, po to atsisėdo, atsistoti nepavyko, jam svaigo galva, jis nesiorientavo aplinkoje. Juto, kad bėga kraujas, svaigo galva.

Pirmasis atėjo P. P., kalbino jį eiti į butÄ , nes jis buvo be striukės ir P. P. baiminosi, kad jis suÅ¡als. Buvo Å¡alta. Jis P. P. kažkÄ pasakė, tada P. P. grįžo į butÄ . Jis sėdėjo ir bandė atgauti kvapÄ . Atėjo N. A. ir paklausė ar jis gali stotis. Jai pasakė, kad ne, tai N. A. bandė jį pakelti. Jam pavyko pakilti nuo žemės ir jie nuėjo į butÄ . Ilgai lipo. Varvėjo kraujas, mažai kÄ matė. N. A. jį praktiÅ¡kai užtempė. Atėjęs į butÄ iÅ¡ karto nuėjo į tualetÄ .

Tualeto veidrodyje pamatė, kad jis yra labai subjaurotas, purvinas, iÅ¡voliotas, jautėsi labai mieguistas, buvo visas kraujuojantis, iÅ¡einant iÅ¡ tualeto jau nieko nematė. Kadangi labai prastai jautėsi todėl iÅ¡ karto nuėjo miegoti į lovÄ ir atsigulęs iÅ¡miegojo visÄ naktį. Anksti ryte matė savo lovoje miegantį D. K., daugiau nieko nebuvo. Pamena, kad vėl pasijuto blogai ir krito atgal į lovÄ . Ryte labai pykino, buvo didelis mieguistumas, viena akimi nematė. Jis visÄ laikÄ pramiegojo lovoje, kol D.

K. susiruošė keliauti namo. Tada jį parvežė į bendrabutį, kur jie gyveno 5 aukÅ¡te. Nepamena ar jis kartu su V. J. užkilo į kambarį. Jo draugė G. Å . atėjo iÅ¡ karto, kada jis grįžo. Ji gyveno tame pačiame bendrabutyje, tik 13 aukÅ¡te. Gr. Å . paklausus kas jį sumušė jis parodė į V. J., kuris po to visiems gyrėsi, kad jį.sumušė. Grįžęs į Vilnių kreipėsi į medikus SantariÅ¡kių ligoninėje. Jam perÅ¡vietė galvÄ , rado, kad pažeista akis.

Rado ir daugiau sužalojimų: buvo sužalota nugara, bet ji nelabai rÅ«pėjo. Vietoje akies buvo didelis guzas, ji buvo labai sutinusi. Tada jis gavo siuntimÄ Ä¯ Žalgirio klinikÄ . Jam tirpo veido kairė pusė. Nuvykus į klinikÄ padarė papildomus tyrimus ir nustatė visus sužalojimus, kurie buvo jam buvo padaryti. Po to pasakė, kad čia Å¡iaip sau nesugis, suleido vaistus, atvėrė sutinusiÄ akį, klausė, kiek jis mato tuÅ¡inukų - jis matė du. Tada jam pasiÅ«lė gultis į ligoninę operuotis akį.

Ligoninėje jis buvo su drauge Gr. Å . Jį operavo dėl veido, nes buvo sulaužyti veido kaulai, akis buvo apsislinkusi iÅ¡ savo vietos. Po operacijos situacija pagerėjo. Po ilgo gydimosi laikotarpio dvejinimasis abiem akimis iÅ¡nyko, tačiau veido tirpimas ir skausmas neiÅ¡nyko, iÅ¡liko dvejinimasis viena akimi, žandikaulio braÅ¡kėjimas, skausmas. Gydytojai pasakė, kad jam liko liekamieji reiÅ¡kiniai ir nebeiÅ¡eina atstatyti. Jam sutriko miegas. Jis anksčiau dirbo rinkos tyrimų bendrovėje, kurioje jis nebedirba nuo liepos mėnesio, nes buvo sunku iÅ¡sėdėti 8 val., negali ilgÄ laikÄ Å¾iÅ«rėti į kompiuterį, nes skauda akį, kankina didesnis nuovargis, jaučia diskomfortÄ dėl ilgo statinio darbo prie kompiuterio.

Dabar nedirba, ieÅ¡ko darbo, registruojasi Darbo biržoje. Vaistai jam kainavo apie 400 Lt, gydymo paslaugos - 300 Lt, kai kur nedavė čekio, kas buvo gauta ir paimta yra pateikta į bylÄ . Buvo paskirta lazerio terapija, gydytojų konsultacijos, vaistai nervų atstatymui. Transporto iÅ¡laidos važinėjant į ligoninę iÅ¡ Panevėžio į Vilnių, taip pat važinėjant po Vilnių, sudaro 2300 Lt. Tuo metu pats nevairavo, dabar vairuoti gali. Kitos iÅ¡laidos 315 Lt. Jam padarytÄ neturtinę žalÄ , vertina 30000 Lt., kuri pasireiÅ¡kė bendru sveikatos suprastėjimu, greitesniu nuovargiu, negebėjimu dirbti paprastų ir įprastų veiksmų, nes pradeda skaudėti akį, veidÄ liesti nemalonu - kairioji veido pusė tapo labai jautri jÄ liečiant arba net ir be kontakto, kartais ilgai skauda, kartais trumpiau, taip pat skauda žandikaulį, negali kramtyti morkų, neturi fizinio aktyvumo, yra bendras visos savijautos nuovargis lyg sirgtų gripu, tapo jautresnis nei prieÅ¡ tai, kaip Å¡ios traumos pasekmė atsirado jautrumas.

