6cc87b31-a2d7-4386-9c19-ef69a9c52ac1 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1047-1036/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17067-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; (S) 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 7 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, kaltinamajai A. Å ., jos gynėjai advokatei Renatai Narbutienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokusi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : A. Å . 2020 m. gegužės 3 d. apie 20.04 val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) Nr. 102 51 kilometre, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo D.

Å . vardu registruotÄ automobilį Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«dama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai alkoholio kiekio matuokliu tikrinimo metu nustatė, kad jos iÅ¡kvėptame ore 2020 m. gegužės 3 d. 20.29 val. buvo 2.86 promilių etilo alkoholio, t. y daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamoji A. Å . teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad vakare prieÅ¡ kaltinime nurodytÄ dienÄ buvo svečiuose pas tėtį, vartojo alkoholį, iÅ¡gėrė daug.

KitÄ dienÄ atsikėlė, beveik visÄ naktį nemiegojo, kadangi susipyko su tėčiu. IÅ¡ tikrųjų nesijautė neblaivi, nes dienÄ nieko negėrė, iÅ¡skyrus Å¡irdies lašų ir iÅ¡važiavo į keliÄ , o tada sustabdė pareigÅ«nai. PareigÅ«nai paprašė asmens dokumento, pasiÅ«lė pasitikrinti girtumÄ alkotesteriu, ji neatsisakė, ir buvo nustatytas girtumas. PripÅ«tė 2.86 promiles. Vairavo automobilį Peugeot, kuris priklauso jos buvusiai uoÅ¡vienei D. Å .. Automobilis jai buvo duotas darbo reikalais ir vežioti vaikus į mokyklÄ , nuosavybės teisė buvo iÅ¡likusi D.

Å .. Å iuo metu automobilis (duomenys neskelbtini), pas D. Å .. Automobilio vertė gali bÅ«ti apie 2000 eurų. IÅ¡ dalies automobilis ir jos, nes davė kažkiek pinigų už jį. Eismo įvykio metu automobilis nebuvo apgadintas. PraÅ¡o atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja paskiriant jos mamÄ . LaidavimÄ supranta taip, kad jei dar kartÄ padarys nusikalstamÄ veika, tai už tai atsakys mama, nes ji bus už jÄ atsakinga, ir mama kentės nuo to, bus panaikintas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Su mama sutaria gerai, bendrauja kiekvienÄ dienÄ .

Mama jai daro ir darys teigiamÄ Ä¯takÄ . Ji pirmiausia pasakė mamai apie tai, kad jÄ pagavo policijos pareigÅ«nai neblaiviÄ . Mama sureagavo kaip visos mamos, tikrai neguodė ir nepateisino tokio jos elgesio. Dėl Å¡io įvykio jos vaikų laikinoji globa paskirta mamai. Mama vairuotojo pažymėjimo neturi. Ji pati nuo 18 metų turi vairuotojo pažymėjimÄ . PirmÄ kartÄ taip gyvenime atsitiko, niekada to nebuvo, kas įvyko, ir tikrai nebus. Labai gailisi dėl to kÄ padarė, pasidarė sau iÅ¡vadas. Daugiau niekada nevairuos neblaivi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kiti proceso dalyviai. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

S. B. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamÄ jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimÄ . Parodė, kad yra kaltinamosios motina ir laiduodama prisiima atsakomybę, kad dukra daugiau niekada iÅ¡gėrusi neims automobilio raktelių ir nevairuos. Jei dukra tai pažeis, tada ji neÅ¡ teismo nustatytÄ atsakomybę, o jai dings laidavimas. Dukra Å¡iaip gyvena pas jÄ , tik Å¡iuo metu, kadangi yra apribotos teisės į vaikus, negalima miegojimo metu bÅ«ti su vaikas, dukra gyvena gretimame giminaičio bute.

