A-822-2545-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinės byla Nr. A822-2545/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01956-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Marijui Ajauskui, atsakovo atstovėms Jūratei Rūkštelienei ir Indrei Bernotaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Senukų prekybos centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Senukų prekybos centras“ skundą atsakovui Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Ekometrija“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Senukų prekybos centras“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. VR-17.5-58 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (b. l. 1-3). Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu sprendimu atsakovas patvirtino 2011 m. liepos 8 d. patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-78. Nurodė, jog UAB „Senukų prekybos centras“ 2009-2010 metais mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijas teikė, bet deklaruodama taršą už 2009 ir 2010 metus deklaravo mažesnį teršalų kiekį, negu faktiškai išleido į Aplinką, tuo pažeisdama Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio l dalį, ir 8 straipsnio 3 dalį, dėl ko jiems papildomai apskaičiuotas 5 676,27 Lt mokestis už aplinkos teršimą.

Į aplinką išmestų teršalų kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis „Į atmosferą išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo“, patvirtinto Aplinkos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395, 30 punktu. Pagal minėtą punktą išmetamų teršalų kiekis nustatomas vadovaujantis leidiniu - „Įvairiose gamybose susidariusių ir išmetamų į atmosferą teršalų įvertinimo metodikų rinkinys. Leningradas, 1986“. Metodikos 2.4. p. nurodoma į aplinką išmetamo azoto oksidų apskaičiavimo formulė, kuria ir naudojosi atsakovas, tačiau apskaičiuodamas išmetamų teršalų kiekį.

Tačiau atlikdamas apskaičiavimus Atsakovas pritaikė neteisingą KNOx koeficientą. Tame pačiame 2.4. metodikos punkte nurodoma, kad KNOx (azoto oksidų kiekis, susidarantis pagaminus 1 MJ šilumos, Nm3/MJ) priklausomybė nuo instaliuotos šiluminės galios nustatoma pagal 2.1. pav. esančius grafikus (14 metodikos psl.). Pagal šią priklausomybę KNOx nuo instaliuotos galios (Pareiškėjo katilinės maksimali šiluminė galia yra 1035 kW) yra lygus - 0,085 kg/GJ. Tačiau atsakovas savo patikrinimo akte apskaičiuodamas išmetamų teršalų kiekį, nurodė kitokį KNOx dydį - 0,8 (t.y. beveik 10 kartų didesnį).

Atitinkamai, buvo nepagrįstai apskaičiuotas didesnis bendras išmetamų teršalų kiekis, pritaikytas didesnis mokesčio tarifas bei apskaičiuota papildoma mokesčio suma. Iš Metodikos 2.1. pav. aiškiai matyti, jog KNOx koeficientas dujomis kūrenamoms katilinėms apskritai negali viršyti 0,15, t. y. daugiau nei 5 kartus mažesnis skaičius, nei panaudotas patikrinimo akte. Prie skundo pridedami detalūs išmetamų teršalų kiekio skaičiavimai, iš kurių matyti, kad taikant teisingą koeficientą apskaičiuoti išmetamų teršalų kiekiai neviršija tų, kuriuos deklaravo, todėl bendrovei nekyla pareiga mokėti papildomo mokesčio už aplinkos teršimą.

Atsakovas Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas su pareiškėjos argumentais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 25-26) nurodė, kad ,atliekant patikrinimą už 2009-2010 metų mokestinį laikotarpį ir siekiant nustatyti, ar įmonė yra teisingai sumokėjusi mokesčius už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, pagrindinis dokumentas, kuriuo buvo remtasi - įmonei 2006 12 27 išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (toliau - TIPK leidimas) Nr. 4.7-V-02-184.

Minėtas 0,8 KNox koeficientas, dėl kurio dydžio ir vyksta ginčas, ir kuris naudotas apskaičiuojant faktiškai išmestą teršalų kiekį, yra paimtas iš pareiškėjos pateiktų Teršalų, išmetamų į aplinkos orą iš katilinės, inventorizacijos duomenų (toliau - inventorizacija). Įmonės išduotame TIPK leidimo Nr. 4.7-V-02-184 19 punkte, reglamentuojančiame Oro taršą, nustatyta, jog atskirų taršos šaltinių duomenys pateikti, vadovaujantis: Atliktais skaičiavimais ir taršos šaltinio inventorizacija, kurią atliko UAB „Ekometrija“ 2006 m. lapkričio mėn.; galioja 5 metus.