Konsultavosi dėl Å¡ių dalykų ir jam pasakė, kad iÅ¡judinti veido kaulų sÄ nariai ir kol kas jie negyja. Dėl sužalojimo jam atsirado nervinė įtampa, gydytojai sakė, jog dėl triÅ¡akio nervo tirpimo ir akies sužalojimo nemato daugiau prasmės tęsti reabilitacijos, nes ji kainuoja, bet dėl nervinės įtampos pagelbėtų masažas, vonios, baseinas ir kt. priemonės. ir gydytojai. Jo įsitikinimu neturtinė žala nėra labai įspÅ«dinga, jam sunku konkuruoti su savo bendraamžiais darbo rinkoje, nebeturi galimybių konkurencingai dalyvauti darbo rinkoje.

Negali intensyviai naudotis televizoriumi ir kompiuteriu, tik tiek, kiek reikia bÅ«tinai. Su V. J. prieÅ¡ tai bendravimas buvo visiÅ¡kai normalus, nebuvo jokio piktesnio žodžio, nebuvo iÅ¡skirtinumo nei vaikinų, nei merginos atžvilgiu. Jis pats 2012-11-12 vakare jokio Å¡aukÅ¡to, su kuriuo bÅ«tų daužęs stalÄ ar kaltinamÄ jį, neturėjo, prie stalo prie draugų iÅ¡ jo pusės nebuvo jokių paÅ¡iepimų kaltinamojo atžvilgiu, visi buvo geros nuotaikos. Ä® policijÄ iÅ¡ karto po įvykio jis nesikreipė, nes pirmiausia tikrinosi sveikatÄ , bandė jÄ atstatyti, nes nebuvo jėgų, turėjo visokių rÅ«pesčių, nes tuo metu jis buvo 4 kurse, reikėjo ruoÅ¡ti bakalauro darbÄ .

Nors kaltinamasis žinojo, kad jis yra sužalotas, matė kaip jis sužalotas, tačiau jo iki teismo neatsiprašė, iÅ¡ kaltinamojo jis sulaukė tik paÅ¡iepimo ir pagyrų, kad jam apkarpė sparnus, kaltinamasis iÅ¡ karto po įvykio bÅ«davo tame pačiame bendrabučio kambaryje ir Å¡ypsojosi. Jie abu toliau gyveno viename kambaryje, bet jis kaltinamajam pasakė, kad Å¡is iÅ¡sikraustytų iÅ¡ kambario, todėl po kelių dienų kaltinamasis ir iÅ¡sikraustė. Jis nežino, kodėl V. J. atsivijo jį į laukÄ ir sumušė.

Tai įvyko tikrai ne dėl merginos. KitÄ dienÄ vienu automobiliu jiems teko grįžti į Vilnių, bet jis sėdėjo atsirėmęs į automobilio langÄ , tarp jų nevyko jokia kalba, jis buvo prasidaręs langÄ ir girdėjo tik vėjÄ . Kada jo draugė Gr. Å v. pamatė jį tokį subjaurotÄ ji apsiverkė. Å itas įvykis ir po jo likusi trauma jo asmeniniame gyvenime turi įtakos, nes jis tapo pesimistu, ypač po to, kai kalbos eina apie tÄ Ä¯vykį. (t. 2, b. l. 14-20, 49-53).Liudytoja G. Å . parodė, kad K.

N. yra jos draugas, o kaltinamÄ jį V. J. pažįsta, nes jis buvo K. N. kambariokas. 2012-11-12 jie abu važiavo į KaunÄ pas kursiokų draugus, iÅ¡ Kauno K. N. grįžo sumuÅ¡tas, kai jinai po įvykio pamatė K. N. tai ėmė iÅ¡ siaubo klykti, nes jo veidas buvo iÅ¡tinęs, akis didelė, iÅ¡Å¡okusi, visa mėlyna, iÅ¡tinusi, nugara nubrozdinta, jis pats buvo be žado, jam labai skaudėjo. Po minėto įvykio jis labai pasikeitė, tapo labai nelaimingas, jam visada skauda, nenori niekur eiti, negali eiti kartu sportuoti, yra nedarbingas, jis ieÅ¡ko darbo, bet negali rasti, nes negali dirbti su kompiuteriu, greitai pavargsta fiziÅ¡kai.

Iki įvykio K. N. buvo energingas, ambicingas, dabar nenori nieko veikti, labai pasikeitė. Apie 2012-11-12 įvykį Kaune ji nelabai žino, nes ji nelabai gilinosi kas ten Kiprui nutiko, nes visÄ dėmesį sutelkė į jo gydymÄ , pagalbÄ jam. K. N. pasakojo, kad Å¡ventė su kompanija, išėjo į laukÄ ir susimušė. V. J. daužė K. N. į veidÄ , į vienÄ vietÄ â€“ kairę akį. V. J. parvažiavęs elgėsi labai Å¡altai, žaidė kompiuterinį žaidimÄ ir nieko nesakė. K. N. sveikata dabar labai prasta, jis jai dabar neleidžia prisiliesti prie veido, jam skauda, naktį griežia dantimis, akys labai greitai pavargsta, jam laÅ¡inami vaistai, nes dvejinasi akyse, jis liepia jai pasitraukti toliau nuo jo, kad nesidvejintų akyse, nes jam Å¡is jausmas yra nemalonus, labai skauda veidÄ .