Dukra turi dvi mažas mergaites, yra atsakinga mama. Dukra turi gerÄ specialybę, baigusi aukÅ¡tÄ jį mokslÄ , yra farmacininkė. Ji su dukra kalbasi. Mano, kad žmogus, kuris padarė klaidÄ , supranta viskÄ . Dukra Å¡iuo metu ieÅ¡ko darbo. PraÅ¡o teismo kiek įmanoma mažesniam terminui atimti vairuotojo teises. Karantino metu dukra su vaikas buvo sodyboje pas savo tėvÄ . Po įvykio tėvas iÅ¡ karto paskambino į vaikų teises ir pasakė apie įvykį, todėl Å¡iuo metu vaikų globa pas jÄ .

Ä®vykio metu automobilyje vaikų nebuvo, jie buvo likę pas senelį. PraÅ¡o skirti laidavimÄ be užstato. Liudytojas V. L. (V. L.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å venčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. Nuo 2020 m. gegužės 3 d. 20.00 val. iki 2020 m. gegužės 4 d. 08.00 val. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu D. K. su tarnybinė transporto priemonė V5021. 2020 m. gegužės 3 d. apie 20.04 val. iÅ¡ Vilniaus aps.

VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad link Pabradės m. važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu Peugeout 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį pastebėjo kelyje Nr. 102 (duomenys neskelbtini), 51 kilometre ir įjungę specialiuosius garso, bei Å¡viesios signalus, automobilį sustabdė. Automobilio vairuotojas automobilį iÅ¡ karto sustabdė. Jie su kolega priėjo prie sustabdyto automobilio Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie automobilio vairo buvo A. Å . gimusi (duomenys neskelbtini), kurį pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ .

Automobilyje jokių kitų žmonių nebuvo, ji važiavo viena. Nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiteiravus vairuotojos ar jį vartojo alkoholinius gėrimus, pastaroji nurodė, kad nevartojo jokių alkoholinių gėrimų, o yra iÅ¡gėrusi tik Å¡irdies lašų. Jai buvo pasiÅ«lyta pasitikrinti neblaivumÄ alkotesterio pagalba, A. Å . sutiko. 2020 m. gegužės 3 d. 20.09 val. Alkotesterio Alkotest 6810 Nr. ARFM-0449 pagalba buvo nustatyta jos iÅ¡kvėptame ore yra 3,27 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Apie 20.29 val. buvo atliktas pakartotinis tikrinimas, kurio metu buvo nustatyta 2,86 promilės etilo alkoholio koncentracija jos iÅ¡kvėptame ore. Norėtų atkreipti dėmesį, kad dėl techninių kliūčių, alkotesteryje nustatytas klaidingas laikas, bei data, todėl ant alkotesterio kvitu jis buvo iÅ¡taisytas ranka, įraÅ¡ant realų atliekamo tikrinimo laikÄ bei datÄ . Po patikrinimo A. Å . buvo paklausta, kada paskutinį kartÄ gėrė alkoholinius gėrimus, A. Å . nurodė, kad prieÅ¡ 18 valandų.

Ä®vykis filmuotas bodycam 5021. A. Å . vairuojamas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Å venčionių m., Lentupio g. 43 esančiÄ saugomÄ aikÅ¡telę, o A. Å . 20.30 val. sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus aps. VPK OVS (b. l. 61–64). Liudytoja D. Å . apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad teisės jai iÅ¡aiÅ¡kintos, yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Gali paaiÅ¡kinti, kad automobilis Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai, ji yra jo savininkė.

Ji nuo 2019 metų lapkričio mėnesio savanoriÅ¡kai davė ir leido Å¡iuo automobiliu naudotis A. Å ., nes jai automobilis buvo reikalingas savo vaikus vežioti į mokyklÄ , darbui. A. pastoviai Å¡iuo automobiliu naudojosi nuo 2019 lapkričio mėnesio iki 2020 m. gegužės 3 d. įvykusio įvykio. A. Å . yra jos marti, kartu jos negyvena. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), A. gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 2020 m. gegužės 3 d. įvykį ji nieko nežino, sužinojo iÅ¡ A.s jau po įvykio, pati paskambino ir pasakė.