Minėta inventorizacija yra paraiškos TIPK leidimui gauti vienas iš priedų. Inventorizacijoje, paraiškos TIPK leidimui gauti 29 lape, formulėje, kurioje apskaičiuojamas azoto oksidų kiekis, patenkantis į aplinkos orą, KNox koeficiento vietoje yra aiškiai įrašytas dydis - „0,8“. Taigi, kaip matyti, pati pareiškėja teikdama paraišką TIPK leidimui gauti yra nurodžiusi šį dydį. Būtent šiais duomenimis ir rėmėsi pareigūnas tikrindamas, ar įmonė yra teisingai apskaičiavusi ir sumokėjusi mokesčius. Leistino taršos normatyvų nustatymo pagrindas - inventorizacija.

Tą patvirtina ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2002 02 27 įsakymu Nr. 80 (toliau - TIPK taisyklės), 3 priedo 20 punkto nuostata. Pareiškėjo UAB „Senukų prekybos centras“ atsakomybę už pateikiamų duomenų teisingumą nustato ne tik TIPK taisyklės, bet ir Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2002 06 27 įsakymu Nr. 340, kurių 18 punkte numatyta, jog Inventorizacijos atlikimą, ataskaitos parengimą ir, esant reikalui, jos tikslinimą savo lėšomis atlieka bei už inventorizacijos ataskaitoje pateikiamus galutinius duomenis atsako ūkinės veiklos vykdytojas.

Departamentas vadovavosi pačios įmonės pateiktais duomenimis. Pareiškėja manydama, jog inventorizacijoje pateikti duomenys yra netikslūs, galėjo dar iki atitinkamo mokestinio laikotarpio pradžios, t. y. ar iki 2009 m. pradžios, ar 2010 m. pradžios, tikslinti pateiktą inventorizaciją, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Netikslumai buvo pastebėti jau pasibaigus atitinkamiems mokestiniams laikotarpiams ir kai po atlikto mokestinio patikrinimo buvo nustatyti netiksliai deklaruoti faktiškai išmesti teršalų kiekiai. Toks pareiškėjos elgesys rodo pareiškėjos nesąžiningumą ir siekį išvengti mokesčio padidintu tarifu mokėjimo.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ekometrija“ su pareiškėjos skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime į skundą (b. l. 101-102) nurodė, kad atsakovas, atlikdamas oro taršos apskaičiavimus, pritaikė neteisingą KNOx koeficientą (šios aplinkybės atsakovas atsiliepime į skundą neginčija). Todėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. VR-4.7-V-02-184, išduotame 2006 m. gruodžio 27 d., nustatyti išmetamų teršalų kiekiai yra akivaizdžiai klaidingi. Atitinkamai, nepagrįstai apskaičiuotas didesnis bendras išmetamų teršalų kiekis, pritaikytas didesnis mokesčio tarifas bei apskaičiuota papildoma mokesčio suma. Mokesčių administravimo įstatymo 10 str. įtvirtina turinio viršenybės prieš formą principą - mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Taigi mokesčių teisiniuose santykiuose svarbiausia vertinti šių santykių dalyvių (tiek mokesčių mokėtojo, tiek mokesčių administratoriaus) veiklos turinį, o ne formalią jos išraišką. Todėl, jeigu mokesčių teisinių santykių dalyvių veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, numatytas mokesčių įstatymuose, vadovaujamasi mokesčių įstatymų nuostatomis, taikytinomis veiklos turiniui. Minėto principo nuostatų taikymas mokesčių apskaičiavimui ir sumokėjimui reglamentuojamas Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 2 dalyje - tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas, įformindamas apskaitos dokumentus ir pateikdamas mokesčio deklaraciją, suklysta, taip pat kitais atvejais, kai mokesčio mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, mokestis apskaičiuojamas taikant minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Pateikti TIPK leidime nustatyti išmetamų teršalų kiekiai yra akivaizdžiai klaidingi, todėl atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 10 str. ir 69 str. 2 d. negali būti taikomi mokesčiams apskaičiuoti, o pareiškėja visiškai pagrįstai atliko skaičiavimus ne TIPK leidime nurodytų dydžių pagrindu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas byloje nustatė, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių ir taršos apskaitos kontrolės skyrius atliko planinį specifinį mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių už 2009 - 2010 metus patikrinimą ir surašė 2011 m. liepos 8 d. patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-78 (b. l. 29-30). Įmonė deklaravo už 2009 ir 2010 metus mažesnį teršalų kiekį, negu faktiškai išleido į aplinką, tuo pažeisdama Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 str. 1 d., 8 str. 3 d., dėl ko jai buvo apskaičiuota mokesčio didesniu tarifu suma – 5 676,27 Lt (b. l. 29-30).