Jai labai sunku matyti sužlugdytÄ Å¾mogų, kuriam ir pagerėjimo nežadama, buvo daug problemų dėl gydymo, kaip jam pavyks įstatyti akį, ar nebus asimetriÅ¡kas veidas, ar organizmas priims metalines konstrukcijas. K. N. labai sunkiai baigė mokslus, sunkiai susirado kur atlikti praktikÄ , paraÅ¡yti bakalaurinį darbÄ , ir dabar jam sunku susirasti darbÄ . PrieÅ¡ įvykį jie gyveno du metus ir po įvykio bendrauja keli metai, todėl mato, kaip jis stipriai pasikeitė, nes prarado draugus, nebepasitiki žmonėmis, nes su V.

J. buvo kambariokai, buvo viskas gerai. Dar prieÅ¡ šį įvykį K. N. ir V. J. gyvenant kartu muÅ¡tynių nebuvo, tačiau konfliktai kildavo. V. J. buvo nepastovios nuotaikos, nors V. J. ji nelabai pažinojo. Kai ji paklausė kas atsitiko K. N. V. J. buvo abejingas, nesiteisino, neneigė, kad K. N. sužalojo jis. Bendrabutyje girdėjo kalbas apie tai, kad V. J. gyrėsi, jog K. N. nuleido ant žemės. Ji su K. N. gyveno viename bendrabutyje, bet kartu nesimokė. Po Å¡io įvykio dabar laisvalaikį jie leidžia tik namų rėžimu: pasidaro valgyti, žiÅ«ri televizorių, bet tai lyg fonas, nežiÅ«ri iÅ¡tisai, į vieÅ¡umÄ niekur neina.

K. N. kompiuteriu naudotis ilgai negali, televizorių žiÅ«ri ilgėliau, nes televizorius yra didesniu atstumu, vairuoja automobilį. (t. 2, b. l. 49-53).Liudytoja N. A. parodė, kad su K. N. ir V. J. susipažino tÄ pačiÄ dienÄ kai įvyko tos muÅ¡tynės. P. P. buvo jos grupiokas iÅ¡ universiteto. K. G. pažįstÄ tik iÅ¡ matymo. TÄ dienÄ prieÅ¡ įvykį jie gėrė alkoholį, po to kažkur važiavo, ji buvo blaivi ir vairavo D. K. maÅ¡inÄ . neatsimena kur, ten pabuvo, bet dėl triukÅ¡mo buvo iÅ¡kviesta policija, kuri iÅ¡vežė vaikinus, liko tik ji ir P. P..

Vėliau vaikinai grįžo iÅ¡ policijos ir jie toliau gėrė. Ji bendravo su visais vienodai, niekam nerodė iÅ¡skirtinio dėmesio, nebuvo taip, Å¡alia kažkurio vaikino bÅ«tų visÄ laikÄ sėdėjusi. Vaikinų, V. J. ir K. N. bendravimas iki vakaro tarpusavyje buvo normalus, vyko draugiÅ¡ki santykiai, jie pasikeitė, kai grįžo iÅ¡ policijos. K. N. su V. J. konfliktavo, gal dėl to, kad buvo daugiau iÅ¡gėręs, bet prie stalo grasinimų nebuvo. K. N. su metaliniu Å¡aukÅ¡tu lindo prie V. J. ir daužė V.

J. su tuo Å¡aukÅ¡tu, bet ji tiksliai negali pasakyti, kur daužė, per kuriÄ vietÄ . K. N. kitų su tuo Å¡aukÅ¡tu nedaužė, nors kiti vaikinai taip pat iÅ¡gėrę buvo. Ji matė, kad begeriant, prie stalo, visų akivaizdoje, K. N. sudavė V. J. maždaug 5 kartus. Tokėjo elgesys galėjo bÅ«ti daugiau kaip įžeidimas. V. J. tai nepatiko, jis buvo įsižeidęs. Ji tai matė, bet nekreipė dėmesio. Jei lendama prie žmogaus, o jam tai nepatinka, tai natÅ«ralu, kad erzina. Toksai K. N. erzinimas truko kokį pusvalandį ar valandÄ .

Jie nekreipė dėmesio, kai V. J. su K. N. išėjo į laukÄ , dėl ko jie eina į laukÄ jie neminėjo. Abu išėjo sveiki. Kai kurį laikÄ jų nebuvo bute, jie išėjo jų ieÅ¡koti ir kieme pamatė, kad K. N. buvo sumuÅ¡tas – jis gulėjo ant žemės, o V. J. buvo netoliese už poro metrų. Paklausus kas čia buvo, K. N. atsakė, kad V. J. jį sumušė. Ji mano, kad V. J. sumušė K. N. dėl erzinimo su tuo Å¡aukÅ¡tu. V. J. norėjo padėti K. N. atsikelti, bet K. N. nesutiko, kad V.

J. jam padėtų. Ji su Viliumi K. N. padėjo užlipti į viršų. Nors nebuvo kalbų, kad bus muÅ¡tynės, bet gal ir buvo galima nujausti, kad kažkas gali įvykti. K. N. lauke gulėjo netoli nuo namo, jam buvo sumuÅ¡tas visas veidas. Po to, kai jie grįžo į butÄ kitų ji nematė, turbÅ«t visi nuėjo miegoti. IÅ¡ ryto K. N. atrodė labai baisiai, stipriai sumuÅ¡tas, bet gydytojų niekas nekvietė. Abu, ir V. J. ir K. N., iki muÅ¡tynių atrodė labai ramÅ«s, ramesnis jai atrodė V. J., K.