Automobilis neapgadintas, dėl jo būklės pretenzijų A. neturi. Prašo gražinti jai automobilį, pasižada jį saugoti. Jį laikys jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 57–59). Iš 2020 m. gegužės 3 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. Š. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, ne adekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai A. Š. pirmo tikrinimo metu 2020 m. gegužės 3 d. 20.09 val., alkotesteriu Alkotest 6810 Nr. ARFM0449, patikros sertifikato Nr. 1178467 buvo nustatytas 3.27 promilės etilo alkoholio, antro tikrinimo metu 2020 m. gegužės 3 d. 20.29 val., buvo nustatyta 2.86 promilės etilo alkoholio (b. l. 23).

Iš 2020 m. gegužės 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kelias (duomenys neskelbtini), Nr. 102, 51 kilometras (b. l. 26–28). Iš išrašo iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) vardu (b. l. 39–40). Iš išrašo iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio Peugeot 307, kategorija M1-AC, pasirinkti metai 2007, kaina Lietuvoje be PVM yra 1777 eurai, su PVM 2150 eurų (b. l. 41).

IÅ¡ 2020 m. gegužės 6 d. praneÅ¡imo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2020 m. gegužės 6 d. paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad su prokuroro siÅ«loma galutine bausme įtariamoji A. Å . nesutiko. Nori, kad byla bÅ«tų nutraukta, arba užbaigta pagal laidavimÄ (b. l. 113–116). IÅ¡ 2020 m. birželio 10 d. paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ protokolo matyti, kad įtariamajai A.

Å . paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigÄ , praÅ¡ymų negauta (b. l. 153–154). IÅ¡ 2020 m. birželio 10 d. iÅ¡aiÅ¡kinimo įtariamajam apie sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ protokolo matyti, kad įtariamajai A. Å . iÅ¡aiÅ¡kinta apie sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ teisme, dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo ji sutiko (b. l. 155–156).? Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A.

Å . padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivi, kad jos iÅ¡kvėptame ore nustatyta 2,86 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas Å¡ias iÅ¡vadas daro įvertinęs įrodymų visumÄ . A. Å . tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ . Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniuose praneÅ¡imuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys.

Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. Å . objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. Å . veiksmus kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Dėl atsakomybės individualizavimo Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

BylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jÄ A. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos motinos S. B. laidavimÄ . Vertindamas kaltinamosios asmenybės pavojingumÄ teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamosios antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamosios gyvenimo bÅ«do bei jos ankstesnio elgesio padarinys.

A. Å . kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai, atsakomybės nevengė, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė iÅ¡samius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas iÅ¡vadas, savo poelgį vertina kritiÅ¡kai. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 2811 straipsnyje, ir sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytÄ administracinę atsakomybę.

IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. Å . už KET pažeidimus iki nusikalstamos veikos padarymo baustas tris kartus (b. l. 107–110). Visgi pažymėtina, kad ankstesni KET pažeidimai nėra priskiriami prie itin Å¡iurkščių pažeidimų, be to, ji nebausta už analogiÅ¡kus veiksmus, t. y. vairavimÄ iÅ¡gėrus, taip pat nėra bausta ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamoji nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas.

Sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimÄ vertintina ir tai, kad kaltinamoji turi dvi mažametes dukras, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, yra įgijusi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , kas patvirtina tamprius kaltinamosios socialinius ryÅ¡ius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamosios nusikalstamo elgesio. Neigiamai A. Å . charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo ji vėl bÅ«tų pažeidusi baudžiamuosius įstatymus.

Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas neprieÅ¡taravo, kad kaltinamosios atžvilgiu bÅ«tų taikomas laidavimo institutas. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iÅ¡ esmės teigiamai A. Å . asmenybę charakterizuojantys duomenys, Å¡iuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumÄ ir sudaro pagrindÄ vairavimÄ esant neblaiviai vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamÄ veikÄ , o ne kaip A. Å . susiformavusio nusikalstamo elgesio natÅ«ralų rezultatÄ .

BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikÅ¡mę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neiÅ¡vengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jos pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti A. Å . pasitikėjimÄ . Jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi. BylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, kad S. B. yra tinkama bÅ«ti laiduotoja, byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimÄ laiduotojÄ , todėl teismas sprendžia, kad S. B. laikytina verta teismo pasitikėjimo.