Pareiškėja pateikė Departamentui pastabas dėl patikrinimo akto, kuriose paaiškino, kad deklaruojant taršą už 2009 ir 2010 metus apskaičiuota ir sumokėta suma pagal teisingai parinktą KNOX koeficientą, o skaičiavimuose, pateiktuose Patikrinimo akte, naudotasi klaidingu koeficientu. Prašė patikrinimo akto netvirtinti (b. l. 28). Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. VR-17.5-58 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“, atsižvelgęs į pateiktas rašytines pastabas, patvirtino 2011 m. liepos 8 d. patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-78 (b. l. 27).

Sprendime nurodė, kad UAB „Senukų prekybos centras“ deklaruodamas mokestį už taršą iš stacionarių taršos šaltinių už 2009 ir 2010 metus deklaravo mažesnį teršalų kiekį nei faktiškai išleido, tuo pažeisdamas Mokesčio už aplinkos teršimo įstatymą; mokesčio už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą paskaičiuota suma yra 5 676,27 lt. Teismas nustatė, kad mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimai turi būti atliekami vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte užfiksuotais duomenimis.(b. l. 6-7; 29-35).

Patikrinimas buvo atliekamas pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir tai patvirtinama 2011 m. birželio 21 d. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patikrinančių duomenų ir informacijos aktu Nr. 77 (b. l. 31-35), kurį pasirašė bendrovės Eksploatacijos skyriaus Vilniaus padalinio vadovas ir įmonei išduotu 2006 12 27 TIPK leidimu Nr. 4.7-V-02-184 (b. l. 36-37). Tokiu būdu, pats pareiškėjas patvirtino, kad akte esantys duomenys nustatyti teisingai, remiantis jų – pareiškėjų pateikta informacija: įvertinusi pareiškėjos pateiktus duomenis, atsakovė nustatė, kad deklaruotas mažesnis teršalų kiekis, negu faktiškai išleistas į aplinką.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas teigė, kad teršalų kiekis TIPK leidime ir Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patikrinančių duomenų ir informacijos akte paskaičiuoti naudojant skirtingus koeficientus, t. y. 0,8 ir 0,085. Pareiškėjos atstovas paaiškino ir tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime patvirtino, kad, prieš gaunant TIPK leidimą, UAB „Ekometrija“ pareiškėjo užsakymu skaičiavo išmetamų teršalų kiekį ir vietoj koeficiento 0,085 pritaikė – 0, 8 (Teršalų, išmetamų į aplinkos orą iš katilinės, inventorizacijos duomenys, b. l. 46), t. y. nustatė neteisingą išmetamų teršalų kiekį.

Pareiškėjas pripažįsta, kad atsakovas teisingai atliko skaičiavimus, remdamasis jų pateikta informacija, kuri, kaip nustatyta po patikrinimo, buvo neteisinga.

Pareiškėjas po patikrinimo akto surašymo, t. y. 2011 m. liepos 27 d. atsakovui pateikė pastabas, kuriose paaiškino, kad deklaruojant taršą, apskaičiuota ir sumokėta suma pagal teisingai parinktą KNOx koeficientą, o skaičiavimuose, pateiktuose Patikrinimo akte, naudotasi klaidingu koeficientu (b. l. 28), tačiau naują ištaisytą inventorizacijos ataskaitą pateikė po patikrinimo akto tvirtinimo, t. y. 2011 m. rugpjūčio 25 d. (b. l. 114). Teismas daro išvadą, kad įrodymų, jog atsakovo patikrinimo Akte būtų užfiksuoti duomenys, neatitinkantys pareiškėjo pateiktos inventorizacijos duomenų, nebuvo nepateikta.