N. buvo aktyvesnis, abu neiÅ¡siÅ¡okinėjo. Ji negirdėjo, kad V. J. tÄ vakarÄ bÅ«tų gyręsis sumušęs K. N.. (t. 2, b. l. 81-90)Liudytojas P. P. parodė, kad su V. J. ir K. N. jis susipažino per D. K. kai jie atvažiavo pas jį iÅ¡ Vilniaus pasisvečiuot. Atvažiavo 2012-11-11, o pats įvykis buvo 2012-11-12, po to, kai jie grįžo namo, nes dienÄ visi važinėjosi po KaunÄ , D. K. automobilį vairavo N. A., vyrai buvo iÅ¡gėrę. Problemos prasidėjo vakare. Apie 23 val. visus vaikinus, iÅ¡skyrus jį ir N. A., iÅ¡sivežė policija už vieÅ¡os tvarkos sutrikdymÄ , D.

K. dar ir už pasiprieÅ¡inimÄ . Kažkur po 24 val. vaikinai pradėjo grįžti iÅ¡ policijos. D. K. grįžo vėliau, visi kiti vienu metu. Niekur niekas nebevažiavo, nes alkoholio užteko. Po to viskas vyko taip: K. N. nuėjo ir atsinešė iÅ¡ virtuvės paprastÄ metalinį sriubinį Å¡aukÅ¡tÄ , nors jie ir neturėjo maisto, kad bÅ«tų reikėję valgymui Å¡aukÅ¡to. Sėdint prie stalo K. N. Å¡aukÅ¡tu iÅ¡ pradžių daužė į stalÄ . Pasako kažkÄ ir trenkia į stalÄ .

Po to K. N. su tuo Å¡aukÅ¡tu pradėjo trankyt V. J.. Jis atsimena epizodÄ stovint balkone ir rÅ«kant, kaip K. N. su Å¡aukÅ¡tu sudavė V. J. į petį. V. J. sureagavo į tai kaip į įžeidžianti gestÄ , nes tas Å¡aukÅ¡to sukeliamas skausmas nėra didelis. Ar K. N. su Å¡aukÅ¡tu po to dar davė per galvÄ V. J. neprisimena. Taip K. N. erzino V. J. ne vienÄ kartÄ . V. J. sakė K. N., kad Å¡is baigtų tai daryt. K. N. buvo ne vienÄ kartÄ aplinkinių papraÅ¡ytas tÄ Å¡aukÅ¡tÄ padėti. Kai liudytojas suprato, kad tie praÅ¡ymai neveikia ir pajautė, kad tarp jų yra įtampa, pasakė Viliui ir Kiprui, kad nedarytų konflikto namie, o eitų į laukÄ .

IÅ¡eidamas į laukÄ K. N. iÅ¡sinešė ir Å¡aukÅ¡tÄ , kurį jis vėliau rado kieme prie laiptinės. V. J. ir K. N. nebuvo gal pusvalandį. Tada V. J. grįžęs paprašė, kad jis padėtų parsivesti K. N.. Jis paklausė V. J. kas buvo, į tai jam buvo atsakyta, kad jie apsistumdė, V. J. pataikė į akį, bet nebuvo žodžio, kad iÅ¡jungė K. N. ir kad K. N. nesikelia. Jis nusileido su V. J. žemyn. K. N. gulėjo nuo laiptinės 7-10 m atstumu. Pabandė pakelti K. N., kuris buvo sÄ moningas, bet nesikėlė, matėsi, kad biÅ¡ki tyčia nesikėlė.

Tada jis K. N. pasakęs - jei nori ir gulėk, parėjo namo. Kraujo dėmių laiptinėje nepastebėjo. Jis jau miegojo, kai K. N. parvedė N. A.. Buvo pasakytas vienas sakinys, kad „aÅ¡ jam vienÄ gerai pataikiau į akį“. IÅ¡ ryto pasimatė, kad K. N. akis, pusė veido, buvo labai iÅ¡tinus ir mėlyna, bet K. N. nesiskundė, o V. J. buvo be iÅ¡orinių sužalojimo. Svečiai į Vilnių jie iÅ¡vyko apie pietus. Jie ryte, kaip dažniausiai bÅ«na kai draugai susimuÅ¡a, vis dar juokėsi iÅ¡ V.

J. ir K. N., nes visa ta situacija tuo metu atrodė juokingai. Jis galvoja, kad V. J. K. N. buvo įerzintas ir iÅ¡provokuotas, nes nuo to laiko kai buvo paimtas Å¡aukÅ¡tas jis visÄ laikÄ jį provokavo. IÅ¡ pradžių buvo Å¡iaip erzinimas lyg ir juoko forma, o po to, jau net nebejuokinga ir jau net jiems, aplinkiniams, įkyrėjo. Tai jis net neįsivaizduoja, kaip V. J. turėjo blogai jaustis. Todėl ryte visiems buvo aiÅ¡ku, kad K. N. pats prisiprašė - visi matė, kad K. N. erzino V. J. visÄ vakarÄ , todėl jis galvoja, kad K.

N. pats kaltas. V. J. tÄ vakarÄ pagal buvusiÄ situacija elgėsi labai santÅ«riai. Jo nuomone, jei V. J. nebÅ«tų elgęsis taip santÅ«riai, jie bÅ«tų greičiau iÅ¡siaiÅ¡kinę, nes liudytojo nervai nebÅ«tų tiek iÅ¡laikę, todėl jis V. J. visiÅ¡kai pateisina - jei jis bÅ«tų buvęs V. J. vietoje, tai jau nebÅ«tų ėjęs į laukÄ - bÅ«tų prie stalo viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinęs. K. N. negalėjo iÅ¡ maÅ¡inos pasiimti piniginės, nes rakteliai buvo pas N. A. arba pas D. K.. Jo nuomone K.

N. specialiai išėjęs apsisuko ir galimai dar sugrįžo Å¡aukÅ¡to pasiimti. Liudytojas tÄ vakarÄ prašė jų abiejų, kad jie nedarytų nesÄ monių namie, nes jo nuomone suaugusiems iÅ¡silavinusiems vyrams nėra normalu draugus trankyti su Å¡aukÅ¡tu. Mano, kad Kipro sumuÅ¡imo priežastis buvo jo įžeidimas. Jis negirdėjo, kad V. J. kitÄ rytÄ prie stalo bÅ«tų gyręsis, jog sumušė K. N.. (t. 2, b. l. 81-90).Liudytojas D. K. parodė, kad K. N. pažįsta, nes jie kartu mokėsi Vilniaus Universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje.

V. J. pažinojo, nes jis buvo K. N. kambariokas. Jų santykiai buvo normalÅ«s, gražiai gyveno, įtampos tarp jų nebuvo. Žino, kad 2012-11-12 K. N. ir V. J. susimušė. PrieÅ¡ tai jie visi kartu su jo automobiliu atvyko į KaunÄ pas jo draugÄ P. P. į svečius. Jie baliavojo, nes kažkÄ Å¡ventė. 2012-11-12 jis buvo nubaustas policijos administracine tvarka dėl 3 pažeidimų - dėl to, kad buvo neblaivus, pasiprieÅ¡ino pareigÅ«nams ir už tai, kad 22-23 val. gatvėje garsiai rėkavo. Policijoje buvo uždarytas į kamerÄ .

IÅ¡ policijos grįžo paryčiais, gal 4 val. ryto, dar matė prie stalo sėdinčius K. N., V. J., P. P. - atrodė, kad jie Å¡venčia, bendrauja. Prisėdo prie jų trumpam, o po to nuėjo į lovÄ prigult. Kol jis dar buvo prie stalo nesutarimo tarp jų nebuvo. Jam grįžus iÅ¡ policijos ir prisėdus prie stalo, pamatė, kad K. N. turėjo kažkokį Å¡aukÅ¡tÄ , su kuriuo V. J. davė per galvÄ , ne vienÄ , o kelis kartus sudavė, per vidurį, į virÅ¡ugalvį. IÅ¡ pradžių gal tai buvo ir juokais.

Kol jis dar buvo prie stalo įtampos lyg ir nebuvo. Vėliau jis nuėjo miegoti. Kambaryje jie miegojo trise - jis, K. N. ir V. J.. Ryte atsikėlęs nepastebėjo, kad K. N. patalynė bÅ«tų kruvina. Atsikėlęs pamatė, kad K. N. buvo pamuÅ¡tas veidas, akis buvo mėlyna. Ryte draugai papasakojo, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju buvo išėję į kiemÄ , kad ten įvyko konfliktas, kad susistumdė, o po to jie grįžo į butÄ , bet jis nesigilino į aplinkybes. Niekas nesigyrė, tik pasakė kad buvo konfliktas.

K. N. turėjo prastokai jaustis, nes jie juk baliavojo pora dienu, o dar į akį buvo gavęs. Jam K. N. sužalojimas neatrodė labai baisus, gavo į akį ir tiek. Jam V. J. ir K. N. abu vienodi draugai, gal su K. N. jis ilgiau laiko bendravęs. Kai jie vyko atgal į Vilnių V. J. buvo sveikas, o K. N. dėl jo sužalojimo nepriekaiÅ¡tavo, V. J. atsipraÅ¡yt nebandė, buvo tyla ir ramybė važiuojant atgal į Vilnių. Jis vairavo automobilį, K. N. sėdėjo priekyje, V. J. gale. Jis pats gyvenime yra ne kartÄ gavęs į akį, todėl mano, kad ir K.

N. to nesureikÅ¡mino. (t. 2, b. l. 81-90)Liudytojas K. G. parodė, kad V. J. ir K. N. yra jam tik pažįstami. D. K. su V. J. ir K. N. atvažiavo iÅ¡ Vilniaus pas jo kambariokÄ P. P.. Jis juos matė pirmÄ kartÄ . Atvyko 2012-11-11, o įvykis buvo iÅ¡ 2012-11-12 į 2012-11-13. Jis juos pamatė 2012-11-12 dienos ryte ir jie, prieÅ¡ tai dar pasiėmę N. A., iÅ¡važiavo pasivažinėti po KaunÄ ir jo apylinkes, po to nuvažiavo į KulautuvÄ . Vėliau sustojo „Maximos“ aikÅ¡telėje, vartojo alkoholį, juos sulaikė ir iÅ¡vežė policijos pareigÅ«nai į policijos komisariatÄ , nes jie vartojo alkoholį Maximos aikÅ¡telėje.

Jį paleido po valandos, jis parėjo namo, ten buvo N. A.. Sulaukė kitų ir nuėjo miegoti. Grįžus iÅ¡ policijos visi buvo draugiÅ¡ki, kiti nuėjo toliau gerti, o jis pabuvo su jais apie 5 min. ir po to nuėjo miegoti miegoti. Tai buvo gerokai po vidurnakčio, kai apie 3 val. ryto jis nakti pamatė, kad sumuÅ¡tas K. N.. Jie patys kalbėjo, kad V. J. sumušė K. N.. Vėliau iÅ¡ kitų sužinojo, kad K. N. daužė V. J. su Å¡aukÅ¡tu, V. J. susinervavo, supyko ir V. J. su K. N. išėjo į kiemÄ aiÅ¡kintis, todėl vėliau K.