Nustatyta, kad S. B. praeityje neteista (b. l. 182), administracine tvarka nebausta (b. l. 181). Tiek kaltinamoji, tiek jos motina S. B. parodė, kad jas sieja artimi santykiai – jos bendrauja kiekvienÄ dienÄ , gyvena gretimuose butuose, S. B. globoja dukros vaikus, apie įvykį kaltinamoji pirmiausia papasakojo mamai, pastaroji tokį jos poelgį įvertino neigiamai. S. B. dirbanti, darbe charakterizuojama teigiamai (b. l. 189), teismo vertinimu jos darbinės funkcijos gali turėti teigiamos reikÅ¡mės darant įtakÄ kaltinamajai A.

Å ., kuri iÅ¡ mamos gali daug pasimokyti, sekti jos pavyzdžiu. Akcentuotina, kad S. B. tiek praÅ¡yme dėl kaltinamosios perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimÄ , tiek teisiamojo posėdžio metu konkrečiai pasisakė ir įvertino dukros padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , plačiai paaiÅ¡kino, kaip vertina jos veiksmus, taip pat pilnai suprato savo, kaip galimos laiduotojos, pareigas ir prisiimamÄ atsakomybę, pasisakė, kaip jÄ paskyrus laiduotoja, ateityje pasireikÅ¡tų jos teigiama įtaka dukrai, kaip ji padeda dukrai suprasti savo klaidas, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaip ji yra ir bus patikima, autoritetinga laiduotoja bei efektyviai įtakos dukrÄ .

Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad S. B. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad A. Š. anksčiau nebuvo padariusi nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdama apsvaigusi nuo alkoholio, todėl S. B. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo dukros elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas.

Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja S. B. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti A. Å . elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su ja. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad S. B. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji iÅ¡reiÅ¡kė tvirtÄ sutikimÄ bÅ«ti laiduotoja. Kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, S. B. rÅ«pi jo dukros ateitis ir už jÄ laiduoja, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie S. B. asmenybę, tiek jos bei A. Å . parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad S. B. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamÄ Ä¯takÄ A. Å ., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama bÅ«ti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus. Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti A.

Å . nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymÄ pagal laiduotojos S. B. laidavimÄ . Nustatydamas laidavimo terminÄ , teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, A. Å . asmenybę, taip pat teigiamÄ laiduotojos S. B. asmenybę ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė A. Å .. Laiduotoja per nurodytÄ laidavimo terminÄ turės galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį A.

Å . elgesį bei jos asmenybę, yra pakankamas. Ä®vertinus A. Å . ir S. B. Å¡eimynines aplinkybes ir Å¡eimos finansinę padėtį, t. y. kaltinamoji augina dvi mažametes dukras, po nagrinėjamos nusikalstamos veikos neteko darbo, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, A. Å . atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamosios sÄ veikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobÅ«dį paskiriant užstatÄ nėra bÅ«tinas.

BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimÄ dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukÅ¡tesnės instancijos teismo Å¡iuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017;

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019). Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad A. Å . padarydama nusikalstamÄ veikÄ privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes dar prieÅ¡ darydama nusikaltimÄ , todėl ji privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo ji pati ir yra kalta, ir kas teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog net ir atleidus A. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ jai turi bÅ«ti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis jis padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl Å¡ios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajai A. Å . įvertina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamoji padarė naudodamasi Å¡ia teise, vairavo automobilį bÅ«dama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos iÅ¡kvėptame ore buvo 2,86 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jei paÅ¡aliniai asmenys nebÅ«tų laiku pranešę apie galimai neblaivų vairuotojÄ , o policijos pareigÅ«nai nebÅ«tų laiku jo sustabdę, kaltinamoji galėjo tęsti kelionę toliau, kurios baigtis galėjo bÅ«ti žymiai sunkesnė. Å ios aplinkybės teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, Å¡iurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo sunkesni padariniai, t. y. nebuvo sužaloti asmenys, vertintina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko iÅ¡vengti skaudžių pasekmių.

Å ios aplinkybės rodo A. Å . lengvabÅ«diÅ¡kÄ bei visiÅ¡kai neatsakingÄ požiÅ«rį į visuomenėje galiojančiÄ visiems privalomÄ tvarkÄ , į savo paties bei kitų saugumÄ . Teismas konstatuoja, jog A. Å ., sėsdama už vairo neblaivi, visiÅ¡kai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis.

Kartu įvertintina ir tai, kad A. Å . anksčiau nebuvo teista ar bausta už teisės pažeidimus/nusižengimus dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviai, ar susijusius su neatsakingu alkoholio vartojimu. Pažymėtina, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumÄ pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl Å¡ios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo Å¡eimai ar jam asmeniÅ¡kai negali bÅ«ti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį.

Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobÅ«dis, nei iÅ¡laikomi asmenys, nei jų sveikatos bÅ«klė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020). Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenį charakterizuojantys duomenys, jos elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindÄ uždrausti kaltinamajai 1 (vienus) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 4 d. (b. l. 96–98).

Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktikÄ nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai jÄ vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiÄ ja teise, tiek turtinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. Å . nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemone automobiliu Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be Å¡ios transporto priemonės kaltinamoji negalėtų padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamosios buvusiai uoÅ¡vienei D. Å . (b. l. 39, 40). D. Å . apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamajai leido naudotis automobiliu, jog ji galėtų vežti vaikus į mokyklÄ ir dirbti.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindÄ paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , kuri remiantis ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis yra 2150 eurų su PVM (b. l. 41). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , konfiskuotino turto vertė turi bÅ«ti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduodamas turtas (kuriÄ mokėtų pirkėjas).

Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kuriÄ galėtų bÅ«ti įsigytas (parduotas) analogiÅ¡kas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , kuriÄ už analogiÅ¡kÄ automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamÄ kainÄ yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės iÅ¡ieÅ¡kojimu, be kita ko, siekiama, kad nebÅ«tų sÄ moningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos.

Ä®gyvendinant Å¡iuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir iÅ¡ieÅ¡kotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas, kaip teisingai nurodyta ir prokurorės kasaciniame skunde, leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principÄ , t. y. iÅ¡vengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡koma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 89–91, 92–94, 95, 96–98), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas D. Š. priklausančiai transporto priemonei Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri registruota D.

Å . vardu (b. l. 42–43), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai. BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktai numato, jog proceso iÅ¡laidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo iÅ¡laidos, o taip pat ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. Nurodytas procesinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju bei turi pareigÄ Ä¯vertinti, ar tos iÅ¡laidos susijusios su nusikalstamos veikos atskleidimu, baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 54,50 eurų iÅ¡laidas, kurias sudaro transporto priemonės Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl UAB „Varimeda“ nuvežimo ir saugojimo paslaugų (b. l. 54).

Paminėtos iÅ¡laidos, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5, 6 punktais ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamosios A. Å . Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, n u s p r e n d ė : Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, A. Å ., padariusiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos S. B. laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) laiduotojos S. B. laidavimo terminÄ be užstato. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. Å . baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienus) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 4 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis A.

Å . paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 2150 (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) eurų. Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas D.

Å . priklausančiai transporto priemonei Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri registruota D. Å . vardu, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5, 6 punktais ir 105 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ A.

Å . Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisti proceso iÅ¡laidas – 54,50 eurus už transporto priemonės Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) UAB „Varimeda“ nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įstaigos kodas 191688326, sÄ skaitÄ Nr. LT327044060001188548, esančiÄ AB SEB banke, banko kodas 70440, mokėjimo pavedimo laukelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį, vardÄ ir pavardę.

Sumokėjus nurodytÄ Ä¯mokÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo, mokėjimo kvitÄ pristatyti teismo raÅ¡tinėje. Ä®siteisėjus nuosprendžiui dėl Å¡ios sumos bus iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas. IÅ¡aiÅ¡kinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ A. Å . ir laiduotojai S. B. kad: · laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. · jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Mindaugas Povilanskas