UAB “Senukų prekybos centras“, naudodamasis licencijuotos įmonės UAB “Ekonometrija“ paslaugomis, atliko inventorizaciją ir jos duomenis deklaravo atsakovui. Remdamasis šios inventorizacijos duomenimis, atsakovas atliko patikrinimą ir padarė teisingas išvadas – įmonė deklaravo neteisingus išmestų teršalų kiekius, t.y., patikrinimo išvados atitiko pareiškėjos pateiktos inventorizacijos duomenis, todėl patikrinimo aktas ir jo rezultatai yra teisingi, tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir naikinti Atsakovo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo nėra pagrindo. Klausimas dėl neva UAB „Ekometrija“ padarytos klaidos ir jos pasekoje atsiradusios žalos atlyginimo gali būti sprendžiamas regreso tvarka.

III. Pareiškėjas UAB „Senukų prekybos centras“ apeliaciniu skundu nesutinka su 2012 m. kovo 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, prašo panaikinti šį sprendimą, priimti naują sprendimą ir skundą tenkinti. Apeliantas teigia, kad mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį, o apelianto faktiškai išmestų teršalų kiekis atitinka deklaruotą kiekį. Apeliantas teigia, kad atsakovas savo patikrinimo akte apskaičiuodamas išmetamų teršalų kiekį, nurodė neteisingą KNox koeficientą - 0,8, o turėjo būti nurodytas 0,085 KNox koeficientas. Atitinkamai, buvo nepagrįstai apskaičiuotas didesnis bendras išmetamų teršalų kiekis, pritaikytas didesnis mokesčio tarifas bei apskaičiuota papildoma mokesčio suma. Apeliantas teigia, kad atsakovas pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, reikalaudamas mokėti mokestį už aplinkos teršimą už faktiškai į aplinką neišmestus teršalus.

Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, atsiliepime į apeliacinį skundą dėsto iš esmės tuos pačius motyvus, kaip ir atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Ginčas kilęs dėl Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. VR-17.5-58 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo, t. y. dėl mokesčio už aplinkos teršimą.

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau - Įstatymo) 4 straipsnio 1 dalyje (2008 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. X-1438 redakcijos) nustatyta, kad mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti gamtos išteklių naudojimo arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą su nustatytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais, Įstatymo 8 straipsnio (2009 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-254 redakcijos) 3 dalyje nustatyta, kad mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį (2009 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-254 redakcijos) už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) sunaudotų degalų, ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą. Pagal to paties straipsnio 4 dalies 1 punktą mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas normatyvus viršijantį ir (ar) nuslėptą teršalų kiekį, išmestą iš stacionarių taršos šaltinių, dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo, pateikto šio Įstatymo 1 priedėlyje, ir iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo koeficiento, nurodyto šio Įstatymo 2 priedėlyje.

Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 (toliau - Tvarka), 5 punkte nustatyta, kad mokėtojo patikrinimas yra įforminamas Patikrinimo aktu, o pagal 6 punktą patikrinimą atliekantis pareigūnas, vadovaudamasis mokėtojo pateiktuose dokumentuose esančiais duomenimis ir informacija, surašo patikrinimo aktą, šių duomenų ir informacijos teisingumą patvirtina mokėtojas, pasirašydamas Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktą, informacija ir duomenys, įrodantys taršos nuslėpimo faktą, kuriais remiantis buvo apskaičiuota mokėtina mokesčio suma, nurodomi Patikrinimo akte. Pagal Tvarkos 8 punktą atlikdamas mokėtojo patikrinimą, pareigūnas tikrina mokėtojo pateiktų duomenų atitikimą deklaracijai, pateiktai Apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, iki patikrinimo pradžios, o pagal 9 punktą tikrinant mokėtoją, nustatoma: faktiniai duomenys apie per mokestinį laikotarpį iš stacionarių taršos šaltinių į aplinką išmestą teršalų kiekį (9.1. punktas), ar mokėtojo pateiktuose dokumentuose esama informacija bei duomenys atitinka mokėtojo deklaracijose pateiktus duomenis ir informaciją (9.4. punktas), buvo ar nebuvo nuslėpti: į aplinką išmesti teršalai ir (ar) jų kiekis (9.5. punktas). Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80, 3 priede nustatyta, jog normatyvų nustatymo pagrindas - Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atliekama aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacija.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių ir taršos apskaitos kontrolės skyrius atliko planinį specifinį mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių už 2009 - 2010 metus patikrinimą. Patikrinimas buvo atliekamas pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir tai patvirtinama 2011 m. birželio 21 d. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patikrinančių duomenų ir informacijos aktu Nr. 77 (b. l. 31-35), kurį pasirašė bendrovės Eksploatacijos skyriaus Vilniaus padalinio vadovas, ir įmonei išduotu 2006 12 27 TIPK leidimu Nr. 4.7-V-02-184 (b. l. 36-37). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pats pareiškėjas minėtu būdu patvirtino, kad akte esantys duomenys nustatyti teisingai. Ginčijamu sprendimu buvo patvirtintas 2011 m. liepos 8 d. patikrinimo aktas Nr. VR-17.7-78, ir nurodyta, kad UAB „Senukų prekybos centras“ deklaruodamas mokestį už taršą iš stacionarių taršos šaltinių už 2009 ir 2010 metus deklaravo mažesnį teršalų kiekį nei faktiškai išleido, tuo pažeisdamas Mokesčio už aplinkos teršimo įstatymą; mokesčio už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą paskaičiuota suma yra 5 676,27 Lt.

Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia Į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395 (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1- 378 redakcija) 30 punktu, pagal kurį išmetamų teršalų kiekis nustatomas vadovaujantis leidiniu - „Įvairiose gamybose susidariusių ir išmetamų į atmosferą teršalų įvertinimo metodikų rinkinys. Leningradas, 1986“. Pareiškėjo teigimu, atlikdamas apskaičiavimus atsakovas pritaikė neteisingą KNOx koeficientą, nes minėtos Metodikos 2.4. punkte nurodoma, kad KNOx (azoto oksidų kiekis, susidarantis pagaminus 1 MJ šilumos, Nm3/MJ) priklausomybė nuo instaliuotos šiluminės galios nustatoma pagal 2.1. pav. esančius grafikus (Metodikos 14 psl.). Pagal šią priklausomybę KNOx nuo instaliuotos galios (pareiškėjo katilinės maksimali šiluminė galia yra 1035 kW) yra lygus - 0,085 kg/GJ.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas savo patikrinimo akte apskaičiuodamas išmetamų teršalų kiekį, nurodė kitokį KNOx dydį - 0,8 (t.y. beveik 10 kartų didesnį). Pareiškėjas pateikė atsakovui pastabas dėl patikrinimo akto, kuriose paaiškino, kad deklaruojant taršą už 2009 ir 2010 metus apskaičiuota ir sumokėta suma pagal teisingai parinktą KNOx koeficientą, o skaičiavimuose, pateiktuose Patikrinimo akte, naudotasi klaidingu koeficientu, taip pat teigia, kad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. 4.7-V-02-184, išduotame 2006 m. gruodžio 27 d., nustatyti išmetamų teršalų kiekiai yra akivaizdžiai klaidingi. Tam pritaria ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ekometrija“. Ginčijame sprendime atsakovas nustatė, kad UAB „Senukų prekybos centras“ 2009-2010 metais mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijas teikė, bet deklaruodama taršą už 2009 ir 2010 metus deklaravo mažesnį teršalų kiekį, negu faktiškai išleido į Aplinką. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad 0,8 KNOx koeficientas, dėl kurio dydžio ir vyksta ginčas, ir kuris naudotas apskaičiuojant faktiškai išmestą teršalų kiekį, yra paimtas iš pareiškėjo pateiktų Teršalų, išmetamų į aplinkos orą iš katilinės, inventorizacijos duomenų. Įmonės išduotame TIPK leidimo Nr. 4.7-V-02-184 19 punkte, reglamentuojančiame oro taršą, nustatyta, jog atskirų taršos šaltinių duomenys pateikti, vadovaujantis: atliktais skaičiavimais ir taršos šaltinio inventorizacija, kurią atliko UAB „Ekometrija“ 2006 m. lapkričio mėn.; galioja 5 metus. Minėta inventorizacija yra paraiškos TIPK leidimui gauti vienas iš priedų. Inventorizacijoje, paraiškos TIPK leidimui gauti 29 lape, formulėje, kurioje apskaičiuojamas azoto oksidų kiekis, patenkantis į aplinkos orą, KNOx koeficiento vietoje yra aiškiai įrašytas dydis - 0,8.