N. buvo sumuÅ¡tas. Ryte K. N. buvo stipriai pamuÅ¡ta akis, iÅ¡tinęs veidas, kruvinas. Priežastis, kodėl K. N. su Å¡aukÅ¡tu daužė V. J. galėjo bÅ«ti tai, kad jie žiÅ«rėjo „Youtube“ tinklapyje klipÄ ir matė įraÅ¡Ä su Å¡aukÅ¡tu, kur vienas žmogus Å¡aukÅ¡tu daužo kitÄ Å¾mogų ilgÄ laikÄ . K. N. gal norėjosi pakartoti tÄ veiksmÄ . (t. 2, b. l. 115-118) Byloje tiriant nukentėjusiajam K. N. padarytÄ kÅ«no sužalojimÄ ikiteisminio tyrimo metu buvo duotos kelios teismo medicinos specialisto iÅ¡vados ir atliktos medicininės ekspertizės:Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2582/12(01), nurodyta, kad K.

N. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, poodinė kraujosruva kairio smilkinio srityje, odos nubrozdinimai kairės akies viršutiniame voke, poodinė kraujosruva kairės akies vokų – kairio skruosto srityje su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimai kairiame skruoste, kairės akiduobės apatinės sienos skeveldrinis lūžis, lydimas kairio poakiduobinio nervo pažeidimu ir dvejinimusi kairėje akyje, muštinė žaizda su poodine kraujosruva pasmakrio kairės pusės srityje, daugybiniai odos nubrozdinimai nugaros ir juosmens dešinėje pusėje.

Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 5-7).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G69/13(01), nurodyta, kad po K. N. padarytų kÅ«no sužalojimų liko dvejinimasis abejose akyse, riboti akių judesiai žiÅ«rint į vidų (konvergacijos nepakankamumas), trauminė kairio triÅ¡akio nervo II –os Å¡akos neuralgija su neuropatija. Dėl likusių pasekmių po K. N. padarytų sužalojimų, jis prarado 30 procentų nedarbingumo, o tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ . (t. 1, b. l. 79-81).Teisme apklausus ekspertus JÅ«ratę Giniman DoroÅ¡enko (t. 2, b. l. 49-53) ir Paulių Petreikį (t. 2, b. l. 128-133), teismui ir proceso dalyviams iÅ¡kilo klausimų dėl nukentėjusiajam padarytų kÅ«no sužalojimo laipsnio nustatymo pagrįstumo, todėl byloje buvo paskirta kompleksinė medicininė teismo medicinos ekspertizė, kuri buvo pavesta atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertams.

Iš atliktos ekspertizės akto Nr. PEKG 7(109)/2016 (01) matyti, kad:1) specialisto išvadoje Nr. G 69/13(01) K. N. padarytų kūno sužalojimų pasekmės, kurios vertinamos bendro darbingumo netekimo procentais, buvo nustatytos per anksti, kadangi reabilitacinis gydymas nebuvo galutinai baigtas, o tai prieštarauja „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymų taisyklių“ Komentaro 28 punkto c) papunkčiui;2) K. N. po 2012-11-13 įvykio nustatyti sužalojimai paaiškinami šešiais trauminiais poveikiais;3) odos nubrozdinimai nugaroje ir dešinio klubakaulio srityje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu.

Sužalojimai veide griuvimui nebÅ«dingi;4) K. N. po kairės akies srities traumos neteko 10 procentų bendro darbingumo dėl triÅ¡akio nervo Å¡akų trauminės neuropatijos su vidutinio sunkumo jo funkcijos pažeidimu;5) K. N. patirta kairės akiduobės ir akies aplinkinių audinių trauma atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ tiek pagal sužalojimo pobÅ«dį, tiek pagal pasekmes. Kiti likę sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . (t. 2, b. l. 142-147)Teisme apklaustas ekspertas Viačeslav Kolomiec patvirtino atliktos kompleksinės ekspertizės iÅ¡vadas ir parodė, kad kompleksinei ekspertizei atlikti buvo sukviesti bÅ«tini specialistai - oftomologas ir neurologas, ekspertizės akte Nr. PEKG 7(109)/2016 (01) buvo atsakyta į visus teismo nutartyje skirti kompleksinę medicininę ekspertizę pateiktus klausimus.

Ankstesnėse teismo medicinos ekspertų išvadose nukentėjusiajam K. N. buvo konstatuotas buvo sunkus sveikatos sutrikdymas vertinant nukentėjusiojo sužalojimo pasėkmes, tačiau kompleksinę ekspertizę atlikę ekspertai priėjo išvados, kad ankstesnėse teismo ekspertų nukentėjusiajam nustatytos pasekmės buvo vertinamos nesulaukus pilnai nukentėjusiojo gydymo pabaigos, ankstesnių ekspertizių metu nedalyvavo specialistas okulistas, nors nukentėjusiajam nustatytos pasekmės buvo siejamos būtent su regos sutrikimu.

Ä® komisijos posėdį buvo pakviesti bÅ«tini ekspertai, kartu ekspertams atlikus ekspertizę prieita iÅ¡vados, kad K. N. nustatytų pasėkmių, kurios siektų bendrÄ 30 procentų nukentėjusiojo nedarbingumÄ kaip ir nėra, mažiau gavosi – 10 procentų. Pagal sužalojimo pobÅ«dį buvo nesunkus, pagal pasėkmes taip pat įvertintas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Komisijos posėdžio metu buvo atliktas objektyvus oftomologinis tyrimas. Oftomologas prieÅ¡ tai buvo susipažinęs su visa medicinine dokumentacija ir jis tiesiogiai apžiÅ«rėjo pacientÄ Oftomologas diktavo iÅ¡vadÄ , kuri buvo suraÅ¡yta į ekspertizės aktÄ .

Specialistas nenustatė akies judančių nervų pakenkimo, tai yra kaip objektyvus požymis. Jei būtų pažeistas nervas, tai būtų sutrikęs. Kas susiję su dvejinimusi, tas tiesiogiai susiję su akių obuolių judesiais ir jų sutrikimais. Oftomologas objektyvių dvejinimosi požymių nenustatė. Ekspertizės aktas buvo surašytas laikantis nustatytos tvarkos, kompleksinę ekspertizę atlikę ekspertai akte neturėjo paneiginėti ankstesnėse specialistų išvadose duotas išvadas.

Ekspertai dvejinimÄ si konstatuoja remdamasi objektyviais požymiais, o ne vien nukentėjusiojo subjektyviu jausmu. (t. 3, b. l. 13-15) Teismas, įvertinęs byloje apklaustų kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų bei ekspertų parodymus, iÅ¡tyręs visÄ byloje sutrinktÄ ir patikrintÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , konstatuoja, kad nepasitvirtino kaltinamajam V. J. prokurorų kaltinamajame akte pateiktas pirminis kaltinimas pagal BK 135 str. 1 d., pats prokuroras baigiamosiose kalbose prašė perkvalifikuoti kaltinamojo V.

J. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 str. 1 d. į BK 138 str. 1 d.Pagal BK 135 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.Pagal BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.Teismas remdamasi byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais laiko nustatyta, kad kaltinamasis V.

J. 2012-11-12, po 24 val., namo, esančio Kaune, V. Krėvės pr. 16, kieme, tyčia ne mažiau kaip tris kartas ranka sudavė K. N. į galvos sritį ir pargriovė jį ant žemės, taip Å¡eÅ¡ių trauminių poveikių pasekoje padarė nukentėjusiajam K. N. kraujosruvas su odos nubrozdinimais apie kairę akį, kraujosruvÄ kairės akies junginėje, kraujosruvas kairio smilkinio srityje ir deÅ¡inės akies vokų vidinėje dalyje, muÅ¡tinę žaizdÄ su aplinkine kraujosruva pasmakrio kairėje pusėje, kairės akiduobės apatinės sienos lūžį su kairio triÅ¡akio nervo Å¡akų traumine neuropatija bei jo funkcijos vidutiniu pažeidimu, odos nubrozdinimus nugaros deÅ¡inėje pusėje ir deÅ¡inio klubakaulio sparno kraÅ¡to srityje, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam K.

N. nesunkų (dėl triÅ¡akio nervo Å¡akų trauminės neuropatijos su vidutinio sunkumo jo funkcijos pažeidimu sukeltos kairės akiduobės ir akies aplinkinių audinių traumos) ir nežymų sveikatos sutrikdymus, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri teisingai kvalifikuojama tik pagal BK 138 str. 1 d.. Teismas nenustatė, kad kaltinamojo veiksmuose bÅ«tų BK 138 str. 2 d. numatyti jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantys požymiai, atskirai kaltinamojo padaryta veika pagal BK 140 str. nekvalifikuojama.Teismas konstatuoja, kad kritiÅ¡kai vertinamas kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad 2012-11-12, po 24 val., namo, esančio Kaune, V.

Krėvės pr. 16, kieme, tik pastÅ«mė nukentėjusįjį K. N. bei su juo susistumdė, ko pasekoje atsirado ekspertų nustatyti nukentėjusiajam kÅ«no sužalojimai. Tokia kaltinamojo pozicija vertintina tik kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ sumuÅ¡us nukentėjusįjį ir sudavus smÅ«gius bei atsakomybę už padarytus kÅ«no sužalojimus, kÄ objektyviai nustatė teismo medikai kompleksinės ekspertizės metu. Teismas kritiÅ¡kai vertina ir nukentėjusiojo parodymus apie konflikto priežastį, kuriÄ objektyviai nurodė teisme apklausti liudytojai N. A., K.

G., D. K. ir P. P., dalyvavę kaltinamojo ir nukentėjusiojo bendrame vakarėlyje, Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos jo metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, vakaro metu nukentėjusysis, bÅ«damas neblaivus, netinkamai elgėsi, be jokios priežasties įžeidinėjo kaltinamÄ jį bei daužė kaltinamajam per galvÄ ir kitas kÅ«no vietas iÅ¡ virtuvės pasiimtu metaliniu Å¡aukÅ¡tu, tuo žemindamas ne tik kartu su juo iÅ¡ Vilniaus į svečius atvykusį V. J., bet ir sukeldamas konfliktinę situacijÄ tarp jų, kas iÅ¡Å¡aukė akivaizdų nepasitenkinimÄ Å¡alia jų vakarėlyje buvusiems kitiems asmenims, kurie perspėjo K.

N. dėl jo netinkamo elgesio.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikytina tai, jog jis iÅ¡ dalies prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , nes jis objektyviai, kas atitiktų byloje nustatytas aplinkybes, nenurodė kelių smÅ«gių pasekoje ir prie kokių aplinkybių padarė nukentėjusiajam ekspertų nustatytus kÅ«no sužalojimus. (BK 59 str. 1 d. 2 p.).Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, nes Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)Parenkant kaltinamajam bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka – jo atžvilgiu nusikaltimo padarymo metu galiojo tÄ pačiÄ dienÄ paskirta administracinė nuobauda. (b. l. 48) , studijuoja Vilniaus universitete archeologijÄ 4 kurse, dirba kavinėje barmenu, charakterizuojamas teigiamai (t.3., b.l. 20-31), nėra psichiatro ir narkologo įskaitose.Ä®vertinęs visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes teismas turi pagrindÄ manyti, kad kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas su atitinkamais įpareigojimais, nes Å¡i bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse, manytina, kad tokia bausmė, kartu su bausme paskyrus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, turėtų bÅ«ti pakankama pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 str.

Civiliniai ieÅ¡kiniai Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.).Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas K. N. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 902, 17 Eur (3115 Lt) turtinę žalÄ Lt, neturtinę žalÄ 8688,88 Eur (30000 Lt) ir 700,88 Eur (2420 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Paskutinio teismo posėdžio metu nukentėjusysis papildomai prašė priteisti turėtas iÅ¡laidas dėl kelionių iÅ¡ gyvenamosios vietos Panevėžyje į Vilnių, SantariÅ¡kių klinikas dėl vykimo pas teismo ekspertus bei dar nupirktus medikamentus, pateikdamas tai patvirtinančius kasos čekius už 125,91 Eur.(t.2., b.l. 1-2, t.3., b.l. 19)IÅ¡tyrus bylos medžiagÄ , akivaizdu, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų civilinis ieÅ¡kovas K.

N. patyrė ir turtinę, ir neturtinę žalÄ , jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su civilinio ieÅ¡kovo patirta turtine ir neturtine žala. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ principo sutiko atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ ir jo turėtas atstovavimo iÅ¡laidas, tai žadėjo padaryti kai tik leis galimybės, todėl teismas smulkiau neanalizuoja nukentėjusiojo ieÅ¡kinyje nurodytos turtinės žalos dydžio ir turėtų atstovavimo iÅ¡laidų pagrįstumo, nes nurodytos iÅ¡laidos pagrįstos ir patvirtintos bÅ«tinais dokumentais, todėl nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos ir turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas ir priteistinas iÅ¡ kaltinamojo civiliniam ieÅ¡kovui.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo (BPK 103 str. 6 d.).Å iuo civiliniu ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡oma atlyginti civilinio ieÅ¡kovo neturtinę žalÄ 30000 Lt, kas Å¡iai dienai sudaro 8688,60 eurų, motyvuojant tuo, kad civilinis ieÅ¡kovas dėl sužalojimo patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, stresÄ . Pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmeninio pobÅ«džio, t. y. tiesiogiai susijusi su nukentėjusiuoju asmeniu.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertina bylos medžiagÄ , atsižvelgia į nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ ir pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad pats bylos duomenimis pats nukentėjusysis prieÅ¡ įvykį elgėsi netinkamai, pats bÅ«damas neblaivus, kitų neblaivių asmenų tarpe, vyriÅ¡koje kompanijoje esant vienai merginai, elgėsi iÅ¡Å¡aukiamai, provokavo neblaivų kaltinamÄ jį jį įžeidinėdamas, suduodamas daug kartų jam per galvÄ metaliniu Å¡aukÅ¡tu kitų asmenų, buvusių kartu su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju prie bendro studentų vakarėlio stalo, tuo pagrįstai savo netinkamu elgesiu įkyrėdamas ne tik kaltinamajam bei ir kitiems aplinkiniams asmenims, kurie prašė jo baigti, ir jiems iÅ¡siaiÅ¡kinimui iÅ¡eiti į kiemÄ , kas teismo manymu ir buvo priežastis kilti kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktui, jiems išėjus į kiemÄ aiÅ¡kintis nesant kitiems asmenims.

Teismas įvertina ir tÄ aplinkybę, kad sužalojęs nukentėjusįjį, kaltinamasis siekė suteikti jam pagalbÄ , pakvietė kartu su jais buvusius draugus, kad Å¡ie jie nukentėjusįjį parvestų į butÄ , nes lauke buvo Å¡alta. Teismas konstatuoja, kad po byloje iÅ¡tirto įvykio nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ jis pakankamai pagrįstai apibÅ«dino savo ieÅ¡kinyje, tačiau jam priteistinos iÅ¡ kaltinamojo neturtinės žalos dydis mažintinas įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes bei teismų praktika analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, taip pat vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.Civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 7245,58 Lt (2098,47 Eur) sumai dėl padarytos žalos dėl nukentėjusiojo gydimo (t. 1, b. l. 36-42).

Kaltinamasis sutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir jis priteistinas civiliam ieÅ¡kovui iÅ¡ jo. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (t.1., b.l. 99-100)Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str., n u s p r e n d ž i a : V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir paskirti bausmę – laisvės apribojimÄ 1 metams, paskiriant įpareigojimus :1) nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymuisi;2) per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ ;3) bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.V.

J. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 10 d., jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.V. J. iÅ¡aiÅ¡kinti, jog už vengimÄ atlikti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str.Tenkinti iÅ¡ dalies civilinio ieÅ¡kovo K.

N. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ V. J. 1028,08 Eur (vienÄ tÅ«kstantį dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 8 eurocentus) turtinės žalos atlyginimÄ , 2500 Eur (du tÅ«kstančius penki Å¡imtus eurus) neturtinės žalos atlyginimÄ bei priteisti atlyginti nukentėjusiojo turėtas 700,88 Eur (septynis Å¡imtus eurų 88 eurocentus) bylinėjimo iÅ¡laidas.Tenkinti civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ V. J. 2098,47 eurus (du tÅ«kstančius devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 47 ct) valstybei padarytai žalai atlyginti.V.

J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                 Alvydas Rimkevičius