Atsakovas teigia, kad jis vadovavosi išimtinai pačios įmonės pateiktais duomenimis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo pastabas dėl patikrinimo akto, iš kurių aišku, kad, pareiškėjo nuomone, dokumentacijoje panaudoti klaidingi duomenys, kuriuos jis siekia ištaisyti, iš esmės nesvarstė galimos klaidos, bet remiasi išskirtinai tik išduotame TIPK leidime Nr. 4.7-V-02-184 ir inventorizacijoje, kurią atliko UAB „Ekometrija“ 2006 m. lapkričio mėn., pateikta informacija.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 9.1. punktu, pagal kurį tikrinant mokėtoją, nustatomi faktiniai duomenys apie per mokestinį laikotarpį iš stacionarių taršos šaltinių į aplinką išmestą teršalų kiekį, sprendžia, kad atsakovas, vadovaudamasis gero administravimo ir teisingumo principais, privalo patikrinti pareiškėjo teiginius dėl to, kad dokumentacijoje buvo naudojamas klaidingas KNOx koeficientas, dėl ko pareiškėjui, jo teigimu, kilo pareiga mokėti daugiau mokesčio už aplinkos teršimą, nei faktiškai išmetė į aplinkos orą išmetė teršalų. Vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio (2009 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-254 redakcijos) 3 dalimi, pagal kurią mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį, atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo patikrinti, ar teršalų į aplinkos orą kiekiai, kuriuos pareiškėjas išmetė, faktiškai viršija tuos teršalų kiekius, kuriuos pareiškėjas deklaravo. Teisėjų kolegijai susidaro įspūdis, kad ginčijamas sprendimas paremtas išskirtinai prielaida, kad deklaruodamas taršą už 2009 ir 2010 metus pareiškėjas deklaravo mažesnį teršalų kiekį, negu faktiškai išleido į Aplinką, kurią, atsakovo teigimu, patvirtina turima dokumentacija (TIPK leidimas Nr. 4.7-V-02-184 ir inventorizacija, kurią atliko UAB „Ekometrija“ 2006 m. lapkričio mėn.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, kurį Įstatymas įpareigoja vadovautis minėta dokumentacija, taip pat nėra atleidžiamas nuo pareigos nustatyti faktinius duomenis apie per mokestinį laikotarpį iš stacionarių taršos šaltinių į aplinką išmestą teršalų kiekį, o tai reiškia, kad atsakovas, turėdamas omenyje, kad dokumentacijoje galėjo įsivelti klaida (naudotas neteisingai parinktas KNOx koeficientas), turi patikrinti, ar faktiškai išmestų teršalų kiekis atitinka deklaruotą kiekį.

Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, reikalaudami iš pareiškėjo įrodymų, jog atsakovo patikrinimo Akte užfiksuoti duomenys neatitinka pareiškėjo pateiktos inventorizacijos duomenų, iš esmės atmeta bet kokią pareiškėjo galimybę įrodyti, kad dokumentacijoje buvo naudojamas klaidingas KNOx koeficientas, tokiu būdu ir atsakovas, ir teismas neįsitikino, kad mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių buvo paskirtas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį.

Atsižvelgdama į pateiktus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė šioje byloje nurodytas Įstatymo nuostatas bei neteisingai jas išaiškino. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pripažintinas nepagrįstu. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, tenkinant pareiškėjo skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo UAB „Senukų prekybos centras“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo UAB „Senukų prekybos centras“ skundą tenkinti, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. VR-17.5-58 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė